CP v2

Tag: CETA

  • Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma idėja dėl asocijuotos narystės Kanadui – politinio formato, kuris sustiprintų ryšius su artima partnere, bet nevestų į pilną narystę. Diskusijas pakurstė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, Strasbūre kalbėjęs Europos Parlamente apie geopolitikos lūžį ir būtinybę telkti demokratines valstybes.

    Carney kalboje akcentavo, kad svarbiausia yra ne naujo formato pavadinimas, o politinis signalas: Kanada ir ES siektų gilesnio bendradarbiavimo prekyboje, saugume, technologijose, švietime ir strateginėse tiekimo grandinėse. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai Vakarų valstybės ieško patikimesnių partnerystės modelių pasaulyje, kuriame daugėja ekonominio spaudimo ir saugumo rizikų.

    „Šiandien ne pavadinimas lemia ateitį, o ryžtas ginti laisvę ir savo pasirinkimą“, – sakė Markas Carney.

    Europos politikams ši idėja patraukli dėl kelių priežasčių. Pirma, Kanada yra viena artimiausių ES partnerių pagal vertybinį ir institucinį suderinamumą, o abipusė prekyba jau remiasi sutartu pagrindu per ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA, nors jo ratifikavimas kai kuriose valstybėse iki šiol kelia politinių ginčų, ypač žemės ūkio sektoriuje.

    Antra, diskusija vyksta tuo metu, kai Europoje stiprėja siekis mažinti priklausomybes ir didinti strateginį atsparumą. Ši kryptis apima pramonės konkurencingumą, žaliavų ir energetikos saugumą, gynybos pajėgumų stiprinimą bei didesnes investicijas į inovacijas ir infrastruktūrą. Viena dažniausiai cituojamų gairių yra Mario Draghi iškelta mintis, kad Europos konkurencingumo stiprinimui gali prireikti apie 800 milijardų eurų investicijų kasmet, todėl finansavimo klausimas tampa kertinis.

    Trečia, didėja politinė įtampa transatlantiniuose santykiuose, o prekybos priemonės, įskaitant grasinimus tarifais, išlieka realiu spaudimo instrumentu. Dėl to ES ieško būdų plėsti partnerių ratą ir kurti platesnes koalicijas su valstybėmis, kurios gali prisidėti tiek ekonomiškai, tiek politiškai, ypač tais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami greitai ir koordinuotai.

    Europos Parlamente reakcijos buvo dvejopos: dalis europarlamentarų teigė dar iki galo nesuprantantys, kaip praktiškai atrodytų asocijuota narystė ir kokias teises ar įsipareigojimus ji suteiktų. Tačiau pats siūlymas sutiktas palankiai kaip ženklas, kad ES gali kurti lankstesnius partnerystės modelius su panašiai mąstančiomis demokratijomis, o ateityje tai teoriškai galėtų būti pritaikoma ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Australijai ar Naujajai Zelandijai.

    Kol kas aišku viena: debatai dėl asocijuotos narystės tapo platesnės diskusijos dalimi apie ES vietą pasaulyje ir jos gebėjimą veikti kaip savarankiška geopolitinė jėga. Jei iniciatyva virs konkrečiais pasiūlymais, Briuselyje teks atsakyti į esminius klausimus – kokio gylio integracijos siekiama, kaip tai dera su esamomis sutartimis ir kas už tai mokės.

  • Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    JAV ir Kanados prekybos įtampa vis labiau stumia Otavą ieškoti tvirtesnių ryšių su Europos Sąjunga, o tai jau atveria apčiuopiamų galimybių Europos gynybos, aviacijos ir pramonės technologijų įmonėms. Politinis signalas buvo aiškus Strasbūre, kur Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sulaukė išskirtinai šilto Europos Parlamento priėmimo.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį gestą pavertė platesnės darbotvarkės dalimi ir viešai pasiūlė Kanadą matyti naujame formate šalia ES. Idėja pristatyta kaip ilgalaikė strateginė kryptis, apimanti gynybą, energetiką, technologijas, kritines žaliavas ir Arktį.

    „Norėčiau dirbti su jumis, kad Kanada taptų pirmąja ES asocijuota nare“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką reikštų asocijuota narystė?

    ES sutartyse nėra aiškiai apibrėžtos asocijuotos narystės kategorijos, todėl toks modelis šiuo metu neturi paruošto teisinio šablono. Praktikoje tai reikštų sudėtingas derybas su valstybėmis narėmis ir naujų mechanizmų kūrimą, o kol kas tai labiau politinė žinutė nei parengtas planas.

