CP v2

Tag: Biomarkeriai

  • Alzheimerio liga smogia tyliai: šie ankstyvi ženklai ir nauji tyrimai gali pakeisti viską

    Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis ir viena sparčiausiai augančių visuomenės sveikatos problemų senėjančiose šalyse. Pirmieji simptomai neretai palaikomi natūraliu senėjimu, nuovargiu ar stresu, todėl prarandamas brangus laikas, kai pagalba būna veiksmingiausia.

    Neurologai pabrėžia, kad ankstyva diagnostika svarbi ne tik dėl medikamentų parinkimo, bet ir dėl saugumo kasdienybėje. Laiku atpažinus kognityvinius pokyčius, lengviau planuoti priežiūrą, finansinius ir teisinius sprendimus bei ilgiau išlaikyti žmogaus savarankiškumą.

    Pirmieji signalai dažnai klaidina

    Dažniausias ankstyvas požymis yra trumpalaikės atminties silpnėjimas, kai žmogus pamiršta neseniai aptartus dalykus, kartoja tuos pačius klausimus ar neberanda įprastų daiktų. Vėliau gali atsirasti sunkumų parenkant žodžius, planuojant veiksmus, skaičiuojant ar susikaupiant.

    Įtarimą turėtų kelti ir dezorientacija laike bei vietoje, pasiklydimas pažįstamoje aplinkoje, pasikeitęs sprendimų priėmimas ar impulsyvesnis elgesys. Taip pat neretai pasireiškia nuotaikos pokyčiai, apatija, nerimas, dirglumas ar depresijos simptomai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis panašių nusiskundimų gali būti susiję su gydomomis būklėmis, pavyzdžiui, vitamino B12 stoka, skydliaukės funkcijos sutrikimais, miego apnėja, depresija ar kai kurių vaistų poveikiu. Dėl to savidiagnostika yra pavojinga, o aiškintis priežastis reikėtų kartu su gydytoju.

    Kaip šiandien nustatoma diagnozė

    Pradinė diagnostika remiasi paciento nusiskundimais, artimųjų pastebėjimais, neurologiniu ištyrimu ir neuropsichologiniais testais, kurie įvertina atmintį, dėmesį, kalbą ir vykdomąsias funkcijas. Dažnai skiriami kraujo tyrimai, padedantys atmesti kitas būkles, kurios gali imituoti demenciją.

    Svarbią vietą užima galvos smegenų vaizdiniai tyrimai, ypač magnetinio rezonanso tomografija, kuri leidžia įvertinti struktūrinius pokyčius ir kitas galimas priežastis. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi pažangesni metodai, pavyzdžiui, specifinių biologinių žymenų vertinimas.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama biomarkeriams, kurie padeda aptikti Alzheimerio ligai būdingus pokyčius dar ankstyvose stadijose. Klinikinėje praktikoje kai kur naudojami smegenų skysčio tyrimai, vertinant beta amiloido ir tau baltymų pokyčius, o mokslas sparčiai juda link patikimesnių kraujo tyrimų taikymo.

    Kodėl ankstyvas nustatymas keičia gydymą

    Nors Alzheimerio ligos visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti simptomus lengvinantį gydymą ir koreguoti rizikos veiksnius, susijusius su kraujagyslių sveikata. Tai padeda lėtinti funkcijų prastėjimą, geriau valdyti elgesio ir nuotaikos simptomus bei sumažinti hospitalizacijų riziką.

    Be to, ankstyvos stadijos pacientams kai kuriose šalyse atsiranda galimybė gauti ligą modifikuojančius gydymo metodus arba dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Medicinoje akcentuojama, kad tokios priemonės paprastai yra aktualiausios tada, kai smegenų pažeidimas dar nėra pažengęs.

    Ne mažiau svarbios ir nemedikamentinės priemonės, kurios padeda palaikyti kasdienius įgūdžius. Reguliari fizinė veikla, miego higiena, bendravimas, protinė veikla ir aiški dienotvarkė gali prisidėti prie geresnės savijautos, o artimiesiems padeda lengviau organizuoti saugią aplinką.

    Artimiesiems specialistai pataria stebėti ne tik atmintį, bet ir kasdienio funkcionavimo pokyčius, pavyzdžiui, ar žmogus geba tvarkyti finansus, laikytis vaistų vartojimo režimo, orientuotis kelionėse. Įtarus problemą, verta kreiptis į šeimos gydytoją, o prireikus į neurologą ar atminties sutrikimų specialistus.

    „Kuo anksčiau atpažįstami kognityviniai pokyčiai ir nustatoma jų priežastis, tuo daugiau lieka laiko išsaugoti savarankiškumą ir suplanuoti saugią pagalbą“, – teigia neurologai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra medicininė konsultacija. Pajutus atminties, orientacijos ar elgesio pokyčius, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, o ne bandyti diagnozuoti ar gydytis savarankiškai.

  • Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

    Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

    Ką siūlo naujas tyrimas?

    Mokslininkai skelbia, kad paprastas kraujo tyrimas ateityje gali padėti anksčiau nustatyti, kam gresia Alzheimerio liga, dar gerokai iki aiškių simptomų. Naujo darbo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie galutinę diagnozę, o apie rizikos signalą, kurį reikėtų vertinti kartu su kitais duomenimis.

    Tyrimas publikuotas medicinos žurnale „The Lancet“ ir jį atliko Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) komanda. Jie ieškojo sąsajų tarp Alzheimerio ligai būdingų baltymų kraujyje ir subtilių mąstymo bei atminties pokyčių vidutiniame amžiuje.

    Kokie biomarkeriai tirti?

    Tyrėjai analizavo 1 350 suaugusiųjų, kurių amžius buvo 53–69 metai, kraujo mėginius. Dėmesys sutelktas į du Alzheimerio ligos „parašus“: amiloidą ir tau, kurie siejami su ligai būdingais pakitimais smegenyse.

    Apie 6 proc. dalyvių nustatyti padidėję abiejų baltymų rodikliai. Nors šie žmonės tuo metu neturėjo demencijos, jie vidutiniškai prasčiau atliko užduotis, kuriose svarbus informacijos apdorojimo greitis, dėmesio perjungimas ir vykdomosios funkcijos, pavyzdžiui, planavimas ar organizavimas.

    Ką parodė stebėjimas po penkerių metų?

    Dalyvius pakartotinai įvertinus maždaug po penkerių metų, asmenys su aukštesniais amiloido ir tau rodikliais dažniau patyrė spartesnį žodinės atminties ir apdorojimo greičio prastėjimą. Autoriai tai interpretuoja kaip požymį, kad kraujo biomarkeriai gali atspindėti ankstyvus, dar labai nežymius kognityvinius pokyčius.

    Vis dėlto tokie rezultatai nereiškia, kad kiekvienas žmogus su padidėjusiais biomarkeriais neišvengiamai susirgs Alzheimerio liga. Rizika yra tikimybinė, o demenciją gali sukelti ir kitos ligos bei smegenų pažeidimai.

    „Šio tipo testas gali būti klaidingai suprastas taip: jei turiu šių baltymų, vadinasi, sergu Alzheimerio liga. Tai nėra tai, ką sakome“, – sakė Edinburgo universiteto profesorė Tara Spires-Jones.

    „Tai suteikia signalą apie tai, kas vyksta, bet tai tik nedidelė viso paveikslo dalis. Vien tik šis testas nėra diagnozė“, – pridūrė ji.

    Kodėl kraujo testai kelia tiek vilčių?

    Šiandien demencijos diagnostikoje naudojami vaizdiniai tyrimai, įskaitant magnetinio rezonanso tomografiją, taip pat kiti specializuoti metodai, kurie ne visada lengvai prieinami ir gali kainuoti brangiai. Dėl to daliai pacientų tikslesnė diagnozė nustatoma vėlai, kai simptomai jau ryškūs, o smegenų pokyčiai pažengę.

    Kraujo tyrimai teoriškai galėtų tapti pigesniu ir paprastesniu būdu atrinkti žmones detalesniems ištyrimams arba greičiau nukreipti pas specialistus. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad masinei patikrai tokie testai dar nėra parengti, nes būtina aiškiai apibrėžti, kaip interpretuoti rezultatus ir kokių veiksmų imtis gavus „padidintos rizikos“ atsakymą.

    Ką galima keisti jau dabar?

    Ankstyvesnis rizikos įvertinimas būtų svarbus ir dėl to, kad dalis demencijos rizikos veiksnių yra keičiami. Tarp jų dažniausiai minimi fizinis pasyvumas, rūkymas, depresija, prasta širdies ir kraujagyslių sveikata bei mažas kognityvinis aktyvumas.

    Tyrimo autoriai remiasi platesne moksline literatūra, kuri rodo, kad reikšmingą demencijos atvejų dalį teoriškai būtų galima atitolinti arba išvengti koreguojant minėtus rizikos veiksnius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2021 metais demencija pasaulyje sirgo apie 57 mln. žmonių, o kasmet užfiksuojama beveik 10 mln. naujų atvejų.

    Kol kas ekspertai ragina kraujo biomarkerių testus vertinti kaip sparčiai tobulėjančią kryptį, kuri gali pakeisti ankstyvą Alzheimerio ligos rizikos vertinimą, bet dar reikalauja papildomų tyrimų, aiškių gairių ir atsakingo pritaikymo klinikinėje praktikoje.

