Tag: Civilinė sauga

  • Ekstremali situacija: ką daryti pirmosiomis minutėmis ir kokį 72 valandų krepšį namuose verta turėti

    Kodėl svarbiausios pirmos minutės?

    Ekstremali situacija gali kilti staiga, todėl pirmiausia svarbu išlikti ramiems ir įvertinti, ar jums negresia tiesioginis pavojus. Jei kyla gaisras, matote dūmus, girdite sprogimus ar jaučiate stiprų dujų kvapą, nedelskite pasitraukti į saugią vietą ir perspėti kitus.

    Jei esate patalpose, įvertinkite, ar saugu likti viduje, ar būtina evakuotis. Lauke svarbu atsitraukti nuo pastatų, stiklinių vitrinų, elektros laidų ir kitų objektų, kurie gali kelti papildomą riziką.

    Oficiali informacija ir ryšys

    Patikimiausia informacija ekstremalios situacijos metu yra oficialūs pranešimai per radiją, institucijų kanalus ir skubios pagalbos perspėjimus telefone. Venkite gandų socialiniuose tinkluose, nes jie dažnai plinta greičiau nei patikrinami faktai ir gali paskatinti neteisingus sprendimus.

    Ryšiui apkraunant tinklus, skambučiai ne visada pavyksta, todėl verta naudoti trumpąsias žinutes ir susitarti su artimaisiais dėl iš anksto numatyto susitikimo taško. Jei turite galimybę, namuose laikykite baterijomis maitinamą radiją ir atsargines baterijas.

    Kada skambinti 112?

    Skubios pagalbos numeriu 112 reikėtų skambinti tada, kai yra reali grėsmė gyvybei, sveikatai ar turtui, pavyzdžiui, gaisro, avarijos, smurto, staigaus sveikatos sutrikimo ar pavojingo įvykio atveju. Skambinant trumpai ir aiškiai pasakykite vietą, kas nutiko, kiek yra nukentėjusiųjų ir kokios pagalbos reikia.

    Jei situacija nėra skubi, verta ieškoti oficialių nurodymų, kaip elgtis konkrečiu atveju, ir neužimti linijos tiems, kam pagalba būtina nedelsiant. Taip pat svarbu vykdyti gelbėjimo tarnybų, policijos ar kitų atsakingų institucijų nurodymus.

    72 valandų atsargų principas

    Praktikoje dažnai rekomenduojama namuose turėti atsargų bent 72 valandoms, kad nutrūkus tiekimui ar paslaugoms nereikėtų skubiai ieškoti maisto, vandens ar vaistų. Tai ypač aktualu, kai sutrinka elektros tiekimas, ryšys, šildymas arba apribojamas judėjimas.

    Tokios atsargos paprastai apima geriamą vandenį, ilgai negendančius maisto produktus, būtinus vaistus, higienos priemones, žibintuvėlį, baterijas, įkroviklius, pirmosios pagalbos rinkinį ir dokumentų kopijas. Jei šeimoje yra kūdikių ar lėtinių ligų turinčių žmonių, atsargos turi būti pritaikytos jų poreikiams.

    „Svarbiausia turėti aiškų planą šeimai ir žinoti, kur rasti patikimą informaciją, nes panika ir delsimas dažnai sukelia daugiau problemų nei pati situacija“, – sako civilinės saugos specialistai.

    Gyventojams pravartu iš anksto aptarti, kas atsakingas už vaikus, augintinius ir vyresnius šeimos narius, jei tektų skubiai išeiti iš namų. Taip pat verta pasitikrinti, ar turite veikiančius dūmų detektorius, gesintuvą ir ar žinote, kur namuose atjungti elektrą, vandenį ar dujas.

  • Lietuvos kariuomenė perspėja dėl galimo drono sukelto oro pavojaus: ką daryti gyventojams

    Lietuvos kariuomenė perspėja dėl galimo drono sukelto oro pavojaus: ką daryti gyventojams

    Lietuvos kariuomenė paskelbė perspėjimą, kad dėl pastebėto drono tikėtinas oro pavojus. Gyventojai raginami išlikti ramūs ir iš anksto nusimatyti vietą, kur būtų galima greitai pasitraukti, jei situacija paaštrėtų.

    Kariuomenė taip pat primena, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą būtina nedelsiant skambinti numeriu 112. Prie tokio objekto artintis negalima, net jei jis atrodo nekenksmingas ar jau nebeveikia.

