CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Kretingos savivaldybė su „Maisto banku“ sutarė dėl paramos: kaip maistas pasieks žmones krizės metu

    Sutartis dėl pagalbos krizėse

    Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė pagalbos sutartį su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“. Susitarimu siekiama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, kai gyventojams prireikia skubios paramos maistu.

    Sutartyje numatyta, kad kilus nenumatytoms aplinkybėms abi pusės greičiau derins veiksmus ir sprendimus, kad maisto parama pasiektų stokojančius ar nuo nelaimių nukentėjusius žmones. Savivaldybės teigimu, tai svarbu tam, kad pagalba būtų organizuojama ne ad hoc, o pagal aiškią tvarką.

    Kas pasirašė susitarimą

    Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos regiono vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė. Šalys akcentuoja, kad toks susitarimas sutrumpina laiką nuo sprendimo priėmimo iki realios pagalbos gyventojams.

    Dokumentas apima bendradarbiavimą tais atvejais, kai dėl stichinių nelaimių, infrastruktūros sutrikimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų daliai gyventojų gali prireikti maisto tiekimo ir paskirstymo. Praktikoje tai reiškia aiškesnį koordinavimą tarp savivaldybės, partnerių ir pagalbos teikėjų.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau stiprina civilinės saugos ir pasirengimo krizėms mechanizmus, nes ekstremalios situacijos gali kilti staiga ir apimti didesnę gyventojų dalį. Maisto tiekimo grandinės tokiais atvejais tampa viena jautriausių sričių, todėl iš anksto suderinti veiksmai padeda sumažinti riziką, kad žmonės liks be būtiniausių produktų.

    „Ši sutartis svarbi stiprinant Savivaldybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ leis greičiau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad pagalba maistu gyventojus pasiektų laiku“, – sakė V. Preibienė.

    Savivaldybė pažymi, kad tokie susitarimai padeda aiškiau paskirstyti atsakomybes ir greičiau sutelkti resursus, kai labiausiai jų reikia. Gyventojams tai reiškia didesnį užtikrintumą, kad prireikus pagalba bus organizuojama operatyviai ir nuosekliai.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Įtartinas dronas danguje, telefono perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas neaiškus daiktas gali sukelti stresą, tačiau svarbiausia tokiose situacijose yra aiškūs, iš anksto žinomi veiksmai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia nelaimių nutinka dėl smalsumo, filmavimo iš arti ar bandymo „pasitikrinti“ pačiam.

    Lietuvoje civilinės saugos institucijos ragina remtis oficialiais pranešimais, o kilus įtarimui nedelsiant skambinti 112. Kuo mažiau spėlionių ir kuo daugiau struktūruoto elgesio, tuo mažesnė rizika jums ir aplinkiniams.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmiausia reikėtų pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų arba priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes būtent ten esate labiausiai pažeidžiami.

    Praktinė taisyklė, kurią primena civilinės saugos specialistai, yra vadinamoji dviejų sienų taisyklė: geriau būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje. Jei situacija užklumpa lauke, ieškokite vietos, kuri suteikia pridengimą iš viršaus ir šonų.

    Labai svarbu nesiartinti prie nukritusio ar įtartinai žemai nusileidusio drono. Tokie objektai gali turėti sprogstamųjų, degių ar kitų pavojingų komponentų, todėl bandymas jį paimti, ardyti ar „patraukti į šalį“ gali baigtis sužeidimais.

    Jei galite tai padaryti saugiai, įsidėmėkite drono kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite numeriu 112. Vaizdo medžiagos viešinimas socialiniuose tinkluose gali pakenkti operatyvinei reakcijai ir saugumui, todėl ją verčiau perduoti atsakingoms tarnyboms, o ne skelbti viešai.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, prioritetas yra kuo greičiau pasiekti priedangą ar saugiausią vietą pastate. Jei per kelias minutes priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės rūsį, cokolines patalpas arba kambarį be langų ir su tvirtesnėmis sienomis.

    Likdami namuose, uždarykite langus, atsitraukite nuo stiklinių paviršių ir, jei įmanoma, būkite vidinėje patalpoje. Specialistai taip pat rekomenduoja turėti paruoštą minimalų skubios pagalbos rinkinį: vandens, pagrindinių vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir nešiojamą radijo imtuvą su baterijomis.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio ar rūsio. Venkite atvirų aikščių, tiltų viršaus, stotelių su stiklinėmis sienelėmis ir vietų prie aukštų pastatų vitrinių.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur nesate atviroje erdvėje, įsijungti radiją ir sekti oficialią informaciją. Be būtino reikalo neapkraukite ryšio tinklų skambučiais, o jei reikia informuoti artimuosius, dažnai pakanka trumpos žinutės.