  • „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    Paryžiuje įsikūrusi prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Singular, taip pat dalyvavo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    „Lucis“ kuria paslaugą, kuri sujungia kraujo tyrimų duomenis ir DI pagrįstas įžvalgas, kad vartotojai gautų personalizuotas, mokslo įrodymais grįstas rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne diagnozuoti ligas, o anksčiau pastebėti rizikas ir padėti koreguoti įpročius dar iki simptomų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biomarkerių, apimančių metabolinę sveikatą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei tam tikrų maistinių medžiagų balansą. Remiantis šiais duomenimis, programėlė pateikia paaiškinimus ir veiksmų planą, į kurį gali įeiti mitybos, papildų, gyvenimo būdo korekcijos ir pakartotinių tyrimų planavimas.

    Bendrovė teigia, kad rekomendacijos atnaujinamos kaupiant ilgalaikius duomenis ir atsižvelgiant į medicininį kontekstą. Pasak „Lucis“, rekomendacijų kokybę ir saugumą papildomai prižiūri gydytojai, kad vartotojai gautų ne tik skaičius, bet ir aiškią jų interpretaciją.

    Augimas ir ankstyvi rezultatai

    „Lucis“ skaičiuoja jau turinti daugiau nei 10 000 vartotojų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Portugalijoje. Bendrovės teigimu, per veiklos laikotarpį atlikta daugiau nei 1 000 000 biomarkerių testų, o plėtrai pasitelkti laboratorijų partneriai, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo signalus: tarp vartotojų, kurie po šešių mėnesių atliko pakartotinius tyrimus, 75 proc. esą pagerino bent tris biomarkerius nenaudodami medikamentų. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. vartotojų pasirinko pakartotinį testą, o tai rodo pakankamai aukštą įsitraukimą į ilgalaikį stebėjimą.

    „Lucis“ tvirtina, kad pradiniuose tyrimuose net 99,9 proc. vartotojų aptiktas bent vienas biomarkeris už optimalaus intervalo ribų. Šis skaičius, pasak bendrovės, parodo, kaip lengvai rizikos veiksniai gali likti nepastebėti, jei profilaktiniai tyrimai atliekami retai arba jų rezultatai nėra aiškiai išaiškinami.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gavusi naują finansavimą, „Lucis“ planuoja spartinti plėtrą Europoje ir toliau tobulinti DI paremtą sveikatos palydovą. Bendrovė skelbia ketinanti iki 2026 metų pabaigos startuoti Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, lygiagrečiai investuodama į personalizaciją, ilgalaikį rodiklių stebėjimą ir klinikinio saugumo procesus.

    Rinka, kurioje veikia „Lucis“, sparčiai auga: prevencinė medicina, nuotolinis stebėjimas ir asmeninių sveikatos duomenų panaudojimas tampa vis svarbesni, ypač augant lėtinių ligų naštai. Tokie sprendimai kelia ir praktinių klausimų dėl privatumo, duomenų apsaugos, medicininės atsakomybės bei to, kaip aiškiai atskirti gerą savijautos gerinimą nuo medicininių pažadų.

    „Matėme, kokias pasekmes sukelia vėlyva diagnozė. Mokslas jau yra, bet trūksta sistemos, kuri veiktų dar prieš atsirandant simptomams“, – sakė „Lucis“ bendraįkūrėjas ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungia klinikinį patikimumą ir DI mastelį. „Lucis“ per mažiau nei metus pasiekė 10 000 vartotojų ir rodo išmatuojamus rezultatus“, – sakė Singular bendraįkūrėjas Jeremy Uzan.

  • Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Alzheimerio liga laikoma lėtai progresuojančiu neurodegeneraciniu sutrikimu, kurio požymiai ilgą laiką gali būti nepastebimi. Nauji duomenys rodo, kad biologiniai pakitimai organizme gali prasidėti dešimtmečiais anksčiau, nei žmogui nustatoma demencija.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vidutinio amžiaus laikotarpis gali būti ypač svarbus smegenų sveikatai, nes būtent tada gali išryškėti pirmieji rizikos signalai. Vienas jų siejamas su kraujyje aptinkamu baltymu pTau181, kuris laikomas perspektyviu Alzheimerio patologijos žymeniu.

    Analizuojant ilgalaikio stebėjimo tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45 metų dalyviai, kurie patys nurodė jaučiantys atminties ar mąstymo sunkumų, dažniau turėjo aukštesnius pTau181 rodiklius. Svarbu tai, kad dauguma žmonių demencijos diagnozę paprastai gauna tik sulaukę 70 metų ar vėliau.

    Kodėl kraujo žymenys svarbūs?

