CP v2

Blog

  • Mįslinga architekto Josep Juanpere mirtis Katalonijoje: suimta partnerė, liudytojas komoje

    Mįslinga architekto Josep Juanpere mirtis Katalonijoje: suimta partnerė, liudytojas komoje

    Praėjus devyniems mėnesiams po žymaus Katalonijos architekto Josep Juanpere mirties jo antruosiuose namuose Baqueiros kurorte, byla įgauna netikėtą posūkį. Katalonijos policija Madride sulaikė jo partnerę, o svarbiu liudytoju laikomas sūnėnas, radęs kūną, patyrė sunkią sveikatos būklę ir yra komoje.

    Juanpere mirė 2025 metų gruodžio 26 dieną Val d’Aran regione, Lleidos provincijoje, kur per šventes buvo apsistojęs su partnere. Pirminė teismo medicinos apžiūra, apie kurią skelbė Ispanijos žiniasklaida, išorinių smurto požymių nefiksavo, o mirties priežastis sieta su sveikatos sutrikimu.

    Paskutinės 48 valandos

    Bylos centre atsidūrė laikotarpis nuo 2025 metų gruodžio 24 dienos iki mirties dienos. Skelbiama, kad architektas pasijuto prastai ir Kūčių dieną vyko į Vielhos ligoninę, kur kelias valandas buvo stebimas medikų, o vėliau grįžo į Baqueiros būstą.

    Gruodžio 26 dieną su juo nepavykus susisiekti, artimieji nuvyko į namus. Pasak vietos žiniasklaidos, vienas sūnėnų kurį laiką beldėsi į duris, kol jas atidarė Juanpere partnerė, o viduje jis rado dėdę be gyvybės ženklų.

    Vienas iš klausimų, kurį, anot žiniasklaidos, aiškinasi tyrėjai, yra tai, kodėl skubios pagalbos tarnybos nebuvo iškviestos anksčiau. Nors išorinių sužalojimų nepastebėta, aplinkybių visuma paskatino teismą Vielhoje pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio detalės neviešinamos.

    Sulaikyta partnerė ir tyrimas neviešas

    2026 metų rugsėjo pabaigoje Katalonijos policija sulaikė maždaug 63 metų moterį, kuri buvo su architektu jo paskutinėmis dienomis. Tyrimą kuruojantis teismas, kaip pranešama, taiko bylos slaptumą, todėl viešai neatskleidžiama, kokie įrodymai paskatino pereiti nuo natūralios mirties versijos prie galimo nusikalstamo veikimo tikrinimo.

    Sulaikymas savaime nereiškia kaltės įrodymo, o asmeniui taikoma nekaltumo prezumpcija. Sprendimus dėl moters procesinio statuso ir galimų kardomųjų priemonių priims teisėjas, kai ji bus pristatyta į teismą.

    Liudytojas komoje

    Papildomos įtampos bylai suteikė pranešimai apie architekto sūnėną, kuris rado kūną ir laikomas vienu svarbiausių liudytojų. Skelbiama, kad jis jau kelias savaites gydomas privačioje klinikoje dėl sunkios plaučių ligos ir šiuo metu yra komoje.

    Tyrėjams jo parodymai svarbūs dėl to, kad jis buvo vienas pirmųjų žmonių, patekusių į namus po mirties, ir galėjo tiesiogiai matyti patalpų būklę bei įvykių aplinkybes. Kol kas nėra duomenų, jog jo sveikatos būklė būtų tiesiogiai susijusi su tyrimu.

    Kas buvo Josep Juanpere

    Josep Juanpere i Miret buvo vienas architektūros studijos GCA Architects įkūrėjų, o biuras žinomas dėl architektūros ir interjero projektų, įgyvendintų Ispanijoje bei tarptautiniu mastu. Jis veiklą Barselonoje plėtojo nuo 1986 metų, o jo pavardė siejama su dideliais viešbučių, gyvenamųjų ir komercinių objektų projektais.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta jo bičiulystė su „Mango“ įkūrėju Isaku Andicu, kurio mirtis ankstesniais metais irgi sulaukė teisėsaugos dėmesio. Šis kontekstas Katalonijoje sustiprino visuomenės susidomėjimą ir Juanpere byla, nors abu atvejai teisiškai nėra tapatinami.

    Tyrimui tęsiantis ir procesui išliekant neviešam, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas vyko po vizito ligoninėje, kaip klostėsi paskutinės architekto valandos ir kokie nauji duomenys paskatino sulaikymą po kelių mėnesių. Atsakymai priklausys nuo teismo medicinos išvadų visumos ir tolimesnių teisėsaugos veiksmų.

  • Treniruojate 4 kartus per savaitę, o forma stovi? Treneriai įvardija dažną klaidą lėkštėje

    Treniruojate 4 kartus per savaitę, o forma stovi? Treneriai įvardija dažną klaidą lėkštėje

    Kodėl progresas sustoja?

    Reguliarūs 3–5 treniruočių kartai per savaitę dar negarantuoja gerėjančios formos, jei organizmui trūksta „statybinių medžiagų“ ir energijos. Sporto specialistai primena, kad progresą dažnai riboja ne planas sporto salėje, o kasdieniai įpročiai virtuvėje, miegamajame ir net vandens gertuvėje.

