Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

Ką siūlo naujas tyrimas?

Mokslininkai skelbia, kad paprastas kraujo tyrimas ateityje gali padėti anksčiau nustatyti, kam gresia Alzheimerio liga, dar gerokai iki aiškių simptomų. Naujo darbo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie galutinę diagnozę, o apie rizikos signalą, kurį reikėtų vertinti kartu su kitais duomenimis.

Tyrimas publikuotas medicinos žurnale „The Lancet“ ir jį atliko Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) komanda. Jie ieškojo sąsajų tarp Alzheimerio ligai būdingų baltymų kraujyje ir subtilių mąstymo bei atminties pokyčių vidutiniame amžiuje.

Kokie biomarkeriai tirti?

Tyrėjai analizavo 1 350 suaugusiųjų, kurių amžius buvo 53–69 metai, kraujo mėginius. Dėmesys sutelktas į du Alzheimerio ligos „parašus“: amiloidą ir tau, kurie siejami su ligai būdingais pakitimais smegenyse.

Apie 6 proc. dalyvių nustatyti padidėję abiejų baltymų rodikliai. Nors šie žmonės tuo metu neturėjo demencijos, jie vidutiniškai prasčiau atliko užduotis, kuriose svarbus informacijos apdorojimo greitis, dėmesio perjungimas ir vykdomosios funkcijos, pavyzdžiui, planavimas ar organizavimas.

Ką parodė stebėjimas po penkerių metų?

Dalyvius pakartotinai įvertinus maždaug po penkerių metų, asmenys su aukštesniais amiloido ir tau rodikliais dažniau patyrė spartesnį žodinės atminties ir apdorojimo greičio prastėjimą. Autoriai tai interpretuoja kaip požymį, kad kraujo biomarkeriai gali atspindėti ankstyvus, dar labai nežymius kognityvinius pokyčius.

Vis dėlto tokie rezultatai nereiškia, kad kiekvienas žmogus su padidėjusiais biomarkeriais neišvengiamai susirgs Alzheimerio liga. Rizika yra tikimybinė, o demenciją gali sukelti ir kitos ligos bei smegenų pažeidimai.

„Šio tipo testas gali būti klaidingai suprastas taip: jei turiu šių baltymų, vadinasi, sergu Alzheimerio liga. Tai nėra tai, ką sakome“, – sakė Edinburgo universiteto profesorė Tara Spires-Jones.

„Tai suteikia signalą apie tai, kas vyksta, bet tai tik nedidelė viso paveikslo dalis. Vien tik šis testas nėra diagnozė“, – pridūrė ji.

Kodėl kraujo testai kelia tiek vilčių?

Šiandien demencijos diagnostikoje naudojami vaizdiniai tyrimai, įskaitant magnetinio rezonanso tomografiją, taip pat kiti specializuoti metodai, kurie ne visada lengvai prieinami ir gali kainuoti brangiai. Dėl to daliai pacientų tikslesnė diagnozė nustatoma vėlai, kai simptomai jau ryškūs, o smegenų pokyčiai pažengę.

Kraujo tyrimai teoriškai galėtų tapti pigesniu ir paprastesniu būdu atrinkti žmones detalesniems ištyrimams arba greičiau nukreipti pas specialistus. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad masinei patikrai tokie testai dar nėra parengti, nes būtina aiškiai apibrėžti, kaip interpretuoti rezultatus ir kokių veiksmų imtis gavus „padidintos rizikos“ atsakymą.

Ką galima keisti jau dabar?

Ankstyvesnis rizikos įvertinimas būtų svarbus ir dėl to, kad dalis demencijos rizikos veiksnių yra keičiami. Tarp jų dažniausiai minimi fizinis pasyvumas, rūkymas, depresija, prasta širdies ir kraujagyslių sveikata bei mažas kognityvinis aktyvumas.

Tyrimo autoriai remiasi platesne moksline literatūra, kuri rodo, kad reikšmingą demencijos atvejų dalį teoriškai būtų galima atitolinti arba išvengti koreguojant minėtus rizikos veiksnius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2021 metais demencija pasaulyje sirgo apie 57 mln. žmonių, o kasmet užfiksuojama beveik 10 mln. naujų atvejų.

Kol kas ekspertai ragina kraujo biomarkerių testus vertinti kaip sparčiai tobulėjančią kryptį, kuri gali pakeisti ankstyvą Alzheimerio ligos rizikos vertinimą, bet dar reikalauja papildomų tyrimų, aiškių gairių ir atsakingo pritaikymo klinikinėje praktikoje.