CP v2

Blog

  • Vokietija atsargiai vertina Prancūzijos „Arcadia“: baiminasi naujos priklausomybės gynybos DI

    Vokietija atsargiai vertina Prancūzijos „Arcadia“: baiminasi naujos priklausomybės gynybos DI

    Europa ieško alternatyvos JAV sprendimams

    Vokietija ir Prancūzija sutaria, kad Europai reikia savos karinės duomenų ir sprendimų paramos infrastruktūros, paremtos dirbtiniu intelektu. Tačiau Berlynas atsargiai vertina Paryžiaus siūlomą kryptį ir nuogąstauja, jog vietoje vienos priklausomybės nuo JAV gali atsirasti kita, tik jau nuo Prancūzijos technologijų.

    Kariuomenėms vis labiau reikalingi DI įrankiai, galintys viename vaizde sujungti palydovų, radarų, jutiklių, dronų ir kitų šaltinių informaciją. Tokie sprendimai padeda greičiau suprasti situaciją, planuoti operacijas ir priimti sprendimus, kai informacijos srautai mūšio lauke auga eksponentiškai.

    Kas yra „Arcadia“ ir kodėl ji kelia klausimų

    Prancūzija aktyviai stumia „Arcadia“ kaip europinę alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ kuriamoms sistemoms, įskaitant „Maven“ ekosistemą. „Arcadia“ jau bandoma Prancūzijos kariuomenėje, o Paryžius ją pristato sąjungininkams kaip sprendimą, suderinamą su NATO standartais.

    Tačiau Vokietijos vidiniuose vertinimuose pabrėžiama, kad įsitraukimas į „Arcadia“ neturi silpninti nacionalinių pastangų kurti savą suverenią duomenų integracijos platformą. Berlynas pripažįsta, kad bendradarbiavimas ir sąveikumas yra būtini, bet nori išvengti scenarijaus, kai kritinė valdymo ir duomenų sujungimo grandis atsiduria kitos valstybės pramonės rankose.

    Vokietijos argumentas paprastas: jei technologiniai branduoliai, priežiūra, atnaujinimai ir tiekimo grandinės koncentruojasi vienoje šalyje, ilgainiui tai gali riboti strateginę laisvę. Tokia rizika ypač jautri gynyboje, kur programinė įranga ir duomenų architektūra tiesiogiai susijusios su operaciniu planavimu ir saugumu.

    ES finansavimas neįvyko, bet diskusija tęsiasi

    „Arcadia“ ambicijos susidūrė ir su europiniu barjeru: projektui nepavyko gauti Europos Komisijos paramos kaip bendro europinio gynybos projekto. Nors iš pradžių buvo numatytas apie 3 300 000 eurų ES grantas, vėliau Komisija nurodė, kad projektas neatitiko kriterijų, taikomų europiniams bendro intereso gynybos projektams.

    Toks sprendimas formaliai neužkerta kelio Prancūzijai ir Vokietijai toliau derinti skaitmeninio karinio pagrindo idėją, tačiau parodo, kad „Arcadia“ vieta bendroje Europos architektūroje dar nėra aiški. Ji gali tapti vienu iš komponentų platesnėje sistemoje, prancūziška dalimi greta vokiškų sprendimų arba iš esmės nacionaliniu produktu, kurį tektų pritaikyti bendram sąveikumui.

    Kontekstą stiprina ir geopolitika: augant neapibrėžtumui dėl JAV ilgalaikių prioritetų Europoje, didėja spaudimas turėti daugiau savarankiškų pajėgumų. Tačiau Berlyno atsargumas atspindi seną Europos gynybos dilemą, kai strateginės autonomijos idėja susiduria su nacionalinių pramonės interesų konkurencija.

    „Bendradarbiavimas su „Arcadia“ neturi pakirsti nacionalinių pastangų kurti suverenią duomenų integracijos platformą“, – teigiama Vokietijos vertinime.

    Galutinis sprendimas, ar Europa kurs vieną bendrą skaitmeninę karo valdymo stuburo sistemą, ar kelis tarpusavyje suderinamus nacionalinius sprendimus, priklausys nuo politinės lyderystės ir pramoninių kompromisų. Kol kas aišku viena: siekdama atsitraukti nuo JAV technologijų, Europa dar turi susitarti, kiek yra pasirengusi pasikliauti pati savimi ir savo kaimynais.

  • Kaip padaryti, kad aronijų sultys nebūtų aitrios: vien užšaldymo neužtenka, svarbus virimas

    Aronijų sulčių aitrumą dažniausiai lemia didelis taninų kiekis. Tai natūralūs fenoliniai junginiai, augale atliekantys apsauginę funkciją, o žmogaus mityboje siejami su antioksidaciniu ir antibakteriniu poveikiu. Tačiau būtent jie sukelia nemalonų sutraukiantį pojūtį burnoje.

    Taninų koncentracija smarkiai priklauso nuo uogų sunokimo. Daugiausia jų paprastai būna aronijose, nuskintose iki pirmųjų šalnų, todėl tradiciškai patariama derlių rinkti po naktų, kai temperatūra nukrenta žemiau 0 laipsnių. Tokiu metu dalis taninų natūraliai suskyla, o uogų skonis tampa švelnesnis.

