CP v2

Blog

  • Didžiausias Europos šnipinėjimo skandalas po Šaltojo karo: Vokietijoje sulaikytas buvęs BND vadovas

    Didžiausias Europos šnipinėjimo skandalas po Šaltojo karo: Vokietijoje sulaikytas buvęs BND vadovas

    Vokietijoje prasidėjo itin retas ir politiškai jautrus tyrimas: federaliniai prokurorai sulaikė 80-metį buvusį užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovą Augustą Hanningą. Jam pareikšti įtarimai dėl išdavystės pobūdžio šnipinėjimo, pasikėsinimo šnipinėti ir kitų su slapta informacija susijusių nusikaltimų.

    Bylos esmė, anot prokuratūros, siejama su tuo, kad Hanningas esą ilgą laiką gavo slaptus BND dokumentus iš buvusio artimiausio pavaldinio, identifikuojamo kaip Manfredas D. Tvirtinama, kad medžiaga galėjo būti naudojama privačiai konsultacinei veiklai ir teikiant analizes klientams.

    Įtarimų branduolys – tūkstančiai dokumentų

    Prokurorai skelbia, kad nuo 2010 metų iki 2022 metų birželio Hanningui galėjo būti perduota apie 2 000 BND dokumentų. Dalis jų, kaip teigiama, buvo skirti tik vidaus žvalgybos darbui ir naudojami informuojant aukščiausio rango Vokietijos pareigūnus.

    Vokietijos teisėsaugos vertinimu, tokio masto informacijos nutekėjimas kelia riziką ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir partnerių pasitikėjimui. Žvalgybos bendradarbiavimas Europoje remiasi prielaida, kad dalijami duomenys bus apsaugoti, o nutekėjimai dažnai verčia peržiūrėti informacijos mainų apimtį ir prieigos taisykles.

    „Jis turėjo konfidencialių dokumentų. Tačiau neteisinga teigti, kad juose buvusi informacija buvo perduota Vokietijos Federacinei Respublikai kenkiančiais tikslais ar už atlygį. Tai parodys tolesnis tyrimas“, – sakė Hanningui atstovaujantis advokatas.

    Kodėl ši byla ypač nepatogi Berlynui

    Tyrimas vyksta tuo metu, kai Vokietijoje diskutuojama apie žvalgybos įgaliojimų stiprinimą ir teisinės bazės atnaujinimą. Pastaraisiais metais Europos valstybės dažniau kalba apie hibridines grėsmes, kibernetines atakas, dezinformaciją ir bandymus verbuoti informacijos šaltinius per verslo ar konsultacinę veiklą.

    Byla nepatogi ir dėl reputacinio faktoriaus: buvęs BND vadovas ilgus metus turėjo prieigą prie jautriausių valstybės paslapčių, o po tarnybos pasitraukimo, kaip nurodoma viešai skelbiamuose duomenyse, aktyviai veikė privačiame sektoriuje. Toks „sukamųjų durų“ efektas žvalgybos bendruomenėje vertinamas kaip papildoma rizika, nes komerciniai interesai gali susikirsti su saugumo reikalavimais.

    Kaip tyrimas iškilo į paviršių

    Viešai skelbiama, kad tyrimo kryptis sustiprėjo po kratos, atliktos Hanningo namuose ir su veikla susijusiose patalpose kitame tyrime. Vėliau rasti skaitmeniniai dokumentai, kaip teigiama, ir tapo pagrindu platesniam federalinių prokurorų tyrimui dėl valstybės paslapčių tvarkymo.

    Manfredas D., buvęs Hanningo štabo vadovas, pasak prokuratūros, ilgą laiką išliko aukštose pareigose ir dirbo su keliais vėlesniais BND vadovais. Šiuo metu, remiantis oficialia informacija, abu įtariamieji yra suimti, o tyrimas turėtų atsakyti, kam konkrečiai galėjo būti panaudota slapta informacija ir kokia žala galėjo būti padaryta.

  • ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir JRC pradėjo bandyti Kinijos DI modelius: ką jie tikrina

    ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir JRC pradėjo bandyti Kinijos DI modelius: ką jie tikrina

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) pirmą kartą viešai patvirtino, kad testuoja Kinijoje sukurtus atviro svorio dirbtinio intelekto modelius. ES institucijos pabrėžia, kad tai yra mokslinio vertinimo dalis, o ne sprendimas diegti šiuos modelius kasdienėms reikmėms.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Maciej Berestecki nurodė, kad JRC vertina viešai prieinamus atviro svorio modelius, kilusius iš Kinijos. ENISA vadovas Juhan Lepassaar taip pat patvirtino, jog agentūra šiuo metu išbando kelis Kinijos modelius, kad suprastų jų praktines galimybes ir rizikas.