    Dažna situacija tokia: treniruotės intensyvios, o dienos racionas chaotiškas, su per mažai kalorijų ar per mažai angliavandenių. Tuomet kūnui sudėtinga atsigauti, palaikyti treniruočių kokybę ir ilgainiui „užauginti“ rezultatą.

    Angliavandeniai ir energija

    Angliavandeniai yra pagrindinis kuras intensyviam krūviui, todėl jų poreikis didėja augant treniruočių apimčiai ir intensyvumui. Suaugusiesiems, kurie kasdien turi maždaug valandos intensyvų krūvį, praktikoje dažnai taikomas orientyras apie 5–7 gramus angliavandenių kilogramui kūno masės per parą, tačiau rekreaciniame sporte poreikis labai individualus.

    Jei angliavandenių nuolat per mažai, treniruotėse dažniau krenta darbingumas, didėja saldumynų potraukis vakare, o atsigavimas užtrunka. Dėl to žmonės neretai klaidingai dar labiau didina krūvį, nors reali problema yra per menka energijos „bazė“.

    Baltymai: kiek ir kada?

    Baltymai svarbūs raumenų atsistatymui ir adaptacijai, tačiau vien tik baltyminiai kokteiliai problemos neišsprendžia, jei bendra mityba neatitinka poreikių. Dažniausiai mokslinėje praktikoje sveikiems, reguliariai sportuojantiems žmonėms minima riba yra apie 1,4–2 gramai baltymų kilogramui kūno masės per parą, o kai kuriems intensyviai besitreniruojantiems pakanka ir mažesnio intervalo.

    Pavyzdžiui, 80 kilogramų sveriančiam žmogui tai būtų maždaug 112–160 gramų baltymų per dieną. Patogiau ir efektyviau šį kiekį išdėlioti per dieną, pavyzdžiui, kas 3–4 valandas suvalgant po 20–40 gramų, o ne bandyti viską sutalpinti į vieną vakarienę.

    Ką valgyti prieš ir po treniruotės?

    Prieš treniruotę svarbiausia turėti energijos, bet neapkrauti virškinimo sistemos. Jei iki sporto liko 2–3 valandos, tinka įprastas lengviau virškinamas patiekalas su angliavandeniais ir baltymais, pavyzdžiui, ryžiai su vištiena ir daržovėmis, o jei laiko mažiau, dažnai pakanka jogurto su bananu ar paprasto vaisiaus.

    Po treniruotės nebūtina „gaudyti“ vadinamojo anabolinio lango, tačiau per kelias artimiausias valandas verta suvalgyti normalų patiekalą su visaverčiais baltymais ir angliavandeniais. Tai ypač aktualu, jei kita treniruotė numatyta netrukus ir norisi greičiau atkurti energijos atsargas.

    Skysčiai ir miegas

    Net ir gerai sudėliota mityba nepadės, jei į treniruotę ateinama dehidratavus. Praktinis orientyras daugeliui žmonių yra išgerti apie 300–500 mililitrų skysčių likus 2–3 valandoms iki krūvio, o ilgesnėse treniruotėse skysčių kiekis turėtų priklausyti nuo karščio, intensyvumo ir individualaus prakaitavimo.

    Trumpai sportuojant įprastomis sąlygomis dažniausiai pakanka vandens, tačiau ilgai trunkant krūviui ar karštyje gali prireikti gėrimų su elektrolitais, nes su prakaitu netenkama ne tik vandens. Ne mažiau svarbus ir miegas: daugumai suaugusiųjų nuolat miegoti trumpiau nei 7 valandas yra per mažai, o dideli krūviai dažnai reikalauja dar daugiau atsigavimo laiko.

    Jei treniruojatės 3–5 kartus per savaitę, bet progresas nejuda, nebūtinai reikia dar vienos treniruotės. Dažnai pirmiausia verta susitvarkyti pagrindus: ar suvalgote pakankamai, ar racione netrūksta angliavandenių ir baltymų, ar geriate pakankamai skysčių ir ar miegas leidžia kūnui realiai atsistatyti.

  • „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    Ne pelno organizacija „Finance Watch“ perspėja, kad bankų, prekybos platformų ir socialinių tinklų aplinkoje vis dažniau taikomi interneto dizaino sprendimai gali nepastebimai stumti žmones, įskaitant nepilnamečius, priimti jiems nenaudingus investicinius sprendimus. Organizacijos teigimu, tokios taktikos sustiprina skubos jausmą ir nukreipia dėmesį nuo realių rizikų.

    Ataskaitoje kaip dažniausi pavyzdžiai minimi investavimo patarimai, kuriuos dalija finansinių žinių ar atsakomybės stokojantys nuomonės formuotojai, taip pat madingų investicijų sąrašai, iš anksto parinktos investuojamos sumos ir laikmačiai. Šalia to akcentuojami ryškūs pirkimo mygtukai ar kiti sprendimai, skatinantys veikti greičiau, nei vartotojas spėja įvertinti pasekmes.

    Kaip buvo tiriama

    „Finance Watch“ išanalizavo 24 bankų, neobankų ir prekybos platformų svetaines bei programėles, taip pat 59 socialinių tinklų finansų nuomonės formuotojų turinį. Tyrimas apėmė Vokietiją, Ispaniją, Čekiją ir Vengriją, o pagrindinis dėmesys skirtas pasikartojantiems modeliams, kurie gali daryti įtaką pasirinkimams.