    Jei laukti natūralių šalnų nėra galimybės, aitrumą galima mažinti technologiniais būdais namuose. Dažnai taikomas uogų užšaldymas, bet vien jo nepakanka, jei norite švelnesnių sulčių. Svarbi ir terminė fazė, nes virimas padeda sumažinti sutraukiantį skonį ir subalansuoti aromatą.

    Verdant aronijas sultims, dalis žmonių pasitelkia papildomus priedus, kurie apvalina skonį ir suteikia gėrimui daugiau gylio. Tam tinka saikingi šildantys prieskoniai, pavyzdžiui, cinamonas, gvazdikėliai, anyžius ar imbieras. Svarbu jų nepadauginti, kad jie neužgožtų pačių uogų.

    Norint išlaikyti palankesnį maistinį profilį, verta atsargiai vertinti ir cukraus kiekį. Aronijų sultys dažnai geriamos dėl intensyvaus skonio ir bioaktyvių medžiagų, todėl mažesnis saldinimas leidžia išsaugoti natūralesnį charakterį. Jei skonis vis tiek per aitrus, geriau koreguoti žaliavą ir gaminimo būdą, o ne vien didinti saldumą.

  • „Coinbase Ventures“ remtas „Router Protocol“ užsidaro: iki rugsėjo 30 dienos sudegins 303 mln. ROUTE žetonų

    „Coinbase Ventures“ remtas „Router Protocol“ užsidaro: iki rugsėjo 30 dienos sudegins 303 mln. ROUTE žetonų

    Kryžminių blokų grandinių infrastruktūros projektas „Router Protocol“, kurį rėmė „Coinbase Ventures“, nutraukia veiklą. Komanda pranešė, kad visi darbai bus užbaigti iki rugsėjo 30 dienos, nes nepavyko sukurti tvaraus verslo modelio ir rasti pirkėjo ar strateginio partnerio.

    Apie veiklos uždarymą paskelbta po daugiau nei ketverių metų vystymo. Projekto komanda teigia pastaraisiais metais bandžiusi komercializuoti produktus, derėtis dėl licencijavimo ir galimo įsigijimo, tačiau nė viena kryptis nepadėjo užtikrinti ilgalaikio finansavimo ir komandos išlaikymo.

    „Nė viena kryptis nebaigėsi sprendimu, kuris leistų išlaikyti protokolo komandą“, – sakė „Router Protocol“ komanda.

    Vienu svarbiausių iššūkių įvardijama rinkos dinamika: dalis kapitalo iš kriptovaliutų sektoriaus perėjo į dirbtinį intelektą, o turto perkėlimo tarp blokų grandinių mokesčiai sumažėjo. Komanda akcentuoja, kad vartotojų ir likvidumo aktyvumas koncentruojasi mažesniame tinklų skaičiuje, o infrastruktūra tampa labiau standartizuota, todėl specializuotų tilto sprendimų paklausa traukiasi.

    Uždarymo plane numatytas ir reikšmingas žingsnis dėl žetonų ekonomikos: „Router Protocol“ ketina visam laikui sudeginti 303 333 198 ROUTE žetonus, laikytus projekto ižde. Komandos vertinimu, tai sudaro apie 30 proc. beveik 1 mlrd. bendros ROUTE pasiūlos.

    Taip pat pranešta, kad bus dirbama su centralizuotomis kriptovaliutų biržomis dėl ROUTE palaikymo nutraukimo, tačiau konkrečios išėmimo ir išbraukimo iš sąrašų datos priklausys nuo kiekvienos biržos taisyklių. Komanda pabrėžia, kad naujų su ROUTE susijusių programų nebeplanuoja ir po išbraukimų nebus atsakinga už rinkoje ar likvidumo baseinuose vykstančius procesus.

    Vis dėlto dalį technologinio palikimo ketinama išsaugoti: „Router Protocol“ žada atverti pasirinktas sukurtų sprendimų dalis kaip atvirojo kodo komponentus. Tokiu būdu, pasak komandos, per ketverius metus sukauptas inžinerinis darbas galėtų likti prieinamas kitiems kūrėjams.

    Uždarymo pareiškime paminėti ir saugumo incidentai 2025 metais. Komanda teigia, kad po vasario mėnesio išnaudojimo per derybas pavyko atgauti apie 80 proc. prarastos vertės, tačiau per kitą, liepos mėnesį įvykusį grandinės lygio incidentą prarastos lėšos nebuvo susigrąžintos.

    „Router Protocol“ taip pat akcentuoja, kad protokolo mokesčiai esą buvo skiriami ROUTE supirkimui ir deginimui, o ne rezervų kaupimui ižde. Toks pasirinkimas, pasikeitus rinkos sąlygoms, galėjo sumažinti „pagalvę“ ilgesniam veiklos finansavimui.

