CP v2

Blog

  • Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainos Specialiųjų pajėgų brigada „Juodasis miškas“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, anot jos, taikliai smogiama Rusijos mobiliajai vadavietei 5N63S su radarine įranga. Ši sistema laikoma svarbia S-300 priešlėktuvinės gynybos komplekso grandimi, užtikrinančia taikinių aptikimą ir raketų valdymą.

    Įraše matyti judantis transporto vienetas, kurį stebi žvalgybinis dronas, o netrukus į jį pataiko smogiamoji amunicija. Ukrainos pusė teigia, kad objektas buvo sunaikintas, tačiau vien iš paviešintos medžiagos pilnai patvirtinti galutinio sunaikinimo mastą sudėtinga.

    Kas yra 5N63S ir 30N6 radaras

    5N63S dažniausiai apibūdinamas kaip S-300 sistemos vadovavimo ir ugnies valdymo elementas, kuris sujungia radarą, ryšio įrangą ir valdymo postą. Jo paskirtis yra aptikti oro taikinius, juos sekti ir koordinuoti raketų paleidimą iš S-300 paleidimo įrenginių.

    Esminė šios grandies dalis yra 30N6 tipo taikinių sekimo ir raketų nukreipimo radaras, naudojamas valdyti raketų skrydį link taikinio. Viešai nurodoma, kad tokie radarai gali sekti daug taikinių ir dirbti kelių tikslų režimu, o aptikimo nuotolis priklauso nuo taikinio tipo, aukščio ir kovinės aplinkos.

    Kodėl smūgis gali būti reikšmingas

    Net jei ataka nesunaikino visos sistemos, laikinas vadavietės ar radaro išjungimas gali sutrikdyti konkretaus S-300 padalinio darbą. Tokiais atvejais nukenčia ne tik vienas automobilis ar antena, bet ir visos baterijos gebėjimas laiku aptikti taikinius, paskirstyti prioritetus ir nukreipti raketas.

    Šiuolaikiniame kare ypač svarbi tampa kova dėl oro gynybos „akių“ ir „smegenų“: radarų, ryšio mazgų ir valdymo punktų. Praktika rodo, kad dronai ir klajojančioji amunicija vis dažniau naudojami būtent tokiems taikiniams medžioti, nes jie dažnai yra brangesni, sunkiau pakeičiami ir kritiškai reikalingi visai sistemai.

    Vaizdo įrašas neatskleidžia nei tikslios vietos, nei datos, taip pat nematyti, ar pažeista įranga vėliau buvo evakuota ar remontuota. Vis dėlto pats faktas, kad tokio tipo objektai atsiduria dronų taikiklyje, pabrėžia augantį tikslinių smūgių vaidmenį ir didėjančią riziką net mobiliai oro gynybos infrastruktūrai.

  • Greitas internetas be šviesolaidžio: triukas su išoriniu 5G maršrutizatoriumi keičia žaidimą

    Greitas internetas be šviesolaidžio: triukas su išoriniu 5G maršrutizatoriumi keičia žaidimą

    Ilgą laiką buvo kartojamas paprastas naratyvas: jei namuose nėra šviesolaidžio, apie stabilų ir greitą internetą galima tik pasvajoti. Tačiau ryšio technologijos per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė, o LTE ir 5G daugelyje vietovių jau gali užtikrinti greitį ir delsą, tinkamą darbui, vaizdo skambučiams ar transliacijoms.

    Problema dažnai slypi ne operatoriuje ir ne pačioje 5G technologijoje, o fizikoje. Stori mūrai, gelžbetonis, energiją taupantys langai, namo vieta sklype ar net pastato orientacija ryšio bokšto atžvilgiu gali stipriai susilpninti signalą, todėl namuose internetas tampa nepastovus, nors telefone lauke ryšys atrodo puikus.

    Kas iš tikrųjų trukdo signalui?