    Organizacija nurodo, kad kai kuriuose skaitmeniniuose kanaluose pelno siekis tampa svarbesnis už aiškų vartotojo informavimą, todėl rizika pateikiama mažiau matomose vietose. Tokie sprendimai ypač pavojingi pradedantiesiems, kurie neturi patirties, kaip vertinti investicinių produktų sudėtingumą.

    Grąža pabrėžiama, rizika paslepiama

    Ataskaitoje teigiama, kad potenciali grąža neretai išryškinama, o informacija apie rizikas nukeliama į mažiau pastebimas ar išskleidžiamas skiltis. Tai, pasak „Finance Watch“, gali sudaryti klaidingą įspūdį apie investicijų saugumą ir skatinti priimti sprendimus neįvertinus galimų nuostolių.

    „Potenciali grąža dažnai buvo išryškinama, o informacija apie rizikas pateikiama mažiau matomose ar išskleidžiamose skiltyse“, – teigiama „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Organizacija ragina Europos Sąjungos politikos formuotojus imtis papildomų ribojimų ar draudimų manipuliatyvioms praktikoms. Pabrėžiama, kad sprendimai turėtų padėti vartotojams rinktis pagal savo poreikius ir rizikos toleranciją, o ne pagal platformų ar turinio kūrėjų komercinius interesus.

    Ko tikimasi iš Digital Fairness Act

    Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja pristatyti Digital Fairness Act iniciatyvą, kuria siekiama geriau apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų ar manipuliatyvių praktikų internete. „Finance Watch“ tai vadina proga sutvarkyti rinką, kurioje skaitmeninis dizainas vis dažniau naudojamas elgsenai formuoti.

    „Būsimas Digital Fairness Act yra galimybė išvalyti rinką, kad vartotojų pasirinkimai atspindėtų jų poreikius ir rizikos toleranciją, o ne platformų ir nuomonės formuotojų pelno interesus“, – sakė „Finance Watch“ vyresnysis pareigūnas Peteris Norwoodas.

    Atskira ataskaitos kryptis – griežtesnis vadinamųjų finfluencerių veiklos reguliavimas. Organizacija siūlo riboti arba uždrausti jų vykdomą mažmeninių investicinių produktų reklamavimą, jei turinys pateikiamas kaip patarimai, bet realiai veikia kaip rinkodara.

    „Socialiniuose tinkluose finansų nuomonės formuotojai transliuoja milžiniškoms auditorijoms neturėdami kvalifikacijos ar įrodomos kompetencijos“, – rašoma „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama finansinio raštingumo problema. Europos Komisija jau anksčiau yra nurodžiusi, kad ribotos finansinės žinios trukdo vartotojams suprasti produktų sąlygas, palyginti pasiūlymus ir įvertinti rizikas, ypač skaitmeninėje aplinkoje.

    Remiantis 2023 metais atlikta Eurobarometro apklausa, tik 18 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė turintys aukštą finansinio raštingumo lygį. „Finance Watch“ teigimu, toks fonas sudaro palankias sąlygas manipuliacijoms, todėl reguliavimas ir švietimas turi eiti kartu.

  • Milanas atveria Dalí mados paslaptis: 200 eksponatų paroda rodo, kaip siurrealizmas keičia dizainą

    Milanas atveria Dalí mados paslaptis: 200 eksponatų paroda rodo, kaip siurrealizmas keičia dizainą

    Paroda, sujungianti meną ir madą

    Milanas, laikomas vienu svarbiausių pasaulio mados centrų, pristato didelę parodą, nagrinėjančią Salvadoro Dalí ryšį su mada ir dizainu. Ekspozicija įrengta miesto rūmuose Palazzo Reale ir žada atskleisti, kaip siurrealizmo meistro vaizdiniai iki šiol veikia kūrėjus.

    Parodoje rodoma daugiau nei 200 eksponatų: meno kūriniai, drabužiai, fotografijos ir archyvinė medžiaga. Kuratoriai siekia parodyti abipusę įtaką, kai mada tapo Dalí įkvėpimo šaltiniu, o jo idėjos vėliau persikėlė į podiumus.

    Nuo Schiaparelli iki šių dienų

    Dalí ir mados istorija ypač ryškiai atsiskleidžia 1930-aisiais, kai jis bendradarbiavo su dizainere Elsa Schiaparelli. Tuo laikotarpiu siurrealizmas iš galerijų vis dažniau keliavo į kasdienę kultūrą, o drabužiai tapo savotiška scena provokacijai ir transformacijai.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – garsioji Schiaparelli skrybėlė, primenanti batą. Ji siejama su Dalí sukurtais siurrealistiniais vaizdiniais ir jo eskizais, kuriuos dizainerė pavertė dėvimu objektu, tapusiu mados istorijos simboliu.

    „Dalí ir mados ryšys persmelkia jo kūrybą: kai iš naujo į ją įsižiūri, pradedi tai matyti beveik visur“, – sakė viena parodos kuratorių Judith Clark.

    Kodėl Dalí vėl aktualus mados industrijai

    Paroda sąmoningai nepasakojama chronologiškai – lankytojai vedami per temas, kuriose gretinami paveikslai ir drabužiai, išryškinant pasikartojančius motyvus. Daug dėmesio skiriama persikūnijimo, maskuotės, šoko ir žaidimo su kūnu idėjoms, kurios šiandien madoje vėl itin ryškios.