    „Router Protocol“ istorija įsilieja į platesnę tendenciją, kai infrastruktūros kūrėjai susiduria su mažėjančiomis maržomis ir sunkiai prognozuojama paklausa. Kai rinkoje stiprėja keli didieji tinklai, o baziniai sprendimai tampa pigesni, daliai projektų vis sudėtingiau pagrįsti nuolatines saugumo, infrastruktūros ir komandos išlaikymo sąnaudas.

    Projektas anksčiau buvo pritraukęs 4 100 000 eurų investiciją 2021 metais iš investuotojų, tarp kurių minimi „Coinbase Ventures“ ir „Polygon“. 2024 metų liepą jis taip pat buvo pristatęs atskirą pirmo sluoksnio tinklą „Router Chain“, paremtą „proof-of-stake“ mechanizmu, kuriame ROUTE naudojamas mokesčiams, valdymui ir saugumui.

  • „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: kas gaus paskolas Europos technologijoms ir mokslui

    „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: kas gaus paskolas Europos technologijoms ir mokslui

    575 mln. eurų fondas Europos augimui

    Londone įsikūrusi augimo skolos valdytoja „Claret Capital Partners“ pranešė uždariusi ketvirtąjį fondą „Claret European Growth Capital Fund IV“, kurio bendra suma pasiekė 575 mln. eurų. Tai daugiau nei pradinis 500 mln. eurų tikslas, o fondas skirtas investicijoms į Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikio sektorius.

    Bendra 575 mln. eurų suma sudaryta iš 440 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų pačiame fonde ir 135 mln. eurų susijusio diskrecinio mandato. Bendrovė teigia, kad lėšas skyrė instituciniai investuotojai, tarp jų pensijų fondai, draudimo bendrovės ir šeimos biurai, o dalis pritraukta ir per privačios bankininkystės kanalus.

    Kodėl skola vėl tampa patraukli

    „Claret Capital Partners“ specializacija yra augimo skola, kai verslui suteikiamas finansavimas nesumažinant akcininkų dalies taip, kaip tai nutinka pritraukiant nuosavą kapitalą. Tokie sprendimai ypač aktualūs laikotarpiu, kai rizikos kapitalo rinka išlieka selektyvesnė, o įmonės ieško būdų prailginti veiklos finansavimo laiką iki kito raundo.

    „Tai ne tik mūsų požiūrio ir rezultatų patvirtinimas, bet ir didelis pasitikėjimo balsas Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikio ekosistemoms“, – sakė „Claret Capital Partners“ valdantysis partneris Davidas Batemanas.

    Bendrovės duomenimis, įprastų paskolų dydžiai svyruoja nuo 2 mln. iki 100 mln. eurų, o kiekvienas sandoris vertinamas individualiai. Kapitalas gali būti nukreiptas organiniam augimui, įsigijimams, investicijoms į įrangą, apyvartinėms lėšoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei plėtrai į naujas rinkas.

    Kur jau nukeliavo dalis lėšų

    „Claret Capital Partners“ skelbia, kad jau panaudota 32 proc. fondo, paremta 27 įmonės. Tarp įvardijamų pavyzdžių yra „Billie“, „Cinclus Pharma“, „PRODA“, „Inventiva“ ir „Surfe“.

    Valdytojas taip pat primena, kad nuo 2013 metų per fondus investavo daugiau nei 1,5 mlrd. eurų ir parėmė per 210 bendrovių. Bendras nuo veiklos pradžios pritrauktas kapitalas, anot bendrovės, siekia 1,3 mlrd. eurų.

    „Kai nuosavo kapitalo rinka tampa išrankesnė, o įkūrėjai ieško augimo be nereikalingo akcijų išskiedimo, lankstaus finansavimo paklausa turėtų toliau augti“, – sakė valdantysis partneris Johanas Kampe.

    Po galutinio fondo uždarymo „Claret Capital Partners“ planuoja toliau plėsti veiklą Europoje, stiprindama vietinę komandą pagrindiniuose inovacijų centruose. Bendrovė nurodo turinti komandos narių Paryžiuje ir planuojanti plėtrą Berlyne.

  • Solanos žetonas STONK šovė 250 proc.: StonkFun integracija su Raydium ir Jupiter kaitina apimtis

    Solanos žetonas STONK šovė 250 proc.: StonkFun integracija su Raydium ir Jupiter kaitina apimtis

    Kas įvyko rinkoje

    Solanos ekosistemoje su StonkFun platforma siejamas žetonas STONK per parą pabrango daugiau nei 250 proc., o jo rinkos kapitalizacija priartėjo prie maždaug 140 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį prekybos apyvarta siekė apie 135 mln. eurų, tad judėjimą lydėjo ir išaugęs likvidumas.

    Kainos šuolis fiksuotas po to, kai StonkFun paskelbė apie integraciją su Raydium „LaunchLab“. Tokie pranešimai dažnai suveikia kaip katalizatorius, nes investuotojai tikisi didesnių srautų, geresnio įvykdymo ir lengvesnio žetonų „įdarbinimo“ decentralizuotose biržose.

    StonkFun modelis ir ką reiškia poros su akcijų žetonais

    StonkFun leidžia kurti žetonus, suporuotus su kitais aktyvais, įskaitant žetonizuotas akcijas ar biržoje prekiaujamus fondus. Paties STONK pora siejama su SPYx, produktu, skirtu atkartoti S ir P 500 indekso dinamiką per SPDR S ir P 500 ETF kainos sekimą.

