CP v2

Blog

  • Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais planuoja skirti daugiau nei 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui. Apie tai Jasionkoje prie Žešuvo vykusiame renginyje kalbėjo Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis, pabrėžęs augančių hibridinių grėsmių mastą.

    Ministro teigimu, investicijų tikslas yra sustiprinti valstybės atsparumą ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo masinių diversinių atakų. Prioritetu įvardijami energetikos, vandens tiekimo, dujų, ryšių ir viešojo sektoriaus informacinių sistemų saugumo sprendimai.

    Augantys incidentai ir sukčiavimo mastas

    Lenkijos institucijos skaičiuoja, kad 2025 metais fiksuota 273 000 tinklo saugumo pažeidimų atvejų. Tai daugiau nei 144 proc. augimas, palyginti su 2024 metais, o tendenciją lemia ir organizuotos atakos, ir kasdienis kibernetinis nusikalstamumas.

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metais blokuota daugiau nei 140 000 000 bandymų patekti į nelegalias svetaines. Be to, sustabdytas daugiau nei 1 000 000 apgaulingų SMS žinučių pristatymas, kai sukčiai siekia išvilioti prisijungimo ar mokėjimo duomenis.

    Nuo nusikaltėlių iki valstybių operacijų

    Ministras akcentavo, kad grėsmės šaltiniai skiriasi: nuo „paprastų“ sukčių, kurie taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis, iki valstybių remiamų operacijų. Pastarosios, pasak jo, gali būti orientuotos į kritinės infrastruktūros paralyžiavimą ir esminių paslaugų sutrikdymą.

    „Vieną dalį atakų vykdo kibernetiniai nusikaltėliai, o kitą dalį atlieka valstybės, kurios siekia paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą ir sukelti sutrikimus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Naujos struktūros ir DI vaidmuo

    Siekiant geriau koordinuoti gynybą, Lenkijoje pradėjo veikti integruotas Kibernetinio saugumo operacijų centras, kuris turėtų sujungti civilinius pajėgumus su karinėmis struktūromis ir specialiosiomis tarnybomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma NATO šalyse, kur kibernetinė gynyba vertinama kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Kartu plėtojama ir vadinamojo Kibernetinio legiono idėja, kai civiliai ekspertai galėtų prisidėti prie valstybės sistemų apsaugos. Pasak ministro, didelė dalis investicijų bus nukreipta į centrinių sistemų modernizavimą, savivaldybių administracijų saugumo stiprinimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą.

    Ministro teigimu, papildomą spaudimą saugumui kelia ir dirbtinis intelektas, kurį vis dažniau naudoja nusikaltėliai automatizuodami atakas, kurdami įtikinamesnes apgaules ir spartindami pažeidžiamumų išnaudojimą. Dėl to, anot jo, gynybos priemonės turi vystytis ne lėčiau nei puolimo įrankiai.

    Lenkija 2025 metais kibernetiniam saugumui buvo numačiusi daugiau nei 950 mln. eurų, o 2026 metais planuojama suma turėtų viršyti 1,2 mlrd. eurų. Valdžia pabrėžia, kad tai yra ilgalaikė kryptis, siekiant mažinti sistemines rizikas ir didinti šalies atsparumą skaitmeninėje erdvėje.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.

  • Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Rusijos federalinė Valstybinio turto valdymo agentūra paskelbė atrinkusi finansų tarpininką, kuris turėtų organizuoti 23,76 proc. aviakompanijos „Aeroflot“ akcijų pardavimą. „Aeroflot“ akcijomis prekiaujama biržoje, o šiuo metu Kremlius valdo 73,8 proc. bendrovės.

    Jei planas būtų įgyvendintas, valstybės dalis sumažėtų iki maždaug pusės įmonės akcijų. Tokia schema leistų išlaikyti lemiamą įtaką strateginėje bendrovėje, tačiau kartu gauti papildomų pajamų biudžetui.

    Kodėl vėl kalbama apie privatizaciją?

