CP v2

Blog

  • Lėktuvų bilietai gali brangti: „Ryanair“ mažina žiemos skrydžius dėl rekordiškai brangaus kuro

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ įspėja, kad artimiausiais mėnesiais lėktuvų bilietai gali pastebimai brangti. Priežastis – ilgiau užsitęsęs aviacinių degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos, dėl kurių vežėjai peržiūri skrydžių planus.

    Įmonė skelbia, kad rugpjūtį atliko apie 120 000 skrydžių ir pervežė 22 mln. keleivių, o lėktuvų užpildymas siekė 96 proc. Tačiau kartu pranešta apie žiemos sezono tvarkaraščio peržiūrą ir skrydžių mažinimą ten, kur maršrutai tampa mažiau pelningi.

    Kodėl brangsta aviacinių degalų rinka?

    „Ryanair“ teigimu, aviacinių degalų tiekimą Europoje spaudžia geopolitinės įtampos ir sutrikę tiekimo keliai, o vietinė gamyba ne visuomet pajėgi greitai kompensuoti trūkstamus kiekius. Kai rinkoje juntamas deficitas, avialinijos paprastai patiria tiesioginį savikainos šuolį, kuris ilgainiui atsispindi bilietų kainose.

    Remiantis straipsnyje pateiktais skaičiais, aviacinių degalų kainos rinkos sandoriuose buvo pakilusios iki daugiau nei 120 eurų už barelį, o tona siekė apie 1 150 eurų. Tai yra lygis, kuris trumpųjų skrydžių segmente ypač skausmingas, nes bilieto kainoje kuras sudaro reikšmingą dalį.

    „Jeigu aukštos kuro kainos išliks, bilietų kainų korekcijos į viršų bus neišvengiamos“, – teigia bendrovė.

    Kaip „Ryanair“ bando sutaupyti?

    Vežėjas skaičiuoja, kad dalį kuro rizikos jam pavyksta suvaldyti išankstiniais kontraktais: nurodoma, kad apie 80 proc. poreikio yra užfiksuota sutartimis už maždaug 58 eurus už barelį. Vis dėlto likusiai daliai tenka dabartinė rinkos kaina, todėl maršrutų tinklo apkarpymas tampa vienu greičiausių būdų sumažinti nuostolius.

    „Ryanair“ taip pat mažina keleivių prognozes: vietoje anksčiau planuotų 216 mln. per fiskalinius 2026 metus bendrovė dabar tikisi pervežti 2 mln. mažiau. Skaičiuojama, kad vienkartinė skrydžių tinklo redukcija, įvertinus degalų kainas, galėtų sumažinti nuostolius maždaug 70–100 mln. eurų.

    Žiemos skrydžių tvarkaraštis įsigalioja spalio pabaigoje, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu paaiškės, kuriuose oro uostuose ir kryptimis skrydžių bus mažiau. Kadangi „Ryanair“ yra viena svarbiausių bendrovių daugelyje Europos oro uostų, sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį ir keliautojams, ieškantiems pigiausių bilietų trumpiems skrydžiams.

  • „Netflix“ spalį pristatys 3 dalių dokumentiką apie Matthew Perry: žadami artimųjų liudijimai

    „Netflix“ spalį pristatys 3 dalių dokumentiką apie Matthew Perry: žadami artimųjų liudijimai

    „Netflix“ paskelbė, kad spalio 27 dieną platformoje pasirodys trijų dalių dokumentinis serialas apie aktorių Matthew Perry, visame pasaulyje išgarsėjusį Chandlerio Bingo vaidmeniu seriale Friends. Kūrėjai žada dar negirdėtų liudijimų ir privačių archyvo kadrų, kurie turėtų atskleisti platesnį aktoriaus gyvenimo paveikslą.

    Dokumentika pavadinta The One With Matthew Perry. Ji pasakos apie Perry karjerą, viešą šlovę ir asmeninius iššūkius per žmonių, buvusių arčiausiai jo, prisiminimus, įskaitant šeimos narius ir ilgamečius draugus.

    Ką žada „Netflix“

    Platformos pranešime pabrėžiama, kad serialo pagrindas bus pirmą kartą viešinami sesers Mia Perry Bowick ir artimiausių bičiulių pasakojimai. Taip pat bus naudojamos iki šiol neskelbtos nuotraukos ir vaizdo įrašai iš šeimos privataus archyvo.

    Kol kas neatskleidžiama, ar dokumentikoje pasirodys kiti serialo Friends aktoriai. Tai viena didžiausių intrigų gerbėjams, nes būtent šios komandos sėkmė Perry pavertė pasauline popkultūros figūra.