    Svarbu atskirti kainos sekimą nuo nuosavybės teisių: prekyba memžetonu prieš žetonizuotą ETF nereiškia, kad turėtojas įgyja realių fondo vienetų ar akcijų. Tokiuose modeliuose kaina priklauso ir nuo bazinio aktyvo vertės, ir nuo santykio konkrečiame likvidumo baseine, todėl žetonas gali pigti net tada, kai bazinis indeksas kyla.

    Raydium „LaunchLab“ ir kodėl tai svarbu

    Raydium „LaunchLab“ veikia panašiai kaip kitos žetonų paleidimo aikštelės: pradžioje prekyba vyksta pagal vadinamąją obligacijų kreivę, o pasiekus nustatytą ribą likvidumas migruoja į Raydium baseiną. Tai paprastai reiškia geresnes sąlygas platesnei prekybai, nes įsijungia ir likvidumo agregatoriai.

    StonkFun teigimu, integracija turėtų mažinti paleidimo kaštus, sumažinti vadinamųjų „sniperių“ riziką ir suteikti mechaniką, kuri leidžia likvidumui toliau augti po pirminio etapo. Būtent tokie pažadai dažnai pritraukia trumpalaikį kapitalą, ypač Solanos memžetonų segmente.

    Kartu rinkoje kilo ir kiti su infrastruktūra susiję žetonai: Raydium RAY per parą brango apie 46 proc., o Jupiter JUP kilo maždaug 21 proc. Tai rodo, kad dalis dalyvių statė ne tik už vieną žetoną, bet ir už didesnio tinklo aktyvumo efektą decentralizuotose biržose.

    Išpirkimai, deginimas ir rizikos, į kurias verta atkreipti dėmesį

    StonkFun taip pat akcentuoja žetonų išpirkimo ir deginimo programą, finansuojamą prekybos mokesčiais. Pagal projekto modelį dalis mokesčių naudojama supirkti ir deginti didžiausius platformos žetonus pagal rinkos kapitalizaciją, o operacijos gali būti vykdomos periodiškai.

    Vis dėlto tokiose rinkose rizika išlieka didelė: kainą gali smarkiai veikti likvidumo koncentracija, staigūs srautai ir spekuliaciniai lūkesčiai, o poros su žetonizuotais produktais nesuteikia nuosavybės teisių į tradicines akcijas. Investuotojams verta įvertinti, ar kainos šuolį palaiko ilgalaikė paklausa ir realus naudojimas, ar tik trumpalaikė euforija po integracijos naujienos.

    Pastaruoju metu StonkFun taip pat reagavo į bendruomenės kritiką dėl paleidimų sąlygų, minėdama sprendimus prieš „sniping“, vieno piniginio adreso dominavimą ir diegimo kaštus. Tokie pakeitimai gali pagerinti sąžiningumo suvokimą, tačiau negarantuoja stabilumo itin nepastoviame memžetonų segmente.

  • Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    6 mln. eurų sėklos investicija

    Milane įsikūrusi platforma „Cato“, kuri viešųjų pirkimų konkursuose taiko dirbtinį intelektą, pritraukė 6 mln. eurų sėklos investiciją. Raundui vadovavo ankstyvos stadijos fondas Keen Venture Partners, veikiantis Amsterdame ir Londone.

    Prie finansavimo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Vento, Heartfelt, Moonstone, BHeroes, Alecla7 ir Nova Venture. Taip pat prisijungė grupė verslo angelų, įskaitant „Lexroom“, „Sibill“ ir „Pillar“ įkūrėjus.

    „Šiame pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias įvertinimas, kai klientai sako, jog mūsų technologiją laiko tikru sąjungininku: ji padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, didinant laimėjimo tikimybę“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    „Džiaugiamės, kad šią vertę pripažino ir tarptautinis investuotojas Keen Venture Partners, kartu su fondais, kurie mumis patikėjo nuo pat pradžių“, – pridūrė jis.

    Nauja investicija skelbiama praėjus vos keliems mėnesiams po 1,6 mln. eurų priešsėklos raundo, kuriam vadovavo Italian Founders Fund. Iš viso „Cato“ per mažiau nei metus nuo įkūrimo jau yra pritraukusi 7,6 mln. eurų.

    Milžiniška rinka ir rankinis darbas

    „Cato“ įkurta 2025 metais, o ją įkūrė Andrea Zorzetto ir Matteo Bossolini. Bendrovė save pristato kaip pirmąją Italijoje DI principu sukurtą platformą, orientuotą į viešojo sektoriaus pirkimus.

    Europos Sąjungoje viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos dalių: valstybės užsakymai sudaro apie 14 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o metinė jų vertė siekia maždaug 2,5 trln. eurų. Tačiau tiekėjų pusėje dalis procesų iki šiol išlieka itin rankiniai.