    Sprendimas siejamas su didėjančiu Rusijos biudžeto deficitu, kurį didina karo išlaidos ir silpnesnės pajamos. Viešai skelbta, kad deficitas pasiekė 5,8 trln. rublių, o tai, lyginant su pradiniu planu, yra gerokai daugiau nei numatyta visiems 2026 metams.

    Pagal tuo metu taikytą apytikrį kursą tai sudarytų apie 58 mlrd. eurų. Vien šis skaičius rodo, kad Kremlius ieško papildomų šaltinių ne tik taupymo priemonėmis, bet ir parduodamas dalį turto.

    Kiek pinigų gali gauti Kremlius?

    Skaičiuojama, kad „Aeroflot“ rinkos vertė sesijos pabaigoje siekė 187 mlrd. rublių, tai yra apie 1,9 mlrd. eurų. Tokiu atveju 23,76 proc. paketas galėtų būti vertas maždaug 0,45 mlrd. eurų, nors galutinė suma priklausytų nuo paklausos ir sandorio sąlygų.

    Rinkoms svarbu ir tai, ar pardavimas būtų vykdomas per biržą, ar ieškant vieno ar kelių stambių investuotojų. Bet kuriuo atveju investuotojų ratas būtų ribotas dėl sankcijų, kapitalo kontrolės ir politinės rizikos.

    Silpnesnės prognozės didina spaudimą

    Papildomą spaudimą biudžetui kuria ir prastesnės ekonomikos augimo prognozės. Viešai skelbta, kad Rusija sumažino 2026 metų BVP augimo prognozę nuo 1,3 proc. iki 0,4 proc., o tai reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir lėtesnį vidaus paklausos atsigavimą.

    Nepriklausomi ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant augimui mažėja galimybės kompensuoti biudžeto skylę ne energetikos sektoriuose. Tokiu atveju privatizacija tampa vienu iš nedaugelio greitesnių būdų gauti įplaukų, nors ilgainiui tai sumažina valstybės turto bazę.

    „Privatizacija tampa greitu sprendimu, kai biudžeto pajamos nebespėja paskui išlaidas“, – sakė nepriklausomas ekonomistas Dmitrijus Polevojus.

    Analitikų vertinimu, jei ekonomikos lėtėjimas tęsis, iki 2027 metų biudžeto pajamos gali būti mažesnės nei planuota, todėl Kremliui tektų rinktis tarp išlaidų mažinimo, papildomų mokesčių ar naujų turto pardavimų. „Aeroflot“ atvejis gali tapti indikatoriumi, kaip plačiai Rusija pasirengusi eiti šiuo keliu.

  • Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasiekė naują susitarimą dėl „Abrams“ tankų – numatoma, kad Lenkijoje kuriama infrastruktūra aptarnaus ne tik Lenkijos kariuomenę, bet ir JAV pajėgas Europoje. Apie tai po vizito JAV TVN24 eteryje kalbėjo Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas.

    Pasak jo, Lenkija pastaraisiais metais masiškai investavo į amerikietišką ginkluotę ir techniką, todėl logiškas kitas žingsnis – vietoje sukurti pilną techninio aptarnavimo, remonto ir tiekimo grandinę. Tokia bazė, anot pareigūno, būtų naudinga ir Lenkijos pramonei, ir JAV partneriams, nes sutrumpintų logistiką bei remonto terminus.

    „Lenkijoje kursime visą aptarnavimo bazę, o mūsų serviso centras Poznanėje ir Debline bus aptarnavimo centru visai JAV kariuomenei Europoje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Jo teigimu, tai vienas pirmųjų tokio tipo susitarimų, sudarytų pastarosiomis dienomis, ir jis konkrečiai siejamas su „Abrams“ platforma. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kritinių priežiūros ir remonto darbų galėtų būti atliekama Lenkijoje, o ne siunčiant techniką ar komponentus į kitas šalis.