    Šeimos žinutė žiūrovams

    „Man prireikė laiko pasijusti pasirengusiai dalintis šiais prisiminimais ir tuo, ką reiškė mylėti Matthew per visą jo gyvenimo sudėtingumą: matyti jį kaip visumą, ne tik kaip Chandlerį ir ne tik kaip žmogų, kovojusį su priklausomybe“, – sakė Mia Perry Bowick.

    „Tikiuosi, kad ši serija visiems, kurie jį mylėjo artimai ar iš tolo, padės geriau suprasti, koks jis buvo iš tiesų, ir kokį palikimą paliko“, – teigė ji.

    Kontekstas po aktoriaus mirties

    Matthew Perry buvo rastas be gyvybės požymių sūkurinėje vonioje savo namuose Los Andžele 2023 metais spalio 28 dieną. Aktoriui buvo 54 metai, o jo mirtis sukėlė platų atgarsį ne tik pramogų industrijoje, bet ir visuomeninėse diskusijose apie priklausomybių gydymą.

    Los Andželo apygardos teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mirtį lėmė ūmus ketamino poveikis, o kaip prisidėję veiksniai minėti ir paskendimas, koronarinė širdies liga bei buprenorfino poveikis. Pastarasis vaistas naudojamas gydant opioidų vartojimo sutrikimą.

    Pastaraisiais metais byla sulaukė naujų posūkių: 2026 metais žiniasklaidoje skelbta apie teismo sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių veiksmai buvo siejami su aktoriaus mirtimi. Šis kontekstas, tikėtina, turės įtakos ir dokumentikos tonui, nes auditorija tikisi ne vien nostalgijos, bet ir atsakymų.

    „Netflix“ dokumentikos premjera numatyta spalio 27 dieną. Tikimasi, kad trijų epizodų formatas leis suderinti aktoriaus kūrybinį palikimą, jo privačią istoriją ir platesnį priklausomybių temos kontekstą, kuris pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas viešai.

  • Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Protestas prie Europos Parlamento

    Apie 500 žmonių rugsėjo 2 dieną susirinko prie Europos Parlamento Briuselyje protestuoti dėl Ispanijos vyriausybės veiksmų, reaguojant į krizę Seutoje. Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave po liepos 30 dienos masinio atvykimo vis dar yra keli tūkstančiai iš daugiau nei 70 000 atvykusių migrantų.

    Į mitingą atvyko dalis Europos Parlamento narių ir jų darbuotojų, siejamų su Europos liaudies partija bei dešiniųjų pažiūrų frakcija Patriots for Europe. Jie mojavo Ispanijos ir Seutos vėliavomis, o pagrindiniu taikiniu tapo ministras pirmininkas Pedro Sánchez.

    „Sánchez perdavė atsakomybę už Seutos saugumą trečiajai valstybei“, – žurnalistams sakė Europos liaudies partijos vicepirmininkė Dolors Montserrat.

    Du mitingai vienoje vietoje

    Protestai Briuselyje buvo rengiami Seutos dienos proga ir formaliai organizuoti atskirai: vieną inicijavo Ispanijos Liaudies partija, kitą – „Vox“. Tačiau abu susibūrimai vyko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, o politikai stovėjo greta, pabrėždami bendrą kritiką Madrido vyriausybei.

    Demonstracijų dalyviai teigė, kad Ispanija nepakankamai ryžtingai gina savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą, o krizė Seutoje tapo politinės atsakomybės testu ir šalies viduje, ir Europos Sąjungos institucijose.

    Žiniasklaidos pranešimas ir tyrimas

    Diskusijas dar labiau įkaitino Ispanijos žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas, kad Nacionalinis imigracijos ir sienų centras, tyręs masinio atvykimo aplinkybes, galėjo pateikti išvadą apie Maroko saugumo pajėgų vaidmenį. Toks vertinimas kertasi su premjero pozicija, jog įrodymų apie Rabato institucijų įsitraukimą nėra.

    Madridas iki šiol viešai vengė tiesiogiai kaltinti Rabatą ir dažniau pabrėžė, kad Maroką laiko bendradarbiaujančiu partneriu migracijos valdymo klausimais. Vis dėlto politinis spaudimas didėja, ypač kai migracijos tema tampa viena jautriausių ir Ispanijos vidaus politikoje, ir Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska paprašė policijos vadovo patikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Tuo pat metu tęsiasi teisiniai ir administraciniai procesai, susiję su liepos 30 dienos įvykių vertinimu.