    Pastaraisiais metais prabangos sektorius ir aukštoji mada vis dažniau remiasi meno citatomis, archyvais ir atpažįstamais simboliais, siekdami išsiskirti perpildytoje rinkoje. Dalí atvejis patogus dar ir todėl, kad jo estetika lengvai atpažįstama: deformuoti siluetai, optinės iliuzijos, netikėti objektų deriniai ir teatrališkumas.

    Ekspozicijoje rodomi ir šiuolaikinių mados namų kūriniai, liudijantys tęstinę Dalí įtaką. Tarp akcentų minimi Danielio Roseberry darbai mados namams Schiaparelli, taip pat Maria Grazia Chiuri ir Jonathan Anderson kūryba mados namams Dior.

    „Tai buvo iššūkis, bet kartu ir reta proga susieti Dalí ne tik su XX amžiaus mados istorija, bet ir su tuo, kaip jo įtaka veikia šiandienos kūrybos vadovus“, – sakė parodos kuratorė Laura Bartolomé.

    Paroda Dalí and Fashion Palazzo Reale erdvėse veiks iki 2027 metų sausio 31 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ekspozicija sudomins ne tik meno gerbėjus, bet ir tuos, kurie madą vertina kaip kultūros reiškinį, atspindintį laikmečio nuotaikas.

  • ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema paragino Europos Sąjungą griežtinti kriptoturto reguliavimą. Pagrindinis akcentas – siekis užkirsti kelią schemoms, kurios apeina dabartinį draudimą mokėti palūkanas už stablecoinus.

    Šios rekomendacijos pateiktos Europos Komisijai per Kriptoturto rinkų reglamento (MiCA) peržiūrą. MiCA taikomas nuo 2024 metų gruodžio, o pereinamasis laikotarpis daliai rinkos dalyvių baigėsi 2026 metų liepos 1 dieną.

    Stabdis palūkanoms ir apėjimams

    Stablecoinai – tai kriptovaliutos, kurių vertė paprastai susieta su tradicine valiuta, dažniausiai JAV doleriu. MiCA jau numato, kad tiek emitentai, tiek kriptoturto paslaugų teikėjai ES negali mokėti palūkanų už tokius žetonus.

    ECB ragina šį draudimą išlaikyti ir išplėsti, kad jis apimtų ir netiesiogines formas. Pavyzdžiui, atlygį per skolinimą, skolinimąsi ar vadinamąjį statymą, kai ekonominis efektas vartotojui išlieka panašus į palūkanas.

    „Stablecoinų atlygio mokėjimas turėtų ir toliau būti draudžiamas“, – teigiama ECB ir Europos centrinių bankų sistemos pozicijoje.

    Dokumente taip pat įspėjama, kad lojalumo programos ar kitos premijos gali tapti alternatyvia palūkanų forma. ECB tai vadina vienu aiškiausių teisėkūros prioritetų, siekiant sumažinti vartotojų klaidinimo ir rinkos rizikų tikimybę.

    Daugiau galių prieš užsienio valiutų žetonus

    ECB siūlo ES institucijoms suteikti stipresnius įrankius tais atvejais, kai stablecoinai, susieti su užsienio valiutomis, galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Tarp siūlymų – galimybė riboti naujų žetonų leidimą ir įpareigoti išpirkti jau išleistus, jei rizika laikoma reikšminga.

    Pasak centrinių bankų, kasdieniams mokėjimams Europos vidaus rinkoje stablecoinų nauda ribota dėl sparčių bankinių pervedimų ir vystomų alternatyvų, įskaitant skaitmeninį eurą. Kartu pabrėžiama, kad krizės metu rezervai Europoje teoriškai galėtų būti panaudoti ir už ES ribų laikomiems žetonams išpirkti, jei nėra aiškiai atskirta, kur jie laikomi.

    ECB taip pat perspėja dėl scenarijaus, kai stablecoinai būtų pilnai padengti centrinių bankų pinigais. Tokiu atveju, institucijos vertinimu, atsirastų privati skaitmeninio euro imitacija, kuri galėtų ištraukti indėlius iš komercinių bankų, ypač streso metu.

    Statymas, skolinimas ir DeFi – į vieną rėmą

    Atskiras blokas skirtas statymui, kriptoturto skolinimui ir skolinimuisi, taip pat decentralizuotam finansavimui (DeFi). ECB pozicija – tokios veiklos turėtų būti reguliuojamos ES lygiu, o ne paliekamos skirtingoms nacionalinėms interpretacijoms.

    Argumentas paprastas: kai įmonė priima klientų kriptoturtą ir žada jį grąžinti vėliau, tokia veikla pagal ekonominę prasmę gali būti artima grąžintinų lėšų priėmimui. Tai reiškia, kad rizikos valdymo, skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai turėtų būti griežtesni.

    Kalbant apie DeFi, ECB pažymi, kad MiCA numato išimtį visiškai decentralizuotoms paslaugoms, tačiau pati sąvoka teisėje nėra aiškiai apibrėžta. Dėl to, pasak centrinių bankų, atsiranda pilkoji zona, kai reali kontrolė dažnai išlieka konkrečių kūrėjų ar operatorių rankose.

    Kas turėtų licencijuoti kripto įmones?

