CP v2

Blog

  • Vilniaus atliekų ginčas kaista: teismas sustabdė 1 300 000 eurų išmokas – ką tai reiškia miestui?

    Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dviejose civilinėse bylose, susijusiose su Vilniaus atliekų tvarkymo infrastruktūra. Teismas uždraudė VAATC reikalauti sutarčių užtikrinimo garantijų, o draudikui „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui jas išmokėti, kol sprendimai neįsiteisės.

    Kalbama apie eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių garantijas, kurių bendra vertė siekia apie 1 300 000 eurų. Šios lėšos būtų susijusios su sutartinių įsipareigojimų užtikrinimu, tačiau teismas nusprendė, kad iki galutinio verdikto status quo turi būti išlaikytas.

    Bylos esmė – ar teisėtai buvo nutrauktos Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo bei modernizavimo sutartys su operatoriumi „Energesman“. Bendrovė teisme siekia, kad VAATC būtų įpareigotas vykdyti sutartis natūra, tai yra grąžinti šalių santykius į būseną iki nutraukimo.

    „Teismo sprendimais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rodo, kad sutarčių nutraukimo klausimas dar nėra išspręstas“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Pasak bendrovės, eksploatavimo sutartis galėjo būti nutraukta tik esant reikšmingoms priežastims ir iš anksto įspėjus prieš 20 darbo dienų. „Energesman“ tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra pakankamos, o situaciją dėl atliekų kaupimosi, bendrovės vertinimu, lėmė ne operatoriaus veiksmai, bet sutrikęs atliekų srautų priėmimas deginimui.

    Modernizavimo sutarties dalyje „Energesman“ kelia klausimą dėl mokėjimų vykdymo. Bendrovė nurodo, kad pagal sutartyje nustatytus terminus nebuvo sumokėtas 4 400 000 eurų pirminis mokėjimas, todėl ginčas apima ne tik paslaugų teikimą, bet ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.

    Lygiagrečiai vyksta ir administracinis procesas: Regionų administracinis teismas nagrinėja „Energesman“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimų. Atsakove šioje byloje paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

    „Tikimės, kad teismas panaikins sprendimus, nes jie akivaizdžiai viršijo įgaliojimus, kuriuos suteikia Civilinės saugos įstatymas paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Viešai skelbiama, kad „Energesman“ preliminariai vertina galimus nuostolius apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kol gamyklos valdymas yra perimtas. Tokie ginčai praktikoje dažnai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į laikinų sprendimų stabilumą ir paslaugos tęstinumą, nes atliekų tvarkymo grandinėje net ir trumpi sutrikimai turi tiesioginį poveikį miestui.

    Laikinosios apsaugos priemonės nereiškia galutinės teismo pozicijos dėl to, kas teisus ginče, tačiau jos paprastai taikomos tuomet, kai siekiama užkirsti kelią sunkiai atitaisomai žalai ir užtikrinti, kad galimas būsimasis sprendimas būtų realiai įvykdomas. Galutiniai atsakymai dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo paaiškės tik teismams išnagrinėjus ginčą iš esmės.

  • ŽŪM sulaukė 77 siūlymų: kuriuos priims ir kas laukia ūkininkų pajamų bei biurokratijos?

    Rengiant XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, Žemės ūkio ministerija teigia aktyviai įtraukus socialinius partnerius. Iš viso gauti 77 pasiūlymai, o į 59 jų ministerija žada atsižvelgti visiškai arba iš dalies.

    Pasak ministerijos, likę klausimai nėra atmetami galutinai: dalis jų bus sprendžiami ieškant konkrečių įgyvendinimo mechanizmų, o kai kurie perkelti į kitus formatus. Ministerija akcentuoja, kad sprendimai priklausys ir nuo kitų institucijų kompetencijų bei bendrų Vyriausybės prioritetų.

    Kas bus sprendžiama toliau?

    ŽŪM nurodo, kad dalis pasiūlymų bus svarstomi Tarpinstitucinėje prioritetinių darbų grupėje, kur dalyvauja ir socialinių partnerių atstovai. Kiti siūlymai bus vertinami jau rengiant 2028–2034 metų finansinės perspektyvos priemones, kai bus aiškesnės būsimos paramos ir investicijų kryptys.

