CP v2

Blog

  • Sultinga sprandinė orkaitėje: vienas žingsnis, kuris padaro kiekvieną riekę minkštą ir švelnią

    Kai norisi sotaus naminio patiekalo be ilgo stovėjimo prie viryklės, sprandinė, kepta uždengtame inde su padažu, yra vienas patikimiausių pasirinkimų. Ilgesnis kepimas žemesnėje temperatūroje leidžia riebaliniams sluoksneliams pamažu ištirpti, todėl mėsa išlieka sultinga ir lengvai pjaustoma plonomis riekėmis.

    Didžiausia šio patiekalo paslaptis yra trumpas, bet labai svarbus etapas prieš kepimą: mėsos apkepinimas gerai įkaitintoje keptuvėje. Taip susidaro ryškesnis skonis ir gražesnė spalva, o keptuvėje likusios apskrudusios dalelės vėliau sustiprina padažą.

    Kas užtikrina sprandinės sultingumą

    Sultingumui svarbiausia ne tik temperatūra, bet ir tai, kad kepimo indas būtų sandariai uždengtas. Garai cirkuliuoja viduje, skysčiai neišgaruoja per greitai, o mėsa tolygiau suminkštėja, todėl pjaustant ji netrupa.

    Į padažą dažniausiai keliauja svogūnai, česnakas, garstyčios ir šiek tiek pomidorų pastos, o prieskoniai suteikia švelniai šiltą, sodrų aromatą. Lauro lapai ir kvapieji pipirai suteikia klasikinį keptos mėsos padažo charakterį, tinkantį tiek kasdienai, tiek šventiškesniam stalui.

    Sprandinė su kepimo padažu

    Prieš gaminimą sprandinę nusausinkite, įtrinkite druska, pipirais, saldžiąja paprika ir mairūnu. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir mėsą trumpai apkepkite iš visų pusių, kol aiškiai apskrus.

    Perkelkite mėsą į karščiui atsparų indą su dangčiu. Toje pačioje keptuvėje apkepkite smulkintus svogūnus ir česnaką, įmaišykite garstyčias bei pomidorų pastą, tada supilkite sultinį, sudėkite lauro lapus ir kvapiuosius pipirus, užvirkite.

    Karštu padažu užpilkite mėsą, indą uždenkite ir kepkite apie 2 valandas 170 laipsnių temperatūroje. Iškepusiai sprandinei leiskite pailsėti apie 10 minučių, kad riekės pjaustant išliktų tvirtos ir sultys neišbėgtų.

    Padažą nupilkite į puodą, o tirštumui sureguliuoti įmaišykite miltus, išmaišytus su trupučiu šalto vandens, ir trumpai pavirkite, kol sutirštės. Pabaigoje įdėkite sviesto, kad skonis būtų švelnesnis, o padažas blizgesnis, tada patiekite sprandinę gausiai aplietą padažu.

    Geriausiai šis patiekalas dera su bulvių koše, bulviniais virtinukais ar švelniais bulviniais kukuliais, o gaivesnei pusiausvyrai tinka troškinti burokėliai arba raudonieji kopūstai su obuoliais. Lengvas rūgštumas subalansuoja sodrų padažą ir išryškina mėsos skonį.

  • Nė gramo miltų: šie bulvinių krakmolų blyneliai visada elastingi ir nesuplyšta

    Jei norisi plonų, minkštų blynelių, bet namuose nėra miltų arba jų tiesiog vengiama, išeitis gali būti bulvių krakmolas. Sumaišytas su kiaušiniais ir pienu jis sukuria lengvą, elastingą tešlą, kuri kepant mažiau plyšta ir lengviau vyniojasi.

    Svarbiausias niuansas – krakmolas greitai nusėda dubens dugne, todėl tešlą verta gerai permaišyti prieš kiekvieną kepimą. Taip blynelių storis bus tolygus, o tekstūra išliks vienoda nuo pirmo iki paskutinio.

    Tokie blyneliai tinka ir saldžiai, ir sūriai versijai. Juos galima patiekti su varške ir vaisiais, uogiene ar obuoliais su cinamonu, o pietums su vištiena, špinatais, grybais ar daržovėmis.

