CP v2

Blog

  • Mirė portugalų dainininkas ir dainų autorius Jorge Palma: 76-erių legendos palikimas ir reakcijos

    Mirė portugalų dainininkas ir dainų autorius Jorge Palma: 76-erių legendos palikimas ir reakcijos

    Netektis Portugalijos muzikai

    Portugalijoje mirė vienas ryškiausių šalies dainininkų ir dainų autorių Jorge Palma. Šeima pranešė, kad 76 metų muzikanto gyvybė užgeso po širdies ir kvėpavimo sustojimo.

    Artimieji prašė Jorge Palmą prisiminti taip, kaip jis pats labiausiai norėjo būti prisimenamas: per dainas ir tekstus. Jie taip pat padėkojo už per metus sulauktą bičiuliškumą ir palaikymą.

    Karjera, trukusi daugiau nei penkis dešimtmečius

    Jorge Palma gimė Lisabonoje 1950 metais ir su muzika susipažino dar vaikystėje. Būdamas šešerių pradėjo lankyti pamokas, o po kelių metų įstojo į Lisabonos muzikos konservatoriją.

    Paauglystėje jis pasuko nuo klasikos į poproko kryptį, o tai tapo lūžio tašku, leidusiu kurti muziką, kuri vėliau suvienijo skirtingas klausytojų kartas. Prieš pradėdamas solo kelią, muzikantas grojo grupėse, dalyvavo festivaliuose ir dirbo su kompozicijomis bei įrašais.

    Pirmąjį solo singlą Jorge Palma išleido 1972 metais, o netrukus jo gyvenime įvyko dideli pokyčiai dėl privalomosios tarnybos. Pasirinkęs išvykti iš Portugalijos, kurį laiką gyveno Danijoje, į gimtinę grįžo 1974 metais po balandžio 25 dienos revoliucijos.

    1975 metais pasirodė jo pirmasis albumas, o per visą karjerą muzikantas išleido dar keliolika studijinių albumų. Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu jis pabrėždavo, kad kiekvienas įrašas jam yra tam tikros gyvenimo fazės atspindys, susijęs su tuo metu sutiktais žmonėmis, aplinka ir kasdienybe.

    1990-aisiais jis baigė fortepijono studijas konservatorijoje, o netrukus išleido albumą, kuriame fortepijonu naujai interpretavo ankstesnius kūrinius. Vėliau jo kūrybinis kelias plėtėsi per bendrus projektus ir darbą su kitais atlikėjais, o paskutinis albumas „Vida“ pasirodė 2023 metais.

    Apdovanojimai ir valstybinis įvertinimas

    Per dešimtmečius Jorge Palmos kūryba sulaukė reikšmingų įvertinimų Portugalijoje. Jis buvo apdovanotas už albumus ir kūrybinį indėlį, taip pat įvertintas už nuopelnus kultūrai.

    Pastaraisiais metais jam buvo skirtas ir apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus, pabrėžiant daugiau nei penkis dešimtmečius trukusį darbą Portugalijos muzikos scenoje. Šie įvertinimai sustiprino jo, kaip vieno svarbiausių šalies dainų autorių, statusą.

    Lyderių užuojauta ir pagarba

    Į žinią apie Jorge Palmos mirtį sureagavo Portugalijos vadovai ir politikai, pabrėždami jo reikšmę nacionalinei kultūrai. Portugalijos prezidentas savo pareiškime akcentavo, kad šalis atsisveikina su viena ryškiausių figūrų, o jo dainos dar ilgai išliks kolektyvinėje atmintyje.

    „Portugalija atsisveikina su vienu savo simbolių ir su vienu didžiųjų mūsų muzikos poetų; jo dainos liks kaip intensyvus ir gilus atminties ženklas“, – sakė Portugalijos prezidentas.

    Portugalijos ministras pirmininkas taip pat pareiškė užuojautą šeimai ir artimiesiems, pabrėždamas, kad atlikėjas išeina, tačiau jo muzika lieka. Reakcijose kartojosi mintis, kad Jorge Palma savo dainomis formavo kelių kartų emocinį ir kultūrinį foną.

    Kultūros ministrė viešai priminė, kad dalis atlikėjo kūrinių tapo nacionalinės tapatybės ir kolektyvinės atminties dalimi. Politikai ir visuomenės veikėjai savo žinutėse akcentavo ne tik jo muzikinį talentą, bet ir išskirtinę dainų tekstų kokybę.

  • Statybų įmonės vis labiau remiasi geležinkeliu: net naujokai pasiima milijoninius kontraktus

    Geležinkelių infrastruktūros konkursai vis ryškiau formuoja statybų bendrovių užsakymų portfelius, o į šią rinką ateina ir tie rangovai, kurie dar neseniai orientavosi beveik vien į kelius ar kitus sektorius. Tendenciją stiprina dideli planuojami projektai, kuriuos įgyvendina PKP PLK ir CPK, tačiau jos tvarumas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas stabilus ir diversifikuotas finansavimas.

