Tag: Civilinė sauga

  • Panevėžys plečia priedangų tinklą: antrame etape atnaujinimai mokyklose ir „Kalnapilio“ arenoje

    Panevėžyje pradedamas projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste antrasis etapas. Jo tikslas – didinti miesto pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojams prireikus būtų daugiau saugių, tinkamai pritaikytų erdvių.

    Panevėžio miesto savivaldybė pabrėžia, kad priedangos tampa ne tik formaliu civilinės saugos elementu, bet ir praktine priemone miesto atsparumui didinti. Augant visuomenės dėmesiui saugumui, savivaldybės vis dažniau investuoja į aiškiai apibrėžtas vietas, kur žmonės galėtų pasitraukti kilus grėsmei.

    „Saugumo jausmas prasideda nuo pasirengimo. Šiandien gyvename laikotarpiu, kai žmonėms svarbu žinoti, kad miestas yra pasiruošęs reaguoti ir atsakingai rūpinasi jų saugumu“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kur planuojami darbai?

    Antrajame etape numatyta įrengti ir arba atnaujinti priedangas keliose miesto vietose, tarp jų – Panevėžio dailės mokykloje, „Kalnapilio“ arenoje, rankinio salės rūsyje. Taip pat darbai planuojami Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje.

    Į sąrašą įtrauktos ir kitos patalpos: negyvenamojoje patalpoje Ramygalos gatvės 15 daugiabučio namo rūsyje, Panevėžio miesto savivaldybės archyve (Pilėnų gatvė 43) bei Panevėžio autobusų stoties požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose patalpose.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Projekto metu planuojama atnaujinti ar įrengti vėdinimo sistemas, atlikti patalpų pritaikymo darbus ir aprūpinti priedangas reikalinga įranga. Savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti didesnio gyventojų skaičiaus saugumą galimų ekstremaliųjų situacijų metu.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, jam skirta 320 000 eurų. Finansavimas leis lygiagrečiai spręsti tiek inžinerinių sistemų klausimus, tiek praktinį priedangų parengimą naudojimui.

    Tęsiasi ir pirmasis etapas

    Savivaldybė primena, kad Panevėžyje jau vyksta ir pirmasis priedangų infrastruktūros plėtros etapas. Šiuo metu su rangovais pasirašytos rangos darbų sutartys, vykdomi medžiagų pirkimai, o artimiausiu metu planuojama pradėti darbus.

    Pirmajame etape numatyta pritaikyti mokyklų rūsių įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti evakuacinius išėjimus, spręsti langų apsaugos klausimus ir diegti gaisro aptikimo bei signalizavimo sprendimus. Taip pat planuojamos vėdinimo sistemos ir rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai.

    Darbai numatyti Panevėžio Vytauto Žemkalnio, „Minties“ inžinerijos ir Juozo Miltinio gimnazijose, taip pat „Vilties“, „Ąžuolo“, „Vyturio“, Alfonso Lipniūno ir „Šaltinio“ progimnazijose. Įgyvendinus abu etapus, mieste turėtų išsiplėsti gyventojų poreikiams geriau pritaikytų priedangų tinklas.

  • Oro pavojaus signalas Panevėžyje: kur eiti į priedangą ir kokių klaidų vengti pirmiausia

    Lietuvoje veikianti gyventojų perspėjimo sistema skirta tam, kad žmonės grėsmės atveju kuo greičiau gautų aiškius nurodymus. Panevėžio miesto savivaldybė primena, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų, galimą drono grėsmę ar kitą pavojingą situaciją.

    Priedangos yra skirtos trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojus ar galimos karinės grėsmės požymiai. Jų tikslas – sumažinti riziką nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo, griūvančių konstrukcijų ir sprogimo bangos poveikio.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Gavus oficialų perspėjimą, rekomenduojama nedelsti ir vykti į artimiausią priedangą arba kitą saugią uždarą vietą. Priedangų vietos mieste skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir programėlėje „LT72“.

