CP v2

Blog

  • Trys žingsniai rugsėjį: šis kaktusas iki Kalėdų gali tiesiog sprogti žiedais

    Trys žingsniai rugsėjį: šis kaktusas iki Kalėdų gali tiesiog sprogti žiedais

    Grudnik, czyli kaktus bożonarodzeniowy, zygokaktus albo szlumbergera, to bardzo specyficzna roślina, która swoim wyglądem z daleka przykuwa wzrok. Zbudowana jest z zielonych i mięsistych segmentów, które przed Bożym Narodzeniem zakwitają. Właśnie w tej formie jest najczęściej kupowany, bo swoim wyglądem kusi.

    Okazuje się, że powtórzenie kwitnienia zależy od wielu czynników. Choć wtedy każdy, kto chce doczekać się tego efektu przykłada się albo dwoi się i troi, to finalnie do kwitnienia nie dochodzi.

    Trzeba powiedzieć jasno: nie jest to wynik felernego egzemplarza albo choroby. Grudnik wymaga odpowiedniego traktowania i już we wrześniu trzeba podjąć pierwsze kroki, inaczej winą możemy obarczyć wyłącznie siebie.

    Grudniki to rośliny, które są wyjątkowo zmiennocieplne, choć inne gatunki za takimi zmianami raczej nie przepadają. Wrzesień to doskonały czas na to, aby zapewnić grudnikowi nieco chłodniejsze warunki, które nocą będą oscylować wokół 12-15 stopni Celsjusza. To dla grudnika będzie znak do mobilizacji – jeśli poczuje przez kilka tygodni, że temperatury są niższe, to zacznie wytwarzać pąki kwiatowe oraz zimą zakwitnie.

    Wszystkie rośliny potrzebują promieni słonecznych do prawidłowego wzrostu i pod tym kątem grudnik nie jest wyjątkiem. Jednak już we wrześniu trzeba przygotować roślinę do takich warunków, jakie ma w naturalnym środowisku. Okazuje się, że grudnik potrzebuje 12-14 godzin absolutnej ciemności. Trzeba być w tej kwestii bardzo konsekwentnym, ponieważ grudnikowi może przeszkadzać również oświetlenie sztuczne: emitowane z ekranów oraz lamp znajdujących się w domu. Rozwiązanie? Wystarczy grudnika nakrywać np. pudłem kartonowym, aby zupełnie odciąć go od światła na 12 godzin.

    Jak jeszcze przygotować grudnika do kwitnienia? We wrześniu już trzeba zająć się odpowiednim nawodnieniem. Rada? Trzeba je drastycznie ograniczyć. Oczywiście, nie chodzi o to, żeby nie podlewać grudnika całkowicie, ale trzeba robić to zdecydowanie rzadziej. Trudno powiedzieć, co ile dni będzie potrzebował dawki wody, ale trzeba przyjąć, że podłoże musi dobrze przeschnąć. Jeśli ziemia jest sucha nawet po włożeniu do niej palca, to znak, że lejemy do doniczki wodę. Oczywiście, nie możemy dopuścić do przelewania – nadmiar trzeba odlewać z podstawki.

    Co z nawozami dla grudnika we wrześniu? W trakcie przygotowywań do kwitnienia nie powinniśmy się tym aspektem przejmować. Są one całkowicie niewymagane.

    Odkryj sekrety pięknych kwiatów w domu i ogrodzie. Sprawdź nasze porady i spraw, by każda roślina rosła zdrowo i pięknie. Więcej na kobieta.interia.pl/porady


  • Ši mediena šildo beveik kaip skroblas, bet kainuoja mažiau: vis daugiau renkasi akaciją

    Atšalus orams, namus šildantys krosnimis ar židiniais vėl skaičiuoja, kokį kurą rinktis, kad būtų šilta ir nereikėtų permokėti. Kietmedžio malkų etalonu daug kas laiko skroblą, nes jis tankus, kietas ir pasižymi didele šilumine verte.

    Vis dėlto rinkoje vis dažniau minima ir mažiau įprasta alternatyva – robinija, dažnai vadinama akacija. Tai itin tanki mediena, kuri gerai išdžiovinta gali konkuruoti su ąžuolu ar uosiu, o kai kuriais atvejais kainuoja mažiau už populiariausius pasirinkimus.

    Kas lemia, kiek šilumos gausite

    Praktikoje daug ką nulemia ne vien rūšis, o medienos drėgnumas ir tankis. Kuo malkos sausesnės, tuo didesnė jų šiluminė vertė ir tuo mažiau energijos sudeginama vandeniui išgarinti, todėl mažėja dūmingumas ir suodžių kaupimasis.