    Pastaraisiais metais Lenkijos geležinkelių programos buvo spartinamos, o rangovų apetitas augo kartu su užsakymų verte. Vis dėlto rinka išlieka jautri vėluojantiems pasirašymams, kainų rizikoms bei finansavimo ciklams, todėl net ir laimėti konkursai ne visada greitai virsta realiomis įplaukomis.

    Į portfelius grįžta geležinkeliai

    Vienas ryškiausių signalų – kai didžiausi rinkos žaidėjai vis didesnę naujai pasirašomų sutarčių dalį generuoja būtent geležinkeliuose ir susijusioje energetikos infrastruktūroje. Ilgą laiką daugumos rangovų portfeliuose dominavo kelių projektai, tačiau keli labai dideli geležinkelių užsakymai keičia proporcijas.

    Tokia struktūrinė kaita reiškia ir kitokius reikalavimus įmonėms: geležinkelio projektams reikia specifinių kompetencijų, geležinkelio eismo valdymo, kontaktinio tinklo ar bėgių darbų patirties, taip pat griežtesnių saugos ir kokybės procedūrų. Dėl to net stambios bendrovės dažnai renkasi konsorciumus, o ne savarankišką dalyvavimą visuose projekto etapuose.

    Naujokai greitai užsiaugina apimtis

    Geležinkelių rinkoje ryškiai matomas ir naujų dalyvių šuolis: įmonės, kurios dar prieš dvejus metus praktiškai nedirbo geležinkeliuose, dabar jau turi pirmuosius kontraktus ir dalyvauja itin dideliuose konsorciumuose. Tokiu būdu jos greičiau įgyja patirties ir „įsirašo“ į rinką, tačiau kartu riboja riziką prisiimdamos tik tas užduotis, kurios artimos jų kompetencijoms.

    Vienos bendrovės atvejis rodo, kaip per kelias dienas gali pasikeisti portfelio struktūra: po labai didelės geležinkelio sutarties pasirašymo bendras užsakymų portfelis išauga iki maždaug 5 700 000 000 eurų, o geležinkelių dalis priartėja prie 27 proc. Dar iki šio sandorio geležinkeliai sudarė apie 9,5 proc., todėl pokytis yra ne kosmetinis, o strateginis.

    „Geležinkelių rinkoje norime būti konsorciumuose, nes vieni nepajėgsime. Dar nesame įgyvendinę didelio geležinkelio kontrakto, todėl būtų neprotinga šokti į tokį projektą savarankiškai“, – sakė bendrovės vadovas Andrzejus Sterczyńskis.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis naujokų geležinkelių projektuose lieka prie jiems įprastų darbų, pavyzdžiui, žemės darbų, viadukų, pralaidų ar kelių dangų sprendimų. Technologiškai sudėtingesnės geležinkelio dalys, tokios kaip bėgių kelias, trauka ar eismo valdymo sistemos, dažniau paliekamos partneriams, turintiems specializaciją.

    Rekordiniai konkursai, bet rezultatai vėluoja

    Rangovų portfeliuose didesnė geležinkelių sutarčių dalis atsiranda ne vien dėl to, kad užsakovai paskelbia daugiau konkursų. Reikšmingą vaidmenį turi ir tai, kad ankstesniais metais pradėtos procedūros pagaliau pasiekia sutarties pasirašymo etapą, todėl „banga“ statistikose pasimato vėliau.

    Vien per pusmetį pasirašytų sutarčių vertė gali šoktelėti iki daugiau kaip 9 000 000 000 eurų, tai yra kelis kartus daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad tolesnis stabilumas priklausys nuo to, ar PKP PLK sugebės užtikrinti ilgalaikį finansavimo šaltinių diversifikavimą ir nuoseklią konkursų pasiūlą.

  • Javieras Bardemas ragina atšaukti P!nk iš UNICEF ambasadorių: peticija surinko 150 000 parašų

    Javieras Bardemas ragina atšaukti P!nk iš UNICEF ambasadorių: peticija surinko 150 000 parašų

    Ragina atšaukti ambasadorės statusą

    Ispanų aktorius Javieras Bardemas socialiniuose tinkluose paragino savo sekėjus pasirašyti peticiją, kuria siekiama, kad JAV dainininkei P!nk būtų panaikintas UNICEF geros valios ambasadorės statusas. Peticija platformoje „Change.org“ per trumpą laiką surinko daugiau nei 150 000 parašų.