    Ką reiškia atviro svorio modeliai?

    Atviro svorio modeliais vadinami tokie DI sprendimai, kurių esminiai komponentai yra viešai paskelbiami, todėl juos galima paleisti savo infrastruktūroje ir tirti jų veikimą. Skirtingai nei uždaros sistemos, jie suteikia daugiau skaidrumo tyrėjams, tačiau kartu reikalauja griežtesnės kontrolės, kaip modeliai pritaikomi ir kokie duomenys jiems pateikiami.

    JRC aiškina, kad Kinijos modeliai įtraukti į platesnį lyginamąjį projektą, kuriame vertinami ir JAV, ir Europos kūrėjų modeliai. Tikslas yra moksliškai palyginti jų gebėjimus, našumą, ribotumus ir galimas rizikas, taip pat įvertinti, kur jie galėtų būti naudingi mokslinėms užduotims.

    Saugumas nėra vienintelis tikslas

    Pasak su situacija susipažinusio Komisijos pareigūno, JRC bandymų pagrindinis tikslas nėra DI sauga ir saugumas siaurąja prasme, nors šios temos ES darbotvarkėje pastaruoju metu tapo ypač jautrios. Tai siejama su pasaulyje daugėjančiais atvejais, kai pažangūs modeliai testavimo metu parodė gebėjimą pažeisti realių sistemų apsaugas ar netinkamai panaudoti įrankius.

    „Skirtingos kilmės modeliai įtraukiami į lyginamąjį mokslinį vertinimą, siekiant įvertinti jų gebėjimus, našumą, ribotumus ir rizikas“, – sakė Maciej Berestecki.

    Komisija taip pat akcentuoja, kad JRC nevykdo jokių specialių prieigos ar licencijavimo derybų su Kinijos kūrėjais. Modeliai, anot Komisijos, vykdomi saugioje JRC vidinėje mokslinėje infrastruktūroje, o ES institucijos neplanuoja jų naudoti savo administraciniams tikslams.

    Europos pasirinkimai tarp JAV ir Kinijos

    DI konkurencijoje tarp JAV ir Kinijos Europa dažnai atsiduria tarp dviejų ekosistemų, ypač kalbant apie pažangiausius, vadinamuosius pasienio modelius. Politinėje diskusijoje vis dažniau keliami klausimai, ką rinksis Europos viešasis sektorius ir verslas, jei vietinių alternatyvų trūks arba jos atsiliks pagal pajėgumus.

    Šį spaudimą didina ir rinkos tendencijos: dalis organizacijų, ieškodamos lankstumo ir mažesnių kaštų, žvalgosi į atviro svorio modelius. Tuo pačiu tai verčia institucijas aiškiau apibrėžti rizikų valdymą, ypač jei modeliai ateityje būtų taikomi jautrioms užduotims ar integruojami į kritines sistemas.

    ENISA ir JRC taip pat yra įpareigoti dirbti kartu kuriant DI testavimo platformą pagal ES veiksmų planą, susijusį su dirbtiniu intelektu ir kibernetiniu saugumu. Ši iniciatyva skirta geriau pasirengti scenarijams, kai DI sistemos gali būti panaudotos atakoms, pažeidžiamumų paieškai ar kitoms kibernetinėms grėsmėms didinti.

  • Į verdančias bulves berkite ne druską: šis priedas pakeis skonį, o artimieji klaus, kas tai

    Bulvių virimas daugeliui prasideda nuo įpročio į vandenį berti druskos. Tačiau skonį ir aromatą galima išgauti ir be jos, ypač jei norite sumažinti natrio kiekį mityboje. Vietoj druskos verta išbandyti prieskonius ir žoleles, kurios suteikia sodresnį kvapą ir subtilesnį poskonį.

    Vienas paprasčiausių triukų – į verdantį vandenį įdėti lauro lapų ir juodųjų pipirų žirnelių. Dažniausiai pakanka dviejų lauro lapų ir kelių pipirų žirnelių, kad bulvės įgautų švelniai prieskoninį aromatą. Svarbu nepadauginti, kad prieskoniai neužgožtų natūralaus bulvių skonio.