    „Vox“ siekia griežtesnio atsako

    „Vox“ pareiškė, kad vyriausybė esą „išdavė“ šalį, ir ėmė raginti aktyvuoti Ispanijos Konstitucijos 102 straipsnį, kuris numato galimybę inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš ministrą pirmininką ir ministrų kabinetą. Partija krizę Seutoje vadina viena rimčiausių pastarųjų metų politinių įtampų akimirkų.

    „Situacija nepakeliama. Ši vyriausybė negali toliau vadovauti Ispanijai“, – žurnalistams sakė „Vox“ europarlamentaras Jorge Buxadé Villalba.

    „Vox“ europarlamentarai taip pat kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas ir už vidaus reikalus atsakingą komisarą Magnusą Brunnerį. Laiške raginama griežčiau vertinti Maroko veiksmus, svarstyti sankcijas, taip pat peržiūrėti ES ir Maroko susitarimus bei vizų politiką.

    Europos Komisija nurodė nekomentuojanti nutekintos informacijos, o galimą Maroko institucijų vaidmenį įvardijo kaip klausimą, kurį turi vertinti nacionalinės institucijos ir vykdomas tyrimas. Kol kas Briuselis viešai akcentuoja procedūrinį atsargumą, vengdamas išankstinių politinių išvadų.

  • ES šalys pritaria vizų draudimui Rusijos kariams: Kallas sieja tai su Leipcigo dronų incidentu

    ES šalys pritaria vizų draudimui Rusijos kariams: Kallas sieja tai su Leipcigo dronų incidentu

    Europos Sąjungos valstybės narės rodo platų palaikymą judėti link visos ES masto draudimo išduoti vizas dabartiniams ir buvusiems Rusijos kariuomenės nariams, taip pat griežtinti taisykles Rusijos turistams. Tai po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Viklou grafystėje Airijoje pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Pasak jos, dalis šalių vis aiškiau vizas vertina kaip saugumo politikos instrumentą, ypač didėjant sabotažo ir hibridinių grėsmių rizikai Europos teritorijoje. Diskusijoms papildomo politinio svorio suteikė incidentas Leipcigo oro uoste, kurį Vokietija sieja su Maskva.

    Kas siūloma ir kodėl

    ES lygmeniu svarstoma schema apimtų draudimą išduoti trumpalaikes vizas asmenims, tarnavusiems Rusijos ginkluotosiose pajėgose nuo karo prieš Ukrainą pradžios. Kartu aptariamas ir platesnis turistinių vizų ribojimas, nors vizų politika daugeliu atvejų išlieka valstybių narių kompetencija.

    Ši tema glaudžiai siejama su sankcijų politika: Europos Komisija ankstesniame sankcijų pakete buvo siūliusi ambicingesnį draudimą, apimantį visus, prisidėjusius prie agresijos prieš Ukrainą. Derybų metu priemonė buvo susiaurinta, nes kai kurios valstybės kėlė praktinius įgyvendinimo klausimus, ypač dėl būtinybės vertinti prašymus individualiai ir galimų teisminių ginčų.

    Leipcigo incidentas atgaivino diskusiją

    Vokietijai viešai priskyrus bandymą įvykdyti dronų ataką Leipcigo oro uoste Rusijai, dalis ES šalių tai pateikia kaip argumentą griežtinti įvažiavimo kontrolę. Vokietijos žiniasklaidoje skelbta, kad vienas įtariamųjų galėjo patekti į Šengeno erdvę su Italijos išduota viza, nors Baltijos šalyse esą turėjo kriminalinį įrašą.

    Kaja Kallas pabrėžė, kad šią informaciją dar turi patvirtinti arba paneigti Vokietijos institucijos, tačiau pati logika esą aiški: jei vizų režimas išnaudojamas piktavališkiems tikslams, tai tampa visos ES vidaus saugumo klausimu, o ne vien migracijos ar turizmo politika.

    „Jeigu tai pasitvirtins, tai labai aiškiai parodo, kad vizos gali tapti priemone žmonėms, kurie siekia pakenkti, patekti į Europos Sąjungą“, – sakė Kaja Kallas.

    Kas toliau: įgyvendinimo priemonės ir valstybių vaidmuo

    Pagal jau priimtą teisinį pagrindą draudimas ir sugriežtinimai negalėtų veikti vien deklaracijų lygiu: būtinos papildomos įgyvendinimo priemonės, kurios apibrėžtų, kaip konsulatai ir pasienio institucijos identifikuotų rizikingus pareiškėjus. Pareigūnai yra nurodę, kad Europos Komisija tokius techninius sprendimus planuoja pateikti rudenį.