    Ministerija pripažįsta, kad į dalį siūlymų šiuo metu įtraukti neįmanoma, nes jie patenka į kitų ministerijų atsakomybės sritis arba nėra tiesiogiai susiję su XXI Vyriausybės programos tikslais. Tokiais atvejais žadama tęsti darbą kartu su kitomis institucijomis.

    Trys ministerijos prioritetai

    ŽŪM teigia siekianti, kad plane atsispindėtų trys esminiai prioritetai: ūkininkų pajamų augimas, trumpesnis lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir sklandesnis ūkininkavimas mažinant administracinę naštą. Ministerija pabrėžia, kad būtent šios kryptys turi didžiausią įtaką sektoriaus konkurencingumui ir kaimo gyvybingumui.

    Ūkininkų pajamų tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri dėl svyruojančių žaliavų kainų, didėjančių sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Tuo pačiu trumpųjų grandinių plėtra dažniau minima kaip būdas didinti vietinės produkcijos pridėtinę vertę ir gerinti gamintojų derybinę galią su prekybos grandinėmis.

    Socialinių partnerių įtraukimas

    Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika dėkojo pasiūlymus teikusioms organizacijoms ir pabrėžė, kad nė vienas siūlymas neliks be dėmesio. Ministerija nurodo, kad į procesą buvo įsitraukę įvairių žemės ūkio ir kaimo sektorių atstovai, tarp jų Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ ir kitos.

    „Dėkoju pasiūlymus teikusiems socialiniams partneriams. Nė vienas jūsų pasiūlymas neliks be dėmesio, juk kartu kuriame gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį“, – sakė Kęstutis Mažeika.

  • Jaunųjų ūkininkų liko mažiau nei 20 tūkst.: žemė ir finansai užrakino kartų kaitą regionuose

    Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 000. Jauni ūkio valdytojai dabar sudaro tik 13,3 proc. visų valdų, o pensinio amžiaus ūkininkų yra beveik tris kartus daugiau.

    Toks disbalansas vis dažniau vertinamas ne vien kaip žemės ūkio sektoriaus, bet ir kaip regionų ateities klausimas. Mažėjant jaunų žmonių daliai, kyla rizika ilgainiui prarasti darbo vietas, vietinę maisto gamybą ir investicijas į kaimo infrastruktūrą.

    Kas stabdo kartų kaitą?

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys išlieka tos pačios: žemės prieinamumas, startinio kapitalo trūkumas ir sudėtinga prieiga prie finansavimo. Nors paramos priemonės keitėsi, jauno žmogaus starto sąlygos dažnai negerėjo taip, kaip tikėtasi.

    Didžiausias barjeras – pirmieji hektarai. Galiojanti pirmumo teisė perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę paprastai palankesnė tiems, kurie jau turi besiribojančių sklypų, todėl pradedantieji, neturintys paveldėto ūkio, dažnai atsiduria silpnesnėje pozicijoje.

    Paraiškų daug, paramą gauna kas penktas

    Vieno iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų metu buvo pateiktos 1 022 paraiškos, prašant daugiau nei 61 mln. eurų. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų, taigi realią paramą gavo apie kas penktas pareiškėjas.

    Ši statistika rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti – norinčiųjų yra, tačiau galimybių įsitvirtinti trūksta. Pradžioje dažniausiai prireikia didelių investicijų technikai, pastatams ar apyvartinėms lėšoms, o bankams ne visuomet pakanka trumpos veiklos istorijos ir užstato.

    Sprendimų ieškoma ne tik paramoje

    Sąjunga ragina sprendimų ieškoti plačiau: stiprinti lengvatinių paskolų ir garantijų priemones, peržiūrėti žemės įsigijimo mechanizmus ir sukurti sklandesnį ūkių perdavimo modelį jaunajai kartai. Taip pat akcentuojama būtinybė sudaryti realias sąlygas grįžti emigravusiems jauniems žmonėms, sukaupusiems patirties ir kapitalo.

    „Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti ir kurti ateitį Lietuvoje“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

    Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas vis dažniau pristatomas kaip ilgalaikė investicija į regionų ekonomiką, o ne vien išlaidų eilutė. Augant ūkiui, didėja darbo vietų skaičius, perkamos paslaugos ir technika, o sukuriama pridėtinė vertė grįžta per mokesčius ir vietos vartojimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaitos neišspręs vienas kvietimas ar vienkartinė išmoka. Reikalinga nuosekli politika, apimanti žemės prieinamumą, finansavimo instrumentus, ūkių perdavimo praktiką ir regionų patrauklumą jaunoms šeimoms.