    Centriniai bankai taip pat palaiko idėją kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimą ir priežiūrą labiau centralizuoti. Šiuo metu vienoje ES valstybėje gauta licencija leidžia veikti visoje Sąjungoje, o tai reiškia, kad silpnesnė priežiūra vienoje šalyje gali tapti rizika visam blokui.

    ECB ir Europos centrinių bankų sistema pritaria Europos Komisijos krypčiai didesnį vaidmenį suteikti ES rinkų priežiūros institucijai ESMA. Galutiniams pokyčiams, jei būtų nuspręsta keisti MiCA, reikėtų Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo.

    Europos Komisijos konsultacijos dėl MiCA peržiūros turėtų baigtis 2026 metų rugsėjo 30 dieną. Po jų Komisija vertins gautas pastabas ir spręs, ar inicijuoti platesnę teisės aktų korekciją.

  • Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Europa įdėmiai stebi Vašingtoną

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyko į JAV trijų dienų susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o Europos sostinės laukia signalų, galinčių tiesiogiai paveikti ES ekonomiką. Darbotvarkėje numatomos temos nuo prekybos iki dirbtinio intelekto ir retųjų žemių, kurios tapo naujos geopolitinės konkurencijos ašimi.

    Susitikimas vyksta jautriu metu: ES siekia mažinti struktūrinį prekybos disbalansą su Kinija, o JAV ir Kinijos santykiuose vėl svarstomi tarifų, eksporto ribojimų ir technologinių svertų klausimai. Bet kokie Vašingtone priimti sprendimai gali pakeisti prekių srautus į Europą, kainas ir pramonės planus.

    Tarifai: palengvėjimas JAV, spaudimas ES

    JAV ir Kinijos laikinos prekybinės paliaubos artėja prie termino, todėl viena pagrindinių intrigos linijų yra galimas tarifų mažinimas ar pratęsimas. Europai tai svarbu todėl, kad JAV ribojimai Kinijos prekėms dažnai perskirsto eksportą į ES rinką ir didina konkurencinį spaudimą Europos gamintojams.

    Jei Vašingtonas ir Pekinas susitartų dėl platesnio muitų atlaisvinimo, dalis prekybos įtampos sumažėtų, tačiau ES tai nebūtinai reikštų naudą. Stabilizacija tarp JAV ir Kinijos gali reikšti, kad Europa liks derybų paraštėse, o Kinija aktyviau gins savo pramonės interesus ES rinkoje.

    „Trumpui reikia apčiuopiamo laimėjimo vidaus politikai, o Kinijai svarbiausia nusipirkti laiko stiprinti savo pramonę“, – sakė vienas Europos politikos ekspertas.

    Retosios žemės: Europos priklausomybė virsta rizika

    Retųjų žemių metalai ir jų perdirbimas tapo strateginiu klausimu automobilių, gynybos, elektronikos ir atsinaujinančios energetikos sektoriams. Kinija išlieka dominuojanti tiek gavyboje, tiek ypač perdirbimo grandinėje, todėl bet koks eksporto ribojimas ar licencijavimas akimirksniu atsiliepia kainoms ir tiekimo terminams Europoje.

    ES pastaraisiais metais spartina kritinių žaliavų strategiją, tačiau nauji pajėgumai reikalauja laiko, investicijų ir leidimų. Dėl to Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai JAV, turėdamos didesnę derybinę galią, užsitikrina prioritetinę prieigą prie žaliavų, o ES tenka prisitaikyti prie likusių apimčių ir sąlygų.

    „JAV turi daugiau svertų derybose dėl retųjų žemių, o Europai gali tekti mokėti kainą už tai, kad jos interesai bus sprendžiami netiesiogiai“, – teigė ekonomistė iš Briuselyje veikiančio analitinio centro.

    DI lenktynės: naujas saugumo ir reguliavimo frontas

    JAV ir Kinija vis aktyviau kalba apie dirbtinio intelekto rizikas, tačiau kartu jos varžosi dėl technologinės lyderystės. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo perspėjimų apie sparčiai tobulėjančių sistemų keliamus incidentų, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo scenarijus.

    Derybose tarp Vašingtono ir Pekino svarstomos idėjos dėl incidentų pranešimo mechanizmų, kurie leistų greičiau reaguoti, jei DI sukeltas įvykis peržengtų nacionalinio saugumo ribas. Europai problema ta, kad tokie kanalai ir standartai gali būti kuriami dvišaliu principu, o ES rizikuoja tapti taisyklių gavėja, o ne kūrėja.

    „Jeigu JAV ir Kinija susikurs tiesioginį DI krizių valdymo kanalą, Europa gali likti už borto kaip savarankiškas galios centras“, – sakė analitikė.

    Europos interesas šiame susitikime paprastas: kad JAV ir Kinijos susitarimai nepaverstų ES antrine rinka, į kurią nukreipiami pertekliniai srautai ir perkeliamos rizikos. Todėl artimiausi signalai iš Vašingtono bus vertinami ne tik per diplomatijos prizmę, bet ir per labai konkrečius pramonės užsakymus, investicijas bei kainų grandines.

  • Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Skaičiai, kurie verčia sunerimti

    Nuo karo su Iranu pradžios keliais naudojamų degalų brangimas Europos Sąjungai jau kainavo apie 53 mlrd. eurų, rodo Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Transport & Environment atlikta analizė. Skaičiuojama, kad vidutiniškai papildomos transporto išlaidos siekia apie 270 mln. eurų per dieną.