    Tuo pat metu dalis ES valstybių pastaraisiais mėnesiais didino spaudimą griežtinti Rusijos turistams taikomas taisykles. Argumentuojama, kad karui Ukrainoje intensyvėjant ir augant grėsmėms Europoje, ankstesnė praktika, leidžianti palyginti laisvai keliauti turizmo tikslais, vis sunkiau suderinama su saugumo realijomis.

    Italijos valdžia, kuriai šiame kontekste teko dalis politinio dėmesio dėl minėtų žiniasklaidos pranešimų, iki publikavimo momento viešo komentaro nepateikė. Tolesnė diskusijos kryptis priklausys nuo to, kokius konkrečius kriterijus pasiūlys Europos Komisija ir ar valstybės narės sutars dėl vienodesnio taikymo visoje Šengeno erdvėje.

  • V. Dambrauskas su Baku „Sabah“ sensacingai pasiekė Čempionų lygą: kelias nuo TV viktorinos

    V. Dambrauskas su Baku „Sabah“ sensacingai pasiekė Čempionų lygą: kelias nuo TV viktorinos

    Netikėta Azerbaidžano klubo sėkmė

    Azerbaidžano Baku „Sabah“ klubas pateko į UEFA Čempionų lygos pagrindinį etapą ir tai jau vadinama vienu ryškiausių šalies futbolo pasiekimų. Komandą treniruoja lietuvis Valdas Dambrauskas, tapęs pirmuoju Baltijos šalių treneriu, pasiekusiu šį turnyro lygį.

    Klubo istorija išskirtinė ir dėl to, kad „Sabah“ įkurtas palyginti neseniai, o dabar jo laukia aštuonios rungtynės su Europos grandais. Į Baku turėtų atvykti „Barcelona“, Dortmundo „Borussia“, „Napoli“ ir Prahos „Slavia“.

    Nuo viktorinos iki UEFA licencijų

    Pats V. Dambrauskas pabrėžia, kad jo kelias į elitinį futbolą nebuvo tradicinis: jis neturėjo profesionalaus žaidėjo karjeros. Dar 2002 metais laimėjęs prizą Lietuvos televizijos viktorinoje Kas nori tapti milijonieriumi, jis šiuos pinigus panaudojo persikėlimui į Angliją ir UEFA trenerio kvalifikacijoms siekti.

    Vėliau, kad galėtų apmokėti kursus ir išsilaikyti, dirbo įvairius darbus, o patirties sėmėsi jaunimo sistemose Anglijoje. „Sabah“ jam tapo jau dešimtuoju klubu trenerio karjeroje.

    „Man atrodo, kad istorija apie televizijos viktoriną šiek tiek pervertinama“, – sakė Valdas Dambrauskas.

    „Kartais būdavo sunku. Reikėjo daug dirbti ir tikėti savimi net tada, kai abejodavau aš pats ir žmonės aplink“, – pridūrė jis.

    Kas laukia Čempionų lygoje ir kodėl svarbu nepamesti galvos

    Kelialapį į pagrindinį etapą „Sabah“ iškovojo atrankoje įveikęs Beer Ševos „Hapoel“ bendru rezultatu 6:4. Tai garantuoja ne tik prestižą, bet ir didelį finansinį impulsą iš UEFA išmokų, transliacijų pajamų bei rėmėjų susidomėjimo.

    Vis dėlto treneris akcentuoja, kad vietinis čempionatas išlieka kertinis, nes būtent rezultatai jame atveria kelią į Europą. Komandos laukia išvykos į Londoną rungtynėms su „Arsenal“, taip pat susitikimas su „Manchester United“, be to, planuojamos rungtynės Ispanijoje ir Norvegijoje.

    „Visi kalba apie Čempionų lygą, bet Azerbaidžano čempionatas yra tai, kas leidžia ten žaisti. Turime išlikti susikoncentravę ir ruoštis kiekvienoms rungtynėms“, – sakė Valdas Dambrauskas.

    Duomenys, pagarba ir „Moneyball“ kryptis

    „Sabah“ vadovybė atvirai kalba, kad sėkmė paremta ne didžiausiomis išlaidomis, o protingais sprendimais ir analitika. Klubo prezidentas Magsudas Adigozalovas teigia, jog konkurencinį pranašumą jie ieškojo duomenyse, atrankoje ir aiškioje klubo kultūroje.

    Klubo skaičiuojama sudėties rinkos vertė siekia apie 16 650 000 eurų, kai turtingiausių Europos klubų sudėtys vertinamos šimtais milijonų ar net daugiau. Būtent todėl „Sabah“ modelis dažniau lyginamas su „Moneyball“ principu sporte: kai ribotą biudžetą kompensuoja analizė, tiksli atranka ir disciplina.

