CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Zarasuose birželio 9 dieną rinks elektroniką ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Zarasuose birželio 9 dieną rinks elektroniką ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Zarasų rajono savivaldybėje 2026 metais birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu gyventojai ir organizacijos galės atsakingai atsikratyti dalies pavojingų atliekų. Akcija organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų reikalavimų, o atliekų tvarkymą vykdys atliekų tvarkytojai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis atliekų bus surenkama nemokamai iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų. Nemokamai planuojama priimti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas.

    Kita dalis atliekų bus surenkama tik atliekų turėtojui apmokant tvarkymo paslaugą. Nurodoma, kad tai taikoma automobilių hidraulinių amortizatorių atliekoms, taip pat automobilinių ir pramoninių baterijų atliekoms.

    Kas aktualu autoservisams?

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys taip pat galės palankesnėmis sąlygomis priduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos priskiriamos pavojingoms, todėl jų tvarkymas svarbus tiek aplinkosauginiu, tiek teisės aktų laikymosi požiūriu.

    Specialistai primena, kad alyvos, filtrai, amortizatoriai ir kitos automobilių eksploatacinės atliekos, patekusios į gruntą ar vandenį, gali užteršti aplinką toksiškomis medžiagomis. Dėl to tokios atliekos turi būti perduodamos tvarkytojams, o ne šalinamos kartu su buitinėmis atliekomis.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose bei akumuliatoriuose esančios medžiagos, tokios kaip sunkieji metalai ar elektrolitai, netinkamai išmestos kelia riziką aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties elektronikos atliekos ir baterijos turi būti renkamos atskirai, o jų vieta yra specializuotose surinkimo vietose arba tokiose akcijose.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į neeksploatuojamų automobilių problemą: palikti kiemuose jie gali tapti nuolatiniais taršos šaltiniais, nes iš jų gali ištekėti skysčiai, o detalės ir medžiagos ilgainiui suyra arba išplaunamos į dirvožemį. Norint priduoti nevažiuojantį automobilį ir gauti sunaikinimo pažymėjimą, gyventojams siūloma kreiptis į automobilių tvarkymo paslaugas teikiančius tvarkytojus.

    Registracija ir papildomos iniciatyvos

    Organizatoriai kviečia iš anksto registruotis tuos, kurie turi nurodytų atliekų kiekių ir planuoja jas perduoti akcijos metu. Registracija numatyta iki 2026 metais birželio 7 dienos, nurodant kontaktinius duomenis ir atliekų tipus.

    Šalia akcijos tęsiama ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms skirta iniciatyva Mes rūšiuojam, kurioje dalyviai skatinami rūšiuoti atliekas ir už tai rinkti taškus. Akcentuojama, kad tokios priemonės padeda didinti surinkimo apimtis ir mažinti pavojingų medžiagų patekimą į aplinką.

  • Ekologiškas kačių kraikas vis dar klaidina: į šį konteinerį jo mesti negalima

    Ekologiškas kačių kraikas vis dar klaidina: į šį konteinerį jo mesti negalima

    Kodėl tai vis dar painioja?

    Nors atliekų rūšiavimo sistema daugelyje savivaldybių veikia jau ne vienus metus, kasdienė praktika vis dar kelia klausimų. Vienas dažniausių pavyzdžių – vadinamasis ekologiškas arba biologiškai suyrantis kačių kraikas, kurio pakuotės kartais žada paprastą utilizavimą.

    Pagrindinė klaida atsiranda tuomet, kai žodis „eko“ automatiškai siejamas su maisto atliekomis ar kompostu. Tačiau kraikas po naudojimo tampa ne tik pakuotės turiniu, bet ir higienine atlieka, kuri turi būti tvarkoma kitaip.

    Į tualetą nuleisti – bloga idėja

    Dalies kraikų etiketėse pasitaiko teiginių, kad juos galima nuleisti į klozetą. Vis dėlto kanalizacijos specialistai nuolat primena, kad tokie sprendimai dažnai baigiasi užsikimšimais, nes kraikas vandenyje nesuyra taip, kaip tikimasi.