    Ilgą laiką Alzheimerio ligos patvirtinimas rėmėsi sudėtingesniais metodais, įskaitant juosmens punkciją ar specializuotus vaizdinimo tyrimus. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kraujo tyrimams, nes jie yra mažiau invaziniai ir potencialiai lengviau pritaikomi platesniam žmonių ratui.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kraujo rodiklis dar nėra diagnozė. Skirtingos demencijos formos ankstyvose stadijose gali atrodyti panašiai, o jų eiga ir gydymo strategijos skiriasi, todėl reikalingas kompleksinis vertinimas.

    Ką reiškia subjektyvūs atminties nusiskundimai?

    Atminties suprastėjimas su amžiumi dažnai yra įprastas ir nebūtinai reiškia ligą. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad subtilūs, subjektyviai jaučiami pažinimo pokyčiai kai kuriems žmonėms gali būti vieni pirmųjų signalų, pasirodančių gerokai prieš oficialią diagnozę.

    Mokslininkai teigia, kad derinant žmogaus įvardijamus nusiskundimus su biologiniais žymenimis galima tiksliau atskirti normalų senėjimą nuo ankstyvų patologinių procesų. Tai ypač aktualu, nes šiuolaikiniai vaistai, nors ir gali sulėtinti ligos progresavimą, negrąžina prarastų pažinimo funkcijų pažengusiose stadijose.

    Ko dar nežinome?

    Tyrime taip pat pažymėta, kad 45 metų amžiuje pTau181 nebuvo aiškiai susijęs su smegenų magnetinio rezonanso tyrimo rodikliais ar kognityvinių testų rezultatais. Vienas galimų paaiškinimų yra tas, kad biologiniai pokyčiai gali prasidėti dar iki struktūrinių pakitimų, kuriuos fiksuoja vaizdinimo tyrimai.

    Kita vertus, neatmetama, kad šis žymuo vidutiniame amžiuje dar ne visada tiksliai atspindi būsimą Alzheimerio riziką ir gali būti naudingesnis vyresnių žmonių diagnostikoje. Dėl to tyrėjai planuoja toliau stebėti tą pačią dalyvių grupę, kad būtų aiškiau, kada ir kaip ankstyvieji signalai virsta kliniškai reikšmingais simptomais.

    Ekspertai primena, kad demencijos riziką gali mažinti gyvenimo būdo veiksniai: fizinis aktyvumas, socialinis įsitraukimas, kraujospūdžio kontrolė, klausos sutrikimų sprendimas ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai. Kuo anksčiau jie adresuojami, tuo didesnė tikimybė ilgiau išsaugoti pažinimo sveikatą.

  • Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Vos keturių savaičių mitybos pokyčiai vyresniame amžiuje gali pastebimai pagerinti su senėjimu siejamus organizmo rodiklius ir sumažinti vadinamąjį biologinį amžių, rodo naujas Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimas. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai dar nereiškia ilgesnės gyvenimo trukmės, o efektui patvirtinti reikalingi ilgesni stebėjimai.

    Biologinis amžius skiriasi nuo kalendorinio, nes atspindi kūno būklę pagal fiziologinius rodiklius, o ne pagal metus nuo gimimo. Jį gali veikti paveldimumas, aplinkos veiksniai, fizinis aktyvumas, miegas ir mityba, todėl kai kurie žmonės ląstelių ir medžiagų apykaitos lygmeniu atrodo „jaunesni“ už savo pasą.

    Tyrime analizuoti vyresnių suaugusiųjų, kurių amžius siekė 65–75 metus, duomenys iš atsitiktinių imčių klinikinio bandymo, kuriame visiems dalyviams keturias savaites buvo tiekiamas paruoštas maistas. Dalyviai buvo priskirti vienai iš keturių dietų, kurios skyrėsi baltymų šaltiniais bei riebalų ir angliavandenių santykiu.

    Visose dietose baltymai sudarė 14 proc. energinės vertės, tačiau dalyje jų baltymų kilmė buvo mišri, o kitose didžioji dalis baltymų buvo gaunama iš augalinių šaltinių. Papildomai kiekviena kryptis buvo derinama arba su didesniu riebalų ir mažesniu angliavandenių kiekiu, arba atvirkščiai.

    Kaip buvo vertinamas biologinis amžius

    Mokslininkai biologinį amžių vertino pagal 20 biomarkerių, tarp jų kraujospūdį bei kraujo rodiklius, susijusius su medžiagų apykaita ir uždegimu. Skaičiavimams taikytas Klemeros ir Doubalo metodas, kuris leidžia iš kelių rodiklių suformuoti bendrą biologinio amžiaus įvertį.