    Be to, ne visos ES valstybės iki šiol yra pilnai ratifikavusios ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA. Tuo pat metu M. Carney yra pabrėžęs, kad Kanada nesiekia pilnateisės narystės ES, o nori unikalaus aljanso, kuris būtų platesnis nei įprastas laisvosios prekybos susitarimas.

    Prekyba jau auga, o aviacijoje – šuolis

    Komerciniai ryšiai tarp ES ir Kanados ir taip turi pagreitį: pagal ES Tarybos skelbiamus duomenis, prekių ir paslaugų prekyba nuo 2016 metų išaugo daugiau nei 81 proc. ir 2025 metais pasiekė kiek daugiau nei 130 mlrd. eurų. Vien ES prekių eksportas į Kanadą sudarė 48,9 mlrd. eurų, paslaugų eksportas dar pridėjo 29,4 mlrd. eurų.

    Europos eksportą į Kanadą daugiausia sudaro mašinos, chemijos produktai, vaistai ir transporto įranga. Išskirtinai išsiskyrė aviacijos segmentas: varomųjų orlaivių pardavimai augo nuo 449 mln. eurų 2022 metais iki 1,2 mlrd. eurų pernai, rodydami, kad būtent čia užsakymų dinamika gali būti jautriausia politiniams pokyčiams.

    Gynyboje ryškėja Europos įmonės

    Gynybos sektorius pateikia aiškiausių ženklų, kad Kanada nori mažinti priklausomybę nuo tradicinių JAV tiekėjų. Liepos mėnesį Otava kaip pageidaujamą tiekėją iki 12 naujų povandeninių laivų programai pasirinko Vokietijos TKMS AG & Co. KGaA, o tai europiečius iškelia į vienos didžiausių Kanados karinių įsigijimų programų centrą.

    Švedijos „Saab“ taip pat sustiprino pozicijas: Kanada pasirinko šią bendrovę kaip prioritetinę tiekėją šešiems „GlobalEye“ žvalgybos orlaiviams. Sprendimas reikšmingas ir tuo, kad platforma siejama su Kanados „Bombardier“ gaminamais verslo klasės lėktuvais, o „Saab“ siūlo didelę darbų dalį atlikti Kanadoje, derinant europietiškas jutiklių ir misijų sistemas su kanadietiška gamyba.

    Papildomą impulsą gali suteikti ir tai, kad Kanada birželio mėnesį tapo pirmąja ne Europos valstybe, įtraukta į ES SAFE gynybos programos pirkimų ekosistemą. Tai palengvina bendras tiekimo grandines, kai Kanados gamintojai ir Europos gynybos grupės gali planuoti partnerystes ne vien eksporto, bet ir bendros gamybos principu.

    „Airbus“, „Siemens“ ir geležinkelių ambicijos

    Galimybės neapsiriboja gynyba. „Air Canada“ pateikė tvirtą užsakymą „Airbus“ aštuoniems A350-1000 orlaiviams, o Kanados vyriausybė sudarė sutartį su „Airbus“ dėl keturių naujų A330 tankerių ir penkių konversijų, kurios yra maždaug 2,2 mlrd. eurų programos dalis; papildomai skirta apie 930 mln. eurų laivyno eksploatacijai užtikrinti.

    Vokietijos „Siemens“ paskelbė investuosianti apie 97 mln. eurų per penkerius metus į Kanadoje kuriamą tyrimų centrą, orientuotą į DI sprendimus baterijų gamyboje. Tuo metu Prancūzijos „Keolis“, „Systra“ ir „SNCF Voyageurs“ dalyvauja „Cadence“ konsorciume, atrinktame vystyti „Alto“ greitojo geležinkelio projektą tarp Toronto ir Kvebeko; Kanada šio projekto vystymo etapui numatė apie 2,4 mlrd. eurų.

    Kritinės žaliavos ir kaina už gilesnę prieigą

    Kita potencialiai strateginė kryptis – kritinės žaliavos, tokios kaip nikelis, litis ir varis, kurių Kanada turi reikšmingų išteklių. Europai tai svarbu siekiant mažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų rato, o Kanadai – pritraukti investicijų į perdirbimą, didinti pridėtinę vertę ir diversifikuoti eksporto kryptis už JAV ribų.