    Net augalinės kilmės kraikas dažniausiai tik subyra į smulkesnes daleles ir sudaro tirštą masę, kuri gali mažinti vamzdžių pralaidumą. Dėl to didėja avarijų rizika, o jų šalinimas gali kainuoti ir gyventojams, ir komunalinėms tarnyboms.

    Kur išmesti ekologišką kačių kraiką?

    Naudotas kačių kraikas, nepriklausomai nuo jo rūšies – silikoninis, bentonitinis, medžio, kukurūzų ar kitas – paprastai turi keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Taip yra todėl, kad jis užterštas ekskrementais ir šlapimu, todėl nebetinka perdirbti ar kompostuoti.

    Į maisto atliekų ar žaliųjų atliekų srautą tokio kraiko mesti nerekomenduojama ir dėl higienos, ir dėl galimų ligų sukėlėjų. Kompostuojant namuose tai ypač svarbu, nes tokio komposto paprastai nepasiekiamos sąlygos, kurios patikimai neutralizuotų biologinę taršą.

    Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti savo savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, nes jos gali numatyti papildomas išimtis ar rekomendacijas. Vis dėlto bendra taisyklė išlieka aiški: pakuotės užrašas „eko“ nebūtinai reiškia, kad atlieką galima mesti į bio konteinerį.

  • Visagine birželio 9 dieną rinks elektronikos atliekas ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Visagine birželio 9 dieną rinks elektronikos atliekas ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Visagino savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiau atsikratyti pavojingų ir specifinių atliekų, kurios netinka į mišrių atliekų konteinerius.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios atliekos turi būti atskiriamos nuo buitinio srauto, nes jose esančios medžiagos gali teršti aplinką.

    Kas bus surenkama už mokestį

    Dalis atliekų akcijos metu bus surenkama tik sumokant atliekų tvarkytojui. Tarp jų nurodomos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, taip pat automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, nors konkrečios išimtys dėl amortizatorių gali būti taikomos atskirais atvejais.

    Akcijos organizatoriai taip pat numato galimybę palankiomis sąlygomis priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Ši galimybė aktuali transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims, kuriems dažnai susidaro didesni šių atliekų kiekiai.

    Registracija iki birželio 7 dienos

    Norintys perduoti akcijoje priimamas atliekas raginami registruotis iš anksto iki 2026 metų birželio 7 dienos. Registracija vykdoma el. paštu atliekos@atc.lt arba telefonu +370 5 206 09 01.

    Gyventojams, turintiems eksploatuoti netinkamą automobilį, primenama apie galimybę priduoti nebenaudojamą transporto priemonę ir gauti sunaikinimo pažymėjimą. Taip pat kviečiama pranešti apie kiemuose be priežiūros paliktus nevažiuojančius automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus.

    Kodėl svarbu tvarkyti atskirai

    Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose gali būti metalų, elektrolitų ir kitų cheminių medžiagų, kurios patekusios į aplinką kelia riziką žmogaus sveikatai ir gamtai. Dėl to šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis ir reikia perduoti atliekų tvarkytojams.

    Automobilių alyvos, filtrai ir kitos eksploatacinės atliekos taip pat laikomos taršiomis, nes jų sudėtyje esantys teršalai gali patekti į dirvožemį, vandenį ar orą. Netvarkingai paliktas nevažiuojantis automobilis gali tapti ilgalaikiu taršos šaltiniu, o netinkamai tvarkomos medžiagos, tokios kaip plastikas ar guma, aplinkoje suyra labai lėtai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimas ir perdavimas perdirbimui padeda mažinti taršą ir tausoti žaliavas. Visagine rengiama akcija skirta supaprastinti šį procesą ir suteikti aiškų būdą saugiai atsikratyti problematiškų atliekų.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: kaip suplanuoti iškylą, kad viską, ką atsinešėte, išsineštumėte