    „Negalėjome finansiškai varžytis su daugeliu įsitvirtinusių Europos klubų, todėl turėjome rasti savo konkurencinius pranašumus“, – sakė Magsudas Adigozalovas.

    „Futbolininkai yra žmonės, dar prieš tapdami turtu ar statistika. Stengiamės suteikti puikias sąlygas ir su pagarba elgtis su jais bei jų šeimomis“, – pridūrė jis.

    Komandos žaidėjai taip pat pabrėžia atsakomybę: po šventimo ateina kasdienis darbas, nes Čempionų lygos varžovai klaidų neatleidžia. „Sabah“ sėkmė jau dabar laikoma signalu, kad net jaunas klubas, turėdamas kryptį ir kantrybės, gali per trumpą laiką pakeisti savo šalies futbolo žemėlapį.

  • Belgija stabdo idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą paramai Ukrainai

    Belgija stabdo idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą paramai Ukrainai

    Belgija griežtai sureagavo į naują kelių Europos Sąjungos valstybių bandymą panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą papildomai paramai Ukrainai. Diskusijos atsinaujino, kai dalis sostinių ragina pereiti nuo vien palūkanų panaudojimo prie platesnio šių lėšų įdarbinimo.

    ES yra įšaldžiusi apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko atsargų, o didžiausia dalis laikoma Briuselyje veikiančioje finansinių vertybinių popierių saugojimo įstaigoje „Euroclear“. Šis faktas Belgijai suteikia ypatingą vaidmenį, bet kartu, kaip pabrėžia Briuselis, ir išskirtinę teisinę bei finansinę riziką.

    Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime diskusijas iš naujo stūmė Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai argumentuodamos, kad dabartiniai finansiniai instrumentai gali būti nepakankami. Prie šios linijos taip pat jungėsi Baltijos šalys.

    Belgijos argumentas: rizika ir atsakomybė

    Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévot tvirtino, kad bendras nusiteikimas tarp kolegų išliko atsargus. Pasak jo, didžioji dalis valstybių kol kas nerodo noro grįžti prie konfiskavimui artimų mechanizmų.

    „Pasirūpinau dar kartą pakartoti Belgijos poziciją, kuri per metus nepasikeitė. Mūsų prieštaravimo priežastys per tą laiką niekur nedingo“, – sakė Maxime’as Prévot.

    Belgija akcentuoja, kad sprendimai, kurie būtų prilyginti konfiskavimui, galėtų sukelti labai reikšmingų teisinių ginčų, finansų rinkų reakcijų ir precedento klausimų. Briuselis taip pat kalba apie galimą atsakomybės naštą, jei Rusija imtųsi atsakomųjų priemonių prieš Belgijos ar euro zonos interesus.

    Ši laikysena atspindi ir ankstesnes Belgijos pastabas, kai buvo svarstoma idėja įšaldytą turtą paversti finansavimo šaltiniu Ukrainai per nulinėmis palūkanomis pagrįstą kreditavimo schemą. Tuomet Belgija siekė, kad rizikos būtų pilnai pasidalytos ES mastu ir numatytos aiškios, neribotos garantijos.

    Kodėl tema sugrįžo dabar?

    Diskusijų atsinaujinimą skatina abejonės, ar dabartinis ES finansinis planas Ukrainai užteks iki 2027 metų pabaigos, kaip buvo numatyta. Kelių šalių teigimu, karo kaštai auga, o Rusijos karinės kampanijos intensyvėjimas verčia iš anksto ieškoti papildomų, mokesčių mokėtojams mažiau skausmingų šaltinių.

    Tuo pat metu Ukraina signalizuoja apie išaugusius poreikius, įskaitant gynybos biudžeto spaudimą ir išlaidas, susijusias su karių atlyginimais bei ginkluotės pirkimais. Kyjivas yra raginęs sąjungininkus užpildyti maždaug 23 mlrd. eurų spragą, o kaip vieną iš variantų mini ir didesnį įšaldyto turto panaudojimą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad šis kelias, jo manymu, vertas rimtos diskusijos. Kartu dalis ES sostinių laikosi pozicijos, kad prieš priimant sprendimus būtina užsitikrinti tvirtą teisinį pagrindą.

    Teisinės ribos ir politinė matematika

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pabrėžė, kad Italija nėra kategoriškai prieš, tačiau esminis klausimas lieka teisinis. Ši nuostata atspindi platesnį ES vidinį balansą: vienos valstybės nori greitesnio sprendimo, kitos baiminasi precedento, kuris ateityje galėtų paveikti investuotojų pasitikėjimą ir suvereniojo turto apsaugos principus.