  • Vilniaus viešasis transportas: kada bilietas laikomas negaliojančiu ir kada gresia bauda?

    Vilniuje viešojo transporto bilietą galima nusipirkti greitai, tačiau vien pirkimo ne visada pakanka, kad kelionė būtų laikoma teisėta. Lemiamas tampa bilieto aktyvavimo momentas, jo galiojimo trukmė ir tai, ar keleivis gali pagrįsti teisę į lengvatą.

    Praktikoje ginčai dažniausiai kyla ne dėl bandymo išvengti apmokėjimo, o dėl taisyklių nesupratimo. Keleiviai neretai klaidingai mano, kad bilietą užtenka aktyvuoti pamačius kontrolierių, kad persėdant visada reikia naujo bilieto, arba kad bilietas galioja iki kelionės pabaigos, net jei ji užsitęsė.

    Kur prasideda kontrolė?

    Vilniaus taisyklėse kontrolės pradžia siejama ne su akimirka, kai kontrolierius įlipa į autobusą ar troleibusą. Kontrolė laikoma prasidėjusia tada, kai transporto priemonė privažiuoja stotelę, kurioje vykdoma patikra, ir transporto priemonėje užblokuojami komposteriai.

    Dėl to bilietą svarbu įsigyti ir aktyvuoti iškart įlipus, nelaukiant kitos stotelės ar kontrolierių pasirodymo. Jei bilietas aktyvuotas jau po kontrolės pradžios, faktas, kad tikrinimo sekundę jis matomas kaip aktyvus, nebūtinai apsaugos nuo atsakomybės.

    Aktyvavimas: svarbios sekundės

    Aktyvavimo tvarka priklauso nuo bilieto tipo. Naudojantis JUDU kortele, bilietas aktyvuojamas komposteriuose, o jei kortelėje yra keli bilietai, keleivis turi pasirinkti, kurį aktyvuoja, ir veiksmą patvirtinti.

    Elektroniniai bilietai programėlėje aktyvuojami pačioje programėlėje, o aktyvavimo procesas trunka apie 15 sekundžių. Tai reiškia, kad bilietas laikomas galiojančiu tik užbaigus aktyvavimą, todėl pradėti aktyvavimą verta nedelsiant.

    Atsiskaitymas bekontakte banko kortele yra atskira bilieto pirkimo forma, kai bilietas įsigyjamas komposteryje, o sėkmę patvirtina ekrano pranešimas ir garsinis signalas. Tokiu būdu paprastai įsigyjamas 60 minučių bilietas, kuriam lengvatos netaikomos.

    Baudos, kontrolės bilietas ir lengvatos

    Jei nustatoma, kad keleivis kontrolės pradžios momentu neturėjo tinkamai aktyvuoto bilieto, kontrolės metu gali būti pasiūlyta įsigyti kontrolės bilietą. Jo kaina yra 15 eurų, atsiskaityti galima tik negrynaisiais pinigais, o galiojimas siekia dvi valandas.

    Jei keleivis neturi galimybės sumokėti negrynaisiais pinigais, kontrolierius gali išlaipinti ir pradėti administracinę teiseną. Už važiavimą be bilieto Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda nuo 16 iki 30 eurų.

    Lengvatinis bilietas savaime neapsaugo, jei kontrolės metu nepateikiamas teisę į lengvatą patvirtinantis dokumentas. Jei žmogus turi teisę į lengvatą, bet jos neįrodo patikros metu, taikoma švelnesnė atsakomybė, o jei lengvata naudojamasi neturint teisės, situacija prilyginama važiavimui be bilieto.

    Studentams lengvata taikoma tik atitikus įstatyme nustatytas sąlygas ir turint galiojantį statusą patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, studento pažymėjimą arba ISIC. Mokslo metų pradžioje, kol pažymėjimas dar neišduotas, paprastai gali pakakti mokymo įstaigos pažymos, tačiau ją taip pat būtina turėti kontrolės metu.

