Tag: Civilinė sauga

  • Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajono savivaldybė užsitikrino finansavimą projektui, skirtam potvynių rizikos prevencijai ir greitesniam reagavimui į ekstremalias situacijas klimato kaitos kontekste. Sprendimas priimtas Bauskėje vykusiame 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

    Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, kuri atstovauja Šiaulių regionui. Savivaldybė projekte dalyvaus partnerio teisėmis, o pati programa orientuota į bendras Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų iniciatyvas, apimančias infrastruktūrą, civilinę saugą ir gyventojų atsparumo didinimą.

    Kas patvirtinta ir kas dalyvaus

    Stebėsenos komitetas patvirtino 14 abiejų šalių pateiktų paraiškų finansavimą, kartu aptarė naujo finansavimo laikotarpio prioritetus. Posėdžio metu komiteto nariai susipažino ir su jau įgyvendintais pavyzdžiais, kur projektų lėšomis diegtos skaitmeninės turizmo technologijos bei įsigyta civilinei saugai reikalinga įranga.

    Pakruojo savivaldybė prisijungia prie projekto Flood response, kurio pilnas pavadinimas lietuviškai apibrėžia tikslą: potvynių rizikų prevencija ir reagavimo į ekstremalias situacijas stiprinimas klimato kaitos kontekste Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Projekto koordinatorius yra Žiemgalos planavimo regionas Latvijoje, o tarp partnerių taip pat yra Aizkrauklės, Jekabpilio, Jelgavos savivaldybės bei Biržų ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracijos.

    Kokią įrangą planuoja įsigyti Pakruojis

    Pagal projektą savivaldybės ir partneriai planuoja stiprinti civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, organizuoti bendras tarpvalstybines pratybas, mokymus gyventojams ir specialistams bei investuoti į reagavimo priemones. Tai ypač aktualu augant staigių liūčių, užtvankų apkrovų ir trumpalaikių potvynių rizikai, kai svarbus ne tik prognozavimas, bet ir techninės galimybės greitai išpumpuoti vandenį ar evakuoti žmones.

    Pakruojo rajone planuojama įsigyti naudotą gaisrinį automobilį, didelio našumo vandens siurblius, motorizuotą gelbėjimo valtį ir profesionalų vandens gelbėjimo droną. Tokia įranga gali padėti greičiau pasiekti užlietas teritorijas, efektyviau vykdyti gelbėjimo darbus vandenyje ir operatyviau įvertinti situaciją iš oro, kai privažiavimas prie vietos būna apsunkintas.

    Finansavimo dydžiai ir terminai

    Bendra projekto vertė viršija 911 000 eurų, o daugiau kaip 729 000 eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos veikloms numatyta apie 156 000 eurų, iš kurių beveik 125 000 eurų sudarys paramos lėšos.

    Likusi dalis bus dengiama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, po maždaug 15 500 eurų iš kiekvieno šaltinio. Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius, tad pirkimai ir mokymai turėtų vykti etapais, derinant juos su partneriais ir bendromis pratybomis pasienio regione.

  • Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę iš oro ir nurodyti, kokių veiksmų imtis. Pranešimai gali būti perduodami sirenomis, įspėjamaisiais pranešimais į telefonus ir per transliuotojus.

    Svarbu suprasti, kad perspėjimo spalva reiškia ne emocinį grėsmės vertinimą, o situacijos lygį ir tai, kiek laiko gali būti iki realaus pavojaus. Kiekvienas etapas turi skirtingą gyventojų elgesio logiką: nuo pasirengimo iki skubaus slėpimosi ir vėlesnio atšaukimo.

    Trys oro pavojaus lygiai

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) skelbiamas tada, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija kelia riziką. Gyventojai raginami išlikti ramūs, nusimatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, rekomenduojama nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat patariama perspėti šalia esančius žmones, bet vengti artintis prie radinio ar jį liesti.

    Oro pavojus (raudona) reiškia, kad neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad netrukus įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju gyventojai turi nedelsdami vykdyti perspėjime pateiktus nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Oro pavojaus nėra (balta) skelbiamas tada, kai grėsmė atšaukiama ir gyventojai gali palikti priedangas bei saugias vietas. Vis dėlto raginama išlikti budriems ir toliau sekti oficialius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus pranešimą?

    Jeigu išgirdote sirenas arba gavote perspėjimą telefone, pirmiausia patikrinkite patikimus informacijos kanalus ir laikykitės nurodymų. Rekomenduojama klausytis Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT pranešimų ir sekti civilinės saugos informaciją LT72.

    Jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo skeveldrų ir sprogimo bangos, pavyzdžiui, rūsį ar požeminę perėją. Jei tokios galimybės nėra, ieškokite reljefo įdubos, griovio ar kitos užuovėjos ir venkite atvirų erdvių.

    Jeigu spėjate per kelias minutes pasiekti priedangą, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, ryšio priemones, geriamojo vandens, būtiniausių vaistų ir kitų pirmo poreikio daiktų, kad prireikus galėtumėte išbūti ilgiau.

    Jei liekate namuose, rinkitės saugiausią patalpą, geriausia be langų, laikykitės dviejų sienų taisyklės ir pasirūpinkite šeimos nariais bei augintiniais. Taip pat patariama be būtino reikalo neskambinti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis.

    Kaip elgtis po atšaukimo

    Gavus pranešimą, kad oro pavojaus nėra, galima palikti priedangas, tačiau verta įvertinti aplinką ir neskubėti į atviras vietas, jei girdimi sprogimai ar matomi dūmai. Aptikus įtartinų daiktų, sprogmenų liekanų ar dronų dalių, reikėtų nesiartinti ir skambinti 112.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas prasideda dar iki realios grėsmės, todėl naudinga iš anksto žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl susitikimo taško ir turėti bent minimalų būtiniausių daiktų krepšį. Tokie žingsniai sutrumpina reakcijos laiką, kai pranešimas ateina netikėtai.

  • Virbalio seniūnija pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: gyventojai klausė apie kelius ir saugumą

    Virbalio seniūnija pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: gyventojai klausė apie kelius ir saugumą

    Ataskaita pristatyta Virbalyje

    Virbalyje įvyko Virbalio seniūnijos 2025 metų veiklos ataskaitos pristatymas. Susitikime seniūnijos gyventojams apžvelgti per metus atlikti darbai, įgyvendinti projektai, pasiekti rezultatai ir numatomi artimiausi planai.

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Jis bendravo su susirinkusiais, atsakė į klausimus ir aptarė temas, kurios kasdienėje seniūnijos veikloje kelia daugiausia praktinių iššūkių.

    Kur sutelktas dėmesys 2025 metais

    Pristatymo metu pabrėžta, kad 2025 metais Virbalio seniūnijoje didelis dėmesys skirtas socialinių paslaugų organizavimui. Akcentuota, kad seniūnijos lygmeniu tai dažnai reiškia ne tik paslaugų teikimo koordinavimą, bet ir greitą reagavimą į jautrias gyventojų situacijas.

    Taip pat aptarti darbai, susiję su kelių ir gatvių infrastruktūros gerinimu, viešųjų erdvių priežiūra ir gatvių apšvietimo modernizavimu. Tokie sprendimai tiesiogiai veikia kasdienį judėjimą, eismo saugą ir gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Klausimai apie infrastruktūrą ir civilinę saugą

    Susitikime gyventojai aktyviai kėlė klausimus dėl gatvių ir kelių būklės, infrastruktūros plėtros galimybių bei darbų prioritetų. Diskusijose skambėjo lūkestis aiškiau matyti, kokia tvarka sprendžiamos probleminės atkarpos ir kaip planuojami tolimesni tvarkymo etapai.

    Nemažai dėmesio skirta ir civilinės saugos temoms. Gyventojams rūpėjo praktiniai aspektai, kaip seniūnijoje organizuojamas pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir kokie sprendimai galėtų stiprinti vietos bendruomenės saugumą.

    Į klausimus atsakęs Vitas Gavėnas akcentavo, kad savivaldybė sieks ir toliau spręsti gyventojams aktualius klausimus. Pasak jo, bus ieškoma būdų tęsti pradėtus darbus ir nuosekliai gerinti gyvenimo kokybę seniūnijoje.

  • Visagino savivaldybė tikslina oro pavojaus planus: kaip veiks perspėjimas ir evakuacija į priedangas

    Visagino savivaldybė tikslina oro pavojaus planus: kaip veiks perspėjimas ir evakuacija į priedangas

    Visagino savivaldybėje dar kartą aptartas pasirengimas veiksmams oro pavojaus atvejais. Susitikime savivaldybės vadovai ir švietimo, sporto bei kultūros įstaigų atstovai peržiūrėjo svarbiausias procedūras, kurios turėtų veikti gavus perspėjimą.

