CP v2

Blog

  • ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    Ultimatumas iki spalio

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Kinija iki spalio turi pateikti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga svarstys griežtesnes apsaugines priemones. Pasak jo, tikslas – pažaboti augantį ES prekybos deficitą su Pekinu ir apsaugoti Europos pramonę.

    Komisaras pabrėžė, kad derybos jau peržengė vien ekonomikos rėmus ir tapo politiniu klausimu, kuriuo domisi visų 27 ES valstybių lyderiai. Artimiausios savaitės įvardijamos kaip kritinės, nes planuojami aukšto lygio kontaktai tarp Briuselio ir Pekino.

    „Tai labai politinis procesas, o Europos lyderiai iki spalio nori matyti aiškius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Ko Briuselis tikisi iš Pekino

    ES siekia ne vien bendrų pažadų, bet ir konkretaus veiksmų plano, kuris parodytų kryptį, kaip bus mažinamas disbalansas prekyboje. M. Šefčovičius teigė, kad valstybės narės tikisi bent jau sprendimo modelio, kuris vėliau galėtų virsti įgyvendinimo etapais.

    Anot komisaro, prieiga prie Kinijos rinkos Europos įmonėms nepasikeis per naktį, todėl iki spalio labiausiai laukiama įrodymo, kad susitarimas įmanomas ir realiai veiks. Derybose akcentuojamos jautrios sritys, kuriose ES mato didžiausią riziką ir konkurencinį spaudimą.

    „Bandau tai pasiekti derybomis, bet jos turi atnešti labai konkrečius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Prekybos karo rizika didėja

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Briuselio ir Pekino augo, nes Europos Komisija ėmėsi priemonių, ribojančių kai kurių Kinijos įmonių galimybes ES rinkoje, ir pradėjo tyrimus dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų. Kinija savo ruožtu ne kartą signalizavo galimą atsaką, todėl vis dažniau kalbama apie riziką peraugti į platesnį prekybos konfliktą.

    ES taip pat ruošia naujus vadinamuosius gynybinius instrumentus, kurie leistų greičiau reaguoti į situacijas, kai importas arba valstybės parama, ES vertinimu, iškreipia konkurenciją. M. Šefčovičius užsiminė apie planuojamą diversifikavimo instrumentą, kurio logika – mažinti priklausomybę nuo vienos tiekimo krypties ir stiprinti atsparumą.

    Komisaras patvirtino, kad spalį planuoja vykti į Kiniją, o netrukus po to Briuselyje numatytame ES lyderių susitikime prekybos santykiai su Pekinu turėtų tapti vienu pagrindinių darbotvarkės klausimų. Šiuo metu, pasak jo, visos ES valstybės fiksuoja prekybos deficitą su Kinija.

  • Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    ES: tarpininkauti neketiname

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Briuselis nemato galimybių tarpininkauti aštrėjančiame JAV ir Kanados prekybos konflikte. Pasak jo, Europos Sąjunga nėra tokioje pozicijoje, kuri leistų imtis mediatoriaus vaidmens dvišalėse derybose.

    Komisaras pabrėžė, kad JAV ir Kanadą sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai, todėl, nepaisant dabartinės įtampos, anksčiau ar vėliau abi pusės ieškos būdų susitarti. ES tuo metu labiau koncentruojasi į savo prekybos interesus ir stabilias taisykles.

    Tarifai – mokesčiai vartotojams

    Po žlugusių derybų Vašingtonas paskelbė apie 50 proc. muitus iš Kanados importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams. Otava atsakė atsakomaisiais muitais daugiau nei 700 JAV prekių grupių, kurių vertė siekia apie 17,2 mlrd. eurų.

    „Muitai yra mokesčiai, kuriuos galiausiai sumoka ekonomikos dalyviai arba piliečiai“, – sakė Marošas Šefčovičius. Jis kartojo ES poziciją, kad prioritetas turėtų būti laisva ir sąžininga prekyba, kai tarifai yra kuo mažesni arba jų visai nėra.

    Kanada artėja prie ES

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney po derybų su JAV fiasko paragino stiprinti ryšius su Europa ir patvirtino planus dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje Strasbūre rugsėjo viduryje. Taip pat rudenį numatytas ES ir Kanados viršūnių susitikimas.