    Jei pažymėtos priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės artimiausią pastatą ir slėpkitės jo viduje. Tinkamos vietos dažniausiai yra daugiabučio rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, laiptinė ar kita patalpa be langų.

    Jeigu nėra galimybės nusileisti į požemines patalpas, saugiausia yra pasitraukti į vidinę pastato dalį kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: tarp žmogaus ir lauko turėtų būti bent dvi sienos.

    Dažniausios rizikos ir paprasti veiksmai

    Praktikoje žmonėms dažnai pavojingiausi yra ne tiesioginiai smūgiai, o antriniai veiksniai: išdužę langai, skeveldros, krintančios nuolaužos ir smūgio banga. Dėl to rizikinga likti prie langų, vitrinų, balkonų ar atvirose erdvėse.

    Jei turite laiko, uždarykite langus ir pasitraukite nuo stiklo konstrukcijų, o užuolaidos ar žaliuzės gali sumažinti skylančio stiklo sklaidą. Svarbiausia yra greitai pasirinkti uždarą ir kuo labiau nuo išorės atskirtą vietą.

    Jei pavojus užklupo lauke ar automobilyje

    Jeigu perspėjimo metu esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausio pastato ir venkite atvirų vietų. Taip pat rekomenduojama nesibūriuoti ir nestovėti šalia vitrinų ar lengvų konstrukcijų.

    Pastebėjus įtartiną droną ar nežinomą objektą, patariama prie jo nesiartinti ir informuoti skubiosios pagalbos tarnybas telefonu 112. Tokiose situacijose ypač svarbu nekelti papildomos rizikos sau ir aplinkiniams.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje taip, kad netrukdytumėte specialiųjų tarnybų judėjimui. Jeigu įmanoma, palikite automobilį ir pasitraukite į artimiausią uždarą pastatą.

    Savivaldybė ragina sekti tik oficialią informaciją ir neplatinti nepatvirtintų pranešimų socialiniuose tinkluose. Taip pat verta iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį 72 valandoms, kad prireikus sprendimus būtų lengviau priimti be skubos.

  • Civilinė sauga Elektrėnuose: savivaldybė kviečia į renginį apie atsparumo didinimą

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui. Organizatoriai nurodo, kad dėmesys bus telkiamas į pasirengimą galimoms krizėms ir bendruomenės įsitraukimą.

    Civilinės saugos atsparumas savivaldybėms tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių situacijų, nuo stichinių reiškinių iki infrastruktūros sutrikimų. Tokie renginiai paprastai skirti paaiškinti, kaip veikia perspėjimo sistemos, priedangos ir evakavimo logika bei kur gyventojams ieškoti patikimos informacijos.

    Gyventojams tai proga aiškiau suprasti, ką daryti dingus elektrai ar ryšiui, kur kreiptis nelaimės atveju ir kaip pasiruošti namų ūkiui. Praktikoje tai dažniausiai apima minimalaus būtiniausių atsargų krepšelio, dokumentų kopijų, vaistų, radijo imtuvo ir kitų priemonių pasirengimą.

    Ko tikėtis renginyje?

    Nors savivaldybė skelbia bendrą renginio temą, tokio pobūdžio susitikimuose įprastai aptariami savivaldybės civilinės saugos planai, gyventojų perspėjimo kanalai ir atsakingų tarnybų vaidmenys. Taip pat dažnai paaiškinama, kaip elgtis gavus pavojaus signalą, kuo skiriasi evakavimas ir laikinas prieglobstis bei kaip veikia priedangų žymėjimas.

    Renginiuose neretai pristatoma ir tai, kaip savivaldybė koordinuoja veiksmus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei kitomis institucijomis. Gyventojams svarbiausia išsinešti aiškias, praktiškai pritaikomas instrukcijas, o ne vien bendrą informaciją.

    Kur rasti daugiau informacijos?