    Robininė akacija laikoma viena sunkiausių Europoje plačiau paplitusių malkinių rūšių, o jos tankis, priklausomai nuo drėgnumo ir matavimo, dažnai nurodomas apie 700–870 kilogramų kubiniame metre. Gerai išdžiovintų, maždaug 20 proc. drėgnumo malkų šiluminė vertė paprastai siejama su maždaug 4,0 kilovatvalandės iš kilogramo.

    Valstybinių miškų pateikiamuose skaičiavimuose robinijos energinė vertė dažnai prilyginama ąžuolui ir uosiui, o nuo skroblo atsilieka nedaug. Tai reiškia, kad renkantis robiniją galima tikėtis ilgesnio žarijų laikymosi ir lėtesnio degimo, jei malkos paruoštos tinkamai.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant

    Nors robinija vertinama dėl šilumos, ji turi ir praktinių niuansų. Dėl storos, giliai suaižėjusios žievės kai kurios partijos gali palikti daugiau pelenų, ypač jei polenuose daug žievės ir mažiau švarios medienos.

    Prekiautojai neretai pabrėžia, kad svarbiausia ne tai, kiek metų malkos gulėjo, o ar jos pasiekė apie 20 proc. drėgnumą arba mažiau. Tai paprastai pasiekiama, kai malkos sukapotos, laikomos po stogu, gerai vėdinamoje vietoje ir apsaugotos nuo tiesioginio lietaus.

    Dar vienas aspektas – robinija yra labai kieta ir neretai sunkiai skaldoma rankiniu būdu, todėl daliai pirkėjų patogiau ją įsigyti jau sukapotą. Taip pat, kaip ir kai kurios kitos kietmedžio rūšys, ji gali kibirkščiuoti, todėl saugiausia ją kūrenti uždarose krosnelėse ar židinių kapsulėse.

    Kodėl ji tampa populiari

    Malkų kainas lemia regionas, paruošimo lygis ir transportas, todėl vieno universalaus palyginimo nėra. Vis dėlto robinija kai kuriose vietovėse rinkoje pasirodo kaip ekonomiškesnė alternatyva už skroblą ar buką, neprarandant svarbiausio kriterijaus – šilumos.

    Energetikos ir aplinkosaugos rekomendacijos taip pat akcentuoja efektyvų kūrenimą: sausos malkos, tinkamas oro padavimas ir reguliari dūmtraukio priežiūra mažina taršą ir padeda išnaudoti kuro potencialą. Todėl renkantis robiniją svarbiausia ne pavadinimas, o reali kokybė ir paruošimas kūrenimo sezonui.

  • Kiek kainuoja pajungti šviesos jungiklį 2026 metais: elektrikai skaičiuoja ir atvykimą

    Atrodo, kad šviesos jungiklio pajungimas yra smulkmena, tačiau galutinė sąskaita neretai nustebina. Prie paties darbo dažnai prisideda atvykimo mokestis, minimalus užsakymas ir diagnostika, todėl suma už vieną tašką gali išaugti kelis kartus.

    Praktikoje vien tik pajungimo kaina paprastai prasideda nuo kelių dešimčių eurų, bet iškvietus elektriką dėl vieno jungiklio dažnas susiduria su minimaliu įkainiu. Priežastis paprasta: meistrui svarbus ne tik darbas, bet ir kelionės laikas bei atsakomybė už saugą.

    Kokie jungikliai brangiausi?

    Pats pigiausias variantas dažniausiai būna įprastas vieno taško jungiklis, kai laidai jau išvesti, o dėžutė įmontuota sienoje. Tokiu atveju mokama už greitą pajungimą ir patikrinimą, ar grandinė veikia tvarkingai.

    Daugiau kainuoja laiptiniai ir kryžminiai jungikliai, nes jų pajungimo schema sudėtingesnė, o klaidos rizika didesnė. Dar brangesni gali būti liečiami, stiklinio paviršiaus ar išmanieji jungikliai, kai papildomai reikia konfigūruoti nustatymus ir suderinti veikimą su namų automatika.

    Kada sąskaita staiga šokteli?

    Didžiausias kainos šuolis būna tada, kai reikia ne tik pajungti jungiklį, bet ir tvarkyti instaliaciją. Jei tenka išvedžioti naujus laidus, montuoti naują montažinę dėžutę, ardyti sieną ar šalinti gedimą, bendra suma natūraliai didėja.

    Kainą paprastai kelia ir skubūs iškvietimai, darbas ne darbo valandomis, taip pat sudėtingesnė prieiga prie instaliacijos. Reikšmės turi ir vieta: didmiesčiuose paslaugos dažnai brangesnės nei mažesniuose miestuose, nes didesnės veiklos sąnaudos ir paklausa.

    Ar verta jungiklį pajungti pačiam?

    Paprastą jungiklį teoriškai įmanoma pakeisti savarankiškai, tačiau tik tada, jei aiškiai žinote, ką darote, ir laikotės elektros saugos taisyklių. Būtina atjungti automatinį jungiklį skydelyje ir įsitikinti, kad įtampos tikrai nėra, nes vien pasitikėti užrašu ant skydelio nepakanka.

