Azerbaidžano pietryčių kalnuose, netoli Urakaran kaimo Yardımlı rajone, archeologai aptiko ilgai vietos bendruomenėse minimą, bet moksliškai menkai tyrinėtą gyvenvietę. Tyrėjų teigimu, tai gali būti vienas reikšmingiausių sistemingai nagrinėjamų urbanistinio tipo objektų, siejamų su Atropatenės valstybe.
Atradimą lėmė bendra Azerbaidžano ir Jungtinių Valstijų mokslininkų ekspedicija, dirbusi vietovėje, vietinių vadinamoje Seyidin Yeri. Nors viešojoje erdvėje pasirodė teiginių apie „senovinį miestą“, patys tyrėjai pabrėžia, kad tikslaus gyvenvietės ploto dar negalima įvardyti.
Kas jau aišku, tai objekto mastas ir ilgaamžiškumas: aptikti masyvių akmeninių pastatų kompleksai su daugybe patalpų, statytų skirtingais etapais. Kai kurių sienų konstrukcija ir užstatymo logika leidžia manyti, kad dalis teritorijos galėjo turėti gynybinę paskirtį.
Ypač daug informacijos suteikė gaisro pėdsakai: degėsių sluoksniai rodo didelį gaisrą, sunaikinusį bent dalį užstatymo. Įgriuvę stogų elementai uždengė patalpų vidų, todėl dalis radinių ir konstrukcijų išliko neįprastai gerai, o tai leidžia tiksliau atkurti kasdienį gyvenimą.
Mokslininkai taip pat surinko daug organinių mėginių, kurie bus tiriami laboratorijose, siekiant patikslinti chronologiją ir atskirti skirtingas apgyvendinimo fazes. Tokie tyrimai paprastai padeda įvertinti, kokia buvo aplinka, mityba, ūkinė veikla ir kaip keitėsi gyvenvietės funkcijos.
Ne mažiau intriguoja gamybinės veiklos pėdsakai: aptikta požymių, kad čia veikė dirbtuvės ir vyko įvairi ūkinė veikla. Vėlesni sluoksniai leidžia kelti hipotezę apie vietinę stiklo gamybą jau nuo I amžiaus pradžios, o jei tai pasitvirtintų, objektas būtų svarbus ne tik kaip įtvirtintas centras, bet ir kaip regioninės amatininkystės bei mainų mazgas.
Tyrėjai pabrėžia, kad šis radinys jau dabar verčia iš naujo vertinti pietryčių Azerbaidžano kalnų apgyvendinimo vaizdą vėlyvuoju geležies amžiumi ir ankstyvuoju mūsų eros laikotarpiu. Iki šiol neretai buvo manoma, kad tokios vietovės buvo retai gyvenamos, tačiau nauji duomenys rodo ilgalaikes bendruomenes ir ryšius su didesniais politiniais bei prekybiniais centrais.
Šalia gyvenvietės identifikuotas ir Bilga kapinynas, kuriame aptikta skirtingų laidojimo tradicijų: laidojimai dideliuose induose, megalitiniai kapai ir įprasti žemės kapai, taip pat galimi su žirgais susiję palaidojimai. Radiokarboninis datavimas ir radiniai leidžia spėti, kad nekropolis galėjo būti naudojamas nuo Achemenidų laikų iki Partų periodo.
Nors antraštėse kartais minima Aleksandro Makedoniečio mirties istorija, archeologiniai tyrimai pirmiausia fiksuoja platesnį regiono politinį ir ekonominį kontekstą po Aleksandro žygių, kai Kaukazo ir Irano paribiuose formavosi naujos valdžios struktūros ir prekybos kryptys. Tolimesni kasinėjimai ir laboratoriniai tyrimai turėtų atsakyti, kokį tiksliai vaidmenį Seyidin Yeri galėjo atlikti šiame didelių pokyčių laikotarpyje.
Leave a Reply