    Dar viena dažna klaida susijusi su bilieto galiojimu: 30 ar 60 minučių bilietas galioja tik nustatytą laiką nuo aktyvavimo. Jei kelionė užsitęsė dėl spūsčių, pasibaigus galiojimo laikui reikia įsigyti naują bilietą, tačiau persėdimai per galiojimo laiką yra leidžiami, jei terminas dar nepasibaigęs.

    Kasdienė taisyklė paprasta: bilietą aktyvuokite iškart įlipę, stebėkite jo galiojimo laiką ir, jei naudojatės lengvata, visada turėkite tai patvirtinantį dokumentą. Tokie įpročiai dažniausiai padeda išvengti nesusipratimų ir papildomų išlaidų kontrolės metu.

  • Kaunas vėl traukia menininkus: 20 granitinių skulptūrų papuoš erdves, investuoja 477 tūkst. eurų

    Kaune iki rugsėjo 13 dienos vyksta Tarptautinis skulptūros simpoziumas, skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančiam Kauno modernizmui. Antrus metus iš eilės menininkai kuria skulptūras, kurios vėliau papildys miesto viešąsias erdves.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet kūrybiniame procese dalyvauja 20 profesionalių skulptorių iš Lietuvos ir užsienio. Jų idėjos atrinktos iš daugiau kaip 150 paraiškų, vertinant originalumą, pritaikomumą viešosioms erdvėms ir technines įgyvendinimo galimybes.

    „Svarbu ne tik saugoti tai, ką paveldėjome, bet ir kurti tai, kas taps miesto dalimi“, – sakė Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

    Simpoziumo tema siejama su tarpukario Kauno architektūra, dažnai vadinama optimizmo architektūra. Tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda didinti UNESCO statusą turinčio paveldo matomumą ir kuria šiuolaikinės skulptūros dialogą su miesto urbanistika.

    Šių metų dalyvių geografija plati: atvyksta kūrėjai iš Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Kanados ir Graikijos. Lietuvai atstovauja keli gerai žinomi skulptoriai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose ir parodose.

    Skulptūros kuriamos UAB „Garliavos granitas“ teritorijoje Garliavoje, kur menininkams suteikti maždaug 2 kubinių metrų granito blokai. Per keturias savaites jie turi parengti pilnai užbaigtus darbus, kurie vėliau bus perkelti į Mažąjį ąžuolyną ar kitas Kauno vietas.

    Projektui numatyta apie 477 tūkst. eurų. Didžiausią dalį, 458 tūkst. eurų, skiria Kauno miesto savivaldybė, o likusi suma tenka Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus indėliui.

    Lėšos skiriamos medžiagoms, technikai, kūrėjų darbo ir apgyvendinimo sąlygoms, taip pat renginiams visuomenei. Organizatorių teigimu, kiekvienam autoriui skiriamas vienkartinis 8 tūkst. eurų honoraras.

    „Turime autorių iš skirtingų šalių, todėl jų darbai taps tarptautiniu dialogu su Kauno architektūra ir istorija“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.

    Simpoziumą lydi ir viešos veiklos: parodos, pristatymai, edukacinės dirbtuvės bei diskusijos apie šiuolaikinę skulptūrą ir viešąjį meną. Organizatoriai planuoja, kad įvairiose veiklose iš viso dalyvaus apie 4 500 žmonių.

    Tarp įžanginių iniciatyvų minimos skulptorės ir pedagogės Sigitos Dackevičiūtės organizuotos molio lipdymo dirbtuvės vaikams. Taip pat rengiamos edukacijos suaugusiesiems, kuriose modernizmo architektūros pažinimas derinamas su praktiniais užsiėmimais.

    Viešųjų erdvių meno projektai pastaraisiais metais Europoje vis dažniau siejami ne tik su estetika, bet ir su miesto tapatybe bei kultūrine diplomatija. Kauno atvejis išsiskiria tuo, kad šiuolaikinė skulptūra čia tiesiogiai reaguoja į UNESCO saugomą architektūros paveldą, o sukurti kūriniai lieka miestui kaip ilgalaikė investicija.

  • Prieš valydami dulkes padarykite vieną dalyką: namai atrodys švarūs gerokai ilgiau

    Situacija pažįstama daugeliui: vos nuvalius lentynas ar televizoriaus ekraną, jau kitą dieną paviršius vėl padengia plonas dulkių sluoksnis. Dėl to susidaro įspūdis, kad dulkės namuose kaupiasi beveik akimirksniu.