    Šefčovičius teigė, kad Europos Komisija yra pasirengusi svarstyti įvairias glaudesnio bendradarbiavimo kryptis, tačiau galutinis tempas priklausys nuo Kanados ambicijų. Jis priminė, kad po 2016 metais pasiekto ES ir Kanados susitarimo prekyba tarp šalių reikšmingai augo, o likusių barjerų mažinimas galėtų atverti dar daugiau galimybių.

    Pasak komisaro, tarp realistiškų artimiausių žingsnių įvardijamas skaitmeninis susitarimas, kurį abi pusės siektų pasirašyti iki metų pabaigos. Taip pat minimas bendradarbiavimas kritinių žaliavų srityje, įskaitant potencialias bendras investicijas, kurios tampa vis aktualesnės dėl tiekimo grandinių saugumo.

    ES Kanadą laiko panašiai mąstančia partnere, ypač diskutuojant apie pasaulinės prekybos taisyklių ateitį ir atsparumo politiką. Šefčovičius taip pat akcentavo, kad Kanada gali būti svarbi partnerė siekiant glaudesnių ryšių su Ramiojo vandenyno regiono valstybių prekybos erdve CPTPP, kurioje Kanada yra viena iš pagrindinių narių.

  • Nyderlandai skubiai permestė 86 tonas aukso į Londoną: atskleidė, ko baiminasi

    Nyderlandai skubiai permestė 86 tonas aukso į Londoną: atskleidė, ko baiminasi

    Kas ir kodėl perkelta

    Nyderlandų centrinis bankas DNB pranešė trečiadienį dalį šalies aukso atsargų perkėlęs iš JAV ir Kanados į Londoną. Iš viso į Jungtinę Karalystę nukreiptos 86 tonos, kaip nurodoma, dėl augančios geopolitinės įtampos.

    DNB pabrėžė, kad Londone laikomas auksas yra lengviau ir greičiau realizuojamas tarptautinėje rinkoje nei atsargos Niujorke ar Otavoje. Banko teigimu, tai didina galimybes operatyviai panaudoti rezervą krizės atveju.

    „Šiuo žingsniu pagerinome aukso atsargų panaudojamumą. Tikimės, kad jo niekada neprireiks, tačiau privalome stiprinti atsparumą ir pasirengimą“, – sakė DNB prezidentas Olafas Sleijpenas.

    Kiek aukso turi Nyderlandai

    Pasak DNB, bendra Nyderlandų aukso atsargų apimtis 2025 metų pabaigoje siekė 612,4 tonos. Tuo metu jos buvo įvertintos 72,2 milijardo eurų verte.

    Iki sprendimo dalis aukso buvo laikoma JAV ir Kanadoje, o dalis Nyderlanduose ir Londone. Perkėlus 86 tonas, Londono dalis padidėjo iki 32,1 proc., o JAV ir Kanados dalys sumažėjo iki po 18,5 proc.

    Kaip vyko operacija

    DNB nurodė, kad aukso perkėlimas atliktas ne vien fiziniu transportavimu. Dalis pokyčio pasiekta derinant pirkimo ir pardavimo sandorius, taip sumažinant riziką, susijusią su didelių kiekių tauriųjų metalų gabenimu.

    Bankas taip pat paaiškino, kad daugiau nei 27 tonos fizinio aukso buvo perkelta iš JAV ir Kanados į Zeistą Nyderlanduose. Tokia pat apimtis iš Zeisto nukeliavo į Londoną, kad nereikėtų lydyti ir iš naujo formuoti aukso luitų.

    DNB teigimu, pasirinktas mišrus modelis leidžia išskaidyti logistikos ir saugumo rizikas, kartu išlaikant aukso atsargų standartizaciją. Londonas laikomas vienu svarbiausių pasaulio aukso prekybos ir atsiskaitymų centrų, todėl tokia vieta bankui suteikia daugiau lankstumo ekstremaliomis aplinkybėmis.

  • Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Italijos Nacionalinė skrydžių saugos agentūra ANSV paskelbė analizę, kurioje „Ryanair“ naudojami „Boeing 737“ integruoti, iš fiuzeliažo išsiskleidžiantys laiptai siejami su gerokai didesne keleivių kritimų rizika nei oro uostų tiekiami mobilūs trapai.

    Tyrime vertinti įvykiai, fiksuoti tiek Italijoje, tiek platesnėje „Ryanair“ statistikoje, o duomenys rinkti per Europos aviacijos saugos institucijų naudojamą ECCAIRS sistemą. ANSV akcentuoja, kad kritimų skaičiai ryškiai išsiskiria, palyginti su kitų vežėjų atvejais.

    Ką parodė skaičiai

    ANSV nurodo, kad 2023–2025 metais Italijoje buvo užregistruoti 104 keleivių kritimų atvejai įlaipinimo ar išlaipinimo metu. Iš jų 85 atvejai buvo susiję su „Boeing 737“ priekiniais integruotais laiptais, tai sudarė apie 82 proc. visų incidentų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį vaizdą nuo 2021 metų: „Ryanair“ registravo 489 kritimus ant laiptų, iš kurių 360, arba apie 73 proc., įvyko naudojant būtent integruotą „Boeing 737“ laiptų sistemą. ANSV vertinimu, tai maždaug tris kartus daugiau nei kritimų, fiksuotų naudojant oro uostų trapus.

    Kodėl integruoti laiptai rizikingesni

    Integruoti laiptai vežėjams patrauklūs todėl, kad sutrumpina orlaivio apsisukimo laiką ir mažina antžeminio aptarnavimo kaštus, nes nereikia laukti oro uosto technikos. Tačiau ANSV pažymi, kad konstrukciniai parametrai priartėja prie komforto ribų, ypač skubant, nešant bagažą ar esant slidžiai dangai.

    ANSV aprašyme minima, kad laiptai turi 12 pakopų, maždaug 61 centimetro plotį, apie 20 centimetrų aukštį, 25 centimetrų pakopos gylį ir apie 35 laipsnių nuolydį. Agentūros teigimu, oro uostų trapai dažniausiai būna mažesnio pakopos aukščio, mažesnio nuolydžio ir su didesnėmis aikštelėmis, todėl keleiviams yra atlaidesni.

    Taip pat išskiriama konstrukcinė detalė: dėl fiuzeliažo formos pirmas žingsnis leidžiantis žemyn gali būti asimetriškas, o tai didina suklupimo riziką. Tuo pat metu pabrėžiama, kad ES taisyklės integruotiems laiptams paprastai nenumato tokių griežtų matmenų reikalavimų kaip skrydžio saugai kritinėms sistemoms.

    Kas keičiasi ir ką siūlo ekspertai

    ANSV tyrimas prasidėjo nuo kelių incidentų Genujoje, Venecijoje ir Bolonijoje, kai keleiviai patyrė sunkių sužalojimų. Aprašytuose atvejuose dažnai kartojasi tie patys veiksniai: neatidumas, neįsikibimas į turėklą ir bagažo nešimas abiem rankomis.

    Po šių įvykių „Ryanair“ atnaujino išlaipinimo protokolą ir įguloms nurodė dažniau kartoti perspėjimą laikytis turėklo, įskaitant pranešimus vietos kalba. Tuo metu Ispanijos aviacijos incidentų tyrėjai anksčiau buvo raginę „Boeing“ perprojektuoti laiptus, mažinant nuolydį ir didinant pakopų plotą, o „Ryanair“ siūlyta labiau remtis oro uostų trapais.

    ANSV pabrėžia, kad iki šiol tyrimai nėra nustatę, jog integruotų laiptų sistema būtų techniškai brokuota. Vis dėlto agentūra palaiko rekomendacijas ieškoti konstrukcinių patobulinimų ir kartu stiprinti keleivių informavimą, nes reali rizika dažniausiai atsiranda susidėjus keliems paprastiems veiksniams.

  • Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    42,2 mlrd. eurų atsidūrė labdarai

    Vokietijos logistikos magnatas Klausas-Michaelis Kühne, ilgą laiką laikytas turtingiausiu šalies žmogumi, mirė 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, būdamas 89 metų. Jo maždaug 42,2 mlrd. eurų vertės turtas, kaip buvo suplanuota iš anksto, perėjo ne paveldėtojams, o į labdaros organizaciją „Kühne Foundation“.

    Šis sprendimas iškart iškėlė fondą į turtingiausių Europos labdaros fondų gretas. Viešai minima suma reiškia ne vien grynuosius pinigus, o kontrolinius ar reikšmingus akcijų paketus bei įmonių dalis, generuojančias dividendus.

    Šveicarijos kantonas be paveldėjimo mokesčio

    K. M. Kühne gyveno Šveicarijoje, Švico kantone, Šindellegi miestelyje, kur paveldėjimo mokesčio apskritai nėra. Tai tapo esminiu veiksniu, kodėl turtas galėjo būti perduotas fondui be papildomų mokestinių „trinties taškų“.

    Verslininkas viešai kritikavo Vokietijos mokesčių ir ekonomikos politiką, todėl asmeninius ir dalį verslo interesų buvo sutelkęs Šveicarijoje. Dėl skirtingų atskleidimo reikalavimų, dalis jo turto struktūros, kaip teigiama žiniasklaidos vertinimuose, galėjo likti mažiau matoma viešumoje.

    „Valstybė negali tinkamai valdyti ekonomikos“, – sakė Klausas-Michaelis Kühne interviu Vokietijos transliuotojui NDR.

    Ką valdo fondas ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Į fondą perėjo verslininko valdomos struktūros per holdingą, kuriame telkėsi jo įtakos paketas logistikoje ir transporte. Svarbiausias turtas siejamas su „Kühne+Nagel“, taip pat reikšmingomis dalimis konteinerių laivybos bendrovėje „Hapag-Lloyd“ ir oro linijose „Lufthansa“.

    Tokio masto turto perdavimas fondui kelia praktinių klausimų, kaip labdaros organizacija valdys strateginius paketus cikliškuose sektoriuose, kuriuos veikia geopolitika, energijos kainos, palūkanų normos ir pasaulinės prekybos svyravimai. Laivybos ir logistikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacija, o fondų valdomi paketai gali daryti įtaką ilgalaikėms įmonių kryptims.

    Fondas jau iki šiol veikė kaip didesnė institucija, turinti kelias dešimtis susijusių organizacijų ir šimtus darbuotojų. Skelbiama, kad jo lėšos buvo nukreipiamos į logistikos švietimą, mediciną, klimato iniciatyvas, humanitarinę logistiką ir kultūrą, o naujai atėję dividendų srautai gali reikšmingai padidinti finansines galimybes.

    Europos fondų modelis: filantropija ir mokesčiai

    K. M. Kühne atvejis primena plačiau Europoje žinomą modelį, kai didelio verslo savininkai turtą perkelia į fondus, kurie ir toliau valdo akcijas, o pelnas skiriamas viešosioms iniciatyvoms. Panašūs mechanizmai taikomi ir kitose šalyse, nors fondų turtų mastai skiriasi dešimtimis kartų.

    Šveicarijoje diskusijos dėl federalinio paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio itin turtingiems gyventojams jau buvo pasiekusios referendumų lygį, tačiau tokios iniciatyvos ne kartą sulaukdavo pasipriešinimo dėl galimo poveikio šalies patrauklumui kapitalui. Tai reiškia, kad fondų ir turto planavimo tema greičiausiai išliks politinėje darbotvarkėje, ypač didėjant visuomenės dėmesiui nelygybei ir mokesčių teisingumui.

  • ECB užsimena apie dar vieną kėlimą: energijos šokas vėl įkaitino euro zonos infliaciją

    ECB užsimena apie dar vieną kėlimą: energijos šokas vėl įkaitino euro zonos infliaciją

    Rinkos laukia sprendimo

    Euro zonoje infliacija rugpjūtį pasiekė 3,3 proc., o vienu svarbiausių kainų augimo veiksnių vėl tapo energijos brangimas. Dėl to rinkose vis garsiau kalbama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiame posėdyje gali dar kartą kelti palūkanas.

