Kanada, atsinaujinus prekybos įtampai su Jungtinėmis Valstijomis, skelbia sieksianti dar glaudesnės ekonominės ir saugumo partnerystės su Europos Sąjunga. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pranešė, kad šį rudenį bus pradėtos intensyvios derybos su ES, kuri vadinama viena svarbiausių pasaulio ekonomikų.
Šie signalai pasirodė po to, kai Otavos ir Vašingtono prekybos derybos nutrūko, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino nuo 2027 metų sausio 1 dienos padidinti muitus automobiliams ir sunkvežimiams iki 50 proc. Kanada atsakė paskelbdama apie muitus 15–50 proc. daugiau kaip 700 JAV prekių grupių, kurių bendra vertė siekia apie 17 200 000 000 eurų.
Kas keičiasi Kanados kurse
Kanados premjeras patvirtino, kad rugsėjo 16 dieną Strasbūre dalyvaus Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį. Po šio vizito tikimasi ir Kanados bei ES viršūnių susitikimo, kuriame būtų tariamasi dėl konkrečių bendradarbiavimo krypčių.
Otava akcentuoja, kad ieško stabilesnių ryšių su panašias vertybes deklaruojančiais partneriais, o Briuselis taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir tiekimo grandinių. Vis dėlto abiejų pusių ambicijas riboja realybė: Kanada ekonomiškai ypač glaudžiai susieta su JAV, o ES integracijos gylis paprastai reikalauja įsipareigojimų, kuriems pritaria visos valstybės narės.
Žaliavos, energetika ir gynyba
Vienas svarbiausių potencialaus suartėjimo variklių yra kritinės žaliavos. ES pastaraisiais metais nuosekliai ieško alternatyvų tiekimui ir perdirbimui, ypač retųjų žemių ir baterijų žaliavų grandinėse, o Kanada turi reikšmingų ličio, grafito ir nikelio išteklių bei gali pasiūlyti ilgalaikes tiekimo sutartis.
Dar viena kryptis – energetika. Kanada didžiąją dalį energijos eksporto tradiciškai orientuoja į JAV, tačiau Europai po pastarųjų metų energetinių sukrėtimų svarbus tiekimo diversifikavimas, įskaitant naftą, dujas ir branduolinės energetikos projektus. Šioje srityje didelę reikšmę turėtų infrastruktūros pajėgumai ir ilgalaikiai komerciniai įsipareigojimai.
Gynybos srityje bendradarbiavimas taip pat stiprėja, nes Kanada ieško partnerių pajėgumams atnaujinti, o Europa skatina bendrus pirkimus ir gamybos plėtrą. Arkties saugumas, laivybos maršrutai ir kritinė infrastruktūra tampa vis dažnesnėmis temomis, kuriose interesai sutampa.
Kodėl narystė ES neįmanoma
Nors viešojoje erdvėje kartais keliama mintis apie itin glaudžią integraciją, ES sutarties nuostatos numato, kad paraišką dėl narystės gali teikti tik Europos valstybė. Dėl geografijos ir teisinio apibrėžimo Kanados narystės perspektyva vertinama kaip teoriškai nepritaikoma, todėl realistiškiausias kelias būtų esamų susitarimų plėtra.
Kanados ir ES santykių pagrindas yra CETA prekybos sutartis, kuri jau taikoma laikinai, tačiau ne visų ES valstybių ratifikuota. Tai parodo, kad net ir turint politinę valią, tolesnis atvėrimas gali užtrukti, o gilesni sprendimai būtų susiję su reguliavimo suderinimu bei aiškiais įsipareigojimais.
Ekspertų vertinimu, maksimalus scenarijus galėtų priminti glaudesnį dalyvavimą bendrojoje rinkoje, panašų į kai kurių Europos ekonominės erdvės šalių modelį, tačiau tai reikštų didelį taisyklių perėmimą ir jautrius sprendimus dėl prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo. Kol kas Briuselis tokią kryptį apibūdina kaip teorinę diskusiją, o artimiausiu metu dėmesys krypsta į praktines priemones ir sektorinius susitarimus.
Leave a Reply