    Jei instaliacija sena, laidai nepažymėti, o jungiklis yra išmanus ar susietas su kitomis sistemomis, saugiau kreiptis į kvalifikuotą elektriką. Net nedidelė klaida gali baigtis trumpuoju jungimu, sugadintu įrenginiu ar pavojumi žmonėms bei turtui.

  • 34 kv. m butas Gdanske po metamorfozės nustebino: sugrąžino senamiesčio dvasią

    Vos 34 kvadratinių metrų butas Gdanske tapo poilsio prieglobsčiu prie Gdansko įlankos, tačiau prieš remontą atrodė blankiai ir nedera prie istoriškai vertingo daugiabučio aplinkos. Nauji šeimininkai nusprendė ne vytis madas, o sukurti interjerą, kuris gerbtų miesto paveldą ir turėtų aiškią, „senamiesčio“ nuotaiką.

    Pertvarkos darbai patikėti architektėms Martai Sulkowskai ir Joannai Antosz iš studijos „Pracownia Polka“. Jos ne tik perbraižė buto funkciją, bet ir siekė atkurti natūralų skirtingų epochų sluoksniavimą, būdingą senesniems miesto būstams, kai kiekviena erdvė turėdavo savitą charakterį.

    Sugrįžo senosios laiptinės jausmas

    Anksčiau atvykusius pasitikdavo neįsimintinas prieškambaris, o po remonto jis virto holu, kuris primena reprezentacines istorinių namų erdves. Tam pasitelkta raštuota grindų danga, dekoratyvinė stalių apdaila, ryškesni spalviniai akcentai ir klasikinio ritmo sienų detalės.

    Architektės pabrėžė, kad tik iš pirmo žvilgsnio praktiškas planas buvo problemiškas, nes interjeras vizualiai konfliktavo su pastato kontekstu. Dėl to spręsta ne vien estetika: peržiūrėtas judėjimas bute, aiškiau atskirtos zonos, o visos medžiagos parinktos taip, kad kurtų ilgaamžiškumo įspūdį.

    Virtuvė: retro, bet ne muziejus

    Vienas iš nedaugelio išlikusių ankstesnių sprendimų – atvira svetainės ir virtuvės jungtis, nes ji patogi mažame plote. Vis dėlto vizualiai erdvė pasikeitė iš esmės: virtuvėje atsirado šiltesnių faktūrų ir elegantiškų detalių, kurios dera prie klasikinių interjero motyvų.

    Didelį vaidmenį suvaidino grindys: virtuvės raštas sąmoningai skiriasi nuo holo, bet išlaiko tą pačią stilistinę kalbą. Toks sprendimas primena senesnius būstus, kuriuose skirtingi kambariai turėdavo savas „taisykles“, o bendras įspūdis gimdavo iš dermės, o ne iš vienodumo.

    Miegamasis ir vonia: ramybė ir spalvos

    Antrasis kambarys suprojektuotas ramesniu tonu, kad bute atsirastų aiški poilsio zona. Čia ryškesnes emocijas pakeitė santūresnės spalvos, o durų ir spintų apdaila interpretuoja XIX amžiaus eleganciją, bet nevirsta tiesiogine rekonstrukcija.

    Ryškiausia transformacija įvyko vonioje, kuri prieš remontą buvo praradusi estetiką dėl paprastų plytelių, atvirų komunikacijų ir netvarkingai sukomponuotos buities technikos. Po atnaujinimo tai pilnavertė, išraiškinga erdvė, kurioje suderinti šilti atspalviai, metaliniai akcentai ir šiuolaikinis dušo sprendimas.

    Galutinis rezultatas – dviejų kambarių butas, kuris neapsimeta autentiška istorine relikvija, bet ir neatrodo bevardis. Čia susitinka šiuolaikinis patogumas ir nuorodos į miesto architektūrinę atmintį, o mažas plotas išnaudotas taip, kad gyvenimas jame neprimintų kompromiso.

  • Mokėjote didesnę nuomą? Išsikraustant gali priklausyti didesnė grąžinama kaucija

    Baigiantis nuomos sutarčiai nuomininkai dažnai tikisi atgauti tokią pačią kaucijos sumą, kokią sumokėjo pasirašydami sutartį. Tačiau kai kuriais atvejais grąžinama kaucija turi būti perskaičiuojama pagal tuo metu galiojantį nuomos mokestį, todėl ji gali būti didesnė nei pradinė.

    Tokia tvarka taikoma todėl, kad kaucija neretai nustatoma kaip tam tikras nuomos mokesčio kartotinis, pavyzdžiui, vieno ar dviejų mėnesių nuoma. Jei per nuomos laikotarpį nuomos mokestis padidėjo, išsikraustant tas pats kartotinis skaičiuojamas jau nuo naujos, didesnės sumos.