    „Išlikite ramūs, nusimatykite saugią vietą. Pastebėję skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą skambinkite 112, prie jo nesiartinkite“, – sakė Lietuvos kariuomenė.

    Tokie pranešimai skelbiami siekiant sumažinti riziką civiliams ir užtikrinti, kad informacija apie galimą grėsmę kuo greičiau pasiektų tarnybas. Praktika rodo, kad didžiausią pavojų kelia bandymai įtartinus radinius fotografuoti iš arti, liesti ar parsinešti.

    Kariuomenė nurodo, kad apie pavojaus pabaigą bus informuojama atskiru pranešimu. Rekomendacijos, kaip elgtis įvairių grėsmių atvejais, skelbiamos oficialiose civilinės saugos atmintinėse.

  • Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė informavo, kad dėl galimo drono buvo kilusi tikėtino oro pavojaus situacija, tačiau šiuo metu oro pavojaus nėra. Gyventojams pranešta, kad jie gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas.

    Kariuomenės teigimu, situacija įvertinta ir papildomų veiksmų gyventojams šiuo metu imtis nereikia. Vis dėlto pabrėžiama, kad svarbu išlikti budriems ir sekti oficialią informaciją.

    Ką reiškia tokie pranešimai?

    Tokio pobūdžio įspėjimai paprastai skelbiami, kai gaunama pirminė informacija apie galimą grėsmę ore ir reikia greitai įvertinti aplinkybes. Vėliau, patikslinus duomenis, institucijos atnaujina žinutę ir nurodo, ar realus pavojus išlieka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dronų naudojimas regione pastaraisiais metais tapo dažnesnis, todėl didėja ir reagavimo svarba. Kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad tiesioginės grėsmės nebuvo.

    Kaip elgtis, jei įspėjimai kartotųsi?

    Gyventojams rekomenduojama pasitikėti tik oficialiais kanalais ir neplatinti nepatvirtintos informacijos. Jei būtų paskelbtas konkretus pavojus, institucijos paprastai nurodo, ar būtina slėptis, vengti langų, ar laikytis kitų civilinės saugos rekomendacijų.

    Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad šiuo metu oro pavojaus nėra, tačiau gyventojų prašoma išlikti budriems. Informacija gali būti atnaujinama, jei situacija keistųsi.

    „Oro pavojaus nėra. Gyventojai, galite palikti priedangas ar saugias vietas. Išlikite budrūs“, – sakė Lietuvos kariuomenė.

  • ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) po pastarojo gyventojų perspėjimo signalo primena, kad ugdymo įstaigų reakcija į krizines situacijas turi būti vienoda ir aiški: gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis mokyklų sureagavo atsakingai, tačiau kai kur vis dar kyla neaiškumų dėl veiksmų sekos. ŠMSM pabrėžia, jog oro pavojaus metu ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra gautas oficialus pranešimas apie pavojaus pabaigą.

    Ko neturėtų daryti mokykla ir tėvai?

    ŠMSM akcentuoja, kad bandymai išleisti vaikus ar organizuoti jų perdavimą tėvams pavojaus metu gali sukelti papildomą riziką. Judėjimas lauke, spūstys prie mokyklų ar chaotiškas išėjimas iš pastato gali trukdyti operatyviems veiksmams ir didinti nesaugumą.

    Tėvams taip pat primenama nevykti į ugdymo įstaigas ir nereikalauti išleisti vaikų, kol galioja perspėjimas. Saugesnis sprendimas tokioje situacijoje yra laikytis nustatytos tvarkos ir laukti oficialios informacijos, kad pavojus baigėsi.

    Ką privalo užtikrinti ugdymo įstaigų vadovai?

    Ministerijos teigimu, kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti galiojantį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame aiškiai numatyti veiksmai skirtingų grėsmių atvejais, įskaitant oro pavojų. Planas neturi būti formalumas, jis turi būti praktiškai pritaikomas ir suprantamas visiems bendruomenės nariams.

    ŠMSM pabrėžia, kad darbuotojai turi būti supažindinti su planu ir instruktuoti, kad realios grėsmės metu sprendimai būtų priimami nedelsiant ir organizuotai. Taip pat svarbu iš anksto sutarti dėl atsakomybių, kas lydi klases, kas tikrina patalpas, kas palaiko ryšį su administracija ir pagalbos tarnybomis.