    Konkreti renginio vieta, laikas ir registracijos tvarka dažniausiai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius Elektrėnų savivaldybės pranešimus ir patikrinti, ar numatytos konsultacijos, klausimų sesija ar praktiniai mokymai.

    Jei renginyje numatomas pristatymas apie pasirengimą namuose, verta iš anksto susirašyti klausimus apie priedangas, perspėjimo pranešimus telefone, evakavimo maršrutus ir šeimos veiksmų planą. Tai padeda gauti konkrečius atsakymus, pritaikomus kasdienėms situacijoms.

  • Vievyje – kvietimas į civilinės saugos renginį: kaip Elektrėnų savivaldybė stiprins atsparumą

    Vievyje gegužės 26 dieną paskelbtas kvietimas į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui Elektrėnų savivaldybėje. Organizatoriai dėmesį telkia į praktinius sprendimus, kaip bendruomenė ir institucijos gali pasirengti galimoms krizėms.

    Civilinė sauga savivaldybėms apima ne tik reagavimą į nelaimes, bet ir išankstinį pasirengimą: gyventojų informavimą, perspėjimo sistemų veikimą, priedangų ir slėptuvių planavimą, evakuacijos maršrutus. Pastaraisiais metais visoje šalyje daugiau dėmesio skiriama atsparumo didinimui, kad kritinių situacijų metu paslaugos ir pagalba būtų užtikrinamos greičiau.

    Elektrėnų savivaldybėje tokio pobūdžio renginiai paprastai orientuoti į aiškias temas, su kuriomis susiduria gyventojai: ką daryti gavus perspėjimo pranešimą, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip pasiruošti pirmosioms valandoms. Praktinis pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų veiksmų namuose, tačiau svarbi ir koordinacija su savivaldybės tarnybomis.

    Renginio metu tikėtina bus aptariamos ir bendros tendencijos, su kuriomis dirba savivaldybės: ryšio ir perspėjimo priemonių atnaujinimas, gyventojų informavimo kanalų stiprinimas, bendradarbiavimas su ugniagesiais gelbėtojais bei kitomis tarnybomis. Tokie susitikimai taip pat padeda aiškiau atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl priedangų, evakuacijos ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie renginio laiką ir vietą bei pasiruošti aktualius klausimus. Kuo daugiau žmonių įsitraukia į pasirengimą, tuo sklandžiau veikia pagalbos grandinė, kai situacija tampa ne teorinė, o reali.

  • Oro pavojaus atvejis: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba apie priedangas ir perspėjimus

    Oro pavojaus atvejis: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba apie priedangas ir perspėjimus

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra praneša, kad projekto Institucinės globos pertvarka komanda parengė atmintinę lengvai suprantama kalba. Ji skirta padėti žmonėms aiškiai suprasti, ką daryti kilus oro pavojui ir kaip elgtis iki pavojaus pabaigos.

    Atmintinę rengė komanda, kurioje dirba ir kolegos su intelekto negalia, todėl tekstas pritaikytas paprastam, tiesioginiam supratimui. Tokia informacija ypač svarbi situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai, o stresas trukdo susigaudyti.

    Kur ieškoti priedangos?

    Atmintinėje paaiškinama, kur ieškoti priedangos oro pavojaus metu ir kaip atpažinti, kad pasirinkta vieta yra saugesnė. Taip pat primenama laikytis oficialių perspėjimų ir vadovautis savivaldybių bei atsakingų tarnybų nurodymais.

    Gyventojams akcentuojama, kad priedangos paieška neturėtų prasidėti paskutinę minutę. Iš anksto verta pasitikrinti, kur arčiausiai namų, darbo ar ugdymo įstaigos yra artimiausia priedanga, ir susitarti dėl veiksmų su šeima ar artimaisiais.

    Kaip sužinoti, kad pavojus baigėsi?