    Iniciatyvos autoriai teigia, kad tokias pareigas einanti vieša asmenybė turėtų laikytis UNICEF keliamų neutralumo ir atsakomybės standartų. Pasak jų, pastarųjų savaičių vieši pasisakymai ir reakcijos į įvykius Artimuosiuose Rytuose esą sukėlė abejonių, ar šie principai išlaikomi.

    Kas sukėlė ginčą?

    Diskusija įsiplieskė po to, kai vieno koncerto metu reperis Macklemore ištarė šūkį Free Palestine ir kalbėjo apie humanitarinę krizę Gazos Ruože. Tuo metu P!nk sureagavo kritiškai, teigdama, kad toks žingsnis gali būti oportunistinis, o vėliau pasidalijo įrašu, kuriame Macklemore buvo kaltinamas propagandos sklaida.

    Šis P!nk įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė tūkstančių kritiškų komentarų, o dalis vartotojų ėmė raginti UNICEF peržiūrėti jos ambasadorės vaidmenį. Javieras Bardemas, viešai parėmęs peticiją, konfliktą dar labiau iškėlė į tarptautinių naujienų darbotvarkę.

    UNICEF dilema ir garsenybių atsakomybė

    UNICEF geros valios ambasadoriai dažniausiai skiriami tam, kad didintų dėmesį vaikų teisėms, švietimui, sveikatai ir humanitarinėms krizėms. Tokie vaidmenys remiasi reputacija ir gebėjimu telkti paramą, todėl vieši pasisakymai, ypač apie karinius konfliktus, neretai sukelia riziką organizacijos neutralumo įvaizdžiui.

    Kol kas UNICEF viešai nepaskelbė sprendimo dėl P!nk statuso, tačiau kilęs spaudimas rodo platesnę tendenciją: visuomenė vis dažniau vertina ne tik garsenybių labdaros projektus, bet ir jų komunikaciją, pasirinktas informacijos sklaidos priemones bei reakcijas į jautrias politines temas.

    Į ginčą įtrauktas ir Edas Sheeranas

    Kontekstą papildo ir britų atlikėjo Edo Sheerano koncertinis turas, kurio metu kilo aštrios diskusijos dėl pro palestinietiškų pareiškimų. Pranešama, kad Sheeranas vieno pasirodymo Jungtinėse Valstijose metu pabrėžė, jog padėtis Gazoje yra katastrofiška ir neproporcinga.

    Šie pasisakymai dar kartą parodė, kaip greitai pramogų pasaulio žinutės persikelia į politikos ir tarptautinių organizacijų lauką. Būtent todėl peticijos šalininkai reikalauja aiškesnių taisyklių, ką reiškia būti UNICEF ambasadoriumi, o kritikai įspėja, kad tokie raginimai gali tapti spaudimo priemone riboti nuomonių įvairovę.

  • „Airbus“ padalinys laimėjo Prancūzijos kariuomenės konkursą: diegs „Paracom“ kibernetinio saugumo vartus

    Kas nuspręsta ir kodėl tai svarbu

    Prancūzijos gynybos pirkimus koordinuojanti agentūra DGA konkurso būdu pasirinko „Airbus Cybersecurity“ kaip saugumo vartų „Paracom“ tiekėją Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms. Sprendimo esmė – apsaugoti vidinius, įslaptintus ryšio kanalus nuo duomenų nutekėjimų ir neleisti šnipams ar įsilaužėliams pasiekti jautrių perdavimo sistemų.

    Tokie sprendimai paprastai veikia kaip griežtai valdomas tarpinis sluoksnis tarp skirtingo slaptumo lygio tinklų ir įrenginių. Praktikoje tai reiškia, kad net jei vienoje grandyje atsiranda pažeidžiamumas, jis neturi automatiškai atverti kelio į kritinius karinius informacinius resursus.

    „Šie vartai yra būtini – jie lemia sistemos, kurioje yra slaptos ir visiškai slaptos informacijos, apsaugą. Be jų nebūtų įmanoma nei duoti įsakymų, nei palaikyti ryšio“, – sakė „Airbus France“ kibernetinio saugumo vadovas Nicolas Razy.

    „Mūsų komandų kompetencija, kuriant daugiasluoksnius ryšio sprendimus ir atsparumą kibernetinėms atakoms, stiprina mūsų pozicijas kaip nepriklausomo kibernetinio saugumo žaidėjo“, – sakė „Airbus Defence and Space“ žvalgybos sprendimų vadovas Francois Lombard.

    Kur bus naudojami „Paracom“ vartai

    Pagal aprašymą „Paracom“ programa apima kelis diegimo formatus ir skirtingus sistemos mastelio lygius – nuo duomenų centrų iki vadaviečių ir sąsajų su civiliniais partneriais. Kitaip tariant, tai nėra vienas produktas vienai vietai, o modulinė infrastruktūra, kurią galima pritaikyti skirtingoms karinių ryšių grandims.