    Mobilusis ryšys naudoja radijo bangas, kurias pastato konstrukcijos dalinai sugeria ir atspindi, o tai mažina signalo lygį ir didina triukšmą. Dėl to maršrutizatorius patalpoje dažniau persijungia tarp dažnių juostų, praranda stabilumą, o greitis svyruoja labiausiai tada, kai to mažiausiai reikia, pavyzdžiui, per nuotolinius susitikimus.

    5G pranašumas yra didesnės galimos spartos ir efektyvesnis tinklo panaudojimas, tačiau jam taip pat svarbi gera priėmimo vieta. Ten, kur ryšys patalpoje prastas, vien galingesnis vidinis maršrutizatorius ne visada išsprendžia problemą, nes pagrindinė kliūtis lieka tos pačios sienos.

    Sprendimas be gręžimo ir kabelių?

    Viena praktiškiausių alternatyvų šviesolaidžiui yra dviejų dalių sprendimas: išorinis mobiliojo ryšio maršrutizatorius ir vidinis įrenginys, kuris namuose paskirsto belaidį ryšį. Idėja paprasta: jei sienos slopina signalą, priėmimą reikia perkelti į lauką, kur ryšys dažniausiai būna stipresnis ir stabilesnis.

    Išorinis maršrutizatorius montuojamas ant fasado ar kitoje atviroje vietoje, kad galėtų patikimiau priimti LTE ar 5G signalą. Tuomet ryšys perduodamas į vidų, o vidinis maršrutizatorius užtikrina stabilų „Wi-Fi“ visame būste be sudėtingų darbų ir nelaukiant šviesolaidžio plėtros.

    Ką svarbu įvertinti prieš renkantis?

    Renkantis tokį sprendimą verta įsivertinti realų 5G ir LTE padengimą konkrečioje vietoje, ryšio bokšto atstumą bei tai, kur galima sumontuoti išorinį įrenginį. Praktikoje didžiausią skirtumą dažnai duoda ne teorinis maksimalus greitis, o stabilumas ir mažesni greičio šuoliai piko valandomis.

    Gamintojai, tokie kaip „ZTE“, siūlo tiek išorinius 5G įrenginius, tiek vidinius maršrutizatorius, pritaikytus darbui skirtingomis sąlygomis. Tokie sprendimai ypač aktualūs nuosavų namų gyventojams, priemiesčiuose ar mažesnėse gyvenvietėse, kur šviesolaidžio diegimas vėluoja, yra brangus arba techniškai sudėtingas.

    Alternatyva šviesolaidžiui šiandien nebėra vien kompromisas atostogoms ar avariniam atvejui. Tinkamai parinktas 5G sprendimas su išoriniu maršrutizatoriumi gali tapti pilnaverte kasdienio interneto infrastruktūra, ypač kai svarbiausia yra patikimas ryšys darbui, mokslams ir namų pramogoms.

  • Indonezija stato 500 km jūros sieną: kaina stulbina, bet ar ji tikrai sustabdys potvynius?

    Indonezija stato 500 km jūros sieną: kaina stulbina, bet ar ji tikrai sustabdys potvynius?

    500 kilometrų planas prieš potvynius

    Indonezija atgaivino vadinamosios Didžiosios jūros sienos projektą – daugiau kaip 500 kilometrų ilgio pylimų ir užtvarų sistemą palei Javos šiaurinę pakrantę. Ji turėtų sumažinti potvynių riziką ir apsaugoti tankiai apgyvendintas teritorijas, įskaitant Džakartos regioną.

    Projektas numatytas etapais ir suskirstytas į kelias dešimtis atkarpų, kurias planuojama įgyvendinti palaipsniui. Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad tai daugiametė programa, apimanti kelias provincijas ir savivaldybes.

    Kodėl vanduo kyla taip greitai?

    Javos šiaurinę pakrantę veikia du vienu metu stiprėjantys veiksniai: klimato kaita ir grunto sėdimas. Didėjančios liūtys bei aukštesnis jūros lygis reiškia dažnesnius užliejimus, o kai kuriose vietovėse žemė leidžiasi dėl intensyvaus požeminio vandens siurbimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien betonas problemos neišspręs, jei nebus sprendžiamos priežastys sausumoje. Be griežtesnės požeminio vandens naudojimo kontrolės, patikimesnio vandentiekio ir efektyvesnio upių valymo, užtvaros gali tapti tik laikinu palengvinimu.