    Kaip perskaičiuojama kaucija?

    Pagrindinis principas paprastas: pirmiausia įvertinama, kelių mėnesių nuomos mokestį sudarė kaucija sutarties pradžioje. Tuomet išsikraustymo momentu ta pati proporcija pritaikoma aktualiam nuomos mokesčiui.

    Svarbi detalė ta, kad į perskaičiavimą paprastai įtraukiamas tik nuomos mokestis, mokamas savininkui. Komunaliniai mokesčiai ar kitos su vartojimu susijusios įmokos, jei jos sutartyje apibrėžtos kaip nepriklausančios nuo savininko, į formulę neturėtų būti įtraukiamos.

    Paprastas pavyzdys su skaičiais

    Tarkime, sutarties pradžioje mėnesio nuomos mokestis buvo apie 460 eurų, o kaucija sudarė vieno mėnesio nuomą, tai yra 460 eurų. Vėliau nuomos mokestis padidėjo iki maždaug 690 eurų.

    Išsikraustant kaucija turėtų būti skaičiuojama nuo 690 eurų, nes ji ir toliau atitinka vieno mėnesio nuomos kartotinį. Tokiu atveju nuomininkui priklausytų apie 690 eurų, o ne pradiniai 460 eurų.

    Kada kaucija negali mažėti ir ką svarbu žinoti

    Net ir tuo atveju, jei nuomos kainos rinkoje kristų, praktikoje dažnai taikomas principas, kad grąžinama kaucija neturėtų būti mažesnė nei iš pradžių sumokėta. Tai reiškia, kad augant nuomos mokesčiui nuomininkas gali laimėti, o krentant – bent jau neprarasti.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į senaties terminus, jei kyla ginčas dėl negrąžintos kaucijos dalies. Kaucijos grąžinimo reikalavimams dažnai taikomi bendrieji civiliniai terminai, todėl delsti ir tikėtis, kad klausimas „išsispręs pats“, neapsimoka.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš pasirašant galutinį atsiskaitymą verta raštu suskaičiuoti, kokią nuomos mokesčio dalį sudarė kaucija pradžioje, ir palyginti su paskutiniu mokėtu nuomos tarifu. Jei savininkas grąžina tik nominalią pradinę sumą, verta pasitikslinti, ar tai neprieštarauja sutarties logikai ir taikomam teisiniam reguliavimui.

  • Prieš įjungdami šildymą padarykite tai: viena klaida gali brangiai kainuoti šildymo sezoną

    Artėjant šildymo sezonui daugelis skuba atsukti radiatorius ar paleisti katilą, tačiau po vasaros pertraukos sistema ne visada veikia efektyviai. Net keli paprasti patikrinimai gali padėti greičiau sušildyti būstą ir sumažinti sąnaudas.

    Dažna problema – užstrigęs termostatinis vožtuvas, kai radiatorius po ilgesnio nenaudojimo ima šildyti silpnai arba visai nešyla. Tokiu atveju šildymo šaltinis dirba ilgiau, o patalpose vis tiek jaučiamas vėsumas.

    Radiatorius šaltas? Patikrinkite vožtuvą

    Jei radiatorius nešyla, verta patikrinti termostatinę galvutę ir vožtuvo kaištį. Nuėmus galvutę, kaištis turėtų lengvai įsispausti ir grįžti į pradinę padėtį, o jei jis užstrigęs, švelnus pajudinimas dažnai problemą išsprendžia.

    Svarbu nenaudoti didelės jėgos ir nebandyti ardyti detalių, jei nesate tikri dėl veiksmų. Jei po patikrinimo radiatorius vis tiek nešyla, saugiausia kviesti šildymo sistemų specialistą.

    Oras sistemoje didina sąnaudas

    Gurguliavimas, vandens šniokštimas vamzdžiuose arba situacija, kai radiatoriaus viršus šaltas, o apačia karšta, dažnai reiškia, kad sistema užorinta. Oras trukdo karštam vandeniui cirkuliuoti, todėl šildymas tampa neefektyvus ir lėčiau pasiekia norimą temperatūrą.

    Tokiu atveju padeda radiatoriaus nuorinimas per tam skirtą ventilį, pasiruošus indą vandeniui ir raktelį ar tinkamą atsuktuvą. Jei gyvenate daugiabutyje ir po nuorinimo situacija nesikeičia, problema gali būti viso stovo ar sistemos balansavime.

    Dulkės ir užuolaidos „suvalgo“ šilumą

    Per vasarą radiatoriai prisirenka dulkių, o jų sluoksnis veikia kaip izoliacija ir mažina šilumos atidavimą. Be to, įjungus šildymą dulkės gali skleisti nemalonų kvapą ir dirginti jautresnius žmones, ypač alergiškus.