    Tvarkymo specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne dulkių kiekyje, o valymo technikoje. Prieš pradedant šluostyti, verta padaryti vieną paprastą dalyką – vos sudrėkinti mikropluošto šluostę, nes taip dulkės surenkamos, o ne paskleidžiamos.

    Sausa šluostė dulkes išnešioja

    Valant visiškai sausa šluoste ar plunksnine šluotele, dalis dulkių pakyla į orą ir po kelių minučių vėl nusėda ant baldų, grindų bei kitų paviršių. Todėl vizualus švaros efektas neretai išlieka labai trumpai.

    Lengvai drėgna mikropluošto šluostė dulkes „priklijuoja“ ir sulaiko šluostės pluoštuose, mažindama jų sklaidą patalpoje. Svarbu, kad šluostė būtų tik vos drėgna, nes per daug vandens gali palikti ruožus ant baldų, stiklo ar blizgių paviršių.

    Kuo ypatingas mikropluoštas?

    Mikropluošto audinys sudarytas iš itin smulkių skaidulų, kurios geriau „sugriebia“ smulkias daleles nei įprasta medvilninė šluostė. Dėl šios struktūros dulkės dažniau lieka šluostėje, o ne išsisklaido ore.

    Lengvas sudrėkinimas dar labiau sustiprina dalelių surinkimą, ypač nuo lygių paviršių, tokių kaip spintelės, palangės ar buitinė technika. Tokia praktika ypač pasiteisina jautresnėse zonose, kur dulkės greitai matosi, pavyzdžiui, ant tamsių baldų.

    Vėdinimas ir siurbimas užtvirtina rezultatą

    Prieš valymą kelioms minutėms pravėrus langą arba įjungus vėdinimą, patalpose sumažėja ore tvyrančių dalelių, kurios kitu atveju greitai vėl nusėstų. Po dulkių valymo pravartu išsiurbti grindis dulkių siurbliu su kokybišku filtru, kad būtų surinkta tai, kas vis dėlto nukrito žemyn.

    Jei namuose yra augintinių ar daug tekstilės, dulkės gali kauptis sparčiau, todėl padeda ir reguliarus užuolaidų, dekoratyvinių pagalvių užvalkalų bei oro kondicionierių ar vėdinimo filtrų valymas. Kartais pakanka pakeisti vieną įprotį, kad namai švarūs atrodytų ilgiau ir tvarkymuisi reikėtų mažiau laiko.

  • Alavijas gelis po saulės nudegimo: gydytojai paaiškina, kada jis padeda, o kada gali pakenkti

    Alavijas daugeliui tapo kone pirmuoju pasirinkimu, kai oda po saulės ima kaisti, rausti ir perštėti. Vėsus gelis gali suteikti greitą palengvėjimą, tačiau svarbu suprasti, kad jis neištrina ultravioletinių spindulių jau padarytos žalos.

    Specialistai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis po nudegimo paprastai nėra alavijas. Pirmiausia reikia pasitraukti iš saulės, odą atvėsinti vėsiu dušu ar vonia ir dėti vėsias, drėgnas kompreses, o ledo tiesiai ant odos vengti, nes tai gali dar labiau sudirginti audinius.

    Kada alavijas tikrai praverčia?

    Alavijo gelis dažniausiai naudingas lengvo nudegimo atveju, kai oda tik paraudusi, jautri, bet nėra pūslių. Tokiu atveju gelis gali sumažinti tempimo pojūtį, suteikti vėsumo ir padėti palaikyti odos drėgmę, kuri po saulės poveikio greitai prarandama.

    Vis dėlto alaviją tiksliau būtų vertinti kaip priemonę diskomfortui mažinti, o ne gydyti nudegimą. Nudegimas yra uždegiminė odos reakcija į per didelę UV spinduliuotės dozę, todėl svarbiausia yra raminti odą, saugoti ją nuo papildomo dirginimo ir leisti gijimo procesams vykti natūraliai.

    Kaip išsirinkti tinkamą gelį?

    Ne kiekvienas produktas, pažymėtas „alavijo“ užrašu, tinka sudirgusiai odai. Po nudegimo saugiausia rinktis kuo paprastesnės sudėties gelį, kuriame didelė alavijo dalis, o kvapiklių ir kitų potencialiai dirginančių priedų yra kuo mažiau.

