CP v2

Blog

  • Stokholmo „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti kūrėjų rinkodarą

    Stokholmo „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti kūrėjų rinkodarą

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    Stokholme įsikūrusi kūrėjų rinkodaros platforma „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų išankstinės pradinės (pre-seed) investicijos. Raundas buvo perrašytas, o jam vadovavo „byFounders“, prisijungė ir „Wave Ventures“.

    Įmonė skelbia per šešis mėnesius po produkto starto pasiekusi 1,7 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų (ARR) rodiklį. Toks tempas ankstyvoje stadijoje investuotojams signalizuoja, kad sprendimas pataikė į aiškų rinkos poreikį.

    Kaip veikia „Fluencify“ modelis

    „Fluencify“ save pristato kaip end-to-end paslaugą, kurią valdo dirbtinis intelektas: prekės ženklas apibrėžia norimą rezultatą, o DI agentai padeda surasti kūrėjus, suderinti bendradarbiavimą, koordinuoti publikacijas ir administruoti procesą. Įmonės teigimu, tai leidžia rinkodarą vykdyti nuolat, o ne atskiromis trumpalaikėmis kampanijomis.

    Platforma dirba su atrinktu kūrėjų tinklu ir automatizuoja dalį operacijų, kurios tradiciškai „suvalgo“ daugiausia laiko: kontaktavimą, atsakymų sekimą, kūrybinių užduočių suformulavimą, publikavimo grafiką bei apmokėjimus skirtingose šalyse. „Fluencify“ nurodo, kad išmokas gali vykdyti daugiau nei 85 šalyse.

    Konkurencija: agentūros, įrankiai ir vidinės komandos

    Kūrėjų rinkodaros rinka pastaraisiais metais sparčiai profesionalėja: vieni prekės ženklai remiasi influencerių ir UGC agentūromis, kiti naudoja kūrėjų „marketplace“ tipo platformas ar kampanijų valdymo programinę įrangą, o didesnės įmonės kuria vidines komandas. „Fluencify“ pozicionuoja save tarp šių modelių: ne tik parduoda įrankį, bet ir „paleidžia“ procesą, kartu išlaikydama automatizacijos mastą.

    Įmonė taip pat akcentuoja ambasadorių modelį, kai kūrėjai su prekės ženklu dirba tęstinai, o ne tik vienkartinių įrašų principu. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 13 000 aktyvių kūrėjų.

    „Kai produktus kurti darosi vis lengviau, jų išpopuliarinimas tampa dar svarbesnis. Vartotojų kuriamas turinys yra vienas tiesiausių būdų augti“, – sakė „byFounders“ partneris Magnus Hambleton.

    Kas įkūrė ir kur bus panaudotos lėšos

    „Fluencify“ įkurta 2025 metais: ją pradėjo Erikas Romdhane, Isaacas Norinas ir Samas Stonesas Hällebergas. Įkūrėjai pabrėžia, kad didžiausia kūrėjų rinkodaros dalis dažnai yra ne kūryba, o koordinavimas ir administravimas, kuris masteliuojamas tik samdant daugiau žmonių.

    Pritrauktą kapitalą įmonė planuoja skirti inžinierių komandai Stokholme stiprinti, atidaryti biurą Niujorke ir plėsti pardavimus JAV rinkoje. Taip pat numatoma auginti kūrėjų tinklą ir tobulinti produktą esamiems klientams, ypač programėlių ir įrankių segmente, kuriuos lengva demonstruoti vaizdo formatu.

    „Didžiąją laiko dalį suvalgydavo kūrėjų paieška, atsakymų vaikymasis, užduočių rašymas ir apmokėjimai per sienas. Norėjome sukurti sistemą, kur prekės ženklas aprašo tikslą, o visa kita įvyksta nuo pradžios iki pabaigos“, – sakė „Fluencify“ vadovas ir vienas įkūrėjų Erikas Romdhane.

    Investicija į „Fluencify“ atspindi platesnę tendenciją rinkoje: įmonės ieško būdų, kaip DI pagalba pigiau ir greičiau gaminti trumpus, autentiškus vaizdo formatus ir tuo pačiu suvaldyti rizikas, susijusias su atranka, kokybe ir atitiktimi taisyklėms. Jei platformai pavyks išlaikyti augimo tempą plečiantis į JAV, ji gali tapti vienu ryškesnių Europos kūrėjų ekonomikos žaidėjų.