    Kaip iškepti, kad nesuplyštų

    Kepimui geriausia rinktis keptuvę su nepridegančia danga ir ją gerai įkaitinti dar prieš pilant pirmąją tešlos porciją. Riebalų reikia visai nedaug: per didelis jų kiekis gali lemti nelygius, riebesnius blynelius ir sunkesnį apvertimą.

    Tešlą pilkite plonu sluoksniu ir kepkite maždaug 1 minutę, kol apačia sutvirtės ir lengvai parus. Tuomet atsargiai apverskite ir pakepkite dar kelias dešimtis sekundžių, o prieš kitą blyną tešlą vėl permaišykite.

    Ingredientai ir paruošimas

    Reikės 3 kiaušinių, 250 mililitrų pieno, 80 gramų bulvių krakmolo, 20 gramų sviesto, 10 gramų cukraus, žiupsnelio druskos ir apie 10 mililitrų aliejaus keptuvei patepti. Kiaušinius išplakite su pienu, cukrumi ir druska, įmaišykite ištirpintą sviestą, suberkite krakmolą ir išmaišykite iki vientisos, skystos tešlos.

    Palikite tešlą apie 10 minučių pastovėti, o prieš kepimą dar kartą gerai permaišykite. Iškeptus blynelius dėkite vieną ant kito ir pridenkite lėkšte ar švariu rankšluosčiu, kad kraštai neišdžiūtų ir jie išliktų minkšti.

    Ką dėti į vidų?

    Saldžiam įdarui tinka varškė su vanile, maskarponė, uogienė ar vaisiai, ypač jei norisi lengvo deserto. Sūriam variantui rinkitės mėsą, daržoves, sūrį ar grybų įdarą – elastinga tešla patogiai susisuka ir išlaiko formą.

    Jei norisi dar švelnesnio skonio, pieną galima keisti dalimi vandens, o saldumą reguliuoti pagal pasirinktą įdarą. Principas paprastas: kuo plonesnis sluoksnis ir kuo geriau įkaitinta keptuvė, tuo lengviau blyną apversti ir iškepti be įtrūkimų.

  • Gruzinų triukas tešlai: įdėsite daugiau įdaro, o koldūnai vis tiek neplyš ir nesuskils

    Chinkaliai – vienas žinomiausių Sakartvelo virtuvės patiekalų, dažnai lyginamas su koldūnais, tačiau jų forma ir valgymo būdas kitoks. Tai tarsi mažos tešlos piniginės su tvirčiau suspaustu viršumi, o viduje paprastai būna mėsa, svogūnai, prieskoniai ir sultinys. Dėl skysčio įdaro tešla turi būti ypač elastinga ir tvirta.

    Svarbiausia chinkalių tešlos paslaptis nėra egzotiški priedai, o ilgesnis ir intensyvesnis minkymas. Kai tešla minkoma 10–12 minučių, glitimo tinklas susiformuoja tvirtesnis, todėl kraštai geriau sukimba, o koldūnai atlaiko sunkesnį įdarą. Toks metodas praverčia ir ruošiant įprastus virtinius ar koldūnus su sultingesniu įdaru.

    Kitas būtinas žingsnis – tešlos poilsis. Pailsėjusi apie 30 minučių ji tolygiau sugeria vandenį, tampa minkštesnė, lengviau kočiojama ir mažiau traukiasi. Tešlą verta laikyti uždengtą, kad paviršius neapdžiūtų ir vėliau nesutrūkinėtų lipdant.

    Kaip paruošti tvirtą tešlą

    Kočiojant svarbu nepersistengti su miltais ant stalo, nes jų perteklius sausina tešlą ir silpnina kraštų sulipimą. Jei norite chinkaliams būdingo rezultato, kiekvieną tešlos gabalėlį kočiokite taip, kad kraštai būtų plonesni nei vidurys. Tuomet raukšlės lengviau susiformuoja, o dugnas išlieka tvirtesnis.