    Nepriklausomai nuo formato, vartai parengti naudojimui ir platformose, kur ryšio saugumas ypač jautrus: koviniuose lėktuvuose ir sraigtasparniuose, povandeniniuose laivuose bei paramos laivuose, šarvuotoje technikoje ir mobiliuose vadovavimo punktuose. Tokia aprėptis rodo, kad sprendimas orientuotas ne tik į stacionarias bazes, bet ir į mobilias, lauko sąlygomis veikiančias sistemas.

    Įsipareigojimai 25 metams ir platesnis kontekstas

    Prancūzijos pusė sutarties vertės neatskleidė, tačiau žinoma, kad „Airbus“ dukterinė bendrovė artimiausius 25 metus bus atsakinga už „Paracom“ sistemos priežiūrą. Taip pat numatyti nuolatiniai atnaujinimai, grėsmių stebėsena ir reagavimas į kintančius išorinius rizikos veiksnius.

    Toks ilgas laikotarpis atspindi šiandieninę tendenciją gynybos sektoriuje: kibernetinis saugumas perkamas ne kaip vienkartinis diegimas, o kaip ilgalaikė paslauga su periodinėmis modernizacijomis. Kintant atakų metodams, įskaitant DI pritaikymą automatizuotai žvalgybai, socialinei inžinerijai ar pažeidžiamumų paieškai, nuoseklus sistemų atnaujinimas tampa kritiškai svarbus.

  • Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    DI ateina į marmuro karjerus

    Italijos Kararos marmuro karjeruose šimtmečius gyvavusį amatą vis dažniau papildo dirbtinis intelektas ir pramoniniai robotai. DI padedami sprendimai leidžia iš marmuro luitų išpjauti sudėtingas formas pagal skaitmeninius brėžinius, o tai keičia pačią skulptūros kūrimo eigą.

    Praktikoje procesas prasideda nuo idėjos ar vaizdo, kuris paverčiamas trimačiu failu. Programinė įranga sugeneruoja įrankio judėjimo trajektorijas, o robotinė ranka, laikydamasi tikslių komandų, atlieka didžiąją dalį akmens šalinimo darbų.

    Kas lieka žmogui?

    Technologijas šioje srityje plėtojančios bendrovės „LITIX“ ir „ROBOTOR“ teigia, kad automatizavimas gali atverti marmuro skulptūrą platesniam ratui kūrėjų. Idėja paprasta: žmogus suformuluoja sumanymą, o mašina padeda jį paversti fiziniu objektu net tada, kai pats autorius neturi ilgamečių akmenskaldžio įgūdžių.

    „Tikslas yra sudaryti galimybę sukurti kažką iš savo idėjos, net jei neturi tam reikalingų įgūdžių“, – sakė „LITIX“ ir „ROBOTOR“ įkūrėjas bei vadovas Giacomo Massari.

    Pasak kūrėjų, robotai gali perimti iki 99 proc. grubaus formavimo, o meistrams lieka apdailos darbai: paviršiaus išbaigimas, faktūra, smulkiausios detalės ir meninė korekcija. Taip skulptoriaus darbas po truputį slenka nuo fizinės jėgos ir įrankių valdymo link projektavimo, programavimo ir galutinio rezultato kuravimo.

    Kartu pabrėžiama ir saugos dimensija: marmuro apdirbimas yra fiziškai sunkus ir rizikingas, todėl automatizuotos staklės bei robotai gali mažinti traumų tikimybę ir ilgalaikes sveikatos problemas. Vis dėlto amatininkų bendruomenėje tokia transformacija kelia ir nerimą dėl tradicinių įgūdžių nuvertėjimo.

    Ar mašina gali kurti meną?

    Diskusija Kararoje neapsiriboja darbo vietų klausimu. Kai skaitmeninė idėja vis tiksliau ir greičiau paverčiama akmeniu, vis dažniau klausiama, kur baigiasi amatas ir prasideda menas, o taip pat kas laikytinas autoriumi.

    Italų menininkas Davide Quayola, savo praktikoje naudojantis algoritmus ir robotus, pabrėžia, kad robotas jam nėra savarankiškas kūrėjas. Jo požiūriu, mašina veikiau yra įrankis, kuriuo išplečiama menininko gestų ir sprendimų amplitudė, o kūrybinė kontrolė lieka žmogui.

    „Iš tiesų jaučiu, kad viską visiškai kontroliuoju“, – sakė Davide Quayola.

    Toks požiūris padeda atskirti du sluoksnius: fizinį darbą ir kūrybinę intenciją. Net kai robotas atlieka didžiausią dalį pjovimo, žmogus vis tiek apibrėžia, kokios taisyklės valdo procesą, kokią estetiką turi turėti rezultatas ir kada darbas laikomas baigtu.