    Nepalikite pėdsako gamtoje: kaip suplanuoti iškylą, kad viską, ką atsinešėte, išsineštumėte

    Artėjant atostogų ir iškylų sezonui, vis daugiau žmonių traukia į pažintinius takus, parkus, ežerų pakrantes ir stovyklavietes. Atliekų tvarkymo specialistai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: ką atsinešėte, tą ir išsineškite.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atkreipia dėmesį, kad iškylų metu dažniausiai susidaro maisto ir gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai, servetėlės bei maisto atliekos. Dalis jų paliekama šiukšliadėžėse, kurios vasarą greitai prisipildo, o dalis, deja, lieka gamtoje.

    „Daugelis apie atliekų rūšiavimą pagalvoja tik po iškylos, tačiau viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau“, – sakė R. Gelžinytė.

    Praktikoje tai reiškia, kad verta rinktis daugkartines gertuves, termosus, dėžutes, įrankius ir audinio servetėles, o maistą planuoti taip, kad neliktų pertekliaus. Taip pat svarbu iš anksto įvertinti vietą, į kurią vykstama, nes ne visur yra konteinerių, o dar rečiau – atskiros talpos rūšiuotoms atliekoms.

    Jei poilsiavietėje šiukšliadėžės yra, jos dažnai skirtos mišrioms atliekoms, todėl gyventojai raginami su savimi turėti kelis maišelius skirtingoms atliekoms. Susidariusias pakuotes, depozito tarą ir kitas rūšiuotinas atliekas patogiausia išsivežti ir išrūšiuoti namuose, kur sąlygos tam paprastai geresnės.

    ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyresnioji specialistė Jurgita Udrienė primena ir dar vieną dažną vasaros problemą: iškyloms ar šventėms gamtoje perkami daiktai, kurie panaudojami tik vieną kartą. Tai gali būti šaltkrepšiai, sulankstomos kėdės, termosai ar papildomi indai, vėliau ilgai užimantys vietą namuose.

    „Prieš perkant naujus daiktus verta apsvarstyti kitas galimybes. Šiaulių regione veikia dalijimosi daiktais stotelės „Daiktų kiemas“, kuriose galima pasiskolinti reikalingų daiktų, o vėliau juos grąžinti, kad galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė J. Udrienė.

    Švenčiant gamtoje specialistai taip pat ragina atsisakyti balionų, dangaus žibintų ir panašių dekoracijų, kurios dažnai virsta šiukšlėmis ir nėra perdirbamos. Vietoje jų siūloma rinktis daugkartines puošmenas, gyvus augalus ar gamtines medžiagas, o svarbiausia – po šventės palikti vietą tokią pat švarią, kokia ji buvo atvykus.

    Daugiau apie atliekų rūšiavimą, dalijimosi daiktais kultūrą ir tvarius pasirinkimus gyventojai galės sužinoti ir vasaros renginiuose, kuriuose veiks edukacinė ŠRATC erdvė. Specialistai pabrėžia, kad atsakingas poilsis gamtoje prasideda nuo mažų sprendimų, kurie sumažina šiukšlių kiekį ir padeda išsaugoti poilsiavietes kitiems.

  • Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kuri organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiai atsikratyti dalies pavojingų atliekų, kurios netinkamai išmetamos kelia riziką aplinkai ir sveikatai.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrias komunalines šiukšles, nes jose gali būti sunkiųjų metalų, elektrolitų, rūgščių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Už mokestį atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos, nors kai kuriais atvejais gali būti taikomos išimtys. Taip pat už mokestį bus priimamos automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, kurioms dažnai taikomi griežtesni tvarkymo reikalavimai dėl didesnio pavojingų medžiagų kiekio.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis galės perduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos laikomos pavojingomis, nes alyvos ir filtrų likučiai patekę į dirvožemį ar vandenį gali ilgai išlikti ir užteršti aplinką.

