CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti antrąjį projekto VRM-003-K-056 „Priedangų infrastruktūros modernizavimas“ etapą. Savivaldybė skelbia, kad darbais siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir sumažinti rizikas gyventojų saugumui.

    Šiame etape numatyta investuoti į penkias priedangas, esančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose Naujojoje Akmenėje ir Ventoje. Planuojama, kad atnaujinimai padės užtikrinti saugesnes sąlygas gyventojams, kai priedangos būtų reikalingos krizių ar nelaimių metu.

    Pagrindinis numatytas sprendimas visose penkiose vietose yra apsauginių skydų langams įrengimas. Tokios priemonės paprastai siejamos su poreikiu sumažinti stiklo šukių ir antrinių fragmentų keliamą pavojų, kai įvyksta sprogimo banga ar kiti staigūs poveikiai pastatui.

    Dar keturiose įstaigose planuojama įrengti mobilias nuovažas, kad įėjimai ir išėjimai būtų patogesni riboto judumo asmenims. Taip pat numatyta įsigyti elektros generatorius, kurie leistų palaikyti būtinas funkcijas sutrikus elektros tiekimui.

    Dviejose priedangose bus įrengiami autonominiai dūmų signalizatoriai ir vėdinimo sistemos. Pagal poreikį taip pat bus atliekami vidinių konstrukcijų išmontavimo darbai, įrengiamas pagrindas ir įsigyjami pagalbos priemonių komplektai, reikalingi nelaimės atveju.

    Savivaldybė pabrėžia, kad modernizacija skirta platesniam atsparumui didinti, įtraukiant ir asmenis su negalia, kuriems ekstremaliosios situacijos kelia didesnę riziką. Tikimasi, kad atnaujintos priedangos padės efektyviau organizuoti gyventojų saugumą ir sumažinti pažeidžiamumą įvairių nelaimių metu.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę Nr. 07-019-10-04-01, kuria siekiama stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius. Nurodoma projekto trukmė yra nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų spalio.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, tokio pat dydžio numatytas ir finansavimas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o vykdytojas yra Akmenės rajono savivaldybės administracija.

  • Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Svečių diena karinėje vadavietėje

    Gegužės 12 dieną Molėtų rajone veikiančioje karinėje vadavietėje surengta tarptautinių pratybų svečių diena. Į renginį pakviesti savivaldybių atstovai iš arčiau susipažino su sąjungininkų ir Lietuvos pajėgų veikimu bei sprendimų priėmimo grandine.

    Anykščių rajono savivaldybei renginyje atstovavo administracijos vyriausioji specialistė (mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai) Aurėja Žiaugrytė ir patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė. Jų darbas savivaldybėje tiesiogiai susijęs su pasirengimu krizinėms situacijoms ir institucijų sąveika.

    Kodėl akcentuojama priimančiosios šalies parama

    Renginį organizavo Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, o pristatymuose daug dėmesio skirta priimančiosios šalies paramai. Tai praktinių sprendimų visuma, apimanti sąjungininkų pajėgų priėmimą, judėjimo koordinavimą, logistiką, ryšį su civilinėmis institucijomis ir vietos infrastruktūros panaudojimą.

    Tokiose pratybose savivaldybių vaidmuo yra ne tik formalus dalyvavimas, bet ir realių procedūrų pasitikrinimas. Nuo to, kaip greitai ir tiksliai veikia vietos institucijos, priklauso, ar sąjungininkai gali sklandžiai vykdyti užduotis Lietuvos teritorijoje.

    „Tokio masto pratybos leidžia praktiškai įvertinti, kaip veikia civilinių ir karinių institucijų sąveika. Sklandus sąjungininkų pajėgų veikimas Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo mūsų pasirengimo bendradarbiauti“, – po renginio teigė Anykščių rajono savivaldybės atstovės.

    Ką savivaldybių atstovai pamato vadavietėje

    Svečių dienos metu dalyviai supažindinti su pratybų eiga, strateginiais tikslais ir užduočių vykdymu. Vadavietėje akcentuota, kaip planuojamos operacijos, kaip derinami veiksmai tarp skirtingų šalių padalinių ir kokie informacijos srautai lemia sprendimų greitį.

    Taip pat aptartas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės gynybos architektūroje. Tokie susitikimai leidžia aiškiau suderinti, kuriose grandyse šauliai, kariuomenė ir civilinės institucijos papildo vieni kitus, o kur būtina iš anksto susitarti dėl procedūrų.

