CP v2

Blog

  • Verslas spaudžia Vyriausybę: energijos kainos, biurokratija ir 30 mln. eurų inovacijoms

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi aptarė, kas šiuo metu labiausiai riboja įmonių konkurencingumą. Daugiausia dėmesio skirta energijos kainoms, reguliacinei naštai, inovacijų skatinimui, eksportui ir regionų ekonomikos plėtrai.

    Vyriausybė pabrėžė, kad su verslu siekiama nuolatinio dialogo, nes skirtinguose regionuose veikiančios įmonės iššūkius pajunta pirmosios. Susitikime akcentuota, kad pramonės ir prekybos augimas tiesiogiai siejasi su investicijomis, darbo vietomis ir didesniu eksportu.

    „Turime ne tik girdėti verslo keliamus klausimus, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Asociacija akcentavo energijos kainų poveikį, ypač energijai imlioms įmonėms ir regionuose veikiantiems mažiems bei vidutiniams verslams. Pasiūlyta parengti aiškų artimiausio laikotarpio veiksmų planą, kad sprendimai būtų nuspėjami ir leistų planuoti investicijas.

    Vyriausybė informavo, kad toliau ketinama skatinti elektros gamybą, didinti tinklų atsparumą ir remti energijos vartojimo efektyvumą. Pabrėžta, jog įmonėms jau prieinamos energijos efektyvumo priemonės, kurių vertė gali siekti iki 1 500 000 eurų.

    Ne mažiau aštriai aptarta reguliacinė našta: verslas prašo stabilesnių taisyklių, realaus naujų reikalavimų poveikio vertinimo ir pakankamo pasirengimo laikotarpio. Asociacijos teigimu, įmonės turėtų būti įtraukiamos dar sprendimų rengimo stadijoje, o priežiūros institucijos pirmiausia turėtų orientuotis į konsultavimą.

    Vyriausybė nurodė, kad nuspėjama verslo priežiūra ir aiškesnės taisyklės išlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarkėje. Taip pat keliamas klausimas dėl Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos veiklos atnaujinimo, kad pertekliniai reikalavimai būtų peržiūrimi sistemiškai.

    Atskirai kalbėta apie inovacijų, našumo didinimo ir eksporto priemones, kad jos būtų pasiekiamos ne tik didmiesčių, bet ir regionų įmonėms, įskaitant tradicinę gamybą. Susitikime priminta, kad mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms papildomai skirta 30 mln. eurų.

    Diskusijoje paliestos ir gynybos pramonės plėtros galimybės, ypač dėl aiškesnio kelio nuo prototipo iki bandymų, bandomojo užsakymo ir eksporto. Taip pat aptarta Šiaulių oro uosto bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto sektoriaus perspektyva, kartu paliečiant kibernetinio saugumo ir būsimos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos klausimus.

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Per šį tinklą asociacija atstovauja daugiau kaip 2 000 įmonių ir organizacijų interesams visoje Lietuvoje.

  • Kaunas rudenį nesustoja: po P. Vileišio tiltu tiesia naują kelią, darbai – dešimtyse gatvių

    Kaune, artėjant šaltajam metų sezonui, kelių ir viešųjų erdvių projektai nemažina tempo. Vieni didžiausių darbų tęsiami Neries krantinėje, kur statomas Vilijampolės transporto mazgas ir formuojamos naujos eismo jungtys. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas – saugesnis susisiekimas ir patogesnės jungtys tarp miesto dalių.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu tenka darbams ties P. Vileišio tiltu. Čia tiesiamas naujas kelias, kuris sujungs dvi įrengiamas žiedines sankryžas ir turėtų palengvinti eismą tranzitinėse kryptyse. Rangovai skelbia, kad jau atlikta apie pusė suplanuotų darbų, įrengta spraustasienė, sutvarkyti drenažo sprendiniai ir lietaus nuotekų tinklai.

    „Patogus susisiekimas jau seniai tapęs šių dienų būtinybe. Kaunas – ne išimtis. Kasmet tam skiriame daug dėmesio – nuo tiltų, viadukų statybų iki gatvių rekonstrukcijų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Vienu metu darbai vyksta ir kitose miesto vietose, todėl gyventojams tenka prisitaikyti prie laikinių eismo ribojimų. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent rudens laikotarpis dažnai išnaudojamas užbaigti pradėtus projektus, kol leidžia oro sąlygos, o dalis sprendimų nukreipta ir į vandens nuvedimą bei dangų ilgaamžiškumą.