    Dalyvavo vicemeras Vitalius Besakirskas, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas, direktoriaus pavaduotojas Ričardas Petrauskas ir savivaldybės administracijos specialistai. Pagrindinis dėmesys skirtas perspėjimo sistemų veikimui ir informacijos perdavimo grandinei, kad pranešimai gyventojus pasiektų laiku.

    Kas numatyta oro pavojaus metu?

    Susitikime aptarta evakuacijos organizavimo tvarka ir žmonių nukreipimas į saugias vietas. Taip pat peržiūrėtas Visagino savivaldybės priedangų, esančių švietimo, sporto ir kultūros įstaigose, sąrašas bei įvardyti konkretūs uždaviniai, kuriuos reikia užtikrinti kiekvienai įstaigai.

    Įstaigų vadovams priminta atsakomybė ekstremaliųjų situacijų metu rūpintis mokinių, ugdytinių, darbuotojų ir lankytojų saugumu. Akcentuota, kad realioje situacijoje lemiamą reikšmę turi aiškios instrukcijos, sutarti veiksmai ir greitas sprendimų priėmimas, todėl procedūrų peržiūra turi virsti praktiniais veiksmais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas oro pavojaus atvejams apima ne tik patalpų ir priedangų sąrašus, bet ir nuoseklią organizacinę tvarką: kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip koordinuojami srautai į saugias vietas. Tokie susitikimai skirti užtikrinti, kad, prireikus, veiksmai būtų vienodi ir suprantami visoms įstaigoms.

  • Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda naują civilinės saugos projektą, kuriuo siekiama sustiprinti priedangų tinklą ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gegužės 8 dieną pasirašyta projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Vilniaus rajone įgyvendinimo sutartis.

    Projektui iš Valstybės gynybos fondo skirta 120 000 eurų. Lėšos bus naudojamos priedangų atnaujinimui, modernizavimui ir pritaikymui žmonėms su negalia bei riboto judumo asmenims.

    Ką numato projektas

    Numatyta pagerinti sąlygas trijose Vilniaus rajono priedangose, esančiose švietimo ir kultūros įstaigose Nemenčinėje ir Rudaminoje. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas ne tik techninei būklei, bet ir realiam prieinamumui, kad priedangos būtų tinkamos įvairių poreikių žmonėms.

    Modernizavimo darbai apims sprendimus, kurie didina saugumą ir savarankišką veikimą nutrūkus infrastruktūrai. Planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, evakuacinį apšvietimą, diegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, taip pat įsigyti rezervinius elektros generatorius.

    Numatomas ir vėdinimo sistemų atnaujinimas bei apsauginių langų skydų įrengimas. Įėjimai ir išėjimai bus pritaikomi riboto judumo asmenims, kad ekstremalios situacijos atveju priedangos būtų pasiekiamos kuo platesnei gyventojų grupei.

    „Pastarųjų dienų įvykiai regione dar kartą priminė, kaip svarbu būti pasirengusiems įvairioms grėsmėms ir stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Terminai ir platesnis kontekstas

    Projektą įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o administravimą vykdo Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Finansavimas skiriamas pagal pažangos priemonę, skirtą stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius.

    Planuojama, kad darbai bus užbaigti iki 2027 metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai nuoseklios investicijos į civilinės saugos infrastruktūrą dalis, kuri turi ilgalaikį tikslą didinti bendruomenės atsparumą.

    Vilniaus rajone šiuo metu yra 115 priedangų, kuriose gali pasislėpti 19 200 gyventojų. Savivaldybė nurodo, kad priedangų tinklas kasmet atnaujinamas ir plečiamas, o iki 2026 metų pabaigos planuojama sudaryti galimybę pasislėpti daugiau kaip 22 000 asmenų.

  • Gaisras AB „Linas“ Panevėžyje: gyventojams pataria likti patalpose ir išjungti vėdinimą

    Panevėžyje kilo gaisras AB „Linas“ teritorijoje, todėl gyventojams rekomenduojama laikinai vengti buvimo lauke ir sandariai uždaryti langus bei orlaides. Panevėžio miesto savivaldybė ragina stebėti situaciją ir laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų, kol gaisras bus lokalizuotas.