    Kovo mėnesį Europos investicijų bankas ir Kanados vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo finansavimo kritinių mineralų projektams, nors konkrečių įsipareigojimų dar nėra. Jei iniciatyva virstų realiais instrumentais, tai galėtų atverti rinką Europos bendrovėms, dirbančioms kasybos technologijų, perdirbimo, perdirbimo atliekų ir baterijų gamybos grandinėse.

    CETA iki 2024 metų panaikino 99 proc. muitų tarifų eilučių, todėl naujo formato pridėtinė vertė greičiausiai slypėtų ne muituose, o viešuosiuose pirkimuose, investicijų apsaugoje, skaitmeninėje prekyboje, profesiniame mobilume ir standartų tarpusavio pripažinime. Vis dėlto gilesnė prieiga paprastai reiškia ir didesnį taisyklių suderinimą, o tai gali tapti derybų kaina jautriuose sektoriuose.

    Ar Europa gali pakeisti JAV?

    JAV išlieka didžiausias Kanados partneris: 2025 metais į JAV keliavo 71,7 proc. Kanados prekių eksporto, o ES dalis Kanados prekių prekyboje sudarė 8,7 proc. Tai reiškia, kad greitas „ekonominis skyrybų“ scenarijus mažai realus, nes tarp Kanados ir JAV sukurta gili infrastruktūra ir tiekimo grandinės.

    Labiau tikėtinas laipsniškas investicijų ir vyriausybinių užsakymų persiskirstymas, kai pirmiausia juda sritys, kur tiekėjus pasirenka valstybė, pavyzdžiui, gynyba ar geležinkeliai. Ilgesnėje perspektyvoje prisijungti gali kritinės žaliavos, baterijų technologijos ir energetikos infrastruktūra, ypač jei finansavimo priemonės ir pramoniniai aljansai įgaus pagreitį.

    Europos bendrovėms svarbiausia gali būti ne vien eksportuoti, o įsitvirtinti vietoje, kurti gamybą, partnerystes ir darbo vietas Kanadoje. Būtent toks modelis, kaip rodo pastarieji sprendimai aviacijoje ir gynyboje, tampa pagrindine Kanados posūkio į Europą ekonomine logika.

  • Kanada kviečiama tapti pirmąja ES asocijuota nare: ką tai keičia Europai ir Otavai?

    Kanada kviečiama tapti pirmąja ES asocijuota nare: ką tai keičia Europai ir Otavai?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2026 metais Strasbūre, kalbėdama apie Europos Sąjungos padėtį, paskelbė, kad Kanada pakviesta tapti pirmąja ES asocijuota nare. Tai būtų visiškai naujas statusas, kurio taisyklės dar nėra iki galo apibrėžtos.

    Pranešimas nuskambėjo geopolitinės įtampos fone, kai Kanada siekia glaudesnių ryšių su Europa, o prekybiniai ginčai ir tiekimo grandinių rizikos verčia Vakarų partnerius ieškoti stabilesnių alternatyvų. Į posėdį atvyko ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

    Kas yra asocijuota narystė?

    ES asocijuotos narystės sąvoka iki šiol nebuvo taikoma kaip atskiras, aiškiai apibrėžtas modelis, todėl pagrindiniai klausimai lieka atviri. Svarbiausia intriga, ar Kanada turėtų kokias nors teises dalyvauti ES sprendimų priėmime ir kokia apimtimi.

    Europos praktikoje jau yra keli artimos integracijos formatai, bet be pilnos narystės. Norvegija dalyvauja bendrojoje rinkoje per Europos ekonominę erdvę, Šveicarija turi daug dvišalių susitarimų, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ bendradarbiauja pagal plataus masto prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

    Šie pavyzdžiai rodo bendrą principą: šalys gali gauti prieigą prie rinkos ar programų, bet neturi balsavimo teisės ES institucijose. Dėl to Kanados atvejis būtų precedentas, ypač jei Otavai būtų pasiūlytas nors ir ribotas, bet labiau institucionalizuotas vaidmuo.

    Nuo CETA link naujo aljanso

    U. von der Leyen kalboje akcentavo vertybinį artumą ir pasiūlė santykius plėsti nuo CETA prie platesnės, ateičiai orientuotos partnerystės. CETA yra ES ir Kanados prekybos susitarimas, kuriuo siekta mažinti muitus ir palengvinti prekybą bei investicijas.