    Komunikacija su tėvais krizės metu

    Atskiras dėmesys skiriamas komunikacijai: ugdymo įstaigos turi užtikrinti, kad tėvai ar globėjai laiku gautų aiškią informaciją, jog vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta. Ministerija ragina mokyklas iš anksto turėti paruoštus komunikacijos kanalus ir trumpas žinutes, kurios padėtų išvengti panikos.

    ŠMSM primena, kad pagrindinis tikslas oro pavojaus metu yra ne kuo greičiau išleisti vaikus namo, o užtikrinti, kad visi liktų saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Daugiau praktinių rekomendacijų gyventojams dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms skelbiama ir nacionaliniuose informaciniuose kanaluose.

  • Kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai: svarbiausi civilinės saugos žingsniai namuose ir mieste

    Kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai: svarbiausi civilinės saugos žingsniai namuose ir mieste

    Ekstremaliosios situacijos dažnai užklumpa netikėtai, tačiau aiškus planas ir keli iš anksto atlikti veiksmai padeda išvengti panikos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne specialios priemonės, o žinojimas, kur gauti patikimą informaciją ir kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susitarti šeimoje, kaip susisieksite, jei ryšys sutriktų, ir kur susitiksite, jei tektų palikti namus. Taip pat verta įsivertinti, kas namuose ar artimoje aplinkoje galėtų prireikti labiausiai vaikams, senjorams ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

    Kur ieškoti patikimos informacijos?

    Krizės metu itin svarbu remtis oficialiais pranešimais, o ne socialinių tinklų interpretacijomis ar gandais. Patikimiausi šaltiniai paprastai yra institucijų skelbiami pranešimai, taip pat nacionalinės įspėjimo sistemos informacija ir savivaldybių nurodymai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad informacinės atakos ir klaidinanti informacija krizių metu suaktyvėja, todėl verta iš anksto aptarti su artimaisiais, kaip tikrinsite naujienas. Jei pranešimas skamba neaiškiai ar kelia abejonių, pirmiausia reikėtų ieškoti patvirtinimo oficialiuose kanaluose.

    Ką svarbu pasiruošti namuose?

    Praktiškas pasirengimas prasideda nuo būtiniausių kasdienių dalykų, kurie leistų išgyventi trumpą laiką sutrikus paslaugoms. Tai apima vandens ir maisto atsargas, įkrautus ryšio įrenginius, atsarginius energijos šaltinius, pagrindinius vaistus ir dokumentų kopijas.

    Taip pat svarbu įvertinti, kaip elgtis namuose, jei laikinai dingtų elektra ar šiluma, ir kaip saugiai užtikrinti vaikų bei augintinių poreikius. Pasiruošimas neturi būti brangus, dažniausiai pakanka sistemingai susidėti tai, ką daugelis ir taip naudoja kasdien.

    Perspėjimo signalai ir veiksmai pirmosiomis minutėmis

    Išgirdus perspėjimo signalą ar gavus oficialų pranešimą, svarbiausia yra nedelsiant įsiklausyti į nurodymus ir nepasikliauti spėlionėmis. Jei rekomenduojama likti patalpose, būtina tai padaryti ir pasirūpinti, kad artimieji žinotų, kur esate.

    Jeigu pranešama apie galimus techninius incidentus, stichijas ar kitokias grėsmes, įskaitant dronų keliamus pavojus, gyventojams patariama laikytis saugaus atstumo, nefotografuoti rizikingose vietose ir netrukdyti pagalbos tarnybų darbui. Išankstinis planas, aiškūs šeimos susitarimai ir patikimos informacijos šaltiniai dažnai lemia, ar situacija bus suvaldyta ramiai.

    Nuolat atnaujinama civilinės saugos informacija ir praktinės rekomendacijos skelbiamos svetainėje lt72.lt. Joje galima rasti patarimų apie pasirengimą namuose, veiksmus gavus perspėjimus bei elgesį skirtingų grėsmių atvejais.

  • Marijampolė po oro pavojaus įvertino priedangas: ką savivaldybė keis, kad gyventojams būtų aiškiau

    Marijampolė po oro pavojaus įvertino priedangas: ką savivaldybė keis, kad gyventojams būtų aiškiau

    Po dalyje Lietuvos paskelbto oro pavojaus Marijampolės savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame aptartas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis į susitikimą pakvietė savivaldybės įstaigų atstovus, kad būtų peržiūrėta, kas veikia gerai, o kur dar yra spragų.