    Kaina milžiniška, rizikos taip pat

    Bendra projekto kaina vertinama maždaug 70 milijardų eurų, o pradinis etapas Džakartos įlankoje galėtų kainuoti apie 7–9 milijardus eurų. Vyriausybė svarsto, kad užtvaros galėtų atlikti ir ekonominę funkciją: skatinti investicijas, kurti naujus verslo centrus ir pritraukti kapitalą pakrantės regionuose.

    Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokios apimties statybos gali pakeisti vandens apykaitą, pakenkti mangrovių ekosistemoms ir pabloginti upių būklę. Taip pat keliami klausimai dėl poveikio žvejybos bendruomenėms, kurių pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo pakrančių ir lagūnų biologinės įvairovės.

    „Siena gali veikti tik kaip platesnio plano dalis, o ne kaip vienintelis sprendimas“, – teigia klimatui atsparios infrastruktūros tyrėjai, vertinantys projektą. Pasak jų, be gyventojų įtraukimo, socialinių kompensacijų ir aiškaus aplinkosaugos plano rizika išlieka, kad brangi užtvara nepasieks laukto efekto.

    Indonezija jau yra susidūrusi su sudėtingu pasirinkimu tarp greitų inžinerinių sprendimų ir lėtesnių, bet sisteminių pokyčių. Ar Didžioji jūros siena taps proveržiu prisitaikant prie klimato kaitos, priklausys ne tik nuo statybų tempo, bet ir nuo to, ar lygiagrečiai bus tvarkomas vandens ūkis, upės ir pakrančių ekosistemos.

  • „Castorama“ kameros ir DI parduotuvėse? Klientų skundai įsiūbavo audrą – įmonė atsako

    „Castorama“ kameros ir DI parduotuvėse? Klientų skundai įsiūbavo audrą – įmonė atsako

    Lenkijoje veikiantis statybinių ir remonto prekių tinklas „Castorama“ pastarosiomis savaitėmis atsidūrė kritikos centre: dalis pirkėjų teigė buvę stabdomi darbuotojų ir klausiami, kodėl išėjo nieko nenusipirkę. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje tai greitai susieta su spėlionėmis apie kamerų naudojimą ir galimą DI taikymą.

    Viešojoje erdvėje skambėjo kaltinimai, kad kai kuriose parduotuvėse kameros esą fiksuoja pirkėjų srautus ir dalį žmonių, kurie išeina be prekių, o darbuotojai vėliau tokius klientus užkalbina. Tokia praktika pirkėjams pasirodė įkyri, o daliai darbuotojų, pasak publikacijų, kėlė diskomfortą ir įtampą.

    Įmonė neigia DI sekimą

    Reaguodama į kilusį triukšmą „Castorama“ išplatino paaiškinimą, kuriame atmetė teiginius apie DI naudojimą klientų elgsenai ar konkretiems asmenims sekti. Bendrovė tikina, kad nenaudoja sistemų, kurios identifikuotų žmones ar vertintų jų individualius veiksmus parduotuvėje.

    „Nenaudojame DI ir jokių sistemų konkretiems asmenims sekti“, – teigiama bendrovės pozicijoje.

    Pasak „Castorama“, parduotuvėse veikia tik paprasti įėjimų srauto skaičiavimo sprendimai, kurie leidžia suprasti, kada būna didžiausias pirkėjų judėjimas. Bendrovė pabrėžia, kad nerenka duomenų apie tai, kiek laiko konkretus žmogus praleidžia tam tikroje vietoje, ir nekuria intensyvaus judėjimo žemėlapių, vadinamųjų heat map.

    Ar darbuotojai spaudžiami dėl pirkimų?