    Viceministras taip pat patvirtino, kad Lenkija gavo preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą dėl galimybės gaminti raketas „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad tokia gamyba būtų organizuojama Lenkijos gynybos pramonėje, o galutinis modelis priklausytų nuo konsorciumų ir technologinių susitarimų.

    Be „Patriot“ temos, jis užsiminė ir apie platesnį potencialios gamybos spektrą – nuo tolimojo nuotolio amunicijos „HIMARS“ sistemoms iki „Hellfire“ raketų. Pasak Tomczyko, bendra gamyba galėtų tapti abipusiai pelninga, nes JAV pusė esą rodo didelį susidomėjimą didesniu gamybos ir aptarnavimo pajėgumų perkėlimu arčiau rytinio NATO sparno.

    Gynybos analitikų vertinimu, tokie susitarimai paprastai turi dvi kryptis: operacinę ir ekonominę. Operacine prasme tai stiprina pajėgų parengtį regione, nes technikos remontas ir atsarginių dalių tiekimas tampa greitesni, o ekonomine prasme – suteikia postūmį vietos pramonei, kuri įsitraukia į aukštos pridėtinės vertės grandines.

    Tuo pačiu tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Vakarų šalys vis dažniau ieško būdų išplėsti ginkluotės gamybą ir aptarnavimą žemyne, kad sumažintų priklausomybę nuo ilgos tiekimo grandinės. Lenkija, kaip viena daugiausiai gynybai išleidžiančių NATO valstybių regione, siekia šį momentą paversti ilgalaikiu pramoniniu pranašumu.

  • Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkijos Vyriausybė artimiausiame posėdyje ketina svarstyti Bankų įstatymo pataisas, kurios keistų Finansų priežiūros komisijos KNF veikimo taisykles ir bankų priežiūros praktiką. Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai orientuoti į griežtesnį valdymo skaidrumą ir didesnę priežiūros institucijos nepriklausomybę.

    Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti 14 metų ribą KNF pirmininko ir jo pavaduotojų pareigoms eiti. Pataisose numatyta, kad šis laikotarpis būtų taikomas tiems pareigūnams, kurie į šias pareigas būtų paskirti po 2026 metų sausio 11 dienos.

    Ribojimai po kadencijos ir prekybos draudimas

    Projektas taip pat numato vadinamąjį „atvėsimo“ laikotarpį pasitraukusiems KNF vadovams. Pasibaigus kadencijai, pirmininkui ir pavaduotojams būtų taikomas 12 mėnesių draudimas įsidarbinti įmonėse, teikiančiose paslaugas KNF prižiūrimiems rinkos dalyviams, taip pat subjektuose, užsiimančiuose finansų rinkų lobistine veikla.

    Panašus, bet trumpesnis ribojimas būtų taikomas ir KNF biuro darbuotojams: po darbo pabaigos jiems numatomas 6 mėnesių draudimas pereiti į tam tikras su prižiūrimais subjektais susijusias veiklas. Be to, KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams būtų draudžiama prekiauti finansiniais instrumentais, siekiant išvengti interesų konflikto.

    Didesni įgaliojimai ir naujos pareigos bankams

    Kartu plečiami ir KNF įgaliojimai bankų valdymo klausimais. Numatyta, kad vadinamosiose „didelėse institucijose“ pagal Europos Sąjungos reguliavimą priežiūros institucija turėtų teisę pritarti ne tik banko vadovo, bet ir kitų valdybos narių bei stebėtojų tarybos pirmininko paskyrimui.

    Taip pat numatoma, kad KNF vertintų, ar didžiuosiuose bankuose vidaus kontrolės padalinių vadovai ir finansų vadovai atitinka tinkamumo reikalavimus. Bankams atsirastų papildoma pareiga informuoti KNF apie reikšmingus sandorius, pavyzdžiui, svarbių akcijų paketų įsigijimą ar pardavimą, didelės vertės turto ar įsipareigojimų perkėlimą, taip pat susijungimus ir skaidymus.

    Kodėl pakeitimai siūlomi dabar?