    Nors regione reali grėsmė nekilo, patirtis parodė, kad tokiais momentais gyventojams dažnai pritrūksta aiškių atsakymų. Daugiausia klausimų kyla dėl to, kur eiti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir ar žmonės žino artimiausią priedangą.

    Priedangos ir ženklinimas

    Pasitarime akcentuota, kad pasirengimas neturi apsiriboti tik procedūromis dokumentuose. Įstaigoms rekomenduota iš naujo įsivertinti priedangų būklę, jų prieinamumą skirtingu paros metu ir tai, ar ženklinimas gyventojams yra pakankamai matomas bei suprantamas.

    Taip pat aptarta, kad svarbu turėti aiškų vidinį veiksmų planą, kurį darbuotojai galėtų pritaikyti praktiškai, o ne tik teoriškai. Tokiose situacijose žmonės sprendimus turi priimti greitai, todėl iš anksto sutarti veiksmai sumažina sumaištį.

    Pratybos, o ne vien planai

    Įstaigos paragintos organizuoti vidines pratybas ir periodiškai atnaujinti instrukcijas. Savivaldybėje pabrėžta, kad pratybos padeda įvertinti realų pasirengimo lygį, įskaitant evakuacijos maršrutus, atsakingų asmenų vaidmenis ir informacijos perdavimo grandinę.

    Pasak savivaldybės, vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti, kad darbuotojai veiktų ramiai ir užtikrintai, o gyventojai gautų aiškią, laiku pateiktą informaciją. Tam būtinas ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad pranešimai nekirstų vieni kitiems ir nekeltų papildomo neapibrėžtumo.

    Ką gyventojams svarbu padaryti dabar

    Marijampolės savivaldybė ragina gyventojus iš anksto pasidomėti artimiausiomis priedangomis ir sekti oficialią informaciją, kai skelbiami perspėjimai. Taip pat primenama, kad didžiausią saugumą suteikia ne baimė, o žinojimas, ką daryti ir kur kreiptis, jei situacija kartotųsi.

    Savivaldybė nurodo, kad pasirengimo stiprinimas bus tęsiamas, o prioritetas teikiamas praktiniams sprendimams, kurie sumažintų gyventojų neaiškumą ir padėtų greičiau orientuotis perspėjimo metu.

  • Ugdymo įstaigoms: ką daryti išgirdus perspėjimo sirenas ir kaip pasiruošti krizinei situacijai

    Gyventojų perspėjimo signalai ir kitos krizės situacijos ugdymo įstaigoms reiškia pareigą veikti greitai, aiškiai ir pagal iš anksto parengtą planą. Mokykloms ir darželiams svarbiausia užtikrinti vaikų saugumą, operatyviai informuoti bendruomenę ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

    Perspėjimo sirenos paprastai naudojamos informuoti apie galimą pavojų, kai būtina nedelsiant sekti oficialią informaciją. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia patikrinti, ar veikia ryšio kanalai, kuriais gaunami pranešimai, ir paskirti atsakingus darbuotojus, kurie koordinuotų veiksmus vietoje.

    Kaip elgtis išgirdus sirenas?

    Išgirdus perspėjimo signalą, ugdymo įstaiga turi nedelsdama pereiti prie nustatyto veiksmų algoritmo: nutraukti veiklas, užtikrinti, kad visi vaikai ir darbuotojai būtų prižiūrimi, o grupės ar klasės išliktų kartu. Svarbu vengti chaoso, todėl praktikoje būtina aiški komandų grandinė ir iš anksto suderintos atsakomybės.

    Vienas pirmųjų žingsnių yra gauti oficialias instrukcijas ir sekti patikimą informaciją. Jeigu nurodoma likti patalpose, dažniausiai taikomas laikino slėpimosi principas: vaikai perkeliami į saugesnes patalpas, ribojamas išėjimas į lauką, o durys ir langai laikomi uždaryti tiek, kiek reikalauja situacija.

    Evakuacija ir vaikų apskaita

    Jei skelbiama evakuacija, svarbiausia yra tvarka ir apskaita. Kiekviena klasė ar grupė turi iš anksto žinoti maršrutą, susirinkimo vietą, o pedagogai privalo turėti sąrašus, kad būtų galima greitai patikrinti, ar visi vaikai yra kartu.