    Pagal rinkos lūkesčius, rugsėjo 10 dieną ECB indėlių palūkanų normą galėtų padidinti nuo 2,25 proc. iki 2,50 proc. Tai būtų antras kėlimas per pastaruosius mėnesius, po birželio 11 dieną įvykusio pirmojo didinimo per trejus metus.

    Kodėl šis infliacijos šuolis kitoks

    ECB ekonomistai Kristina Barauskaitė Griškevičienė ir Claus Brand savo analizėje pabrėžė, kad dabartinis kainų kilimo epizodas labiausiai susijęs su energijos pasiūlos šoku. Jų vertinimu, šį kartą paklausos veiksniai ir viešosios politikos paskatos vaidina gerokai mažesnį vaidmenį.

    „Šį kartą dominuoja energijos pasiūlos šokas, o paklausa ir viešosios politikos paskatos turi tik nedidelį vaidmenį. Šie skirtumai paaiškina, kodėl skiriasi ir pinigų politikos atsakas“, – sakė ECB ekonomistai.

    Ekonomistų skaičiavimu, apie 90 proc. energijos infliacijos šuolio 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu galima sieti su nepalankiais energijos pasiūlos veiksniais. Tuo pat metu pinigų ir fiskalinė politika energijos infliaciją esą slopino tik nežymiai.

    Karas ir tiekimo rizikos energijos rinkose

    Analizėje akcentuojama, kad dabartinę situaciją paaštrino karo eskalacija Artimuosiuose Rytuose ir su tuo siejamas Hormūzo sąsiaurio uždarymas. Šis koridorius svarbus globaliems naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet koks trikdis greitai persiduoda energijos kainoms Europoje.

    ECB birželį palūkanas kėlė tik prasidėjus energetinių kainų bangai ir siekdamas užkirsti kelią ilgalaikiam infliacijos įsitvirtinimui. Net ir optimistiškiausiame scenarijuje, kuris rėmėsi greita konflikto pabaiga, bankas tuomet prognozavo, kad infliacija iki 2 proc. tikslo gali negrįžti anksčiau nei 2027 metais.

    Nors palūkanų didinimas paprastai veikia paklausą ir kreditavimą, energijos pasiūlos šokai centriniams bankams yra sudėtingesni. Dėl to ECB, lygindamas su 2021–2022 metų laikotarpiu, kalba apie laipsniškesnį atsaką ir mažesnį spaudimą agresyviai griežtinti politiką.

    2021–2022 metais infliaciją kėlė ne vien energija, bet ir tiekimo grandinių sutrikimai bei stiprus paklausos atsigavimas po pandemijos, kurį papildė skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Dabartiniame epizode, ECB vertinimu, svarstyklės daug labiau krypsta į energijos pasiūlos pusę, todėl sprendimai gali būti labiau priklausomi nuo geopolitinių rizikų raidos.

  • Venesuela atidavė JAV penktadalį naftos: ką reiškia sandoris ir „Chevron“ planai?

    Venesuela atidavė JAV penktadalį naftos: ką reiškia sandoris ir „Chevron“ planai?

    Parlamentas pritarė precedento sandoriui

    Venesuelos Nacionalinė Asamblėja patvirtino susitarimą, pagal kurį Jungtinės Valstijos įgyja kontrolę maždaug penktadalio šalies naftos atsargų. Šis sprendimas laikomas vienu reikšmingiausių energetikos politikos posūkių Karakase per pastaruosius dešimtmečius.

    Susitarimas pristatomas kaip priemonė spartinti gavybą ir pritraukti kapitalą į sektorių, kurį ilgus metus slėgė investicijų trūkumas, infrastruktūros nusidėvėjimas ir sankcijų rizika. Kritikai pabrėžia, kad dalis parlamentarų pritarė sandoriui nematę visų rašytinių sąlygų.

    Kaip veiktų nauja kontrolės schema

    Pagal skelbiamas gaires privati bendrovė „North American Blue Energy Partners“ (NABEP) suteiktų Vašingtonui teisę įsigyti apie 20 proc. jos išgaunamos naftos savikaina. Taip pat numatoma, kad JAV piliečiai sudarytų valdybos daugumą, o JAV institucijos turėtų veto teisę dėl valdybos narių.