    Finansų ministerijos aiškinimu, pakeitimų tikslas – perkelti į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, susijusias su priežiūros institucijų įgaliojimais, įmonių valdymu ir rinkos rizikų valdymu. Pastaraisiais metais Europos reguliavime ryškėja kryptis stiprinti finansų sistemos atsparumą, o bankų valdymo kokybę sieti ne tik su kapitalo reikalavimais, bet ir su vadovų tinkamumu bei interesų konfliktų prevencija.

    Nors pataisos rengiamos Lenkijai, jų logika atspindi platesnę regiono tendenciją: po spartaus palūkanų normų, geopolitinių ir technologinių pokyčių priežiūros institucijos siekia greičiau matyti rizikas ir turėti daugiau svertų, kad galėtų reaguoti dar iki problemoms tampant sisteminėmis. Bankams tai reikštų daugiau atskaitomybės dėl strateginių sprendimų, o priežiūrai – didesnę atsakomybę dėl sprendimų pagrįstumo.

  • Vanduo su rabarbarais žada plokščią pilvą: kas iš tiesų veikia, o kas – tik mitas?

    Socialiniuose tinkluose ir gyvenimo būdo portaluose vėl išpopuliarėjo vanduo su rabarbarais, žadantis greitesnę medžiagų apykaitą ir plokštesnį pilvą. Rabarbarų sezonas Europoje paprastai trumpas, todėl žmonės ieško paprastų būdų įtraukti šią daržovę į kasdienę mitybą.

    Rabarbarų stiebai turi mažai energinės vertės, juose yra skaidulų ir vitamino C, o rausvą spalvą suteikia antioksidantai, vadinami antocianinais. Tačiau svarbu suprasti, kad pats gėrimas riebalų nedegina per 15 minučių, o dažniausiai padeda kitu keliu: skatina gerti daugiau vandens ir rečiau rinktis saldžius gėrimus.

    Ar tikrai pagreitina metabolizmą?

    Medžiagų apykaita pirmiausia priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, raumenų masės, miego ir fizinio aktyvumo. Vanduo su rabarbarais gali būti naudingas kaip mažai kaloringa alternatyva limonadams, tačiau vien jo nepakanka nei svorio kritimui, nei pilvo apimčių mažėjimui.

    Plokštesnio pilvo įspūdis dažniau siejamas su mažesniu pilvo pūtimu ir geresniu virškinimo komfortu. Tam įtakos turi reguliarus skysčių vartojimas, skaidulų kiekis racione ir mažesnis druskos bei itin perdirbto maisto kiekis.

    Ką duoda rabarbarai gėrime?

    Rabarbarai suteikia skonį ir natūralų rūgštumą, todėl vanduo tampa patrauklesnis tiems, kuriems sunku išgerti pakankamai skysčių. Jei vietoj saldžių gėrimų pasirenkamas vanduo su rabarbarais, per dieną galima nepastebimai sumažinti suvartojamo cukraus ir kalorijų kiekį.

    Skaidulų nauda labiausiai pasireiškia suvalgant patį produktą, o ne geriant vandenį, kuriame jis tik pamirkytas. Vis dėlto toks gėrimas gali būti geras įprotis, jei jis tampa dalimi platesnių mitybos pokyčių.

    Kaip pasigaminti ir kada gerti?

    Supjaustykite kelis jaunus tvirtus rabarbarų stiebus gabaliukais, suberkite į ąsotį ir užpilkite vandeniu. Laikykite šaldytuve apie 6 valandas, kad vanduo įgautų švelnią spalvą ir aromatą, o prieš patiekiant galima įdėti mėtų ar imbiero griežinėlį.

    Gerti galima ryte arba dienos eigoje vietoj saldintų gėrimų, tačiau geriausia orientuotis į bendrą skysčių balansą. Jei norisi saldumo, verčiau rinktis minimalų kiekį, kad gėrimas netaptų dar vienu cukraus šaltiniu.