    Kita kritikos kryptis buvo susijusi su įtarimais, kad darbuotojai gali būti vertinami pagal tai, ar klientas apsilankymą užbaigė pirkiniu. Įmonė tai neigia ir teigia, kad nei darbo vertinimas, nei atlygis nėra siejami su tokiu rodikliu.

    „Darbuotojų atlyginimai nėra priklausomi nuo to, ar klientas apsilankymą baigė pirkiniu“, – nurodė bendrovė.

    „Castorama“ aiškina, kad klientų srautų stebėjimas jai reikalingas pirmiausia darbo organizavimui: kai srautas didesnis, turi būti daugiau konsultantų ir kasų darbuotojų. Bendrovė tvirtina, jog tai įprasta mažmeninės prekybos praktika, padedanti planuoti pamainas ir užtikrinti aptarnavimo kokybę.

    Grafikai ir klientų apklausos

    Įmonė taip pat teigia, kad pamainos planuojamos pagal realius pirkėjų srautus ir galiojančius darbo teisės reikalavimus, o grafikai nėra sudaromi DI pagrindu. Pasak „Castorama“, mažmeninei prekybai įprasta, kad dalis darbuotojų dirba šeštadieniais, o už darbą tam tikromis dienomis taikomi priedai.

    Atskira tema tapo klientų atsiliepimų rinkimas. Bendrovė pabrėžia, kad grįžtamojo ryšio prašymas yra skirtas paslaugų kokybei gerinti, o ne klientų ar darbuotojų kontrolei.

    Diskusija dėl kamerų ir duomenų naudojimo parduotuvėse vyksta ne tik Lenkijoje: Europoje vis garsiau keliami privatumo, proporcingumo ir skaidrumo klausimai, ypač kai technologijos siejamos su automatizuotu vertinimu. Dėl to prekybos tinklams vis dažniau tenka viešai paaiškinti, kokie duomenys renkami, kokiu tikslu ir ar nėra naudojami sprendimai, galintys daryti poveikį darbuotojų vertinimui ar klientų patirčiai.

  • Lenkijos „PKP Intercity“ vėl perkelia greitųjų traukinių konkursą: ar spės iki 2032 metų?

    Lenkijos „PKP Intercity“ vėl perkelia greitųjų traukinių konkursą: ar spės iki 2032 metų?

    Terminas vėl nukeltas

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ dar kartą pakeitė vieną svarbiausių etapų planuojant greituosius traukinius, galinčius važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Nors apie pirkimo iniciatyvą paskelbta anksčiau, pats procesas juda lėčiau, nei tikėtasi.

    Šį kartą atidėtas pasiūlymų atplėšimo terminas. Jis buvo numatytas gegužės 29 dieną, vėliau perkeltas į birželio 15 dieną, o dabar nukeltas į birželio 29 dieną.

    Kodėl vėluojama ir ką tai reiškia?

    „PKP Intercity“ nurodo, kad terminas keičiamas vieno iš gamintojų prašymu, siekiant suteikti daugiau laiko pasirengti investicijai ir dokumentams. Tokie koregavimai pirkimų procesuose nėra neįprasti, ypač kai kalbama apie sudėtingas, didelės vertės transporto priemones ir ilgalaikius priežiūros įsipareigojimus.

    Vieno mėnesio atidėjimas pats savaime dar nereiškia, kad vėluos ir realios pirmosios traukinių pristatymo datos. Vis dėlto tai yra signalas, kad projekto grafikas išlieka jautrus tiekėjų pasirengimui ir procedūrų trukmei.

    Traukiniai, skirti 320 kilometrų per valandą greičiui

    Pagal viešai skelbiamas pradinias gaires, naujieji greitieji sąstatai turėtų važiuoti ne lėčiau kaip 320 kilometrų per valandą ir vežti mažiausiai 402 keleivius. Taip pat numatoma maitinimo erdvė ir zona šeimoms, kad kelionės būtų patogesnės ilgesniais maršrutais.

    Techninė specifikacija dar nėra galutinė, nes ji turėtų susiformuoti konkurencinio dialogo metu. Praktikoje tai reiškia, kad tiekėjai ir užsakovas derina sprendimus, kurie vėliau tampa pirkimo sąlygų ir pasiūlymų pagrindu.