    Tešlai paprastai pakanka kvietinių miltų, šilto vandens ir druskos. Sumaišę ingredientus, tešlą pirmiausia sujunkite dubenyje, o tada perkelkite ant stalviršio ir minkykite, kol taps lygi ir elastinga. Po poilsio trumpai perminkykite, kad atgautų tamprumą, ir laikykite uždengtą, kol dirbate su atskiromis porcijomis.

    Kas tinka tradiciniam įdarui

    Chinkalių įdaras dažniausiai gaminamas iš maltos jautienos arba jautienos ir avienos mišinio. Prie mėsos dedama smulkiai pjaustytų svogūnų, druskos, šviežiai maltų pipirų, o sultingumui įpilama šalto vandens arba sultinio. Masė turi būti drėgna ir sultinga, bet vis tiek pakankamai rišli, kad būtų patogu lipdyti.

    Suformuotas tešlos pinigines reikia sandariai užspausti, kad verdant neprabėgtų sultinys. Chinkaliai verdami dideliame puode švelniai verdančiame vandenyje, o išgriebiami praėjus maždaug 8–10 minutėms po to, kai iškyla į paviršių. Teisingai išminkyta ir pailsinta tešla padeda išlaikyti formą, net kai įdaro norisi įdėti daugiau.

  • Į grybų padažą įmaišau japonišką miso: skonis tampa gilesnis, visi prašo recepto

    Klasikinis grybų padažas dažniausiai siejamas su grietinėle, svogūnu ir gerai apkepintais grybais. Didžiausia jo paslaptis gimsta keptuvėje, kai grybai apskrunda ir atsiskleidžia aromatas, todėl papildomų prieskonių dažnai net nereikia.

    Vis dėlto yra vienas japoniškas ingredientas, kuris subtiliai sustiprina skonį ir padaro padažą ryškesnį. Tai miso pasta, suteikianti umami pojūtį, dėl kurio padažas atrodo sodresnis net naudojant pievagrybius ar šaldytus miško grybus.

    Sodresnis skonis su miso

    Miso pasta gaminama fermentuojant sojas, neretai pridedant ryžių arba miežių. Fermentacija sukuria sūrų, gilesnį skonį, kuris puikiai dera su grybais, nes ir jie natūraliai turi umami natų.

    Šis priedas nepaverčia patiekalo azijietišku ir neatima naminio charakterio. Miso tiesiog sustiprina bendrą skonio pilnumą, todėl padažas atrodo labiau koncentruotas ir aromatingas.

    Dažniausiai pasirenkama šviesi miso rūšis, vadinama shiro miso, nes ji švelnesnė ir lengviau susimaišo su grietinėle. Svarbu prisiminti, kad miso yra sūri, todėl druską geriausia dėti tik pačioje pabaigoje.

    Kaip teisingai įmaišyti miso

    Kad miso tolygiai pasiskirstytų ir neliktų gumulėlių, jos nereikėtų dėti tiesiai į keptuvę. Patikimiausias būdas yra pirmiausia pastą išmaišyti su keliomis šaukštomis šilto padažo ir tik tada supilti atgal.

    Taip miso lengvai susijungia su grietinėle ir išlaikoma lygi, vientisa konsistencija. Jei padažas per tirštas, jį galima praskiesti sultiniu, o jei per skystas, trumpai pakaitinti be dangčio.

    Ingredientai ir gaminimas

    Gaminimui prireiks apie 500 g miško grybų arba pievagrybių, 150 g svogūno, 30 g sviesto, 200 ml 30 proc. riebumo grietinėlės, 250 ml sultinio, apie 20 g šviesios miso pastos, 10 ml sojų padažo, 10 g kvietinių miltų, juodųjų pipirų ir petražolių.

    Pirmiausia apkepinamas svogūnas, tuomet sudedami grybai ir kepama, kol išgaruoja skystis ir jie apskrunda. Įmaišomi miltai, supilamas sultinys, padažas trumpai pavirinamas, tada įpilama grietinėlė ir įmaišoma miso, prieš tai ją praskiedus keliais šaukštais karšto padažo.