    Radote įtartiną daiktą: kas svarbiausia?

    Rastus įtartinus daiktus ar galimus sprogmenis griežtai draudžiama liesti, kelti, kratyti ar bandyti pernešti. Net jei daiktas atrodo „nekenksmingas“, jo turinys ir būklė gali būti pavojingi, o menkiausias judesys kartais tampa kritiniu veiksniu.

    Saugiausia yra tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, perspėti aplinkinius ir, jei įmanoma, apriboti priėjimą, kol atvyks tarnybos. Skambinant 112 verta aiškiai pasakyti vietą, ką matote ir ar šalia yra žmonių, vaikų ar intensyvus eismas.

    Institucijos primena, kad gyventojas neprivalo „įrodyti“, jog tai tikrai sprogmuo: įtarimo pakanka, kad situaciją įvertintų specialistai. Geriau vienas papildomas patikrinimas, nei delsiant prarastas laikas, kuris galėtų kainuoti sveikatą ar gyvybę.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausias priedangas, turėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje ir nepasiduoti smalsumui, kai rizika nėra iki galo aiški. Kilus pavojui, svarbiausia yra jūsų pačių saugumas ir operatyvus pranešimas tarnyboms.

  • Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Savivaldybė gyventojams primena, kad jau dabar galima pasitikrinti priedangų žemėlapį, kuriame nurodytos savivaldybės teritorijoje esančios priedangos ir jų vietos. Šis įrankis skirtas tam, kad kritiniu momentu nereikėtų improvizuoti ir sprendimą, kur slėptis, būtų galima priimti greitai.

    Gyventojai raginami iš anksto įvertinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar kitų dažnai lankomų vietų. Praktika rodo, kad ekstremaliosios situacijos metu daugiausia laiko prarandama ne dėl atstumo, o dėl nežinojimo, kur judėti ir kokį maršrutą pasirinkti.

    Kam reikalingas priedangų žemėlapis?

    Priedangų žemėlapis padeda suplanuoti kelis realius scenarijus skirtingoms paros dalims: kai esate namuose, darbe, mokykloje ar mieste. Iš anksto susidėliotas veiksmų planas sumažina stresą ir leidžia aiškiau koordinuoti šeimos narių veiksmus, ypač jei ryšys laikinai sutrinka.

    Svarbu atskirti priedangą nuo kitų vietų, kurios gali atrodyti saugios, bet nebūtinai atitinka minimalius apsaugos kriterijus. Dėl to rekomenduojama naudotis oficialiai pateikta informacija ir atnaujinamais duomenimis, o ne vien asmeniniais spėjimais ar socialiniuose tinkluose plintančiais patarimais.

    Kaip pasiruošti iš anksto?

    Pasitikrinus artimiausią priedangą, verta įsivertinti, kaip greitai ją pasiektumėte pėsčiomis, ir numatyti alternatyvą, jei įprastas kelias būtų nepravažiuojamas. Taip pat naudinga aptarti su artimaisiais susitikimo vietą ir susitarimus, ką daryti, jei ekstremali situacija užkluptų skirtingose vietose.

    Gyventojai raginami nelaukti, kol prireiks veikti skubiai, ir priedangų žemėlapį peržiūrėti iš anksto. Žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, gali padėti greičiau reaguoti ir priimti saugesnius sprendimus, kai kiekviena minutė tampa svarbi.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad apsaugotumėte save

    Ramybė ir oficiali informacija

    Pastebėjus neįprastą objektą danguje, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia yra ne panikuoti ir veikti pagal aiškias, iš anksto žinomas taisykles. Tokiose situacijose didžiausią riziką dažnai sukuria smalsumas, delsimas arba bandymas viską aiškintis patiems.