    Italijoje, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC pateikiamais viešųjų pirkimų duomenimis, konkursų apimtis 2025 metais siekė 309 mlrd. eurų ir, kaip nurodo bendrovė, per metus augo 13,9 proc. Tokiose rinkose įmonėms dažnai tenka kasdien peržiūrėti šimtus skelbimų, analizuoti ilgus dokumentus ir pasiūlymus rengti rankiniu būdu.

    Kaip veikia „Cato“ platforma

    „Cato“ teigia sekanti daugiau nei 27 000 šaltinių, kad atrinktų ir sureitinguotų konkursus, kuriuose įmonė turi didžiausią galimybę laimėti. Platforma iš viešųjų pirkimų dokumentų ištraukia reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o taip pat pažymi neatitikimus tarp dokumentų, kurie gali lemti paraiškos atmetimą.

    Kitas žingsnis yra pasiūlymo rengimas: sistema gali iš anksto užpildyti administracines ir technines dalis, remdamasi pačios įmonės turima medžiaga. „Cato“ akcentuoja atsekamumą, kad sugeneruoti teiginiai būtų susieti su šaltiniais, o galutinis pateikimas išliktų kliento kontrolėje.

    „Viešieji pirkimai yra vienas paskutinių didelių neautomatizuotų darbo procesų Europos ekonomikoje: kasmet tai trilijonai eurų, o tiekėjų pusėje iš esmės trūko programinės įrangos, nekalbant apie DI“, – sakė Keen Venture Partners partnerė Briehan Burke.

    „Italija yra tinkama rinka pradžiai, nes joje dalyvauti sudėtingiausia: kasmet daugiau nei 300 mlrd. eurų per maždaug 22 000 perkančiųjų organizacijų, dešimtys tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių, kurioms didžiausias klientas yra valstybė, ir iki šiol nėra DI pagrindu sukurto sprendimo, padedančio laimėti konkursus“, – pridūrė ji.

    „Cato“ teigimu, jos klientai yra nuo smulkių ir vidutinių įmonių iki didelių korporacijų, o platforma jau apdorojo tūkstančius konkursų. Bendrovė taip pat nurodo, kad dauguma klientų sistemą naudoja kasdien, o augimo tempą lygina su „ChartMogul“ skelbiamais 2025 metų prenumeratos verslų rodikliais.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos stiprinimui, komercinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į papildomus sektorius bei, augant tarptautinių klientų poreikiui, žengti už Italijos ribų.

    Ankstesnio finansavimo etape „Cato“ įsigijo „Avvista.ai“ per vadinamąjį acqui-hire, į komandą perimdama jos įkūrėją Riccardo Sabatti ir jo kolegas. Prie vadovų komandos prisijungė ir Luisa Gamba iš „Amazon Business“, kur ji vadovavo viešojo sektoriaus partnerystėms Italijoje.

    „Tokio lygio žmonių pritraukimas apie „Cato“ potencialą pasako ne mažiau nei investicija“, – sakė Andrea Zorzetto.

  • „Liquid Network“ sustabdė veiklą: iš federacijos piniginės išimta apie 320 mln. eurų vertės bitkoinų

    „Liquid Network“ sustabdė veiklą: iš federacijos piniginės išimta apie 320 mln. eurų vertės bitkoinų

    Bitcoin šoninė grandinė „Liquid Network“ pranešė laikinai sustabdžiusi tinklo veiklą po to, kai iš jos federacijos piniginės buvo išimta apie 4 000 bitkoinų. Pagal tuo metu skelbtą vertinimą tai prilygo maždaug 320 mln. eurų, o incidentas iškart sukėlė klausimų dėl saugumo ir lėšų grąžinimo.

    Projekto teigimu, lėšas išvedė asmenys, prisistatę baltosiomis kepurėmis, tai yra saugumo tyrėjais, kurie aptinka spragas ir apie jas informuoja. Vis dėlto kol kas „Liquid Network“ neįvardijo, kas konkrečiai atliko operaciją, ir nepatvirtino, ar lėšos bus sugrąžintos.

    Ką reiškia tinklo pauzė?

    „Liquid Network“ nurodė, kad technologijų tiekėja „Blockstream“ bando susisiekti su incidento dalyviais per grandinėje pasirašytą pranešimą. Tuo pat metu buvo laikinai išjungti tilto mazgai, todėl naujų operacijų pateikimas į tinklą buvo pristabdytas.

    Tokia pauzė reiškia, kad įprastas pervedimų ir kitų veiksmų vykdymas „Liquid Network“ aplinkoje gali būti ribotas, o daliai naudotojų tai atsispindi piniginių veikime. Tinklas pabrėžė, kad veikla bus atnaujinta tik išsprendus incidento priežastį.

    Kokia apimtis ir ką apie ją žinoma

    „Liquid Network“ duomenimis, išėmimas sudarė apie 95 proc. prieš incidentą deklaruotų bitkoinų rezervų: iki įvykio jie siekė apie 4 200 BTC. Būtent todėl įvykis vertinamas kaip itin reikšmingas visos infrastruktūros patikimumui.