    Tokį grybų padažą patogu derinti su bulvių koše, bulviniais blynais, kepta mėsa ar paukštiena, taip pat su makaronais. Pabaigoje verta paragauti ir tik tada spręsti, ar dar reikia druskos, nes miso ir sojų padažas jau suteikia sūrumo.

  • Keptas kas sekmadienį vietoj blynų: omletas, kuris atrodo kaip iš brangaus restorano

    Imperatoriškasis omletas, dar vadinamas Kaiserschmarrn, yra klasikinis austriškas desertas, dažnai patiekiamas suplėšytas į netaisyklingus gabalėlius. Vienoje jis vertinamas ne tik kaip sotūs pusryčiai, bet ir kaip populiarus saldus užkandis, kurį ypač mėgsta keliautojai ir gatvės maisto gerbėjai.

    Šio patiekalo sėkmės paslaptis – purumas, kurį suteikia iki standžių putų išplakti baltymai. Juos svarbu įmaišyti švelniai, kad masė neišsileistų, o omletas išliktų lengvas ir minkštas, bet kartu turėtų apskrudusius kraštus.

    Kaip išgauti purumą?

    Kepant svarbiausia pasirinkti vidutinę kaitrą: per didelė greitai apskrudins paviršių, o vidus nespės sutvirtėti. Patogu omletą pirmiausia apkepti kaip vientisą, o vėliau mentele padalyti, apversti dalis ir galiausiai suplėšyti į mažesnius gabalėlius, kad apskrustų iš visų pusių.

    Šis omletas ypač tinka vėsesniu metų laiku, kai norisi jaukaus, šilto ir sotaus saldaus patiekalo. Jį geriausia patiekti iškart, kol kraštai dar traškūs, o vidus išlieka švelnus.

    Kokius vaisius rinktis?

    Klasikinis variantas dažnai patiekiamas su vaisiais ir cukraus pudra, o rudenį ypač dera karamelizuotos slyvos. Vietoj jų tinka ir griežinėliais pjaustyti obuoliai, kriaušės ar abrikosai, kuriuos galima trumpai pakepinti svieste su cukrumi ir cinamonu.

    Jei norisi sodresnio skonio ir tekstūros, prie vaisių galima įmaišyti saują smulkintų graikinių riešutų arba migdolų drožlių. Svarbu rinktis prinokusius, bet tvirtus vaisius, kad kepant jie neprarastų formos ir nevirstų tyre.

    Receptas su karamelizuotomis slyvomis

    Omletui prireiks 4 kiaušinių, 120 mililitrų pieno, 100 gramų kvietinių miltų, 30 gramų cukraus, 8 gramų vanilinio cukraus, 1 gramo druskos ir 1 šaukšto sviesto kepimui. Patiekimui tiks cukraus pudra, o slyvoms – apie 500 gramų slyvų, 30 gramų rudojo cukraus, 1 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių ir pusės arbatinio šaukštelio cinamono.

    Pirmiausia atskirkite baltymus nuo trynių, trynius išmaišykite su pienu, cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska, tada įmaišykite miltus, kad neliktų gumulėlių. Baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į tešlą, o masę kepkite svieste ant vidutinės kaitros, vėliau padalykite, apverskite ir suplėšykite gabalėliais, kad lengvai apskrustų.

    Atskiroje keptuvės dalyje arba po omleto kepimo karamelizuokite slyvas svieste su rudojo cukraus, citrinos sulčių ir cinamono mišiniu 5–7 minutes. Karštus vaisius dėkite ant omleto ir pabarstykite cukraus pudra.

  • Valgykite kelis kartus per savaitę: rauginti kopūstai stabilizuoja cukrų ir stiprina žarnyną

    Rauginti kopūstai – vienas paprasčiausių fermentuotų produktų, kuris dėl pieno rūgšties bakterijų ir skaidulų siejamas su geresne žarnyno veikla. Mitybos specialistai pabrėžia, kad reguliarus fermentuotų daržovių vartojimas gali prisidėti prie įvairesnės mikrobiotos ir geresnio virškinimo.