    Leidinyje taip pat nurodoma, kaip suprasti, kad pavojus baigėsi, ir kada galima išeiti iš priedangos. Pabrėžiama, kad svarbu laukti oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą, o ne remtis gandais ar nepatvirtinta informacija.

    Agentūra pažymi, kad aiškiai ir prieinamai pateikta civilinės saugos informacija padeda didinti visuomenės pasirengimą ir mažina riziką pažeidžiamoms grupėms. Atmintinė skirta visiems, kam aktualus paprastas ir lengvai įgyvendinamas veiksmų planas.

    Atmintinė pateikiama kaip dokumentas, kurį galima atsisiųsti ir turėti patogiai pasiekiamą telefone ar atspausdintą. Tai gali būti naudinga ne tik namuose, bet ir darbovietėse, bendruomenėse bei paslaugas žmonėms su negalia teikiančiose įstaigose.

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacija.

  • Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojų grupes į nemokamus mokymus, skirtus pasirengimui ekstremalioms situacijoms ir galimoms grėsmėms. Programoje dėmesys skiriamas ne tik teorijai, bet ir praktiniams veiksmams, kurie gali būti svarbūs sutrikus įprastam valstybės ar savivaldybės paslaugų teikimui.

    Mokymų metu dalyviai supažindinami, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu arba prasidėjus karui, aptariami pilietinio pasipriešinimo būdai ir psichologinio atsparumo stiprinimo principai. Taip pat numatytas pirmosios pagalbos pagrindų blokas, orientuotas į realias, kasdienybėje pasitaikančias situacijas.

    Kaip vyksta mokymai?

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, o departamento specialistai atvyksta į įstaigos nurodytą vietą sutartu laiku. Tai leidžia mokymus pritaikyti organizacijoms, kurios nori apmokyti darbuotojus neatsitraukiant nuo įprastos veiklos ilgiau nei vieną darbo dienos dalį.

    Norint suformuoti grupę, turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 žmonių, o po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai. Tokia tvarka patogi įstaigoms, kurios siekia turėti aiškiai fiksuotą darbuotojų pasirengimo faktą ir atnaujinti vidaus pasirengimo planus.

    Registracija ir kontaktai

    Registracija vykdoma el. paštu: info@mpd.lt. Siunčiant užklausą verta nurodyti įstaigos pavadinimą, pageidaujamą dalyvių skaičių, vietą, kelis galimus mokymų laikus ir atsakingo asmens kontaktus, kad suderinimas vyktų greičiau.

    Tokio pobūdžio mokymai aktualūs įstaigoms, kurios ekstremalių situacijų metu turi užtikrinti paslaugų tęstinumą, darbuotojų saugą ir informacijos perdavimą. Praktinės žinios gali padėti sumažinti chaosą pirmosiomis krizės valandomis ir aiškiau pasiskirstyti atsakomybėmis komandoje.

  • Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    2026 metų gegužės 8 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone, II etapas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Šiuo etapu siekiama pagerinti civilinės saugos infrastruktūrą ir realiai padidinti gyventojams prieinamų priedangų parengtį krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu. Savivaldybė pabrėžia, kad rajonas dėl geografinės padėties priskiriamas jautresnėms teritorijoms, todėl investicijos nukreipiamos į konkrečiai įvardytas vietas.

    Kodėl investicijos reikalingos?

    Švenčionių rajono savivaldybės vertinimu, esamos priedangos iki šiol neatitiko poreikių nei apimtimi, nei kokybe. Tai reiškia, kad dalis patalpų gali būti nepritaikytos saugiam žmonių priėmimui, o tam tikrais atvejais trūksta inžinerinių sprendimų, kurie užtikrina autonomiškumą ir saugų judėjimą.

    Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių civilinės saugos krypčių Lietuvoje, nes savivaldybės nuosekliai peržiūri turimą priedangų tinklą, jo būklę ir realų pritaikomumą. Praktikoje daugiausia dėmesio skiriama evakuaciniams sprendimams, vėdinimui, atsarginiam elektros tiekimui ir ryšio užtikrinimui.

