CP v2

Blog

  • „Turkish Airlines“ ruošiasi milžiniškam sandoriui su „Boeing“: užsakys iki 150 lėktuvų

    „Turkish Airlines“ ruošiasi milžiniškam sandoriui su „Boeing“: užsakys iki 150 lėktuvų

    Turkijos nacionalinė oro bendrovė „Turkish Airlines“ pranešė nusprendusi įsigyti iš „Boeing“ iš viso 150 „Boeing 737 MAX“ šeimos orlaivių. Pagal paskelbtą informaciją, tai apima tvirtą 100 lėktuvų užsakymą ir 50 papildomų orlaivių pasirinkimo galimybę.

    Teigiama, kad naujieji lėktuvai turėtų būti pristatomi vėliau, numatytu laikotarpiu nuo 2033 iki 2037 metų. Toks grafikas atspindi visame pasaulyje jaučiamus gamybos eilių iššūkius, kai didieji gamintojai didelę dalį pajėgumų yra rezervavę keliems metams į priekį.

    Sprendimas dėl įsigijimo paskelbtas tuo metu, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas lankėsi Niujorke, kur Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pranešimuose akcentuota, kad aviacijos užsakymą lydėjo ir platesnis politinis bei ekonominis fonas.

    JAV prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“ šį susitarimą pavadino svarbia diena „Boeing“ ir JAV gamybai. Jis taip pat teigė, kad sandoris gali reikšti dešimtis milijardų eurų pardavimų bei palaikyti dešimtis tūkstančių darbo vietų, nors galutinė vertė priklausytų nuo komplektacijos, pristatymų tempo ir papildomų pasirinkimų.

    „Turkish Airlines“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia parką ir maršrutų tinklą, siekdama išlaikyti Stambulo oro uosto, kaip tarpkontinentinio persėdimo centro, konkurencingumą. Bendrovė nurodo, kad jos parką sudaro 514 orlaivių, o skrydžiai vykdomi į daugiau nei 130 šalių.

    Remiantis pačios bendrovės skelbiamais duomenimis, 2025 metais „Turkish Airlines“ pervežė 92,6 milijono keleivių. Tokie rodikliai sustiprina argumentą, kad ilgalaikiai siauro fiuzeliažo lėktuvų užsakymai yra orientuoti į nuolatinį paklausos augimą tiek Europoje, tiek Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

    Analitikai paprastai atkreipia dėmesį, kad siauro fiuzeliažo lėktuvai, tokie kaip 737 MAX, yra kertiniai trumpų ir vidutinių nuotolių maršrutuose, kur svarbūs degalų sąnaudų ir vieno skrydžio kaštų rodikliai. Aviacijos sektoriui vis dar susiduriant su tiekimo grandinių ir gamybos tempų rizikomis, dideli užsakymai dažnai planuojami itin iš anksto.

  • Europos degalų krizė įsiūbavo naftininkus: akcijos šovė iki 87 proc., kas laimėtojai?

    Europos degalų krizė įsiūbavo naftininkus: akcijos šovė iki 87 proc., kas laimėtojai?

    Europoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka rekordines sumas, tačiau didžiausią naudą iš šuolio susižėrė naftos ir dujų bendrovės. 2026 metais dalies didžiųjų rinkos žaidėjų akcijos nuo sausio pabrango maždaug 40–87 proc., o investuotojai dėmesį vis labiau kreipia ne į žaliavinę naftą, o į perdirbimą.

    Rinką įkaitino vadinamasis „crack spread“ – skirtumas tarp žalios naftos kainos ir galutinių produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ar reaktyvinis kuras, kainų. Kai šis skirtumas išauga, naftos perdirbimo gamyklų maržos paprastai kyla, o tai tiesiogiai didina perdirbėjų pelningumą.

    Kodėl perdirbimas staiga tapo auksu

    Dyzelino kainos Europoje augo greičiau nei žalios naftos, nes smuko rafinuotų produktų pasiūla. Įtampą didino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie apribojo dyzelino ir reaktyvinio kuro eksportą iš dalies gamyklų, o tai itin jautru Europai, importuojančiai dalį degalų.

    Padėtį dar labiau komplikavo sukrėtimai Rusijos perdirbimo sektoriuje ir sprendimai riboti dyzelino eksportą po atakų prieš perdirbimo infrastruktūrą. Dėl to globali dyzelino rinka tapo įtemptesnė, o Europoje tai virto tiesioginiu kainų spaudimu degalinėse.

    Europos Centrinis Bankas 2026 metais viešai pripažino, kad energijos kainų dinamikoje vis svarbesnį vaidmenį atlieka būtent perdirbimo maržos. Banko vertinimu, dyzelino marža sudaro reikšmingą dalį galutinės litro kainos, todėl poveikis infliacijai gali būti didesnis nei vien dėl žalios naftos brangimo.

    „Prieš pusmetį nedaugelis žinojo, kas yra perdirbimo maržos, o dabar visi suprantame, kodėl tai svarbu“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Kas daugiausia uždirbo iš krizės

    Tarp ryškiausių 2026 metų akcijų kainų laimėtojų atsidūrė „Repsol“, kurios vertė per metus buvo pakilusi apie 87 proc. Bendrovės rezultatus iš esmės tempė pramonės padalinys, apimantis ir perdirbimą, kur pelningumas augo dėl išskirtinai plačių dyzelino ir reaktyvinio kuro maržų.