    Anykščių rajono savivaldybei tokia patirtis svarbi dėl praktinio pasirengimo: ryšių su partneriais stiprinimo, informacijos apsikeitimo kanalų patikrinimo ir vietos išteklių planavimo. Savivaldybės parengties specialistams tai suteikia aiškesnį vaizdą, kaip krizės atveju turėtų veikti priėmimo, koordinavimo ir paramos mechanizmai.

    Nuoseklus įsitraukimas į pratybų pristatymus ir bendras darbas su Lietuvos šaulių sąjunga bei sąjungininkais padeda palaikyti pasirengimą ir mažina neapibrėžtumą, kai sprendimus reikia priimti greitai. Savivaldybė teigia, kad tokios patirtys stiprina bendrą šalies saugumą ir vietos institucijų atsparumą.

  • Maišiagaloje su jaunimu aptarta civilinė sauga: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir veikti krizėje

    Maišiagaloje su jaunimu aptarta civilinė sauga: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir veikti krizėje

    Gegužės 4 dieną Maišiagaloje surengtame susitikime su jaunimu pagrindinis dėmesys skirtas civilinei saugai ir praktiniam pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Renginyje dalyvavę mokiniai aptarė, kaip atpažinti rizikas, iš anksto planuoti veiksmus ir išlaikyti ramybę netikėtų įvykių metu.

    Susitikimą organizavo VšĮ „Vilniaus socialinis klubas“. Į diskusiją įsitraukė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos ir Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos moksleiviai.

    Į renginį pakviestas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos specialistas Dariusz Litwinowicz dalijosi įžvalgomis apie tai, kas svarbiausia pirmosiomis krizės minutėmis. Pokalbiuose akcentuota, kad pasirengimas prasideda ne nuo pagalbos tarnybų atvykimo, o nuo namų ir mokyklos lygmens įpročių.

    Jaunimas diskutavo, kodėl žmonių elgsena ekstremaliose situacijose skiriasi, kas padeda nepasimesti ir kaip iš anksto susitarti dėl veiksmų su artimaisiais. Aptarta ir tai, kad aiškus šeimos planas bei žinojimas, kur rasti patikimą informaciją, mažina paniką ir padeda greičiau priimti sprendimus.

    Praktinių užsiėmimų metu dalyviai atliko situacijų valdymo pratimus, modeliavo galimus scenarijus ir vertino, kokie sprendimai būtų saugiausi skirtingomis aplinkybėmis. Taip pat išryškintas bendruomenės vaidmuo, nes koordinuota kaimynų, mokyklos ir institucijų komunikacija gali tapti lemiamu veiksniu krizės metu.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad civilinė sauga nėra vien teorija, o kasdieniai įgūdžiai, kuriuos verta ugdyti nuosekliai. Susitikimas Maišiagaloje tapo proga jaunimui ne tik gauti žinių, bet ir praktiškai išbandyti, kaip veikia pasirengimo principai realistiškose situacijose.

  • Kauno rajone už 388 800 eurų bus modernizuojamos priedangos: ką numato VRM projektas ir terminai

    Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (VRM-003-K-017), finansuojamą Valstybės gynybos fondo lėšomis. Projektu siekiama sustiprinti civilinę saugą ir pagerinti gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių bei ekstremaliųjų situacijų atvejais.

    Projektui numatyta iki 100 proc. tinkamų išlaidų finansavimo, o bendra finansuojamoji dalis siekia ne daugiau kaip 388 800 eurų. Savivaldybė nurodo, kad lėšos bus skiriamos tiek projektavimo darbams, tiek konkrečioms priedangų įrengimo ir pritaikymo priemonėms.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Finansuojamos priemonės apima pastatų konstrukcijų ekspertizę arba būklės patikrą, taip pat priedangų įrengimo projektinės dokumentacijos parengimą. Numatyti ir evakuacinių išėjimų įrengimo darbai, įskaitant evakuacinį apšvietimą, kad priedangos būtų saugios naudoti ir sutrikus įprastam elektros tiekimui.

    Didelis dėmesys skiriamas prieinamumui: planuojama pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims. Taip pat numatytos priemonės langų apsaugai, pavyzdžiui, apsauginiai skydai, langų ertmių užmūrijimas ar kiti sprendimai, mažinantys stiklo šukių keliamą riziką.

    Techninė dalis apima konstrukcijų stiprinimą, jei jos neatitinka statybos reglamentuose numatytų apkrovų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą arba autonominius dūmų signalizatorius. Projekte įtrauktas vėdinimo sistemų įrengimas arba sutvarkymas, rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai, taip pat belaidžio interneto prieigos taškų įrengimas.