    Gelis gali būti laikomas šaldytuve, nes vėsesnė priemonė dažnai maloniau veikia įkaitusią odą. Tačiau šaldiklio reikėtų vengti, nes pernelyg šalta temperatūra gali sukelti papildomą dirginimą.

    Alavijas iš augalo: saugu ne visada

    Naudoti alaviją tiesiai iš augalo galima, bet reikalingas atsargumas. Alavijo lapo viduje esantis skaidrus gelis skiriasi nuo gelsvo latekso sluoksnio, kuris kai kuriems žmonėms gali dirginti odą.

    Dėl to nerekomenduojama tiesiog nulaužti lapo ir juo trinti nudegusios vietos. Jei renkatės natūralų variantą, geriau naudoti tik kruopščiai atskirtą skaidrų gelį ir pirmiausia išbandyti jį ant mažo odos ploto.

    Po saulės nudegimo taip pat vertėtų vengti riebių liaudiškų priemonių, tokių kaip sviestas ar aliejus, nes jos gali sulaikyti šilumą odoje ir sustiprinti nemalonius pojūčius. Svarbu gerti pakankamai vandens, nes organizmas gali netekti daugiau skysčių, o oda laikinai tampa jautresnė.

    Net jei kitą dieną paraudimas sumažėja, tai nereiškia, kad UV spindulių padaryta žala išnyko. Pasikartojantys nudegimai didina priešlaikinio odos senėjimo ir odos vėžio riziką, todėl alavijo gelio nereikėtų laikyti būdu vakare „pataisyti“ dienos saulėje.

    Jei atsiranda didelės pūslės, stiprus patinimas, labai intensyvus skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, silpnumas, galvos svaigimas ar sąmonės sutrikimai, reikėtų kreiptis į medikus. Ypač svarbu nedelsti, jei stipriai nudegė mažas vaikas.

    Dažniausiai saugiausia seka po lengvo nudegimo yra paprasta: pasitraukti iš saulės, atvėsinti odą ir tik tada tepti švelnų drėkiklį, įskaitant alavijo gelį. O geriausia apsauga nuo nudegimo išlieka profilaktika: šešėlis, tinkami drabužiai ir apsauginės priemonės nuo saulės.

  • Rugiagėlių arbata grįžta į madą: kada rinkti žiedlapius ir kam ji gali būti naudinga

    Ryškiai mėlynos rugiagėlės vasarą puošia pievas ir javų laukus, tačiau jos vertinamos ne vien dėl grožio. Rugiagėlių (Centaurea cyanus) žiedlapiai nuo seno naudoti žolelių arbatoms ir kompresams, o šiandien augalas vėl atrandamas natūralios savijautos ritualuose.

    Specialistai pabrėžia, kad žolelių arbatos turėtų būti laikomos kasdienės mitybos dalimi, o ne vaistu rimtoms ligoms gydyti. Rugiagėlė siejama su švelniu, tradiciškai aprašomu poveikiu, tačiau mokslinių duomenų apie aiškiai patvirtintas indikacijas vis dar nedaug.

    Kaip saugiai rinkti rugiagėles?

    Arbatai paprastai renkami tik mėlyni žiedlapiai, o ne visa žiedyno galvutė. Geriausia rinkti sausą, saulėtą dieną, kai ryto rasa jau nudžiūvusi, ir pasirinkti pilnai prasiskleidusius, dar nevystančius žiedus.

    Svarbiausia vengti pakelių, intensyviai dirbamų laukų ir vietų, kur galėjo būti naudotos augalų apsaugos priemonės. Jei kyla abejonių dėl švaros, saugesnė alternatyva yra vaistinėse ar patikimose žolininkystės parduotuvėse įsigytos džiovintos žaliavos.

    Džiovinimas ir laikymas

    Nuskinti žiedlapiai turėtų būti plonu sluoksniu paskleisti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kad neprarastų spalvos ir aromato. Tiesioginė saulė dažnai išblukina žaliavą ir gali sumažinti joje esančių medžiagų kiekį.