    Pasak Europos Komisijos vadovės, naujoji darbotvarkė galėtų apimti technologijų plėtrą, energetiką, kritines žaliavas, gynybą ir Arkties projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria žaliavų tiekimo diversifikavimui ir energetiniam saugumui, todėl Kanada, turinti didelius išteklius, tampa strategiškai svarbi.

    Taip pat minėta, kad svarstomas glaudesnis įsitraukimas į ES programas, tokias kaip „Erasmus+“ ir „Horizon Europe“, bei profesinių kvalifikacijų pripažinimo mechanizmai. Tokie instrumentai paprastai didina studentų ir specialistų judumą, o mokslo programos leidžia finansuoti bendrus tyrimus ir inovacijas.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau?

    Politinis signalas aiškus: ES siekia stiprinti ryšius su patikimais partneriais, ypač kai globalios sąjungos persigrupuoja, o saugumo ir prekybos klausimai vis dažniau sprendžiami kartu. Kanada, nors ir nėra Europos valstybė, vertybiškai ir instituciškai artima ES.

    Vis dėlto naujas statusas neišvengiamai pareikalaus aiškaus teisinio pagrindo ir atsakymų dėl įsipareigojimų bei teisių, įskaitant galimą prieigą prie kai kurių ES fondų ar programų ir dalyvavimo formą instituciniuose formatuose. Plačiau šiuos klausimus turėtų konkretinti derybos, o politiniai sprendimai tikėtini artėjančiame ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikime Monrealyje spalį.

    „Mes dalijamės viena jūra, viena vertybių sistema ir panašiu pasaulio matymu. Dabar kursime ir bendrą ateitį“, – sakė Ursula von der Leyen.

    „Europa ir Kanada tiki demokratija. Galia nepriklauso stipriausiam, turtingiausiam ar garsiausiam, ji priklauso mums visiems“, – pabrėžė ji.

  • ES ir Kanada ieško naujo susitarimų paketo: nuo kritinių žaliavų iki Arkties saugumo ir skaitmeninės prekybos

    ES ir Kanada ieško naujo susitarimų paketo: nuo kritinių žaliavų iki Arkties saugumo ir skaitmeninės prekybos

    Europos Sąjunga siekia glaudžiau pritraukti Kanadą į savo ekonominę ir saugumo erdvę, Vašingtonui griežtinant prekybos politiką ir Otavai ieškant patikimų partnerių už JAV ribų. Briuselyje vis dažniau kalbama apie naują ES ir Kanados susitarimų bangą, kuri apimtų tiek žaliavas, tiek gynybą, tiek skaitmeninę ekonomiką.

    Ši diskusija įgauna pagreitį prieš Kanados ministro pirmininko Marko Carney vizitą Europos Parlamente ir planuojamą ES ir Kanados viršūnių susitikimą, numatytą spalio mėnesį Monrealyje. Europos Komisija svarsto, kokius konkrečius pasiūlymus ES lyderystė galėtų pateikti artimiausiuose politiniuose pareiškimuose, kad jie būtų apčiuopiami ir politiškai įtikinami abiem pusėms.

    Kritinės žaliavos ir investicijos

    Vienas svarbiausių bendradarbiavimo taškų yra kritinės žaliavos, reikalingos baterijoms, saulės energetikai, elektronikai ir gynybos pramonei. Kanada turi reikšmingų nikelio, ličio, kobalto, vario ir retųjų žemių elementų išteklių, o taip pat pajėgumų dalį jų perdirbti, todėl ES ją mato kaip svarbų tiekimo grandinių diversifikavimo partnerį.

    Diskusijose akcentuojama ne vien prekyba žaliavomis, bet ir bendri projektai, kuriems reikėtų investicijų, finansavimo ir infrastruktūros sprendimų. ES tikslas yra mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir kartu užsitikrinti ilgalaikį žaliavų prieinamumą pramonei, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Prekyba, CETA ir skaitmeninė ekonomika

    Greta žaliavų aptariama ir platesnė prekybos darbotvarkė, įskaitant ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo CETA ratifikavimo klausimą. Susitarimas pasirašytas 2016 metais, tačiau dalyje ES valstybių jis iki šiol nėra pilnai patvirtintas, todėl jo įgyvendinimas laikomas neišnaudota galimybe abiem ekonomikoms.