  • Hanwha kuria tokenizuotų vertybinių popierių platformą „Avalanche“ tinkle: artėja taisyklių lūžis

    Hanwha kuria tokenizuotų vertybinių popierių platformą „Avalanche“ tinkle: artėja taisyklių lūžis

    Pietų Korėjos brokerių rinkos žaidėja Hanwha Investment & Securities, kaip pranešama, sukūrė tokenizuotų vertybinių popierių platformą, veikiančią „Avalanche“ blokų grandinės tinkle. Projektas vystomas tuo metu, kai šalyje sparčiai artėja reguliaciniai pokyčiai, kurie turėtų aiškiau apibrėžti vertybinių popierių tokenizavimą ir jo vietą kapitalo rinkose.

    Seoul Economic Daily skelbia, kad platformos kūrimas pradėtas 2025 metais kartu su blokų grandinės technologijų įmone FairSquare Lab. Sprendimas esą projektuotas taip, kad galėtų veikti keliais tinklais, įskaitant „Avalanche“ ir „Hyperledger Besu“, siekiant lankstumo ir galimybės pritaikyti infrastruktūrą skirtingiems naudojimo scenarijams.

    Šis žingsnis sutampa su planuojamais teisės aktų pakeitimais, kurie nuo 2027 metų vasario 4 dienos turėtų teisiškai pripažinti paskirstyto registro technologiją kaip vertybinių popierių registro formą. Toks statusas reikštų, kad saugumo žetonai būtų integruojami į esamą kapitalo rinkų sistemą, o rinkos dalyviams atsirastų daugiau aiškumo dėl leidžiamų modelių ir priežiūros.

    Pietų Korėjos Finansinių paslaugų komisija yra pranešusi apie trijų etapų įgyvendinimo planą, kuris turėtų pradėti veikti įsigaliojus pakeitimams. Pirmaisiais etapais numatoma leisti tokenizuoti privačiai platinamus pinigų rinkos fondus, obligacijas, taip pat nebiržines akcijas per patikėjimo struktūrą ir dalinės nuosavybės investicinius vertybinius popierius.

    Jei modeliai pasiteisintų praktikoje, reguliuotojas siektų išplėsti tokenizavimą iki viešai siūlomų vertybinių popierių ir judėti link atsiskaitymo infrastruktūros, kuri leistų sandorius vykdyti grandinėje. Tarp svarstomų krypčių minima ir galimybė atsiskaitymus už tokenizuotus vertybinius popierius ateityje susieti su stabiliosiomis kriptovaliutomis, tačiau tokiems sprendimams prireiktų papildomų priežiūros ir rizikų valdymo mechanizmų.

    Hanwha grupė pastaraisiais metais plečia dalyvavimą blokų grandinės ir turto tokenizavimo ekosistemoje. Pranešama, kad per kelias susijusias bendroves ji yra sukaupusi 9,6 proc. bendrovės „Securitize“ akcijų ir tapusi didžiausia jos akcininke, o taip pat paskelbusi apie maždaug 20 milijonų eurų investiciją į „Digital Asset“, siejamą su „Canton Network“ operatoriumi.

  • „Molten Ventures“ pritraukė 203 mln. eurų: kuo šis augimo fondas svarbus Europos startuoliams

    203 mln. eurų pirmajam uždarymui

    Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo valdytoja „Molten Ventures“ pranešė užbaigusi pirmąjį „Growth Fund“ etapą ir pritraukusi 203 mln. eurų. Fondas orientuosis į augimo stadijos technologijų bendroves Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, daugiausia nuo Series B etapo ir vėliau.

    Pasak bendrovės, šis fondas bus nukreiptas į tokias sritis kaip kosmoso technologijos, DI, finansų technologijos, kvantinės technologijos, „deeptech“ ir techninė įranga. Tai segmentai, kuriems dažnai reikia didesnių investicijų ir ilgesnio atsipirkimo laikotarpio nei ankstyvos stadijos startuoliams.

    Didžiausiu investuotoju pirmajame uždaryme tapo British Business Bank, įsipareigojęs 87 mln. eurų kaip kertinis investuotojas. Likusią dalį, 116 mln. eurų, skyrė pati „Molten Ventures“, kartu tęsdama papildomų investuotojų paiešką.

    Fondo tikslas – pasiekti apie 407 mln. eurų dydį. Tokia ambicija atspindi platesnę rinkos tendenciją: Europos technologijų bendrovėms augant, didėja ir poreikis institucinėms lėšoms, galinčioms finansuoti brangias plėtros fazes.