    Fermentacijos metu kopūstuose natūraliai susidaro organinės rūgštys ir biologiškai aktyvūs junginiai, o pats produktas tampa lengviau virškinamas. Raugintuose kopūstuose taip pat yra vitaminų ir mineralų, o ypač vertinamos skaidulos, kurios padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

    Kodėl siejama su cukraus kontrole?

    Rauginti kopūstai turi nedaug energinės vertės, tačiau yra sotūs, nes juose gausu skaidulų. Skaidulos lėtina maisto slinkimą virškinamajame trakte ir gali švelninti staigius gliukozės šuolius po valgio, ypač kai produktas valgomas kartu su baltymais ir riebalais.

    Svarbu suprasti, kad pats produktas nėra gydymo priemonė, tačiau gali būti naudingas pasirinkimas sudarant subalansuotą racioną. Sergantiems diabetu ar turintiems atsparumą insulinui mitybos keitimus verta derinti su gydytoju ar dietologu.

    Nauda žarnynui ir imunitetui

    Pieno rūgšties bakterijos siejamos su žarnyno mikrobiotos pusiausvyra, o ši tema pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių mitybos moksle. Nors mikrobiotos pokyčiai priklauso nuo viso raciono, fermentuoti produktai dažnai minimi kaip praktiškas kasdienis pasirinkimas.

    Rauginti kopūstai taip pat prisideda prie vitamino C gavimo, nors jo kiekis priklauso nuo laikymo ir paruošimo būdo. Šis vitaminas svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, todėl šaltuoju metų laiku raugintos daržovės dažnai prisimenamos kaip tradicinis, lengvai prieinamas priedas prie patiekalų.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Ne visiems rauginti kopūstai tinka vienodai. Dėl rūgštumo jie gali paaštrinti rėmens ar refliukso simptomus, o jautresnį virškinimą turintiems žmonėms kartais sukelia pilvo pūtimą ar diskomfortą.

    Kitas svarbus aspektas – druska. Parduotuviniuose produktuose jos gali būti nemažai, todėl sergantiems hipertenzija ar inkstų ligomis verta rinktis mažiau sūrius variantus, porcijas mažinti arba kopūstus trumpai perplauti vandeniu.

    Į kasdienę mitybą raugintus kopūstus paprasčiausia įtraukti kaip garnyrą prie pietų ar vakarienės, dėti į salotas ar šiltus patiekalus. Sveikatai palankiausia, kai jie tampa bendro, įvairaus ir daržovėmis turtingo raciono dalimi, o ne vieninteliu „stebuklingu“ produktu.

  • Kodėl naminis pomidorų tyrės puodas apkarsta: viena klaida plakant sugadina visą skonį

    Naminė pomidorų tyrė paprastai turi būti intensyvi, kvapni ir švelniai salstelėjusi, tačiau kartais net ir iš pirmo žvilgsnio gerų pomidorų gaunamas kartus poskonis. Dažniausiai tai lemia ne vien daržovių kokybė, o paruošimo ir terminio apdorojimo smulkmenos, kurios virtuvėje lengvai praslysta pro akis.

    Viena dažniausių priežasčių – per daug susmulkintos pomidorų dalys, kurios suteikia kartumo. Plakant trintuvu lengva į tyrę įtraukti kietas vietas prie kotelio, žalius fragmentus ar pažeistas dalis, o jos, ypač didesniu kiekiu, ima dominuoti skonyje. Dėl to prieš smulkinimą verta pašalinti kotelio tvirtinimosi vietą ir įtartinus, žalsvus gabalėlius.

    Skoniui didelę įtaką daro ir pomidorų brandumas. Neprinokę pomidorai turi mažiau natūralios saldybės ir daugiau rūgščių, sutraukiančių natų, todėl tyrė gali atrodyti ne tik rūgštesnė, bet ir kartesnė. Geresnį rezultatą dažniausiai duoda mėsingos, gerai sunokusios veislės, ypač skirtos padažams ar konservavimui.

