CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Gegužės 27 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje apsilankė Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos aštuntokai kartu su karjeros specialiste Laima Skeriene. Mokiniai susipažino su savivaldybės darbu, kasdieniais procesais ir specialistų atsakomybėmis, nuo kurių priklauso rajono paslaugų ir sprendimų įgyvendinimas.

    Vizito pradžioje savivaldybėje pasveikinti „Atliekų kultūra“ egzamino geriausiai pasirodę dalyviai. Šiais metais egzaminas vyko balandžio 30 dieną internetu, o dalyviai tikrino žinias apie atliekų rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų surinkimo sistemą.

    Egzamino klausimai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1–4 klasių, 5–10 klasių bei 11 klasės ir vyresniųjų. Toks formatas leidžia palyginti žinias skirtinguose ugdymo etapuose ir kartu primena, kad kasdieniai sprendimai dėl atliekų yra svarbūs kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo amžiaus.

    Kupiškio rajono savivaldybėje geriausi rezultatai užfiksuoti šiems dalyviams: 1–4 klasių grupėje – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos 2c klasės mokinei Emilijai, kurios mokytoja yra Diana Marmokienė. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos 9a klasės mokinys Kernius Daunoravičius.

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje tarp rajono dalyvių išsiskyrė pradinių klasių mokytoja Diana Marmokienė. Savivaldybėje pabrėžta, kad įsitraukimas į tokias iniciatyvas svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, nes tai padeda tvarumo temą nuosekliai integruoti į kasdienį ugdymą.

    Po sveikinimų Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika, mero patarėja Auksė Čepelė ir mero padėjėja Jurgita Malevičiūtė pakvietė mokinius artimiau susipažinti su savivaldos veikla. Susitikimo metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijoje, uždavė klausimų apie savivaldybės sprendimų priėmimą ir atliko parengtą testą.

    Dalis pokalbio buvo skirta Kupiškio ateičiai ir jaunimo lūkesčiams. Mokiniai dalijosi idėjomis, kokių veiklų, renginių ir laisvalaikio galimybių, jų nuomone, rajone galėtų būti daugiau, ir akcentavo, kad jaunimo įtraukimas padeda tiksliau planuoti tai, kas iš tiesų aktualu bendruomenei.

    Susitikimo pabaigoje aštuntokai apsilankė savivaldybės priimamajame ir pamatė, kur dirba rajono vadovai. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie vizitai yra ne tik edukacija apie institucijų veikimą, bet ir praktinė pilietiškumo pamoka, skatinanti jaunus žmones domėtis sprendimais, kurie tiesiogiai veikia jų kasdienybę.

    „Jaunų žmonių klausimai ir idėjos padeda tiksliau matyti, kas svarbu bendruomenei šiandien ir ko reikės rytoj“, – sakė susitikime dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūra“ egzaminas ir panašios iniciatyvos prisideda prie praktinių aplinkosaugos įgūdžių stiprinimo: kuo anksčiau susiformuoja įprotis atsakingai tvarkyti atliekas, tuo lengviau mažinti taršą ir didinti perdirbimo apimtis kasdienėje buityje.

  • Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Maži prieskonių pakeliai atrodo paprasti, tačiau būtent jie dažnai tampa viena dažniausių rūšiavimo klaidų virtuvėje. Rūšiavimo įmonės pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio vienodi maišeliai gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų, todėl vienos taisyklės visiems atvejams nėra.

    Dažniausia klaida – automatiškai mesti prieskonių pakelį į popierių, nes jis primena popierinę pakuotę. Problema ta, kad nemaža dalis tokių pakuočių turi vidinį folijos ar aliuminio sluoksnį, o tai reiškia, kad tai jau nebe grynas popierius ir toks pakelis gali sugadinti popieriaus perdirbimo srautą.