    Jei norisi daugiau įvairovės, bulvėms tinka ir kiti deriniai: rozmarinas, čiobrelis, raudonėlis, šalavijas, peletrūnas ar kmynai. Tokie prieskoniai ypač pasiteisina, kai bulvės vėliau naudojamos salotoms ar patiekiamos su daržovėmis. Žoleles galima dėti verdant, o dalį palikti pabaigai, kad išliktų ryškesnis aromatas.

    Baigus virti, skonį lengva sustiprinti ir lėkštėje: tinka džiovintas česnakas, saldžioji paprika, džiovinti svogūnai ar smulkintos žolelės. Daugelis renkasi šviežius žalumynus, pavyzdžiui, krapus ar petražoles, nes jie suteikia gaivumo ir leidžia apsieiti su mažesniu druskos kiekiu.

    Norint sutrumpinti virimo laiką, nuluptas bulves verta supjaustyti mažesniais gabalėliais. Taip pat padeda pradėti virti užpilant bulves jau karštu vandeniu, o ne laukiant, kol šaltas vanduo užvirs. Kai kurie į vandenį įdeda ir nedidelį kiekį sviesto, kad skonis būtų švelnesnis ir sodresnis.

  • „JPMorgan“: į kriptoturtą šiemet įplaukė apie 50 mlrd. eurų, prieš ketvirtą ketvirtį auga impulsas

    „JPMorgan“: į kriptoturtą šiemet įplaukė apie 50 mlrd. eurų, prieš ketvirtą ketvirtį auga impulsas

    „JPMorgan“ analitikai skaičiuoja, kad šiemet į kriptoturto rinką jau galėjo įplaukti apie 50 mlrd. eurų. Banko teigimu, trečią ketvirtį ryškėjo atsigavimo ženklai, o į ketvirtą ketvirtį rinka įžengia su sustiprėjusiu pagreičiu.

    Ataskaitoje pažymima, kad tempas prilygtų maždaug 66 mlrd. eurų metiniam įplaukų dydžiui. Tai daugiau nei pavasario pabaigoje fiksuotas įvertis, tačiau vis dar maždaug perpus mažiau nei praėjusių metų dinamika.

    Bankas tokius srautus vertina apjungdamas kelis rodiklius: kripto fondų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF) pinigų srautus, ateities sandorių pozicionavimą, rizikos kapitalo finansavimą ir kai kurių įmonių pirkimus. Šį kartą metodika papildyta ir privačių bendrovių, privačių kasėjų bei su valstybėmis siejamų dalyvių pirkimais.

    Kas pasikeitė trečią ketvirtį

    „JPMorgan“ teigimu, metų pradžioje srautus labiausiai formavo įmonių iždo pirkimai ir rizikos kapitalo finansavimas. Tuo metu ETF segmentas buvo labiau neigiamas, nes pavasarį fiksuotos reikšmingos išpirkimo bangos.

    Situacija, pasak analitikų, ėmė gerėti nuo rugpjūčio, o ETF srautai metų eigoje tapo teigiami. Vis dėlto, vertinant nuo ankstesnio platesnio rinkos nuosmukio, sukauptas ETF balansas išlieka neigiamas.

    Kartu bankas fiksuoja suaktyvėjusį institucinių dalyvių pozicionavimą reguliuojamoje JAV CME ateities sandorių rinkoje. „JPMorgan“ duomenimis, bitkoino pozicijos pastaraisiais mėnesiais perkopė ankstesnį piką, o eterio pozicionavimas priartėjo prie ankstesnių aukštumų.

    Svertas, rizikos kapitalas ir kasėjų elgsena

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad sverto rodikliai nuolatinių ateities sandorių rinkoje po ankstesnės korekcijos sumažėjo, tačiau vis dar išlieka aukštesni už istorinius vidurkius. Tai reiškia, kad dalis rizikos rinkoje išlieka, net jei euforija nėra tokia, kokia būdavo ciklo viršūnėse.

    Rizikos kapitalo finansavimas kriptose, „JPMorgan“ vertinimu, gerėja nuo 2024 metų, tačiau kapitalas vis labiau koncentruojasi į mažesnį didesnių sandorių skaičių. Taip pat ryškėja poslinkis nuo nuosavybės finansavimo prie skolos, kai infrastruktūros bendrovės turi aiškesnius pinigų srautus.

    Kasėjų elgsena šiemet, banko teigimu, labiau primena grynąjį pardavimą, nors bendras mastas išlieka santykinai nedidelis. Ataskaitoje išskiriama, kad dalis viešai listinguojamų kasėjų pereina nuo kaupimo prie pardavimo ir kai kuriais atvejais mažina turimus rezervus, kad finansuotų investicijas į didelio našumo skaičiavimus ir DI infrastruktūrą.