    Reikėtų prisiminti, kad rabarbaruose yra oksalo rūgšties, todėl dideli kiekiai gali būti nepalankūs žmonėms, turintiems inkstų akmenligės riziką ar tam tikrų virškinimo sutrikimų. Jei esate nėščia, turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, saugiausia mitybos pokyčius aptarti su gydytoju.

  • Švedai kavą geria su kiaušiniu: žada liekną liemenį ir kepenų apsaugą – kaip pasigaminti namie

    Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse žinomas gėrimas, vadinamas kava su kiaušiniu, pastaruoju metu vėl kelia smalsumą. Idėja skamba neįprastai, tačiau tradiciškai kiaušinis čia naudojamas ne dėl egzotikos, o dėl technologinio efekto – kad kava būtų švaresnė, švelnesnė ir mažiau karti.

    Šio metodo esmė paprasta: kiaušinio baltymai suriša kavos daleles ir dalį junginių, kurie gali aštrinti skonį. Dėl to gėrimas dažnai apibūdinamas kaip skaidresnis, glotnesnis, su mažesniu rūgštingumu, o tirščiai lengviau nusėda. Tokia kava kai kur vadinama skandinaviška arba švediška, nors panašių variantų yra ir kitose šalyse.

    Kai kalbama apie svorio kontrolę, dažniausiai omenyje turima ne stebuklinga sudedamoji dalis, o kofeino poveikis. Kofeinas trumpam gali sumažinti alkio jausmą, padidinti budrumą ir šiek tiek paskatinti energijos sąnaudas, todėl kava kai kuriems žmonėms padeda lengviau laikytis mitybos režimo.

    Moksliniuose tyrimuose taip pat nuosekliai aptariama įprastos juodos kavos sąsaja su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika, įskaitant suriebėjimą ar kepenų fermentų padidėjimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad kava su kiaušiniu gydo, o poveikis priklauso nuo bendro gyvenimo būdo, mitybos, alkoholio vartojimo ir gretutinių ligų.

    Maistine prasme kiaušinis papildo gėrimą baltymais ir riebaluose tirpiais vitaminais, tačiau kartu padidina kaloringumą. Jei tikslas yra mažesnis kalorijų kiekis, svarbu įvertinti, kad kiaušinis, grietinėlė ar cukrus gali greitai pakeisti kavos „lengvumą“, todėl toks gėrimas ne visada tinka kasdieniam įpročiui.

    Ruošiant kavą su kiaušiniu, dažniausiai naudojamas visas išplaktas kiaušinis, kartais įmaišoma ir nuplauta bei nuplikyta lukšto dalis, o mišinys trumpai pavirinamas su kava. Vėliau kava paliekama nusistovėti ir perkošiama per tankų sietelį arba filtrą, kad tirščiai ir sukrešėję baltymai neliktų puodelyje.

    Saugumo požiūriu svarbiausia naudoti šviežią kiaušinį ir prieš naudojimą kruopščiai nuplauti, o jei planuojama dėti lukštą, jį papildomai nuplikyti. Žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą kiaušiniams, alergiją, taip pat nėščiosioms ar silpnesnio imuniteto asmenims reikėtų elgtis atsargiai ir geriau rinktis įprastą kavą.

    Kasdienėje rutinoje ši kava gali būti įdomus eksperimentas, ypač tiems, kurie ieško mažiau rūgštaus, švelnesnio skonio. Tačiau ilgalaikiams rezultatams, susijusiems su svoriu ar kepenų sveikata, lemiamas išlieka subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir saikingas alkoholio vartojimas.

  • Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Ukraina, taupydama ribotas oro gynybos raketų atsargas, vis daugiau remiasi vietoje sukurta elektroninės kovos sistema „Lima“, kuri gali sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas. Vietoj numušimo ore ši sistema veikia kitaip: ji silpnina arba apgauna ginkluotės navigaciją, todėl smūgiai dažniau prasilenkia su numatytais taikiniais.

    „Lima“ principas paremtas trukdymu ir vadinamuoju spoofing, kai palydovinės navigacijos signalams sukuriamas klaidinantis fonas. Tada atskrendantis ginklas, pasikliaujantis palydovine navigacija, gali gauti neteisingą informaciją apie savo padėtį ir pataikyti ne ten, kur planuota.