    Kararos marmuras ir toliau išlieka simboliu, siejamu su istorine skulptūros tradicija, tačiau technologijos į šią medžiagą įneša naują logiką. Tikėtina, kad artimiausiais metais vis svarbesnė taps ne vien rankų meistrystė, bet ir gebėjimas valdyti skaitmeninį modeliavimą, įrankių trajektorijas bei DI paremtą optimizavimą.

    Tačiau esminis klausimas lieka atviras: jei mašina gali preciziškai iškalti formą, kur tiksliai prasideda menas. Atsakymas, panašu, vis dažniau bus ieškomas ne karjere ar dirbtuvėse, o kūrėjo sprendimuose ir tame, ką jis nori pasakyti galutiniu darbu.

  • „Grupa Kęty“ prognozuoja šuolį: III ketvirtį augo apyvarta ir pelnas, impulsą davė aliuminio kainos

    Lenkijos aliuminio produktų gamintoja „Grupa Kęty“ paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio rezultatus ir nurodė tikinti reikšmingu pajamų bei grynojo pelno augimu. Bendrovės vertinimu, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios aliuminio kainos, kurios buvo perskaičiuotos ir į galutinių gaminių kainodarą.

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį konsoliduotos pajamos galėjo siekti apie 370 000 000 eurų, tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, bendrovės skaičiavimais, galėjo sudaryti apie 46 000 000 eurų, arba apie 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausio pajamų šuolio „Grupa Kęty“ tikisi ekstruzinių gaminių segmente, kuriame pardavimai, bendrovės skaičiavimu, galėjo augti iki maždaug 151 000 000 eurų. Įmonė šį pokytį pirmiausia sieja su aukštesnėmis aliuminio kainomis ir jų įtaka pardavimo kainoms.

    Kituose segmentuose augimas buvo nuosaikesnis. Lankstžių pakuočių versle įmonė mini apie 10 proc. pardavimų didėjimą iki maždaug 72 000 000 eurų, o architektūrinių sistemų ir apsaugos nuo saulės sprendimų segmentuose prognozuoja 3–4 proc. kilimą iki maždaug 124 000 000 eurų ir 76 000 000 eurų.

    Rinkos nuotaikos keitėsi

    „Grupa Kęty“ atkreipia dėmesį, kad trečiasis ketvirtis pasižymėjo dideliu rinkos nepastovumu. Pasak bendrovės, po labai dinamiškos ketvirčio pradžios pirkėjų aktyvumas koregavosi dėl vasaros laikotarpio ir laukimo, kad žaliavų kainos galėtų mažėti.

    „Po labai dinamiškos ketvirčio pradžios matėsi paklausos korekcija dėl atostogų sezono ir laukimo, kol žaliavų kainos kris“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nepaisant to, bendrovė nurodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimas išliko aukštas ir, priklausomai nuo segmento, siekė apie 85–88 proc. Tai signalizuoja, kad užsakymų portfelis tebėra pakankamas, nors trumpuoju laikotarpiu klientų elgsena buvo labiau priklausoma nuo kainų lūkesčių.

    EBITDA, veiklos pelnas ir skolos lygis

    „Grupa Kęty“ vertinimu, trečiojo ketvirčio EBITDA galėjo sudaryti apie 75 000 000 eurų, arba apie 10 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas, bendrovės skaičiavimu, galėjo siekti apie 61 000 000 eurų, tai yra apie 13 proc. metinis augimas.

    Įmonė taip pat pateikė įvertį dėl grynosios skolos, kuri ketvirčio pabaigoje galėjo būti apie 272 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad šis lygis iš esmės panašus į praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigą, tačiau šiek tiek didesnis nei ankstesnio ketvirčio pabaigoje.

    Rinkoms šie skaičiai svarbūs todėl, kad aliuminio kainų cikliškumas ir jų perdavimas į galutines kainas dažnai lemia trumpalaikius pelningumo šuolius. Kartu investuotojai paprastai vertina ir tai, kaip tokiais laikotarpiais valdomas apyvartinis kapitalas bei skola, nes žaliavų brangimas gali didinti atsargų ir finansavimo poreikį.

  • Karabacho vienuolynuose vėl vyksta Udi krikščionių pamaldos: kodėl šis paveldas kelia ginčus

    Karabacho vienuolynuose vėl vyksta Udi krikščionių pamaldos: kodėl šis paveldas kelia ginčus

    Karabacho regione, po ilgus metus trukusio konflikto ir pastarųjų metų politinių pokyčių, į istorines krikščionių šventoves pamažu grįžta religinis gyvenimas. Azerbaidžano Udi krikščionys tęsia šimtmečius menančią piligrimystės tradiciją ir meldžiasi vienuolynuose, kurių tapatybė iki šiol lieka jautrus klausimas Baku ir Jerevano santykiuose.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Gandzasaro vienuolynas netoli Vangli kaimo Aghdaros rajone. Čia surengtos pamaldos tapo reta proga pamatyti, kaip religinė praktika persipina su istorine atmintimi ir valstybės formuojamu pasakojimu apie regiono paveldą.