    Ko tikisi rinka ketvirtą ketvirtį

    „JPMorgan“ apibendrina, kad trečią ketvirtį matomas ir mažmeninių, ir institucinių investuotojų aktyvumo augimas, o tai stiprina srautų impulsą prieš metų pabaigą. Bankas kartu pabrėžia, kad bendras įplaukų tempas dar nepasiekia praėjusių metų lygio, todėl rinkos atsparumas bus tikrinamas, jei padidėtų kainų svyravimai.

    „Nors pirmą metų pusmetį vaizdą dominavo įmonių iždo pirkimai ir rizikos kapitalo finansavimas, trečią ketvirtį augo ir ETF srautai, ir ateities sandorių pozicionavimas, o tai rodo platesnį dalyvavimą prieš ketvirtą ketvirtį“, – teigiama „JPMorgan“ analitikų išvadoje.

  • „Meanwhile“ pritraukė 34 mln. eurų: plečia bitkoinu paremtą gyvybės draudimą už JAV ribų

    „Meanwhile“ pritraukė 34 mln. eurų: plečia bitkoinu paremtą gyvybės draudimą už JAV ribų

    Bermuduose registruota gyvybės draudimo bendrovė „Meanwhile“ pranešė pritraukusi apie 34 mln. eurų investiciją, kuriai vadovavo „Bain Capital Crypto“. Tai tęsia įmonės plėtrą už JAV ribų ir stiprina jos pasiūlą klientams, norintiems draudimo sprendimų bitkoinais.

    Į finansavimo etapą taip pat įsitraukė „Haun Ventures“, „Framework Ventures“, „Pantera Capital“, „Apollo“, „Northwestern Mutual Future Ventures“ ir „Morgan Creek Digital“. Bendrovė nurodo, kad bendras pritrauktas kapitalas jau viršija 165 mln. eurų, o tarp rėmėjų minimas ir Samas Altmanas.

    Produktas skirtas turtingiems klientams

    2026 metų pradžioje „Meanwhile“ pristatė produktą „BTC Life 1-Pay“, orientuotą į didelės vertės turto klientus už JAV ribų. Tai viso gyvenimo draudimas, kai įmoka sumokama vieną kartą bitkoinais, o išmoka mirties atveju taip pat garantuojama bitkoinu.

    Bendrovė teigia, kad po pirmųjų metų draudėjai gali skolintis iki 90 proc. poliso vertės be iš anksto nustatyto grąžinimo grafiko ir be vadinamųjų maržos kvietimų. Ankstesnis produktas „BTC 10-Pay“ buvo kurtas JAV mokesčių rezidentams, todėl plėtra į kitas rinkas reiškia kitokią klientų struktūrą ir partnerių tinklą.

    Plėtra per brokerius ir reguliuojama struktūra

    „Meanwhile“ skelbia pasirašiusi 15 brokerių partnerių sutarčių, kurie dirba su pasiturinčiomis šeimomis Singapūre, Honkonge, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Šveicarijoje. Tarp minimų partnerių yra „Lioner“ ir „Apeiron Group“, kurie veikia turto valdymo ir draudimo tarpininkavimo srityse.

    Įmonė pabrėžia, kad paklausa kyla iš klientų, kurie bitkoiną jau laiko savo turto dalimi, tačiau iki šiol neturėjo reguliuojamo mechanizmo jo perdavimui paveldėtojams. Tokie sprendimai rinkoje dažniausiai derina draudimą, paveldėjimo planavimą ir tarptautinį turto paskirstymą.

    Rezervai ir atskaitomybė bitkoinais

    „Meanwhile“ nurodo, kad 2025 metų pabaigoje turėjo 1 183 bitkoinus turto, o šis rodiklis, palyginti su metais anksčiau, išaugo daugiau nei penkis kartus. Įmonė taip pat skelbė turėjusi 759 bitkoinus statutiniam kapitalui ir pertekliui, remdamasi audituotais duomenimis.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos balansas, rezervai ir audituotos finansinės ataskaitos yra denominuojamos bitkoinais, o draudėjų lėšas laiko reguliuojami instituciniai saugotojai. „Meanwhile“ yra gavusi Bermudų pinigų institucijos Class IILT licenciją, prieš tai dvejus metus veikusi reguliuotojo bandomojoje aplinkoje.

