CP v2

Blog

  • „Digital Science“ įsigijo „Jenni AI“: žada tikslesnes, patikrintas citatas akademiniams tekstams

    „Digital Science“ įsigijo „Jenni AI“: žada tikslesnes, patikrintas citatas akademiniams tekstams

    Jungtinės Karalystės mokslinių tyrimų duomenų ir įrankių bendrovė „Digital Science“ įsigijo „Jenni AI“ – DI platformą, kuria naudojasi daugiau nei 8 mln. studentų ir tyrėjų 189 šalyse.

    Kaip nurodoma pranešime, „Jenni AI“ sukurta tam, kad padėtų nuo pradinės idėjos pereiti prie galutinio akademinio darbo: vartotojai gali įkelti straipsnius, importuoti literatūros sąrašus, analizuoti šaltinius, rengti ir tobulinti tekstą.

    Vienas svarbiausių platformos akcentų – darbe naudojamų citatų ir nuorodų patikra, lyginant jas su originalia medžiaga. Būtent tokio patikimumo, „Digital Science“ teigimu, dažnai pasigenda žmonės, rašydami su bendros paskirties DI įrankiais.

    Artimiausiais mėnesiais „Jenni AI“ planuoja plėsti galimybes integruodama „Digital Science“ turimus tyrimų duomenis – pradėdama nuo „Dimensions“ duomenų bazės, kurioje sukaupta 171 mln. publikacijų, ir pasitelkdama visatekstės paieškos funkcijas.

    Ką keis integracija su „Dimensions“

    „Digital Science“ vadovas Stephenas Leichtas pažymi, kad tyrėjai DI jau naudoja kaip įprastą darbo dalį, tačiau esminis skirtumas atsiranda tada, kai šaltinių nuorodos tikrinamos prieš faktinį publikacijos tekstą.

    Bendrovės teigimu, tikslas – padėti mokslininkams efektyviau atrasti akademinę literatūrą, ją suprasti ir tiksliau cituoti, pasitelkiant „Dimensions“ sukauptą publikacijų masyvą bei paieškos galimybes.

    Sandoris taip pat stiprina „Digital Science“ ryšį su jaunaisiais tyrėjais – doktorantais ir magistrantais – kurie įrankius renkasi dar studijų pradžioje ir vėliau juos naudoja tęsdami mokslinę karjerą.

    „Jenni AI“ liks atskiras produktas

    „Jenni AI“ įsilieja į „Digital Science“ mokslinių įrankių portfelį, kuriame jau yra „Overleaf“, „Papers AI“ ir „ReadCube“.

    „Jenni AI“ vadovas Davidas Parkas teigė, kad platforma buvo kuriama su idėja, jog ateitis „rašoma su DI, o ne DI“, o prisijungimas prie „Digital Science“ esą leis žengti didelį žingsnį link platesnio prieinamumo prie žinių ir įrankių.

    Pranešama, kad „Jenni AI“ ir toliau veiks kaip atskiras produktas po tuo pačiu pavadinimu – su ta pačia komanda, kainodara ir prenumeratos planais.

  • Europos startuolių savaitės apžvalga: daugiau nei 60 sandorių už virš 1,3 mlrd. eurų

    Europos startuolių savaitės apžvalga: daugiau nei 60 sandorių už virš 1,3 mlrd. eurų

    Per savaitę Europoje užfiksuota daugiau nei 60 technologijų sektoriaus finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 1,3 mlrd. eurų. Taip pat suskaičiuota per 10 pasitraukimų (exits), įsigijimų, susijungimų bei su jais siejamų naujienų.

    Apžvalgoje, kurią pateikia „Tech.eu“, dėmesys skiriamas ir Jungtinės Karalystės biudžetui: pristatyta „Founders’ Relief“ bei priemonių paketas, skirtas skatinti verslumą – nuo išplėstų darbuotojų akcijų pasirinkimo galimybių iki iniciatyvų moterims įkūrėjoms ir papildomų investicijų į dirbtinį intelektą.

    Tačiau vien mokesčių paskatos neišsprendžia pagrindinės problemos – kaip iš gausaus startuolių skaičiaus užauginti dideles, tarptautiniu mastu konkurencingas įmones, kurios liktų šalyje. Akcentuojama, kad britams vis dar trūksta vėlesnių etapų kapitalo, prieigos prie klientų, talentų ir infrastruktūros.

    Nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Jungtinė Karalystė pritraukė 14 mlrd. eurų startuolių finansavimo, tačiau „scaleup“ etape kliūčių išlieka. Apžvalgoje taip pat aptariami regioninių ir lyčių finansavimo skirtumų mažinimo bei komercializavimo iššūkiai.

    Didžiausi finansavimo sandoriai

    Tarp ryškiausių savaites finansavimo naujienų išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje veikianti „Fractile“, pritraukusi 577 mln. svarų sterlingų C serijos investiciją. Taip pat minima „NexGen Cloud“, užsitikrinusi 106 mln. JAV dolerių užtikrintą terminuoto kredito priemonę.

    Sveikatos technologijų segmente dėmesio sulaukė Šveicarijos „Distalmotion“: „Perceptive Advisors“ jai suteikia paskolą, kurios dydis gali siekti iki 70 mln. JAV dolerių.

    Įsigijimai ir susijungimai Europoje

    Šią savaitę fiksuoti ir keli reikšmingesni įsigijimai. Prancūzų „Greentech Alliance“ įsigijo „Intermobility“, siekdama spręsti Europos mobilumo koordinavimo ir finansavimo spragą.

    Taip pat skelbta, kad Jungtinės Karalystės „Digital Science“ įsigijo „Jenni AI“, o Danijos „Evertrace“ perėmė „Veck“ – šie sandoriai priskiriami prie labiau pastebimų savaitės susijungimų ir įsigijimų.

    Investuotojų žingsniai ir kitos temos

    Tarp investuotojų naujienų išskiriamas „Auriga Partners“ praneštas 80 mln. eurų tarpinis uždarymas antrojo kibernetinio saugumo fondo rėmuose. „Entourage“ pritraukė 100 mln. eurų antrajam fondui, orientuotam į dirbtinį intelektą, robotiką ir „deeptech“.

    Kita kryptis – Europos „seed“ etapas: apžvalgoje atskirai įvardijami 2026 metų trečiojo ketvirčio didžiausi ankstyvos stadijos finansavimo raundai. Tarp minimų mažesnių, bet įdomių sandorių – nuo 1,2 mln. eurų „Vuse XR“ iki kelių šimtų tūkstančių eurų raundų duomenų bazių, stebėsenos ar maisto pasirinkimų sprendimus kuriančioms komandoms.

  • „Audi“ atšaukia 9 048 „Q4 e-tron“: dėl galimos baterijos perkaitimo rizikos siūlo nekrauti virš 80 proc.

    „Audi“ atšaukia 9 048 „Q4 e-tron“: dėl galimos baterijos perkaitimo rizikos siūlo nekrauti virš 80 proc.

    „Audi“ paskelbė atšaukianti 9 048 elektrinius „Q4 e-tron“ automobilius dėl galimos aukštos įtampos baterijos perkaitimo (terminio išplitimo) rizikos, kuri kraštutiniu atveju galėtų baigtis gaisru.

    Kaip rašo „InsideEVs“, situacija primena neseną „Volkswagen“ vykdytą „ID.4“ baterijų atšaukimą – šie modeliai yra artimi techniniai „giminaičiai“, todėl tikėtina, kad naudoja panašius sprendimus ir baterijų tiekimo grandinę.

    Atšaukimo pranešime nurodoma, kad „Audi“ Produktų saugos komitetas buvo informuotas apie kai kuriuose „Volkswagen“ aukštos įtampos akumuliatoriuose fiksuotus terminio „pabėgimo“ (thermal runaway) atvejus. Tokio pat tipo baterijos montuojamos ir „Q4 e-tron“.

    Gamintojas teigia pastebėjęs, jog tam tikri įkrovimo profiliai, kai baterijos įkrovos lygis viršija 80 proc., kai kuriais atvejais gali sudaryti sąlygas šilumai plisti baterijos viduje. Todėl savininkams rekomenduojama kol kas neįkrauti virš 80 proc.

    Laikinas sprendimas – įkrovimo ribojimas

    Kol nuolatinio sprendimo dar nėra, „Audi“ atliko „Q4 e-tron“ baterijų diagnostiką. Automobiliai, kuriems reikės papildomo įvertinimo, bus kviečiami į atstovybes išsamesniems bandymams.

    Numatoma taikyti laikiną įkrovimo ribotuvą, kuris apribotų įkrovą iki 80 proc. Kai bus įdiegta galutinė pataisa arba nustatyta, kad konkretaus automobilio baterija yra tvarkinga, šis ribojimas bus panaikintas.