    Kurios 8 priedangos įtrauktos?

    Į projektą įtrauktos aštuonios prioritetinės priedangos, nustatytos po esamos infrastruktūros vertinimo. Investicijos planuojamos Nalšios muziejuje Švenčionyse, Švenčionių rajono meno mokykloje Švenčionyse ir meno mokykloje Švenčionėliuose.

    Taip pat numatyti darbai Švenčionėlių miesto kultūros centre ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Švenčionėliuose, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Pabradėje bei buvusio darželio pastate Vidutinės kaime.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatoma atlikti konstrukcijų ekspertizes ir parengti projektinę dokumentaciją ten, kur jos reikia. Taip pat planuojama pritaikyti priedangas evakuacinių išėjimų įrengimui, įskaitant evakuacinį apšvietimą, įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims bei apsauginių langų skydų įrengimą.

    Dalyje objektų planuojama įsigyti ir sumontuoti rezervinius elektros generatorius, įrengti autonominius dūmų signalizatorius, sutvarkyti ar įrengti vėdinimo sistemas. Taip pat numatomi belaidžio interneto prieigos taškai, būtinos pagalbos priemonės ir kiti darbai, reikalingi priedangų parengčiai užtikrinti.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, o įgyvendinimą planuojama užbaigti iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Projektas yra II etapas, todėl savivaldybė leidžia suprasti, kad priedangų infrastruktūros atnaujinimas vertinamas kaip tęstinis procesas. Gyventojams tai reiškia nuoseklų priedangų tinklo gerinimą, orientuotą į realų funkcionalumą, o ne vien formalią patalpų registraciją.

  • Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Gegužės 25 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje įvyko darbo susitikimas, kuriame dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas gyventojų evakavimo, laikino perkėlimo ir tarpusavio pagalbos organizavimui ekstremaliųjų situacijų bei karo padėties atvejais.

    Susitikime akcentuota, kad Kupiškio rajono savivaldybė yra numatyta kaip priimančioji savivaldybė. Tai reiškia, jog prireikus čia galėtų būti evakuojami gyventojai iš Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių, todėl praktiniai sprendimai turi būti parengti iš anksto, dar iki realaus incidento.

    Maršrutai, transportas ir apgyvendinimas

    Darbo metu aptarti galimi evakuacijos maršrutai ir transporto organizavimo scenarijai, kad gyventojų perkėlimas vyktų sklandžiai ir saugiai. Taip pat diskutuota apie laikino apgyvendinimo galimybes, įvertinant, kiek žmonių būtų galima priimti skirtingose vietose ir kokių resursų tam reikėtų.

    Praktinis planavimas apėmė ir priėmimo logistiką: kur gyventojai būtų registruojami, kaip būtų nukreipiami į nakvynės vietas, kaip vyktų informacijos teikimas. Tokie sprendimai svarbūs tam, kad pirmosios valandos po atvykimo nebūtų chaotiškos, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos.

    Tarpusavio pagalbos planas

    Ypatingas dėmesys skirtas Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės tarpusavio pagalbos plano aptarimui. Diskutuota dėl materialinių išteklių teikimo, gyventojų evakavimo ir laikino perkėlimo sąlygų, taip pat dėl bendradarbiavimo principų bei šalių įsipareigojimų.

    Tokio pobūdžio planuose paprastai iš anksto sutariama, kokie konkretūs ištekliai gali būti mobilizuojami, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kaip užtikrinamas suderinamumas su civilinės saugos bei gelbėjimo tarnybų veiksmais. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tarpusavio pagalba turi būti paremta aiškiais veiksmais, o ne vien deklaracijomis.

    Kokia pagalba būtų teikiama evakuotiems žmonėms

    Aptariant evakuotų gyventojų priėmimą, kalbėta apie būtiniausių priemonių užtikrinimą ir reikalingų paslaugų organizavimą. Tarp prioritetų įvardyti maistas, geriamasis vanduo, miegui skirti čiužiniai, švarūs drabužiai ir asmens higienos priemonės.