    Rinkos dalyviams tokie modeliai išlieka nišiniai, tačiau jie atspindi platesnę tendenciją: didelės vertės turto klientai vis dažniau ieško legalių, reguliuojamų būdų valdyti ir perduoti skaitmeninį turtą. Tuo pat metu svarbiausiais iššūkiais lieka kainų svyravimų rizika, skirtingų jurisdikcijų taisyklės ir skaidrumo reikalavimai.

  • Tailando SEC nuo spalio 16 dienos įveda kriptovaliutų ETF taisykles: startas tik su bitkoinu ir eteriu

    Tailando SEC nuo spalio 16 dienos įveda kriptovaliutų ETF taisykles: startas tik su bitkoinu ir eteriu

    Tailandas nustatė aiškesnę kriptovaliutų ETF žaidimo aikštelę: šalies Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) patvirtino taisykles, kurios įsigalios spalio 16 dieną. Pradiniame etape leidžiama formuoti tik su bitkoinu ir eteriu susietus biržoje prekiaujamus fondus.

    Pagal SEC paskelbtą sistemą, tokie fondai turės sekti pasirinkto kriptoturto kainą ir per kiekvienus ataskaitinius metus išlaikyti ne mažesnę kaip 80 proc. vidutinę grynąją ekspoziciją nuo fondo grynosios turto vertės. Tai reiškia, kad ETF struktūra turi iš esmės atspindėti bazinio turto kainos dinamiką, o ne būti mišrus ar pernainingai nukrypstantis produktas.

    Prekyba numatoma tik Tailando vertybinių popierių biržoje, o kriptoturto saugojimas turės būti patikėtas SEC licencijuotiems saugotojams. Reguliuotojas taip pat akcentuoja priežiūros grandinę: valdytojai ir susiję paslaugų teikėjai turės atitikti licencijavimo ir atsakomybės reikalavimus.

    „Investuotojai prieš sandorius turės aiškiai patvirtinti, kad supranta kriptovaliutų ETF rizikas“, – sakė Tailando SEC.

    Be to, vertybinių popierių įmonėms bus draudžiama siūlyti maržines paskolas, skirtas finansuoti tokių ETF pirkimą. Šis ribojimas atspindi reguliuotojų siekį mažinti sverto riziką ir galimus priverstinių pardavimų efektus rinkos svyravimų metu.

    Tailando sprendimas dera su platesne pasauline tendencija: reguliuotojai vis dažniau leidžia investuotojams pasiekti kriptoturtą per griežčiau prižiūrimas, biržose prekiaujamas priemones, tačiau riboja produktų spektrą ir svertą. Bitkoino ir eterio pasirinkimas signalizuoja atsargesnį startą, prioritetą teikiant didžiausio likvidumo ir plačiausio pripažinimo kriptoturtui.

  • „CoinW“ 9-asis gimtadienis: birža plečiasi į DI valdomą finansų ekosistemą ir žada naujus įrankius

    „CoinW“ 9-asis gimtadienis: birža plečiasi į DI valdomą finansų ekosistemą ir žada naujus įrankius

    Kriptovaliutų prekybos platforma „CoinW“ mini devintąsias veiklos metines ir skelbia apie planuojamą kryptį – nuo tradicinės biržos modelio judėti link DI valdomos finansų ekosistemos. Bendrovės teigimu, tikslas yra sujungti prekybą, analizę ir dalį automatizuotų funkcijų į vieną vartotojui suprantamą aplinką.

    Pasak „CoinW“, per devynerius metus rinka kardinaliai pasikeitė: išskaidyto likvidumo ir ribotos infrastruktūros laikų ji priartėjo prie profesionalių finansų standartų, o vartotojų lūkesčiai išaugo. Platforma nurodo turinti daugiau nei 20 mln. registruotų vartotojų, o jos dienos prekybos apimtis siekia apie 4,6 mlrd. eurų.

    „CoinW“ komunikacijos vadovė Yoka Zhou sako, kad dabartiniai vartotojai vis dažniau nori vienoje vietoje matyti ne tik kriptoturtą, bet ir sąsajas su tradiciniais aktyvais. Kartu, anot jos, auga poreikis įrankiams, kurie sumažina techninių žinių barjerą, nes prekyba vyksta visą parą, o sprendimus tenka priimti greitai.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra padaryti sudėtingas rinkas prieinamas kasdieniams vartotojams, nepareikalaujant profesionalios patirties“, – sakė Yoka Zhou.

    Viena iš krypčių, kurią akcentuoja bendrovė, yra DI paremta analizė ir patogesnė strategijų paieška. „CoinW“ mini sprendimus, leidžiančius vartotojams gauti rinkos įžvalgas, techninės analizės santraukas ar strategijų idėjas pokalbio principu, o dalį modelių – naudoti greitesniam istorinių kainų modelių palyginimui.