    Nors dauguma potencialiai rizikingų baterijų, kaip nurodoma, buvo parduotos Šiaurės Amerikoje, pranešime pabrėžiama, kad užfiksuotų baterijų gaisrų atvejų šiuo metu nėra.

    Kas tiekė baterijas ir kodėl tai svarbu

    Atšaukimo dokumentuose minima, kad baterijų tiekėjas – Vengrijoje veikianti „SK Battery Manufacturing“, priklausanti „SK On“ grupei.

    Šiuo metu viešai neįvardijama konkreti priežastis, kodėl dalis šių baterijų gali susidurti su minėta problema – tiek „Volkswagen“, tiek „Audi“ atveju.

    Vartotojams laikinas 80 proc. įkrovos apribojimas gali būti apčiuopiamas kasdienybėje: realiai sumažėja pasiekiama rida, nes dalis baterijos talpos tampa laikinai „nepanaudojama“.

    Gamintojas tikisi kuo greičiau pateikti galutinį sprendimą, kuris leistų sugrąžinti įprastą naudojimą be papildomų apribojimų.

  • „Tesla“ ir „Turo“ leis aiškiai matyti, kurie nuomojami automobiliai turi FSD – startas spalio 28-ąją

    „Tesla“ ir „Turo“ leis aiškiai matyti, kurie nuomojami automobiliai turi FSD – startas spalio 28-ąją

    Automobilių nuomos platforma „Turo“ kartu su „Tesla“ įdiegia naują sprendimą, kuris leis nuomininkams aiškiai matyti, kurie platformoje siūlomi „Tesla“ automobiliai turi įjungtą „Full Self-Driving (Supervised)“ (FSD) funkciją.

    Kaip rašo „InsideEVs“, „Turo“ šeimininkai (automobilių savininkai) galės susieti savo „Tesla“ paskyrą su „Turo“ paskyra, o tai suteiks galimybę platformai patvirtinti, ar konkretus automobilis iš tiesų yra su FSD.

    Iki šiol FSD buvimą dažnai tekdavo vertinti pagal savininko aprašymą nuomos skelbime. Naujoji integracija turėtų sumažinti neaiškumų ir padėti tiksliau atrinkti norimą komplektaciją dar prieš rezervuojant automobilį.

    Be to, „Tesla“ savininkams, kurių automobiliai yra suderinami su FSD, bet paslauga nėra aktyvuota, numatytas vieno mėnesio nemokamas išbandymas. Atnaujinta „Turo“ sąsaja, kurioje matysis patvirtintas FSD, startuos spalio 28 dieną.

    Kaip veiks patvirtinimas ir kas keičiasi nuomininkams

    Pagal naują tvarką „Turo“ galės ne tik pažymėti, kad automobilis „turi FSD“, bet ir patvirtinti tai per sujungtas paskyras. Tai svarbu tiems, kurie nori sąmoningai išbandyti „Tesla“ vairavimo asistento galimybes, o ne remtis vien skelbimo tekstu.

    Rezervuojant FSD turintį automobilį, nuomininkams bus pateikiamas „Turo“ parengtas atsakomybės ribojimo tekstas (disclaimer), pabrėžiantis, kad vairuotojas privalo nuolat prižiūrėti automobilį. FSD šiame kontekste įvardijamas kaip „Supervised“ – tai nėra visiškai autonominis „be rankų ir be akių“ vairavimas.

    Kodėl tai svarbu „Tesla“ strategijai

    Partnerystė naudinga ir „Tesla“ – ji gali tapti papildomu kanalu pritraukti daugiau FSD prenumeratorių. Straipsnyje pažymima, kad bendrovė pastaruoju metu aktyviai ieško būdų didinti susidomėjimą šia programine įranga, įskaitant nemokamus bandomuosius laikotarpius ir rinkodarą.

    „Turo“ taip pat teigia matanti didelį žmonių susidomėjimą vadinamąja „bevairuoto“ technologija, tačiau daliai vartotojų trūksta realios patirties ją išbandant. Ši integracija gali suteikti dar vieną priežastį rinktis „Tesla“ nuomai, ypač jei tikslas – praktiškai susipažinti su FSD veikimu.

    Platforma nurodo, kad „Tesla Model 3“ ir „Tesla Model Y“ jau dabar yra tarp dažniausiai nuomojamų automobilių „Turo“ sistemoje, tad aiškesnis FSD žymėjimas gali turėti apčiuopiamą poveikį tam, kaip nuomininkai renkasi konkretų automobilį.

