Čekijos Vyriausybė paskelbė nuo spalio 1 dienos atnaujinanti degalų kainų reguliavimą: bus ribojami mažmenininkų antkainiai, mažinamas dyzelino akcizas ir įvedamas laikinas mokestis naftos perdirbėjams. Sprendimas priimtas degalų kainoms šalyje sparčiai kylant dėl suaktyvėjusių geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose.
Pasak Čekijos finansų ministrės Alenos Schillerovos, Finansų ministerija kiekvieną darbo dieną skelbs maksimalias benzino ir dyzelino kainas kitai dienai. Taip siekiama greitai reaguoti į rinkos svyravimus ir sumažinti spaudimą vairuotojams bei verslui, kurio sąnaudas tiesiogiai veikia degalų brangimas.
„Vyriausybė pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos atnaujinti degalų kainų reguliavimą“, – sakė Alena Schillerova.
Numatyta riboti degalinių pelno maržas iki maždaug 0,10 euro už litrą. Kartu planuojama sumažinti dyzelino akcizą iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės: nuo maždaug 0,41 euro iki apie 0,33 euro už litrą, o įvertinus ir PVM poveikį, galutinė kaina degalinėse, ministerijos skaičiavimu, galėtų mažėti apie 0,10 euro už litrą.
Čekijoje tai jau antras toks žingsnis 2026 metais. Pavasarį buvo įvestos laikinos kainų kontrolės ir sumažintas dyzelino akcizas, tačiau ankstesnės priemonės galiojimą baigė liepos 19 dieną, o kainų spaudimas rinkoje vėl sustiprėjo.
Kainų augimą regiono mastu pakurstė tiek žaliavinės naftos, tiek perdirbtų produktų brangimas. Sutrikimai pagrindiniuose tiekimo maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kelia papildomą riziką tiek žaliavos eksportui iš Persijos įlankos, tiek Europos degalų rinkos stabilumui.
Laikinas mokestis perdirbėjams
Be priemonių degalinėms ir akcizų korekcijų, Čekijos Vyriausybė patvirtino ir laikiną įmoką naftos perdirbėjams, kurie, valdžios vertinimu, gauna naudos iš išaugusių maržų. Mokestis būtų taikomas 2026 ir 2027 metais.
Numatyta apmokestinti 50 proc. perdirbėjų bendrosios maržos padidėjimą, lyginant su 2025 metais. Bendroji perdirbimo marža paprastai apibūdina skirtumą tarp žaliavinės naftos kainos ir pagamintų degalų bei kitų produktų vertės rinkoje.
Europos šalys ieško apsaugos
Čekija prisijungia prie kitų Europos valstybių, kurios pastaruoju metu griebėsi kainų kontrolės ar mokesčių mažinimo, siekdamos amortizuoti degalų brangimo poveikį. Panašias priemones įvairiomis formomis anksčiau taikė, pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Kroatija ir Rumunija, o kai kur stabilumui palaikyti naudojamos ir tikslinės subsidijos.
Degalų brangimas tampa ne tik namų ūkių, bet ir infliacijos veiksniu: brangesnis transportas bei logistika persiduoda prekių ir paslaugų kainoms. Europos Centrinis Bankas ne kartą yra pabrėžęs, kad energijos kainų sukrėtimai gali ilgiau išlaikyti infliaciją aukštesnę, nei tikimasi, o tai didina spaudimą pinigų politikos sprendimams.
Čekijos priemonės turėtų suteikti trumpalaikį kainų palengvėjimą, tačiau jų efektyvumas priklausys nuo situacijos naftos rinkose ir tiekimo grandinių stabilumo. Jei geopolitinė įtampa užsitęstų, degalų kainų svyravimai Europoje gali išlikti dideli, o vyriausybėms tektų rinktis tarp biudžeto pajamų ir vartotojų apsaugos.
Leave a Reply