    Kodėl svarbus augimo kapitalas

    Vėlyvesnėse stadijose technologijų įmonėms paprastai reikia didesnių čekų produktui industrializuoti, plėstis į tarptautines rinkas, samdyti talentus ir atlaikyti intensyvią konkurenciją. Būtent čia dažnai ryškėja Europos problema: kapitalo pasiūla būna mažesnė nei JAV, o sandorių struktūros – konservatyvesnės.

    „Molten Ventures“ teigia, kad fondas leis dažniau dalyvauti didesniuose Series B ir vėlesniuose raunduose, didinti nuosavybės dalį pasirinktose bendrovėse ir suteikti įmonėms likvidumo tarptautinei plėtrai. Toks modelis iš esmės skirtas užpildyti spragą tarp ankstyvos stadijos VC ir viešųjų rinkų.

    „Kertinio investuotojo įsipareigojimas yra svarbus mūsų strategijos patvirtinimas ir primena, kad augimo etapui būtina pritraukti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo, jog ambicingos JK ir Europos technologijų įmonės galėtų sėkmingai didinti mastą“, – sakė „Molten Ventures“ vadovas Benas Wilkinsonas.

    British Business Bank atstovai pabrėžė, kad tokie fondai prisideda prie vėlyvos stadijos kapitalo baseinų gilinimo, ypač proveržio technologijoms. Banko vaidmuo šiame sandoryje rodo ir viešojo sektoriaus siekį skatinti konkurencingą technologijų ekosistemą, kuri gebėtų išauginti globalius žaidėjus regione.

    Europos fondų lenktynės dėl mastelio

    „Molten Ventures“ pritraukta suma išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje aktyviai formuojami nauji technologijų investavimo fondai. Rinkoje daugėja specializuotų priemonių, skirtų „deeptech“, gynybos technologijoms ar klimatui, o tai signalizuoja didesnį segmentavimą ir profesionalėjimą.

    Tokios iniciatyvos rodo, kad kapitalo rinka taikosi prie realybės, kurioje daliai technologijų bendrovių reikia ne tik ankstyvo finansavimo, bet ir ilgo, etapais paremtos paramos kelio. Augimo fondai, ypač turintys institucinį „inkarą“, paprastai suteikia daugiau stabilumo ir gali veikti kaip kokybės ženklas kitiems investuotojams.

    „Molten Ventures“ veikia jau apie du dešimtmečius: bendrovė įkurta 2006 metais, vėliau veikė kitu pavadinimu, o 2021 metais persivadino į dabartinį. Bendrovė kotiruojama Londono vertybinių popierių biržoje, todėl viešosios rinkos investuotojai per šią platformą gauna netiesioginę prieigą prie privataus technologijų portfelio.

    Įmonė nurodo per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinusi daugiau nei 40 augimo profilio sandorių, o ši nauja priemonė skirta tą patirtį sutelkti į atskirą, institucinėms lėšoms pritaikytą struktūrą. Jei planuojamas 407 mln. eurų tikslas bus pasiektas, fondas gali tapti reikšmingu vėlyvos stadijos kapitalo šaltiniu regione.

  • „Coldcard“ įsilaužėlis pajudino 45 proc. trečios bangos grobio: „Galaxy“ fiksuoja 97 BTC

    „Coldcard“ įsilaužėlis pajudino 45 proc. trečios bangos grobio: „Galaxy“ fiksuoja 97 BTC

    „Coldcard“ aparatinėms bitkoino piniginėms smogęs įsilaužėlis pervedė apie 45 proc. lėšų, pavogtų per vadinamąją trečią atakų bangą, skelbia „Galaxy Research“. Tyrėjų vertinimu, taip siekiama paslėpti grobio kilmę ir apsunkinti jo atsekimą.

    „Galaxy“ duomenimis, iki šiol jau „išleista“ 97,09 bitkoino. Tai reiškia, kad dalis pavogtų aktyvų jau buvo perkelta per kelias operacijas ir tikėtina pradėta plauti, o likusi dalis dar laikoma įsilaužėlio kontroliuojamuose adresuose.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad lėšos judinamos pagal dydį: pirmiausia perkeliami didžiausi „seifai“, o mažesni adresai paliekami vėlesniam etapui. „Galaxy“ nurodo, kad jau pajudintos didžiausios pozicijos, o dalis dar nepaliestų adresų vis dar saugo dešimtis bitkoinų.