    Savivaldybė primena, kad elektronikos, baterijų, filtrų ar alyvų atliekas būtina rūšiuoti ir kaupti atskirai, o vėliau perduoti atliekų tvarkytojams. Tai ne tik sumažina taršą, bet ir leidžia atgauti vertingas žaliavas, pavyzdžiui, metalus, kurie gali būti panaudoti perdirbimui.

    Norintys perduoti nenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą gali kreiptis į atliekų tvarkytojus ir užpildyti nustatytą formą. Nenaudojamas automobilis laikomas taršos šaltiniu, nes iš jo gali ištekėti degalų ar alyvos likučiai, o aplinkoje paliktos dalys, plastikas ir guma suyra lėtai bei gali kelti papildomą pavojų.

    Dėl registracijos akcijai savivaldybė prašo iki 2026 metų birželio 7 dienos susisiekti nurodytu el. paštu arba telefonu. Išankstinė registracija padeda suplanuoti surinkimo apimtis ir užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų priimtos ir sutvarkytos teisėtai.

  • Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Balandžio 30 dieną vykęs Atliekų kultūros egzaminas jau septintus metus pakvietė gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vienkartinis testas, o nuolat atsinaujinančių žinių ir įgūdžių visuma.

    Molėtų rajone prie egzamino prisijungė 99 dalyviai. Toks aktyvumas rodo, kad aplinkosaugos tema išlieka aktuali ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur praktiniai rūšiavimo įpročiai dažnai priklauso nuo infrastruktūros ir bendruomenės įsitraukimo.

    Geriausi Molėtų rajono rezultatai

    1–4 klasių mokinių kategorijoje daugiausia balų surinko Austėja Pinkaitė iš Molėtų pradinės mokyklos 1A klasės. Specialųjį Molėtų rajono savivaldybės įsteigtą prizą ji atsiėmė kartu su mokytoja Dalia Statauskiene.

    5–10 klasių mokinių grupėje pirmą vietą užėmė Kostas Kazlauskas iš Molėtų gimnazijos 10C klasės. Organizatoriai primena, kad tokie rezultatai dažnai ateina ne tik iš pamokų, bet ir iš kasdienės praktikos namuose.

    11 klasių mokinių ir vyresniųjų kategorijoje geriausiai pasirodė Patricija Matulionytė iš Molėtų gimnazijos 11D klasės. Pasak iniciatyvos rengėjų, ši amžiaus grupė dažniau susiduria su praktiniais sprendimais, kurie formuoja ilgalaikius vartojimo įpročius.

    Kodėl tokie egzaminai svarbūs?

    Atliekų rūšiavimo taisyklės ir ženklinimai periodiškai kinta, todėl daliai gyventojų kyla klausimų, kur mesti skirtingas pakuotes ar mišrių medžiagų gaminius. Edukaciniai testai padeda greitai pasitikrinti, kur dažniausiai daromos klaidos, ir primena pagrindinį principą: mažiau atliekų susidaro tada, kai pirmiausia mažinamas vartojimas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien žinojimo neužtenka, jei trūksta aiškios informacijos ar patogių rūšiavimo sprendimų. Todėl tokios iniciatyvos stiprina ne tik individualius įpročius, bet ir bendruomenės diskusiją apie tai, kaip realiai sumažinti atliekų kiekį ir gerinti jų tvarkymą.

  • Lenkai vis dar klysta dėl šių atliekų: patikrinkite, į kurį konteinerį mesti pakuotes

    Nors atliekų rūšiavimo pagrindus žino net vaikai, realybėje daugiausia klaidų daroma su kasdienėmis pakuotėmis iš virtuvės. Dažnas automatiškai meta „popierių“ ar „plastiką“, neįvertinęs, kad pakuotė gali būti iš kelių sluoksnių.