    Europos Komisija, kaip signalizuojama, stebi diskusijų kryptį, tačiau vengia rengti naują iniciatyvą be aiškios politinės daugumos. Tai ypač aktualu tuo metu, kai ES šalys paraleliai veda sudėtingas derybas dėl būsimo ES biudžeto ir prioritetų.

    Belgija taip pat kartoja, kad įšaldyto turto išlaikymas gali būti svarbus derybinis svertas taikos derybų atveju, siekiant Rusijos kompensacijų už Ukrainai padarytą žalą. Šis argumentas, Briuselio nuomone, ilgainiui gali sustiprinti ES pozicijas, net jei trumpuoju laikotarpiu finansinis spaudimas tik didėja.

  • Į narvalus įdėjo jutiklius: po Grenlandijos ledynais aptiko tai, kas kelia nerimą mokslininkams

    Į narvalus įdėjo jutiklius: po Grenlandijos ledynais aptiko tai, kas kelia nerimą mokslininkams

    Grenlandijos rytuose mokslininkai pasitelkė netikėtus „padėjėjus“ – narvalus, kuriems pritvirtinti palydoviniai jutikliai leido surinkti duomenis iš vietų, kur įprasti laivų matavimai beveik neįmanomi. Tyrimas, publikuotas žurnale „Science Advances“, rodo ženklus, kad į fjordus vis giliau skverbiasi šiltesnis Atlanto vanduo, galintis spartinti ledynų tirpsmą.

    Narvalai didelę gyvenimo dalį praleidžia po jūros ledu ir šalia ledynų, įskaitant atokų Scoresby Sound fjordų kompleksą – didžiausią fjordų sistemą pasaulyje. Žmonėms tai viena sudėtingiausių akvatorijų: tankus jūros ledas, dreifuojantys ledkalniai ir greitai kintančios sąlygos riboja ekspedicijas ir ilgalaikius stebėjimus.

    Per 2017–2020 metais vykdytą projektą tyrėjai šešiems narvalams pritvirtino palydovu duomenis perduodančius jutiklius, fiksavusius nardymo gylį, vandens temperatūrą ir elektrinį laidumą, pagal kurį vertinamas druskingumas. Įranga buvo suprogramuota registruoti per du giliausius nardymus per dieną, todėl kiekvienam gyvūnui pavyko sukaupti nuo 85 iki 332 dienų duomenų.

    Ką parodė narvalų duomenys

    Tyrėjai aiškina, kad paviršiuje fjorduose paprastai laikosi šaltesnis ir mažiau sūrus poliarinis vanduo, susidaręs tirpstant jūros ledui ir ledynams. Dėl mažesnio druskingumo jis „plūduriuoja“ viršutiniuose sluoksniuose, o giliau gali slinkti šiltesnis ir sūresnis vanduo iš Šiaurės Atlanto.

    Esminis atradimas – aptikti Atlanto vandens pėdsakai giliai fjorduose, maždaug 300 kilometrų nuo pakrantės, kur anksčiau matavimų beveik nebuvo. Tai svarbu, nes šiltesnis vanduo, pasiekęs ledynų frontus, gali didinti povandeninį ledo ardymą ir spartinti ledynų traukimąsi.

    „Narvalai lankėsi fjordų vietose, kur anksčiau buvo atlikta labai mažai matavimų, ir ten, toli nuo pakrantės, aptikome Atlanto vandens požymių“, – sakė Grenlandijos gamtos išteklių instituto jūrų biologas Madsas Peteris Heide-Jørgensenas.

    „Tai visiškai nauja, kad galime tai parodyti“, – pridūrė jis.

    Kodėl tai svarbu klimato prognozėms

    Šiltesnio vandens patekimas į fjordus dažnai priklauso nuo povandeninių slenksčių ties fjordų žiotimis – natūralių „barjerų“, kurie gali riboti gilesnių srovių įsiveržimą. Tačiau kai slenksčiai yra gilesni, o Atlanto vandens daugiau, šiltesnis vanduo gali „persilieti“ per šį barjerą ir priartėti prie ledynų.

    Mokslininkai narvalų surinktus duomenis sugretino su istorinių laivų matavimų archyvais ir statistiškai apjungė į modelį, siejantį temperatūrą, druskingumą ir gylį. Išvada – Atlanto vandens sluoksnis regione tapo storesnis, o viršutinis poliarinio vandens sluoksnis – plonesnis, o tai rodo besikeičiantį pusiausvyros tašką tarp Arkties ir Atlanto įtakos.