    H. ir O. Minkovskių gatvėje projektas artėja prie finišo, čia klojama asfalto danga. Taip pat baigiami M. K. Čiurlionio tilto ir jo prieigų tvarkymo darbai, kurie svarbūs tiek miesto centrui, tiek srautams iš Aleksoto pusės.

    Aleksote pokyčių sulaukia Julijanavos gatvė, kur išasfaltuota apie 400 metrų atkarpa, o eismą planuojama atidaryti dar šių metų pabaigoje. O. Milašiaus gatvėje pradėtas lietaus nuotekų tinklo įrengimas, o asfalto dangos klojimas numatomas kitais metais, kai bus baigti inžineriniai darbai.

    Miesto centre į pabaigą artėja Vasario 16-osios gatvės atnaujinimas, o iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti ir didžiąją dalį D. Poškos gatvės. Lygiagrečiai darbai vyksta ir kitose gatvėse bei magistraliniuose ruožuose, kur atnaujinamos dangos, šalinami važiuojamosios dalies defektai ir tvarkomi mazgai.

    Dalis projektų apima ne tik automobilių eismą, bet ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tęsiamas Vilniaus gatvės požeminės perėjos atnaujinimas, taip pat remontuojamas Nemuno salą su miesto centru jungiantis S. Daukanto tiltas, kurį planuojama atverti kitais metais.

    Šiais metais mieste jau užbaigta ir keli didesni objektai. Per A1 magistralę ties Ašigalio gatve pradėjo veikti viadukas su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis, o vasaros pabaigoje pabaigta Pietrytinio aplinkkelio atkarpa, sujungusi Ateities plentą su T. Masiulio gatve.

    Savivaldybė primena, kad rudenį ypač svarbu kokybiškai įrengti lietaus nuotekų sistemas ir dangų pagrindus, nes šalčio ciklai greitai išryškina broką. Dėl to dalis projektų planuojami etapais: pirmiausia klojami tinklai ir pagrindai, o galutinės dangos ir ženklinimas paliekami laikui, kai tam palankiausios sąlygos.

  • Varėna ruošia staigmeną senjorams: savaitė kupina veiklų, o aktyviausių lauks prizai

    Varėna ruošia staigmeną senjorams: savaitė kupina veiklų, o aktyviausių lauks prizai

    Spalio 1–8 dienomis Varėnoje vyks Senjorų savaitė, į kurią kviečia Varėnos rajono savivaldybės įstaigos ir partneriai. Organizatoriai žada programą, kurioje akcentuojamas bendravimas, judėjimas ir prasmingas laikas kartu.

    Renginių savaitę planuojamos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, kino seansai ir sveikatingumo užsiėmimai. Taip pat numatytos patyriminės veiklos gamtoje, skirtos norintiems išbandyti ramesnį, bet aktyvų laisvalaikį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad veiklos suplanuotos skirtingų pomėgių ir fizinio pasirengimo žmonėms, todėl kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą formatą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su užimtumu, bet ir su socialinės atskirties mažinimu bei emocinės savijautos stiprinimu.

    Numatyta, kad visuose renginiuose dalyvavę senjorai turės galimybę laimėti prizus. Tai papildomas paskatinimas įsitraukti į daugiau veiklų ir iš arčiau susipažinti su rajone siūlomomis iniciatyvomis.

    Tiksli informacija apie užsiėmimų laiką, vietą ir registraciją bus skelbiama Senjorų savaitės programoje bei renginius organizuojančių įstaigų interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir pasinaudoti proga išmokti, patirti ar atrasti ką nors naujo.

  • Varėnoje ieško globėjų: Globos centras kviečia į GIMK mokymus, kurie keičia vaikų likimus

    Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centras kviečia gyventojus prisijungti prie GIMK mokymų. Tai privalomi mokymai žmonėms, kurie svarsto tapti globėjais, įtėviais ar budinčiais globotojais ir nori atsakingai pasirengti šiam sprendimui.