    Venesuelos pusė teigia, kad pinigai iš susitarimo turėtų didinti biudžeto pajamas ir finansuoti socialinius poreikius, o kariuomenės vadovybė viešai deklaruoja paramą. Opozicijos atstovai akcentuoja skaidrumo klausimą ir reikalauja detaliai įvertinti vadinamąjį smulkųjį šriftą.

    Geopolitika ir kainų spaudimas

    JAV pareigūnai sandorį aiškina siekiu mažinti degalų kainų spaudimą vidaus rinkoje ir tuo pačiu riboti Rusijos bei Kinijos įtaką regione. Energetikos rinka pastaraisiais metais išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams, todėl papildomi tiekimo srautai dažnai vertinami kaip strateginis stabilizavimo instrumentas.

    „Mes didiname amerikietišką energetinį dominavimą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Susitarimo kontekste minima, kad dalis Venesuelos telkinių ir infrastruktūros iki šiol buvo siejama su Rusijos ir Kinijos kapitalu, o dabar būtų perimama arba perorientuojama. Tai gali keisti naftos srautų kryptis ir derybines pozicijas tiek Karakaso, tiek jo buvusių partnerių atžvilgiu.

    „Chevron“ plėtra ir reputacinės rizikos

    Kartu su politiniu sprendimu laukiama ir „Chevron“ pranešimų apie planuojamą veiklos išplėtimą Venesueloje. Tokie žingsniai investuotojams paprastai signalizuoja bandymą grįžti prie didesnės gavybos apimties, tačiau praktikoje tai priklauso nuo leidimų, logistikos, infrastruktūros būklės ir reguliacinio stabilumo.

    Kontroversijų kelia ir tai, kad NABEP siejamas su Venesuelos verslininku Alejandro Betancourtu, kuris anksčiau buvo minimas korupcijos kontekste, susijusiame su valstybine naftos bendrove PDVSA. JAV atstovai pripažįsta, kad geopolitiniuose sandoriuose kartais tenka dirbti su probleminėmis figūromis, tačiau tvirtina, jog nauja priežiūros schema turėtų mažinti piktnaudžiavimo riziką.

  • „BP“ po valdybos skandalo turi naują pirmininką: kas yra Ianas Tyleris ir kas laukia įmonės?

    „BP“ po valdybos skandalo turi naują pirmininką: kas yra Ianas Tyleris ir kas laukia įmonės?

    Netikėtas pokytis „BP“ viršūnėje

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė nuolatiniu valdybos pirmininku paskyrusi Ianą Tylerį. Jis pareigas pradėjo eiti nedelsdamas, po kelių mėnesių trukusio kandidatų vertinimo, kuriame buvo svarstomi ir vidiniai, ir išoriniai pretendentai.

    Tyleris iki šiol ėjo laikinojo pirmininko pareigas, kai gegužės 26 dieną „BP“ staiga atleido ankstesnį pirmininką Albertą Manifoldą. Bendrovė tuomet nurodė, kad valdyba nustatė nepriimtinų valdymo priežiūros ir elgesio problemų.

    Manifoldas viešai ginčijo tokį įvykių aiškinimą ir nurodė ieškantis teisinės konsultacijos. Po žinios apie jo pasitraukimą „BP“ akcijos buvo kritusios iki 9 proc., vėliau dalį nuosmukio susigrąžino.

    Kas yra Ianas Tyleris

    Ianas Tyleris prie „BP“ valdybos prisijungė 2025 metų balandį kaip nevykdomasis direktorius. Jis anksčiau vadovavo statybų grupei „Balfour Beatty“, taip pat šiuo metu pirmininkauja statybinių medžiagų bendrovei „Grafton Group“.

    „BP“ pabrėžė, kad Tyleris nevykdomojo vadovavimo karjeroje yra dirbęs su daugiau nei 15 generalinių direktorių ir turi patirties naftos bei dujų, gamtinių išteklių ir inžinerijos sektoriuose. Tokia patirtis ypač reikšminga, kai akcininkai reikalauja aiškesnės kontrolės ir griežtesnės rizikų priežiūros.