    Sistemą sukūrė Ukrainos gynybos technologijų startuolis „Cascade Systems“. Kūrėjų teigimu, „Lima“ generuoja stiprius trukdžių laukus, kurie slopina palydovinę navigaciją, o tam tikrais atvejais gali „pakeisti“ koordinates keliais kilometrais, priversdami ginklus kristi atvirose vietose, o ne miestuose ar infrastruktūros objektuose.

    Jei palydoviniai signalai užblokuojami, kai kurie ilgo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį pasitelkdami inercinę navigaciją, tačiau tikslumas tuomet prastėja didėjant atstumui. Ukrainos pareigūnai aiškina, kad kuo didesnė paklaida, tuo mažesnė tikimybė pataikyti į kritinį taikinį, ypač kai smūgiai planuojami pagal tikslias koordinates.

    „Kai „Lima“ įjungta, mes didiname raketų nukrypimą. Ne tik slopiname navigaciją, bet ir pakeičiame koordinates keliais kilometrais, kad jos kristų laukuose, o ne pasiektų taikinius“, – sakė vienas „Lima“ kūrėjų ir Ukrainos elektroninės kovos padalinio vadas, pristatytas šaukiniu Alchemikas.

    Vienas argumentų, kodėl „Lima“ tampa svarbia oro gynybos dalimi, yra mastas ir kaina. Įrenginys gali dengti dideles teritorijas ir papildyti kinetinę oro gynybą, kuri naikina taikinius raketomis. „Cascade Systems“ nurodo, kad vienas „Lima“ vienetas, priklausomai nuo versijos, kainuoja iki maždaug 58 000 eurų, o didesnio miesto apsaugai gali prireikti 30–100 vienetų, tai yra apie 5 000 000 eurų.

    Ukrainos kariuomenė „Lima“ pradėjo naudoti 2024 metų liepą, o vėliau panaudojimas išplėstas ir civilinės infrastruktūros gynybai. Gamintojo teigimu, per pastaruosius 18 mėnesių sistemos prisidėjo prie tūkstančių „Shahed“ tipo dronų trikdymo ir dešimčių sparnuotųjų bei balistinių raketų nukreipimo.

    Vis dėlto elektroninė kova nėra stebuklingas skydas. Net ir suklaidinta raketa ar dronas kažkur nukrenta, todėl visiškos žalos rizikos tai nepanaikina. Kinetinė oro gynyba dažniau sunaikina taikinį ore, o į žemę krentantys fragmentai paprastai padaro mažiau žalos nei beveik nepažeistas, tik nukreiptas ginklas.

    Elektroninė kova taip pat yra nuolatinės varžybos, kuriose abi pusės prisitaiko. 2025 metų pradžioje Rusija ėmė diegti atnaujintas nuo trukdžių apsaugančias antenas, kurios kurį laiką mažino ankstesnių Ukrainos sprendimų efektyvumą. Ukrainos inžinieriai tvirtina, kad vėliau buvo sukurta atnaujinta „Lima“ versija, skirta geriau klaidinti šias antenas ir atkurti sistemos veiksmingumą.

    Ukrainos strategija aiški: brangias perėmimo raketas naudoti tada, kai to tikrai reikia, o kitais atvejais didinti priešo ginklų paklaidą elektroninėmis priemonėmis. Augant Rusijos tolimųjų smūgių mastui, tokie sprendimai tampa vis svarbesniu oro gynybos „antruoju sluoksniu“, ypač saugant energetikos ir ryšių infrastruktūrą.