    Specialistai pabrėžia, kad saugumą didina paprasti sprendimai: slėptis pastato viduje, vengti langų, nesibūriuoti lauke ir sekti tik oficialius pranešimus. Informacijos perteklius socialiniuose tinkluose gali klaidinti, todėl prioritetas turėtų būti institucijų pateikiami nurodymai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pamatėte įtartinai besielgiantį droną, pirmas veiksmas yra kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Atvirose erdvėse, balkonuose ar prie langų rizika išauga, todėl geriau rinktis patalpą toliau nuo išorinių sienų ir langų.

    Praktiškai veikia vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, saugesnė vieta yra už dviejų sienų nuo išorės, pavyzdžiui, koridorius ar patalpa be langų. Taip sumažinama tikimybė nukentėti nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo ar smūgio bangos.

    Nukritusio ar įtartino drono liesti negalima, jo negalima nei nešti, nei ardyti, nei bandyti „patikrinti“, kas viduje. Net jei objektas atrodo nekenksmingas, jis gali kelti grėsmę, todėl apie situaciją reikia pranešti telefonu 112 ir laikytis nurodymų.

    Jei turite galimybę, svarbu įsidėmėti kryptį, aukštį ir judėjimo pobūdį, bet tai daryti tik iš saugaus atstumo. Vaizdų ir informacijos apie tokius objektus neviešinimas yra saugumo klausimas, nes realiu laiku paskelbti įrašai gali būti panaudoti kenkėjiškiems tikslams.

    Gavote perspėjimą apie oro pavojų?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, reikia nedelsiant pereiti prie patikimų informacijos šaltinių ir vykdyti nurodymus. Jei esate lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį, o jei tokios galimybės nėra, tinka reljefo įduba ar griovys.

    Jei esate namuose, rekomenduojama trauktis į patalpą be langų arba rūsį, uždaryti langus ir duris, pasirūpinti vaikais, senjorais ir augintiniais. Langai yra viena pažeidžiamiausių vietų, todėl buvimas šalia jų didina sužalojimų riziką net ir tuo atveju, jei sprogimas įvyktų atokiau.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur transporto priemonė būtų kuo labiau pridengta, ir klausytis informacijos per radiją. Ryšio linijos tokiais momentais gali būti perkrautos, todėl skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o informaciją perduoti trumpais, aiškiais pranešimais.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, būtina veikti metodiškai: išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus, užrakinti duris ir pasiimti svarbiausius daiktus. Tam pravartu iš anksto turėti paruoštą krepšį su dokumentais, vandeniu, būtiniausiais vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pagrindinė taisyklė radus įtartiną daiktą yra jo neliesti ir nejudinti. Net ir nedidelis veiksmas gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikytis kuo didesnio atstumo.

    Jei įmanoma, reikėtų pasislėpti už tvirtos konstrukcijos ar pastato ir įvertinti aplinką: pavojų kelia ir virš galvos esantys langai, nes sprogimo atveju stiklo šukės gali sužeisti dideliu spinduliu. Apie radinį būtina pranešti telefonu 112 ir tiksliai nurodyti vietą.

    Kol atvyks pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės neprieitų prie teritorijos, tačiau tai daryti reikia neartėjant prie radinio. Jei esate ne vienas, paprašykite pagalbos nukreipiant žmones ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti, kur pastebėjote objektą.

    Ekspertai pabrėžia, kad geriau pranešti ir suklysti, nei nutylėti realų pavojų: gyventojai neprivalo nustatyti, ar daiktas yra sprogmuo. Tokiose situacijose sprendimą priima specialistai, o gyventojo užduotis yra užtikrinti saugų atstumą ir laiku perduoti informaciją.

    Pasirengimas prasideda nuo įpročių: žinoti, kur artimiausia priedanga, turėti susitartą šeimos ryšio planą ir laikyti būtiniausius daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje. Tokie sprendimai padeda sutaupyti brangaus laiko, kai kiekviena minutė gali būti svarbi.

  • Švenčionių rajone startavo paraiškų priėmimas bendruomenėms: 2026 metais skiriama 30 120 eurų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas priemonei Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Finansavimas skiriamas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų planą.

