Tag: Civilinė sauga

  • Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra parengė atmintinę lengvai suprantama kalba, skirtą veiksmams oro pavojaus atveju. Ji parengta įgyvendinant projektą „Institucinės globos pertvarka“, o rengiant turinį dalyvavo ir komandos nariai su intelekto negalia.

    Atmintinėje aiškiai paaiškinama, ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą, kur ieškoti priedangos ir kaip suprasti, kad pavojus pasibaigė. Tokia informacija ypač svarbi, kai sprendimus reikia priimti greitai, o instrukcijos turi būti suprantamos iš karto.

    Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl to, kur slėptis, jei namuose nėra specialiai įrengtos slėptuvės. Rekomenduojama rinktis artimiausią priedangą arba tvirtą pastato dalį toliau nuo langų, o jei yra galimybė, nusileisti į žemesnius aukštus ar rūsį.

    Atmintinė taip pat primena, kad svarbu sekti oficialius pranešimus ir negrįžti į įprastas veiklas vien todėl, kad lauke nurimo garsai. Saugiausia vadovautis perspėjimo sistemų ir institucijų informacija, o pasibaigus pavojui įsitikinti, kad aplinka saugi.

    Agentūros parengta atmintinė skirta kuo platesnei auditorijai, tačiau ypač naudinga žmonėms, kuriems sudėtinga suprasti sudėtingus, ilgesnius nurodymus. Tokie lengvai suprantami paaiškinimai vis dažniau taikomi viešajame sektoriuje, siekiant, kad civilinės saugos informacija pasiektų kiekvieną.

  • Telšių rajonas ruošiasi oro pavojui: peržiūrės priedangas, sirenas ir mokyklų veiksmų planus

    Rytų Lietuvoje šią savaitę kelis kartus paskelbti oro pavojaus signalai priminė, kad ekstremalios situacijos metu lemia ne vien perspėjimas, bet ir aiškus gyventojų veiksmų planas. Telšių rajono savivaldybė teigia stiprinanti pasirengimą galimoms grėsmėms ir peržiūrinti, ar rajonas galėtų sklandžiai reaguoti, jei panašūs signalai pasiektų ir Žemaitiją.

    Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos konferencijoje, kurioje aptartas pasirengimas mobilizacijai, o vėliau sukvietė atsakingas institucijas į pasitarimą savivaldybėje. Susitikime siekta įvertinti esamą situaciją, patikrinti veiksmų algoritmus ir susitarti, ką būtina sustiprinti artimiausiu metu.

    Priedangos: svarbi ne tik vieta

    Pasitarime pristatyta informacija apie mieste įrengtas priedangas ir jų poreikio vertinimą. Savivaldybė akcentuoja, kad realus žmonių pasiskirstymas krizės metu gali skirtis nuo deklaruojamo: dalis gyventojų gali būti išvykę, darbe kitose vietovėse arba rinktis slėptis namų rūsiuose ir pastatų vidinėse patalpose.

    Vis dėlto vien priedangų sąrašo neužtenka, jei pavojui kilus jos nėra laiku pasiekiamos arba neatsidaro. Meras pavedė dar kartą peržiūrėti priedangų būklę, jų pasiekiamumą, atidarymo tvarką, atsakingų asmenų kontaktus ir praktinį pasirengimą veikti gavus perspėjimą.

    „Tokiose situacijose negali būti nei delsimo, nei nežinojimo. Kiekviena atsakinga grandis turi žinoti savo veiksmus, o gyventojai – kur ieškoti informacijos ir kur slėptis“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Atskiras dėmesys skirtas daugiabučių namų rūsiams, kurių atidarymą ir naudojimą pavojaus atveju sprendžia namų administratoriai, bendrijos arba savininkai. Savivaldybė primena, kad jei oficiali priedanga nėra šalia, saugesnės alternatyvos yra rūsiai, vidinės patalpos be langų ir kitos nuo išorės poveikio labiau apsaugotos vietos.

    Sirenų sistema ir pranešimai į telefonus

    Gyventojai apie pavojų būtų perspėjami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, siunčiant pranešimus į mobiliuosius telefonus ir įjungiant sirenas. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone esančios sirenos yra patikrintos ir veikiančios, tačiau šiuo metu jos valdomos decentralizuotai, todėl jas reikia įjungti atskirai.