    Viskas priklauso nuo medžiagos

    Jei pakuotė yra tik popierinė, be blizgaus ar slidžiai plėvelinio vidinio sluoksnio, ji dažniausiai tinka popieriaus konteineriui. Tačiau jei vidus blizga, jaučiasi plastikinė plėvelė arba pakuotė akivaizdžiai sudaryta iš kelių sluoksnių, tokia pakuotė dažnai priskiriama mišrioms atliekoms arba pakuočių srautui, priklausomai nuo savivaldybės taisyklių.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš išmetant verta trumpai apžiūrėti pakuotės vidų. Blizgus sluoksnis paprastai rodo, kad pakuotė yra kombinuota, o tokios atliekos neperdirbamos taip lengvai kaip vienalytės.

    Kodėl skiriasi taisyklės savivaldybėse?

    Skirtingose savivaldybėse gali galioti nevienodos rūšiavimo instrukcijos net toms pačioms atliekoms. Taip yra todėl, kad atliekų surinkimo ir rūšiavimo grandinė priklauso nuo vietinių sutarčių, technologinių galimybių ir to, kaip konkrečiame regione apdorojamos pakuotės.

    Dėl to tas pats prieskonių pakelis vienur gali būti nukreipiamas į pakuočių konteinerį, o kitur prašoma jį mesti į mišrias atliekas. Patikimiausias būdas išvengti klaidos – pasitikrinti savo savivaldybės arba atliekų tvarkytojo pateikiamas instrukcijas.

    Stikliniai indeliai – paprasčiausias atvejis

    Kur kas aiškesnė situacija su stikliniais prieskonių indeliais. Ištuštintą stiklinį indelį paprastai galima mesti į stiklo konteinerį, o dangtelį atskirti ir išmesti pagal jo medžiagą, dažniausiai į pakuočių srautą, jei jis metalinis ar plastikinis.

    Stiklas laikomas viena vertingiausių antrinių žaliavų, nes gali būti perdirbamas daug kartų. Be to, tokie indeliai dažnai praverčia pakartotiniam naudojimui namuose, todėl jų išmetimas nebūtinai yra pirmas pasirinkimas.

    Prieš išmetant tiek pakelius, tiek indelius svarbu pašalinti prieskonių likučius. Kruopščiai plauti nebūtina, tačiau pakuotė turėtų būti kuo tuštesnė, nes maisto likučiai blogina perdirbimo kokybę ir didina užterštumą.

  • Alytaus „Mainukas“: kur atiduoti dar tinkamus daiktus ir nemokamai pasiimti tai, ko reikia

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro rūšiavimo aikštelėse veikiantis „Mainukas“ kviečia gyventojus daiktams suteikti antrą galimybę. Tai erdvė, kur dar tinkami naudoti daiktai paliekami kitiems, o prireikus galima nemokamai pasiimti tai, kas gali praversti namuose.

    Iniciatyvos tikslas – mažinti susidarančių atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą. Praktika rodo, kad dalis išmetamų daiktų dar gali tarnauti, todėl toks apsikeitimas tampa paprastu būdu prisidėti prie žiedinės ekonomikos ir taupesnio vartojimo.

    Kaip veikia „Mainukas“

    Principas paprastas: gyventojai gali atnešti daiktus, kurie vis dar tinkami naudoti, o kiti atvykę gali juos pasiimti nemokamai. Paslauga skirta kasdieniams poreikiams, todėl labiausiai vertinami tvarkingi, funkcionalūs, akivaizdžiai naudoti tinkami daiktai.

    Kiek ir ko pasiimti, paprastai neribojama, tačiau svarbiausia vadovautis sąžiningumu ir realiu poreikiu. Tokia tvarka padeda užtikrinti, kad daiktai būtų panaudoti, o ne virstų papildoma našta tvarkytojams.

    Ką svarbu žinoti atvykstant

    Daiktai „Mainuke“ nerezervuojami, todėl radus tinkamą daiktą jį reikia pasiimti iš karto. Taip išvengiama situacijų, kai daiktai ilgai „užlaikomi“, o kiti lankytojai jų negali pasiimti.