    Komanda aiškino, kad lėšos buvo išvestos pasinaudojant SideSwap PAK, kitaip tariant, išvedimo autorizavimo raktu. Tinklas teigė, jog pats raktas nebuvo kompromituotas, kaip ir kiti raktai, tačiau detalių apie tai, kokia konkreti spraga leido atlikti išėmimą, kol kas nepateikė.

    „Mes žinome apie saugumo incidentą „Liquid Network“, – sakė projekto atstovai.

    Su incidentu siejamame grandinės pranešime buvo palikta žinutė, kad lėšas išvedę asmenys esą yra baltosios kepurės ir prašo susisiekti grandinėje. Tokia taktika kartais naudojama, kai siekiama pradėti derybas dėl lėšų grąžinimo, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad veiksmai buvo teisėti ar suderinti iš anksto.

    Poveikis LBTC ir kitiems aktyvams

    „Liquid Network“ pranešė informavusi kriptovaliutų biržas: dalis jų sustabdė LBTC, tai yra „Liquid“ bitkoinu dengto žetono, įnešimus ir išėmimus arba planavo tai padaryti. Praktikoje tai gali reikšti laikinai sumažėjusį likvidumą ir didesnę riziką vykdant operacijas, kol situacija aiškinamasi.

    Tuo pačiu buvo nurodyta, kad kiti „Liquid“ tinkle išleisti aktyvai, įskaitant USDT, „DePix“ ir realaus pasaulio turtu paremtus sprendimus, tiesiogiai nebuvo paveikti. Vis dėlto tinklas perspėjo, kad dėl sustabdymo nesklandumų gali patirti piniginės ir paslaugos, kurios priklauso nuo tilto veikimo.

    „Liquid Network“ yra Bitcoin šoninė grandinė, sukurta greitesniems ir konfidencialesniems pervedimams bei skaitmeninių aktyvų leidybai. Joje užrakintas BTC paprastai atvaizduojamas kaip LBTC, o pagrindinį saugumo vaidmenį atlieka federacijos operatoriai, prižiūrintys užrakintas lėšas.

    Federacijos nariai teigė dirbantys, kad būtų atkurta normali tinklo veikla, tačiau aiškaus termino, kada „Liquid Network“ bus pilnai paleistas iš naujo, kol kas nepateikė. Situacija išlieka besivystanti, o tolesni veiksmai priklausys nuo to, ar bus nustatyta tiksli spragos priežastis ir pasiektas susitarimas dėl lėšų.

  • Šveicarijos „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI valdys daugiau atliekų į energiją jėgainių

    Investicija į atliekų sektoriaus automatizavimą

    Šveicarijos bendrovė „Jaipur Robotics“ pranešė užbaigusi 4,3 mln. eurų dydžio „seed“ etapo investicijų pritraukimą. Įmonė kuria DI paremtą operacinę sistemą, skirtą atliekų į energiją (angl. waste-to-energy) jėgainių procesams valdyti ir optimizuoti.

    Finansavimo raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF). Anksčiau „Jaipur Robotics“ buvo pritraukusi 725 000 eurų „pre-seed“ investiciją, o vėliau papildomai gavo 161 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“.

    Kokią problemą sprendžia DI

    Atliekų į energiją jėgainės gamina šilumą ar elektrą iš perdirbti netinkamų atliekų, tačiau jų darbas sudėtingas dėl nevienodos atliekų sudėties. Tai apsunkina degimo režimo kontrolę, didina prastovų riziką ir kelia saugos iššūkių.

    Vienas jautriausių etapų yra atliekų bunkerių valdymas ir jų tiekimas į deginimo kamerą, nes kartu su atliekomis gali patekti pavojingi objektai, pavyzdžiui, dujų balionai ar stambūs betono gabalai. Tokie radiniai gali lemti brangiai kainuojančius neplanuotus sustabdymus ir remonto darbus.

    Kaip veikia „Jaipur Robotics“ sprendimai

    Įmonė taiko kompiuterinę regą ir giluminio mokymosi metodus, kad realiu laiku aptiktų pavojingus ar nestandartinius objektus atliekų bunkeriuose ir sunkvežimių iškrovimo zonose. Tai padeda operatoriams greičiau identifikuoti rizikas dar prieš joms tampant avarijų priežastimi.

    Kitas produktų blokas skirtas atliekų šilumingumo žemėlapiams sudaryti ir pagerinti atliekų maišymą. Operatoriams pateikiamas vizualus „šilumos žemėlapis“, leidžiantis tiksliau sumaišyti skirtingos energetinės vertės srautus, kad degimas būtų tolygesnis ir stabilesnis.

    „Jaipur Robotics“ taip pat kuria kranų sekimo sprendimus, kurie realiu laiku stebi ir prognozuoja vieno ar kelių tiltininių kranų padėtį bei veikimo būseną. Tokia analitika gali padėti automatizuoti dalį veiksmų, mažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir didinti darbo našumą.

    „Matome ateitį, kurioje atliekų duomenys pilnai lemia saugą ir automatizavimą. Šis raundas leidžia mums keisti visos jėgainės veikimą iš esmės“, – sakė „Jaipur Robotics“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ermes Zamboni.