    Dar viena dažna klaida – radiatorius uždengiamas baldais ar storomis užuolaidomis, todėl šiltas oras cirkuliuoja prasčiau. Kai termostatas „mato“ šilumą tik ties radiatoriumi, jis gali per anksti sumažinti šildymą, o kambario gilumoje vis tiek bus vėsu.

    Šiluma išeina pro langus

    Net tvarkingai veikiantys radiatoriai nepadės, jei šiluma bėga per nesandarius langus ar duris. Prieš sezoną verta apžiūrėti tarpines, įvertinti, ar nėra skersvėjų, ir prireikus sureguliuoti langų prispaudimą, kad neliktų mikroplyšių.

    Tokie darbai dažniausiai užtrunka neilgai, tačiau efektas juntamas iš karto: patalpos greičiau sušyla, o šildymo sistema dirba tolygiau. Prieš įjungdami šildymą skirkite valandą paruošimui, nes tai gali apsaugoti nuo brangių netikėtumų žiemą.

  • ES ir Izraelis artina ryšius: dėmesys oro gynybai, kosmosui ir DI, keičiantis saugumo situacijai

    ES ir Izraelis artina ryšius: dėmesys oro gynybai, kosmosui ir DI, keičiantis saugumo situacijai

    Europos Sąjunga ieško būdų greičiau sustiprinti oro gynybos ir kosmoso pajėgumus, o vienu svarbiausių partnerių vis dažniau įvardijamas Izraelis. Briuselyje šią savaitę vykę susitikimai rodo, kad bendradarbiavimas gali apimti ir gynybai, ir civilinėms reikmėms pritaikomas technologijas.

    Izraelio kosmoso agentūros vadovė Shimrit Maman Briuselyje susitiko su Europos Komisijos nare Ekaterina Zaharieva, atsakinga už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pokalbiuose akcentuotos sritys, kurios tampa kritiškai svarbios šiuolaikiniam saugumui, įskaitant DI, robotiką ir pažangią palydovinę žvalgybą.

    Kas stumia ES ieškoti partnerių?

    ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad kosmoso infrastruktūra ir oro gynyba yra ne tik karinės, bet ir ekonominės atsparos klausimas. Palydovai reikalingi ryšiams, navigacijai, stebėsenai, o jų pažeidžiamumas didėja dėl augančios įtampos ir karinių pajėgumų plėtros.

    Izraelio pusė atkreipia dėmesį, kad kosmoso militarizacija jau vyksta, net jei visuomenė to ne visuomet pastebi. Todėl, anot pašnekovų, vienai valstybei ar net regionui tampa sunkiau savarankiškai kurti visą technologinę grandinę nuo ankstyvojo perspėjimo iki duomenų analizės.

    Ankstyvasis perspėjimas ir daugiasluoksnė gynyba

    Vienas dažniausiai minimų bendradarbiavimo taškų yra ankstyvojo perspėjimo sistemos, skirtos laiku informuoti gyventojus apie grėsmes. Tokios sistemos remiasi jutiklių tinklais, ryšio kanalais ir automatizuotu sprendimų priėmimu, kad perspėjimai pasiektų žmones per kelias sekundes ar minutes.

    „Vienas dalykų, prie kurių dirbame, yra ankstyvojo perspėjimo sistemos. Svarbu, kaip įspėjimai pasiekia civilius ir kaip tai mažina aukų skaičių“, – sakė Shimrit Maman.

    Pastaruoju metu ES šalyse vis daugiau diskutuojama apie daugiasluoksnį oro gynybos modelį, apimantį dronų, raketų ir orlaivių grėsmes. Kartu su tuo auga poreikis sujungti oro gynybos sprendimus su kosmoso duomenimis, vaizdinimu ir modeliavimu, kur DI gali padėti greičiau apdoroti informaciją ir įvertinti rizikas.

    Pramonės sandoriai ir politiniai ribojimai

    Gynybos pramonės lygmeniu Europoje matyti konkretūs žingsniai: Izraelio bendrovė Rafael Advanced Defense Systems patvirtino, kad Vokietijoje atidarys gamyklą, susijusią su „Iron Dome“ oro gynybos sistemos gamyba. Tuo pat metu Graikija sudarė maždaug 3 000 000 000 eurų vertės susitarimą su Izraelio gynybos institucijomis dėl naujo daugiasluoksnio oro gynybos tinklo.

    Vis dėlto bendradarbiavimą lydi ir politinės įtampos, ypač dėl karo Gazos Ruože ir su tuo susijusių debatų ES viduje. Dalis valstybių anksčiau buvo atsargesnės dėl jautrių technologijų priklausomybės, tačiau didėjanti konkurencija su kitomis pasaulio galybėmis ir saugumo rizikos skatina pragmatiškiau vertinti tiekimą ir partnerystes.