    Meras pasiūlė įvertinti galimybę sirenų sistemą centralizuoti, kad pavojaus atveju jos būtų aktyvuojamos greičiau ir paprasčiau. Tokia kryptis atitinka ir bendrą savivaldybių praktiką, kai siekiama mažinti sprendimų grandinę bei priklausomybę nuo rankinio įjungimo.

    Mokyklos, informacija ir gyventojų pasirengimas

    Pasitarime aptartas ir ugdymo įstaigų pasirengimas: akcentuota, kad taisyklės turi būti aiškios ne tik dokumentuose, bet ir praktiškai suprantamos darbuotojams, mokiniams bei tėvams. Meras pasiūlė kitą savaitę sukviesti ugdymo įstaigų vadovus atskiram susitikimui, kuriame būtų įvertinta, ar veiksmų planai pakankamai konkretūs.

    Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti patikimais informacijos šaltiniais ir krizės metu vadovautis tik oficialiais pranešimais. Taip pat pabrėžiama būtinybė neplatinti nepatikrintos informacijos ir iš anksto žinoti artimiausią slėptuvę ar kitą saugią vietą.

    Telšių rajono savivaldybė praneša, kad atnaujins komunikaciją apie pasirengimą galimiems pavojams ir dažniau teiks praktinę informaciją gyventojams. Pasak savivaldybės, pasirengimas prasideda dar iki pavojaus signalo, todėl svarbiausia yra iš anksto suderinti atsakomybes, patikrinti priemones ir užtikrinti aiškią informavimo tvarką.

  • Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms: ką būtina turėti namuose ir kur ieškoti artimiausios priedangos

    Augant saugumo rizikoms regione, vis daugiau gyventojų ieško aiškių atsakymų, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne panika, o konkretus planas: kur susitikti su artimaisiais, kaip susisiekti ir ką turėti namuose pirmosioms paroms.

    Rekomenduojama iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų: kas pasiima vaikus, kur susitinkama nutrūkus ryšiui ir kokiu maršrutu judama iki saugesnės vietos. Taip pat verta turėti užrašytus svarbiausius telefono numerius, nes kritiniais atvejais mobilusis ryšys ar internetas gali sutrikti.

    Kas turėtų būti namuose?

    Pasirengimo pagrindas yra atsargos kelioms paroms, kad prireikus būtų galima išbūti namuose ar greitai išvykti. Praktikoje tai reiškia geriamąjį vandenį, ilgiau negendantį maistą, pirmosios pagalbos priemones ir būtiniausius vaistus, ypač jei šeimoje yra lėtinių ligų.

    Ne mažiau svarbūs daiktai, kurie padeda veikti dingus elektrai ar ryšiui: prožektorius, baterijos, įkrauta išorinė baterija telefonui, radijas, grynieji pinigai, asmens dokumentų kopijos. Jei šeimoje yra kūdikių ar augintinių, atsargos turi būti pritaikytos ir jų poreikiams.

    Kur pasislėpti ir ką daryti oro pavojaus metu?

    Prieš krizei prasidedant verta iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausios priedangos ar kolektyvinės apsaugos statiniai, ir įvertinti, kiek laiko užtruktų iki jų nueiti. Gyventojams rekomenduojama pasirinkti kelias alternatyvas, nes vienas maršrutas gali būti neprieinamas.

    Oro pavojaus atveju svarbiausia kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą ir laikytis oficialių institucijų nurodymų. Jei esate viduje, prioritetas teikiamas patalpoms be langų, o atsidūrus lauke reikia nedelsiant ieškoti artimiausios pastogės ir vengti atvirų erdvių.

    Branduolinė ar radiologinė avarija: ką žinoti iš anksto?

    Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju didžiausią reikšmę turi laikas ir aiškūs veiksmai, mažinantys apšvitą. Ekspertai akcentuoja principą likti patalpose, sandarinti patalpas, sekti oficialią informaciją ir nevartoti nepatikrintų produktų ar vandens, jei yra paskelbtos rekomendacijos.

    Jodo preparatai neturėtų būti vartojami savarankiškai ir iš anksto, nes jie skirti tik konkrečioms situacijoms ir tik tada, kai tai nurodo atsakingos institucijos. Patikimiausia strategija yra iš anksto susipažinti su oficialiomis gairėmis ir turėti planą, kaip elgtis gavus perspėjimą.