    Skaičiai, kuriais remiasi bendrovė

    Bendrovė teigia, kad jos sistema, taikant realaus laiko pavojų aptikimą, gali sumažinti neplanuotus sustabdymus daugiau nei 80 proc. Taip pat nurodoma, kad dėl geresnio atliekų maišymo ir degimo optimizavimo vienai jėgainei per metus gali būti sukuriama daugiau nei 1 000 000 eurų papildomos vertės.

    „Jaipur Robotics“ skelbia turinti vieną didžiausių Europoje atliekų į energiją sektoriaus duomenų rinkinių, apimantį daugiau nei 50 000 000 sužymėtų vaizdų. Įmonės teigimu, jų sprendimai analizuoja daugiau nei 5 000 000 tonų atliekų per metus, o pavojingų medžiagų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    „Mus įtikino duomenų rinkinio mastas, reta komandos kompetencijų kombinacija ir aiškiai išmatuojami rezultatai klientų objektuose“, – sakė HTGF investicijų vadovė Anna Stetter.

    Plėtra ir komanda

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Ermes Zamboni ir Nikhil Prakash. Sprendimai kuriami ne tik atliekų į energiją sektoriui, bet ir cementui bei biomasės pramonei, kur taip pat svarbūs saugos, stabilaus proceso ir automatizavimo klausimai.

    Bendrovės būstinė yra „Technopole Ticino“ Manno mieste, netoli Lugano, o komandoje dirba apie 40 žmonių. Įmonė nurodo turinti du mokslinių tyrimų ir plėtros centrus Šveicarijoje bei Azijoje ir planuoja plėsti komandą DI, inžinerijos bei komercijos srityse.

  • JAV spot bitkoino ETF per savaitę pritraukė 900 mln. eurų: grįžta institucijų apetitas rizikai

    JAV spot bitkoino ETF per savaitę pritraukė 900 mln. eurų: grįžta institucijų apetitas rizikai

    JAV spot bitkoino biržoje prekiaujami fondai per praėjusią savaitę pritraukė apie 900 mln. eurų grynųjų įplaukų ir taip pratęsė teigiamą srautų seriją iki trijų savaičių. Rinkos dalyviai tai sieja su atsigaunančia institucinių investuotojų paklausa, kuri pastaruoju metu vėl stiprina kriptovaliutų segmentą.

    Didžiausią dalį savaitės įplaukų sugeneravo „BlackRock“ fondas „IBIT“, kuris išsiskyrė kaip pagrindinis kapitalo traukos centras tarp konkurentų. Tuo pat metu bendra prekybos apyvarta spot bitkoino ETF sumažėjo, o tai gali reikšti, kad dalis investuotojų renkasi ilgesnės trukmės pozicijas, o ne aktyvų trumpalaikį prekiavimą.

    Kas signalizuoja šios įplaukos?

    Nuoseklūs įplaukų srautai dažnai interpretuojami kaip „tikros“ paklausos požymis, nes ETF turi pirkti bazinį turtą spot rinkoje. Tai skiriasi nuo situacijų, kai kainos šuolius daugiausia skatina svertas ir išvestinės priemonės, todėl paklausa gali būti trumpalaikė ir jautri likvidumo pokyčiams.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ETF srautai veikia ir kaip sentimentą formuojantis rodiklis: kai kapitalas į fondus ateina kelias savaites iš eilės, rinkai lengviau išlaikyti augimo struktūrą. Vis dėlto mažėjanti apyvarta rodo, kad rinka šiuo metu gali būti labiau selektyvi, o dalis dalyvių laukia aiškesnių signalų.

    Ne tik bitkoinas: stiprėja ir eterio fondai

    Teigiami srautai fiksuoti ir JAV spot eterio ETF, kurie taip pat jau trečią savaitę iš eilės pritraukė grynųjų įplaukų. Kaip ir bitkoino atveju, prekybos aktyvumas eterio fonduose sumažėjo, tačiau pinigų srautai išliko teigiami.

    Tokia dinamika leidžia daryti prielaidą, kad investuotojai ieško ekspozicijos per reguliuojamas ir paprastesnes priemones, ypač kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl palūkanų normų, obligacijų pajamingumų ir bendro likvidumo. ETF produktai institucijoms dažnai tampa patogiausiu kanalu didinti pozicijas laikantis vidaus rizikos ir atitikties taisyklių.

    Kainų kryptį gali nulemti makroekonomika

    Bitkoino kaina išlieka ties svarbiu psichologiniu lygiu, o artimiausias judėjimas, kaip teigiama rinkos komentaruose, gali labiau priklausyti nuo makroekonominių duomenų nei nuo pačios kriptovaliutų ekosistemos naujienų. Investuotojai paprastai ypač stebi infliacijos rodiklius ir užimtumo statistiką, nes jie formuoja lūkesčius dėl centrinių bankų politikos.

    Jei duomenys rodys lėtėjančią infliaciją ir palankesnę palūkanų normų trajektoriją, rizikingesni aktyvai, įskaitant kriptovaliutas, gali sulaukti papildomo palaikymo. Tačiau aukštesnė nei tikėtasi infliacija ar griežtesnė pinigų politika išlieka pagrindine rizika, kuri gali pristabdyti įplaukų impulsą ir grąžinti didesnį kainų svyravimą.