    Dažniausiai džiovinimas trunka apie savaitę, kol žiedlapiai tampa trapūs. Laikyti rekomenduojama sandariame inde ar popieriniame maišelyje, sausoje vietoje, kad neatsirastų drėgmė ir pašaliniai kvapai.

    Kaip paruošti rugiagėlių arbatą?

    Vienam puodeliui dažniausiai pakanka 1–2 arbatinių šaukštelių džiovintų žiedlapių ir maždaug 200 mililitrų karšto, bet ne verdančio vandens. Arbatą patariama užplikyti ir palaikyti 8–10 minučių, tuomet nukošti.

    Skonis paprastai apibūdinamas kaip švelnus ir lengvai žiedinis, todėl neretai derinamas su medumi, mėtomis ar citrina. Jei mėgstate žolelių mišinius, rugiagėlių žiedlapiai dažnai naudojami ir kaip spalvą suteikiantis priedas.

    Kuo gali būti naudinga ir kam geriau vengti?

    Liaudies praktikoje rugiagėlių arbatai priskiriamas lengvas šlapimą varantis poveikis ir vartojimas po sotesnio maisto. Atvėsinta arbata tradiciškai naudojama kompresams, ypač po ilgos dienos prie ekranų ar jaučiant akių nuovargį.

    Vis dėlto žolelių arbatas verta vartoti saikingai, o turint lėtinių ligų ar vartojant vaistus, dėl reguliaraus vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Atsargumas ypač svarbus žmonėms, alergiškiems astrinių šeimos augalams, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

    Rugiagėlė turi ir aiškų kultūrinį krūvį: Baltijos regione ji siejama su vasaros laukais, paprastumu ir ištverme. Nors pasakojimai apie simbolinę ar net mistinę augalo reikšmę yra folkloro dalis, jie prisideda prie to, kad kuklus žiedas šiandien vėl tampa mažų kasdienių ritualų dalimi.

    Virtuvėje valgomais laikomi rugiagėlių žiedlapiai dažniausiai naudojami kaip dekoras salotoms, desertams ar gėrimams, tačiau ir čia galioja ta pati taisyklė: naudoti tik švarią, patikimos kilmės žaliavą. Taip rugiagėlės gali tapti ne tik vasaros simboliu, bet ir subtiliu skonių bei spalvų akcentu.

  • Termokrūzė vasarai: paprastas triukas, kad šaltis laikytųsi ilgiau ir tiktų net desertams

    Termokrūzė daugeliui siejasi su karšta kava žiemos rytais, tačiau dvigubų sienelių vakuuminė konstrukcija veikia abiem kryptimis. Ji ne tik padeda išlaikyti šilumą, bet ir sulėtina gėrimų bei maisto sušilimą, todėl vasarą gali tapti praktišku kasdieniu daiktu.

    Kelionėje į paplūdimį, iškyloje ar ilgesniame važiavime termokrūzėje verta laikyti ne vien vandenį ar limonadą. Joje patogiai ilgiau išlieka vėsūs supjaustytas arbūzas, uogos, vynuogės, jogurtas, šaltos sriubos ar tirštieji kokteiliai, o trumpuose maršrutuose ji pasitarnauja ir ledams.

    Vis dėlto termokrūzė nėra šaldytuvas: kuo aukštesnė lauko temperatūra ir kuo dažniau ją atidarinėsite, tuo greičiau turinys sušils. Dėl to geriausia užkandžius suvalgyti vienu kartu, o ne vis atidarinėti indą kas kelias minutes.

    Triukas, kurį pamiršta daugelis

    Gamintojai dažnai rekomenduoja prieš naudojimą termokrūzę trumpai paruošti. Kelias minutes į ją įpilkite šalto vandens su ledu, kad atvėstų vidinės sienelės, tuomet vandenį išpilkite ir tik tada dėkite maistą ar pilkite gėrimą.

    Šis žingsnis svarbus todėl, kad net kambario temperatūros indas pradžioje dalį šalčio „atiduoda“ savo sienelėms. Iš anksto atvėsinta termokrūzė padeda ilgiau išlaikyti norimą temperatūrą, ypač jei įdedate jau gerai atšaldytą turinį.

    Kada termokrūzės geriau nenaudoti

    Nors termokrūzė universali, ne visi produktai jai tinka. Ilgesnį laiką joje nereikėtų laikyti greitai gendančių produktų, kuriems būtina nuolatinė laikymo šaltyje grandinė, pavyzdžiui, žalios mėsos ar žuvies.