    GIMK yra standartizuota programa, taikoma visoje Lietuvoje, skirta įvertinti pasirengimą ir suteikti praktinių žinių apie vaiko poreikius. Mokymuose kalbama apie vaiko raidos etapus, prieraišumą, patirtas netektis, traumos pasekmes ir kasdienius auklėjimo iššūkius, su kuriais susiduria globojami vaikai.

    Globos centro specialistai pabrėžia, kad mokymai naudingi ne tik tiems, kurie jau apsisprendė, bet ir abejojantiems. Dalyviai gali aiškiau suprasti, kokia globa jiems būtų tinkamiausia, kokios atsakomybės laukia ir kokios pagalbos galima tikėtis iš specialistų.

    Kam skirti GIMK mokymai?

    Programa skirta žmonėms ir šeimoms, norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais, taip pat planuojantiems teikti budinčio globotojo paslaugą. Mokymų metu aptariamos skirtingos globos formos, jų teisiniai ir praktiniai aspektai, taip pat bendradarbiavimas su vaiko biologine šeima, kai tai įmanoma ir saugu.

    GIMK procesas paprastai apima grupinius užsiėmimus ir individualius pokalbius, kurių metu įvertinamas pasirengimas globai ar įvaikinimui. Svarbi dalis yra ir realių situacijų aptarimas, nes vaiko atėjimas į šeimą dažnai reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir adaptacijos laikotarpį, kuriam reikia kantrybės bei nuoseklumo.

    Kokią pagalbą gauna globėjai?

    Globos centrai Lietuvoje teikia tęstinę pagalbą: konsultacijas, psichologinę paramą, savitarpio pagalbos grupes, tarpininkavimą su institucijomis. Praktika rodo, kad tęstinis palaikymas padeda šeimoms išlaikyti stabilumą, o vaikams greičiau įsitraukti į kasdienį gyvenimą, ugdymą ir bendruomenę.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad globėjų poreikis išlieka aktualus ir regionuose, ir didžiuosiuose miestuose. Kiekviena pasirengusi šeima ar žmogus gali tapti lemtingu pokyčiu vaikui, kuriam reikia saugios aplinkos, kasdienės rutinos ir suaugusiojo, į kurį galima atsiremti.

    Kaip prisijungti Varėnoje?

    Norintys dalyvauti GIMK mokymuose kviečiami kreiptis į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą. Registruojantis paprastai aptariamas mokymų laikas, forma ir reikalingi pirminiai dokumentai, o kilus klausimams suteikiama konsultacija, nuo ko pradėti.

    Globos centras ragina neatidėlioti ir pasidomėti galimybe dalyvauti mokymuose jau dabar, nes pasirengimas globai ar įvaikinimui yra procesas, kuriam reikia laiko. Kuo anksčiau pradedamas kelias, tuo greičiau galima priimti apgalvotą sprendimą ir pasiruošti vaikui.

  • ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) informuoja, kad visame Alytaus regione vykdomi neplaniniai atliekų surinkimo konteinerių patikrinimai. Penkiose savivaldybėse papildomai tikrinamos ir kompostavimo dėžės, susijusios su vietinės rinkliavos lengvatomis.

    ARATC teigia, kad konteineriai tikrinami visose Alytaus regiono savivaldybėse, vertinant ir gyventojų, ir įmonių naudojamus konteinerius. Patikrinimų metu žiūrima konteinerių būklė, ar jie naudojami pagal paskirtį, taip pat ar atliekos rūšiuojamos tinkamai.

    Nustačius netinkamo rūšiavimo ar neteisingo konteinerių naudojimo atvejus, pažeidimai fiksuojami. ARATC primena, kad neteisingai rūšiuojamos atliekos apsunkina perdirbimą, didina mišrių atliekų apdorojimo kaštus ir gali lemti papildomus nepatogumus visiems atliekų turėtojams.

    Kur tikrinamos kompostavimo dėžės?

    Kompostavimo dėžių patikrinimai vykdomi Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse. Tikrinamos tiek individualių gyventojų, tiek juridinių asmenų kompostavimo dėžės, kai yra pateiktas prašymas dėl vietinės rinkliavos lengvatos už individualų biologinių atliekų kompostavimą.