    Daugiausia naudos duoda pasirengimas, kurį galima padaryti šiandien: atsinaujinti šeimos planą, susirinkti būtiniausių daiktų krepšį ir pasitikrinti artimiausias priedangas žemėlapyje. Tokie veiksmai padeda sutrumpinti sprendimų laiką, kai situacija tampa nebe teorinė, o reali.

  • VRM stabdo LT72 įspėjimus: kol taisomi trūkumai, apie pavojus gyventojai gaus SMS žinutes

    VRM stabdo LT72 įspėjimus: kol taisomi trūkumai, apie pavojus gyventojai gaus SMS žinutes

    Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad kol bus pašalinti programėlės LT72 veikimo trūkumai, perspėjimai apie galimus pavojus gyventojams per ją nebus siunčiami. Vietoje to bus naudojamas patikimesnis kanalas – trumposios SMS žinutės į mobiliuosius telefonus, kurias platina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

    Ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas teigė, kad pastarųjų dienų įvykiai išryškino esmines sistemos silpnąsias vietas, todėl nuspręsta vengti situacijų, kai dalis žmonių perspėjimą gauna, o dalis jo nepamato arba negali atsidaryti turinio. Tokie trikdžiai, anot VRM, gali kelti nereikalingą sumaištį, ypač kai informacija susijusi su oro pavojaus signalais ar įtariamais dronais.

    „Turime labai apgailestauti ir atsiprašyti visų Lietuvos gyventojų, kad patyrėme tokius didelius iššūkius, ir iš esmės suprantame žmonių nepasitenkinimą“, – sakė M. Bajarūnas.

    VRM aiškina, kad programėlė sutriko tuo metu, kai daug vartotojų vienu metu bandė prisijungti ir peržiūrėti perspėjimo pranešimus. Dalis žmonių gavo pranešimą, tačiau negalėjo išskleisti jo turinio, kiti pranešimo išvis nesulaukė, o interaktyvus žemėlapis veikė nestabiliai arba neatsidarė.

    Po sutrikimų surengtame tarpinstituciniame pasitarime konstatuota, kad kritiniu momentu buvo numatyta per mažai virtualių serverio išteklių. Pasak VRM, su paslaugos teikėju šis klausimas jau išspręstas padidinus resursus, todėl vien tik didelio vartotojų srauto problema neturėtų kartotis.

    Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad liko ir gilesnių architektūrinių trūkumų, kuriuos turi pašalinti programėlės rangovas. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad pavojaus atveju gyventojai sklandžiai pasiektų svarbiausią informaciją, įskaitant interaktyvų žemėlapį su artimiausių priedangų vietomis.

    Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesį atkreipė keli perspėjimai, susiję su galimomis oro grėsmėmis. Vienu atveju Utenos apskrityje daugiau nei valandai buvo paskelbtas oro pavojus, o programėlė LT72 perspėjimus siuntė ir kitų apskričių gyventojams, nors tekste buvo minima Utenos apskritis. Panaši situacija fiksuota ir kitą dieną Rytų Lietuvoje, kai kartu sutriko ir pati programėlės veikla.

    VRM pabrėžia, kad SMS perspėjimo sistema išlieka pagrindiniu ir plačiausiai pasiekiamu kanalu, nes veikia net ir tais atvejais, kai gyventojai nėra įsidiegę programėlės arba kai programėlei trukdo didelė apkrova. Ministerija taip pat ragina gyventojus sekti oficialius institucijų pranešimus ir kritiniais atvejais vadovautis civilinės saugos rekomendacijomis.

  • Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Pastaruoju metu Lietuvoje gyventojai vis dažniau susiduria su perspėjimo pranešimais telefonuose ir sirenų signalais. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o iš anksto žinoti, ką reiškia skirtingi oro pavojaus lygiai ir kokie veiksmai realiai padeda apsaugoti save bei artimuosius.

    Oro pavojaus perspėjimai paprastai skirstomi į tris būsenas: tikėtiną oro pavojų, oro pavojų ir pranešimą, kad oro pavojaus nėra. Kiekviena būsena reiškia skirtingą situacijos rimtumą, todėl svarbu ne tik perskaityti pranešimą, bet ir tiksliai įvykdyti nurodymus.