    Taip pat svarstoma skaitmeninės prekybos sutartis, kuri apimtų interneto ekonomiką, elektroninę prekybą ir verslui svarbias taisykles dėl duomenų ir skaitmeninių paslaugų. Briuselis signalizuoja, kad susitarimo parengimas galėtų tapti vienu iš artimiausių mėnesių prioritetų, nes skaitmeninė prekyba sparčiai auga ir vis dažniau tampa geopolitinių ginčų objektu.

    Judumas, švietimas ir Arkties saugumas

    Dar vienas aptariamas kelias yra glaudesnis žmonių judumas ir institucinis bendradarbiavimas, įskaitant švietimo mainus bei kvalifikacijų pripažinimą. ES svarsto galimybes plėsti Kanados dalyvavimą „Erasmus+“ programoje, kuri jau dabar atvira kai kurioms ne ES valstybėms, nes tokie mainai turi ir simbolinę, ir praktinę vertę darbo rinkai.

    Saugumo darbotvarkėje vis svarbesnė tampa Arktis, kurioje kertasi nauji jūrų keliai, infrastruktūros apsaugos klausimai ir hibridinių grėsmių rizikos. ES atnaujina Arkties strategiją, o Kanada, turinti tiesioginį geografinį ir saugumo interesą regione, galėtų tapti vienu iš centrinių partnerių bendruose atsako ir atsparumo planuose.

    Gynybos srityje ES ir Kanada jau artėja per praktinius instrumentus, o Briuselis siekia, kad bendradarbiavimas apimtų ne vien politinius pareiškimus, bet ir realias priemones, susijusias su pajėgumais, pramone ir finansavimo galimybėmis. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai prekyba, žaliavos, skaitmeninės taisyklės ir saugumas vis dažniau planuojami kaip vienas strateginis paketas.

  • Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, anot „The Wall Street Journal“, vertina galimybę Kanadą priartinti prie Europos Sąjungos dar labiau nei leidžia dabartiniai susitarimai, įskaitant idėją dėl vadinamojo asociuotos narės statuso. Tokios kategorijos ES teisėje šiuo metu nėra, tačiau, šaltinių teigimu, Briuselyje svarstoma, ar būtų įmanoma sukurti specialų formatą strateginiams partneriams.

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai Otava yra įsivėlusi į aštrų prekybos konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis: abiejose pusėse galioja dideli muitai, o deeskalacijos ženklų mažai. Tokiose sąlygose Kanada ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir sustiprinti alternatyvius ekonominius bei saugumo ryšius.

    Ko siektų Ottawa ir Briuselis?

    Pasak publikacijos, Kanada ir ES svarsto platesnį bendradarbiavimą ne tik prekių prekyboje, bet ir paslaugų, darbuotojų judumo bei strateginėse srityse. Tarp įvardijamų krypčių minimi energetika, dirbtinis intelektas, gynyba ir kritinės žaliavos, kurios ypač svarbios tiek pramonei, tiek perėjimui prie švaresnės energetikos.

    Taip pat aptariami didesnės apimties bendri projektai, susiję su povandeniniais kabeliais, duomenų centrais, debesijos infrastruktūra ir palydoviniais tinklais. Tokie planai atspindi Europos pastangas stiprinti skaitmeninį ir strateginį atsparumą, o Kanados siekį tapti patikimu partneriu transatlantinėse tiekimo grandinėse.

    Kodėl asociuotos narės modelis būtų sudėtingas?

    Nors idėja skamba patraukliai, bet kokio „asociuotos narės“ statuso sukūrimas susidurtų su ES taisyklėmis ir instituciniu procesu, nes Bendrija turi aiškiai apibrėžtus narystės kriterijus ir sutartinius rėmus. Praktikoje tai reikštų ilgą politinių derybų kelią ir sudėtingą kompromisų paiešką tarp valstybių narių.

    Vis dėlto pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie diferencijuotą integraciją ir lanksčius modelius valstybėms, kurios nori glaudesnio ryšio, bet nesiekia ar negali tapti visateisėmis narėmis. Tokią kryptį anksčiau minėjo ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kalbėdamas apie asociuotos narystės idėją, pirmiausia sietą su Ukraina, bet teoriškai pritaikomą ir kitiems artimiems partneriams.

    Artimiausi signalai iš Strasbūro ir Paryžiaus

    Pranešimas pasirodė prieš Marko Carney kalbą Europos Parlamente Strasbūre, kur jis turėtų išdėstyti Kanados ir ES santykių viziją geopolitinio spaudimo ir ekonominių rizikų kontekste. Europos Komisija į žurnalistų prašymą pakomentuoti šią informaciją viešai nereagavo.