    Rezultatai parodė, kad viena iš dietų, kuri buvo artimiausia dalyvių įprastai mitybai iki tyrimo, reikšmingo pokyčio nesukėlė. Tuo metu kitos trys mitybos strategijos buvo siejamos su biologinio amžiaus mažėjimu, nors dalies rezultatų statistinis patikimumas skyrėsi.

    „Dar per anksti tvirtinti, kad konkretūs mitybos pokyčiai prailgins gyvenimą, tačiau matome ankstyvą signalą, kad net ir vyresniame amžiuje mityba gali greitai pagerinti su senėjimu siejamus rodiklius“, – sakė tyrimo autorė Caitlin Andrews.

    Ką tai reiškia praktiškai

    Tyrėjai pabrėžia, kad keturių savaičių laikotarpis yra per trumpas išvadai apie ilgalaikę naudą ar apsaugą nuo su amžiumi susijusių ligų. Neaišku ir tai, kiek ilgai išlieka užfiksuoti pokyčiai, kai žmonės grįžta prie įprastos mitybos, todėl reikalingi ilgesnės trukmės tyrimai su didesnėmis imtimis.

    „Norint įvertinti, ar mitybos pokyčiai keičia su amžiumi susijusių ligų riziką, būtini ilgesni tyrimai“, – sakė Sidnėjaus universiteto mokslininkas Alistair Senior.

    Nors tyrimas neatsako į klausimą, kuri konkreti dieta yra „geriausia“ visiems, jis sustiprina bendrą kryptį, kurią pabrėžia ir tarptautinės mitybos rekomendacijos: mitybos kokybė, pakankamas skaidulų kiekis, augalinės kilmės produktų dalis ir subalansuotas energijos suvartojimas dažniausiai siejami su palankesniais širdies, medžiagų apykaitos ir uždegimo rodikliais. Būtent šie veiksniai dažnai įtraukiami į biologinio amžiaus skaičiavimus, todėl trumpalaikiai pokyčiai laboratoriniuose rodikliuose gali pasimatyti gana greitai.

    Kur slypi didžiausi ribojimai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad biologinio amžiaus skaičiavimai priklauso nuo pasirinkto metodo ir naudojamų rodiklių, todėl skirtingi „laikrodžiai“ gali rodyti neidentiškus rezultatus. Be to, klinikiniuose bandymuose, kai dalyviams tiekiamas paruoštas maistas, pokyčiai gali būti didesni nei kasdienybėje, kur laikytis režimo sudėtingiau.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad kitas žingsnis yra patikrinti, ar panašūs rezultatai kartojasi kitose populiacijose, ir ar ankstyvi biomarkerių pokyčiai prognozuoja realias baigtis, tokias kaip mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ar funkcinio silpnumo rizika. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Aging Cell“.

  • Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono ligos „potipiai“

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad Parkinsono liga gali būti ne viena vienalytė būklė, o kelios biologiškai skirtingos ligos formos. Tai padėtų paaiškinti, kodėl tie patys vaistai ar intervencijos vieniems pacientams palengvina simptomus, o kitiems beveik nepadeda.

    Darbo autoriai, naudodami mašininio mokymosi metodus, išskyrė dvi pagrindines grupes ir penkis smulkesnius potipius. Analizė atlikta ne su žmonėmis, o su vaisinėmis muselėmis, todėl išvadų tiesiogiai perkelti į kliniką dar negalima.

    Kaip buvo atliktas tyrimas

    Tyrimą atliko Belgijoje veikiantys VIB ir KU Leuven mokslininkai. Jie naudojo vaisinių muselių modelius su mutacijomis 24 genuose, siejamuose su Parkinsono liga, ir ilgą laiką stebėjo jų elgsenos pokyčius.

    Surinkti duomenys buvo analizuojami kompiuteriniais metodais, ieškant pasikartojančių dėsningumų. Toks požiūris leido tyrėjams pradėti nuo duomenų, o ne nuo išankstinių prielaidų, kaip konkreti mutacija „turėtų“ pasireikšti.

    „Kai gydytojai ar pacientai žiūri į ligą, jie mato klinikinius simptomus, kurie suvienodina žmones, sergančius Parkinsono liga“, – sakė VIB-KU Leuven molekulinės neurobiologijos grupės vadovas Patrik Verstreken.

    „Tačiau molekuliniu lygmeniu matyti, kad yra subkategorijų, ir tai svarbu, nes vieno vaisto, kuris pataikytų į skirtingus molekulinius sutrikimus visais atvejais, iš esmės nėra“, – pridūrė jis.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    Parkinsono liga paprastai apibūdinama kaip progresuojantis neurologinis sutrikimas, susijęs su judėjimo sunkumais ir kitais simptomais. Tačiau ją gali lemti daugybė skirtingų genetinių pokyčių, kurie gali sutrikdyti smegenų veiklą nevienodais biologiniais keliais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad būtent ši įvairovė apsunkina efektyvių terapijų kūrimą. Vaistas, nukreiptas į vieną mechanizmą, gali padėti vienai pacientų grupei, bet būti mažai naudingas kitai.

    Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimus, Parkinsono ligos sukeliamas neįgalumas ir mirtingumas pasaulyje sparčiai auga. Organizacija yra nurodžiusi, kad 2019 metais su šia liga gyveno daugiau kaip 8,5 mln. žmonių.

    Skirtingi atsakai į gydymą

    Tyrimo metu buvo išbandyti ir galimi gydymo variantai skirtinguose išskirtuose muselių modelių potipiuose. Mokslininkai nustatė, kad priemonė, pagerinusi į Parkinsoną panašius simptomus vienoje grupėje, nebūtinai veikė kitoje.

    Šie rezultatai sustiprina mintį, kad ateityje gydymas gali būti parenkamas labiau individualizuotai, atsižvelgiant į biologinę ligos priežastį. Praktikoje tai reikštų tikslesnę diagnostiką, potipių atpažinimą ir geriau pritaikytas terapijas.

    „Turėdami subkategorijas, galime ieškoti specifinių biologinių žymenų toje pacientų grupėje ir kurti vaistus, pritaikytus būtent jai“, – sakė P. Verstreken.

    Mokslininkai akcentuoja, kad tai ankstyvos stadijos darbas, atliktas su gyvūnų modeliais, todėl reikalingi papildomi tyrimai su žmonėmis. Vis dėlto metodas, paremtas dideliais duomenimis ir DI analize, gali būti pritaikomas ir kitoms sudėtingoms ligoms, kurias lemia daugelis genų ar aplinkos veiksnių.

  • Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos būklių, tačiau jos diagnozė iki šiol daugiausia remiasi žmogaus pasakojamais simptomais ir klinikiniu įvertinimu. Dėl to daliai pacientų, ypač turinčių gretutinių ligų, depresijos požymiai gali būti nepastebėti arba priskiriami kitiems sveikatos sutrikimams.

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad tam tikri depresijos požymiai gali atsispindėti kraujo rodikliuose. Tyrėjai ieškojo sąsajų tarp depresijos simptomų ir biologinio senėjimo žymenų imuninėse ląstelėse, o rezultatai leidžia kalbėti apie ateityje galinčius atsirasti tikslesnius, objektyvesnius vertinimo metodus.

    Ką parodė tyrimas?

    Mokslininkai išanalizavo 261 moters, gyvenančios su ŽIV, ir 179 moterų be šio viruso kraujo mėginius bei anketomis įvertino neseniai patirtus depresijos simptomus. ŽIV turinčios moterys pasirinktos neatsitiktinai, nes ši grupė, remiantis ankstesniais tyrimais, su depresija susiduria gerokai dažniau nei bendra populiacija.

    Vertinant kraujo biomarkerius, statistiškai reikšmingiausia sąsaja nustatyta tarp monocitų biologinio senėjimo ir vadinamųjų nesomatinių depresijos simptomų. Tai tokie požymiai kaip beviltiškumo jausmas, motyvacijos stoka ar atsitraukimas nuo anksčiau malonių veiklų, o ne fiziniai simptomai, pavyzdžiui, nuovargis.

    „Žmonės, gyvenantys su ŽIV, neretai patiria fizinių simptomų, pavyzdžiui, nuovargį, todėl jie gali būti siejami su lėtine liga, o ne su depresija“, – sakė tyrimo autorė Nicole Beaulieu Perez.

    „Mūsų rezultatai parodė priešingą kryptį: pasirinktas matas labiau siejosi su nuotaikos ir kognityviniais simptomais, o ne su somatiniais“, – pridūrė ji.

    Kas yra monocitų epigenetinis laikrodis?

    Tyrime naudotas metodas, vadinamas MonoDNAmAge, priklauso vadinamųjų epigenetinių laikrodžių grupei. Tokie metodai bando įvertinti biologinį amžių pagal DNR metilinimo žymes, kurios atspindi, kaip organizmas sensta ne pagal gimtadienius, o pagal susikaupusį biologinį krūvį.

    Šiuo atveju dėmesys sutelktas į monocitus, imuninės sistemos ląsteles, dalyvaujančias uždegiminiuose procesuose. Tyrėjai pabrėžė, kad ląstelių tipo specifinis vertinimas gali būti tikslesnis nei bendresni epigenetiniai laikrodžiai, nes skirtingos ląstelės į stresą, ligas ir uždegimą reaguoja nevienodai.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Tyrimas dar nereiškia, kad depresijai jau sukurtas patikimas kraujo tyrimas. Ne visi depresijos simptomai buvo susiję su biologinio senėjimo rodikliais, todėl vieno biomarkerio nepakanka diagnozei ir jis negalėtų pakeisti klinikinio įvertinimo.