    Taip pat svarbu įvertinti, kad daiktų veikimas vietoje nėra tikrinamas, jie nedezinfekuojami, o už kokybę neatsakoma. Dėl to prieš pasiimant rekomenduojama apžiūrėti daiktą, o jei tai prietaisas ar įranga, įsivertinti galimą remonto ar valymo poreikį.

    Kodėl tai svarbu

    Pakartotinis naudojimas mažina atliekų srautą ir taupo išteklius, kurių reikia naujiems daiktams pagaminti. Be to, toks apsikeitimas gali padėti ir finansiškai: tai galimybė sutaupyti, o kartu atsakingai atsisveikinti su daiktais, kurie namuose nebetelpa ar nebereikalingi.

    Organizatoriai ragina „Mainuku“ naudotis atsakingai: atnešti tik tai, kas iš tiesų dar gali būti naudinga, ir pasiimti tiek, kiek realiai prireiks. Taip kuriama praktinė, bendruomeniška sistema, kuri ilgainiui keičia požiūrį į vartojimą ir atliekas.

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.

  • Visagine pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kas šiemet surinko daugiausia taškų

    Visagine pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kas šiemet surinko daugiausia taškų

    2026 metais balandžio 30 dieną Lietuvoje septintą kartą surengtas nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kasmet sutelkiantis tūkstančius dalyvių, kuriems svarbūs tvarumo ir atsakingo vartojimo klausimai. Ši iniciatyva skirta ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad atliekų mažinimas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų namuose, mokykloje ir darbe.

    Egzamine dalyvauti galėjo įvairaus amžiaus žmonės: nuo pradinių klasių mokinių iki studentų ir dirbančių suaugusiųjų. Tokia struktūra leidžia palyginti skirtingų grupių žinias ir kartu stiprina bendrą supratimą, kodėl rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir atsakingas pirkimas turi tiesioginę įtaką aplinkai.

    Apdovanojimai Visagino savivaldybėje

    Gegužės 26 dieną Visagino savivaldybės Didžiojoje salėje surengta ceremonija, kurioje apdovanoti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę dalyviai. Renginyje akcentuota, kad tvarumo įpročiai dažniausiai formuojasi nuo ankstyvo amžiaus, o mokyklų ir bendruomenės įsitraukimas padeda pokyčius paversti ilgalaikiais.

    Susirinkusiuosius pasveikino Visagino savivaldybės administracijos direktorius Andrius Virginijus Bukauskas, renginyje dalyvavo ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Ričardas Petrauskas.

    „Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių, o jaunų žmonių sąmoningumas yra svarbi investicija į rytojų“, – sakė Andrius Virginijus Bukauskas.

    Geriausiai pasirodę dalyviai

    Šiais metais Visagino savivaldybėje geriausiais rezultatais išsiskyrė skirtingų klasių mokiniai, taip pat studentas ir mokytoja. Tarp apdovanotųjų – Mėta Jatkevičiūtė iš Visagino Žiburio pagrindinės mokyklos, Agnė Gasianec ir Ieva Narovčenko iš Visagino Verdenės gimnazijos, Paulius Gedžiūnas iš tos pačios gimnazijos.

    Taip pat pagerbti Visagino Atgimimo gimnazijos mokiniai Darja Peršina, Ieva Naumova ir Jaroslav Pyrcak, studentas Oleg Volejko bei Visagino Verdenės gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Jūratė Jankevičienė. Organizatoriai primena, kad egzaminas siekia paskatinti ne vien teorines žinias, bet ir praktinius įpročius, padedančius mažinti atliekų kiekį ir didinti perdirbimo efektyvumą.