    Didžiausia dalis tenka dyzelinui: vien šio kuro brangimas sudaro apie 203 mln. eurų kasdien, o benzino dalis siekia apie 67 mln. eurų. Vertinimas apima 28 savaites iki rugsėjo 6 dienos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kainas pakoregavus dėl infliacijos.

    Kodėl labiausiai smogia dyzelinas

    Transport & Environment pabrėžia, kad Europa yra viena labiausiai nuo dyzelino priklausomų didžiųjų ekonomikų. Dyzelinas ir gazolis sudaro apie 43 proc. visų ES naudojamų naftos produktų apimties, tai yra maždaug 16 procentinių punktų daugiau nei pasaulio vidurkis.

    2024 metais beveik keturi iš dešimties lengvųjų automobilių ES keliuose buvo varomi dyzelinu, o kelių transportas suvartojo apie 77 proc. viso ES dyzelino ir gazolio. Dėl šios struktūros bet koks pasiūlos sutrikimas dyzelino rinkoje ypač greitai persiduoda į kainas degalinėse ir vežėjų sąskaitas.

    „Europa yra labiausiai nuo dyzelino priklausoma didžioji ekonomika“, – teigiama Transport & Environment vertinime.

    Vairuotojai ir verslas jau skaičiuoja nuostolius

    Skaičiuojama, kad vidutinis ES dyzelinu važiuojantis vairuotojas per tiriamą laikotarpį sumokėjo apie 142 eurais daugiau nei būtų sumokėjęs metais anksčiau. Organizacijos vertinimu, rugsėjo 14 dieną 50 litrų dyzelino bakas kainavo apie 30 eurų brangiau nei iki karo pradžios.

    Smūgį patiria ir logistika: pateikiamas pavyzdys, kad Vokietijoje tolimųjų reisų dyzelinis vilkikas per šį laikotarpį patyrė apie 6 000 eurų papildomų kuro išlaidų, tai atitinka maždaug 236 eurus per savaitę. Nors tai yra konkretaus profilio pavyzdys, jis iliustruoja, kaip degalų kainos tampa tiesioginiu infliacijos veiksniu prekių ir paslaugų grandinėje.

    Kas kelia kainas ir kada gali palengvėti

    Ataskaitoje aiškinama, kad naftos kainos po karo pradžios kilo, tačiau dyzelino kainos augo dar sparčiau dėl rafinuotų produktų trūkumo. Konfliktas sutrikdė degalų gamybą ir eksportą iš Artimųjų Rytų, o atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas papildomai sumažino pasaulinę pasiūlą.

    Transport & Environment skaičiuoja, kad rugpjūtį dyzelino ir gazolio eksportas iš Artimųjų Rytų ir Rusijos kartu buvo beveik 75 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad kainą stumia ne vien brangesnė žaliava, bet ir perdirbimo pajėgumų bei logistikos grandinių įtampa, kuri ypač svarbi dyzelino rinkai.

    Europos Komisijos skelbiamoje kainų serijoje nurodoma, kad svertinė vidutinė dyzelino kaina ES rugsėjo 14 dieną pasiekė 2,159 euro už litrą, tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų. Rudenį situaciją gali apsunkinti sezoninis paklausos šuolis, kai didėja poreikis šildymo kurui, intensyvėja žemės ūkio darbai, o dalis naftos perdirbimo gamyklų vykdo planinę priežiūrą.

    Trumpuoju laikotarpiu organizacija siūlo priemones, kurios mažintų dyzelino paklausą, pavyzdžiui, dažnesnį darbą nuotoliu ten, kur tai įmanoma, mažesnius greičius greitkeliuose ir efektyvesnį viešąjį transportą. Ilgalaikėje perspektyvoje kaip atsparumo naftos kainų šokams priemonė įvardijamas perėjimas prie elektromobilių, kuris mažina importuojamos naftos poreikį ir kainų svyravimų poveikį.

  • Prieš Trumpo ir Xi susitikimą Baltieji rūmai įvardijo 9 šalis: įtariamas kiniškų prekių aplenkimas

    Prieš Trumpo ir Xi susitikimą Baltieji rūmai įvardijo 9 šalis: įtariamas kiniškų prekių aplenkimas

    Prieš numatytą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą Baltuosiuose rūmuose Vašingtonas iškėlė klausimą, kuris ypač jautrus Lotynų Amerikai. Baltųjų rūmų parengtoje analizėje aptariamas kiniškų prekių gabenimas per trečiąsias šalis, siekiant išvengti JAV muitų.

    Dokumente daugiau nei 40 ekonomikų įvardijamos kaip padidintos rizikos taškai, o tarp jų minimos ir devynios Lotynų Amerikos bei Karibų regiono valstybės. Sąraše atsidūrė Meksika, Brazilija, Argentina, Čilė, Kolumbija, Peru, Panama, Kosta Rika ir Dominikos Respublika.

    Kaip veikia prekių „apėjimas“

    Ataskaitoje aiškinama, kad dažniausiai naudojami metodai yra perženklinimas, perpakavimas, sąskaitų perrašymas, nedidelės apimties surinkimas ir klaidingos kilmės deklaracijos. Tam pasitelkiamos laisvosios ekonominės zonos, muitinės sandėliai ir logistikos centrai, kur realios gamybos transformacijos esą neįvyksta.