  • „Tesla“ „Cybercab“ paruoštas LFP baterijoms: daugiau vietos ir mažesnė robotaksi kaina

    „Tesla“ „Cybercab“ paruoštas LFP baterijoms: daugiau vietos ir mažesnė robotaksi kaina

    „Tesla“ kuriamas robotaksi „Cybercab“ nuo pat pradžių suprojektuotas taip, kad ateityje galėtų naudoti ličio geležies fosfato (LFP) baterijas. Apie tai kalbėdamas „Munro Live“ „YouTube“ kanale užsiminė bendrovės baterijų modulių ir pakuočių mechaninės konstrukcijos inžinerijos direktorius Robertas Sumpfas.

    Pasak jo, automobilio baterijų bloke palikta nemažai laisvos vietos – tiek šalia modulių, tiek po jais. Tai leistų prisitaikyti prie mažesnio energijos tankio chemijos, kai platformai prireiks pereiti prie LFP.

    Papildomos erdvės priežastį yra komentavęs ir „Tesla“ transporto priemonių inžinerijos viceprezidentas Larsas Moravy: jo teigimu, paaiškėjo, kad „Cybercab“ gali nereikėti tiek daug baterijų, kiek iš pradžių manyta.

    Šiuo metu „Cybercab“ naudoja nikelio, mangano ir kobalto (NMC) chemiją „Tesla“ pačios kurtose 4680 tipo celėse, tačiau perėjimas prie LFP įmonei nebūtų visiškai naujas žingsnis – anksčiau bendrovė buvo pardavinėjusi ir LFP pagrindu sukurtus „Model 3“.

    Kuo skiriasi LFP ir NMC

    LFP baterijos paprastai yra pigesnės, tačiau jų energijos tankis mažesnis nei aukšto nikelio sudėčių. Tai reiškia, kad naudojant tokias baterijas to paties dydžio pakete teoriškai gali sumažėti nuvažiuojamas atstumas, jei liktų tas pats celių kiekis.

    Vis dėlto „Cybercab“ atveju palikta papildoma vieta baterijų bloke galėtų leisti sutalpinti daugiau celių ir taip bent iš dalies kompensuoti galimą nuotolio sumažėjimą. Be to, pats modelis nėra pristatomas kaip automobilis, skirtas ilgoms kelionėms.

    Robotaksi svarbiausia – patvarumas ir aptarnavimas

    LFP baterijos dažnai vertinamos dėl didesnio atsparumo šilumai ir ilgaamžiškumo per daugybę įkrovimo bei iškrovimo ciklų. Tokios savybės ypač svarbios robotaksi darbui, kai automobilis nuolat važinėja, kaupia ridą ir dažnai stoja įkrovimui.

    Vaizdo įraše „Tesla“ inžinieriai taip pat pabrėžė, kad „Cybercab“ projektuotas galvoti apie ilgaamžiškumą, remontuojamumą ir mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Tarp minimų sprendimų – baterijų pakavimo konstrukcija, kuri, kaip teigiama, gali palengvinti modulių išėmimą ir potencialiai mažinti keitimo kaštus.

    Kodėl „Tesla“ tai gali būti svarbiausia

    Didžiausias argumentas „Tesla“ pusėje gali būti kaina: LFP baterijos yra pigesnės, todėl teoriškai galėtų sumažinti „Cybercab“ savikainą. Jei bendrovė išties sieks gaminti didelį robotaksi parką, gamybos kaštų mažinimas taps vienu kertinių veiksnių.

    Nors LFP nėra „egzotiška“ ar revoliucinė technologija, ji laikoma patikimu pasirinkimu darbo arkliukui, kuriam svarbiausia ištvermingumas ir ekonomiškumas, o ne maksimalus nuotolis.

  • „ChargePoint“ pristatė 750 kW įkroviklį: vienas korpusas, lankstesnis galios dalijimas

    „ChargePoint“ pristatė 750 kW įkroviklį: vienas korpusas, lankstesnis galios dalijimas

    JAV elektromobilių įkrovimo rinkoje atsirado naujas greičio rekordų pretendentas: „ChargePoint“ pristatė „Express Solo“ įkroviklį, kuris, sujungus dvi stoteles, viename lizde gali pasiekti iki 750 kW galią.

    Kaip rašo „InsideEVs“, naujasis sprendimas orientuotas ne tik į didelę galią – gamintojas žada paprastesnį greitojo įkrovimo aikštelių įrengimą, plėtrą ir eksploatavimą.