    Kaip slepiami pavogti bitkoinai

    Pasak „Galaxy“, ankstesniu etapu įsilaužėlis dalį bitkoinų buvo konvertavęs į eterį per „THORChain“ – tai viena iš kryžminių grandinių infrastruktūrų, leidžiančių keisti skirtingų blokų grandinių kriptovaliutas. Vėliau, naujausiu judėjimu, dalis lėšų buvo perleista per „CoinJoin“ tipo operacijas, kurios sumaišo kelių naudotojų įnašus ir apsunkina konkrečių monetų kilmės sekimą.

    Tyrėjų vertinimu, apie 82 proc. visų iš „Coldcard“ naudotojų išviliotų lėšų vis dar yra pradiniuose, įsilaužėlio valdomuose adresuose. Likusi dalis, sprendžiant iš grandinės duomenų, jau panaudota maskavimo ir plovimo veiksmams.

    Kas leido įvykti atakoms

    Atakų grandinė, kaip nurodo „Galaxy“, siejama su programinės įrangos klaida, kuri buvo įdiegta dar 2021 metais. Ji paveikė tai, kaip „Coldcard“ įrenginiai generavo piniginės sėklą, sumažindama atsitiktinumą, reikalingą saugiam raktų sukūrimui.

    Praktinė pasekmė – daliai vieno parašo adresų tapo įmanoma „brute force“ metodu atspėti sėklos frazę ir ištuštinti sąskaitas fiziškai nepaliečiant įrenginio. Tai vienas pavojingiausių scenarijų aparatinių piniginių naudotojams, nes pavogti galima nuotoliniu būdu.

    „Galaxy“ anksčiau skelbė identifikavusi maždaug 1 779 bitkoino vagystę iš 190 aukų ir daugiau nei 8 600 adresų. Naujausiu atnaujinimu tyrėjai mini papildomą, anksčiau nepastebėtą adresų rinkinį, kuris gali reikšti, kad bendras nuostolių skaičius dar išaugo.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais kritiškai svarbu nedelsti: jei piniginės generavimo procesas buvo pažeidžiamas, vien programinės įrangos atnaujinimas gali būti nepakankamas, o saugiausia išeitis – perkelti lėšas į naujai sugeneruotas pinigines su patikrintu atsitiktinumu ir, jei įmanoma, naudoti kelių parašų sprendimus.

  • „Tickets for Good“ pritraukė 4,5 mln. eurų: kaip startuolis ketina piginti bilietus ir augti už JK ribų

    Plėtrai ir naujoms darbo vietoms

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs startuolis „Tickets for Good“ pritraukė 4,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti tarptautinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja per artimiausius trejus metus Šefilde sukurti 10 naujų darbo vietų.

    Finansavime dalyvavo investuotojai iš NPIF II – „Mercia Equity Finance“, taip pat „Shaping Impact Group“, „Finance Yorkshire“, „LeanSquare“ ir privatūs investuotojai. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas padės sparčiau didinti veiklos mastą už Jungtinės Karalystės ribų.

    Modelis: perteklių paversti prieinamumu

    „Tickets for Good“ veikia paprastu principu: iš renginių partnerių surenka nepanaudotus ar perteklinius bilietus ir suteikia galimybę juos įsigyti už mažą kainą žmonėms, kuriems bilietai į koncertus, sporto ar kultūros renginius dažnai tampa sunkiai įperkami.

    Platformoje registruojasi patikrinti nariai, o bilietai skiriami, pavyzdžiui, NHS darbuotojams, mokytojams, labdaros organizacijų darbuotojams ir žmonėms, gaunantiems paramą dėl pragyvenimo išlaidų. Prisijungimas yra nemokamas, tačiau už kiekvieną bilietą mokamas nedidelis operacijos mokestis.

    „„Tickets for Good“ buvo sukurta remiantis paprastu įsitikinimu, kad gyvi renginiai turėtų būti prieinami visiems, ypač tiems, kurie tiek daug duoda mūsų bendruomenėms“, – sakė bendrovės vadovas ir bendraįkūrėjas Steve Rimmer.

    Įmonė pabrėžia, kad toks modelis naudingas ne tik pirkėjams. Renginių organizatoriams ir arenoms tai yra būdas efektyviau užpildyti sales, padidinti auditorijos įsitraukimą ir sustiprinti papildomų pajamų srautus, pavyzdžiui, iš maisto, gėrimų ar atributikos prekybos.