    Didžiausia taisyklė paprasta: jei pakuotė pagaminta iš sujungtų medžiagų, kurių namuose neįmanoma atskirti, ji dažniausiai keliauja į mišrių atliekų konteinerį. Būtent dėl to nemaža dalis prieskonių pakelių, nors atrodo popieriniai, iš tikrųjų turi laminato sluoksnį.

    Kur mesti prieskonių pakuotes?

    Popieriumi dengti, laminuoti prieskonių pakeliai paprastai nėra nei švarus popierius, nei vien plastikas. Tokios pakuotės dažniausiai laikomos kombinuotomis, todėl daugumoje savivaldybių rekomenduojama jas mesti į mišrių atliekų konteinerį.

    Jei prieskoniai supakuoti į vien tik plastiko plėvelę, tokia pakuotė įprastai turėtų keliauti į plastiko ir metalo pakuočių srautą. Vis dėlto skirtingose savivaldybėse galioja nevienodos detalios taisyklės, todėl verta pasitikrinti vietos atliekų tvarkytojo informaciją.

    Ar reikia plauti pakuotes?

    Vis dar gajus įsitikinimas, kad suteptų pakuočių rūšiuoti negalima, tačiau tai nėra universali taisyklė. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad svarbiau ištuštinti pakuotę, o ne ją kruopščiai plauti, nes tai didina vandens sąnaudas.

    Didžiausia problema rūšiavime yra ne lengvas nešvarumas, o sudėtinės pakuotės, pavyzdžiui, popierius su folija ar aliuminiu. Tokios pakuotės sunkiau perdirbamos, o jų virtuvėje susidaro daug, ypač nuo gėrimų ir maisto produktų.

    Styroputis: kada į mišrias, kada į pakuotes?

    Styroputis taip pat dažnai sukelia sumaištį. Maisto padėklai iš styroputčio, ypač sutepti, paprastai turėtų būti metami į mišrių atliekų konteinerį.

    Tuo metu švarus styroputis, pavyzdžiui, nuo buitinės technikos ar elektronikos pakuočių, daugelyje sistemų priskiriamas plastiko pakuotėms ir gali keliauti į plastiko konteinerį. Statybinis styroputis dažnai tvarkomas atskirai ir gali būti priskiriamas statybinėms atliekoms.

    Ekspertai pataria apie rūšiavimą galvoti dar parduotuvėje: renkantis mažiau mišrių, sunkiai atskiriamų pakuočių, namuose susidaro mažiau atliekų, o rūšiavimas tampa paprastesnis. Tai ypač aktualu dabar, kai Europoje griežtinami pakuočių mažinimo ir perdirbamumo reikalavimai.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: paprasta taisyklė iškyloms, kuri sumažina šiukšles po poilsio

    Nepalikite pėdsako gamtoje: paprasta taisyklė iškyloms, kuri sumažina šiukšles po poilsio

    Artėjant atostogų sezonui daugiau žmonių traukia į pažintinius takus, parkus ir ežerų pakrantes, tačiau kartu padaugėja ir paliktų atliekų. Atliekų tvarkytojai primena aiškią taisyklę, kuri veikia visur: ką atsinešėte, tą ir išsineškite.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistai atkreipia dėmesį, kad iškylų metu dažniausiai susidaro maisto ir gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai bei maisto atliekos. Net ir ten, kur stovi šiukšliadėžės, jos ne visada pritaikytos rūšiavimui, o per piką greitai perpildomos.

    Viskas prasideda dar namuose

    Vienas efektyviausių būdų sumažinti šiukšlių kiekį gamtoje yra pasiruošimas prieš išeinant. Kuo mažiau vienkartinių pakuočių ir indų pasiimama į iškylą, tuo mažiau atliekų tenka tvarkyti vėliau.

    „Daugelis galvoja apie atliekų rūšiavimą jau po iškylos, tačiau iš tiesų viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau. Geriausios atliekos yra tos, kurių nesukūrėme“, – sakė ŠRATC viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė.