    „Express Solo“ sukurtas kartu su „Eaton“ ir išsiskiria tuo, kad viename korpuse sujungia patį įkroviklį ir galios konvertavimo įrangą. Dėl to nebereikia atskiros didelės galios spintos, o tai turėtų sumažinti kabelių, paruošiamųjų darbų ir montavimo sudėtingumą.

    Vis dėlto 750 kW rodiklis pasiekiamas tik tam tikromis sąlygomis: reikia bent dviejų sujungtų stočių, kurios bendrai dalijasi turima galia, o vienu metu prie sistemos gali būti prijungti iki keturių automobilių.

    Kaip pasiekiama 750 kW galia

    „Express Solo“ siūlomas 200, 400 ir 600 kW konfiguracijomis, o sistema gali tiekti iki 800 amperų srovę. Norint vienam lizdui „išspausti“ 750 kW, būtinos bent dvi tarpusavyje sujungtos stotelės.

    Svarbus niuansas – galia dalijama tarp prijungtų transporto priemonių, tad visi keturi vienu metu 750 kW negaus. Didžiausia galia realiai įmanoma tik tada, kai prie įkrovimo prijungta mažiau automobilių, o atvykusi transporto priemonė gali priimti tokį didelį srautą.

    Gamintojas atkreipia dėmesį, kad tokia galia labiau aktuali ne įprastiems lengviesiems elektromobiliams, o sunkiajam elektriniam transportui. Pavyzdžiu minimas „Tesla Semi“, galintis priimti daugiau nei 1 megavatą.

    Patogumai operatoriams ir vairuotojams

    „ChargePoint“ „Express Solo“ pozicionuoja kaip pagrindą įkrovimo sistemai, kuri gali išmaniai paskirstyti turimą galią. Tai reiškia, kad jei vienas automobilis dėl techninių ribų įsikrauna lėčiau, didesnė dalis galios gali būti nukreipta kitam, galinčiam krautis sparčiau.

    Operatoriams žadamas ir paprastesnis plėtimas: „viskas viename“ konstrukcija, anot bendrovės, leidžia lengviau diegti stoteles ir pridėti papildomų jungčių neįrengiant dar vieno pilno įkroviklio komplekto.

    Vairuotojams numatyta „Omni Port“ sistema su integruotais adapteriais, kad vienoje vietoje būtų galima pasiūlyti tiek CCS, tiek NACS jungtis. Taip pat nurodoma, kad kabeliai tvirtinami ant judančių laikiklių, kad pasiektų skirtingose automobilio vietose esančius įkrovimo lizdus.

    Dar viena detalė – apsauga nuo vandalizmo: gamintojas mini pjūviams atsparesnius kabelius ir signalizacijos sprendimą, kuris, aptikęs bandymą pažeisti įrangą, atkreipia dėmesį stotelės garsiakalbiu, ekranu ir šviesomis.

    Integracija su saulės elektrinėmis ir baterijomis

    Tekste taip pat primenamas ankstesnis „ChargePoint“ ir „Eaton“ pranešimas apie mikrogridų kryptį – kai įkrovimo infrastruktūra gali naudoti vietoje esančias baterijas ir saulės elektrines.

    Tokiu atveju įkrovikliai dalį energijos galėtų imti tiesiai iš kaupiklių ar saulės modulių, siekiant sumažinti energijos konvertavimo nuostolius ir mažiau priklausyti nuo tinklo elektros tuo metu, kai ji brangiausia.

    Pačiai vairuotojų patirčiai vien galingesnis įkroviklis ne visada reiškia trumpesnę pauzę – jei automobilis negali priimti didesnės galios, įkrovimo laikas nesutrumpės. Tačiau lankstesnis galios dalijimas stotelėje gali padėti efektyviau išnaudoti infrastruktūrą, kai skirtingi automobiliai kraunasi labai nevienodu greičiu.

  • GM keičia kryptį: hibridines versijas ruošia trims didžiausiems šeimos visureigiams

    GM keičia kryptį: hibridines versijas ruošia trims didžiausiems šeimos visureigiams

    „General Motors“ (GM) ilgą laiką viešai akcentavo siekį kuo greičiau pereiti prie vien elektrinių automobilių, tačiau dabar bendrovė ryžtasi aiškiam posūkiui: planuoja hibridines savo didžiausių SUV versijas.

    Kaip praneša „Reuters“, remdamasi su planais susipažinusiais šaltiniais, GM ketina kurti hibridines „Chevrolet Traverse“, „Buick Enclave“ ir „GMC Acadia“ – tai trijų eilių, šeimoms skirti visureigiai.