    Augantis apetitas gyviems renginiams

    Investuotojai akcentuoja, kad po pandemijos Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose sustiprėjo paklausa gyviems renginiams, tačiau kartu didėjo ir bilietų kainos. Tai kuria situaciją, kai dalis auditorijos išstumiama iš rinkos, o renginių organizatoriai ieško sprendimų, kaip išlaikyti pilnas sales ir didinti lojalumą.

    „Mercia Ventures“ atstovas Chris Borrett pabrėžė, kad kylant kainoms daugėja prieinamumo barjerų, o „Tickets for Good“ siūlo sprendimą, suderinantį renginių industrijos ir vartotojų interesus. Jo teigimu, bendrovė turi potencialo tapti vienu iš šios kategorijos lyderių pasaulinėje gyvos pramogos rinkoje.

    Skaičiai ir tarptautinės ambicijos

    „Tickets for Good“ buvo įkurta 2022 metais. Bendrovė skelbia, kad šiuo metu turi beveik 750 000 patikrintų narių visame pasaulyje ir jau išdalijo daugiau kaip 1 250 000 bilietų.

    Startuolis į JAV rinką žengė 2023 metais, kai buvo priimtas į „Comcast SportsTech“ akseleratorių Sent Luise. Be Jungtinės Karalystės ir JAV, įmonė jau turi veiklą Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje.

    „„Tickets for Good“ yra stiprus pavyzdys to, kokias įmones norime palaikyti: komerciškai ambicingas, lengvai išplečiamas ir turintis aiškų socialinį tikslą“, – sakė „Shaping Impact Group“ vadovas Dave Dirks.

    Prie startuolio matomumo prisideda ir žinomi ambasadoriai: tarp jų minimas Robbie Williams, taip pat buvęs Nyderlandų rinktinės vartininkas Edwin van der Sar bei muzikos verslo atstovas Hans Brouwer. Įmonė teigia 2025 metais padvigubinusi pajamas ir siekianti per artimiausius trejus metus augti dar penkis kartus.

  • Prancūzų „Capital B“ po kapitalo pritraukimo įsigijo 376 bitkoinus už 25,3 mln. eurų

    Prancūzų „Capital B“ po kapitalo pritraukimo įsigijo 376 bitkoinus už 25,3 mln. eurų

    Prancūzijos bitkoino iždo strategiją vykdanti bendrovė „Capital B“ pranešė įsigijusi 376 BTC už 25,3 mln. eurų. Tai didžiausias jos bitkoinų pirkimas per maždaug metus ir signalas, kad bendrovė toliau aktyviai didina kriptovaliutos rezervą.

    Po šio sandorio „Capital B“ bendrai valdo 3 521 BTC. Įmonė nurodo, kad visų turimų bitkoinų įsigijimui iš viso skyrė apie 309,4 mln. eurų, o vidutinė pirkimo kaina siekia 87 878 eurus už vieną BTC.

    Bendrovė pažymi, kad pirmadienio įsigijimas yra didžiausias nuo 2025 metų rugsėjo, kai buvo nupirkta 551 BTC. Tuo metu pastaruoju laikotarpiu pirkimų tempas buvo gerokai mažesnis, nes, kaip nurodoma, praėjusį mėnesį įsigyta tik 6 BTC.

    „Capital B“ teigimu, šis pirkimas finansuotas iš neseniai užbaigtų kapitalo pritraukimo etapų. Tarp jų minimas 28,7 mln. eurų privatus platinimas, taip pat papildoma 7,6 mln. eurų investicija, kurią atliko investuotojas ir kriptografijos verslo atstovas Adamas Backas.

    Įmonė anksčiau veikė pavadinimu „The Blockchain Group“, tačiau 2025 metų liepą persivadino į „Capital B“ ir aiškiai perorientavo veiklą į bitkoino iždo strategiją. Tokia kryptis pastaraisiais metais plinta tarp viešų ir privačių bendrovių, siekiančių turėti dalį rezervų bitkoinais, tačiau kartu didėja ir rizika dėl BTC kainos svyravimų.

    „Capital B“ taip pat yra užsiminusi apie galimą bitkoinu užtikrinto kredito produkto kūrimą Europos rinkai. Tokie instrumentai paprastai siekia suderinti ilgalaikį BTC laikymą su galimybe gauti likvidumo neatsisakant turto, tačiau jų patrauklumas priklauso nuo reguliavimo aplinkos ir skolinimo sąlygų.