    Kartumas neretai atsiranda verdant, kai masė pradeda svilti prie puodo dugno. Net plona prisvilusi plėvelė greitai persiduoda visam kiekiui, todėl svarbu virti ant mažesnės kaitros, dažniau pamaišyti ir stebėti, ar dugne nesusidaro prikepusių vietų. Jei jaučiate svilėsių kvapą, prisvilusios dalies geriau nemaišyti į bendrą masę.

    Kaip pasiruošti, kad neapkartų?

    Praktika rodo, kad padeda paprastas principas: pirmiausia apdoroti tai, kas gali suteikti kartumo, o tik tada smulkinti. Patogiausia perpjauti pomidorus, pašalinti kietą kotelio vietą ir, jei yra daug žalių ar kietų fragmentų, juos išimti. Sėklalizdžių ir skysčio visiškai atsisakyti nebūtina, tačiau per didelis jų susmulkinimas gali pakeisti skonio balansą ir konsistenciją.

    Skiriasi ir gamybos būdai: kai kurie pirmiausia trumpai pakaitina pomidorus ir tik tada pertrina, kiti trina žalius, o paskui verda. Kaitinimas pradžioje dažnai padeda stabilizuoti konsistenciją ir sumažina išsisluoksniavimo riziką, o trinant žalius pomidorus tyrė gali būti skystesnė ir vėliau reikalauti ilgesnio nugarinimo.

    Ką daryti, jei tyrė jau karti?

    Karti tyrė ne visada reiškia, kad ją reikia išpilti. Jei kartumas nėra nuo svilėsių, skonį kartais pavyksta sušvelninti nedideliu riebalų kiekiu, nes jie apvalina skonį ir sumažina kartumo pojūtį. Taip pat gali padėti natūraliai saldesni ingredientai, pavyzdžiui, termiškai apdorota morka, kuri į tyrę įneša švelnios saldybės.

    Jei įtariate, kad kaltas prisvilimas, situacija sudėtingesnė: kartumas dažnai būna įsigėręs ir „maskavimas“ nepadeda. Tokiu atveju svarbiausia taisyklė – nemaišyti prikepusio sluoksnio su likusia dalimi ir kuo anksčiau perpilti masę į švarų indą, paliekant įtartiną dugną.

  • „Remixpoint“ atsisakė ETH, SOL, XRP ir DOGE: visa kripto strategija nuo šiol tik bitkoinas

    „Remixpoint“ atsisakė ETH, SOL, XRP ir DOGE: visa kripto strategija nuo šiol tik bitkoinas

    Japonijos biržoje kotiruojama bendrovė „Remixpoint“ pranešė pardavusi visas turėtas alternatyvių kriptovaliutų pozicijas ir pereinanti prie bitkoino kaip vienintelio kripto turto. Sprendimas grindžiamas vertinant rinkos sąlygas, rizikos ir grąžos santykį bei bendrovės finansinę strategiją.

    Bendrovė nurodė, kad rugsėjo 1 dieną realizavo 901,45 ETH, 13 920 SOL, 1 190 000 XRP ir 2 800 000 DOGE. Sandorių bendra vertė siekė apie 5 500 000 eurų, o rezultatas, lyginant su balansine verte, buvo maždaug 737 000 eurų pelnas.

    Didžiausia uždirbto pelno dalis teko ETH ir SOL pozicijoms, pelningai uždaryta ir XRP investicija, o DOGE pardavimas buvo nuostolingas. „Remixpoint“ teigimu, portfelio peržiūra atlikta atsižvelgiant į skirtingų kripto aktyvų kainų svyravimus, likvidumą ir jų vietą bendrovės rizikos valdyme.

    Po šių pardavimų „Remixpoint“ kripto portfelyje lieka tik bitkoinas. Bendrovė skelbė turinti apie 1 506 BTC, kurių vertė, priklausomai nuo rinkos kainos, siekia apie 115 300 000 eurų, ir pabrėžė, kad koncentracija į vieną aktyvą, jos vertinimu, aiškiau apibrėžia investavimo kryptį ir gali didinti kapitalo naudojimo efektyvumą.