    Pati GM antradienį patvirtino, kad hibridus gamins Lansinge (Mičigano valstija) esančioje gamykloje, tačiau nurodė, jog daugiau detalių apie konkrečius modelius ir laiką pateiks arčiau starto. Visi trys minėti modeliai jau dabar gaminami būtent Lansinge.

    Šis žingsnis rodo, kad bendrovė, pastaraisiais metais agresyviai plėtusi baterijomis varomų automobilių gamą, vis dažniau atsigręžia į tarpinius sprendimus – ypač tuomet, kai vartotojų paklausa ir rinkos dinamika ne visuomet atitinka ankstesnes ambicijas.

    Hibridai GM gamoje – dar reta išimtis

    Šiuo metu GM JAV rinkoje turi tik vieną nedidelės apimties hibridinį modelį – „Chevrolet Corvette E-Ray“. Tuo metu konkurentai hibridų segmente yra labiau įsibėgėję.

    Pavyzdžiui, „Ford“ hibridų pasirinkimas nėra itin platus, bet bendrovė dideliais kiekiais parduoda tokius modelius kaip „Maverick Hybrid“ ir „F-150 Hybrid“. Tuo tarpu „Stellantis“ atsisakė dalies įkraunamų hibridų (PHEV) pasiūlos, o įprastų hibridų plėtra atsiliko nuo tokių gamintojų kaip „Honda“, „Hyundai“ ar ypač „Toyota“.

    Dar 2024 metų pradžioje GM pirmą kartą aiškiau užsiminė, kad „vien tik elektromobilių“ strategija gali būti koreguojama. Tuomet generalinė direktorė Mary Barra per finansinių rezultatų aptarimą paminėjo planus sugrąžinti įkraunamus hibridus.

    Nuo tada GM ne kartą kartojo ketinimus siūlyti hibridus JAV, tačiau iki šiol konkrečių modelių neįvardijo. Dabar pasirodžiusi informacija leidžia suprasti, kad vienas pagrindinių taikinių – dideli, masiškai perkami šeimos visureigiai.

    Rinkos tendencija: hibridų dalis sparčiai auga

    Hibridiniai automobiliai rinkoje nėra naujiena – jie atsirado dar apie XX amžiaus sandūrą. Vis dėlto ilgą laiką jų dalis JAV rinkoje buvo menka ir, remiantis JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, metų metus sukosi apie 2 proc.

    Pastaruoju metu situacija pasikeitė: kai elektromobilių augimo tempas sulėtėjo, hibridai atgavo pagreitį. Straipsnyje nurodoma, kad trečiąjį ketvirtį hibridai sudarė 16 proc. automobilių pardavimų JAV, o elektromobilių dalis siekė apie 6 proc.

    Tokia dinamika gamintojams siunčia aiškią žinutę: daliai pirkėjų hibridas šiandien yra patrauklesnis kompromisas nei visiškai elektrinis automobilis, ypač kai svarbūs nuvažiuojamas atstumas, kaina ir įkrovimo infrastruktūra.

  • GM vadovas kritikuoja „Tesla“: atsisakyti radaro autonominiam vairavimui – „prieš fiziką“

    GM vadovas kritikuoja „Tesla“: atsisakyti radaro autonominiam vairavimui – „prieš fiziką“

    „General Motors“ (GM) iki 2028 metų planuoja pristatyti autonominio važiavimo greitkeliuose funkciją, tačiau bendrovė aiškiai sako neketinanti eiti „tik kamerų“ keliu, kurį pasirinko „Tesla“.

    GM produktų vadovas Sterlingas Andersonas interviu „The Verge“ teigė, kad radaro atsisakymas savavaldžiuose automobiliuose yra sunkiai paaiškinamas sprendimas, nes jis „ignoruoja fiziką“.

    Jo argumentas paprastas: kameros turi ribojimų, kurių neįmanoma apeiti vien programine įranga. Pavyzdžiui, jos negali „matyti“ per tankų rūką, o radaras geba matuoti momentinį greitį.

    GM akcentuoja, kad papildomi jutikliai yra ne prabanga, o saugumo prielaida, ypač jei tikslas – sistema, kuri greitkelyje galėtų veikti taip patikimai, kad vairuotojas net galėtų miegoti.

    2028 metų „Super Cruise“: radaras, lidarai ir kameros

    GM planuojama atnaujinta „Super Cruise“ versija debiutuos 2028 metų „Escalade IQ“. Pasak S. Andersono, ji naudos ne vien kameras, bet ir radarą bei lidarą.