    Gandzasaras tarp dviejų pasakojimų

    Gandzasaro pagrindinė bažnyčia pastatyta XIII amžiuje, o istoriniuose šaltiniuose siejama su vietos valdovo Hasano Džalalo Dovlos vardu. Azerbaidžanas vienuolyną priskiria Kaukazo Albanijos krikščioniškajai tradicijai, o Armėnija jį laiko Armėnų apaštališkosios bažnyčios paveldu.

    Šios skirtingos interpretacijos nėra vien akademinis ginčas. Jos tiesiogiai veikia paminklų apsaugos sprendimus, restauravimo principus ir tai, kaip regiono kultūrinė istorija pateikiama tarptautinei auditorijai, ypač dabar, kai abi šalys ieško ilgalaikio politinio susitarimo.

    Kas yra Udi krikščionys

    Udi yra viena iš Azerbaidžane gyvenančių vietinių etninių bendruomenių, tradiciškai išpažįstanti krikščionybę. Didžiausia jų dalis telkiasi Nidžo kaime, o bendruomenės atstovai pabrėžia teisę tęsti pamaldas ir piligrimystes istoriniuose regiono vienuolynuose.

    „Šiandien, nepriklausomybės dėka, esame vienuolyne, kurį pastatė mūsų šventieji protėviai. Didžiuojamės savo istorija“, – sakė Albanų Udi krikščionių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Danakaris Rafikas Aramis.

    Anot bendruomenės narių, ypatingą prasmę turi pamaldos Udi kalba. Tai jiems yra ne tik religijos praktika, bet ir būdas išsaugoti tapatybę, kai mažos bendruomenės kultūrinis tęstinumas priklauso nuo to, ar tradicijos perduodamos viešai ir reguliariai.

    Kiti Karabacho vienuolynai ir diplomatų dėmesys

    Be Gandzasaro, Udi piligrimystės maršrutai apima ir kitus Karabacho regiono vienuolynus, tarp jų Khudavangą, Ağoğlaną ir Amaraso kompleksą. Azerbaidžano institucijos šiuos objektus įtraukia į paveldo priežiūros ir pristatymo programas, pabrėždamos jų išsaugojimą.

    Papildomo dėmesio tema sulaukė po to, kai į Gandzasarą ir Khudavangą atvyko Azerbaidžane akredituotų diplomatų delegacija. Vizitų metu aptarta architektūra, istorija ir ginčai dėl paminklų kilmės, o kai kurie pareiškimai viešojoje erdvėje dar kartą priminė, kad skirtingi istoriniai pasakojimai tebėra kliūtis platesniam susitaikymui.

    Europos Sąjungos specialioji atstovė Pietų Kaukazui Magdalena Grono yra viešai pabrėžusi, kad dėl dalies šventovių kilmės išlieka „giliai išsiskiriančios nuomonės ir naratyvai“. Jos vertinimu, ilgalaikei taikai neužtenka vien politinių susitarimų, būtina spręsti ir istorinių interpretacijų konfliktą, nes jis tiesiogiai veikia pasitikėjimą.

    Karabacho religinio paveldo klausimas šiandien tampa savotišku lakmuso popierėliu, rodančiu, ar regione įmanoma suderinti apsaugą, istorinį teisingumą ir bendruomenių teisę į religines praktikas. Udi krikščionių pamaldos vienuolynuose išryškina ir tai, kad kultūros paveldas Pietų Kaukaze dažnai yra ne tik praeities, bet ir dabartinės politikos dalis.

  • Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Derybos įstrigo, Atėnai kelia sąlygą

    Jungtinės Karalystės ir Graikijos diskusijos dėl Partenono skulptūrų grąžinimo pastaruoju metu, kaip pranešama, pasiekė aklavietę. Graikijos pusė viešai reiškia nusivylimą, o aiškaus plano, kada ir kokiu formatu derybos būtų tęsiamos, kol kas nematyti.

    Šiame kontekste Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis paragino grįžti prie derybų stalo. Jis pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra ne laikina schema, o nuolatinis skulptūrų suvienijimas Atėnuose.

    Kuo skiriasi Partenonas ir „Bajė gobelenas“

    K. Mitsotakis viešai atmetė idėją, kad Partenono skulptūrų klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal analogiją su „Bajė gobeleno“ laikino skolinimo susitarimu. Graikijos argumentas paprastas: gobelenas yra vientisas kūrinys, kuris laikinai keliauja ir grįžta į kilmės šalį.