    Dar vienas svarbus kriterijus yra tarptautinis suderinamumas. „PKP Intercity“ akcentuoja poreikį gauti riedmenų patvirtinimus kaimyninėse šalyse ir Austrijoje, kad traukiniai galėtų būti naudojami ne tik vidaus, bet ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Kiek traukinių planuojama įsigyti?

    Pagal pradinį planą bazinis užsakymas apimtų mažiausiai 20 greitųjų traukinių, o papildomai palikta galimybė pirkimą išplėsti iki 55 vienetų. Ne mažiau svarbi pirkimo dalis yra priežiūra, nes tiekėjas turėtų užtikrinti sąstatų techninį aptarnavimą 30 metų laikotarpiu.

    Gamintojų susidomėjimas jau fiksuotas: preliminariu etapu norą dalyvauti buvo išreiškę aštuoni gamintojai, iš kurių du yra iš Lenkijos. Tai rodo konkurenciją, tačiau kartu pabrėžia, kad didelė dalis potencialių tiekėjų yra tarptautiniai žaidėjai.

    Numatoma, kad pirmieji tokio tipo traukiniai Lenkijoje galėtų pasirodyti apie 2032 metais, kai planuojama parengti infrastruktūrą važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Esminė prielaida čia yra naujų linijų plėtra, įskaitant vadinamąją Y krypties trasą, siejamą su Varšuvos, Lodzės ir oro uosto jungtimi.

  • Ukrainos kariai treniruojasi „Grand Theft Auto 5“: modas moko numušti dronus

    Ukrainos kariai treniruojasi „Grand Theft Auto 5“: modas moko numušti dronus

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai dalį įgūdžių treniruoja virtualioje aplinkoje, pasitelkdami vieną populiariausių pasaulyje vaizdo žaidimų „Grand Theft Auto 5“. Specialiai pritaikyta žaidimo versija skirta mokymams, kaip greitai atpažinti grėsmes ore ir reaguoti į bepiločių atakas.

    Mokymų sprendimą parengė Ukrainoje veikiantis treniruočių centras WeTrueGun, sukūręs stipriai modifikuotą „Rockstar Games“ žaidimo variantą. Pagrindu pasirinkta „Grand Theft Auto 5“ „Legacy“ architektūra, o daugiažaidėjės aplinkos kūrimui naudojama platforma „FiveM“, leidžianti atskiruose serveriuose keisti fizikos taisykles ir scenarijus.

    Tokio tipo treniruotės leidžia saugioje aplinkoje imituoti situacijas, kurios realiame mūšio lauke kainuotų brangiai tiek technikos, tiek laiko prasme. Virtualioje erdvėje kariai praktikuoja taikinių identifikavimą, jų sekimą judant ir sprendimų priėmimą esant ribotam laikui.

    „Programa apima realistiškas FPV drono tiesioginio smūgio situacijų simuliacijas“, – teigiama WeTrueGun pateiktoje informacijoje.

    Centro atstovai pabrėžia, kad „Grand Theft Auto 5“ modifikacija nėra pilnavertis profesionalių karinių simuliatorių pakaitalas. Ji labiau skirta jau patirties turintiems operatoriams, kaip papildomas, mažiau įtampos keliantis būdas kartoti veiksmų sekas ir lavinti reakciją.

    Vaizdo žaidimai kariuomenėse naudojami ne pirmą dešimtmetį: pasaulyje žinomi pavyzdžiai rodo, kad populiarūs komerciniai varikliai ir žaidimų aplinkos dažnai pasirenkami dėl prieinamumo bei galimybės greitai kurti scenarijus. Tokie sprendimai paprastai papildo tradicinį parengimą, o ne jį pakeičia, ypač kai svarbūs realių sistemų valdymo pojūčiai ir procedūros.