    Antrą vietą tarp didžiųjų Europos žaidėjų užėmė „Neste“, kurios akcijos augo apie 76 proc. Bendrovė stipriai pasinaudojo tiek tradicinių degalų trūkumu, tiek didėjančia paklausa alternatyvoms, nes ji gamina ir atsinaujinantį dyzeliną bei tvarų aviacijos kurą.

    Tarp kitų augusių bendrovių minimos „Equinor“, „Vår Energi“, „Orlen“, „Romgaz“, „Galp“, „OMV“, „Eni“ ir „TotalEnergies“ – jų akcijų prieaugis siekė maždaug nuo 40 proc. iki beveik 70 proc. Skirtumai tarp įmonių daugiausia priklausė nuo to, kiek jų veikloje sudaro perdirbimas ir kiek jos tiesiogiai uždirba iš gavybos.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir ekonomikai

    Vairuotojams plataus masto perdirbimo maržų šuolis reiškia, kad degalų kainos gali išlikti aukštos net tada, kai žaliavinės naftos kaina stabilizuojasi. Ekonomikai tai didina transporto kaštus, spaudžia logistikos grandines ir gali ilgiau palaikyti infliaciją, ypač šalyse, kur dyzelinas dominuoja krovinių vežime.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad situacija išlieka jautri geopolitikai ir perdirbimo pajėgumų balansui: bet koks papildomas sutrikimas eksporte, avarija gamykloje ar nauji apribojimai gali vėl staigiai pakelti maržas. Tuo pat metu ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į perdirbimo modernizavimą, atsargų kaupimą ir alternatyvius degalus gali tapti vienu svarbiausių Europos atsparumo veiksnių.

  • Jungtinės Karalystės bankai atliko pirmuosius pervedimus su tokenizuotais indėliais: kas keičiasi?

    Jungtinės Karalystės bankai atliko pirmuosius pervedimus su tokenizuotais indėliais: kas keičiasi?

    Didžiausi Jungtinės Karalystės bankai pirmą kartą atliko tarpusavio pervedimus, naudodami tokenizuotus indėlius, tai yra įprastus banko indėlius, užfiksuotus blokų grandinėje. Finansų sektorius šį žingsnį vadina svarbiu lūžiu, nes realūs pinigai pajudėjo tarp konkuruojančių bankų bendroje infrastruktūroje.

    Bandymuose dalyvavo „Lloyds“, „NatWest“ ir „Barclays“, kurie įvykdė du būsto paskolų refinansavimo sandorius. Taip pat vyko atskiras modeliuotas pirkėjo ir pardavėjo atsiskaitymas, kuriame dalyvavo trijų bankų grupė, įskaitant „HSBC“, apie projektą pranešė UK Finance.

    Kas yra tokenizuotas indėlis

    Tokenizuotas indėlis yra tas pats banko sąskaitoje laikomas indėlis, tik jo apskaita vykdoma blokų grandinėje, o ne vien banko vidinėje sistemoje. Svarbiausia, kad toks indėlis išlaiko įprastą teisinį statusą ir apsaugas, tačiau atsiskaitymai gali vykti beveik akimirksniu.

    Ši technologija leidžia taikyti ir vadinamąjį programuojamą atsiskaitymą, kai pinigai pervedami tik įvykus aiškiai apibrėžtai sąlygai. Pavyzdžiui, refinansavimo scenarijuje lėšos tarp bankų buvo atlaisvintos automatiškai, kai buvo patvirtintas turto perleidimo faktas.

    Modeliuotame internetinės prekyvietės pirkime pirkėjo pinigai buvo laikinai „sulaikyti“ ir pervesti pardavėjui tik po to, kai patvirtintas pristatymas. Nors realių prekių judėjimo nebuvo, testas parodė, kaip tokie sprendimai galėtų sumažinti ginčų riziką ir paspartinti atsiskaitymus.

    Kodėl svarbus žodis tarpusavio

    Ekspertų vertinimu, reikšmingiausia čia tai, kad sandoriai buvo tarpusavio, tai yra atlikti tarp skirtingų bankų. Bankai blokų grandinės sprendimus bando jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau dažnai kūrė uždaras sistemas, kurios tarpusavyje nesusikalbėdavo.

    Pilotas, žinomas kaip Great British Tokenised Deposit projektas, siekia sujungti skirtingus dalyvius į bendrą veikimo modelį. Jame dalyvauja „Barclays“, „HSBC“, „Lloyds“, „Monzo“, „NatWest“, „Nationwide“ ir „Santander“, o projektas turi ir institucinio palaikymo.

    Anglijos bankas viešai yra signalizavęs, kad tokio pobūdžio inovacijas vertina palankiau nei privačių bendrovių leidžiamas stabilias kriptovaliutas. Argumentas paprastas: bankų ir centrinio banko pinigai yra griežčiau reguliuojami, o rizikos valdymas ir vartotojų apsaugos mechanizmai jau įtvirtinti sistemoje.

    Europos kryptis išryškėjo dar labiau

    Šis Jungtinės Karalystės bandymas sutapo su ryškiais pokyčiais euro zonoje. Eurosistema pradėjo „Pontes“ iniciatyvą, kuri skirta tam, kad bankai galėtų atsiskaityti už tokenizuotą turtą, pasitelkdami centrinio banko pinigus, o dalis institucijų buvo pasirengusios startuoti iš karto.

    Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas signalizavo siekį griežčiau valdyti stabilias kriptovaliutas ir riboti praktiką, kuri galėtų skatinti jų plitimą tradicinės bankininkystės sąskaita. Bendras Europos ir Jungtinės Karalystės sprendimų vardiklis yra aiškus: prioritetas teikiamas reguliuojamam bankų ir centrinių bankų pinigų pagrindui.

    JK bankai po bandymų planuoja steigti atskirą bendrovę ir parengti valdymo taisykles, kurios leistų sprendimą plėsti. Taip pat keliama ambicija 2027 metų pirmąjį ketvirtį išleisti tris skaitmenines obligacijas, kurias būtų galima prekiauti ir atsiskaityti naudojant tokenizuotus indėlius.

    Rinkai tai gali reikšti mažiau trinties sudėtinguose procesuose, tokiuose kaip turto perleidimas, refinansavimas ar tiekimo grandinių atsiskaitymai. Jei bandomieji modeliai bus perkeliami į kasdienę praktiką, didžiausias pokytis vartotojams gali būti greitesnis atsiskaitymų laikas ir mažiau tarpinių procedūrų, o bankams – efektyvesnis kapitalo ir rizikos valdymas.

  • Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Rugpjūtį Europos Sąjungoje naujų elektromobilių registracijų skaičius šoktelėjo 62,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Elektromobilių dalis visų naujų automobilių registracijose per metus paaugo nuo 17,8 proc. iki 27,7 proc.

    Augimas kilstelėjo ir bendrą rinką: naujų automobilių pardavimai 27 ES šalyse rugpjūtį didėjo 4,5 proc. per metus. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius registracijų buvo 5,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Augimą kursto degalų kainos ir parama

    Elektromobilių paklausą stiprino brangstantys degalai ir išliekantis neapibrėžtumas dėl geopolitikos, o kai kuriose šalyse poveikį didino papildoma darbo diena, pažymi EY analizė. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks šuolis nebūtinai reiškia tvarią visos rinkos atsigavimo tendenciją.

    „Europos naujų automobilių rinkos kilimą pirmiausia lemia e. mobilumui skirtos subsidijos, o joms pasibaigus pardavimai gali smarkiai kristi“, – sakė EY mobilumo praktikos vadovas Constantin M. Gall.

    Rugpjūtį augo ir kitų tipų elektrifikuotų automobilių segmentai: įkraunamų hibridų registracijos didėjo beveik 11 proc., o hibridinių automobilių daugiau kaip 2 proc. Hibridai išliko populiariausia pavara, sudarydami apie trečdalį naujų registracijų rugpjūtį ir 36,6 proc. per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius.

    Kas tempia rinką į priekį

    Didžiausi elektromobilių pardavimai rugpjūtį fiksuoti Vokietijoje, kur užregistruota beveik 69 000 naujų elektromobilių. Antroje vietoje liko Prancūzija su daugiau kaip 36 000 registracijų, o toliau rikiavosi Danija, Belgija ir Nyderlandai.

    Sparčiausi augimo tempai matyti mažesnėse rinkose: Estijoje registracijos didėjo 278 proc., Slovėnijoje 266 proc. Visgi absoliutūs skaičiai ten buvo palyginti nedideli, atitinkamai 174 ir 1 651 automobilis.

    Degalų kainos tuo pat metu pasiekė rekordines aukštumas. Europos Komisijos duomenimis, savaitę, prasidėjusią rugsėjo 21 dieną, vidutinė benzino litro kaina ES siekė 2,092 euro, o dyzelino 2,226 euro.

    Kinijos grupės didina dalį, vokiečiai praranda pozicijas

    Didžiausias permainas fiksuoja gamintojų konkurencija. ACEA skaičiavimais, penki Kinijos kapitalo valdomi automobilių koncernai rugpjūtį pardavimus didino apie 71 proc., o jų rinkos dalis per metus išaugo nuo 6,6 proc. iki 10,8 proc., tai yra maždaug kas devintas naujas automobilis.

    Į šią kategoriją patenka ir Europos šaknis turintys prekių ženklai, pavyzdžiui, „Volvo Cars“, kurią ACEA priskiria „Geely“ grupei. Tarp sparčiausiai augusių gamintojų minimi „Leapmotor“, „Chery“, BYD ir „Geely“, o „Tesla“ pardavimai didėjo 53 proc.

    Tuo metu Vokietijos gamintojams mėnuo buvo sudėtingesnis: „Volkswagen“ grupės, BMW grupės ir „Mercedes-Benz“ bendri pardavimai traukėsi 1,1 proc. Jų bendra rinkos dalis ES per metus sumenko nuo 41,3 proc. iki 39,1 proc.

    „Dabartinės subsidijų priemonės Europos šalyse neproporcingai palankios Kinijos gamintojams ir „Tesla“, kurie siūlo ypač konkurencingus modelius, ypač žemų ir vidutinių kainų segmentuose, bei patrauklų finansavimą“, – sakė C. M. Gall.

    Kas gali pakeisti kryptį

    Rinkos perspektyvas temdo keli veiksniai: vangus ekonomikos augimas, aukštos naftos kainos ir pirkėjų sprendimus stabdantis neapibrėžtumas. EY ragina gamintojus ruoštis didesniam kainų spaudimui ir sudėtingesniems metams, jei parama būtų mažinama.