    Kita sritis – vadinamasis kopijavimo sandorių modelis ir grandinės duomenų analizė. Platforma teigia, kad tokie įrankiai padeda atrinkti aktyvias pinigines pagal istorinius rodiklius, o vartotojams suteikia galimybę sekti jų veiksmus, nors galutinė rizika ir atsakomybė lieka pačiam prekiautojui.

    Kalbėdama apie rizikų valdymą, bendrovė pabrėžia saugumo svarbą po pastarųjų metų industrijos sukrėtimų, kai dalis centralizuotų platformų susidūrė su likvidumo ir valdymo krizėmis. „CoinW“ nurodo diegianti nulinio pasitikėjimo principu grįstą architektūrą, skirianti karštąsias ir šaltąsias saugyklas bei vykdanti rezervų įrodymo praktikas.

    „CoinW“ taip pat pranešė apie planus pristatyti atnaujintą ekosistemos žetoną CWC, kuris, pasak bendrovės, būtų siejamas ne tik su prekybos naudomis, bet ir su skirtingo lygio prieiga prie DI paslaugų. Teigiama, kad bendra pasiūla sieks 200 mln. vienetų ir numatytas periodinis supirkimo bei sudeginimo mechanizmas, kuris laikui bėgant mažintų pasiūlą.

    Bendrovė prognozuoja, kad artimiausiais metais rinkoje didės automatizuotų agentų vaidmuo, o kriptoturto infrastruktūra toliau artės prie tradicinių finansų, įskaitant realaus pasaulio turto žetonizavimo projektus. Tačiau kartu, anot „CoinW“, plėtra reiškia ir didesnį atakų paviršių, todėl saugumo priemonės bei skaidrumas taps dar svarbesniu konkurenciniu veiksniu.

    Platforma pabrėžia, kad jos vizija nėra vien tik pridėti daugiau funkcijų, o sukurti integruotą aplinką, kurioje vartotojas išlaiko kontrolę, o DI sprendimai veikia aiškiai apibrėžtose ribose. Ar „CoinW“ pavyks šį planą įgyvendinti iki dešimtmečio ribos, priklausys nuo technologinės brandos, reguliavimo aplinkos ir gebėjimo užtikrinti pasitikėjimą rinkoje.

    Pastaba: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Skaitmeninis turtas yra nepastovus, o sprendimus dėl prekybos vartotojai turi vertinti savarankiškai.

  • Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Šveicarijos Berne įsikūręs startuolis „Besso“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų investiciją, kurią skyrė vienas didelis Europos šeimos biuras. Įmonė teigia sąmoningai pasirinkusi vieną ilgalaikį investuotoją, kad galėtų greičiau didinti apimtis ir nesiblaškyti tarp skirtingų finansuotojų lūkesčių.

    „Besso“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą tarptautinės prekybos reguliavimo ir muitų taisyklių analizei. Platforma nuolat stebi daugiau nei 1 250 prekybos reglamentų ir tarifų grafikų skirtinguose prekybos koridoriuose, o įmonėms pateikia įžvalgas, kur jos gali permokėti muito mokesčius.

    „Nuo pat pradžių „Besso“ kūrėme remdamiesi realiais klientų poreikiais, o ne finansavimo etapais. Dabar matomas augimas rodo, kad laikas stipriau investuoti į plėtrą, o vienas ilgalaikis investuotojas suteikia ir resursų, ir aiškų fokusą“, – sakė „Besso“ įkūrėjas ir vadovas Philipas Sieberis-Gasseris.

    Pasak įmonės, muitų ir tarifų komandos pasaulyje esą praranda galimybę pasinaudoti lengvatiniais tarifais maždaug 30 proc. siuntų, kurioms tai galėtų būti taikoma. „Besso“ skaičiuoja, kad vidutinio dydžio importuotojams tai gali kainuoti nuo maždaug 1,8 iki 13,8 mln. eurų per metus, priklausomai nuo prekių srautų ir tarifų struktūros.

    Kita problema yra nuolat kintanti aplinka: įmonė nurodo, kad pagrindiniuose prekybos koridoriuose kiekvieną savaitę fiksuojama daugiau nei 7 000 reguliacinių pokyčių. Prie to prisideda geopolitinė įtampa, sankcijų taikymas, dažnėjantys tarifų peržiūrėjimai ir didėjantis spaudimas tiekimo grandines daryti atsparesnes.