    Tuo pat metu bitkoino kaina per pastarąsias 24 valandas reikšmingai nesikeitė ir laikėsi apie 79 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 73 500 eurų, lygyje. Prieš tai BTC buvo pasiekęs lokalią viršūnę apie 81 700 JAV dolerių, arba apie 75 500 eurų, tačiau vėliau kaina pasitraukė žemyn.

  • „Focus“ rubrika Nauka: kuo ji skiriasi ir kodėl šie tekstai dabar svarbesni nei bet kada

    „Focus“ rubrika Nauka: kuo ji skiriasi ir kodėl šie tekstai dabar svarbesni nei bet kada

    „Focus“ rubrika Nauka apima publikacijas, kurios aiškina mokslo ir technologijų temas kasdienės gyvenimo kokybės kontekste. Rubrikoje daug dėmesio skiriama sveikatai, namams, kelionėms, kultūrai ir santykiams, akcentuojant praktinę žinių vertę.

    Toks formatas atliepia pastarųjų metų tendenciją, kai skaitytojai vis dažniau ieško ne vien sensacijų, o patikimai paaiškintų priežasčių ir pasekmių. Mokslinės informacijos pasiūla didžiulė, tačiau jos kokybė nevienoda, todėl vis svarbesnė tampa redakcinė atranka ir aiškus faktų atskyrimas nuo nuomonių.

    Kartu keičiasi ir turinio vartojimas: žmonės vis dažniau nori trumpų, bet prasmingų paaiškinimų, paremtų tyrimais ir ekspertų įžvalgomis. Tai ypač aktualu temoms, kuriose gausu klaidinančių interpretacijų, pavyzdžiui, mitybos rekomendacijoms, papildams, miego higienai ar psichikos sveikatai.

    „Focus“ deklaruojamas dėmesys gyvenimui geru stiliumi leidžia mokslą pateikti ne kaip abstrakčią teoriją, o kaip įrankį sprendimams kasdienybėje. Tokia kryptis padeda suprasti, kaip mokslo naujienos gali paveikti pasirinkimus namuose, darbe ar kelionėse, ir kodėl vien antraščių neužtenka.

    Didėjant dirbtinio intelekto įtakai informacijos sklaidai, mokslo temų redagavimas tampa dar svarbesnis. Skaitytojams reikia aiškiai suformuluotų išvadų, konteksto ir atsargumo, ypač kai kalbama apie sveikatos ar saugumo klausimus, kur netikslumai gali turėti realių pasekmių.

  • Poncijaus Piloto žiedas ar klaidinantis užrašas? Archeologus suintrigavo viena raidė

    Archeologų ir istorikų diskusijas vėl įkaitino Herodione rastas vario lydinio žiedas su graikiškomis raidėmis, kuriose įskaitomas užrašas ΠΙΛΑΤΟ. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip tiesioginė nuoroda į Poncijų Pilotą, Romos Judėjos prefektą, tačiau nauja interpretacija siūlo atsargesnę išvadą.

    Žiedas mokslininkams žinomas nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, kai buvo aptiktas kasinėjant Herodioną Judėjos dykumoje. Ilgą laiką radinys gulėjo saugyklose, o išsamiau jis sugrįžo į tyrėjų akiratį tik tuomet, kai buvo atlikta detalesnė paviršiaus ir įrašo analizė.

    Ant žiedo matomas indo atvaizdas ir kelių raidžių seka, siejama su Piloto vardu. Ankstesnėse interpretacijose buvo pabrėžiama, kad net jei užrašas nurodo į Pilotą, pats žiedas nebūtinai priklausė jam asmeniškai, jis galėjo būti susijęs su administracija ar tarnyba jo aplinkoje.

    Vienas simbolis pakeitė prasmę

    UCLA tyrėja Catherine Bonesho atkreipė dėmesį į, atrodytų, smulkią detalę: skirtumą tarp lotyniškų formų PILATI ir PILATO. Jos teigimu, PILATI labiau reikštų priklausymą, o PILATO galėtų būti suprantama kaip „Piloto“ adresatas, tai yra „Piloto vardu“, „Piloto reikmėms“ arba „Pilotui“.

    Esminė prielaida yra ta, kad įrašą kūręs žmogus bandė lotynišką formą perteikti graikiškomis raidėmis ir galėjo suklysti dėl balsių žymėjimo. Tokios klaidos, ypač painiojant omikroną ir omegą, Antikoje nebuvo retenybė žmonėms, kurie lotynų kalbą mokėsi kaip antrąją.