    Ypatingą dėmesį reikia skirti vaikams, kuriems reikalinga papildoma pagalba: turintiems negalią, sveikatos sutrikimų ar patiriantiems stiprų stresą. Tokiais atvejais iš anksto parengti individualūs sprendimai ir atsakingi asmenys sumažina riziką ir leidžia išvengti vėlavimų.

    Komunikacija su tėvais ir pasirengimas

    Krizės metu komunikacija su tėvais turi būti aiški ir saikinga: pateikiama tik tai, kas patvirtinta, nurodomi konkretūs veiksmai ir kontaktai. Praktika rodo, kad iš anksto suderinti kanalai, pavyzdžiui, trumpųjų žinučių sistemos ar oficialūs įstaigos pranešimai, padeda sumažinti skambučių srautą ir klaidinančią informaciją.

    Ilgalaikį pasirengimą lemia reguliarūs mokymai ir pratybos, procedūrų atnaujinimas bei aiškiai suformuotos taisyklės darbuotojams. Ugdymo įstaigoms taip pat svarbu periodiškai įsivertinti, ar pakanka pirmosios pagalbos priemonių, ryšio įrangos ir ar visi darbuotojai žino, kur rasti veiksmų planą.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausiai veikia paprastos ir nuosekliai kartojamos procedūros, kurios tinka skirtingiems scenarijams. „Svarbiausia yra iš anksto sutarti veiksmus, o pavojaus metu laikytis vieno aiškaus plano ir sekti oficialias instrukcijas“, – sakė civilinės saugos ekspertai.

    Ugdymo įstaigoms rekomenduojama nuolat peržiūrėti pasirengimą atsižvelgiant į kintančias grėsmes ir technologijas, kuriomis platinami perspėjimai. Kuo aiškesnis vidinis susitarimas ir kuo geriau apmokyta bendruomenė, tuo mažesnė rizika, kad krizės metu bus padaryta lemtingų klaidų.

  • Galimai fiksuotas dronas Utenos rajone: „Raudona“ signalas, bet Panevėžiui pavojaus nėra

    Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė, kad Utenos rajone galimai užfiksuotas dronas, todėl paskelbtas signalas „Raudona“. Kartu dalis gyventojų, taip pat ir Panevėžyje, gavo perspėjimo žinutes su raginimu vykti į priedangas.

    Institucijos pabrėžia, kad šis raginimas skirtas Utenos rajono gyventojams. Panevėžio miestui šiuo metu tiesioginio oro pavojaus nėra, todėl gavus pranešimą gyventojai raginami reaguoti ramiai ir nepasiduoti panikai.

    Svarbiausia išlikti budriems, sekti oficialią informaciją ir vadovautis Nacionalinio krizių valdymo centro bei kitų atsakingų institucijų pranešimais. Veiksmų imtis reikėtų tik tuo atveju, jei būtų gautos patikslintos perspėjimo žinutės apie oro pavojų Panevėžio apskrityje.

    Jei būtų paskelbtas pavojus Panevėžio apskrityje, daugiabučių namų gyventojai turėtų nedelsdami eiti į namo rūsį arba artimiausią specialiu ženklu pažymėtą priedangą. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyktų, tinkamos ir į rūsį panašios, nuo išorės atskirtos patalpos.

    Taip pat raginama neplatinti nepatvirtintos informacijos socialiniuose tinkluose, nes gandai gali trukdyti operatyviam institucijų darbui. Dėl civilinės saugos klausimų gyventojai gali kreiptis į visą parą veikiančią konsultavimo liniją 1856.

  • Gautas perspėjimas telefonu: ką daryti iškart ir kaip iš anksto pasiruošti 72 valandoms

    Gautas perspėjimas telefonu: ką daryti iškart ir kaip iš anksto pasiruošti 72 valandoms

    Perspėjimas dar nereiškia pavojaus

    Gyventojų perspėjimo sistema sukurta tam, kad žmonės greitai sužinotų apie galimą grėsmę ir gautų aiškias instrukcijas. Net jei vėliau paaiškėja, kad pavojus nepasitvirtino, svarbiausia yra žinoti, kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.

    Specialistai pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl skubotų sprendimų ir informacijos trūkumo. Todėl iš anksto aptartas šeimos planas ir paruoštos atsargos padeda veikti ramiai ir nuosekliai.