    „Dideliuose klimato modeliuose, kuriais prognozuojama klimato kaita, ledynų tirpsmas vaidina labai svarbų vaidmenį, todėl būtina geriau suprasti šiuos procesus, ypač turint omenyje, kiek daug ledo yra Grenlandijoje“, – sakė Kopenhagos universiteto mokslininkė Susanne Ditlevsen.

    Tokie duomenys laikomi itin vertingais, nes užpildo spragas vietovėse, kur iki šiol dominavo pavienės, nereguliarios ekspedicijos. Kuo tiksliau aprašomi šiltesnio vandens keliai į fjordus, tuo patikimiau galima vertinti, kaip greitai ledynai reaguos į šiltėjantį vandenyną ir kokią įtaką tai turės ateities jūros lygio kilimui.

    „Dabar staiga turime matavimų iš vietų, kurias galime naudoti savo modeliuose, ir tai suteikia daug išsamesnį vandenyno vaizdą. Naudoti gyvūnus tokiu būdu yra išties įspūdinga“, – sakė S. Ditlevsen.

  • Atrodo kaip aksomas ir kvepia šokoladu: šią gėlę verta pasodinti dar šį sezoną sode

    Retai pasitaiko augalų, kurie stebina ne tik išvaizda, bet ir kvapu. Šokoladinis kosmėjas, dar vadinamas šokoladine kosmėja (Cosmos atrosanguineus), išsiskiria tamsiai bordo, beveik juodais, aksomą primenančiais žiedlapiais ir saldžiu aromatu, kurį daugelis lygina su kartaus šokolado nata.

    Šis augalas kilęs iš Meksikos, todėl labiausiai mėgsta šilumą ir saulę. Kvapas paprastai stipriausiai juntamas šiltomis, saulėtomis popietėmis, kai įkaitę žiedai intensyviau skleidžia aromatines medžiagas.

    Kas lemia šokolado kvapą?

    Šokoladinės kosmėjos kvapas nėra atsitiktinis: augalo žieduose aptinkamos aromatinės medžiagos, siejamos su vanilės ir kakavos natomis. Dėl to gėlė dažnai pasirenkama prie terasų, takų ar poilsio zonų, kur kvapas lengviau „pagauti“ praeinant.

    Svarbu žinoti, kad tai dekoratyvinis, ne maistinis augalas. Nors aromatas primena desertą, žiedai nėra skirti ragauti, ypač jei sode žaidžia maži vaikai ar laksto augintiniai.

    Kur sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Geriausiai šokoladinis kosmėjas auga saulėtoje, nuo vėjų bent iš dalies apsaugotoje vietoje. Dirva turėtų būti laidi, neužmirkstanti, vidutiniškai derlinga, nes pertręšus augalas linkęs auginti lapiją, o ne žiedus.

    Laistyti reikia saikingai, ypač vazonuose, kur žemė greičiau perdžiūsta, bet taip pat greitai ir užmirksta. Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas skatina naujų pumpurų formavimąsi, todėl žydėjimas gali tęstis iki vėlyvo rudens, kol pasirodo pirmosios šalnos.

    Kaip peržiemoti, kad nedingtų?

    Skirtingai nei vienmetės kosmėjų rūšys, šokoladinis kosmėjas formuoja gumbines šaknis, panašias į jurginų. Būtent dėl to jis dažnai auginamas kaip daugiametis augalas, tačiau mūsų klimato žiemų paprastai neištveria paliktas dirvoje.

    Prieš šalnas augalą verta iškasti, apdžiovinti, nuvalyti nuo perteklinės žemės ir laikyti vėsioje, sausoje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje iki pavasario. Pavasarį, praėjus šalnų rizikai, gumbus galima vėl sodinti į dirvą ar vazoną, o augalas dažnai atsidėkoja dar gausesniu žydėjimu.

  • Vienas šaukštas prieskonio po krūmu: vynuogyną sustiprinsite ir nuo grybelių apsaugosite

    Rugsėjį vynmedžiams dažniau ima kenkti grybelinės ligos: naktys vėsesnės, dienos trumpesnės, o drėgmė po lietaus ant lapų ir dirvos išsilaiko ilgiau. Tuo metu augalas baigia derėti ir pradeda ruoštis ramybės periodui, todėl bet koks stresas gali susilpninti žiemojimą ir kitų metų derlių.

    Kaip viena iš papildomų, labiau ekologinių priemonių daržuose ir soduose minima malta garstyčia. Ji kartais naudojama kaip priemonė dirvos mikroorganizmų balansui ir šaknų zonai palaikyti, kai yra didesnė patogenų rizika. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra pilnavertis fungicidų ar profesionalios priežiūros pakaitalas.