  • „Harmony“ atsisako Layer 1 ir siūlo ONE perkelti į Ethereum: planas po saugumo krizių ir DI vaizdo idėjos

    „Harmony“ atsisako Layer 1 ir siūlo ONE perkelti į Ethereum: planas po saugumo krizių ir DI vaizdo idėjos

    Kriptovaliutų projektas „Harmony“ pranešė planuojantis visiškai uždaryti savo Layer 1 blokų grandinę ir perkelti gimtąjį tokeną ONE į Ethereum tinklą. Komanda teigia, kad sprendimą lėmė ilgalaikės saugumo rizikos ir sudėtingėjanti grėsmių aplinka, įskaitant valstybinių grupių atakas bei automatizuotus kenkėjiškus veikėjus.

    Pasak „Harmony“, esminis tikslas – sumažinti protokolo eksploatavimo tikimybę ir persikelti į brandesnę infrastruktūrą, kur saugumo priemonės, auditų praktika ir ekosistemos įrankiai yra labiau išvystyti. Toks žingsnis nėra dažnas, tačiau pastaraisiais metais dalis projektų renkasi konsolidaciją didesniuose tinkluose, kai savos grandinės palaikymas tampa per brangus ar per rizikingas.

    Kas numatyta tokenų migracijoje?

    Projektas siūlo atlikti momentinę būsenos fiksaciją galutiniame „Harmony“ bloke ir naujus ONE tokenus išplatinti Ethereum tinkle tuo pačiu adresų principu. „Harmony“ teigimu, laikytojams, deleguotojams ir validatoriams papildomų veiksmų gali neprireikti, jei biržos ir infrastruktūros teikėjai įgyvendins sąrašų bei techninį perėjimą.

    Kartu pabrėžiama, kad kai kurių grandinėje veikiančių struktūrų perkelti nepavyks. Daugiaparašiai seifai, likvidumo fondai ir dalis decentralizuotų programų negali būti migruojami vien tokenų išplatinimu, todėl vartotojai raginami laiku pasitraukti iš išmaniųjų sutarčių, kol tinklas dar veiks.

    Nauja kryptis: DI vaizdo kūrėjų ekonomika

    Lygiagrečiai „Harmony“ pristato naują iniciatyvą, orientuotą į vadinamąją perdirbimo arba remiksų ekonomiką, kur pagrindinį vaidmenį atliktų DI vaizdo kūrėjai. Modelis numato, kad kūrėjai skelbtų atvirus raginimus ir kūrybinius išteklius, o gerbėjai galėtų kurti jų variacijas, kurias DI agentai automatiškai paverstų daugybe trumpų klipų.

    Tokio tipo turinio gamybos grandinė atliepia platesnę rinkos tendenciją: DI generuojamas vaizdo turinys pinga ir greitėja, tačiau jo monetizacijai reikalingi aiškūs autorystės, licencijavimo ir pajamų paskirstymo principai. „Harmony“ teigia matanti galimybę šioje nišoje sukurti naują pajamų modelį, paremtą reklama ir dideliu vartotojų mastu.

    Saugumo fonas ir spaudimas keistis

    Sprendimas uždaryti Layer 1 grindžiamas ir ankstesniais incidentais. Pastaruoju metu „Harmony“ susidūrė su rimta ataka, kurios metu, kaip skelbta projekto komunikacijoje, buvo neteisėtai sukurti dideli ONE kiekiai, pasinaudojus protokolo spragomis.

    „Grėsmės, kurias kelia valstybiniai veikėjai ir DI agentai, yra per didelės“, – sakė „Harmony“.

    Istoriškai didžiausias „Harmony“ reputacinis smūgis buvo 2022 metais, kai buvo nulaužtas „Horizon“ tarpgrandininis tiltas ir pavogtas kripto turtas, vertintas maždaug 100 000 000 eurų. Vėliau JAV institucijos ataką siejo su Šiaurės Korėjos remiamomis grupėmis Lazarus ir APT38, o tai sustiprino naratyvą, kad infrastruktūriniai kriptosluoksniai yra nuolatinis geopolitinių kibernetinių atakų taikinys.

    „Harmony“ taip pat numato pereinamąjį laikotarpį validatoriams, siūlydama jiems nutraukti mazgų veiklą nuo rugsėjo 10 dienos ir pereiti į naujus vaidmenis ekosistemoje. Komanda skelbia atidėjusi apie 1 270 000 eurų kompensacijoms validatoriams, kurie įvykdys nustatytas sąlygas ir prisidės prie sklandaus tinklo uždarymo.

    Rinkai tai signalas, kad projektas ieško būdo išgyventi po saugumo krizių, mažinant techninę skolą ir persiorientuojant į produktą, kuriam nereikia prižiūrėti nuosavos bazinės blokų grandinės. Vis dėlto galutinė migracijos sėkmė priklausys nuo to, kaip bus suvaldyta perėjimo logistika, biržų palaikymas ir vartotojų lėšų saugumas išmaniosiose sutartyse iki galutinio bloko.