    „Ianas suteikia reikšmingos patirties, kaip kelti klausimus ir remti vadovų komandas, kartu išlaikant stiprią valdymo kultūrą ir priežiūrą akcininkų vardu“, – sakė „BP“ vyresnioji nepriklausoma direktorė Amanda Blanc.

    Restruktūrizacija ir skolos mažinimas

    Naujasis pirmininkas vadovaus valdybai tuo metu, kai generalinė direktorė Meg O’Neill įgyvendina pertvarkos programą. Pagrindiniai akcentai yra portfelio supaprastinimas, balanso stiprinimas ir griežtesnė investicijų disciplina.

    „BP“ yra paskelbusi tikslą iki 2027 metų pabaigos sumažinti grynąją skolą iki 12–15,4 milijardo eurų. Bendrovė liepą skaičiavo, kad birželio pabaigoje grynoji skola siekė apie 19–20 milijardų eurų, todėl valdybai teks užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti be papildomų sukrėtimų rinkai.

    Skolos mažinimas yra platesnio strateginio persitvarkymo dalis, pradėto 2025 metų vasarį. Tuomet „BP“ skelbė nukreipianti daugiau investicijų atgal į naftos ir dujų veiklą, mažinanti planuojamas išlaidas mažo anglies intensyvumo verslams ir griežtinanti kapitalo paskirstymą.

    Rinkoje „BP“ akcijos po paskyrimo reikšmingai nekito, o nuo metų pradžios buvo pakilusios maždaug 25 proc., panašiai kaip konkurentės „Shell“. Vis dėlto valdybos stabilumas investuotojams šiuo metu yra ne mažiau svarbus nei finansiniai tikslai, ypač po viešai nuskambėjusio valdymo skandalo.

    „BP“ taip pat pranešė, kad Amanda Blanc kitų metų visuotiniame akcininkų susirinkime nesieks perrinkimo. Ji paliks valdybą, kai bus paskirtas jos įpėdinis, o tai reikš dar vieną pokytį aukščiausio lygio priežiūros grandyje.

  • Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Rugpjūtis atnešė prastesnius skaičius

    Ispanijos darbo rinka rugpjūtį tradiciškai atvėso: Socialinės apsaugos sistemoje registruotų dirbančiųjų sumažėjo 162 840. Tuo pat metu bedarbių skaičius išaugo 44 419.

    Toks kritimas dažniausiai siejamas su turizmo sezono pabaiga ir laikinais pokyčiais švietimo sektoriuje, kai dalis terminuotų sutarčių vasarą nutrūksta. Vis dėlto šių metų rugpjūčio nuosmukis buvo mažiausias, fiksuotas šį mėnesį nuo COVID-19 laikotarpio.

    Metinis vaizdas geresnis

    Nors vieno mėnesio rodikliai prastėjo, per metus Ispanijos darbo rinka, skaičiuojant pagal registruotus dirbančiuosius, ūgtelėjo maždaug 680 000. Tai rodo, kad bendras trendas išlieka pozityvus, nepaisant sezoniškumo.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį nedarbo lygis Ispanijoje sumažėjo iki 9,87 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 2008 metų pradžios, kai šalis dar nebuvo įžengusi į tuometę finansų krizę.

    Didžiausias smūgis švietimui

    Labiausiai rugpjūtį krito švietimo sektoriaus registracijos: daugiau kaip 78 000 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų laikinai nustojo būti apdrausti socialiniu draudimu. Tai siejama su atostogų laikotarpiu ir vasarai būdingu sutarčių pertrūkimu.

    Prie bendro vaizdo prisidėjo ir mažėjantis sezoninis poreikis turizmo paslaugoms, kai pasibaigus intensyviausiam laikotarpiui mažėja darbuotojų poreikis viešbučiuose, maitinimo įstaigose bei aptarnavimo sektoriuje.

    „Kaip ir kiekvieną vasarą, pasibaigus atostogoms, nedarbas didėja dėl sezoninio darbo“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Migracijos reguliavimo efektas

    2026 metais rodiklius taip pat veikia užsienio darbuotojų statuso sureguliavimo procesas. Iki rugpjūčio pabaigos į Socialinės apsaugos sistemą per šį mechanizmą buvo įtraukta 337 917 žmonių, o tai amortizavo sezonišką smukimą.