    Kaip gyventojai perspėjami?

    Apie gresiantį pavojų gyventojai gali būti informuojami keliais kanalais: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, taip pat per Lietuvos radiją ir televiziją. Kai kuriose vietovėse informaciją papildomai gali perduoti gelbėjimo tarnybos ar savivaldybės atstovai.

    Kad įspėjimai pasiektų telefoną, būtina, kad įrenginyje būtų įjungta korinio transliavimo funkcija. Jei jos neįjungsite, galite negauti skubių pranešimų net ir tada, kai jie siunčiami visiems konkrečioje teritorijoje esantiems žmonėms.

    Pasiruoškite iš anksto

    Rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga, ir namuose susitarti, kaip elgsitės skirtingose situacijose. Planas turėtų apimti susisiekimo būdą, susitikimo vietą ir atsakingus veiksmus, jei šeimos nariai yra skirtingose vietose.

    Institucijos ragina turėti būtiniausių atsargų bent 3 paroms, tai yra 72 valandoms. Toks laikotarpis dažniausiai minimas civilinės saugos rekomendacijose, nes ekstremalios situacijos pradžioje pagalba ir tiekimas gali vėluoti.

    Ką turėti skubios pagalbos krepšyje?

    Skubios pagalbos krepšys turėtų būti paruoštas taip, kad jį galėtumėte pasiimti per kelias minutes. Į jį verta įsidėti asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto ir pirmosios pagalbos rinkinį.

    Taip pat pravers būtini vaistai, žibintuvėlis, radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis, telefono įkroviklis ir išorinė baterija. Svarbių dokumentų kopijas patariama laikyti atskirai arba elektroninėje laikmenoje.

    Kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą?

    Jei signalą išgirdote būdami namuose, išlikite ramūs, užgesinkite šviesą ir užtraukite užuolaidas. Jei įmanoma, langų stiklus galima apklijuoti lipnia juosta, o slėptis patariama rūsyje, cokoliniame aukšte arba vidiniame koridoriuje, toliau nuo langų.

    Jei esate lauke, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos ir venkite atvirų vietų. Tinka požeminės perėjos, tuneliai, taip pat gilūs grioviai ar daubos, jei nėra kitos saugesnės vietos.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje ir įsijunkite automobilio radiją, kad galėtumėte sekti oficialius pranešimus. Sprendimus dėl tolesnio judėjimo reikėtų priimti tik vadovaujantis institucijų nurodymais ir įvertinus realias aplinkybes.

    Pastebėjus droną

    Pastebėjus droną, prie jo artintis ar jį liesti yra draudžiama. Laikykitės saugaus atstumo ir nedelsdami praneškite skubios pagalbos telefonu 112, o jei galite, nurodykite tikslią vietą arba koordinates.

    Taip pat svarbu nepublikuoti nuotraukų ar vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose. Tokia informacija gali pakenkti tarnybų darbui ir sukelti papildomą riziką.

    Ekstremalios situacijos metu svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją ir padėti šalia esantiems, ypač senjorams ar žmonėms, kuriems gali reikėti pagalbos. Kuo geriau pasiruošite iš anksto, tuo mažiau vietos liks panikai ir klaidoms.

  • Skubus pranešimas gyventojams: prašoma nedelsiant eiti į priedangas ir laikytis saugumo nurodymų


    SKUBUS PRANEŠIMAS GYVENTOJAMS

    Gyventojų prašome nedelsiant eiti į artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą.

    Jei esate pastate – eikite į rūsį, cokolinį aukštą, vidinį koridorių ar kitą patalpą be langų.

    ei esate lauke – kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio, griovio ar kitos saugesnės vietos. Venkite atvirų erdvių.

    Jei vairuojate – sustokite saugioje vietoje, venkite atvirų vietų, tiltų, elektros linijų ir kitų pavojingų objektų.

    ❗ Išlikite ramūs, klausykite oficialių institucijų nurodymų ir padėkite šalia esantiems žmonėms – ypač senjorams, vaikams ir asmenims, kuriems gali prireikti pagalbos.

    ☎️ Pastebėję skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, nesiartinkite prie jo ir skambinkite 112.

     Informaciją apie priedangas rasite:
    www.zarasai.lt
    www.lt72.lt

    Sekite tik oficialią informaciją. Apie situacijos pasikeitimus informuosime papildomai.