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad pavojų galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuoti, tačiau situacija stebima atidžiau. Tai metas pasiruošti: įsivertinti, kur yra artimiausia priedanga, susitarti su šeima dėl veiksmų plano ir, pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbiamas, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas objektas arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus tokį pranešimą, rekomenduojama nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos greitai pasiekti nepavyksta, slėptis pastato viduje laikantis dviejų sienų taisyklės.

    Pranešimas, kad oro pavojaus nėra (balta), reiškia, kad galima palikti priedangas ir saugias vietas. Vis dėlto gyventojai raginami išlikti budrūs ir toliau sekti oficialią informaciją, nes situacija gali keistis, o nauji perspėjimai siunčiami atskirais pranešimais.

    Kaip elgtis gavus raudoną perspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra išlaikyti ramybę ir informuoti šalia esančius artimuosius ar kaimynus, ypač jei jie gali negirdėti sirenų ar nepastebėti pranešimo telefone. Toliau būtina sekti oficialią informaciją per LRT ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes rekomendacijos gali būti tikslinamos pagal realią situaciją.

    Ryšio tinklai krizių metu gali būti perkrauti, todėl skambinti telefonu reikėtų tik esant būtinybei, pavyzdžiui, pranešti apie sužeistuosius ar prašyti pagalbos. Svarbu kuo mažiau būti lauke ir atvirose erdvėse, o saugioje vietoje likti iki atskiro pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kur slėptis namuose ir lauke?

    Jei esate namuose, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite priedangą. Jei taip, verta pasiimti dokumentus, vandenį, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir trumpam laikui reikalingas priemones, tačiau svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti apsaugotoje vietoje.

    Jei priedanga per toli, rinkitės saugiausią pastato patalpą: rūsį, cokoliniame aukšte esančią erdvę arba kambarį be langų. Kai tokios galimybės ribotos, taikoma dviejų sienų taisyklė: slėpkitės taip, kad tarp jūsų ir lauko būtų bent dvi sienos, ir laikykitės atokiau nuo langų.

    Jei perspėjimą gaunate būdami lauke, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą arba vietą su viršutine priedanga, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį. Pastebėjus skrendantį objektą, rekomenduojama jo nefotografuoti ir nefilmuoti, o apie pavojingus radinius informuoti atsakingas tarnybas.

    Vairuojant patariama sustoti saugioje vietoje, geriausia po konstrukcija, kuri pridengia iš viršaus, ir sekti informaciją per radiją. Viešajame transporte būtina vykdyti vairuotojo ar personalo nurodymus, o sustojus ir išlipus kuo greičiau vykti į artimiausią priedangą.

    Vaikai ugdymo įstaigose ir augintiniai

    Ugdymo įstaigose oro pavojaus metu mokiniai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas ar kitas plane numatytas saugias vietas, o svarbiausias principas yra organizuotas reagavimas. Tėvams rekomenduojama nevykti į mokyklas oro pavojaus metu ir nelaukti, kad vaikai būtų išleisti, kol nepaskelbta, jog pavojus baigėsi.

    Gyventojams taip pat patariama iš anksto apgalvoti, ką daryti su naminiais gyvūnais, nes palikti juos lauke ar pririštus prie būdos yra pavojinga. Jei vykstate į priedangą, augintinį reikėtų pasiimti kartu ir turėti bent minimalų rinkinį: vandenį, pavadėlį, transportavimo priemonę ir būtiniausius gyvūno dokumentus.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausia apsauga yra pasirengimas dar iki perspėjimo: žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl veiksmų ir turėti paruoštus būtiniausius daiktus. Tokiu atveju net ir netikėtas pranešimas telefone tampa ne panikos priežastimi, o aiškiu signalu veikti.

  • Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Gegužės 20 ir 21 dieną dalis Lietuvos gyventojų, tarp jų ir Utenos apskrities savivaldybių žmonės, mobiliuosiuose telefonuose gavo pranešimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, ką reiškia skirtingos spalvos ir kokių veiksmų tikimasi iš gyventojų.