    Konkursas vykdomas remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 29 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo patvirtintas priemonės įgyvendinimo aprašas Švenčionių rajone. 2026 metais konkursui numatyta 30 120 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Vienam projektui mažiausiai gali būti skiriama 800 eurų, daugiausia – 3 000 eurų. Priemonės tikslas – stiprinti bendruomeniškumą, gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą vietos gyvenvietėse.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 20 dienos iki 2025 metų birželio 8 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias bus vertinama vėliausiai pateikta, jei ji pateikta nepasibaigus terminui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška pildoma valstybine kalba, kompiuteriu, pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiama elektroniniu paštu pdf arba adoc formatu kartu su privalomais priedais. Kitais būdais pateiktos paraiškos nebus vertinamos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikta pasirašyta sąmata, o prireikus ir papildomi dokumentai, pavyzdžiui, įstatai, įgaliojimas ar veiklos ataskaita, jei organizacija veikia trumpiau nei metus. Paraiškos pateikimo vėliau taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansavimas numatytas veikloms, kurios tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus: pilietiškumo ir lyderystės ugdymui, jaunimo užimtumui, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, bendruomenės komunikacijos stiprinimui, sporto ir sveikatinimo iniciatyvoms.

    Taip pat remiamos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvos bei socialinės veiklos, skirtos pažeidžiamesnėms grupėms ir psichologinei gerovei. Įgyvendinant dalį veiklų ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Priemonė apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei tai atitinka aprašo nuostatas. Be to, numatyta galimybė finansuoti bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimo veiklas, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą.

    Pateiktos paraiškos bus registruojamos, o pareiškėjai elektroniniu paštu gaus patvirtinimą su paraiškai suteiktu unikaliu kodu. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais darbo dienomis.

  • Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Gegužės 19 dieną per Kupiškio rajono savivaldybės vadovų ir administracijos skyrių vedėjų rytinį pasitarimą kolektyvui pristatyti du nauji darbuotojai. Jie prisijungė prie Savivaldybės administracijos komandos, kuri kasdien sprendžia gyventojams svarbius organizacinius ir viešųjų paslaugų klausimus.

    Vidaus administravimo skyriuje vyriausiojo specialisto, atsakingo už informacines technologijas, pareigas pradėjo eiti Dalius Janulionis. Savivaldybėje IT specialistų vaidmuo pastaraisiais metais išaugo dėl kibernetinio saugumo reikalavimų, paslaugų skaitmeninimo ir augančios priklausomybės nuo informacinių sistemų.

    Prie komandos taip pat prisijungė Darius Petraitis, dirbsiantis patarėju ir atliksiantis Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas. Ši sritis apima pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos planavimą, institucijų tarpusavio koordinavimą ir veiksmų tęstinumo užtikrinimą, kai sutrinka įprasta infrastruktūros ar paslaugų veikla.

    Naujokams palinkėta sklandžios pradžios

    Naujus kolegas pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas ir Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis. Vadovai linkėjo sėkmės, profesinių iššūkių ir greito įsiliejimo į darbo ritmą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad naujų specialistų patirtis ir kompetencijos turėtų prisidėti prie efektyvesnės administracijos veiklos bei svarbių darbų įgyvendinimo Kupiškio rajono gyventojų labui. Tikimasi, kad stiprinamos IT ir parengties funkcijos padės gerinti paslaugų kokybę ir didinti institucijos atsparumą nenumatytiems sutrikimams.

  • Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Gegužės 15 dieną Pakruojo Vienybės aikštėje surengta akcija „Būk saugus ir pasirengęs“, į kurią pakviesti rajono gyventojai ir miesto svečiai. Renginio tikslas buvo praktiškai supažindinti visuomenę su specialiųjų tarnybų ir civilinės saugos pajėgų darbu bei pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

    Akcijoje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos direktorė Aušra Dvelienė. Taip pat pristatytos savivaldybės parengties ir mobilizacijos funkcijos, kurias renginyje atstovavo patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Daiva Rocienė ir vyriausioji specialistė mobilizacijai Auksė Sabalienė.

    Ką galėjo pamatyti gyventojai?

    Renginio metu savo veiklą ir turimą techniką demonstravo ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos tarnybų atstovai. Gyventojai galėjo iš arti apžiūrėti naudojamas priemones, pasikalbėti su pareigūnais ir sužinoti, kaip veikiama skirtingų incidentų metu.

    Prie programos prisijungė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir Lietuvos kariuomenės karo komendantūrų valdyba. Tokie pristatymai paprastai padeda aiškiau suprasti, kaip koordinuojamas veikimas krizių metu ir kokias užduotis atlieka skirtingos struktūros.