  • Juodšilių gimnazijos penktokai išbandė Rūšiavimo lygą: kelias į finalą ir rūšiavimo ambasadorių misija

    Juodšilių gimnazijos penktokai išbandė Rūšiavimo lygą: kelias į finalą ir rūšiavimo ambasadorių misija

    Atliekų rūšiavimas Lietuvoje vis dažniau įvardijamas kaip vienas paprasčiausių būdų mažinti sąvartynų apkrovą ir taupyti žaliavas, tačiau kasdieniai įpročiai keičiasi lėčiau nei norėtųsi. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama švietimui, o ypač mokyklose, kur formuojasi ilgalaikiai vaikų ir jų šeimų įpročiai.

    Vilniaus rajono Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokiniai šį pavasarį įsitraukė į respublikinį projektą „Rūšiavimo lyga“, kurį organizavo asociacija „Gamtos ateitis“. Projekto tikslas buvo ne tik pasitikrinti žinias, bet ir parodyti, kad rūšiavimas gali tapti aiškia, kasdiene praktika, o ne vien teorija per pamokas.

    Kaip vyko trys projekto etapai

    Pirmajame etape komanda pristatė mokykloje jau vykstančias veiklas ir iniciatyvas, susijusias su atsakingu vartojimu bei atliekų mažinimu. Mokiniai akcentavo kūrybiškas perdirbimo idėjas ir realius sprendimus, kurie padeda mažinti mišrių atliekų kiekį.

    Gimnazijoje, pasak mokinių ir mokytojų, nuosekliai vykdomos kelios aplinkosauginės iniciatyvos: renkamos panaudotos baterijos, organizuojamos aplinkos tvarkymo akcijos, vyksta iniciatyva Suteik daiktams antrą šansą ir daiktų mainai. Tokios veiklos paprastai turi dvigubą efektą: mažina atliekas ir kartu moko atsakingo vartojimo.

    Antrajame etape mokiniai varžėsi interaktyvioje internetinėje viktorinoje, kurioje reikėjo ir žinių, ir komandinio susitelkimo. Penktokų komanda surinko 3 384 taškus, laimėjo pirmąją vietą ir užsitikrino kelialapį į finalą.

    Finalas Vilniuje ir laimėjimas

    Finalinis renginys vyko Vilniuje, „Aerottoria“ arenoje, kur susitiko aštuonios komandos iš skirtingų Lietuvos miestų ir mokyklų. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokiniai jame buvo vieninteliai Vilniaus rajono ir lenkų mokyklos atstovai.

    Finale laukė praktinės ir žaidybinės užduotys: estafetės, rūšiavimo situacijos, greitos reakcijos iššūkiai, reikalavę ne tik žinių, bet ir tarpusavio susikalbėjimo. Tokie formatai mokiniams dažnai leidžia greičiau įsiminti taisykles, nes jos pritaikomos realiose situacijose, o ne vien išmokstamos mintinai.

    Gimnazijos komanda finale pelnė prizą: 150 eurų vertės kuponą į „Mokslo salą“. Taip pat biologijos vyresnioji mokytoja Božena Romanovska, rengusi mokinius ir lydėjusi komandą, buvo įvardyta kaip Rūšiavimo trenerė ir gavo 100 eurų vertės kuponą į „Bilietai.lt“.

    Kodėl mokyklų vaidmuo čia svarbus

    Tokie projektai mokyklose dažnai veikia kaip impulsas, kuris persikelia už klasės ribų: vaikai primena taisykles namuose, pastebi klaidas ir siūlo paprastus sprendimus. Ilgainiui tai padeda kurti bendruomenės normą, kur rūšiavimas tampa įprastu elgesiu.

    Po finalo mokiniai grįžo su aiškia žinute: jie ketina būti rūšiavimo ambasadoriais savo gimnazijoje ir dalintis patirtimi su bendraamžiais. Pasak projekto dalyvių, svarbiausia pamoka buvo paprasta, bet reikšminga: rūšiavimas yra kasdienis pasirinkimas, nuo kurio priklauso švaresnė aplinka ir atsakingesnė ateitis.