  • „The New York Times“ tyrimas: CFTC esą šalino kritikus, kai sprendė dėl su Trumpu siejamų kripto įmonių

    „The New York Times“ tyrimas: CFTC esą šalino kritikus, kai sprendė dėl su Trumpu siejamų kripto įmonių

    „The New York Times“ paskelbtame tyrime teigiama, kad JAV prekių ateities sandorių komisijoje CFTC daugiau nei metus vyko spaudimo kampanija, susijusi su kripto bendrovėmis ir prognozavimo rinkomis. Anot leidinio, tuo pat metu iš agentūros buvo stumiami karjeros tarnautojai, kėlę klausimų dėl tokių projektų rizikų ir atitikimo taisyklėms.

    Tyrimas remiasi institucijos dokumentais ir interviu su daugiau nei 30 dabartinių bei buvusių darbuotojų ir įmonių atstovų. Publikacijoje daugiausia dėmesio skiriama trims bendrovėms: „Polymarket“, „Crypto.com“ ir su „Gemini“ siejamai „Gemini Titan“.

    Leidinio duomenimis, visoms trims įmonėms buvo reikalingi CFTC sprendimai ar pritarimai, kad jos galėtų plėtoti prognozavimo rinkų veiklą. Taip pat teigiama, kad šios bendrovės turėjo tiesioginių ar netiesioginių ryšių su JAV prezidento Donaldo Trumpo šeimos aplinka.

    Kas minima tyrime

    „The New York Times“ rašo, kad agentūros pareigūnai nuogąstavo dėl vartotojų apsaugos ir kontrolės priemonių. Tarp minimų rizikų buvo klausimai, ar „Crypto.com“ tinkamai elgiasi su smulkiais statytojais, ar „Polymarket“ turi pakankamas apsaugas nuo sukčiavimo, ir ar „Gemini Titan“ buvo užbaigusi reikiamą patikrą prieš pradėdama veiklą.

    Tyrime teigiama, kad į šiuos procesus esą kišosi tuometinė laikinoji CFTC vadovė Caroline Pham ir jos patarėja Brigitte Weyls. Anot publikacijos, dalis darbuotojų, kurie kėlė klausimų, buvo nušalinti, jiems uždrausta patekti į biurą, o vėliau pradėti vidiniai tyrimai.

    „Darbuotojai išsinešė aiškią žinutę: nekelkite problemų toms industrijoms“, – cituojami dabartiniai ir buvę CFTC darbuotojai.

    Durų sukimosi klausimas

    Tyrime taip pat keliami interesų konflikto ir vadinamųjų besisukančių durų klausimai, kai pareigūnai pereina dirbti į sektorių, kurį prižiūrėjo. „The New York Times“ nurodo, kad Caroline Pham pasitraukusi iš vadovės pareigų prisijungė prie kripto bendrovės „MoonPay“, o Brigitte Weyls pradėjo darbą „Gemini Titan“.

    Leidinys išskiria epizodą, kai, darbuotojams dar vertinant „Gemini Titan“ paraišką, jiems esą buvo atsiųstas parengtas memorandumo projektas, rekomenduojantis paraišką patvirtinti. Publikacijoje tai pateikiama kaip praktika, prieštaraujanti įprastam procesui, kai rekomendacijas rengia specialistai, o ne politinio pasitikėjimo komanda.

    Mažiau bylų dėl skaitmeninio turto

    Tyrime teigiama, kad pastaruoju laikotarpiu CFTC viešai skelbiama vykdymo užtikrinimo statistika dėl skaitmeninio turto pastebimai sumenko. „The New York Times“ rašo, kad per dabartinę administraciją buvo paskelbtos dvi bylos, susijusios su skaitmeniniu turtu, o ankstesniais metais jų buvo gerokai daugiau.

    Taip pat minima, kad buvo nutraukti ar sustabdyti keli tyrimai, įskaitant pažengusios stadijos patikrą dėl vienos didelės biržos. Publikacijoje nurodoma, jog kai kurie aukšto rango vykdymo užtikrinimo padalinio pareigūnai patys tapo vidinių tyrimų objektais, o jų pagrindimai esą buvo migloti.

    „Prezidentas Trumpas veikia tik Amerikos visuomenės interesais. Jokių interesų konfliktų nėra“, – „The New York Times“ cituojamas Baltųjų rūmų atstovas.