    Akcentas – pasirengimas kasdienybėje

    Renginyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, priminę, kad pasirengimas svarbus ne tik didelių nelaimių atveju. Praktiniai patarimai gyventojams dažniausiai apima pirmosios pagalbos žinias, saugaus elgesio rekomendacijas ir informacijos gavimo kanalus ekstremalių situacijų metu.

    Akcija „Būk saugus ir pasirengęs“ surengta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos iniciatyva. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai yra proga iš arčiau susipažinti su tarnybų darbu ir realiai įvertinti, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo ir bendruomenės saugumo.

  • Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palangos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja Palangos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos keitimą ir kviečia savivaldybės gyventojus įsitraukti į procesą teikiant pastabas bei pasiūlymus. Sprendimų koregavimas, anot iniciatorių, svarbus tam, kad strategija geriau atlieptų besikeičiančius miesto poreikius ir naujus prioritetus.

    Strategijos keitimas vykdomas vadovaujantis Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklėmis, kurias 2024 metų sausio 22 dieną patvirtino vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-74. Taip pat remiamasi 2026 metų balandžio 20 dieną priimtu įsakymu Nr. 1V-314 dėl vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimo.

    Esminis planuojamas pokytis susijęs su gyventojų civilinės saugos švietimo veiklomis, kurias numatoma įtraukti į strategiją. Tikimasi, kad papildomos veiklos padidins palangiškių informuotumą ir padės ugdyti praktinius įgūdžius, reikalingus ekstremaliųjų situacijų metu.

    Tokios priemonės gali apimti gyventojams aktualias temas: kaip elgtis gavus perspėjimo pranešimus, ką turėti namų pasirengimo rinkinyje, kaip pasiruošti elektros ar ryšio sutrikimams ir kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu. Pastaraisiais metais civilinės saugos stiprinimas Lietuvoje tapo vienu iš viešojo sektoriaus prioritetų, todėl savivaldybių ir bendruomenių įsitraukimas vertinamas kaip praktinis atsparumo didinimo pagrindas.

    Vietos veiklos grupė pabrėžia, kad visuomenės įsitraukimas į viešojo valdymo procesus yra svarbi strategijos kokybės dalis. Kuo daugiau gyventojų pateiks konkrečių pastebėjimų, tuo tiksliau galima numatyti priemones, kurios realiai veiktų ir būtų pritaikomos Palangos situacijai.

    Pasiūlymus dėl strategijos keitimo gyventojai gali teikti iki 2026 metų gegužės 26 dienos. Jie priimami elektroniniu paštu projektai@palangavvg.lt arba užpildant anoniminę internetinę apklausą, kuri skelbiama vietos veiklos grupės informaciniuose kanaluose.

  • Vilniaus rajone startuoja civilinės saugos mokymai: kaip pasiruošti 72 valandų savarankiškumui

    Vilniaus rajone startuoja civilinės saugos mokymai: kaip pasiruošti 72 valandų savarankiškumui

    Civilinės saugos mokymai rajone

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda platesnį civilinės saugos mokymų ciklą, skirtą mokykloms, socialinėms įstaigoms ir bendruomenėms. Savivaldybės specialistai planuoja vykti į skirtingas rajono vietas ir praktiškai pristatyti, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas yra aiškūs ir lengvai pritaikomi veiksmai, kurie padėtų žmonėms išlikti ramiems ir priimti tinkamus sprendimus krizių metu. Dėmesys skiriamas ir tam, kad informacija pasiektų skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių gyventojus.

    „Supratimas, kaip elgtis nelaimės, ekstremalios situacijos ar krizės metu, yra ne tik žinios, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi bei aplinkiniais, išlikti ramiai ir priimti tinkamus sprendimus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    72 valandų savarankiškumas ir kuprinė

    Mokymuose aptariamos temos apima informacines grėsmes, šeimos komunikacijos planą, evakuacijos logiką ir pasirengimą bent 72 valandoms savarankiško išbuvimo. Tai praktinis modelis, taikomas ir kitose Europos valstybėse, akcentuojant, kad pirmosios dienos po sutrikimo dažniausiai būna didžiausio neapibrėžtumo laikotarpis.

    Didelė dalis turinio skiriama išvykimo kuprinei ir būtiniausių daiktų principui, kai svarbiausia yra ne daiktų kiekis, o jų funkcija. Mokymuose taip pat aptariama, kaip prisitaikyti, jei šeimoje yra vaikų, senjorų ar asmenų su negalia, ir ką tai keičia ruošiant atsargas.