    Garstyčių sėklose gausu gliukozinolatų, kurie, suirus audiniams ir patekę į drėgną aplinką, gali virsti izotiocianatais. Šios medžiagos tiriamos dėl poveikio daliai dirvožemio patogenų, o pats reiškinys žemės ūkyje vadinamas biofumigacija. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad garstyčių miltai tam tikromis sąlygomis gali slopinti kai kuriuos su vynmedžių šaknų ir stiebų pažeidimais siejamus sukėlėjus.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojamas labai saikingas naudojimas: aplink krūmą supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis, o ant paviršiaus paskleidžiamas maždaug vienas valgomasis šaukštas maltų garstyčių. Tada prieskonis lengvai įmaišomas į 10–15 centimetrų gylio dirvos sluoksnį ir žemė išlyginama.

    Jei dirva sausa, ją galima lengvai sudrėkinti, kad veikliosios medžiagos greičiau pasiskirstytų. Toks veiksmas paprastai atliekamas vieną kartą per sezoną, nes per didelis kiekis gali nepageidaujamai paveikti dirvos mikroflorą ir net pabloginti augalo būklę.

    Specialistai pabrėžia, kad patikimiausi rezultatai pasiekiami taikant visumą priemonių. Vynmedžiams svarbu geras vėdinimas, laiku pašalinti sergantys lapai ir ūgliai, švariai sutvarkytos augalų liekanos, neperlaistymas ir subalansuotas tręšimas. Jei ligų požymiai jau aiškūs ir plinta, verta pasitarti su agronomu dėl tikslesnės diagnostikos ir tinkamų apsaugos priemonių.

  • Pamirškite viržius: ši pasakiška celozija žydi iki šalnų ir balkone atrodo kaip liepsnojantis plunksnų kuokštas

    Rudenį balkonai ir terasos dažnai „nusidažo“ viržiais, tačiau jie ne visiems pasiteisina: augalui reikia rūgščios žemės, pastovios drėgmės, o vienas perdžiūvimas gali greitai sugadinti visą kompoziciją. Ieškantiems ryškaus, bet paprastesnio sprendimo vis dažniau siūloma alternatyva – celozija, dekoratyvus augalas su įspūdingais žiedynais.

    Celozija (Celosia) kilusi iš šiltesnių Azijos ir Afrikos regionų, todėl jai labiausiai patinka saulė ir šiluma. Dėl to ji ypač tinka vazonams, loveliams ir rudeninėms kompozicijoms, kai norisi sodrių spalvų, bet nebesinori sudėtingos priežiūros. Žiedynai gali priminti purus plunksnų kuokštus arba aksominius, banguotus „gaidžio skiauterių“ pavidalo keteras.

    Skirtingai nei viržiai, celozijai paprastai nereikia specialiai parūgštinto substrato: svarbiausia, kad žemė būtų puri ir pralaidi vandeniui. Augalas gerai jaučiasi, kai laistoma reguliariai, bet neperliejama, o vanduo neužsistovi vazono dugne. Jei vieta saulėta ir apsaugota nuo vėjo, celozija gali išlaikyti dekoratyvumą nuo vasaros pabaigos iki pirmųjų rimtesnių šalnų.

    Praktinis niuansas – celozija mūsų klimato sąlygomis yra vienmetė ir visiškai netoleruoja šalčio. Kai naktimis temperatūra ima artėti prie 5 laipsnių šilumos, verta stebėti prognozes, o vazonus prireikus pernešti arčiau pastato sienos, į įstiklintą verandą ar kitą nuo šalčio apsaugotą vietą. Pirmoji minusinė temperatūra augalą dažniausiai negrįžtamai pažeidžia.

    Rudeninėse kompozicijose celozija vertinama dėl spalvų intensyvumo: dažni purpuriniai, rožiniai, raudoni, oranžiniai ir geltoni atspalviai, kurie ilgai išlieka ryškūs. Norint, kad žydėjimas būtų gausesnis, pravartu šalinti vystančius žiedynus ir nepersistengti su trąšomis, ypač azotinėmis, kurios labiau skatina lapiją nei žiedus.

    Jei viržiai balkone nuolat nuvilia, celozija gali tapti patikimu būdu prailginti vasarišką įspūdį iki vėlyvo rudens. Tai vienas paprasčiausių sprendimų, kai norisi pasakiško efekto, bet mažiau rūpesčių su dirvos rūgštingumu ir jautrumu trumpalaikiam perdžiūvimui.