    Ši istorija taip pat atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją, kai mokymuose vis dažniau remiamasi pažangiais grafikos varikliais ir simuliacijomis. Kariai, gelbėtojai bei kitos tarnybos ieško būdų, kaip greičiau ir pigiau treniruoti situacinį suvokimą, o virtualios aplinkos tampa vienu iš įrankių, padedančių tai daryti.

    Tuo metu pati „Grand Theft Auto“ serija išlieka viena sėkmingiausių industrijoje. „Grand Theft Auto 5“ pardavimai per pirmąją parą po išleidimo pasaulyje sugeneravo apie 740 000 000 eurų pajamų, o žaidimo populiarumas iki šiol skatina kurti naujas bendruomenines modifikacijas ir serverius.

  • „Microsoft“ sutiko mokėti 230 mln. eurų: taškas ketverių metų bylai dėl „Activision Blizzard“

    „Microsoft“ sutiko mokėti 230 mln. eurų: taškas ketverių metų bylai dėl „Activision Blizzard“

    „Microsoft“ sutiko išmokėti apie 230 mln. eurų, kad užbaigtų kolektyvinį ieškinį, susijusį su „Activision Blizzard“ įsigijimu. Ginčas tęsėsi kelerius metus ir buvo siejamas su buvusių akcininkų kaltinimais, kad bendrovė buvo parduota neįvertinus realios vertės.

    Ieškinį inicijavo Švedijos pensijų fondas Sjunde AP-Fonden, prie kurio prisijungė investuotojai, teigę, jog valdyba pernelyg greitai sutiko su sandorio sąlygomis. Jų teigimu, siūlyta 95 JAV dolerių kaina už akciją neatspindėjo „Activision Blizzard“ potencialo ir perspektyvų.

    Pagrindiniu atsakovu įvardytas tuometinis generalinis direktorius Bobby Kotickas. Ieškinyje buvo teigiama, kad jis galėjo būti suinteresuotas greitesniu sandorio užbaigimu dėl asmeninių motyvų ir augančios kritikos dėl darbo sąlygų bendrovėje.

    Pagal susitarimo sąlygas kompensacijos bus mokamos buvusiems akcininkams, turėjusiems akcijų nuo 2022 metų sausio iki 2023 metų spalio. Skaičiuojama, kad išmoka sieks apie 0,28 euro už akciją, tačiau galutinės sumos priklausys nuo teismo patvirtintos tvarkos ir administravimo kaštų.

    „Nusprendėme taip pasielgti, kad išvengtume papildomų naštų, išlaidų ir dėmesio atitraukimo, kurį sukeltų tolesni teisiniai ginčai“, – sakė „Microsoft“ atstovai teismui pateiktuose dokumentuose.

    Kaip įprasta tokiose bylose, susitarimas nereiškia kaltės pripažinimo. Dokumentai pateikti Delavero teismui, kuris dar turės galutinai įvertinti, ar siūloma taikos sutartis atitinka kolektyvinio ieškinio reikalavimus.

    Šis ginčas papildo platesnį foną, lydėjusį „Activision Blizzard“ įsigijimą, kuris laikomas vienu didžiausių technologijų ir žaidimų industrijos sandorių. „Microsoft“ anksčiau skelbė, kad bendra operacijos vertė po užbaigimo siekė apie 70 mlrd. eurų, todėl dabartinė išmoka sudaro tik nedidelę šios sumos dalį.

    Įsigijimas „Microsoft“ suteikė teises į vienus pelningiausių žaidimų prekės ženklų, įskaitant „Call of Duty“ ir „Candy Crush Saga“, kurie generuoja reikšmingas pajamas tiek konsolių, tiek mobiliajame segmente. Rinkoje tai vertinama kaip strateginis žingsnis stiprinant „Xbox“ ekosistemą ir didinant turinio pasiūlą prenumeratos modeliams.