    Vis dėlto kryptis svarbi: objektyvūs biologiniai rodikliai galėtų padėti anksčiau pastebėti depresiją, ypač kai simptomai persidengia su lėtinių ligų požymiais. Anot tyrėjų, ilgalaikis tikslas būtų suderinti subjektyvią savijautą su biologiniais matavimais ir taip priartėti prie tikslesnės, individualizuotos psichikos sveikatos priežiūros.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale The Journals of Gerontology: Series A, o autoriai akcentuoja, kad reikalingi didesni ir įvairesnių grupių tyrimai. Tik tuomet būtų galima įvertinti, ar panašūs dėsningumai kartojasi skirtingo amžiaus žmonėms, vyrams ir kitoms rizikos grupėms bei ar biomarkeriai iš tiesų gali prisidėti prie ankstyvesnės diagnostikos.

  • Researchers move closer to an early Parkinson’s blood test, with a five-year timeline in sight

    Researchers move closer to an early Parkinson’s blood test, with a five-year timeline in sight

    Scientists in Sweden and Norway say they have identified early biological signals of Parkinson’s disease that can be detected in blood, potentially years before the hallmark movement symptoms appear. The work points to a narrow early window when the disease may be easier to spot and, in the long run, easier to target with treatments.

    The study, led by researchers at Chalmers University of Technology with collaborators at Oslo University Hospital, focuses on changes linked to DNA repair and cellular stress response. These processes appear to leave short-lived traces in blood during the prodromal phase, when brain damage is still limited.

    Why early detection is difficult

    Parkinson’s affects more than 10 million people worldwide, and prevalence is expected to rise sharply as populations age. Yet most diagnoses still come after motor symptoms begin, when substantial loss of dopamine-producing nerve cells has often already occurred.

    Because the disease can develop gradually over many years, researchers have been searching for practical screening tools that work before disability sets in. Approaches such as brain imaging and cerebrospinal fluid testing can be informative, but they are harder to use broadly for early screening than a routine blood draw.

    Machine learning spots a distinct signature

    Using advanced analytics, including machine learning, the team reported a pattern of gene activity tied to DNA repair and stress response that appeared in people at an early stage of Parkinson’s. The same pattern was not observed in healthy controls or in patients with established motor symptoms, suggesting it may be time-sensitive.

    The researchers argue that this time-limited signal could be useful in identifying people at risk before tremor, rigidity, or slowed movement become obvious. They also say the biology behind the signature could help guide the search for therapies, including evaluating existing drugs for repurposing.

    What comes next for a blood test

    The team says the next steps include validating the findings in additional patient groups and refining tools to measure the signature reliably in clinical settings. They estimate that blood tests based on this approach could begin to be trialed in healthcare within about five years, though broader rollout would depend on further evidence.

    Experts generally caution that promising biomarkers must clear major hurdles, including accuracy across diverse populations and the ability to distinguish Parkinson’s from other neurodegenerative conditions. Still, a scalable blood test remains one of the most sought-after developments in Parkinson’s research because it could enable earlier monitoring and, eventually, earlier intervention.

    The findings were published in npj Parkinson’s Disease, and the research was supported by several funders, including the Michael J. Fox Foundation and national research bodies in Sweden and Norway. If confirmed, the work could add momentum to the global push for practical biomarkers that shift Parkinson’s care toward prevention and earlier treatment decisions.

  • A simple blood test could spot depression risk early by tracking immune cell aging

    A simple blood test could spot depression risk early by tracking immune cell aging

    Researchers are testing whether a routine blood sample could help flag depression earlier, using measures of biological aging in specific immune cells. The work adds to a growing push for objective biomarkers that could complement symptom-based mental health screening.

    The study, published in The Journals of Gerontology: Series A, examined epigenetic changes that act like molecular timestamps on DNA. These so-called epigenetic clocks estimate biological age, which can advance faster than chronological age under stress, illness, or other factors.

    Why depression has been hard to test

    Depression is typically diagnosed through clinical interviews and questionnaires, not lab confirmation, partly because the condition can look very different across patients. Some people primarily experience somatic symptoms such as sleep and appetite changes, while others struggle most with mood and cognition, including hopelessness and loss of pleasure.

    That variability can complicate detection, especially when physical symptoms overlap with other chronic conditions. Clinicians may order bloodwork to rule out medical causes, but there is still no widely accepted biological test that can confirm depression on its own.