    Platesniame kontekste ES siekis stiprinti oro gynybą ir kosmoso politiką tampa strateginiu klausimu, kur sprendimai gali būti priimami greičiau nei įprasta. Artimiausiais mėnesiais tikėtina daugiau diskusijų dėl finansavimo, technologinių standartų ir to, kaip subalansuoti saugumo interesus su politiniais įsipareigojimais.

  • DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    Organizuotos nusikalstamos grupuotės vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, kad Europoje rastų tinkamas vietas nelegalioms cigarečių gamykloms ir taip sumažintų riziką būti sučiuptos. Apie tai perspėjo Europos Audito Rūmų atstovai, pristatydami naujausią vertinimą dėl neteisėtos tabako rinkos masto.

    Auditorių teigimu, anksčiau tokia veikla dažnianiau buvo telkiama Rytų Europoje, kur, nusikaltėlių akimis, lengviau pasislėpti. Tačiau DI leidžia greičiau identifikuoti nuošalias vietoves, kaimus ar atokius pramoninius objektus arčiau galutinių rinkų, taip trumpinant tiekimo grandinę ir mažinant kriminalinės logistikos pažeidžiamumą.

    Metiniai nuostoliai siekia 13 mlrd.

    Europos Audito Rūmų vertinimu, neteisėta tabako prekyba Europos Sąjungoje kasmet lemia mažiausiai 13 milijardų eurų prarastų biudžeto pajamų. Tai ne tik akcizų ir PVM netektys, bet ir smūgis sąžiningai veikiančioms įmonėms, kai rinkoje atsiranda pigesnė, mokesčių neapmokestinta produkcija.

    Auditoriai taip pat priminė, kad 2023 metais Europoje beveik viena iš dešimties surūkytų cigarečių buvo nelegaliai pagaminta arba įvežta kontrabanda. Toks mastas, jų vertinimu, tiesiogiai susijęs ir su organizuoto nusikalstamumo stiprėjimu, ir su spaudimu valstybių institucijoms.

    Silpnoji grandis – koordinacija ir duomenys

    Viena pagrindinių problemų, kurią išskiria auditoriai, yra koordinacijos ir žvalgybinės informacijos apsikeitimo spragos tarp ES agentūrų ir nacionalinių institucijų. Dėl to, pasak jų, sudėtinga ne tik laiku identifikuoti naujas gamybos vietas, bet ir įvertinti tikrąjį tinklų dydį, struktūrą bei ekonominį poveikį.

    „Būtinas geresnis žvalgybinės informacijos dalijimasis tarp visų susijusių veikėjų“, – sakė už Audito Rūmų ataskaitą atsakingas Petri Sarvamaa.

    Auditoriai akcentuoja, kad didesnį koordinavimo vaidmenį turėtų prisiimti Europos Komisija, o bendras atsakas turėtų apimti tokias institucijas kaip OLAF, Europol, Eurojust ir Europos prokuratūra. Vis dėlto Komisija daliai rekomendacijų pritarė, o dalyje sričių pabrėžė ribas, kiek gali apibrėžti kitų institucijų strateginius prioritetus.

    Akcizų politika juda lėčiau

    Ataskaitos pristatymas sutapo su lėtesnėmis ES diskusijomis dėl minimalių tabako ir alternatyvių nikotino produktų apmokestinimo lygių. Kai kurios šalys skeptiškai vertina vienodą požiūrį į skirtingus produktus, o politiniai ciklai valstybėse narėse taip pat veikia kompromisų paieškas.

    Auditoriai pabrėžia, kad neteisėta tabako rinka nėra vien fiskalinis klausimas. Ji siejama su visuomenės sveikata, bendrosios rinkos taisyklių vientisumu ir organizuoto nusikalstamumo finansavimu, todėl, jų vertinimu, ES rizikuoja pralaimėti kovą, jei reakcija bus fragmentuota.

    „Sąjunga negali sau leisti pralaimėti šios kovos“, – perspėjo Petri Sarvamaa.

    Konkrečių siūlymų, kaip turėtų būti keičiama tabako produktų ar akcizų teisinė bazė, auditoriai nepateikė, pabrėždami, kad tai yra politinių sprendimų ir teisėkūros lygmens atsakomybė. Tačiau aiški kryptis, jų teigimu, yra stipresnė tarpžinybinė koordinacija, geresni duomenys ir greitesnė reakcija į kintančias nusikaltėlių taktikas, įskaitant DI naudojimą.

  • Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londone įsikūręs startuolis „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų ikisėklinės stadijos investiciją, skirtą DI pagrįstos platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų paspartinti investicijų ir projektų finansavimo procesus atsinaujinančios energetikos bei duomenų centrų sektoriuose.