    Patikrinimų metu vertinama, ar deklaruota kompostavimo dėžė yra nurodytoje valdoje ir ar ji realiai naudojama pagal paskirtį. ARATC atkreipia dėmesį, kad Birštono ir Prienų rajono savivaldybėse kompostavimo dėžių patikrinimai nevykdomi.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    ARATC pabrėžia, kad patikrinimai atliekami neplanuotai ir pasirinktinai, todėl apie konkrečią patikrinimo datą iš anksto gali nebūti informuojama. Gyventojų ir organizacijų prašoma bendradarbiauti su ARATC darbuotojais ir sudaryti galimybę atlikti patikrinimus.

    Centras primena, kad biologinių atliekų tvarkymas ir kompostavimas yra viena svarbiausių atliekų prevencijos priemonių, padedanti mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius. Tinkamas rūšiavimas ir realiai naudojamas kompostavimas leidžia efektyviau tvarkyti atliekas bei pagrįstai taikyti rinkliavos lengvatas.

  • Kanada gavybą kelia į prioritetą: „KGHM“ Victoria kasyklos projektas Ontarijuje gavo strateginį statusą

    Kanados Ontarijo provincija į strateginių projektų sąrašą įtraukė „KGHM International“ vystomą Victoria požeminės kasyklos projektą. Tai reiškia, kad projektas gali pretenduoti į provincijos finansinę paramą, kuri dažnai skiriama kritinių žaliavų ir pramonės grandinių plėtrai.

    Victoria projektas planuojamas maždaug 35 kilometrų atstumu į vakarus nuo Sadberio miesto Ontarijuje. Numatyta įrengti požeminę vario ir nikelio kasyklą, o projektas šiuo metu yra vystymo bei papildomų analizių stadijoje.

    Kanados sprendimas siejamas su platesniu valstybės kursu stiprinti kasybos sektorių, ypač kritinių mineralų tiekimo grandines. Pastaraisiais metais Kanada siekia pritraukti kapitalą į naujas kasyklas, perdirbimą ir rafinavimą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir sustiprintų Šiaurės Amerikos bei sąjungininkų pramoninį saugumą.

    „Kasybos investicijų galimybės apima platų veiklų spektrą: nuo naujų kasyklų kūrimo iki rafinavimo, perdirbimo ir kritinių mineralų tiekimo grandinių“, – sakė „KGHM“ atstovai.

    Įmonė nurodo, kad remiantis 2017 metais atliktų analitinių darbų pagrindu, bazinis Victoria projekto scenarijus numato dvi plėtros fazes. Pirmoje fazėje planuojamas pirmojo šachtos įrengimas kartu vykdant papildomą žvalgybą, o vėliau būtų pereinama prie gamybinės šachtos gilinimo.

    Strateginis statusas nebūtinai reiškia automatinį finansavimą, tačiau paprastai sutrumpina kelią iki paramos priemonių, leidimų derinimo ir infrastruktūros sprendimų. Kasybos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelių pradinių investicijų, ilgo projekto vystymo laikotarpio ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

    Vario ir nikelio projektai Kanadoje pastaruoju metu laikomi itin aktualiais dėl energetikos transformacijos. Varis yra būtinas elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilių infrastruktūrai, o nikelis išlieka svarbus baterijų ir lydinių pramonei, nors rinkoje daugėja alternatyvų ir technologinių variacijų.

    Victoria projektą šimtu proc. valdo „KGHM International“, kuri priklauso „KGHM Polska Miedź“ grupei. „KGHM“ yra vienas didžiausių vario gamintojų Europoje, o varis Europos Sąjungos politikoje dažnai įvardijamas strategine žaliava dėl kritinės reikšmės pramonei ir infrastruktūrai.

  • Senatas pritarė naftos milžinų viršpelnių mokesčiui: sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos Senatas 2026 metų rugsėjo 24 dieną pritarė įstatymui dėl naftos sektoriaus bendrovių viršpelnių apmokestinimo be pataisų. Dabar dokumentas perduodamas prezidentui, kuris spręs, ar pasirašyti įstatymą, ar jį blokuoti.

    Įstatymas numato naują vadinamąjį viršpelnių mokestį, kurio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų apsaugos paketą Ceny Paliwa Niżej. Jo tikslas – amortizuoti degalų kainų šuolius, kai tarptautinė naftos rinka patiria sukrėtimus.

    Plenariniame posėdyje buvo pateiktos dvi pataisos: viena siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2026 metų lapkričio 1 dienos, kita – įtvirtinti aiškų reikalavimą mokesčio pajamas skirti degalų kainoms mažinti. Abi pataisos buvo atmestos Senato komitetuose, todėl balsavimui pateiktas pirminis variantas.