    Kam žiedas galėjo priklausyti?

    Jei ši versija teisinga, žiedas labiau primena praktinį administracinį įrankį nei asmeninį aukšto rango romėnų pareigūno papuošalą. Tokie žiedai galėjo būti naudojami kaip antspaudai, spaudžiant ženklus į vašką ar molį ant dokumentų ir siuntų, kurios buvo skirtos Pilotui ar jo aparatui.

    Užuominų suteikia ir pati medžiaga. Vario lydinys buvo gerokai pigesnis už auksą ar brangakmenius, todėl tokio tipo žiedai dažniau siejami su žemesnio statuso žmonėmis, vietos gyventojais, kariškiais ar žemesnio rango tarnautojais, o ne su aukščiausiais imperijos administracijos sluoksniais.

    Dėmesio verta ir žiedo ikonografija, nes pavaizduotas indas gali būti artimesnis to meto Judėjos vietinėms tradicijoms. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad net ir radus Piloto vardą primenantį įrašą, tai dar nėra tiesioginis įrodymas, jog žiedą nešiojo pats Poncijus Pilotas.

    Tokie radiniai primena, kaip vienas netiksliai iškaltas simbolis gali pakeisti istorinio artefakto prasmę. Archeologijoje vis dažniau pasitelkiami aukštos raiškos vaizdiniai tyrimai ir pažangūs nuskaitymo metodai, tačiau galutinis atsakymas dažnai priklauso nuo kalbotyros ir istorinio konteksto, o ne vien nuo sensacingos asociacijos.

  • Atrodo kaip paprasta gėlė, bet išgyvena ten, kur žūsta kitos: mokslininkai rado paslaptį

    Atrodo kaip paprasta gėlė, bet išgyvena ten, kur žūsta kitos: mokslininkai rado paslaptį

    Vakarų Šiaurės Amerikoje auganti gėlė Erythranthe guttata iš pirmo žvilgsnio neatrodo išskirtinė, tačiau jos gebėjimas prisitaikyti stebina net botanikus. Mičigano valstijos universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama Davido Lowry, išnagrinėjo, kaip šis augalas pakelia druskos poveikį ir kodėl kai kuriose vietovėse klesti ten, kur kiti augalai greitai sunyksta.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo leidinyje American Journal of Botany. Mokslininkai pabrėžia, kad supratus, kaip augalai toleruoja druskingumą, ateityje gali atsirasti naujų būdų didinti ir kitų rūšių, įskaitant žemės ūkio augalus, atsparumą vis dažnėjančiam dirvožemio druskėjimui.

    Druskingumo problema neapsiriboja pajūriu. Druskos į aplinką patenka ir žiemą barstant kelius, o stipresnės audros bei jūros vandens užliejimai vis dažniau paveikia pakrančių ekosistemas, todėl augalai susiduria su papildomu stresu ir vandens apykaitos sutrikimais.

    Pajūryje augalams nuolat tenka atlaikyti druskingą rūką: vėjas pakelia smulkias jūros vandens daleles, kurios nusėda ant lapų ir dirvos paviršiaus. Augalams tai nėra vien nemalonus apnašas, nes didesnės druskos koncentracijos trikdo vandens pasisavinimą, skatina audinių džiūvimą, lėtina augimą ir gali tapti mirtinos.

    Tyrėjai lygino pajūrio ir žemyninių vietovių augalus, surinktus iš dešimties vietų Oregone ir Kalifornijoje. Laboratorijoje jie atkūrė pakrančių sąlygas, augalus purškė jūros vandeniu, leido jam išdžiūti, o vėliau matavo natrio kiekį lapuose, kad įvertintų, kiek druskos realiai patenka į augalo audinius.

    Paaiškėjo ryškus skirtumas: skaičiuojant pagal vieną kvadratinį centimetrą lapo ploto, pakrantėse augę augalai turėjo apie 30 proc. mažiau natrio nei jų giminaičiai iš žemyno gilumos. Tai rodo, kad svarbiausias atsparumo veiksnys gali būti ne gebėjimas ištverti druską jau lapo viduje, o gebėjimas riboti, kiek jos apskritai prasiskverbia į audinius.

    Mokslininkai tikrino, ar skirtumą galėtų paaiškinti lapų sandara, pavyzdžiui, mažesnis angų skaičius ar greitesnis vandens nubėgimas nuo paviršiaus. Vis dėlto analizuoti morfologiniai požymiai nepaaiškino, kodėl pakrančių augalai sukaupia mažiau druskos, todėl tikėtina, kad lemiami yra gilesni fiziologiniai ar biocheminiai mechanizmai.