  • Vilniaus taryba patvirtino Kaukysos g. 18 sklypo dalių planą: nustatytos dalys statiniams eksploatuoti

    Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2026 metų gegužės 13 dieną priėmė sprendimą patvirtinti žemės sklypo Kaukysos g. 18 (kadastro Nr. 0101/0059:1199) dalių planą ir nustatyti sklypo dalis statiniams eksploatuoti. Sprendimas užregistruotas 2026 metų gegužės 15 dieną, jam suteiktas registracijos numeris 1-1820.

    Sprendimas susijęs su mišrios nuosavybės sklypu, kurį valdo valstybė ir privatūs savininkai, o jame esantys statiniai turi skirtingus savininkus. Tokiais atvejais praktikoje svarbu aiškiai apibrėžti, kokia žemės sklypo dalis priskiriama konkrečių statinių naudojimui ir priežiūrai, kad vėliau nekiltų ginčų dėl naudojimosi, patekimo ar prievolių.

    Patvirtintą dalių planą parengė uždaroji akcinė bendrovė „Lorus Construction“. Plane išskirtos statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti jų plotai, o pagal šiuos sprendinius suformuotos dalys, būtinos sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams aptarnauti.

    Apie priimtą sprendimą informuojami statinių ar jų dalių savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ ir sklypo dalies nuomininkas. Savivaldybė taip pat nurodo, kad sprendimas gali būti skundžiamas jame nustatyta tvarka, o pasinaudojus skundo teise prašoma apie tai informuoti savivaldybės administraciją.

    Tokie tarybos sprendimai paprastai tampa atspirties tašku tvarkant žemės naudojimo klausimus: aiškiau apibrėžiamos ribos, atsakomybės už teritorijos priežiūrą ir eksploatacinius poreikius, o tai ypač aktualu, kai viename sklype veikia keli savarankiški objektai. Gyventojams ir turto savininkams tai gali reikšti mažiau neapibrėžtumo dėl kasdienio naudojimosi teritorija ir sprendimų priėmimo bendruose klausimuose.

  • Streamerio žygis per Lenkiją baigėsi Gdanske: per kelias dienas surinko milijonus sergantiems vaikams

    Streamerio žygis per Lenkiją baigėsi Gdanske: per kelias dienas surinko milijonus sergantiems vaikams

    Lenkijos interneto kūrėjas Piotras Hancke, žinomas slapyvardžiu Łatwogang, per kelias dienas surengė dar vieną paramos iššūkį ir finišavo Gdanske. Kelionės metu jis rinko lėšas vaikams, sergantiems Duchenne raumenų distrofija, reta genetine liga, sukeliančia progresuojantį raumenų nykimą.

    Iššūkis prasidėjo Zakopanėje, o tikslas buvo įveikti šalį nuo pietų iki šiaurės ir viską transliuoti gyvai. Nors planuota važiuoti beveik be miego, jau pirmą parą kūrėjas prastai pasijuto, skundėsi skrandžio negalavimais ir silpnumu, todėl darė priverstines pertraukas.

    Pirmoji rinkliava buvo skirta 8 metų berniukui Maksui: reikėjo surinkti apie 2 800 000 eurų vaistui, kuris, kaip teigiama, prieinamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žiūrovų aukos augo itin sparčiai, o tikslas pasiektas maždaug per pusantros paros.

    Vėliau pradėta antroji rinkliava kitam berniukui, Adasiui, taip pat sergančiam Duchenne raumenų distrofija. Šį kartą siekta suma buvo apie 820 000 eurų, o ją pavyko surinkti per mažiau nei 10 valandų.

    Transliacijos metu paskelbta ir trečioji rinkliava 2 metų Wojtekui, kuriai reikėjo apie 3 600 000 eurų. Šio tikslo per likusį laiką iki finišo pasiekti nepavyko, tačiau bendra trijų rinkliavų suma perkopė 4 800 000 eurų.

    Į Gdanską Łatwogang įvažiavo lydimas didelio palaikymo: susirinko minios žmonių, o dalį maršruto, kaip skelbiama, prižiūrėjo ir viešojo saugumo tarnybos. Tokios tiesioginės transliacijos Lenkijoje tapo reikšmingu nauju paramos rinkimo kanalu, kai auditorija realiu laiku įsitraukia aukomis, dalijimusi ir emociniu palaikymu.