    „Norime, kad rūšiavimas mokykloje būtų ne vien taisyklės, o įprotis, kurį mokiniai natūraliai perkelia ir į namus“, – sakė biologijos vyresnioji mokytoja Božena Romanovska.

  • Kupiškio savivaldybėje – progimnazistų vizitas ir „Atliekų kultūra“ egzamino laureatų sveikinimai

    Kupiškio savivaldybėje – progimnazistų vizitas ir „Atliekų kultūra“ egzamino laureatų sveikinimai

    Kupiškio rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną lankėsi Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos aštuntokai kartu su karjeros specialiste Laima Skeriene. Mokiniai iš arčiau susipažino su savivaldybės veikla, kasdieniais procesais ir žmonėmis, kurie prisideda prie rajono sprendimų bei paslaugų gyventojams.

    Vizito metu aptarta, kaip veikia vietos savivalda ir kuo skiriasi skirtingų specialistų atsakomybės, pradedant gyventojų aptarnavimu ir baigiant sprendimų rengimu. Tokie susitikimai, pasak savivaldybės atstovų, padeda jaunimui geriau suprasti profesijų įvairovę ir realias darbo savivaldybėje užduotis.

    Pagerbti „Atliekų kultūra“ laureatai

    Susitikimo pradžioje pasveikinti „Atliekų kultūra“ egzamino geriausiai Kupiškio rajone pasirodę dalyviai. Šis egzaminas Lietuvoje organizuojamas jau aštuntą kartą, o šiemet jis vyko balandžio 30 dieną nuotoliniu būdu.

    Egzamino klausimai buvo skirti žinioms apie atliekų rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų surinkimo sistemą. Dalyviai rungėsi trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių, 5–10 klasių bei 11 klasės ir vyresniųjų.

    Kupiškio rajone geriausi rezultatai užfiksuoti šiose grupėse: 1–4 klasių grupėje išsiskyrė Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos 2c klasės mokinė Emilija, kurios mokytoja yra Diana Marmokienė. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos 9a klasės mokinys Kernius Daunoravičius.

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje geriausią rezultatą pasiekė pradinių klasių mokytoja Diana Marmokienė. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie pasiekimai svarbūs ne tik asmeniškai dalyviams, bet ir visai bendruomenei, nes stiprina tvarumo įgūdžius kasdienybėje.

    Diskusija apie Kupiškio ateitį

    Po sveikinimų vicemeras Valdas Šateika, mero patarėja Auksė Čepelė ir mero padėjėja Jurgita Malevičiūtė pakvietė mokinius susipažinti su savivaldybės darbu praktiškai. Mokiniai ne tik klausėsi, bet ir aktyviai įsitraukė: uždavinėjo klausimus, atsakinėjo į pateiktas užduotis ir atliko testą.

    Didžiausio dėmesio sulaukė pokalbis apie Kupiškio ateitį ir jaunimui aktualias temas. Mokiniai dalijosi idėjomis, kokių veiklų, renginių ir laisvalaikio galimybių, jų nuomone, rajone galėtų būti daugiau.

    Susitikimo pabaigoje jaunieji svečiai apsilankė savivaldybės priimamajame ir pamatė, kur dirba rajono vadovai. Savivaldybė akcentavo, kad tokios pažintinės išvykos tampa ir edukacija, ir dialogu, leidžiančiu jaunimui prisidėti prie sprendimų kultūros bei bendruomenės ateities kūrimo.

  • Tauragėje apdovanoti Atliekų kultūros egzamino lyderiai: 17 325 dalyviai ir ryškūs nugalėtojai

    Tauragėje apdovanoti Atliekų kultūros egzamino lyderiai: 17 325 dalyviai ir ryškūs nugalėtojai

    Kas laimėjo Tauragėje?