    Papildomą įtampą gali sukelti ir planuojami reikalavimai baterijų tiekimo grandinėms Europoje, kurie, įvairių vertinimų duomenimis, galėtų didinti elektromobilių savikainą. Tai ypač jautru masinės rinkos segmentui, kuriame konkurencija su Kinijos gamintojais sparčiausiai aštrėja.

  • Šiauliuose startuoja „Docomomo LT“: modernizmo paveldą gelbės 17 ekspertų ir nemokami renginiai

    Lietuvoje veiklą pradeda „Docomomo LT“ – nauja organizacija, vienijanti 17 modernizmo architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos paveldo ekspertų. Ji Lietuvoje atstovauja tarptautiniam tinklui „Docomomo International“ ir sieks stiprinti XX amžiaus paveldo pažinimą bei apsaugą.

    Asociacija įsteigta 2025 metais rugsėjo 30 dieną, o pagrindinės kryptys apima modernizmo objektų ekspertinį vertinimą, dokumentavimą ir tyrimų skatinimą. Taip pat numatomas konsultavimas, kaip šiuos pastatus ir erdves prižiūrėti, pritaikyti šiandienos poreikiams ir išsaugoti jų autentiškumą.

    Pirmasis renginys vyks Šiauliuose

    Pirmąjį viešą renginį „Docomomo LT“ surengs rugsėjo 25 dieną Šiauliuose, buvusioje Šiaulių televizorių gamyklos „Tauras“ sporto salėje, kur šiandien veikia Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“. Organizatoriai kvies pažvelgti į šį objektą kaip į retą sporto paskirties statinį, iškilusį pramoninėje teritorijoje.

    Pastatą suprojektavo architektas Raimundas Arnas Dineika, jis pastatytas 1976 metais, o į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2023 metais. Pastatas išskiriamas monumentaliomis, plastiškomis formomis, viršutiniu apšvietimu ir įsimintina vidaus erdve.

    Nuo ekskursijų iki paveldo tvarumo

    Renginio programa numato paskaitas, ekskursijas po pastatą ir buvusios televizorių gamyklos teritoriją, kūrybines dirbtuves gimnazistams ir architektūros studentams bei mini parodos atidarymą. Daug dėmesio žadama skirti klausimui, kaip modernizmo paveldą saugoti taip, kad jis išliktų gyvas ir naudojamas, o ne tik formaliai įtvirtintas dokumentuose.

    Diskusijose planuojama aptarti modernizmo architektūros kultūrinę vertę, skaitmeninių technologijų taikymą paveldo tyrimuose, sporto architektūros specifiką ir monumentalaus meno išsaugojimo praktikas. Tokie akcentai atliepia visoje Europoje ryškėjančią kryptį modernizmo paveldą vertinti ne vien kaip estetiką, bet ir kaip tvaraus miesto išteklį.

    „Modernizmo paveldas Lietuvoje yra labai įvairus: nuo pavienių pastatų iki ištisų urbanistinių struktūrų. Tai paveldas, su kuriuo kasdien gyvename, todėl turime galvoti apie jį ir kaip apie ateities išteklių“, – sakė „Docomomo LT“ vadovas Liutauras Nekrošius.

    Renginį organizuoja „Docomomo LT“, VILNIUS TECH Architektūros fakultetas ir Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“. Skelbiama, kad visi renginiai bus nemokami.

  • Skandalas dėl ES lėšų? Ministerija nušalino NMA direktorių ir pradėjo tyrimą dėl skaidrumo

    Nušalinimas ir vidinis tyrimas

    Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus veiksmų ir laikinai nušalino nuo pareigų F. Dirginčių. Sprendimas priimtas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir poreikio įvertinti, kaip agentūroje valdytos rizikos.

    Ministerija pabrėžia, kad tyrimo metu bus analizuojama NMA vidaus kontrolės sistema ir korupcijos rizikų valdymas. NMA vaidmuo yra jautrus, nes agentūra administruoja reikšmingas Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

    Kas aiškinsis komisija?

    Tyrimui sudaryta Žemės ūkio ministerijos komisija, kuri turės įvertinti direktoriaus veiksmus ir pateikti motyvuotą išvadą. Vertinimas apims tai, kaip buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant vidaus kontrolę ir skaidrią institucijos veiklą.

    Tokio pobūdžio tyrimuose paprastai tikrinama, ar laikytasi procedūrų, ar buvo užkardomos interesų konflikto situacijos, kaip veikė vidaus audito ir patikrų mechanizmai. Taip pat vertinama, ar sprendimų priėmimas buvo pakankamai atsparus galimam spaudimui ir piktnaudžiavimui.

    „NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Ministro teigimu, nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės, o priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti situaciją. Ministerija akcentuoja, kad tyrimas apims ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir bendrą korupcijos rizikų valdymo praktiką agentūroje.

    Kaip bus užtikrintas NMA darbas?

    Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu bus paskirtas laikinas NMA vadovas. Jo užduotis bus užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą, kad sprendimų priėmimas nesustotų ir pareiškėjai laiku gautų administracinius atsakymus.

    Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tai ypač svarbu dėl paraiškų vertinimo, patikrų organizavimo ir išmokų administravimo. Ministerija žada, kad agentūros kasdienės funkcijos bus tęsiamos, o tyrimo išvados lems tolesnius sprendimus dėl vadovybės atsakomybės ir vidaus kontrolės stiprinimo.