    Papildomą politinį foną kuria ir planuojamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bei Marko Carney vizitas į Prancūzijos teritoriją Sen Pjerą ir Mikeloną, esančią netoli Kanados Atlanto pakrantės. Paryžius šį vizitą pristato kaip Kanados ir Prancūzijos artumo bei bendrų demokratinių vertybių demonstraciją didėjančių įtampų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aplinkoje.

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžė, kad abi šalys siekia stiprinti savo gebėjimą veikti savarankiškai pasaulyje, kuriame sugrįžta „galios politika“, auga geopolitinės įtampos ir atsiranda naujų priklausomybių. Tai signalas, kad diskusijos dėl Kanados vietos Europos saugumo ir ekonomikos architektūroje gali tapti ne vien simbolinės, bet ir praktiškai svarbios.

  • Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    ES: tarpininkauti neketiname

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Briuselis nemato galimybių tarpininkauti aštrėjančiame JAV ir Kanados prekybos konflikte. Pasak jo, Europos Sąjunga nėra tokioje pozicijoje, kuri leistų imtis mediatoriaus vaidmens dvišalėse derybose.

    Komisaras pabrėžė, kad JAV ir Kanadą sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai, todėl, nepaisant dabartinės įtampos, anksčiau ar vėliau abi pusės ieškos būdų susitarti. ES tuo metu labiau koncentruojasi į savo prekybos interesus ir stabilias taisykles.

    Tarifai – mokesčiai vartotojams

    Po žlugusių derybų Vašingtonas paskelbė apie 50 proc. muitus iš Kanados importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams. Otava atsakė atsakomaisiais muitais daugiau nei 700 JAV prekių grupių, kurių vertė siekia apie 17,2 mlrd. eurų.

    „Muitai yra mokesčiai, kuriuos galiausiai sumoka ekonomikos dalyviai arba piliečiai“, – sakė Marošas Šefčovičius. Jis kartojo ES poziciją, kad prioritetas turėtų būti laisva ir sąžininga prekyba, kai tarifai yra kuo mažesni arba jų visai nėra.

    Kanada artėja prie ES

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney po derybų su JAV fiasko paragino stiprinti ryšius su Europa ir patvirtino planus dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje Strasbūre rugsėjo viduryje. Taip pat rudenį numatytas ES ir Kanados viršūnių susitikimas.

    Šefčovičius teigė, kad Europos Komisija yra pasirengusi svarstyti įvairias glaudesnio bendradarbiavimo kryptis, tačiau galutinis tempas priklausys nuo Kanados ambicijų. Jis priminė, kad po 2016 metais pasiekto ES ir Kanados susitarimo prekyba tarp šalių reikšmingai augo, o likusių barjerų mažinimas galėtų atverti dar daugiau galimybių.

    Pasak komisaro, tarp realistiškų artimiausių žingsnių įvardijamas skaitmeninis susitarimas, kurį abi pusės siektų pasirašyti iki metų pabaigos. Taip pat minimas bendradarbiavimas kritinių žaliavų srityje, įskaitant potencialias bendras investicijas, kurios tampa vis aktualesnės dėl tiekimo grandinių saugumo.

    ES Kanadą laiko panašiai mąstančia partnere, ypač diskutuojant apie pasaulinės prekybos taisyklių ateitį ir atsparumo politiką. Šefčovičius taip pat akcentavo, kad Kanada gali būti svarbi partnerė siekiant glaudesnių ryšių su Ramiojo vandenyno regiono valstybių prekybos erdve CPTPP, kurioje Kanada yra viena iš pagrindinių narių.

  • Kanada artėja prie ES: ar prekybos karas su JAV atvers kelią narystei ir naujai partnerystei?

    Kanada artėja prie ES: ar prekybos karas su JAV atvers kelią narystei ir naujai partnerystei?

    Kanados politinis posūkis Europos kryptimi kelia klausimą, kuris dar neseniai atrodė neįmanomas: ar šalis, esanti anapus Atlanto, gali tapti dar glaudesne Europos Sąjungos partnere, o gal net svarstyti narystės perspektyvą. Diskusijas stiprina įtampa su JAV ir didėjantis poreikis ieškoti patikimų demokratinių sąjungininkų.