    Numatoma ir bazinė buitinė infrastruktūra: grindų įrengimas, biotualetų įsigijimas, geriamojo vandens talpyklos, sulankstomos kėdės ir arba sulankstomos lovos. Taip pat planuojama įsigyti pagalbos priemonių, reikalingų nelaimės atveju, kad priedangos galėtų veikti ne tik kaip laikina slėptuvė, bet ir kaip funkcionalus kolektyvinės apsaugos statinys.

    Ko tikimasi pasiekti?

    Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą kolektyvinės apsaugos statiniuose planuojama sudaryti sąlygas laikinai apgyvendinti 1 125 gyventojus. Tikslas yra ne vien fizinis patalpų sutvarkymas, bet ir priedangų parengties didinimas, kad jos ekstremaliosios situacijos metu galėtų veikti nepertraukiamai.

    Projektas siejamas su platesniu civilinės saugos stiprinimo kontekstu: regiono pasirengimu reaguoti į krizes, karines ir hibridines grėsmes, taip pat su branduolinės saugos rizikomis kaimynystėje ir karo Ukrainoje keliamomis pamokomis. Savivaldybė akcentuoja, kad priemonės turėtų mažinti gyventojų pažeidžiamumą ir pagerinti apsaugą, įskaitant žmones su negalia.

    Kokie terminai ir finansavimo sąlygos?

    Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis numatytas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo projekto sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad realūs darbų grafikai priklausys nuo sutartinių terminų, pirkimų procedūrų ir konkrečių objektų parengties.

    Finansavimas skiriamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, todėl projektas yra nacionalinių civilinės saugos ir atsparumo didinimo priemonių dalis. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į priedangas orientuotos į praktinį pasirengimą, kai svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir elementarios sąlygos žmonėms išbūti ilgiau nei kelias valandas.

    „Projektu siekiama sustiprinti pasirengimą valdyti krizes ir užtikrinti geresnes gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių atvejais“, – teigiama Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

  • Zarasuose startuoja „Senjorų turas“: konkurse laukiamos 4–5 narių komandos ir praktinės užduotys

    Zarasuose startuoja „Senjorų turas“: konkurse laukiamos 4–5 narių komandos ir praktinės užduotys

    Zarasuose gegužės 20 dieną vyks konkursas „Senjorų turas“, į kurį aktyvūs rajono senjorai kviečiami suburti komandas ir pasitikrinti žinias. Renginį organizuoja Zarasų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės, akcentuojančios saugumo ir sveikatos temas.

    Organizatorių teigimu, komandas turėtų sudaryti 4–5 dalyviai, o užduotys bus ir teorinės, ir praktinės. Dalyvių lauks situacijos iš kasdienybės, kurios padės prisiminti, kaip atpažinti rizikas, saugiau elgtis viešose erdvėse ir namuose bei stiprinti sveikatai palankius įpročius.

    Prie iniciatyvos jungiasi ir partneriai: Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei civilinės saugos atstovė. Jie parengs užduotis ir dalinsis praktiniais patarimais, aktualiais įvairiose gyvenimiškose situacijose.

    Kur ir kada vyks renginys

    „Senjorų turas“ vyks Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre, Vytauto g. 1, Zarasuose. Pradžia numatyta 10.00 valandą.

    Registracija vyksta iki gegužės 18 dienos. Dėl dalyvavimo galima kreiptis telefonu +370 683 96756 arba el. paštu rosita.gurskaja@policija.lt.

    Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik varžytis, bet ir prasmingai praleisti laiką bendraminčių būryje, pasikeisti patirtimis ir parsinešti kasdienybėje pritaikomų žinių. Dalyvauti kviečiami visi rajono senjorai, norintys aktyviai įsitraukti.

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato informacija.

  • Nemokami civilinės saugos mokymai Ignalinoje: kaip pasiruošti krizei ir ką turėti evakuacijos krepšyje

    Nemokami civilinės saugos mokymai Ignalinoje: kaip pasiruošti krizei ir ką turėti evakuacijos krepšyje

    Ignalinoje gegužės 27 dieną rengiami nemokami praktiniai civilinės saugos mokymai Pasiruošę bet kam, skirti gyventojų pasirengimui krizinėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Organizatoriai kviečia visus norinčius sustiprinti praktinius įgūdžius ir geriau suprasti, kaip elgtis netikėtai sutrikus įprastoms paslaugoms.

    Mokymai vyks nuo 16.00 valandos Ateities g. 23, Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje. Dalyvių prašoma registruotis iš anksto, registracijos formoje pasirenkant miestą, kuriame planuojama dalyvauti.

    Užsiėmimų metu aptariama, kaip pasirengti netikėtoms situacijoms namuose, ką verta turėti kasdienėje atsargų dėžėje ir evakuacijos krepšyje. Taip pat daug dėmesio skiriama veiksmams dingus elektrai, sutrikus ryšiui, prireikus greitai priimti sprendimus dėl šeimos saugumo.