    Lietuvoje naudojami trys oro pavojaus perspėjimų lygiai, kurie pranešimuose dažniausiai atskiriami spalvomis. Kiekvienas lygis siunčiamas atskiru pranešimu, o situacijai pasikeitus gyventojai turi sulaukti naujo įspėjimo arba atšaukimo.

    Ką reiškia skirtingos spalvos?

    Geltonas perspėjimas – tikėtinas oro pavojus. Tai reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija vertinama kaip potencialiai pavojinga, todėl žmonės raginami išlikti budrūs, numatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas perspėjimas – oro pavojus. Jis skelbiamas, kai neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant vykdyti nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Baltas pranešimas reiškia, kad oro pavojaus nėra. Tai signalas, jog galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti naujausius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus oro pavojaus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlaikyti ramybę ir veikti kryptingai. Patikimiausia informaciją sekti per nacionalinį transliuotoją LRT, taip pat tikrinti mobiliajame telefone gaunamus perspėjimus ir kitus oficialius civilinės saugos pranešimus.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, kuo skubiau reikia ieškoti priedangos: rūsio, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia apsaugą. Jei priedanga nepasiekiama greitai, rekomenduojama rinktis saugiausią patalpą pastato viduje, pavyzdžiui, rūsį ar kambarį be langų.

    Slėpdamiesi patalpose, laikykitės dviejų sienų taisyklės, tai yra, rinkitės vietą, kur tarp jūsų ir lauko yra bent dvi sienos. Taip pat verta pasirūpinti artimaisiais, perspėti kaimynus, o jei liekate namuose, sumažinti rizikas: užtraukti užuolaidas, saugoti augintinius ir vengti būti prie langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, pasiimkite svarbiausius daiktus: asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir, jei turite, nešiojamą radiją su atsarginėmis baterijomis. Taip pat svarbu be būtinos priežasties neapkrauti ryšio linijų ir skambinti tik prireikus skubios pagalbos.

    Kodėl svarbu laukti atskiro atšaukimo?

    Gyventojai informuojami apie kiekvieną perspėjimo lygį atskiru pranešimu, todėl vien tik geltonas įspėjimas nereiškia, kad situacija baigėsi, o raudonas įspėjimas gali būti atšauktas tik gavus naują pranešimą. Praktikoje tai padeda išvengti klaidingų interpretacijų ir leidžia institucijoms greitai atnaujinti informaciją pagal realią situaciją.

    Jei gavote geltoną perspėjimą, tai signalas pasiruošti ir sekti žinias iki tol, kol bus paskelbta, kad oro pavojaus nėra, arba kol situacija pasikeis į raudoną. Tokiais atvejais svarbiausia yra budrumas, aiškus veiksmų planas ir gebėjimas greitai pasiekti saugią vietą.

  • Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    2026 metais gegužės 22 dieną Biržų rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame savivaldybės vadovai ir švietimo, kultūros, sporto, sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigų vadovai aptarė pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Susitikime dalyvavo ir savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą bei įstaigų veiklos koordinavimą.

    Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniam veiksmų suderinimui, kad gavus perspėjimą dėl galimo pavojaus būtų aišku, kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip organizuojamas žmonių nukreipimas į priedangas. Akcentuota, kad planai turi veikti realiomis sąlygomis, o ne likti tik dokumentuose.

    „Siekiant išvengti nesusipratimų, galimų klaidų ir chaoso, turime jau dabar pasitikrinti, ar turime realiai veikiančius planus ir ar yra tinkamai parengtos mūsų patalpos“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasitarime aptarta, kaip elgtis gavus pranešimą apie paskelbtą oro pavojų, ir peržiūrėti įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Švietimo įstaigų vadovai daugiausia dėmesio skyrė vaikų saugumui, atsakomybių pasidalijimui ir patalpų pritaikymui, kad sprendimai būtų įgyvendinami per pirmąsias minutes.

    Savivaldybės civilinės saugos specialistai rekomendavo įstaigoms iš naujo įsivertinti planus ir, jei reikia, juos atnaujinti, suplanuoti personalo mokymus bei užtikrinti, kad priedangos būtų pasiekiamos gyventojams bet kuriuo paros metu. Praktikoje tai reiškia aiškią budėjimo tvarką, kontaktų sąrašus ir sprendimą, kas fiziškai atidaro patalpas.