    Rugsėjo viduryje Kanados ministras pirmininkas Markas Carney planuoja atvykti į Strasbūrą: dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime ir kreiptis į Europos Parlamento plenarinę sesiją. Tai būtų ryškus politinis signalas apie siekį gilinti Otavos ir Briuselio ryšius.

    Kanados ir JAV santykius temdo prekybiniai ginčai, o tai skatina Otavą ieškoti papildomų atramų Europoje. Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola viešai pabrėžė, kad vizitas gali tapti proga stiprinti ES ir Kanados ryšius bei bendrą politinį ryšį.

    Anapus geografijos ribų

    Teisiškai ES narystės klausimas remiasi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu, kuriame numatyta, kad paraišką gali teikti Europos valstybė, gerbianti pamatines Sąjungos vertybes. Būtent „Europos valstybės“ sąvoka tampa esmine kliūtimi Kanadai, nes ji aiškiai nepriskiriama Europos geografinei erdvei.

    Vis dėlto ES istorijoje būta atvejų, kai geografijos klausimas buvo ginčijamas politiškai. Pavyzdžiui, Maroko paraiška kadaise buvo atmesta argumentuojant, kad tai Afrikos valstybė, o Turkijos atveju diskusijos dėl europietiškumo tęsėsi dešimtmečiais, nors didžioji šalies teritorijos dalis yra Azijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad ES prigimtis yra regioninė, todėl globalios narystės logika jai nėra būdinga. Kita vertus, bendros demokratinės vertybės, žmogaus teisių standartai ir saugumo interesai gali stumti abi puses į naujo tipo politinį susitarimą, kuris nebūtinai reikštų formalų stojimą.

    Ką rodo nuotaikos Kanadoje?

    Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad daliai kanadiečių idėja apie ryšį su ES yra patraukli. Vienos apklausos duomenimis, maždaug 28 proc. respondentų palaikytų visišką narystę, o dar apie 29 proc. teigė ją palaikantys iš dalies, tačiau su išlygomis.

    Šios nuotaikos atsiranda ne vakuume: Kanada aktyviai dalyvauja Vakarų aljansuose, yra NATO narė ir priklauso G7 formatui kartu su didžiosiomis Europos ekonomikomis. Pastaruoju metu Otava vis dažniau prisijungia ir prie platesnių Europos politinių diskusijų, kuriose aptariamas saugumas, energetika bei atsakas į karus ir ekonominį spaudimą.

    Markas Carney tarptautiniuose forumuose taip pat akcentavo vadinamųjų vidutinių galių bendradarbiavimą, argumentuodamas, kad valstybės, nedalyvaujančios sprendimų priėmime, rizikuoja tapti spaudimo objektu. Tai dera su Europos Sąjungos siekiu telkti demokratines koalicijas, kai didžiosios galios vis dažniau naudoja prekybą ir technologijas kaip geopolitinį įrankį.

    Narystė ar nauja asociacija?

    Realistiškiausia kryptis šiandien atrodo ne formali Kanados narystė ES, o lankstesnė, sustiprinta asociacija. Modelių Europoje netrūksta: Norvegija dalyvauja bendrojoje rinkoje per Europos ekonominę erdvę, o Jungtinė Karalystė po pasitraukimo iš ES turi plačią prekybos ir bendradarbiavimo sutartį.

    Kanada su ES jau yra pasirašiusi išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą, kuris mažina prekybos kliūtis ir atveria platesnes galimybes verslui. Kitas žingsnis galėtų būti gilesnis reguliacinis suderinimas ar platesnis dalyvavimas ES programose, tačiau tai dažnai reiškia ir jautrų klausimą: taisyklių perėmimą turint ribotas galimybes jas formuoti.

    Politiniu lygmeniu vis dažniau kalbama apie „specialios asociacijos“ statusą, kuris galėtų apimti intensyvesnį politinį dialogą, glaudesnį saugumo ir gynybos koordinavimą bei reguliarius aukščiausio lygio susitikimus. Tokia schema leistų Kanadai priartėti prie ES, tačiau neperžengti sutartyse įtvirtintų geografinių ribų.

    Kanados suartėjimas su Europa vyksta tuo metu, kai ES pačiai tenka spręsti plėtros, gynybos pramonės stiprinimo ir strateginės autonomijos klausimus. Todėl Otavos signalai Briuseliui gali tapti ne tik dvišalių santykių tema, bet ir platesnės diskusijos apie tai, kaip demokratijos kuria naujus aljansus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, dalimi.