    Skaičiuojama, kad užsieniečiai Ispanijoje jau viršija 3,5 mln. socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų ir sudaro apie 15,9 proc. visų dirbančiųjų. Dalis statusą sureguliavusių asmenų taip pat registravosi kaip darbo ieškantys, todėl nedarbo statistikoje matomas papildomas kilstelėjimas.

    Bendras registruotų bedarbių skaičius Ispanijoje siekia apie 2 356 000 ir tai yra mažiausias rugpjūčio lygis nuo 2007 metų. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad rudenį dėmesys kryps į tai, ar po sezono pabaigos darbo vietos atsistatys pakankamai greitai.

  • „Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

    „Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

    Sandoris Orinoko baseine

    JAV naftos bendrovė „Chevron“ paskelbė planuojanti plėsti veiklą Venesueloje ir investuoti apie 6,3 mlrd. eurų į du naujus telkinius Orinoko naftos juostoje. Įmonė teigia, kad projektai turėtų daugiau nei padvigubinti gavybą per penkerius metus.

    Pagal bendrovės informaciją, plėtra vyks per bendrą įmonę su vietos partnere „Petroindependencia“, kurioje „Chevron“ valdo 49 proc. akcijų. Skelbiama, kad tikslinė gavyba ilgainiui galėtų siekti apie 600 000 barelių per dieną.

    Politinis fonas ir Vašingtono ambicijos

    „Chevron“ pranešimas pasirodė tuo metu, kai Venesuelos Nacionalinė Asamblėja pritarė atskiram susitarimui, kuris, JAV vertinimu, suteiktų Vašingtonui galimybę per kitą operatorių daryti įtaką maždaug penktadaliui šalies naftos išteklių. Dalis opozicijos parlamentarų nuo balsavimo susilaikė, teigdami negavę pilnų sąlygų.

    Į Karakasą atvykęs JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas susitikimuose pabrėžė investicijų kuriamą ekonominį efektą.

    „Kai į šalį ateina didelės investicijos, atsiranda daugiau darbo vietų, didėja atlyginimų spaudimas ir plečiasi galimybės venesueliečių gerovei“, – sakė Chrisas Wrightas.

    Kodėl Venesuela išlieka rizikinga

    Venesuelos naftos sektorius nuo 2007 metais įvykdytos nacionalizacijos laikomas vienu sudėtingiausių pasaulyje: investuotojai vertina politinę riziką, sankcijų neapibrėžtumą, infrastruktūros nusidėvėjimą ir ilgus projektų įgyvendinimo terminus. Dalis tarptautinių bendrovių po nacionalizacijos pasitraukė, tačiau „Chevron“ liko viena iš nedaugelio didžiųjų JAV įmonių, tęsianti veiklą.

    Analitikai paprastai pabrėžia, kad net ir patvirtinus investicijas, realus gavybos augimas gali užtrukti: nauji telkiniai, logistika, skiediklių ir įrangos tiekimas bei eksporto kanalai priklauso nuo politinių sprendimų ir finansavimo. JAV pareigūnai viešai akcentuoja, kad Vašingtonas į projektus tiesiogiai lėšų neinvestuoja, o tikisi, jog politinis užnugaris paskatins privačius pinigus.

    „Svarbiausia, kad tai susitarimas su JAV vyriausybe, o tam tikra dalis šių aktyvų gali pereiti į specialią sąskaitą, leidžiančią perimti dalį naudos“, – sakė Marco Rubio.

    Tuo pat metu JAV vidaus politikoje energijos kainos išlieka jautri tema: administracija sieja didesnę pasiūlą su galimybe amortizuoti svyravimus pasaulinėje rinkoje. Venesuelos kryptis Vašingtonui tampa ir geopolitiniu signalu, ypač turint omenyje konkurenciją dėl įtakos Lotynų Amerikoje bei ankstesnį kai kurių telkinių siejimą su Kinijos ir Rusijos interesais.