    „Būtina jau šiandien paskirti atsakingą asmenį, kuris turėtų priedangos raktą ir galėtų ją atverti greitai ir bet kuriuo paros metu“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.

    Pasitarime priminta, kad oro pavojaus perspėjimai skirstomi į tris lygius. Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojams svarbu išlikti budriems ir, pastebėjus įtartiną objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbia apie realią ar tikėtiną grėsmę Lietuvos oro erdvėje, todėl gyventojams nurodoma nedelsti ir vykdyti perspėjimo pranešimuose pateikiamus veiksmus. Tuo metu oro pavojaus nėra (balta) reiškia, kad galima palikti priedangas, tačiau rekomenduojama ir toliau sekti oficialią informaciją.

    Gyventojams priminta, kad išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone svarbiausia nepanikuoti, kuo greičiau rasti artimiausią priedangą, o jei jos pasiekti nepavyksta, slėptis pastate saugiausioje patalpoje. Taip pat rekomenduojama iš anksto apgalvoti, kokius būtiniausius daiktus prireikus pasiimti, ir su šeimos nariais susitarti dėl veiksmų plano, kad kritiniu metu nereikėtų improvizuoti.

  • PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856 galima gauti praktinių patarimų, kaip pasirengti ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu.

    PAGD nurodo, kad linija skirta ne tik gyventojams, bet ir įstaigų bei įmonių vadovams, kurie ieško aiškių rekomendacijų civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir radiacinės saugos klausimais. Tikslas – padėti greitai gauti patikimą informaciją, kai kyla neaiškumų dėl veiksmų ar prevencijos.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Mūsų tikslas, kad žmonės savo veiksmus žinotų dar iki realios situacijos ar perspėjimo“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba ir palikti balso pranešimą, o konsultantai, perklausę įrašą, susisiekia su besikreipusiuoju, kai tik gali.

    PAGD akcentuoja, kad dažniausi klausimai kyla gavus perspėjimo pranešimus: žmonėms svarbu suprasti, ką daryti pirmiausia, kur sekti oficialią informaciją ir kaip pasirūpinti artimaisiais. Linija 1856 turėtų sumažinti informacinį chaosą ir padėti priimti sprendimus dar iki situacijai paaštrėjant.

    Departamento teigimu, artimiausiu metu pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių sprendimą, kuris leistų greičiau rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Tai būtų papildomas kanalas šalia konsultavimo telefonu.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos įvairioms grėsmėms. Programėlėje galima rasti ir interaktyvų žemėlapį su perspėjimo sirenomis, kolektyvinės apsaugos statiniais, priedangomis bei evakuacijos punktais, o dalis informacijos pasiekiama ir be interneto ryšio.

  • Anykščių rajono savivaldybė primena: ką turėti 72 val. krepšyje ir kur slėptis pavojaus metu

    Anykščių rajono savivaldybė primena: ką turėti 72 val. krepšyje ir kur slėptis pavojaus metu

    Anykščių rajono savivaldybė gyventojams primena, kad ekstremalios situacijos gali užklupti netikėtai, todėl verta iš anksto pasiruošti. Savivaldybės atmintinėje akcentuojami du pagrindiniai dalykai: 72 valandoms skirtas išvykimo krepšys ir artimiausios vietos, kur būtų galima laikinai prisidengti ar gauti pagalbą.

    Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pirmosios paros po nelaimės dažnai būna sudėtingiausios dėl sutrikusio ryšio, tiekimo ir paslaugų. Dėl to rekomenduojama namuose turėti atsargų, kurios leistų savarankiškai išgyventi bent 3 paras, kol pagalba pasieks visus.

    Kas turi būti 72 val. krepšyje?

    Pasak savivaldybės, išvykimo krepšį reikėtų susidėti taip, kad jis būtų lengvai paimamas ir pritaikytas visai šeimai. Pirmiausia rekomenduojama pasirūpinti dokumentais, grynaisiais pinigais bei svarbiomis šeimos nuotraukomis ar kita jums svarbia informacija.

    Taip pat būtina vandens ir maisto atsarga: nurodoma turėti apie 12 litrų vandens vienam asmeniui, geriausia mažesniais buteliukais, bei negendančių produktų. Prie krepšio turėtų atsidurti vaistai, higienos priemonės, šiltesni drabužiai ir universaliausi buities įrankiai.