    Gyventojams, kurie namuose naudoja mechanines vėdinimo sistemas ar rekuperaciją, patariama šias sistemas išjungti, kad į patalpas nepatektų dūmai ar galimi teršalai. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl vyraujančių vėjų didesnį dėmesį saugumo priemonėms turėtų skirti pietrytinės Panevėžio miesto dalies gyventojai.

    Ko vengti, kol gaisras nevaldytas?

    Kol dūmai išlieka aplinkoje, patariama neatidaryti langų ir neventiliuoti patalpų, ypač jei lauke matomas tamsus dūmų šleifas arba jaučiamas specifinis kvapas. Jei vis dėlto tenka išeiti, rekomenduojama pasirinkti maršrutą prieš vėją, kad dūmai neplūstų į veidą.

    Gyventojams, gyvenantiems ar dirbantiems arčiau gaisro vietos, patariama laikyti uždarytas duris ir langus, o automobiliais važiuojantiems pro teritoriją sandariai uždaryti automobilio langus. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti augintiniais ir nepalikti jų lauke.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Dūmai ir ore esančios dalelės gali sukelti ūmius simptomus, tarp jų akių, nosies ir gerklės dirginimą, kosulį ar dusulį. Didesnė rizika kyla jautresniems žmonėms, taip pat sergantiems kvėpavimo takų ligomis, nes galimas ligų paūmėjimas.

    Jei pajutote dusulį, stiprėjantį kosulį ar ryškų gleivinių dirginimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie situaciją bus pildoma, todėl gyventojams patariama sekti oficialius pranešimus.

  • Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Valstybės parama priedangoms

    Druskininkų savivaldybė skelbia gavusi valstybės finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu planuojama pradėti darbus keliose skirtingose savivaldybės vietose.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad investicijos skirtos tam, kad priedangos ekstremalių situacijų metu būtų funkcionalios, saugios ir lengviau pritaikomos įvairių poreikių gyventojams.

    Kur bus atnaujintos priedangos

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, modernizavimo darbai numatyti „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“ ir įmonėje „Druskininkų vandenys“. Taip pat priedangos bus atnaujintos Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje.

    Šios vietos pasirinktos siekiant, kad priedangų infrastruktūra apimtų ne tik Druskininkų miestą, bet ir platesnę savivaldybės teritoriją. Praktikoje tai reiškia geresnį pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse, ypač ten, kur susitelkia daugiau žmonių.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kokie darbai planuojami

    Savivaldybė teigia, kad atnaujinimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama inžinerinėms sistemoms ir techninei būklei. Numatyta gerinti patalpų parengtį taip, kad priedangos galėtų veikti patikimai ir tada, kai sutrinka įprastos paslaugos.

    Tarp dažniausiai diegiamų sprendimų įvardijamos vėdinimo sistemos, elektros generatoriai, evakuacinis apšvietimas ir papildomi evakuaciniai išėjimai. Taip pat dalis priedangų pritaikoma riboto judumo asmenims, kad prireikus jose būtų galima saugiai pasislėpti visiems.

    Pasak savivaldybės, tai jau antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta dar penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose, tarp jų „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre ir Sporto centre.

    Savivaldybė nurodo, kad iš viso Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos. Priedangų tinklo plėtra ir modernizavimas pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldos civilinės saugos prioritetų, vertinant ir regiono saugumo aplinką, ir gyventojų lūkesčius.

  • Marijampolės įstaigose vykdomos priedangų pratybos: tikrina evakuaciją ir pasirengimą oro pavojui

    Marijampolės įstaigose vykdomos priedangų pratybos: tikrina evakuaciją ir pasirengimą oro pavojui

    Marijampolės savivaldybės švietimo ir kitose biudžetinėse įstaigose šią savaitę vykdomos priedangų pratybos, skirtos pasirengimui oro pavojaus atvejui. Jų metu praktiškai tikrinama, kaip greitai ir sklandžiai bendruomenės nariai galėtų pasitraukti į saugesnes erdves.

    Pratybų scenarijuose vertinama, ar aiškiai paskirstytos atsakomybės, ar darbuotojai ir ugdytiniai žino sutartus veiksmus, o judėjimas vyksta be spūsties ir chaoso. Taip pat fiksuojamas laikas, per kurį įmanoma organizuotai pasiekti priedangą ar kitą numatytą saugią vietą.

    Ko siekiama pratybomis?

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokių pratybų tikslas nėra kelti nerimą, o didinti pasirengimą ir įgūdžius, kurie realios grėsmės atveju mažina rizikas. Civilinės saugos specialistai akcentuoja, kad iš anksto suderinti veiksmai padeda išvengti panikos ir leidžia greičiau priimti sprendimus.