  • Kanada ieško artumo su ES: po Trumpo tarifų grasinimų – planas, bet narystė atkrenta

    Kanada ieško artumo su ES: po Trumpo tarifų grasinimų – planas, bet narystė atkrenta

    Kanada, atsinaujinus prekybos įtampai su Jungtinėmis Valstijomis, skelbia sieksianti dar glaudesnės ekonominės ir saugumo partnerystės su Europos Sąjunga. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pranešė, kad šį rudenį bus pradėtos intensyvios derybos su ES, kuri vadinama viena svarbiausių pasaulio ekonomikų.

    Šie signalai pasirodė po to, kai Otavos ir Vašingtono prekybos derybos nutrūko, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino nuo 2027 metų sausio 1 dienos padidinti muitus automobiliams ir sunkvežimiams iki 50 proc. Kanada atsakė paskelbdama apie muitus 15–50 proc. daugiau kaip 700 JAV prekių grupių, kurių bendra vertė siekia apie 17 200 000 000 eurų.

    Kas keičiasi Kanados kurse

    Kanados premjeras patvirtino, kad rugsėjo 16 dieną Strasbūre dalyvaus Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį. Po šio vizito tikimasi ir Kanados bei ES viršūnių susitikimo, kuriame būtų tariamasi dėl konkrečių bendradarbiavimo krypčių.

    Otava akcentuoja, kad ieško stabilesnių ryšių su panašias vertybes deklaruojančiais partneriais, o Briuselis taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir tiekimo grandinių. Vis dėlto abiejų pusių ambicijas riboja realybė: Kanada ekonomiškai ypač glaudžiai susieta su JAV, o ES integracijos gylis paprastai reikalauja įsipareigojimų, kuriems pritaria visos valstybės narės.

    Žaliavos, energetika ir gynyba

    Vienas svarbiausių potencialaus suartėjimo variklių yra kritinės žaliavos. ES pastaraisiais metais nuosekliai ieško alternatyvų tiekimui ir perdirbimui, ypač retųjų žemių ir baterijų žaliavų grandinėse, o Kanada turi reikšmingų ličio, grafito ir nikelio išteklių bei gali pasiūlyti ilgalaikes tiekimo sutartis.

    Dar viena kryptis – energetika. Kanada didžiąją dalį energijos eksporto tradiciškai orientuoja į JAV, tačiau Europai po pastarųjų metų energetinių sukrėtimų svarbus tiekimo diversifikavimas, įskaitant naftą, dujas ir branduolinės energetikos projektus. Šioje srityje didelę reikšmę turėtų infrastruktūros pajėgumai ir ilgalaikiai komerciniai įsipareigojimai.

    Gynybos srityje bendradarbiavimas taip pat stiprėja, nes Kanada ieško partnerių pajėgumams atnaujinti, o Europa skatina bendrus pirkimus ir gamybos plėtrą. Arkties saugumas, laivybos maršrutai ir kritinė infrastruktūra tampa vis dažnesnėmis temomis, kuriose interesai sutampa.

    Kodėl narystė ES neįmanoma

    Nors viešojoje erdvėje kartais keliama mintis apie itin glaudžią integraciją, ES sutarties nuostatos numato, kad paraišką dėl narystės gali teikti tik Europos valstybė. Dėl geografijos ir teisinio apibrėžimo Kanados narystės perspektyva vertinama kaip teoriškai nepritaikoma, todėl realistiškiausias kelias būtų esamų susitarimų plėtra.

    Kanados ir ES santykių pagrindas yra CETA prekybos sutartis, kuri jau taikoma laikinai, tačiau ne visų ES valstybių ratifikuota. Tai parodo, kad net ir turint politinę valią, tolesnis atvėrimas gali užtrukti, o gilesni sprendimai būtų susiję su reguliavimo suderinimu bei aiškiais įsipareigojimais.

    Ekspertų vertinimu, maksimalus scenarijus galėtų priminti glaudesnį dalyvavimą bendrojoje rinkoje, panašų į kai kurių Europos ekonominės erdvės šalių modelį, tačiau tai reikštų didelį taisyklių perėmimą ir jautrius sprendimus dėl prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo. Kol kas Briuselis tokią kryptį apibūdina kaip teorinę diskusiją, o artimiausiu metu dėmesys krypsta į praktines priemones ir sektorinius susitarimus.