  • Savanorystė kaip karjeros turbo: įgūdžiai, kurie krizių metu gelbsti, o darbe kelia vertę

    Kas sieja verslo sprendimus ir pasirengimą krizėms? Abiem atvejais tenka veikti tada, kai trūksta informacijos, keičiasi aplinkybės, o atsakomybė gula ant kelių žmonių pečių. Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad savanorystė tokiose situacijose tampa praktine kompetencijų mokykla.

    Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai dažnai atsiduria aplinkoje, kur svarbiausia aiški komunikacija, greita koordinacija ir gebėjimas išlikti ramiam. Šie įgūdžiai vis dažniau vertinami ir darbdavių, ypač įmonėse, kurios stiprina veiklos tęstinumo planus ir rizikų valdymą.

    Kaip savanorystė augina lyderystę

    „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas Lietuvos Raudonajame Kryžiuje savanoriauja nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių jis prisidėjo padėdamas pabėgėlių centre Vilniuje, vėliau įsitraukė į pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų komandą.

    Jo teigimu, projektų ir rizikų valdymo patirtis, sukaupta profesinėje veikloje, savanorystėje praverčia kasdien. Kartu realios situacijos, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, dar labiau sustiprina gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Versle nuolat planuojame rizikas, ruošiame planą A, B ir kitus scenarijus. Labai panaši logika veikia ir savanorystėje: reikia planuoti, aiškiai perduoti informaciją ir greitai priimti sprendimus, kai ne viską gali numatyti iš anksto“, – sakė A. Bukauskas.

    „Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė savanoriauja ketverius metus, o pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų veiklose dalyvauja daugiau nei dvejus. Ji pabrėžia, kad savanorystė leidžia profesines žinias patikrinti realiose, nenuspėjamose situacijose.

    Pasak J. Markeliūnės, savanorystė ypač augina vidinį užtikrintumą ir drąsą veikti, kai kiti aplinkiniai sustingsta. Tokia patirtis dažnai virsta praktiniu lyderystės įgūdžiu, kuris darbe pasireiškia iniciatyva, sprendimų priėmimu ir atsakomybe.

    „Atsidūrusi eismo įvykio vietoje supratau, kad man suveikė aiškus veiksmų algoritmas. Pradėjau teikti nukentėjusiesiems pirmąją psichologinę pagalbą, kol atvyko medikai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Nauda grįžta į organizaciją

    Darbo aplinkoje netikėtų situacijų taip pat netrūksta: sutrikus tiekimo grandinei, kilus reputacinei krizei ar įvykus incidentui, svarbiausia tampa greitas reagavimas ir komandinis darbas. Todėl darbuotojai, gebantys išlikti efektyvūs spaudimo sąlygomis, organizacijose dažnai laikomi stipriais pokyčių dalyviais.

    J. Markeliūnės teigimu, savanorystė ugdo ne tik praktinius įgūdžius, bet ir atsakomybės jausmą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą. Tokios savybės kuria papildomą vertę komandose, nes padeda išlaikyti pasitikėjimą, tarpusavio pagalbą ir aiškią komunikaciją.

    A. Bukauskas sako, kad įmonėms savanorystė gali tapti darbuotojų augimo erdve, o ne vien socialinės atsakomybės simboliu. Jo vertinimu, tokia patirtis stiprina lyderystę, problemų sprendimą ir gebėjimą dirbti su skirtingais žmonėmis.

    Verslo vaidmuo ruošiantis krizėms

    Prisidėti prie geresnio pasirengimo krizėms verslas gali keliais būdais: organizuodamas mokymus, dalydamasis ekspertinėmis žiniomis, sudarydamas sąlygas savanoriauti ar remdamas bendruomenių iniciatyvas. Vis dažniau dėmesys krypsta į praktinius mokymus, kurie padeda darbuotojams žinoti, ką daryti pirmosiomis incidento minutėmis.

    J. Markeliūnė pasakoja, kad „Telia Lietuva“ reguliariai vykdo pirmosios pagalbos mokymus ir rengia vadinamąsias stalo pratybas, kai komandos modeliuoja krizes ir tikrina sprendimų grandines. Nuo šių metų rugsėjo darbuotojams krašto gynybai skirtoms savanoriškoms veikloms bus galima skirti iki keturių apmokamų savanorystės dienų per metus.

    Kitoms savanoriškoms veikloms įmonėje išlieka galimybė skirti vieną apmokamą savanorystės dieną per metus. Tokie sprendimai, anot pašnekovų, padeda savanorystę paversti nuoseklia, o ne atsitiktine veikla.

    „Kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, kas nutiktų, jei ją ištiktų krizė. Reikia turėti kelis veiklos tęstinumo scenarijus ir reguliariai juos pasitikrinti praktiškai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Pašnekovai pabrėžia, kad pasirengęs darbuotojas yra pasirengusios šeimos ir bendruomenės dalis, nes įgūdžiai išlieka ir už darbo ribų. Tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai pirmosios minutės dažnai nulemia, kaip greitai bus suteikta pagalba.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teigimu, organizacijoje šiuo metu yra 286 aktyvūs pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai, o daugiau nei 300 yra rezerve. Organizacijos tikslas šiemet suburti bent 500 aktyvių savanorių, kurie prireikus galėtų padėti visoje Lietuvoje.

    Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu dirba 191 valstybėje. Organizacija nurodo, kad pasaulyje vienija daugiau nei 97 mln. savanorių, o misija išlieka ta pati: padėti per krizes, nelaimes ir remti pažeidžiamiausius.

  • Raseinių ligoninė grąžino savo virtuvę: ką tai keičia pacientams ir kodėl skundų nebegirdėti

    Virtuvė grįžo po dešimtmečio

    Raseinių ligoninėje po maždaug dešimtmečio pertraukos vėl veikia savas maisto gamybos blokas. Įstaigos vadovybė sako, kad sprendimas priimtas ne dėl įvaizdžio, o dėl praktikos: taip paprasčiau užtikrinti kokybę, temperatūrą ir reagavimą į pacientų poreikius.

    Ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas teigia, kad anksčiau maitinimą patikėjus išorės tiekėjams nuolat kartojosi tie patys iššūkiai. Administracijai tekdavo spręsti dėl porcijų, patiekalų įvairovės ir skundų, o pokyčiai, pasak jų, būdavo trumpalaikiai.

    Ką duoda maistas gydymo procese

    Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad tinkama mityba ligoninėje nėra tik komforto klausimas. Pakankamas baltymų ir energijos kiekis, skysčių balansas bei individualiai pritaikyti racionai gali turėti įtakos paciento atsistatymui, ypač po operacijų ar sergant lėtinėmis ligomis.

    Raseinių ligoninės dietistė Laima Mikūnienė sako, kad meniu derinamas prie paciento būklės, o skonis negali būti svarbesnis už medicinines indikacijas. Tačiau ji pripažįsta, kad patiekalo kvapas, pateikimas ir įvairovė dažnai lemia, ar žmogus išvis suvalgys tai, kas jam skirta.

    „Maistas prisideda prie gydymo proceso. Jeigu žmogus nevalgys, vien vaistų neužteks“, – sako L. Mikūnienė.

    Nuo šiol daugiau kontrolės ir greitesnė reakcija

    Ligoninė nurodo, kad gaminant vietoje lengviau suvaldyti higienos procesus ir sumažinti kryžminės taršos rizikas, nes aiškiai atskiriamos sandėliavimo, daržovių apdorojimo ir karštos virtuvės zonos. Taip pat paprasčiau operatyviai koreguoti patiekalus, kai reikia kitokios dietos ar porcijos.

    Pasak įstaigos, pacientai maitinami penkis kartus per dieną, o virtuvė dirba pamainomis. Ligoninė teigia, kad nauja įranga leidžia dažniau taikyti garinimą ir kitus tausojančius būdus, kad būtų mažiau papildomų riebalų ir paprasčiau išlaikyti stabilų patiekalų sultingumą.

    Šefas konsultuoja, bet ribas brėžia dietistas

    Atnaujintos virtuvės startą ligoninė pažymėjo kartu su virtuvės profesionalais, o maisto technologiniais klausimais konsultuoja šefas Vilmantas Pivoriūnas ir „Pilnom burnom“ komanda. Ligoninėje pabrėžiama, kad tikslas nėra pacientams kurti restoraninius patiekalus, o subalansuoti skonį, kad maistas būtų valgomas ir atitiktų reikalavimus.

    Šefas pasakoja, kad kartais užtenka minimalių korekcijų, jog patiekalas taptų patrauklesnis, nekeičiant jo esmės. Ligoninė pabrėžia, kad sūrumo ir saldumo ribos išlieka griežtai kontroliuojamos, o sprendimai priimami dirbant kartu su dietistu.

    „Minimalios pastangos, jokių nereikalingų priedų. Viskas natūralu, tinkamai sukombinuota“, – sako V. Pivoriūnas.

    Pacientų vertinimas paprastas: tuščios lėkštės

    Chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja Vita Mingėlienė sako, kad pirmieji pacientų atsiliepimai yra geri, o realiausiu rodikliu tampa tai, kas lieka lėkštėse po valgio. Jos teigimu, žmonės pastebi ir įvairovę, ir pateikimą, o artimiesiems sumažėja poreikis vežti papildomą maistą.

    Pacientė Sonata, ligoninėje gydoma penktą dieną, pasakoja, kad prieš atvykdama girdėjo stereotipų apie ligoninės maistą. Tačiau jos įspūdis kitoks: maistas, anot pacientės, įvairus ir nereikalavo atsivežti savo produktų.

    „Girdėjau gandų, kad ligoninėse būna neskanu, bet čia viskas tiko ir patiko. Kaskart duoda vis ką nors naujo“, – sako Sonata.

    Vietos produktai ir trumpesnės grandinės

    Raseinių ligoninė nurodo, kad vienas artimiausių tikslų yra kuo labiau remtis trumpomis maisto tiekimo grandinėmis ir dalį produktų pirkti iš vietos ūkininkų. Tokia kryptis pastaraisiais metais dažnai minima viešajame sektoriuje dėl šviežumo, tiekimo patikimumo ir sezoniškumo.

    Įstaiga pripažįsta, kad savas maitinimas nebūtinai reiškia mažesnę kainą, ypač augant maisto produktų kainoms. Vis dėlto ligoninė pabrėžia, kad pacientų pasitenkinimas, greitesnė reakcija į skundus ir aiškesnė kokybės kontrolė šiuo atveju yra svarbesni už vien tik finansinį palyginimą.