    Antroji viršpelnių mokesčio versija

    Tai jau antrasis valdančiosios koalicijos bandymas įvesti viršpelnių mokestį naftos koncernams. Ankstesnį įstatymo variantą prezidentas liepą perdavė Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, argumentuodamas galimu draudimo taikyti įstatymą atgaline data pažeidimu.

    Naujajame variante pakeistas apmokestinamas laikotarpis: mokestis būtų skaičiuojamas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Ši korekcija tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo pakeistas ir įstatymo pavadinimas.

    Taip pat atsirado papildoma „lubų“ nuostata toms įmonėms, kurios ne gamina degalus, o juos parduoda: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. proporcingai mokestiniams metams tenkančio pelno arba grynojo rezultato. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką mažesniems rinkos dalyviams.

    Tarifai, marža ir programos kaina

    Pagal įstatymą degalų gamintojams būtų taikomas 60 proc. tarifas nuo apmokestinamosios bazės, o ne gamintojams pardavėjams – 50 proc. Apmokestinamoji bazė apibrėžiama kaip pajamų perviršis virš to lygio, kuris būtų gautas taikant vadinamąją referencinę maržą.

    Referencinė marža siejama su 2025 metų istorine konkrečios įmonės degalų pardavimo marža, ją didinant 20 proc., tačiau nustatant ir minimalų 2 proc. slenkstį. Tokia konstrukcija pasirinkta siekiant apmokestinti ne įprastą verslo grąžą, o išskirtinį, rinkos sukrėtimų metu susidariusį „perteklinį“ pelną.

    Lenkijos finansų ministerija anksčiau skelbė, kad planuotos įplaukos siektų apie 900 000 000 eurų, o viso vartotojų apsaugos paketo Ceny Paliwa Niżej kaina – apie 1 200 000 000 eurų. Tai reiškia, kad vien viršpelnių mokesčio gali nepakakti visam paketui padengti, todėl lieka klausimas dėl papildomų finansavimo šaltinių.

    Įstatyme taip pat numatyta galimybė už finansus atsakingam ministrui, esant poreikiui, mažinti akcizą degalams poįstatyminiu aktu. Šis elementas suteiktų vykdomajai valdžiai daugiau lankstumo greitai reaguoti į kainų bangas, tačiau kartu kelia diskusijų dėl fiskalinės drausmės ir politinės atsakomybės.

    „Garantuoju, kad jei prezidentas pagaliau pasirašys iš naujo pateiktą įstatymą dėl viršpelnių, iš karto įgyvendinsime kitą CPN variantą, tai yra degalų kainų mažinimą“, – sakė Donald Tusk.

    Diskusijų epicentre išlieka rizika, kad įmonės dalį mokesčio naštos perkels vartotojams per kainas, todėl realus efekto mastas priklausys nuo konkurencijos rinkoje ir priežiūros mechanizmų. Kartu tai yra platesnės Europos tendencijos dalis: po 2022–2024 metų energetinių sukrėtimų daugelyje šalių buvo svarstomi arba taikyti laikini viršpelnių mokesčiai energijos ir iškastinio kuro sektoriams.

  • Hormūzo sąsiauris po konflikto: pervežama tik apie 40 proc. buvusio naftos srauto, laivai slepia maršrutus

    Hormūzo sąsiauryje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos logistika pasikeitė iš esmės: dalis tanklaivių pradėjo plaukti naktimis, o jų judėjimas vis rečiau matomas viešuose sekimo duomenyse. Analitikų vertinimu, šiuo keliu dabar gabenama apie 6–7 mln. barelių naftos per dieną, arba kiek daugiau nei 40 proc. prieš konflikto eskalaciją buvusio kiekio.

    Associated Press cituojami rinkos dalyviai teigia, kad tanklaiviai dažnai išjungia automatinės laivų identifikavimo sistemos signalą, todėl standartinės statistikos lentelės neparodo realaus srauto. Tuo pat metu duomenys, pagrįsti tik įjungtais signalais, rodo gerokai mažesnį laivų skaičių ir vis dažniau fiksuoja ne tanklaivius, o kitų tipų krovinius gabenančius laivus.