    Baltiųjų rūmų vertinimu, tokios schemos iškreipia prekybos statistiką ir apsunkina muitinės kontrolę, o sąžiningai dirbančioms įmonėms sukuria nelygias konkurencijos sąlygas. JAV taip pat akcentuoja, kad prekių srautų nukreipimas tampa reikšminga plataus masto tarifų karo dalimi.

    Skaičiai skiriasi, bet signalas aiškus

    Ataskaitoje nepateikiamas vienas galutinis nuostolių skaičius, o lyginamos kelios metodikomis paremtos nepriklausomos vertės. Kaip nuosaikesnis atskaitos taškas minima apie 35 000 000 000 eurų per metus siekianti žala, o platesnio apibrėžimo skaičiavimai kelia kartelę iki maždaug 264 000 000 000 eurų.

    Vienu iš pagrindinių scenarijų dokumente pasirenkamas apie 65 000 000 000 eurų įvertis, nuo kurio skaičiuojami galimi muitų pajamų praradimai, poveikis užimtumui ir bendrajam vidaus produktui. Baltieji rūmai pabrėžia, kad šie dydžiai nėra tiesiogiai sudedami tarpusavyje, nes apima skirtingas prekių grupes ir skirtingus srautų vertinimo principus.

    Kodėl minima Lotynų Amerika

    Vašingtonas šalis suskirsto į kelias grupes pagal jų galimą vaidmenį tiekimo grandinėse. Meksika išskiriama kaip didelio masto ir įvairiapusė eksporto bazė, o Brazilija įvardijama kaip gilesnę gamybinę integraciją su Kinija turinti ekonomika.

    Kitos minimos regiono valstybės priskiriamos mažesnių, oportunistinių maršrutų kategorijai, kur svarbų vaidmenį gali turėti uostų infrastruktūra, sandėliavimas ir dalinis surinkimas. Kartu pabrėžiama, kad pats patekimas į sąrašą nėra formalus kaltinimas sukčiavimu ir savaime neįrodo neteisėto reeksporto.

    Po ataskaitos paskelbimo Meksikos vadovė Claudia Sheinbaum viešai atmetė insinuacijas, teigdama, kad JAV pateikti argumentai neįrodo trianguliacijos schemų, o didelė dalis produkcijos Meksikoje įgyja realią pridėtinę vertę. Dominikos Respublikos institucijos taip pat akcentavo, kad dokumentas automatiškai nereiškia sankcijų ar prekybos ribojimų.

    Panamos kanalas ir geopolitika

    Ryškiausias politinės įtampos pavyzdys dokumente siejamas su Panama, kurios infrastruktūra tradiciškai laikoma strategiškai svarbia. Panamos Aukščiausiasis Teismas 2026 metais pripažino antikonstitucine uostų koncesiją, pagal kurią terminalus Balboa ir Cristóbal valdė bendrovė, siejama su Honkongo konglomeratu CK Hutchison.

    Ginčui įsibėgėjus, JAV politikai sprendimą interpretavo kaip Kinijos įtakos mažėjimą, o Kinija ėmėsi diplomatinių atsakomųjų veiksmų. Nors Panama sąraše priskiriama mažesnės rizikos grupei, jos simbolinė reikšmė Vašingtonui ir Pekinui išlieka didelė.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Pagal viešai aptariamą darbotvarkę Vašingtone lyderiai turėtų kalbėti ne tik apie tarifus, bet ir apie sankcijų politiką, kritinių tiekimo grandinių saugumą bei kontrolę, susijusią su dirbtinis intelektas. Prekių reeksporto tema gali tapti derybų dalimi, nes ji tiesiogiai siejasi su muitų pajamomis ir įsipareigojimais prekybos taisyklėms.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir be konkrečių pasirašytų susitarimų JAV pastaraisiais mėnesiais pradėtas muitinės patikrų griežtinimas gali būti tęsiamas. Regionui tai reiškia didesnę kilmės įrodymų, tiekimo grandinių skaidrumo ir atitikties dokumentų svarbą, ypač laisvosiose zonose ir didžiuosiuose uostuose.

  • Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Šimtai profesinių sąjungų aktyvistų Briuselyje susirinko prie ES institucijų protestuoti prieš vadinamąjį EU Inc teisės aktą, kuriuo siekiama palengvinti ir atpiginti įmonių steigimą bei veiklą visoje Europos Sąjungoje. Protestą organizavusi Europos profesinių sąjungų konfederacija teigia, kad planuojamos taisyklės gali susilpninti nacionalinius darbo standartus.

    Pasak konfederacijos, projekte esą trūksta privalomų saugiklių, kurie užtikrintų kolektyvines darbuotojų teises, įskaitant kolektyvines derybas, profesinių sąjungų veiklą, darbuotojų informavimo ir konsultavimo mechanizmus. Profsąjungos baiminasi, kad įmonės galėtų rinktis joms palankiausią teisinį režimą, o tai skatintų socialinį dempingą.

    „Tekste nėra įpareigojančių nuostatų laikytis kolektyvinių darbo teisių, todėl realių apsaugos priemonių darbuotojams nematome“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacija.

    Profsąjungos taip pat kritikuoja numatomas nuostatas dėl darbuotojų atstovavimo įmonių valdybose. Jų vertinimu, siūlomas modelis gali kelti grėsmę darbuotojų dalyvavimui priimant sprendimus ir sudaryti prielaidas restruktūrizacijoms, kurios susilpnintų kolektyvines garantijas.