    Praktinis patarimas paprastas: į kuprinę įsidėkite kelis maišelius skirtingoms atliekoms. Taip pakuotes, tarą ir kitas atliekas galėsite susirūšiuoti vietoje, o vėliau jas tvarkingai išrūšiuoti namuose pagal savo savivaldybėje galiojančią sistemą.

    Rinkitės tvarius sprendimus

    Šventėms ir iškyloms dažnai perkami daiktai, kurie panaudojami vos kartą ar kelis kartus per metus: šaltkrepšiai, termosai, sulankstomos kėdės ar papildomi indai. Specialistai siūlo prieš perkant naujus įvertinti, ar tikrai reikia nuosavo daikto, ar pakaktų pasiskolinti ar pasinaudoti dalijimosi sprendimais.

    „Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kuriose gyventojai gali atrasti jiems reikalingų daiktų, o vėliau – atnešti atgal. Tokiu būdu tą pačią vasarą šiais daiktais galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyriausioji specialistė Jurgita Udrienė.

    Taip pat rekomenduojama vengti dekoracijų, kurios po šventės tampa šiukšlėmis ir gamtoje suyra lėtai: balionų, dangaus žibintų ar smulkių plastikinių puošmenų. Vietoj jų siūloma rinktis daugkartines priemones, gyvus augalus ar gamtines medžiagas, kurias galima panaudoti dar kartą.

    Edukacija vasaros renginiuose

    Dalis gyventojų apie rūšiavimą ir tvaresnius pasirinkimus daugiau sužino ne iš teorijos, o praktiniuose užsiėmimuose. ŠRATC skelbia, kad vasaros renginiuose veiks edukacinė erdvė, kur bus pristatomi rūšiavimo principai, dalijimosi daiktais kultūra ir sprendimai, padedantys sumažinti atliekų kiekį.

    ŠRATC primena, kad atsakingas poilsis gamtoje prasideda nuo mažų sprendimų: planavimo, daugkartinių priemonių ir įpročio neišvykti nepalikus vietos švaresnės, nei ją radote.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: paprastos iškylų taisyklės, kurios padeda išvengti šiukšlių

    Artėjant atostogų ir iškylų sezonui, parkai, pažintiniai takai bei ežerų pakrantės sulaukia daugiau lankytojų. Atliekų tvarkymo specialistai primena paprastą principą: ką atsinešėte į gamtą, tą ir išsineškite, nes net ir nedidelės šiukšlės ilgainiui virsta tarša.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai po poilsio gamtoje lieka gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai, maisto likučiai ir servetėlės. Pasak jos, atliekų prevencija prasideda dar namuose, planuojant, ką iš tiesų būtina pasiimti.

    „Daugelis galvoja apie atliekų rūšiavimą jau po iškylos, tačiau iš tiesų viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau. Geriausios atliekos yra tos, kurių nesukūrėme“, – sakė R. Gelžinytė.

    Net jei poilsiavietėse įrengtos šiukšliadėžės, jose dažnai nėra galimybės rūšiuoti, o sezono metu konteineriai greitai prisipildo. Todėl rekomenduojama į iškylą pasiimti kelis maišelius skirtingoms atliekoms, o grįžus namo jas išrūšiuoti pagal įprastas taisykles.

    Praktikoje ypač padeda keli sprendimai: daugkartinė gertuvė vietoj vienkartinių buteliukų, dėžutės maistui vietoj perteklinių pakuočių ir daugkartiniai indai vietoj vienkartinių. Taip pat verta įsivertinti, ar tikrai reikia naujų daiktų, kurie bus panaudoti vieną kartą per metus.

    ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyr. specialistė Jurgita Udrienė ragina prieš perkant retai naudojamus daiktus pagalvoti apie skolinimąsi ar dalijimąsi. Jos teigimu, Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kur galima rasti iškyloms praverčiančių daiktų ir po naudojimo juos grąžinti.

    „Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kuriose gyventojai gali atrasti jiems reikalingų daiktų, o vėliau – atnešti atgal. Tokiu būdu tą pačią vasarą šiais daiktais galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė J. Udrienė.