    Susitikimai Nemenčinėje ir Maišiagaloje

    Vienas iš mokymų vyko Nemenčinės dienos užimtumo centre, kur susitikime dalyvavo centro darbuotojai ir lankytojai. Užsiėmimą vedė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Centro bendruomenei akcentuota, kad civilinė sauga svarbi ne tik namuose, bet ir įstaigose, kur kasdien gaunamos socialinės paslaugos. Tokiose vietose svarbus ir aiškus vaidmenų pasiskirstymas, ir informacijos pritaikymas skirtingoms situacijoms.

    „Tokie renginiai palieka ne tik naujų žinių, bet ir labai žmogišką jausmą – kad esame svarbūs, girdimi ir kartu galime kurti saugesnę bei sąmoningesnę visuomenę“, – sakė Nemenčinės dienos užimtumo centro bendruomenė.

    Anksčiau civilinės saugos edukacija vyko ir Maišiagaloje, kur susitikimuose dalyvavo moksleiviai. Diskusijose su jaunimu aptarta, kaip žmonės reaguoja krizių akivaizdoje, kas padeda išlaikyti ramybę ir kodėl pasirengimas prasideda dar iki konkretaus įvykio.

    Savivaldybė skelbia ketinanti tęsti gyventojų švietimo veiklas, kad kuo daugiau bendruomenių turėtų bazinius įgūdžius ir aiškų veiksmų planą. Praktinių žinių stiprinimas įvardijamas kaip viena svarbiausių priemonių didinant kasdienį atsparumą.

  • Mažeikiai ruošiasi „ORLEN 2026“ civilinės saugos pratyboms: ką išbandys ir kaip bus informuojami gyventojai

    Mažeikių rajono savivaldybėje surengtas tarpinis planavimo pasitarimas, skirtas pasirengti savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinėms jungtinėms pratyboms „ORLEN 2026“. Pratybos numatytos birželio 8 ir 9 dienomis, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas institucijų sąveikai ir gyventojų apsaugai.

    Pasitarime dalyvavo Savivaldybės administracijos, AB „ORLEN Lietuva“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, Karo komendantūros, seniūnijų ir kitų institucijų atstovai. Aptarti pratybų scenarijai, atsakomybės ir praktiniai sprendimai, kurie realios krizės atveju lemia veiksmų greitį.

    Kas bus imituojama pratybose

    Pratybų metu planuojama imituoti pramoninę avariją AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, kai kiltų gaisro ir užteršto oro grėsmė. Tokiais atvejais svarbiausia ne tik operatyvus gelbėtojų darbas, bet ir aiški, laiku pateikta informacija žmonėms, kad jie žinotų, ką daryti pirmosiomis minutėmis.

    Numatyta aktyvuoti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir praktiškai patikrinti sprendimų priėmimo grandinę. Taip pat bus organizuojamas gyventojų perspėjimas, dalinė evakuacija, surinkimo ir priėmimo punktų veikla bei tarpinstitucinis reagavimas.

    Gyventojų perspėjimas ir evakuacija

    Planavimo metu aptarti gyventojų perspėjimo kanalai, informacijos perdavimo tvarka ir ryšio priemonės, kad pranešimai būtų vienodi ir nekeltų painiavos. Taip pat derinti evakavimo maršrutai, galimi eismo ribojimai, viešosios tvarkos užtikrinimas ir veikimas, jei situacija paliestų kelias gyvenamąsias teritorijas.

    Vienas iš akcentų – pasirengimas realiam skambučiui numeriu 112, kuris pratybų metu bus pažymėtas „PRATYBOS“. Toks žymėjimas padeda atskirti mokomąją situaciją nuo tikro pagalbos prašymo ir sumažina riziką apkrauti tarnybas klaidingais iškvietimais.

    Antroji diena: mobilizacinė dalis

    Antrąją pratybų dieną numatyta tarpinstitucinio lygmens mobilizacinė dalis. Bus imituojama mobilizacijos valdymo grupės veikla, persikėlimas į atsarginę darbo vietą ir rekvizicijos procedūros, kurios aktualios plačios apimties krizėse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenė apie pratybas bus informuojama iš anksto, o visa su jomis susijusi informacija bus aiškiai žymima „PRATYBOS“. Informacija planuojama skelbti Savivaldybės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kitais oficialiais kanalais, kad būtų išvengta nepagrįsto nerimo.