    Ryšiui ir informacijai gauti patariama turėti radijo imtuvą bei žibintuvėlį su atsarginėmis baterijomis. Ekstremaliomis aplinkybėmis mobilusis ryšys gali strigti, todėl radijas išlieka vienas patikimiausių būdų sekti oficialius pranešimus.

    Kur ieškoti prieglobsčio Anykščių rajone?

    Atmintinėje gyventojai raginami įsidėmėti ženklus savo aplinkoje ir iš anksto pasitikrinti artimiausius adresus. Skiriami kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos, kurios skirtos skirtingoms situacijoms.

    Kolektyvinės apsaugos statiniai dažniausiai būna mokyklos ar kiti didesni pastatai, kuriuose ekstremalios situacijos metu gali būti suteikiama laikina pastogė, maistas ir pagalba. Priedangos, dažniausiai įrengiamos rūsiuose ar kitose požeminėse patalpose, labiau orientuotos į trumpalaikę apsaugą, pavyzdžiui, oro pavojaus metu.

    Svarbiausios taisyklės išeinant iš namų

    Jei tektų skubiai palikti namus, savivaldybė primena paprastą, bet kritiškai svarbią seką: išjungti dujas ir elektrą, užsukti vandenį. Tai sumažina gaisro, užliejimo ir kitų antrinių nelaimių riziką, kai būstas paliekamas be priežiūros.

    Taip pat raginama pasiimti išvykimo krepšį ir, jei įmanoma, naminius gyvūnus. Ryšio priemones patariama naudoti atsakingai: neperkrauti tinklų skambučiais, o su artimaisiais dažniau susisiekti SMS žinutėmis.

    Savivaldybė kviečia gyventojus pasirengimo informacija pasidalyti su artimaisiais ir kaimynais, nes krizės metu svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomenės parengtis. Daugiau civilinės saugos patarimų gyventojai gali rasti nacionalinėje pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informacijoje.

    Anykščių r. savivaldybės informacija

  • Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič vyksta į Anykščius: dėmesys saugumui ir civilinei saugai

    Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič vyksta į Anykščius: dėmesys saugumui ir civilinei saugai

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajone lankysis vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič. Vizito metu numatyta iš arčiau įvertinti regiono saugumo situaciją ir aptarti aktualiausius civilinės saugos klausimus.

    Ministerija pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, gyventojų perspėjimo sistemoms, priedangų ir kolektyvinės apsaugos infrastruktūrai bei institucijų veiksmų suderinamumui. Tokie išvažiuojamieji susitikimai paprastai skirti ne tik apžvalgai vietoje, bet ir praktinių sprendimų derinimui su rajono vadovybe.

    Skelbiama, kad Anykščiuose ministras susitiks su savivaldybės vadovais ir administracijos darbuotojais. Taip pat planuojami susitikimai su statutinėmis tarnybomis, aptariant reagavimo į incidentus, prevencijos ir bendradarbiavimo klausimus.

    Vizito programoje numatytas apsilankymas Anykščių rajono policijos komisariate ir Anykščių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Šiuose susitikimuose dėmesys paprastai skiriamas pajėgumams, personalo komplektavimui, techninės bazės poreikiams ir tarnybų pasirengimui veikti krizių metu.

    Taip pat planuojama aptarti Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimus. Šie klausimai savivaldybėms svarbūs dėl administravimo modelio, atsakomybių pasidalijimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo, ypač kai didėja reikalavimai kriziniam valdymui ir paslaugų prieinamumui regionuose.

    Anykščių rajono savivaldybė nurodo, kad po vizito bus pasidalinta susitikimų rezultatais ir svarbiausiomis išvadomis. Tikimasi, kad vizitas padės tiksliau įvardyti vietos poreikius ir suderinti tolesnius veiksmus, susijusius su visuomenės saugumu ir civiline sauga.

    „Vizito tikslas – iš arti įvertinti regiono saugumo situaciją, aptarti civilinės saugos iššūkius bei stiprinti vietos savivaldos ir statutinių tarnybų bendradarbiavimą“, – skelbiama Anykščių rajono savivaldybės pranešime.