    Organizuojant šventes gamtoje specialistai pataria vengti balionų, dangaus žibintų ir dekoracijų, kurios išsisklaido aplinkoje ir dažnai nėra perdirbamos. Vietoj to siūloma rinktis daugkartines priemones, gyvus augalus, gamtines medžiagas arba tai, ką jau turite namuose.

    Daugiau apie atliekų rūšiavimą, tvarius pasirinkimus ir dalijimosi daiktais kultūrą gyventojai galės sužinoti ir vasaros renginiuose, kur bus pristatoma edukacinė ŠRATC erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakingas poilsis prasideda nuo mažų, bet nuoseklių sprendimų.

  • Kėdainių savivaldybėje įteikti „Atliekų kultūros“ egzamino apdovanojimai: kas tapo laureatais

    Kėdainių savivaldybėje įteikti „Atliekų kultūros“ egzamino apdovanojimai: kas tapo laureatais

    Kėdainių rajono savivaldybėje surengta respublikinio „Atliekų kultūros“ egzamino laureatų apdovanojimų ceremonija. Renginyje pagerbti geriausiai pasirodę moksleiviai ir suaugusieji, prisidėję prie aplinkosauginio raštingumo sklaidos.

    Laureatus pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, taip pat savivaldybės specialistai, dirbantys aplinkosaugos srityje. Ceremonijoje akcentuota, kad tvarumo įpročiai formuojasi per nuoseklų švietimą ir kasdienius sprendimus.

    Rekordinis susidomėjimas ir Kėdainių rezultatai

    Šių metų „Atliekų kultūros“ egzaminas, organizatorių teigimu, sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus visoje Lietuvoje. Prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ir Kėdainių rajono moksleiviai, o tai, pasak savivaldybės atstovų, rodo augantį atsakingos vartosenos ir rūšiavimo supratimą.

    Išskirtas Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos bendruomenės aktyvumas: egzamine dalyvavo 200 mokinių. Mokykla pateko tarp 10 aktyviausių Lietuvoje ir užėmė 5 vietą, taip sustiprindama rajono matomumą nacionalinėje iniciatyvoje.

    Kas tapo „Atliekų kultūros“ laureatais?

    1–4 klasių kategorijoje I vietą laimėjo Evita Simokaitytė iš Kėdainių „Ryto“ progimnazijos. II vieta atiteko Luknei Čiteikaitei, o III vieta Mantui Jakučiui, abu jie mokosi Kėdainių Senamiesčio progimnazijoje.

    5–10 klasių kategorijoje pirmąją vietą pelnė Benas Bičiūnas iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos. Antroje vietoje liko Goda Razinskaitė, trečioje Paula Čėsnaitė, abi laureatės iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos.

    11 klasių ir vyresniųjų kategorijoje I vieta skirta Neringai Kapočienei, Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytojai. II vietą užėmė Vilma Paulauskienė iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos, III vietą Diana Dovydavičiūtė iš Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos.

    Padėka mokytojams ir bendruomenėms

    Renginyje taip pat išskirtas mokytojų vaidmuo telkiant mokinius ir stiprinant praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, perdirbimą bei atsakingą vartojimą. Ypatinga padėka skirta Danguolei Chochlovienei, Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojai, kuri į egzaminą užregistravo 67 mokinius.

    Savivaldybė padėkojo visiems dalyviams, mokytojams ir mokyklų bendruomenėms už įsitraukimą bei indėlį ugdant aplinkosauginį sąmoningumą. Organizatoriai ir rajono atstovai tikisi, kad iniciatyva ir toliau padės stiprinti tvarius įpročius kasdienybėje.

    „Tvarumo įgūdžiai prasideda nuo mažų, bet nuolat kartojamų sprendimų: ką renkamės pirkti, kaip rūšiuojame ir kaip mažiname atliekas“, – sakė renginyje kalbėję savivaldybės atstovai.