    Finansavimo raundui vadovavo „Episode 1 Ventures“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) ir „Pi Labs“, o tarp investuotojų minimi ir pramonės atstovai. „Veridue“ teigimu, lėšos bus naudojamos produkto diegimui rinkoje ir komandos stiprinimui.

    Kur stringa energetikos sandoriai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: auga elektros poreikis dėl ekonomikos elektrifikacijos ir sparčiai plečiamų duomenų centrų, o kartu didėja poreikis naujiems atsinaujinančios energijos pajėgumams. Kapitalo apetitas, pasak rinkos dalyvių, išlieka, tačiau sandorius dažnai lėtina brangūs ir rankiniai patikros procesai.

    „Veridue“ akcentuoja, kad investuotojai ir plėtotojai priversti vertinti vis daugiau projektų, tačiau dalis jų būna finansiškai neatsparūs arba patiria sunkumų. Todėl vis svarbiau greitai atskirti pataisomas rizikas nuo esminių kliūčių, galinčių užkirsti kelią projekto įgyvendinimui ar finansavimui.

    Didėja ir sisteminės kliūtys: tinklo prijungimo eilės, planavimo rizikos bei ilgesni įgyvendinimo terminai. Dėl to rinkoje labiau vertinami jau veikianys arba statybai parengti projektai, o ne ankstyvos stadijos iniciatyvos, kurioms dar reikia išspręsti leidimų ir prijungimo klausimus.

    Ką žada DI pagrįsta platforma?

    „Veridue“ pristato savo sprendimą kaip energetikos infrastruktūrai pritaikytą patikros ir sandorių valdymo platformą, kurią naudoja investuotojai, nepriklausomi elektros gamintojai, kreditoriai ir draudikai. Bendrovė teigia, kad platforma gali padėti greičiau įvertinti projekto brandą ir rizikas bei suformuoti įprastus sandorio dokumentus per valandas, o ne per savaites.

    „Europos infrastruktūra, kurios reikia dabar, yra vienas svarbiausių mūsų kartos statybos etapų. Kapitalas pasiruošęs, projektų netrūksta, bet trūko galimybės judėti tokiu tempu, kokio reikalauja situacija. „Veridue“ sprendžia būtent tai“, – sakė HTGF investicijų vadovas Timo Bertsch.

    Startuolis pabrėžia, kad energetikos sandoriai sudėtingėja dėl hibridinių projektų, kai saulės ar vėjo generacija derinama su energijos kaupimu, taip pat dėl reguliavimo pokyčių ir sudėtingesnių pajamų modelių. Tokie projektai reikalauja daugiau duomenų ir gilesnio vertinimo, o tai padidina dėlionės dalių skaičių tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

    Ne tik automatizavimas, bet ir atsakomybė

    „Veridue“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvęs „McKinsey“ energetikos investicijų patarėjas Daniel Csonth ir buvęs „SCOR“ duomenų mokslo vadovas Xander van den Eelaart. Bendrovė teigia, kad platforma nėra vien pokalbių robotas, o DI sprendimas, paremtas sandorių duomenimis ir papildytas vidiniais energetikos transakcijų specialistais.

    „Sukūrėme „Veridue“ kaip sprendimą, kurio patys pasigedome, kai sprendimų rizika gulė ant mūsų pečių. Tai ne tiesiog pokalbių robotas, nukreiptas į duomenų kambarį: tai DI, apmokytas su nuosavu realių sandorių duomenų rinkiniu, o rezultatai yra atsekami“, – sakė „Veridue“ vadovas ir įkūrėjas Daniel Csonth.

    Bendrovė taip pat siūlo pardavėjams ir projektų vystytojams automatiškai susitvarkantį duomenų kambarį bei pasirengimo investicijoms ataskaitas. Tokia kryptis atliepia rinkos poreikį mažinti informacijos išskaidymą tarp el. laiškų, skaičiuoklių ir dokumentų, kad sandorio komandos galėtų greičiau priimti sprendimus ir derėtis dėl sąlygų.

    Investuotojams šis segmentas išlieka patrauklus dėl ilgalaikių energetikos infrastruktūros poreikių, tačiau konkurencija dėl kokybiškų projektų didėja. Jei DI įrankiai iš tiesų sutrumpins patikros ciklą ir pagerins rizikų matomumą, tai gali keisti sandorių tempą ir kainodarą, ypač rinkoje, kur laikas iki statybų ar prijungimo tampa vienu svarbiausių vertės veiksnių.

  • Danijos BioInnovation Institute skiria po 1,3 mln. eurų šešiems startuoliams: nuo vėžio iki laivybos

    Danijos BioInnovation Institute skiria po 1,3 mln. eurų šešiems startuoliams: nuo vėžio iki laivybos

    Kopenhagoje veikiantis BioInnovation Institute (BII) pranešė suteikęs šešioms portfelio įmonėms papildomas konvertuojamąsias paskolas po 1,3 mln. eurų. Taip bendras kiekvienos bendrovės iš BII gautas finansavimas padidėjo iki 1,8 mln. eurų.