    Įmonė taip pat pranešė uždirbanti iš turimų bitkoinų skolinimo, o laikotarpiu nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 31 dienos sukaupė 14,92 BTC skolinimo mokesčių. Tokia praktika pastaraisiais metais tampa vis dažnesnė tarp kriptoturtą laikančių bendrovių, tačiau kartu iškelia papildomą kontrahento ir likvidumo riziką.

    „Remixpoint“ nurodė svarstanti dalį lėšų, gautų iš altkoinų pardavimo, nukreipti į kitas augimo sritis, įskaitant didelės apimties baterijų kaupimo sprendimus elektros tinklams, taip pat stiprinti finansinę padėtį. Po pranešimo bendrovės akcijos Tokijo biržoje sesiją užbaigė apie 5 proc. kritimu.

  • Kapitalo injekcija „Capital B“: Adamas Backas skyrė 7,6 mln. eurų ir taikosi į 3 521 BTC

    Kapitalo injekcija „Capital B“: Adamas Backas skyrė 7,6 mln. eurų ir taikosi į 3 521 BTC

    Prancūzijos bitkoino rezervų bendrovė „Capital B“ pranešė pritraukusi 7,6 mln. eurų iš „Blockstream“ vadovo ir kriptografijos specialisto Adamo Backo. Investicija atlikta per privatų naujų akcijų platinimą, o gautos lėšos, kaip nurodo bendrovė, bus nukreiptos į veiklos finansavimą ir papildomą bitkoinų įsigijimą.

    Sandoryje naujos „Capital B“ akcijos išleistos su 15,4 proc. priemoka, lyginant su rugsėjo 1 dieną fiksuota uždarymo kaina. Iš viso išleista 13,18 mln. akcijų po 0,58 euro, o kartu su kiekviena akcija investuotojui suteikti keturi varantai, kurie ateityje gali leisti įsigyti papildomų akcijų iš anksto nustatytomis kainomis.

    Varantai gali atnešti dar 49,4 mln. eurų

    Bendrovė nurodė, kad iš viso su šiuo platinimu susieta 52,7 mln. varantų. Jei visi jie būtų įgyvendinti, „Capital B“ papildomai gautų apie 49,4 mln. eurų, tačiau kartu reikštų ir atitinkamą naujų akcijų emisiją, kuri keistų esamų akcininkų dalis.

    Varantai galioja penkerius metus, o jų įgyvendinimo kainos skirstomos į kelis lygius: 0,75 euro, 0,98 euro ir 1,27 euro. Tokia struktūra dažnai naudojama siekiant suderinti investuotojų paskatas su įmonės ilgalaikiu akcijos kainos augimu, kartu paliekant galimybę ateityje pritraukti papildomo kapitalo.

    Kiek BTC gali įsigyti „Capital B“?

    „Capital B“ teigimu, šio platinimo grynosios įplaukos po mokesčių ir sandorio išlaidų turėtų siekti apie 7,3 mln. eurų. Įmonė skaičiuoja, kad tai, kartu su vykdoma veikla, galėtų padėti įsigyti dar apie 376 BTC, o bendras potencialus turimų bitkoinų kiekis tuomet siektų 3 521 BTC.

    Pranešime pabrėžiama, kad tokio tipo bendrovės savo strategiją grindžia idėja laikyti bitkoiną kaip iždo rezervą ir taip ilgainiui didinti turimų skaitmeninių aktyvų vertę. Vis dėlto tai reiškia ir didesnę riziką, nes įmonės rezultatai bei galimybės pritraukti kapitalo gali smarkiai priklausyti nuo bitkoino kainos svyravimų.

    Backo įtaka įmonėje didėja

    Po šio sandorio Adamo Backo valdoma dalis „Capital B“ turėtų išaugti iki 17,77 proc., kai prieš platinimą ji siekė 14,82 proc. Bendrovė taip pat nurodė, kad jei ateityje būtų įgyvendinti visi su šiuo platinimu susiję varantai, Backo dalis galėtų pasiekti 27,8 proc.