    Tauragės rajono savivaldybėje apdovanoti geriausiai pasirodę nacionalinio Atliekų kultūros egzamino dalyviai. Sveikinimus nugalėtojams įteikė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Egzaminas vyko balandžio 30 dieną, o jame visoje Lietuvoje dalyvavo 17 325 žmonės. Tarp aktyviausių savivaldybių Tauragės rajono savivaldybė užėmė 7 vietą, čia egzaminą sprendė 592 dalyviai.

    1–4 klasių grupėje pirmąją vietą iškovojo Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4c klasės mokinys Motiejus Šimkus. Antrąją vietą užėmė Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos 2a klasės mokinė Anabelė Dubauskaitė, trečiąją – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4c klasės mokinys Adomas Rimeikis.

    5–10 klasių grupėje nugalėjo Tauragės „Žalgirių“ gimnazijos 10e klasės mokinė Rusnė Ramanauskaitė. Antroji vieta atiteko Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 8a klasės mokiniui Arijui Jonikaičiui, trečioji – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 7c klasės mokiniui Eiviui Kudrevičiui.

    11–12 klasių grupėje pirmąją vietą pelnė Tauragės „Žalgirių“ gimnazijos 12 klasės mokinys Kajus Petravičius. Antrąją vietą užėmė Tauragės „Versmės“ gimnazijos 11f klasės mokinys Žygimantas Sabas, trečiąją – Tauragės suaugusiųjų mokymo centro 12a klasės mokinys Armandas Lukošaitis.

    Specialus prizas įteiktas geriausiai pasirodžiusiai suaugusiųjų kategorijos dalyvei – Tauragės rajono Skaudvilės gimnazijos mokytojai Loretai Stulgienei.

    Kodėl šis egzaminas svarbus?

    Atliekų kultūros egzaminas apima svarbiausias temas, susijusias su rūšiavimu, tvarumu, ekologija ir atliekų surinkimo sistema. Skirtingos amžiaus grupės leidžia pritaikyti klausimus taip, kad jie būtų suprantami ir kartu keltų realų iššūkį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoja kasdienius įpročius. Daugėjant reikalavimų atliekų tvarkymui ir augant visuomenės lūkesčiams dėl švaresnės aplinkos, rūšiavimo raštingumas tampa praktiška būtinybe.

    „Rūšiavimas šiandien turėtų būti toks pat natūralus įprotis kaip kasdienė higiena – tai mūsų atsakomybė už save, savo aplinką ir ateities kartas. Kuo daugiau suprasime apie tvarumą ir atsakingą vartojimą, tuo švaresnį, gražesnį ir sveikesnį pasaulį kursime visi kartu“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Aktyvumas mokyklose ir bendruomenėje

    Iš Tauragės ugdymo įstaigų išsiskyrė Tauragės „Šaltinio“ progimnazija, kuri pateko tarp dešimties aktyviausių mokyklų šalyje. Mokykla užėmė 6 vietą, o egzaminą čia sprendė 208 dalyviai.

    Nacionalinis Atliekų kultūros egzaminas organizuojamas jau septintus metus iš eilės ir vyksta virtualiai, todėl dalyvauti gali visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos. Kiekvienais metais jis suburia tūkstančius dalyvių – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir bendruomenių.

    Renginio organizatoriai dėkojo verslo atstovams, kurie įsteigė prizus regiono dalyviams ir taip prisidėjo prie aplinkosauginio švietimo. Tarp paminėtų rėmėjų – Tauragės pilotų klubas, Tauragės viešbučio restoranas „Aikštė“, Taurų parkas ir restoranas „Kings“.

  • Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Konservų skardinės daugeliui vis dar kelia klausimų, tačiau taisyklė paprasta: tai metalinė pakuotė, todėl ją reikia mesti į pakuočių atliekų srautą. Praktikoje dažna klaida yra skardines išmesti į mišrias atliekas, ypač jei viduje liko maisto likučių.