    Skaitmeninė įmonė ir registracijos vieta

    Viena jautriausių temų protestuotojams tapo idėja kurti visiškai skaitmeninį įmonės gyvavimo ciklą. Profsąjungų vertinimu, toks modelis gali dar labiau atitolinti įmonių valdymą nuo realios darbo vietos, kurioje dirba darbuotojai, ir apsunkinti priežiūrą bei teisių gynimą.

    Diskusijas kaitina ir siūlymas dėl laisvesnio registruotos buveinės pasirinkimo, kai steigėjai galėtų pasirinkti valstybę, kurioje registruoja bendrovę, nebūtinai sutapatindami ją su faktine veiklos vieta. Verslo organizacijos tokį principą mato kaip priemonę mažinti administracinę naštą, tačiau profsąjungos įžvelgia riziką, kad tai leistų apeiti dalį nacionalinių taisyklių.

    Kodėl ES to siekia

    ES institucijos EU Inc iniciatyvą sieja su konkurencingumo didinimu ir bandymu sumažinti kliūtis įmonėms plėstis per sienas. Briuselis ne kartą pabrėžė, kad ES vidaus rinka išlieka fragmentuota, o skirtingos nacionalinės taisyklės ir procedūros brangina plėtrą bei apsunkina įmonių augimą.

    ES vadovai yra sutarę siekti, kad teisės aktas būtų galutinai parengtas iki metų pabaigos. Tuo pat metu politinėse derybose svarbiausiu klausimu tampa pusiausvyra: kaip supaprastinti įmonių veiklą, bet kartu išlaikyti aiškias ir privalomas garantijas darbuotojų teisėms bei socialiniams standartams.

  • Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Ketvirtadienio rytą Europos biržose vyravo atsargios nuotaikos: pagrindiniai indeksai daugiausia smuko, investuotojams vertinant staigius naftos kainų svyravimus ir išaugusią įtampą JAV obligacijų rinkoje. Didesni energijos išteklių kainų šuoliai ir brangstantis skolinimasis paprastai didina įmonių kaštus bei slopina rizikingesnių aktyvų paklausą.

    Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir euro zonos Euro Stoxx 50 ankstyvoje prekyboje judėjo žemyn. Rinkos dalyviai dažnai į tokią dieną žiūri ne kaip į pavienį svyravimą, o kaip į platesnį signalą, ar energetikos ir palūkanų veiksniai nepradės spausti ekonomikos augimo.

    Azija sureagavo nevienodai

    Azijos rinkose kryptys išsiskyrė: Japonijos akcijos kilo, daliai technologijų bendrovių sulaukus papildomo susidomėjimo dėl dirbtinio intelekto plėtros. Tuo metu Australijos rinka smuko, o Honkongo ir Šanchajaus indeksai taip pat traukėsi, investuotojams mažinant riziką jautresniuose regionuose.

    Tokie skirtumai dažnai rodo, kad kapitalas trumpuoju laikotarpiu ieško sektorių ir rinkų, kurios geriau atlaiko didesnių palūkanų aplinką. Technologijų segmentas gali kilti, jei investuotojai tikisi spartesnio produktyvumo augimo, tačiau bendras fonas išlieka trapus, kai brangsta skolinimasis.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Energetikos rinkoje nafta pigo, bet kainos išlieka padidinto kintamumo zonoje. Rinkose išliko nerimas dėl konflikto su Iranu ir galimų trikdžių tiekimo grandinėse, nes bet koks ilgesnis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai didina rizikos priemoką naftos kainoje.

    Brent rūšies nafta išlieka gerokai brangesnė nei iki konflikto su Iranu, o tai daro tiesioginę įtaką degalų ir logistikos kainoms. Europai tai svarbu ir dėl infliacijos: brangesnė energija gali sulėtinti kainų mažėjimą, o tai ilgina periodą, kai palūkanos išlieka aukštos.

    JAV obligacijos daro spaudimą akcijoms

    JAV akcijų rinkoje išvakarėse matytas nuosmukis, kurį pakurstė šoktelėjęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas. Kai pajamingumai kyla, investuotojai dažniau pervertina akcijų patrauklumą, nes didėja alternatyvi grąža iš saugesnių instrumentų ir brangsta finansavimas.

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pašokęs virš 5 proc., o tokie lygiai rinkai primena laikotarpius prieš pasaulinę finansų krizę. Pajamingumų kilimą dažniausiai maitina keli veiksniai: lūkesčiai dėl infliacijos, didesni valstybės skolinimosi poreikiai ir investuotojų reikalaujama didesnė kompensacija už riziką.

    Infliacijos tema sustiprėjo po duomenų, kurie rodė spartesnį JAV verslo aktyvumą. Federalinio rezervo atstovai yra signalizavę, kad norint grįžti prie 2 proc. infliacijos tikslo gali prireikti ir papildomo pinigų politikos griežtinimo, todėl rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną stipresnį makroekonominį rodiklį.

    Valiutų rinkose doleris prieš jeną šiek tiek silpnėjo, o euras prieš dolerį beveik nekito. Japonijai, kaip didelei naftos importuotojai, brangi energija ir silpnesnė nacionalinė valiuta reiškia papildomą spaudimą, o tai gali daryti įtaką ir centrinio banko sprendimų lūkesčiams.