    „Capital B“ pažymėjo, kad sandoris turėtų būti užbaigtas ne anksčiau kaip rugsėjo 3 dieną, nors dėl techninių priežasčių terminas gali pasislinkti keliomis dienomis. Toks finansavimo modelis rodo, kad bendrovė ir toliau siekia didinti bitkoino rezervus, tuo pačiu atsiremdama į didelių investuotojų paramą ir kapitalo rinkų instrumentus.

  • Vokietijos kosmoso startuolis „HyImpulse“ pritraukė per 50 mln. eurų: tikslas – europietiški startai

    Vokietijos kosmoso startuolis „HyImpulse“ pritraukė per 50 mln. eurų: tikslas – europietiški startai

    Investicija į europietišką startų grandinę

    Vokietijoje įsikūrusi kosmoso technologijų bendrovė „HyImpulse“ paskelbė pritraukusi daugiau nei 50 mln. eurų „Series A“ etapo pratęsimo investiciją. Įmonė kuria komercines suborbitines ir orbitines raketas, o gautas kapitalas turėtų paspartinti programų vystymą Europoje.

    Finansavimo etapą kartu vedė fondai JOIN Capital ir Ace Capital Partners, prisijungė ir nauji investuotojai, tarp jų North Ventures, BW-Capital, Bayern Kapital bei Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras DLR. Kartu investuoti tęsė ir esami akcininkai, įskaitant Campus Founders Ventures.

    „Šis finansavimas rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų komanda, technologija ir komercine vizija. Europai reikia suverenių, greitų ir ekonomiškai tvarių paleidimo pajėgumų“, – sakė „HyImpulse“ vadovas Christianas Schmiereris.

    Hibridinis variklis ir du keliai į rinką

    „HyImpulse“ įkurta 2018 metais kaip DLR atskirta įmonė, o jos pagrindas – nuosava hibridinės traukos technologija. Bendrovė teigia, kad sistemoje derinamas ne sprogus parafino kuras ir skystasis deguonis, siekiant paprastesnės architektūros ir didesnio saugumo.

    Įmonė vysto tiek suborbitines, tiek orbitines paslaugas, orientuodamasi į bandymų, tyrimų ir gynybos poreikius, kur svarbus greitas pasirengimas ir lankstumas. Pastaraisiais metais Europoje šis segmentas įgauna pagreitį dėl augančių saugumo rizikų ir noro mažinti priklausomybę nuo ne europietiškų paleidimo pajėgumų.

    Ką reiškia SR75 ir būsima SL1 raketa

    Bendrovė jau turi komercinę suborbitinę platformą SR75 ir 2024 metais įvykdė pirmąją skrydžio kampaniją Koonibba bandymų poligone Pietų Australijoje. Kitas SR75 startas planuojamas iš „SaxaVord Spaceport“ Škotijoje.

    „HyImpulse“ nurodo, kad SR75 ir suborbitinė kryptis gali būti naudojama hipergarsiniams bandymams, grėsmių imitacijai ir moksliniams eksperimentams, o skrydžių profilis esą gali pasiekti iki Mach 15. Tuo pačiu įmonė ruošia orbitinės raketos SL1 pirmąjį skrydį, kuris turėtų tapti žingsniu į reguliarias palydovų paleidimo paslaugas.

    Rinka: nuo mažųjų palydovų iki gynybos užsakymų

    Įmonė skelbia, kad jos užsakymų portfelis suborbitinėms ir orbitinėms programoms viršija 350 mln. eurų. Toks skaičius atspindi bendrą tendenciją Europoje, kur mažųjų palydovų rinka ir gynybiniai poreikiai didina spaudimą turėti daugiau vietinių, greitai pasiekiamų startų galimybių.

    „HyImpulse“ teigimu, papildomas kapitalas bus skirtas paslaugų komercializavimui, gamybos pajėgumų plėtrai ir veiklos mastelio didinimui. Bendrovė dirba keliuose padaliniuose, o komandoje yra daugiau nei 100 darbuotojų Neuenstadt, Ottobrunn ir Glazge.