    Lietuvoje metalinės pakuotės kartu su plastiko ir kombinuotomis pakuotėmis paprastai keliauja į geltoną konteinerį. Tai apima ir plienines, ir aliuminines skardines, taip pat metalinius dangtelius ar žiedelius, jei jie atskirti nuo pakuotės.

    Ar skardinę reikia plauti?

    Skardinių prieš išmetant plauti nebūtina, tačiau rekomenduojama jas kuo labiau ištuštinti. Jei pakuotėje liko maisto, pakanka iškratyti likučius į bioatliekas arba mišrias atliekas, o pačią skardinę mesti į geltoną konteinerį.

    Jei turite galimybę, pakuotę galima lengvai praskalauti, kad ji mažiau skleistų kvapą ir nepritrauktų kenkėjų. Vis dėlto svarbiausia ne idealus švarumas, o teisinga rūšiavimo frakcija.

    Kodėl neteisingas rūšiavimas kainuoja?

    Atliekų tvarkymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama rūšiavimo kokybei, o užterštos frakcijos didina tvarkymo kaštus. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai gali taikyti didesnius įkainius tiems, kurie atliekas išmeta netinkamai.

    Praktikoje tai reiškia, kad į mišrias atliekas nuolat metamos pakuotės gali tapti priežastimi peržiūrėti mokėjimą už atliekų tvarkymą. Kuo daugiau neteisingai išrūšiuotų atliekų patenka į netinkamą srautą, tuo didesnė rizika, kad brangs bendras sistemos išlaikymas.

    Ką daryti, kad nekiltų abejonių?

    Jei nesate tikri dėl vietinių taisyklių, verta pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų vežėjo rūšiavimo atmintines, nes konteinerių spalvos ir priėmimo detalės gali nežymiai skirtis. Tačiau konservų skardinė beveik visada bus priskiriama metalinei pakuotei, kuri metama į geltoną konteinerį.

    Trumpa taisyklė kasdienai: maisto likučiai turi keliauti ten, kur metate organines ar mišrias atliekas, o metalinė pakuotė atskirai. Taip sumažinsite užterštumą ir prisidėsite prie efektyvesnio perdirbimo.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    Druskininkuose šiemet surengtas jau septintasis nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos prisijungę kurorto gyventojai galėjo įsivertinti, kaip kasdieniai sprendimai prisideda prie mažesnio atliekų kiekio.

    Egzaminą laikiusius dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis. Savivaldybė pabrėžė, kad kasmet augantis susidomėjimas rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir norą keisti įpročius.

    „Kultūra prasideda nuo žmogaus požiūrio į savo aplinką – kultūringas žmogus rūpinasi ne tik savimi, bet ir tuo, kas yra aplink jį“, – sakė Aurimas Uldukis.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūros“ egzaminas orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktines situacijas: kur mesti skirtingas pakuotes, ką daryti su baterijomis, elektronikos atliekomis ar mišriomis medžiagomis. Tai aktualu ir dėl to, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos gali pabloginti perdirbimui tinkamų žaliavų kokybę.

    Kaip ir kasmet, klausimai parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors užduotims spręsti skiriamos 45 minutės, dalis dalyvių atsakymus pateikė greičiau.

    Egzamino formatas leidžia jį laikyti nuotoliniu būdu, o dalyviai savo paskyroje gali matyti rezultatą ir atsisiųsti diplomą. Druskininkuose visiems dalyvavusiems taip pat įteiktos simbolinės Druskininkų savivaldybės ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro dovanos.

    Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis labiau siejamos su platesniais tvarumo tikslais, nes atliekų prevencija ir rūšiavimas yra viena pigiausių priemonių mažinti sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekį. Kuo daugiau gyventojų supranta rūšiavimo logiką, tuo efektyviau veikia visa atliekų tvarkymo grandinė – nuo konteinerio kieme iki perdirbimo įmonių.