    Vadovas aiškino, kad lidarai veikia panašaus bangos ilgio diapazone kaip matoma šviesa ir gali padėti „apmokyti“ kamerų sistemas greičiau ir tiksliau atpažinti situacijas kelyje.

    Tuo metu radaras, anot jo, suteikia tai, ko vien kameros nepadaro: patikimesnį judėjimo įvertinimą sudėtingomis sąlygomis. Dėl to, jo teigimu, kelių jutiklių derinys turi akivaizdžių saugumo pranašumų.

    „Tesla“ laikosi tik kamerų, kiti renkasi daugiau jutiklių

    „Tesla“ jau kurį laiką laikosi kameras iškeliančio požiūrio, o jos vadovas Elonas Muskas yra kritiškai pasisakęs apie konkurentus, naudojančius lidarą.

    Tačiau dauguma autonominio vairavimo kūrėjų papildomus jutiklius laiko būtinais saugumui. Pavyzdžiui, „Waymo“ neseniai viešai pabrėžė, kad vien kamerų nepakanka.

    S. Andersonas, anksčiau vadovavęs „Tesla“ „Autopilot“ programai ir vėliau prisidėjęs prie autonominio vairavimo startuolio „Aurora“ įkūrimo, tvirtina: daugiau jutiklių – ne tik geriau, bet ir būtina, jei siekiama patikimo savarankiško važiavimo.

    Kaip GM įsivaizduoja perdavimą vairuotojui

    GM tikslas – autonominė greitkelių sistema, kuri nevirstų įprasta pagalbine technologija, staiga prašančia vairuotojo perimti vairą „čia ir dabar“.

    Pasak S. Andersono, tai neturėtų būti chaotiškas „tu vairuoji – dabar aš – ups, neatpažįstu situacijos“. Vietoje to planuojamas „grakštus“ atgalinis skaičiavimas: vairuotojui būtų pranešta, kad perimti kontrolę reikės, pavyzdžiui, maždaug po 10 minučių.

    Jei vairuotojas neperimtų valdymo, automobilis, anot jo, turėtų saugiai pasitraukti nuo greitkelio ir sustoti užvažiavime, kol žmogus galės vėl valdyti transporto priemonę.

  • Kinijos elektromobiliai randa kelią į Europą: naudotiems taikomi gerokai mažesni muitai

    Kinijos elektromobiliai randa kelią į Europą: naudotiems taikomi gerokai mažesni muitai

    Pigūs kiniški elektromobiliai į Europą patenka apeidami griežtesnius tarifus – pirkėjai vis dažniau renkasi ne naujus, o naudotus automobilius.

    Kaip skelbia „InsideEVs“, Kinijos automobilių eksportuotoja „China EV Marketplace“ teigia, kad naudotų automobilių pardavimai Europai per metus išaugo daugiau nei 280 proc.

    Bendrovės duomenimis, iki rugsėjo pabaigos į Europos Sąjungą ji išsiuntė 7 900 automobilių. Taip pirkėjai gali išvengti papildomų muito tarifų, kurie kiniškiems elektromobiliams Europoje siekia iki 45,3 proc.

    Pasak įmonės, automobiliai, nuvažiavę daugiau nei 6 000 kilometrų, apmokestinami tik 10 proc. tarifu, todėl naudotų elektromobilių kanalas tampa patrauklia alternatyva.

    Kaip veikia naudotų EV „spraga“

    „China EV Marketplace“ aiškina, kad Šanchajuje dirbantys pirkėjai suranda mažai važinėtus elektromobilius ir veikia kaip tarpininkai, parduodant juos pirkėjams Europoje.

    Nors papildomi kaštai niekur nedingsta – reikia apžiūros, transportavimo, taip pat įprastų importo ir homologacijos mokesčių – galutinė kaina vis tiek išlieka pakankamai patraukli daliai pirkėjų.

    Bendrovė tvirtina galinti užtikrinti, kad įsigytas automobilis bus homologuotas ir tinkamas eksploatuoti ES keliuose. Ji taip pat mini galimybę pasirūpinti įkrovimo adapteriu, kad kiniška jungtis būtų suderinama su europine.

    7 900 automobilių ir tūkstančiai pasiūlymų

    Įmonės svetainėje, kaip teigiama straipsnyje, siūloma daugiau nei 2 600 naudotų automobilių, tarp jų – BYD, „Geely“, „Nio“, „Xiaomi“, „Zeekr“ ir kitų gamintojų modeliai.