    „Besso“ teigia, kad jos platforma pakeičia rankinius procesus, kurie daugelyje įmonių vis dar remiasi skaičiuoklėmis, PDF dokumentais ir brangiomis konsultacijomis. Sistema automatiškai identifikuoja, kur galima taikyti lengvatinius tarifus ar laisvosios prekybos susitarimų sąlygas, taip sumažinant klaidų riziką ir administracinę naštą.

    Tarp „Besso“ klientų minimos tarptautinės bendrovės, įskaitant „Danone“, „Unilever“, „AB InBev“, „BASF“, „Coca-Cola“, „Heineken“, „Philip Morris International“ ir „Syngenta“. Startuolis taip pat teigia, kad prie platformos neseniai prisijungė ir daugiau „Fortune 500“ sąrašo bendrovių.

    Įmonė bendradarbiauja su akademiniais partneriais, tarp kurių įvardijami Geneva Graduate Institute, World Trade Institute ir ETH Zurich. Konsultacinėje taryboje dirba ir buvęs Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretorius Jeanas-Danielis Gerberis, taip pat tarptautinės prekybos teisės ir DI specialistai.

    Gautas lėšas „Besso“ planuoja skirti darbuotojų skaičiui didinti, klientų aptarnavimo pajėgumams plėsti bei produkto vystymui ir tyrimams. Įmonės vertinimu, paklausa pažangesniems prekybos atitikties įrankiams auga, nes įmonės siekia mažinti su prekyba susijusias sąnaudas ir tiksliau valdyti rizikas.

    „Tai svarbus etapas, bet pats finansavimas nėra galutinis tikslas. Svarbiausia yra tai, ką jis leidžia mums sukurti toliau“, – sakė Philipas Sieberis-Gasseris.

  • „Base“ kūrėjas: tokenizuotos akcijos ir ne dolerio stabilios monetos įžiebs naują rinkos ciklą

    „Base“ kūrėjas: tokenizuotos akcijos ir ne dolerio stabilios monetos įžiebs naują rinkos ciklą

    „Coinbase“ priklausantis 2 lygio tinklas „Base“ vis aktyviau plečia realaus pasaulio turto perkėlimą į blokų grandinę. Tinklo kūrėjas Jesse Pollak teigia, kad artimiausiu metu būtent tokenizuotos akcijos ir ne doleriu paremtos stabilios monetos gali tapti ryškiausiais šios krypties augimo varikliais.

    Pasak J. Pollak, „Base“ tokenizuotų akcijų produktas, pristatytas maždaug prieš šešias savaites, jau generuoja apie 65–93 mln. eurų dienos prekybos apyvartą. Platformoje šiuo metu siūloma apie 50 akcijų, o iki mėnesio pabaigos planuojama išplėsti sąrašą iki maždaug 250.

    Kas yra tokenizuotos akcijos?

    Tokenizuotos akcijos yra skaitmeniniai vertybiniai vienetai, kurių vertė siejama su konkrečių bendrovių akcijomis ir kurie gali būti perleidžiami blokų grandinėje. Tokia forma leidžia prekybą vykdyti visą parą, greičiau atsiskaityti sandorius ir paprasčiau perkelti turtą tarp skirtingų platformų ar naudotojų.

    J. Pollak pabrėžia, kad tokenizacija gali atverti prieigą prie akcijų tiems rinkos dalyviams, kuriems tradicinės biržos dėl geografinių ribojimų, darbo valandų ar tarpininkavimo kaštų yra mažiau patogios. Jo vertinimu, ši patirtis kai kuriais atvejais gali būti paprastesnė nei įprasta prekyba per brokerius.

    Kodėl akcentuojamos ne dolerio stabilios monetos?

    Kita kryptis, kurią J. Pollak išskiria kaip vis dar neišnaudotą, yra stabilios monetos, susietos ne su JAV doleriu. Nors doleris išlieka dominuojanti atsiskaitymų ir rezervų valiuta, daugelyje šalių kasdienės išlaidos, atlyginimai ir kainodara yra grindžiami vietos valiutomis.

    „Base“ teigia jau siūlantis 32 stabilias monetas, susietas su 21 valiuta, įskaitant eurą, Kanados dolerį, Nigerijos nairą ir Indonezijos rupiją. J. Pollak argumentuoja, kad finansų technologijų bendrovės skirtinguose regionuose gali palaipsniui pereiti prie stabilių monetų infrastruktūros kaip užkulisinės mokėjimų sistemos, net jei galutinis vartotojas to tiesiogiai nepastebės.