    Monocytes emerge as a key signal

    The research analyzed data from 440 women, including 261 living with HIV and 179 without HIV, drawing on the long-running Women’s Interagency HIV Study. Depression symptoms were assessed using the Center for Epidemiologic Studies Depression Scale, a 20-item tool that captures both somatic and non-somatic features.

    Blood samples were used to calculate epigenetic aging in two ways: a broad measure across multiple cell types and a monocyte-focused clock. Monocytes are white blood cells involved in immune responses and inflammation, processes increasingly studied for their links to mental health.

    The monocyte-specific aging measure tracked most strongly with non-somatic depression symptoms such as anhedonia, hopelessness, and a sense of failure, in women with and without HIV. By contrast, the broader multi-tissue aging measure did not show the same relationship, suggesting the signal may be cell-type specific.

    What this could change in care

    The authors caution that the findings are not yet ready for clinical use and do not mean a single blood draw can diagnose depression today. Larger studies, replication in different populations, and clearer thresholds would be needed before a test could be validated for real-world screening.

    Still, the results point to a possible path toward earlier, more precise detection, particularly for people whose physical symptoms might be attributed to other illnesses. If confirmed, immune-cell epigenetic measures could also support more personalized care by helping researchers distinguish depression subtypes and refine treatment matching.

  • Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Kas iš tiesų keičiasi per menopauzę?

    Menopauzė dažniausiai siejama su karščio bangomis, miego sutrikimais, nuotaikų svyravimais ar svorio augimu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai yra platesnis biologinis lūžis, galintis paveikti širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, kaulų bei nervų sistemos sveikatą.

    Nors apie hormonų pokyčius žinoma daug, ilgą laiką trūko detalaus vaizdo, kaip bėgant metams kinta skirtingi moters reprodukcinės sistemos organai. Naujas didelės apimties tyrimas siūlo vieną iš iki šiol išsamiausių atsakymų.

    Atlasas, sudarytas iš audinių ir genų duomenų

    Barselonos superkompiuterių centro tyrėjai pasitelkė DI ir sukūrė didelės apimties moters reprodukcinės sistemos senėjimo atlasą. Tam buvo sujungti 1 112 audinių vaizdų iš 659 mėginių bei genų raiškos duomenys, apimantys tūkstančius genų.

    Duomenys surinkti iš 304 moterų, kurių amžius siekė nuo 20 iki 70 metų. Pasitelkus pažangius vaizdų atpažinimo ir giliojo mokymosi metodus, tyrėjai galėjo įvertinti ne tik matomus audinių pokyčius, bet ir molekulinius procesus, slypinčius už jų.

    Organai sensta skirtingu tempu

    Pagrindinė išvada tokia: menopauzė kūno nepasendina tolygiai, o organų pokyčių dinamika skiriasi. Tyrime analizuoti keli pagrindiniai reprodukcinės sistemos organai, tarp jų gimda, kiaušidės, makštis, gimdos kaklelis, krūties audiniai ir kiaušintakiai.

    Tyrėjų duomenimis, kai kuriuose organuose senėjimo ženklai ryškėja palaipsniui ir gali prasidėti dar iki menopauzės. Tuo metu kitų organų pokyčiai labiau primena šuolį, sutampantį su pereinamuoju laikotarpiu.

    Kuris organas kinta staigiau?

    Ryškesnis, labiau „staigus“ pokytis, kaip nurodoma tyrime, siejamas su gimda. Be to, net viename organe skirtingi audiniai gali senti nevienodu greičiu, todėl bendras vaizdas yra sudėtingesnis, nei rodo vien tik simptomai ar bendri hormonų rodikliai.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad menopauzė veikia kaip lūžio taškas, kuris iš esmės perorganizuoja kitus reprodukcinės sistemos organus ir audinius“, – sakė Barselonos superkompiuterių centro tyrimui vadovavusi Marta Melė.

    Kraujyje aptinkami žymenys ir praktinė nauda

    Dar viena svarbi tyrimo kryptis susijusi su galimybe šiuos pokyčius stebėti paprasčiau. Mokslininkai identifikavo molekulinius signalus, susijusius su reprodukciniu senėjimu, kuriuos galima aptikti kraujo mėginiuose.

    Analizėje remtasi daugiau nei 21 441 moters kraujo duomenimis, o tai leidžia tikėtis, kad ateityje bus kuriami mažiau invaziniai stebėsenos įrankiai. Tokie žymenys galėtų padėti anksčiau įvertinti su menopauze siejamas rizikas ir parinkti labiau individualizuotą priežiūrą.

    „Šis tyrimas atveria kelią personalizuotai medicinai, kai gydymas derinamas prie konkretaus molekulinio profilio ir labiausiai pažeidžiamų audinių“, – teigė viena iš bendraautorių Laura Ventura.