    Taip pat numatyta medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, kuri krizės metu dažnai tampa ne mažiau svarbi už materialinę paramą. Susitikime pabrėžta, kad evakuacijos atveju svarbu įvertinti pažeidžiamas grupes ir užtikrinti, jog pagalba pasiektų žmones be papildomų kliūčių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad tarpinstitucinės pratybos ir reguliarus planų tikslinimas yra vienas efektyviausių būdų pasirengti realioms situacijoms. Tokia koordinacija padeda sutrumpinti reakcijos laiką ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami operatyviai, o gyventojų saugumas išliktų svarbiausiu prioritetu.

  • Kėdainių rajone startuoja mobilizacinės pratybos: tikrins perspėjimą, vaikų priežiūrą ir paramą sąjungininkams

    Kėdainių rajone startuoja mobilizacinės pratybos: tikrins perspėjimą, vaikų priežiūrą ir paramą sąjungininkams

    Gegužės 26 ir 27 dienomis Kėdainių rajone vyksta mobilizacinės ir priimančiosios šalies paramos pratybos. Jų metu vertinamas savivaldybės bei įstaigų pasirengimas veikti imituojamos mobilizacijos sąlygomis ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybų scenarijus apima darbą sutrikdytos informacinės ir logistinės aplinkos sąlygomis. Taip pat tikrinama, kaip praktiškai veikia mobilizacijos planai ir koordinavimas su mobilizaciniais ūkio subjektais, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Kas tikrinama per pratybas

    Vienas pagrindinių patikrinimų – gyventojų perspėjimo organizavimas ir informacijos apie mobilizacijos paskelbimą ar karo padėties įvedimą sklaida. Vertinama, ar institucijos geba aiškiai informuoti visuomenę ir veikti pagal teisinį režimą.

    Taip pat numatyta užduotis užtikrinti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų dienos priežiūrą. Pratybose apimama ne tik priežiūra, bet ir maitinimas bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos savivaldybės numatytose mokyklose.

    Dar viena tikrinama sritis – turto rekvizicijos organizavimas. Pratybomis siekiama įvertinti, ar procedūros būtų įgyvendinamos sklandžiai, laikantis nustatytų taisyklių ir užtikrinant institucijų tarpusavio koordinaciją.

    Priimančiosios šalies parama sąjungininkams

    Pratybų dalis skirta priimančiosios šalies paramai, kuri aktuali sąjungininkų pajėgų priėmimui ir jų veiklos užtikrinimui. Tikrinama, kaip savivaldybė galėtų suteikti jos nuosavybės teise priklausantį ar patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą Lietuvos kariuomenei pagal nurodytus poreikius.

    Taip pat identifikuojami maisto gaminimo subjektai, kurie prireikus galėtų paruošti karštą maistą sąjungininkų pajėgoms. Vertinama reali praktinė parengtis: pajėgumai, organizavimas ir galimybė užtikrinti tiekimą sudėtingesnėmis sąlygomis.

    Kas dalyvauja pratybose

    Pratybose dalyvauja Kėdainių rajono savivaldybės mobilizacijos valdymo grupė ir Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba. Į veiksmus įtrauktas ir Kėdainių pagalbos šeimai centras.

    Taip pat dalyvauja UAB „Kėdainių butai“ ir Šėtos gimnazija, numatyta kaip viena iš vietų, kur gali būti organizuojamos konkrečios civilinės užduotys. Kartu veikia Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Kauno regioninės karo komendantūros Kėdainių rajono savivaldybės karo komendantūra.

    Tokio pobūdžio pratybos savivaldybėms leidžia praktiškai patikrinti ne tik planus „popieriuje“, bet ir realų veiksmų atlikimą. Institucijoms tai tampa proga išsigryninti atsakomybes, ryšio grandines ir sprendimų priėmimo greitį, kai situacija sparčiai kinta.