    Partenono skulptūros, pasak Atėnų, yra vieno architektūrinio paminklo dalys, išsklaidytos tarp Londono ir Atėnų. Todėl ginčas, Graikijos vertinimu, yra ne tik apie eksponatų buvimo vietą, bet ir apie paminklo fizinio bei meninio vientisumo atkūrimą.

    Kodėl ginčas sukasi apie nuosavybę

    Esminė kliūtis derybose yra nuosavybės pripažinimas. „British Museum“ laikosi pozicijos, kad pagal galiojančią teisinę sistemą muziejus gali svarstyti skulptūrų paskolinimą, tačiau negali jų galutinai perduoti.

    Graikija tokį formatą atmeta, nes paskolos sutartys paprastai reiškia, kad skolininkas iš esmės pripažįsta skolintojo nuosavybę. Atėnai tvirtina negalintys sutikti su formule, kuri Partenono skulptūras paverstų „skolinamu“ objektu, nors jos, Graikijos požiūriu, yra neatskiriama jų pačių kultūros paveldo dalis.

    UNESCO vaidmuo ir Osmanų dokumentų klausimas

    Partenono skulptūrų grąžinimo tema ne kartą kelta UNESCO formatu, kur tarpvyriausybinis mechanizmas ragina šalis palaikyti dialogą. Tai suteikia ginčui tarptautinę dimensiją, nors galutinis sprendimas vis tiek priklauso nuo politinės valios ir teisinio kelio, kuriuo sutiktų eiti Londonas ir Atėnai.

    Didelė dalis istorinio ginčo susijusi su tuo, ar skulptūrų išvežimas iš Akropolio XIX amžiaus pradžioje turėjo teisėtą pagrindą. Jungtinės Karalystės institucijos ir muziejus teigia, kad tuometinis leidimas buvo gautas iš Osmanų valdžios, o Graikija šį pagrįstumą ginčija, pabrėždama, kad teisėtumo įrodymų interpretacijos išlieka prieštaringos.

    Kodėl šis klausimas vėl aštrėja

    Pastaraisiais metais daugelis didžiųjų muziejų susiduria su augančiu spaudimu dėl kilmės, konteksto ir istorinių įsigijimų skaidrumo. Partenono skulptūrų byla dažnai įvardijama kaip išskirtinė, nes kalbama ne apie pavienius artefaktus, o apie vieno paminklo dalis, kurių prasmė ryškiausiai atsiskleidžia būnant greta originalaus Partenono.

    Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad Akropolio muziejus buvo kurtas taip, jog skulptūros galėtų būti eksponuojamos kartu ir išlaikyti vizualinį ryšį su paminklu. Tuo pačiu Atėnai signalizuoja, kad suvienijimas galėtų tapti platesnio kultūrinio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste pradžia, o ne precedentu masiškai „ištuštinti“ muziejus.

    „Mes negalime skolintis savo pačių paminklo dalių“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Artimiausiu metu sprendimą lems tai, ar pavyks rasti formulę, kuri leistų judėti į priekį nepriverčiant Graikijos pripažinti „British Museum“ nuosavybės. Kol kas Atėnai aiškiai kartoja: derybos įmanomos, tačiau jų tikslas turi būti nuolatinis Partenono skulptūrų suvienijimas.

  • Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Lenkijos pietryčiuose, Jaroslavo mieste esančiame XVII amžiaus katalikų vienuolyne, ketvirtadienį įvykdytas išpuolis peiliu, per kurį žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti. Lenkijos policija pranešė, kad netrukus po incidento sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis.

    Kaip skelbia pareigūnai, išpuolis įvyko apie 9.30 valandą ryto, kai buvo gautas pranešimas apie užpuolimą. Vienuolynas yra maždaug 30 kilometrų nuo Ukrainos sienos, o tarp nukentėjusiųjų – keturi vyrai ir viena moteris.

    Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvusysis galėjo būti kunigas, tačiau policija viešai nepatvirtino aukos tapatybės. Prokuratūros vertinimu, incidento aplinkybės ir tikslūs motyvai dar tiriami.

    Tyrimas aiškinasi motyvus

    Pasak prokurorų, įtariamasis į Lenkiją atvyko iš Vokietijos ir, kaip teigiama, vyko Ukrainos sienos link. Vis dėlto jis užsuko į vienuolyną, kur, įtariama, paėmė peilį iš virtuvės ir užpuolė dvasininkus bei tikinčiuosius.

    Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad įtariamasis buvo nedelsiant sulaikytas, o tarnybos aiškinasi įvykio motyvus ir aplinkybes.