    „Didelė dalis tanklaivių juda naktį ir su išjungtais identifikavimo signalais, todėl viešai matomas srautas neatspindi realybės“, – pažymi AP cituojami analitikai.

    Tiekimo grandinėms palaikyti Saudo Arabija ir kiti Persijos įlankos eksportuotojai vis aktyviau naudojasi maršrutais, kuriuos lydi JAV karinės jūrų pajėgos ir kurie driekiasi arčiau Omano krantų. Tai rodo, kad rizikos vertinimas regione tapo nuolatiniu veiksniu, lemiančiu tiek laivybos taktiką, tiek draudimo bei frachto kainas.

    Iki karo per Hormūzo sąsiaurį būdavo pervežama apie 15 mln. barelių naftos per dieną. Dabar dalis srauto nukreipiama alternatyvomis: maždaug 2 mln. barelių per dieną aplenkia sąsiaurį Jungtinių Arabų Emyratų naftotiekiu į Fudžairą prie Omano įlankos.

    Prie pokyčių prisideda ir paklausos pusė: analitikai vertina, kad dėl aukštų kainų ir lėtesnio ekonomikos augimo pasaulinė naftos paklausa galėjo sumažėti apie 5 mln. barelių per dieną. Trūkstamas dalis rinkoje dengiamos didesnėmis kitų eksportuotojų, įskaitant JAV, apimtimis ir naftos atsargų išleidimu, tačiau Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių kainų bei rizikos indikatorių.

  • „Firma Oponiarska Dębica“ po pusmečio: pajamos krito, pelnas smuko, o rizikas didina Artimieji Rytai

    Pusmečio skaičiai ir palyginimas

    „Firma Oponiarska Dębica“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: grynosios pajamos siekė apie 308 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 12 700 000 eurų. Bendrovė pabrėžia, kad veikė nestabilioje verslo aplinkoje, kurioje išlieka daug neapibrėžtumo.

    Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamos sumažėjo nuo maždaug 335 000 000 eurų, o pelnas – nuo apie 18 300 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad pasiekti rezultatai atitiko anksčiau skelbtus vertinimus.

    Kodėl smuko pelnas

    Vadovybės vertinimu, didžiausią įtaką rezultatams darė mažesnės kainos atsiskaitymuose su susijusiomis įmonėmis. Tai siejama su kritusiomis žaliavų ir medžiagų, naudojamų padangų gamyboje, sąnaudomis, kurios paveikė kainodarą visoje tiekimo grandinėje.

    „Po 2026 metų pirmojo pusmečio išlaikome stabilią finansinę padėtį ir tvirtus veiklos pagrindus. Mūsų rezultatai pirmiausia atspindi mažesnes kainas atsiskaitymuose su susijusiomis įmonėmis, kurias lėmė sumažėjusios žaliavų ir gamyboje naudojamų medžiagų sąnaudos“, – sakė bendrovės vadovas Ireneuszas Maksymiukas.

    Rizikos: transporto sektorius ir geopolitika

    Įmonė pažymi, kad rinkos aplinka išlieka reikli, o vienas ryškesnių iššūkių – lėtesnė transporto sektoriaus plėtra. Tai svarbu padangų gamintojams, nes krovinių vežimo ir logistikos aktyvumas tiesiogiai veikia paklausą tiek originalios įrangos, tiek pakeitimo rinkoje.

    Perspektyvas veikia ir geopolitiniai veiksniai, ypač situacija Artimuosiuose Rytuose. Bendrovės vertinimu, tai gali didinti žaliavų ir energijos kainų svyravimus bei auginti trikdžių riziką pasaulinėse tiekimo grandinėse, kas ypač jautru pramonei, priklausomai nuo importuojamų komponentų ir žaliavų.

    Be veiklos rezultatų, bendrovė pranešė ir apie finansinį sandorį su pagrindiniu akcininku: 2026 metų rugsėjo 16 dieną „Firma Oponiarska Dębica“ suteikė „Goodyear“ apie 33 000 000 eurų paskolą. Paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2027 metų rugsėjo 17 dieną, o metinės palūkanos sieks 4,37 proc.

  • Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

    Kroatijos teismo sprendimas

    Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

    Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

    Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

    Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

    Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

    Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

    Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

    Nord Stream sabotažo kontekstas

    Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

    Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

    Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

    Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.