    „Polymarket“ leidiniui teigė turinti stiprias saugumo priemones, „Crypto.com“ nurodė laikantis visų federalinių reikalavimų, o „Gemini“ į klausimus, anot publikacijos, neatsakė. Minėti buvę CFTC vadovai ir patarėjai taip pat, kaip teigiama tyrime, komentarų nepateikė.

    Kontekste iškyla ir CFTC valdymo problema: „The New York Times“ pažymi, kad institucijoje tuo metu buvo daug laisvų komisaro vietų, o tai gali didinti sprendimų koncentraciją. JAV Kongrese, prižiūrinčiame agentūrą, dalis įstatymų leidėjų ragino suformuoti pilną komisijos sudėtį, argumentuodami, kad tai stiprintų sprendimų kokybę ir atsparumą politiniam spaudimui.

    Publikacija pasirodė tuo metu, kai JAV toliau diskutuojama dėl kripto rinkos reguliavimo ir dėl to, kuri institucija turėtų turėti daugiau galių prižiūrėti skaitmeninio turto segmentą. Kritikai įspėja, kad bet koks mandatas turi eiti kartu su aiškiais nepriklausomumo saugikliais, skaidrumu ir realiai veikiančia vartotojų apsauga.

  • Satoshi laikų bitkoinų „banginis“ pajudino 2 650 BTC: šimtai milijonų eurų atsidūrė pas brokerius

    Satoshi laikų bitkoinų „banginis“ pajudino 2 650 BTC: šimtai milijonų eurų atsidūrė pas brokerius

    Ankstyvųjų bitkoino laikų, dar vadinamų Satoshi era, investuotojas ar kasėjas po ilgos tylos atliko kelias stambias transakcijas, kurios iškart patraukė rinkos stebėtojų dėmesį. Blokų grandinės analizės paslaugas teikianti „Onchain Lens“ pranešė, kad į rinką pajudėjo tūkstančiai BTC.

    Pagal viešai matomus grandinės duomenis, per tris pervedimus buvo perkelta 2 650 BTC, kurių vertė tuo metu siekė apie 187 mln. eurų. Šios lėšos nukeliavo į dvi institucinei prekybai ir tarpininkavimui kriptoturto rinkoje žinomas bendroves – „FalconX“ ir „Cumberland“.

    Tokie pervedimai dažnai vertinami kaip signalas, kad gali būti ruošiamasi pardavimui arba portfelio pertvarkymui, tačiau vienareikšmės išvados daryti neįmanoma. Kriptoturtas gali būti perkeliamas ir dėl saugumo, ir dėl prekybos strategijų, ir dėl pasirengimo užstatui ar kitoms finansinėms operacijoms.

    „Neaišku, ar pervedimas reiškia ketinimą parduoti, tačiau tokia veikla neretai būna prieš pardavimus“, – sakė „Onchain Lens“.

    „Onchain Lens“ vertinimu, šis adresas vis dar gali kontroliuoti apie 6 000 BTC, kurių vertė siektų maždaug 426 mln. eurų. Toks likutis reiškia, kad net ir po pervedimų tai išlieka vienas reikšmingesnių „senųjų“ bitkoino turėtojų portfelių.

    Rinkoje pastaruoju metu fiksuojama ir daugiau panašių epizodų, kai ilgai nejudėję dideli adresai staiga suaktyvėja. Analitikai paprastai stebi ne tik pervedimo faktą, bet ir tai, ar lėšos pasiekia biržas, ar institucinius brokerius, nes tai gali turėti įtakos trumpalaikiam likvidumui ir kainos svyravimams.

    Po pastarojo sujudimo bitkoino kaina per parą ūgtelėjo apie 0,6 proc. ir siekė maždaug 71 000 eurų. Vis dėlto rinka išlieka jautri stambių turėtojų veiksmams, nes didelių kiekių pasiūla trumpu laikotarpiu gali daryti spaudimą kainai, ypač jei dalis turto būtų realizuota.