    Pateikiami ir kainų pavyzdžiai: pigiausias įrašas – 2022 metų „CheryQQ Little Ant“ už maždaug 4 000 JAV dolerių, brangiausias – „Zeekr 009“ už 120 000 JAV dolerių.

    Ilgas kelias iki europinių numerių

    Greito sprendimo čia nėra. „China EV Marketplace“ nurodo, kad automobilio paruošimas išsiuntimui gali užtrukti iki trijų savaičių, o kelionė iki vietinio uosto – iki trijų mėnesių.

    Po to dar laukia sertifikavimas, muitinės procedūros ir vietinis transportavimas. Tad nors tarifų skirtumas gali būti reikšmingas, pirkėjams tenka įvertinti ir laiką, ir papildomas procedūras.

    Bendrovės COO Jakubas Gerslas portalui „CarNewsChina“ sakė, kad tarifai jau susilpnino naujų kiniškų elektromobilių paklausą Europoje, o naudoti automobiliai, anot jo, išlieka atleisti nuo papildomų BEV tarifų ir naujos PHEV kvotos.

  • Testas parodė: „Tesla“ ratų gaubtai atrodo stilingai, bet nuvažiuojamo atstumo beveik nepadidina

    Testas parodė: „Tesla“ ratų gaubtai atrodo stilingai, bet nuvažiuojamo atstumo beveik nepadidina

    Diskiniai ratų gaubtai, kuriuos „Tesla“ vairuotojai renkasi dėl išvaizdos ir aerodinamikos, realiomis sąlygomis nuvažiuojamo atstumo beveik nepadidina. Vaizdo bandymas rodo, kad teorinis efektyvumo laimėjimas dažniausiai telpa į kelias papildomas mylias.

    Kaip rašo „InsideEVs“, vaizdo įrašo autorius Gjeebs išbandė „Haloblk“ diskinius gaubtus ir lygino skirtingus ratų komplektus bei efektyvumą. Nors tokie priedai dažnai pristatomi kaip būdas „išspausti“ daugiau kilometrų, praktinis skirtumas pasirodė menkas.

    Pirmoje bandymo dalyje buvo lyginami du skirtingi ratų komplektai – 19 colių ir 20 colių – be „Haloblk“ gaubtų. Efektyvumas tarp jų buvo panašus, tačiau toks palyginimas nėra idealus, nes automobiliai turėjo skirtingas padangas, o jos gali stipriai keisti sąnaudas.

    Todėl didžiausią vertę turėjo kitas palyginimas: tie patys standartiniai 19 colių ratai, tik vienu atveju su „Haloblk“ diskiniais gaubtais. Ekstrapoliuojant maždaug 20 mylių bandymo maršruto rezultatus, gaubtai pridėjo tik kelias papildomas mylias vienu įkrovimu.

    Kodėl efektas toks mažas?

    Rezultatai leidžia manyti, kad realiame eisme tokį nedidelį „pliusą“ lengvai „suvalgo“ išorinės sąlygos – pavyzdžiui, stipresnis priešpriešinis vėjas. Kitaip tariant, jei tikitės aiškiai juntamo nuvažiuojamo atstumo šuolio, šis priedas gali nuvilti.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jei diskiniai gaubtai kitų „Tesla“ modelių nuotolį didintų reikšmingai, gamintojas greičiausiai pats siūlytų tokį sprendimą plačiau. Pavyzdžiui, „Cybercab“ diskinius gaubtus jau turi.

    Ką gaunate už kainą ir ko vengti

    Vis dėlto tokio pirkinio esmė nebūtinai yra vien nuvažiuojamas atstumas. „Haloblk“ gaubtai, pasak publikacijos, kainuoja nuo 210 JAV dolerių už komplektą, montuojami per kelias sekundes ir gali būti pritaikomi pagal skonį – todėl daug kam tai tiesiog greitas būdas pakeisti automobilio išvaizdą.

    Kartu įvardijamas ir svarbus apribojimas: su šiais gaubtais nerekomenduojama viršyti 110 mylių per valandą greičio ir važiuoti į trasą. Jei planuojate tokį važiavimą, gaubtus patariama nuimti.

    Išvada paprasta: jei norite stiliaus – tokie ratų gaubtai gali būti verti dėmesio, tačiau kaip priemonė reikšmingai prailginti keliones viena įkrova jie, panašu, didelių vilčių neteisina.