    Ši kryptis svarbi platesniame kontekste, nes druskėjantis dirvožemis yra viena iš priežasčių, mažinančių augalų produktyvumą ir biologinę įvairovę. Jei būtų aiškiai identifikuoti mechanizmai, leidžiantys augalams efektyviau „neįsileisti“ druskos į lapus, tai galėtų tapti pagrindu selekcijai ar kitoms priemonėms, padedančioms prisitaikyti prie kintančių klimato ir aplinkos sąlygų.

  • Mokslininkų atradimas: klausantis muzikos nepažįstamieji ima galvoti panašiai

    Mokslininkų atradimas: klausantis muzikos nepažįstamieji ima galvoti panašiai

    Muzika veikia ne tik emocijas ar norą judėti pagal ritmą, bet ir tai, kaip smegenys kuria vidines istorijas. Naujas kognityvinės neurologijos tyrimas parodė, kad klausantis instrumentinės muzikos skirtingi žmonės neretai ima įsivaizduoti panašias temas ir siužeto kryptis, net jei vieni kitų nepažįsta.

    Mokslininkai stebėjo, kaip į muziką reaguoja 20 dalyvių, tyrimas vyko dviem atskirais etapais. Vienu etapu jie klausėsi instrumentinių kūrinių, kitu etapu skaitė istorijas be muzikos, o abiem atvejais buvo fiksuojamas smegenų aktyvumas.

    Kas vyko eksperimento metu?

    Po kiekvienos klausymo sesijos dalyviai pasakojo, ką buvo pradėję įsivaizduoti, o vėliau žymėjo, kokie motyvai ir vaizdiniai jiems kilo. Tyrėjai pabrėžė, kad vadinamasis svajojimas atmerktomis akimis nėra atsitiktinis šalutinis reiškinys, o natūrali muzikos klausymo patirties dalis.

    Nors žmonės nepasakojo identiškų istorijų, jų vaizdiniai dažnai sutapo temomis. Dalis dalyvių minėjo panašius miško, kelionės, judėjimo erdvėje ar paslaptingų būtybių motyvus, tik detalės ir estetika skyrėsi.

    Skaičiai, kurie nustebino

    Tyrėjų vertinimu, apie 71 proc. dalyvių pažymėjo nemažai tų pačių motyvų, o tai rodo, kad muzikos struktūra gali nukreipti vaizduotę panašia kryptimi. Papildomai buvo taikytas užduočių dizainas, kai dalyviai po muzikos per 60 sekundžių turėjo sukurti trumpą pasakojimą iš to, ką matė vaizduotėje.

    Taip buvo suformuota 200 trumpų istorijų bazė, kurioje pasakojimų panašumas, tyrėjų teigimu, siekė apie 94 proc. Tai leidžia manyti, kad net be žodžių muzika gali perteikti tam tikrą naratyvo karkasą, kurį skirtingi žmonės „užpildo“ panašiu būdu.

    Ką parodė smegenų skenavimas?

    Smegenų vaizdinimo duomenys parodė, kad klausantis muzikos ir klausantis ar skaitant pasakojimą suaktyvėja panašios, bet ne visiškai tos pačios sritys. Tyrėjai tai aiškina tuo, kad smegenys yra jautrios tempui, dinamikai, tonalumo pokyčiams ir struktūrai, kuri gali būti „išverčiama“ į judėjimo, erdvės ir intencijos pojūčius.

    Be to, tyrėjai vertino, kokias emocijas sukėlė skirtingi kūriniai, ir teigė galintys sieti tam tikras garsines ypatybes su dažniau pasikartojančiomis emocinėmis reakcijomis, pavyzdžiui, įtampa ar švelnumu. Tai dera su platesne mokslo kryptimi, kurioje tiriama, kaip muzika sinchronizuoja dėmesį ir vidines būsenas, ypač tada, kai klausymas vyksta tomis pačiomis sąlygomis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie rezultatai padeda geriau suprasti meno vaidmenį žmogaus gyvenime. Instrumentinė muzika čia pristatoma ne vien kaip emocijų sužadinimo priemonė, bet ir kaip terpė, gebanti perduoti pasakojimo struktūrą bei sukurti bendrą patirtį net tarp nepažįstamųjų.