    Pratybų metu įstaigos taip pat įvertina praktinius klausimus: kaip veiktų informavimas, kaip būtų užtikrinamas vaikų ar kitų jautresnių grupių palydėjimas, ar pakanka vietos priedangoje ir ar patalpos tinkamos trumpalaikiam buvimui. Jei oficialios priedangos nėra, planuojami alternatyvūs maršrutai ir artimiausios saugesnės erdvės.

    Pratybų pavyzdys darželyje

    Viena iš pratybų vyko Marijampolės vaikų lopšelio-darželio skyriaus „Rasa“ patalpose, kur vaikai, lydimi auklėtojų, organizuotai judėjo į numatytą saugią erdvę. Įstaiga skaičiuoja, kad priedangos vieta galėtų priimti iki 100 žmonių, tačiau realios grėsmės atveju pirmiausia prioritetas būtų teikiamas vaikams ir personalui.

    Pratybas stebėjęs Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis teigė, kad aiškus planas ir iš anksto išbandyti veiksmai kritiniu momentu leidžia išvengti blaškymosi.

    „Mūsų tikslas – kuo geriau pasiruošti, jeigu oro pavojus kada nors būtų paskelbtas ir mūsų savivaldybėje. Pasiruošti iš anksto ir aiškiai žinoti veiksmų planą yra kur kas geriau nei kritiniu momentu panikuoti ar nežinoti, kaip elgtis“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad daugiabučių gyventojams ne visada būtina skubėti į toliau esančias priedangas, jei namo rūsyje yra tinkamos patalpos trumpalaikiam prisidengimui. Svarbiausia iš anksto įsivertinti, kur yra artimiausia saugesnė vieta, ir kaip ją greitai pasiekti.

    Marijampolės savivaldybė ragina gyventojus domėtis civilinės saugos rekomendacijomis, sekti atsakingų institucijų pranešimus ir skirti laiko šeimos veiksmų planui. Pasirengimas kasdienybėje užtrunka nedaug, tačiau ekstremalioje situacijoje gali turėti lemiamos reikšmės.

  • Mažeikių rajone plečiamos priedangos: pasirašyta sutartis, darbai apims mokyklas ir darželius

    Mažeikių rajono savivaldybė kartu su partneriais pradeda naują priedangų atnaujinimo etapą – pasirašyta projekto VRM-003-K-034 Priedangų infrastruktūros plėtra Mažeikių rajono savivaldybėje finansavimo sutartis. Savivaldybė skelbia, kad tikslas – užtikrinti, jog priedangos realiai veiktų krizės, ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju.

    Projektas įgyvendinamas pagal veiklą Priedangų infrastruktūros plėtra, kuri orientuota į pasirengimo krizių valdymui stiprinimą ir galimų padarinių mažinimą. Darbai finansuojami Valstybės gynybos fondo lėšomis, numatant galimybę padengti iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.

    Finansavimo sutartį pasirašė Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kuri yra projekto vykdytoja. Savivaldybė akcentuoja, kad priedangų kokybė vertinama ne vien pagal būklę, bet ir pagal tai, ar jos yra pasiekiamos, saugios bei pritaikytos skirtingiems gyventojų poreikiams.

    Investicijos numatytos partnerių valdomuose objektuose, kuriuose planuojamas priedangų infrastruktūros gerinimas. Tarp jų – Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazija, lopšeliai-darželiai Berželis ir Bitutė, Mažeikių moksleivių namai, Viekšnių gimnazija, Tirkšlių kultūros centras ir Mažeikių dailės mokykla.

    Pagrindiniai darbai ir sprendiniai

    Pagal kiekvieno objekto poreikius bus parenkami konkretūs sprendiniai, apimantys tiek techninį įvertinimą, tiek realius infrastruktūros atnaujinimo darbus. Savivaldybė nurodo, kad svarbus prioritetas – saugi evakuacija, patikimas vėdinimas, gaisrinė sauga ir priedangų pritaikymas riboto judumo asmenims.

    Projekto lėšomis gali būti atliekamos konstrukcijų ekspertizės, projektavimo darbai, įrengiami evakuaciniai išėjimai ir evakuacinis apšvietimas. Taip pat numatomi sprendimai, susiję su apsauga nuo smūgio bangos, langų apsauga, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemomis.