    Papildomą kapitalą gavo PanTarg, 3Sonic, Inia Biosciences, Yngvi Bio, Proxi Biotech ir Sagava. Anksčiau kiekviena jų iš instituto buvo pritraukusi po 500 000 eurų.

    Kam skiriami pinigai?

    BII teigimu, lėšos skirtos technologijoms brandinti, komandų kompetencijoms stiprinti ir pasirengti kitam etapui iki komercinio pritaikymo. Kartu su kapitalu įmonėms išlieka prieiga prie instituto inovacijų platformos Kopenhagoje, įskaitant laboratorijas ir mentorių tinklą.

    Toks modelis vis dažniau matomas Europos gyvybės mokslų ekosistemoje, kur ankstyvos stadijos komandoms svarbus ne tik finansavimas, bet ir infrastruktūra, reguliacinė bei verslo plėtros pagalba. Tai ypač aktualu terapijoms, vakcinoms ir medicinos įrangai, kur iki rinkos kelias ilgas ir brangus.

    „Šios šešios įmonės parodė didelį potencialą ir jau žengė svarbius žingsnius nuo perspektyvių tyrimų iki sprendimų kūrimo, galinčių realiai keisti situaciją. Tęstinis finansavimas leidžia paspartinti plėtrą ir dar labiau sutelkti dėmesį į kelią į rinką“, – sakė BII verslo vystymo vadovė Trine Bartholdy.

    Nuo onkologijos iki dekarbonizacijos

    Tarp finansavimą gavusių startuolių yra universitetų ir ligoninių atžalinės įmonės, sprendžiančios skirtingas problemas. PanTarg kuria antikūnais paremtą vėžio terapiją, kuri viename gydyme siekia sujungti dvi tikslines atakas prieš agresyvius navikus, įskaitant kasos vėžį.

    3Sonic vysto 3D ultragarso ir DI vaizdinimo sprendimą, kuris turėtų padėti chirurgams operacijų metu realiu laiku įvertinti vėžinį audinį. Tokios intraoperacinės diagnostikos priemonės gali sutrumpinti sprendimų priėmimą ir padėti tiksliau nustatyti pašalintino audinio ribas.

    Inia Biosciences orientuojasi į naujus uždegiminių ligų gydymo būdus, pradėdama nuo psoriazės. Ši kryptis atspindi platesnę biotechnologijų tendenciją kurti tikslingesnius, mažiau sisteminio poveikio turinčius gydymus lėtinėms būklėms.

    Yngvi Bio kuria biologinės kenkėjų kontrolės sprendimus, siekiančius apsaugoti pasėlius ir kartu mažinti žalą biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai. Pastaraisiais metais Europoje auga spaudimas ieškoti alternatyvų daliai cheminių augalų apsaugos priemonių, todėl biosprendimai tampa vis svarbesni.

    Proxi Biotech vysto vakcina paremtą imunoterapiją pasikartojančioms bakterinėms infekcijoms gydyti. Pagrindinis kandidatas nukreiptas į pasikartojančias Clostridium difficile sukeltas infekcijas, kurios daliai pacientų kartojasi ir gali tapti lėtinės.

    Sagava siekia atliekas paversti tvariais biodegalais ir energija, taip prisidėdama prie laivybos sektoriaus dekarbonizacijos. Laivyboje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas tampa vienu svarbiausių tikslų, o alternatyvūs degalai ir nauji energijos šaltiniai laikomi realistiškiausiu keliu vidutiniu laikotarpiu.

    Kodėl tai svarbu Europos startuoliams?

    BII veikia nuo 2018 metų ir yra Danijos inovacijų institutas, remiantis taikomuosius tyrimus bei ankstyvos stadijos įmones gyvybės mokslų ir giliųjų technologijų srityse. Institutas akcentuoja, kad derina finansavimą su praktine pagalba: nuo infrastruktūros iki verslo vystymo ir partnerystės tinklo.

    BII taip pat nurodo, kad per veiklos laikotarpį yra parėmęs daugiau nei 140 startuolių, o alumni įmonės iš išorės investuotojų pritraukė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Pasak instituto, naujas finansavimo etapas turėtų sustiprinti šešių bendrovių galimybes pritraukti papildomų investicijų ir priartėti prie produktų diegimo rinkoje.

    „Būtent šiame etape kapitalo, stiprios kompetencijos ir tinkamo tinklo derinys gali tapti lemiamu. Matome reikšmingą potencialą visose šešiose įmonėse, o mūsų vaidmuo yra padėti jų technologijas paversti tvariais verslais ir produktais, kuriančiais vertę pacientams, visuomenei ir investuotojams“, – pridūrė Trine Bartholdy.