    Rinka juda, bet doleris dar dominuoja

    Stabilių monetų rinkoje doleriu paremtos priemonės iki šiol sudaro didžiąją pasiūlos dalį, todėl ne dolerio segmentas startuoja iš gerokai mažesnės bazės. Vis dėlto pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, siekiančių sukurti vietos valiutomis paremtas stabilias monetas ir tam pritaikytą reguliacinę bei technologinę aplinką.

    J. Pollak prognozuoja, kad ne dolerio stabilios monetos augs, tačiau tokenizuotų akcijų plėtra, jo vertinimu, gali vykti sparčiau. Tam įtakos turi investuotojų susidomėjimas pasaulinėmis akcijų rinkomis ir noras turėti prekybai pritaikytą, nuolat veikiantį skaitmeninį instrumentą.

    „Base“ strategija: prekyba, mokėjimai ir finansavimas

    „Base“ savo ateities prioritetus sieja su trimis kryptimis: prekyba, mokėjimais ir finansavimu. Tinklas teigia sieksiantis supaprastinti integracijas verslui, kad prekybos srautai galėtų būti nukreipiami per paprastas sąsajas ir programavimo sąsajas.

    Mokėjimų srityje „Base“ mini planus plėstis į didelio pralaidumo scenarijus, o finansavimo kryptį sieja su infrastruktūros efektyvumu ir patogesniais įrankiais įmonėms. J. Pollak taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąsias agentines mokėjimų schemas, kuriose DI valdomi sprendimai automatizuoja atsiskaitymus pagal iš anksto nustatytas taisykles.

    Kalbėdamas apie platesnį 2 lygio tinklų kontekstą, J. Pollak atmeta mintį, kad kelių projektų uždarymai reiškia eksperimentų pabaigą. Jo teigimu, ne kiekvienas tinklas išgyvena, nes tam reikia aiškaus produkto išskirtinumo ir stiprios platinimo strategijos, o pati rinka vis dar ieško tvariausių modelių.

  • Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuriche įsikūręs autonominio programinės įrangos testavimo startuolis „Klarent“ užbaigė sėklos etapo finansavimo etapą ir pritraukė 7,13 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į JAV ir produkto galimybių didinimui.

    Investavimo etapui vadovavo Londone įsikūręs fondas „Mosaic Ventures“, prie jo prisidėjo „Moonfire Ventures“ ir keli verslo angelai. Pasak investuotojų, rinka vis aiškiau susiduria su problema: programinį kodą kurti darosi lengviau, tačiau jo patikimą patikrą užtikrinti tampa vis brangiau ir lėčiau.

    „DI padeda rašyti kodą vis greičiau, bet testavimas tampa pagrindiniu stabdžiu. Mus įtikino „Klarent“ siekis determinuotumo: DI kuria testus, o ne juos vykdo, todėl įmonės drąsiau naudoja sprendimą realioje veikloje“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandar Lal.

    „Klarent“ 2023 metais įkūrė du buvę „Google“ inžinieriai: vadovas Asheem Panakkat ir technologijų vadovas Momchil Ivanov. Įkūrėjai akcentuoja, kad didėjant DI kuriamo kodo apimtims ryškėja grįžtamojo ryšio problema: be patikimų testų sunku užtikrinti, kad naujos versijos nesukels kritinių klaidų.

    Bendrovės modelis paremtas vadinamąja determinuota autonomija: DI naudojamas testų kodui sugeneruoti, tačiau patys testai vykdomi įprastai, pakartojamai ir nuspėjamai. Papildomai įdiegtas žmogaus patvirtinimo sluoksnis, kad klientai mokėtų už patikrintus rezultatus, o ne už neaiškias automatizavimo užduotis.

    Įmonė skelbia jau dirbanti su verslo klientais Europoje, tarp jų minimi JD Sports, Šveicarijos žiniasklaidos grupė NZZ ir mobilumo paslaugų bendrovė Sixt. „Klarent“ teigimu, platforma automatizuoja kelių sistemų procesus elektroninės prekybos grandinėje, kur panašų sprendimą vidinėms komandoms ne visuomet pavyksta atkurti savo jėgomis.

    Gautos investicijos, anot „Klarent“, bus nukreiptos į JAV rinkos startą, inžinerinės komandos didinimą ir testavimo aprėpties plėtimą žiniatinklio bei mobiliųjų programėlių aplinkose. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau dirbti su finansų sektoriumi, kur klaidingas programinės įrangos atnaujinimas gali kainuoti ypač brangiai.