    Į planuojamas priemones patenka mechaninio arba natūralaus vėdinimo sprendiniai, rezervinio elektros tiekimo sistemų ir generatorių įrengimas. Kartu gali būti atnaujinamos vidaus erdvės gyventojų apsaugai, perkamos vandens talpyklos, biotualetai ir kitos būtiniausios priemonės, reikalingos priedangai funkcionuoti.

    Kada planuojama pabaiga?

    Numatyta projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Savivaldybė teigia, kad įgyvendinus projektą bus gerinama ne tik konkrečių pastatų infrastruktūra, bet ir bendras Mažeikių rajono atsparumas galimiems sutrikimams.

    Priedangų stiprinimas pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių civilinės saugos krypčių, ypač daug dėmesio skiriant realiam pasirengimui ir praktiniam pritaikomumui. Šiuo projektu siekiama, kad priedangos būtų ne formalus statusas, o veikianti apsaugos priemonė gyventojams.

  • Ekstremalios situacijos: ką namuose pasiruošti 72 valandoms ir kur Jonavoje rasti priedangas

    Ekstremalios situacijos: ką namuose pasiruošti 72 valandoms ir kur Jonavoje rasti priedangas

    Ekstremali situacija gali užklupti netikėtai, todėl pasirengimas iš anksto sumažina stresą ir padeda greičiau priimti sprendimus. Išgirdus perspėjimo sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją ir vykdyti institucijų nurodymus.

    Rengiantis rekomenduojama planuoti bent 72 valandų laikotarpį, kai pagalba ar įprastos paslaugos gali vėluoti. Tokiu atveju svarbu turėti namuose vandens, negendančio maisto, būtinų vaistų ir pirmosios pagalbos priemonių, taip pat žibintuvėlį, baterijų ir radiją ar kitą informacijos priėmimo priemonę.

    Ne mažiau aktualu pasirūpinti ryšiu: pravartu turėti įkrautą telefoną, išorinę bateriją, automobilinį įkroviklį, o šeimos nariams iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos ir kontakto, jei ryšys sutriktų. Taip pat praverčia svarbiausių dokumentų kopijos ir atsargos grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams.

    Kur slėptis pavojaus metu

    Gyventojams svarbu žinoti, kur yra artimiausia priedanga ar kolektyvinės apsaugos statinys. Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojaus grėsmė, o kolektyvinės apsaugos statiniai paprastai pritaikyti didesniam žmonių srautui ir laikinam prieglobsčiui ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.

    Jonavoje priedangos numatytos įvairiose viešose įstaigose ir pastatuose, tarp jų mokyklose, darželiuose, sporto centre, taip pat dalyje daugiabučių. Tokios vietos planuojamos taip, kad pavojaus atveju gyventojai galėtų greitai pasiekti artimiausią saugesnę erdvę savo mikrorajone.

    Kokios vietos numatytos Jonavoje

    Pagal savivaldybės skelbiamą informaciją, Jonavos mieste priedangos numatytos, pavyzdžiui, Chemikų gatvėje esančiose ugdymo įstaigose, Kauno gatvės mokyklose bei sporto centre Žeimių gatvėje. Dalis objektų pažymėti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai, o jų talpa skiriasi nuo kelių dešimčių iki daugiau nei 1 000 žmonių.

    Jonavos rajone priedangų vietos nurodomos ir seniūnijose bei kultūros centruose, taip pat kai kuriuose mokyklų skyriuose. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: dar ramybės metu pasižiūrėkite, kuri vieta yra arčiausiai jūsų namų ar darbo, ir susitarkite su artimaisiais, kaip elgsitės, jei tektų judėti skubiai.

    Kaip pasiruošti realiai, o ne teoriškai

    Pats efektyviausias pasirengimas yra tas, kurį galima įgyvendinti kasdienybėje: atsargas atnaujinti, vaistus pasitikrinti pagal galiojimą, o kuprinę su būtiniausiais daiktais laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Jei namuose yra vaikų, senjorų ar lėtinių ligų turinčių žmonių, pasirengimą verta planuoti individualiai, numatant papildomas priemones.

    Taip pat svarbu iš anksto įvertinti, kaip elgsitės dingus elektrai ar ryšiui, ir kur gausite patikimą informaciją. Reguliarus pasirengimo peržiūrėjimas kas kelis mėnesius padeda užtikrinti, kad planas būtų aktualus, o atsargos realiai tinkamos naudoti.