    „Tragiški įvykiai Jaroslave. Ukrainos pilietis iškart po išpuolio prieš penkis žmones buvo sulaikytas policijos. Tarnybos tiria incidento motyvus ir aplinkybes“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Reakcija Varšuvoje ir Kyjive

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pareiškė, kad įtariamasis bus nubaustas pagal Lenkijos įstatymus. Jo teigimu, atsakomybė už tokius nusikaltimus turi būti neišvengiama.

    Išpuolį pasmerkė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad už padarytą blogį turi būti atsakyta teisiškai. Ukrainos vadovas akcentavo, kad teisingumas turi būti įvykdytas.

    „Šio blogio vykdytojas turi prisiimti visą atsakomybę pagal įstatymą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vietos žiniasklaida publikavo nuotraukas, kuriose matyti prie vienuolyno atvykę policijos ir ugniagesių ekipažai, o teritorija aptverta. Tyrėjai toliau renka informaciją ir apklausia liudytojus, siekdami nustatyti tikslią įvykių seką.

  • ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    Kodėl svarbu tai, kas sakoma

    Euro zonos finansų rinkos jautriai reaguoja ne tik į oficialius Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus dėl palūkanų, bet ir į jo vadovų bei kitų politikos formuotojų viešus pasisakymus. Tai rodo ECB ekonomistų paskelbta analizė, nagrinėjanti, kaip kalbos, interviu ir komentarai tarp posėdžių keičia investuotojų lūkesčius.

    Tyrimo išvada paprasta: nors pavienis pasisakymas ne visada sukelia lengvai išmatuojamą efektą, bendras tokių komunikacijos įvykių poveikis gali prilygti formaliems pinigų politikos pranešimams. Praktikoje tai reiškia, kad rinkoms kartais pakanka užuominos apie būsimą kryptį, kad persikainotų obligacijos, valiuta ar akcijos.

    Duomenų bazė nuo 1999 metų

    ECB ekonomistai Klodiana Istrefi, Florens Odendahl ir Giulia Sestrieri sudarė euro zonos komunikacijos įvykių duomenų bazę. Joje apjungti 304 formalūs sprendimai ir apie 5 000 viešų pasisakymų nuo 1999 metų sausio iki 2024 metų pradžios.

    Analizėje vertintos ECB prezidentų, Vykdomosios valdybos narių ir didžiųjų euro zonos šalių centrinių bankų vadovų kalbos bei interviu. Dėmesys sutelktas į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos atstovus, nes tai didžiausios euro zonos ekonomikos, kurių signalai investuotojams ypač svarbūs.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad rinkos reakcija į komunikaciją tarp posėdžių dažnai būna tokia pat didelė kaip ir į oficialius Valdančiosios tarybos sprendimų pranešimus“, – rašė autoriai ECB tinklaraštyje.

    Kas veikia rinkas labiausiai

    Tyrime pabrėžiama, kad oficialūs sprendimai po ECB posėdžių savaime yra sutelkti į konkrečius veiksmus, todėl ir rinkos reakcija į juos dažniau būna aiški. Autoriai nurodo, kad reikšmingą rinkos pokytį sukėlė maždaug 45 proc. formalių sprendimų.

    Tuo metu pasisakymai tarp posėdžių apima platesnį temų spektrą, todėl jų poveikis nevienodas ir reikšmingų reakcijų dalis mažesnė. Vis dėlto tokių pasisakymų dažnis yra daug didesnis nei oficialių sprendimų, tad jų sukauptas efektas tampa reikšmingas.

    Vertinant, kurių asmenų žodžiai vidutiniškai „sveria“ daugiausia, pirmoje vietoje atsidūrė ECB prezidentai. Toliau rikiuojasi nacionalinių centrinių bankų vadovai, o po jų Vykdomosios valdybos nariai, kas, anot autorių, atspindi ir skirtingą autoriteto bei signalų svarbos suvokimą rinkose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Rinkų lūkesčiai dėl pinigų politikos krypties tiesiogiai veikia skolinimosi kainą, valstybės obligacijų pajamingumus ir bankų finansavimo sąlygas. Tai vėliau persiduoda būsto paskolų palūkanoms, įmonių kreditavimui ir vartotojų bei verslo pasitikėjimui, todėl ECB komunikacija tampa ne mažiau svarbi už sprendimų dienos antraštes.

    ECB taip pat akcentuoja, kad euro zonoje šalys skiriasi ekonomikos struktūra, skolos lygiu ir namų ūkių finansine padėtimi. Dėl to rinkos stebi ne tik centrinę vadovybę Frankfurte, bet ir atskirų šalių centrinių bankų vadovų toną, nes jis gali išduoti nuomonių skirtumus Valdančiojoje taryboje.