    Karštomis dienomis rizikinga kelias valandas termokrūzėje laikyti ir jautrius pieno produktus, jei nesate tikri, kad jie išliks saugioje temperatūroje. Maisto saugos rekomendacijos pabrėžia, kad ilgai laikant gendančius produktus šilčiau, bakterijos dauginasi greičiau, todėl geriau rinktis trumpesnį laikymą ir vartoti kuo greičiau.

    Mažas vasaros „mini šaldytuvas“

    Jei automobilyje neturite šaltkrepšio ar šaldymo elementų, termokrūzė gali atstoti mini sprendimą vienai ar dviem porcijoms. Ji ypač patogi desertams, kai norisi įsidėti atšaldytą jogurtą, varškės desertą ar kitą šaltesnį užkandį.

    Teisingai paruošta ir rečiau atidaroma termokrūzė leidžia ilgiau išlaikyti malonią vėsą, todėl vasarą ją verta vertinti ne tik kaip kavos indą. Tai paprastas būdas patogiau planuoti išvykas, mažiau priklausant nuo artimiausios parduotuvės ar šaldytuvo.

  • Šis vakarinis įprotis sode pritraukia šliužus: ryte vėl skylėtos salotos ir braškės

    Vasarą su šliužais daržuose ir gėlynuose kovoja tūkstančiai žmonių, tačiau net ir panaudojus granules ar spąstus rytais lapuose vėl matyti naujos skylės. Sodininkystės specialistai atkreipia dėmesį, kad problemą dažnai paaštrina ne jų gausa, o vienas labai įprastas laistymo įprotis.

    Šliužai aktyviausi sutemus ir naktį, kai temperatūra krenta, o drėgmė pakyla. Jei dirva ir veja vakare ką tik gausiai palaistytos, jiems tai tampa ideali aplinka judėti toliau, ilgiau maitintis ir lengviau pasiekti jautriausius augalus.

    Vakarinis laistymas jiems palankus

    Daugelis daržą renkasi laistyti vakare, nes saulė nebėra tokia kaitri, vanduo mažiau išgaruoja, o augalai per naktį spėja pasisavinti drėgmę. Tačiau kartu vakarinis laistymas sukuria drėgną paviršių būtent tuo metu, kai šliužai išlenda iš slėptuvių.

    Šliužų kūnas greitai netenka vandens, todėl jie vengia sausros ir karščio. Dieną jie slepiasi po lentomis, akmenimis, vazonais, tankiu mulčiu ar lapų sankaupomis, o drėgnas vakaras jiems leidžia migruoti plačiau ir neperdžiūti.

    Kada ir kaip laistyti?

    Specialistai rekomenduoja, jei tik įmanoma, laistyti anksti ryte, kad iki vakaro dirvos paviršius spėtų pradžiūti. Tai mažina naktinę drėgmę prie augalų ir kartu sumažina sąlygas šliužams maitintis.

    Jei laistyti ryte nepavyksta, verta keisti būdą: vandenį pilti tiesiai prie šaknų, o ne šlapinti visą lysvę ar veją. Taip drėgmė pasiekia augalą, bet paviršius išlieka mažiau patrauklus kenkėjams ir paprastai sunaudojama mažiau vandens.

    Dar viena klaida – per storas mulčias

    Mulčias padeda sulaikyti drėgmę ir mažina piktžoles, tačiau per storas ir nuolat šlapias sluoksnis tampa patogia slėptuve. Tokiose vietose šliužai lengviau išsilaiko net ir karštesnėmis dienomis, o vakare greitai persikelia ant augalų.

    Mulčio atsisakyti nebūtina, tačiau pravartu stebėti, ar po juo nesusidaro nuolat drėgnos kišenės. Jei mulčias labai tankus, jį galima papurenti ar ploninti, ypač aplink jautriausius augalus.

    Kovojant su šliužais verta sutvarkyti ir slėptuves: nepalikti drėgnų lentų, vazonų ar augalinių atliekų, retinti pernelyg tankius sodinimus, kad geriau cirkuliuotų oras. Praktika rodo, kad pakeitus laistymo laiką ir drėgmės valdymą, šliužų daroma žala dažnai sumažėja net ir be papildomų priemonių.