  • ES pinigai regionams: žada laisvę savivaldybėms, bet merai įtaria seną triuką

    Artėjant 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui Europos Komisija siūlo keisti investicijų planavimo tvarką taip, kad daugiau sprendimų persikeltų arčiau žmonių. Idėja paprasta: regionai ir savivaldybės turėtų daugiau įtakos nuspręsti, kur nukreipti lėšas, o ne tik vykdyti centralizuotai nustatytas priemones.

    Lietuvoje 2021–2027 metų laikotarpiu regionų plėtrai numatyta 1,75 mlrd. eurų ES investicijų. Rengiant naujas taisykles siekiama pakeisti patį principą, kaip nustatomos prioritetinės kryptys ir kaip sudėliojami pinigų krepšeliai skirtingoms sritims, tarp jų ir sveikatos apsaugai.

    Mažiau nuleistų taisyklių?

    Finansų viceministrė Rūta Carik teigia, kad iki šiol poreikius dažniausiai suformuodavo centrinė valdžia, o savivaldybėms tekdavo įgyvendinti iš anksto aprašytas priemones. Naujuoju laikotarpiu būtų siekiama atsisakyti griežto skirstymo pagal sektorius ir regionams suteikti platesnį bendrą krepšelį.

    „Mes planuojame nebeturėti tų šakinių ministerijų nuleistų taisyklių“, – sakė R. Carik.

    Pasak viceministrės, toks modelis leistų regionams patiems spręsti, ar didžiausias skausmas yra sveikatos paslaugų prieinamumas, socialinės paslaugos, švietimo infrastruktūra ar, pavyzdžiui, demografiniai iššūkiai. Kartu akcentuojama atsakomybė: sprendimai turėtų atliepti regiono masto, o ne vienos savivaldybės interesą.

    Numatoma, kad regionams skirtų asignavimų koordinavimas galėtų būti sutelktas vienoje vietoje, o ne išskaidytas per kelias ministerijas. Kaip argumentas įvardijamas paprastesnis valdymas ir aiškesnė atsakomybė už rezultatą.

    Merai: pažadai girdėti ne kartą

    Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis sako, kad regionų poreikiai jau renkami per regionų plėtros tarybas, o informaciją apibendrina Vidaus reikalų ministerija. Jo teigimu, esminis pokytis būtų realus sprendimų priėmimas regionuose, o ne formalus poreikių surašymas.

    „Tikimės, kad tai bus jau nebe žodžiai, kaip buvo ir praeitam finansavimo periode, bet iš tikrųjų savivaldybės ir regionų plėtros tarybos turės daugiau laisvės priimti sprendimus“, – sakė A. Klišonis.

    Sveikatos srityje savivaldybės įvardija labai praktiškus poreikius: medicinos įrangos atnaujinimą, pastatų pritaikymą ir energetinio efektyvumo didinimą. Vis dažniau minimas ir pasirengimas krizinėms situacijoms, kai gydymo įstaigoms reikia autonominio elektros tiekimo bei patalpų, kur prireikus galėtų veikti svarbiausi skyriai.

    Vis dėlto Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas į šiuos pažadus žiūri atsargiai ir primena ankstesnių laikotarpių patirtis, kai savivaldybės teikdavo poreikius, tačiau galutiniai sprendimai likdavo ministerijose. Jo manymu, vien platesnis krepšelis problemos neišspręs, jei regionai neturės realios galios formuoti paslaugų tinklo.

    „Kadangi per kadenciją išgyvenau tris paramos etapus, ir kiekvieną kartą vis būdavo sakoma, jog bus formuojamas poreikis iš apačios, ir dabar, manau, bus tas pats: jūs čia pažaiskit, pateikit poreikį, o mes jau ten paskui ministerijoj pasidarysim taip, kaip mums reikia“, – sakė V. Mitrofanovas.

    Jis kaip pavyzdį pateikia dializės paslaugas: net jei savivaldybė įsigytų aparatų ir turėtų specialistų, vien to neužtenka, jei paslaugų neapmoka Valstybinė ligonių kasa. Tokiais atvejais investicija gali atsiremti į nacionalinio finansavimo taisykles, todėl savivaldybėms svarbus ne tik įrangos pirkimas, bet ir apmokėjimo mechanizmai.

    Kas ribos regionų laisvę?

    Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis taip pat skeptiškai vertina galimybę savivaldybėms laisvai rinktis, nes, jo teigimu, pasirinkimus dažnai apriboja ministerijų parengtos gairės ir techninės taisyklės. Anot jo, savivaldybėms paliekama mažai erdvės pritaikyti investicijas realiai situacijai vietoje.

    „Aš jau esu antrą kadenciją meras, ir aš netikiu“, – sakė K. Tubis.

    Meras pabrėžia, kad regionams svarbu turėti galimybę vertinti paslaugas pagal gyventojų struktūrą ir poreikius, o ne bandyti kiekviename rajone dubliuoti viską. Anykščiuose kaip prioritetai minimi geriatrijos ir slaugos sprendimai, tačiau planavimą komplikuoja ir neaiškus atsakomybės pasidalijimas tarp skirtingų ministerijų.

    Kiti merai akcentuoja dar vieną riziką: net ir moderniausia įranga neveiks, jei regionuose trūks specialistų. Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė sako, kad pirmas prioritetas būtų sveikatos priežiūros darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas, nes be žmonių investicijos į infrastruktūrą neduoda laukiamo rezultato.

    Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius teigia, kad didesnė sprendimų laisvė padėtų daugiau paslaugų suteikti vietoje ir sumažintų poreikį gyventojams vykti į didmiesčius. Kartu jis pabrėžia, kad brangiai įrangai, licencijoms ir specialistams dažnai reikia sprendimų, kurie priklauso nuo nacionalinio lygmens finansavimo ir sveikatos sistemos planavimo.

    Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius, kur rajone nebeliko ligoninės, didžiausią poreikį mato stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir mobiliąsias paslaugas. Jo teigimu, atokesnėse vietovėse net ir mažai procedūrų atliekantys medicinos punktai kartais tampa gyvybiškai svarbūs gyventojams, kuriems sudėtinga pasiekti miestą.

    Europos Komisijos patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė aiškina, kad naujajame modelyje regionų institucijos būtų įtraukiamos nuo pat planavimo pradžios, derinant teritorinius poreikius, prioritetus ir siektinus rezultatus. Tokiu būdu būtų siekiama, kad nacionaliniai įsipareigojimai būtų suderinti su skirtingų regionų socialine ir ekonomine realybe.

    Diskusija dėl naujojo finansavimo laikotarpio dar tik įsibėgėja, tačiau jau dabar aiškėja pagrindinis klausimas: ar regionams bus suteikta tik daugiau atsakomybės už projektų įgyvendinimą, ar ir reali teisė pasirinkti, kokios investicijos pirmiausia reikalingos vietos žmonėms.

  • „Via Lietuva“ merams siunčia signalą: 2027 metais tiltams ir keliams atranka jau prasidėjo

    Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kartu su savivaldybėmis aptarė šių metų kelių darbų eigą, 2026 metų planus ir tai, kaip bus dėliojami 2027 metų prioritetai. Į partnerių dienos susitikimą atvyko beveik 50 iš 60 savivaldybių merų arba jų deleguotų atstovų.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė svarbiausias kryptis ir akcentavo savivaldybių vaidmenį planuojant bei įgyvendinant projektus. Dalis klausimų susiję ne tik su darbų apimtimis, bet ir su gyventojams jautriais eismo ribojimais, apylankomis ir informavimo tvarka.

    „Savivaldybės yra vienos pagrindinių mūsų partnerių, todėl svarbu ir pristatyti planus, ir išgirsti, kokie klausimai kyla vietoje“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Susitikime aptartos programos, kurios apima magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą, žvyrkelių asfaltavimą, kelių ruožų gyvenvietėse remontą, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą ir atnaujinimą. Taip pat kalbėta apie dangų plyšių taisymą, dulkėtumo mažinimo priemones ir kitus priežiūros darbus.

    Daugiau lankstumo tiltų finansavimui

    Vienas reikšmingesnių pokyčių savivaldybėms yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimais. Numatoma, kad 9 proc. programos lėšų krepšelio galės būti lanksčiai skiriama vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai.

    Šis sprendimas aktualus dėl to, kad tiltų būklė daugelyje savivaldybių yra tapusi vienu didžiausių infrastruktūros iššūkių: objektai sensta, auga sunkiojo transporto srautai, o apribojimai dažnai tiesiogiai veikia kasdienius maršrutus ir vietos verslą. Dėl to 2027 metų finansuojamų objektų atranka pradėta jau dabar, į sąrašus įtraukiant ir tiltus bei viadukus.

    Viceministrė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl 2027 metais numatomo finansavimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl dokumentų parengimo, projektavimo ir prioritetų savivaldybėse turi būti priimami nelaukiant paskutinės minutės.

    „Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis, ką galime padaryti dar geriau“, – sakė Audrius Klišonis.

    Ko savivaldybės prašo dažniausiai

    „Via Lietuva“ teigia sistemingai stiprinanti ryšį su savivaldybėmis, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o informacija apie planuojamus darbus pasiektų gyventojus anksčiau. Nurodoma, kad 2025–2026 metais bendrovės atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir aptarė daugiau kaip 600 klausimų.

    Savivaldybių lūkestis, kuris kartojasi dažniausiai, yra aiškumas dėl terminų ir poveikio vietos gyvenimui: kada prasidės darbai, kiek užtruks ribojimai, ar bus suderinti sprendiniai su viešuoju transportu ir mokyklų maršrutais. Daug diskusijų kelia per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai, perduodamų kelių klausimai, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei žvyrkelių asfaltavimas.

    „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams, todėl turime greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti, kad savivaldybės būtų įtrauktos anksčiau“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Projektų mastas ir nauji modeliai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad jos portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų skirtingose įgyvendinimo stadijose. Tarp minimų krypčių yra tarptautinio koridoriaus „Via Baltica“ plėtra, sprendiniai A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožuose, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinis aplinkkelis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams: nurodoma, kad vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai. Tuo pat metu tęsiami automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai, o paprastojo remonto apimtys šiemet siekia daugiau kaip 105 kilometrus.

    Renginyje aptarta ir viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip būdas spartinti didesnės vertės projektus, kai vien valstybės finansavimo nepakanka. Skelbiama, kad 2027–2033 metais planuojama programa galėtų būti orientuota į kelius, aplinkkelius, tiltus ir viadukus, o 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą bendra tiltų ir viadukų programa.

    „Via Lietuva“ primena, kad yra atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovė pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu prioritetu išliks saugumas, kritinės būklės objektų tvarkymas ir geresnis planavimo suderinimas su savivalda.