    Duchenne raumenų distrofija dažniausiai diagnozuojama ankstyvoje vaikystėje, o liga ilgainiui paveikia judėjimą ir kvėpavimo bei širdies funkciją. Pastaraisiais metais gydymo galimybės plečiasi, tačiau dalis naujų terapijų kainuoja itin brangiai, todėl šeimos vis dažniau remiasi visuomeninėmis iniciatyvomis ir fondais.

  • Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje pradedamas diegti panaudoto maistinio aliejaus surinkimo konteinerių tinklas, skirtas gyventojams, kurie po kepimo likusius riebalus iki šiol dažnai išpildavo į kriauklę arba mesdavo su mišriomis atliekomis. Nauja paslauga vilniečiams bus nemokama, o iki birželio pradžios mieste planuojama įrengti 196 specialius konteinerius.

    Iki šiol patogiausias būdas tinkamai atsikratyti panaudotu aliejumi daugeliui buvo nuvežti jį į didelių gabaritų ar atliekų surinkimo aikšteles, tačiau tai reikalavo laiko ir transporto. Savivaldybė bei atliekų sistemos administratorius tikisi, kad konteineriai arčiau namų sumažins nelegaliai į kanalizaciją patenkančių riebalų kiekį.

    Kas keičiasi vilniečiams?

    Naujoji sistema paremta paprastu principu: aliejus kaupiamas namuose sandariai uždarytoje talpoje ir išmetamas į tam skirtą konteinerį. Taip siekiama, kad gyventojams nereikėtų ieškoti specifinių priėmimo vietų ar laukti specialių akcijų.

    Vilniaus miesto savivaldybės atstovai akcentuoja, kad sprendimas turi ir praktinę naudą infrastruktūrai, nes riebalai vamzdynuose atvėsę stingsta ir ilgainiui didina užsikimšimų riziką. Kuo mažiau riebalų patenka į nuotekų tinklus, tuo mažesnės ir jų priežiūros bei remonto sąnaudos.

    Kodėl tai svarbu nuotekoms?

    Į kanalizaciją patekę riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir formuoja sankaupas, kurios apsunkina nuotekų tekėjimą. Dėl to gali daugėti avarijų, o jų padariniai brangiai kainuoja tiek paslaugų teikėjams, tiek gyventojams per bendras komunalines išlaidas.

    „Į kanalizacijos vamzdžius patekę riebalai lemia užsikimšimus, didesnes nuotekų tvarkymo sąnaudas ir galiausiai augina komunalinių paslaugų sąskaitas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorė Brigita Gudonė.

    „Vilniaus vandenų“ pateiktais duomenimis, 2025 metais į sostinės nuotekų valyklą atitekėjo apie 1 200 tonų riebalų. Tik dalis jų buvo atskirta kaip atskiras srautas, o likusi dalis pašalinta kartu su nuotekų valymo metu susidarančiu dumblu.

    Kaip teisingai rūšiuoti aliejų?

    Gyventojams rekomenduojama palaukti, kol aliejus atvės, ir supilti jį į plastikinę ar kitą sandariai uždaromą talpą, pavyzdžiui, butelį. Talpos plauti nereikia, svarbiausia, kad ji būtų tvirtai užsukta ir skystis neišsilietų.

    Į tą pačią talpą galima supilti skirtingų rūšių panaudotą aliejų ir riebalus, įskaitant pasibaigusio galiojimo aliejų ar skystį iš konservuotų produktų. Tačiau į šiuos konteinerius netinka padažai, majonezas, kosmetiniai aliejai, automobiliniai tepalai ar kitos techninės alyvos.

    Surinktas maistinis aliejus gali tapti žaliava perdirbimui, pavyzdžiui, biodegalams, todėl sistemos diegėjai pabrėžia ir žiedinės ekonomikos naudą. Kuo daugiau aliejaus surenkama atskirai, tuo mažesnė tarša ir tuo švaresni kiti atliekų srautai.