    Pastaraisiais metais civilinė sauga Lietuvoje vis dažniau akcentuojama kaip kasdienio pasirengimo dalis, ypač kalbant apie trumpalaikius infrastruktūros sutrikimus, audras ir kitus reiškinius, galinčius paveikti elektros tiekimą ar ryšį. Mokymų organizatoriai pabrėžia, kad aiškus šeimos planas ir iš anksto sukomplektuotos priemonės padeda sumažinti stresą ir klaidų tikimybę pirmosiomis valandomis.

    Visi mokymus išklausę dalyviai gaus sertifikatą ir bilietą į Naktinio krepšinio renginį Kaune birželio 20 dieną. Taip pat nurodoma, kad vienas dalyvis turės galimybę laimėti VIP patirtį dviem asmenims „Žalgirio“ sezono atidarymo rungtynėse ir kitų prizų.

    Mokymai yra nemokami ir atviri visiems, o juos rengia „Žalgirio“ ir „Baltijos lizdo“ iniciatyva Žalioji tribūna kartu su LT72. Mokymus veda pilietinio pasipriešinimo ir pasirengimo krizėms instruktorius Liudas Basiulis, taip pat prisideda LT72 ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai.

  • „Delfi“ iniciatyva „Saugu“ atvyksta į Birštoną: ką daryti išgirdus pavojaus signalą telefone?

    „Delfi“ iniciatyva „Saugu“ jau trečius metus vyksta į skirtingas Lietuvos vietoves, kad gyventojai galėtų tiesiogiai užduoti klausimus apie kasdienį ir krizinį saugumą. Tokie susitikimai skirti ne tik informuoti, bet ir padėti žmonėms aiškiau suprasti, kaip elgtis realiose situacijose.

    Šį kartą iniciatyvos komanda lankysis Birštone. Susitikime dalyvaus „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis ir Kauno regiono elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys.

    Organizatoriai sako, kad dažniausias gyventojų rūpestis susijęs su praktiniais veiksmais, kai perspėjimai pasiekia telefoną. Žmonės nori aiškiai žinoti, ar gavus aliarmą jau reikia slėptis, kur ieškoti patikimos informacijos ir kokių veiksmų imtis pirmiausia.

    Susitikimo metu bus kalbama apie saugumo situacijas, pasirengimą ir tai, ką kiekvienas gali padaryti jau šiandien, nelaukdamas krizės. Taip pat bus skirta laiko klausimams, todėl gyventojai kviečiami ateiti su konkrečiais scenarijais, kurie kelia nerimą jų šeimai ar bendruomenei.

    Susitikimas vyks 2026 metų gegužės 19 dieną 10.00 valandą Birštono kurhauze, B. Sruogos g. 2. Renginio informacija skelbiama kaip „Delfi“ ir Birštono savivaldybės iniciatyva.

  • Metro ne tik Varšuvoje ir Krokuvoje: ministerija vertina požeminio transporto plėtrą 10 miestų

    Lenkijos Infrastruktūros ministerija tęsia analizes, ar metro projektai galėtų būti vystomi ne tik Varšuvoje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė ministras Dariuszas Klimczakas, pabrėžęs, kad sprendimai turi atsakyti į augančias transporto spūstis ir gyventojų mobilumo poreikius.

    Pasak ministro, vertinama maždaug 10 didžiausių Lenkijos miestų, kuriuose metro ar panašaus tipo požeminės sistemos galėtų tapti ilgalaikiu sprendimu. Projektas darbiniu pavadinimu vadinamas Metro Polska ir, ministro teigimu, galėtų būti įgyvendinamas kaip nacionalinės valdžios ir savivaldybių susitarimas.

    Metro ir civilinė sauga

    Analizėse akcentuojamas ir vadinamasis dvejopos paskirties principas, kai infrastruktūra planuojama taip, kad prireikus tarnautų ne tik transportui, bet ir gyventojų apsaugai. Ministerija šį aspektą sieja su naujais reikalavimais, atsirandančiais po priimtų sprendimų dėl civilinės saugos stiprinimo.

    „Norime spręsti didžiausias susisiekimo problemas ten, kur jos jau egzistuoja, bet taip pat ir užbėgti joms už akių“, – sakė Dariuszas Klimczakas.

    Ką jau turi ir planuoja miestai

    Šiuo metu Lenkijoje metro veikia tik Varšuvoje, kur keleiviai naudojasi dviem linijomis. Tuo metu Krokuvoje sprendimas dėl metro statybos jau priimtas, o miestas yra paskelbęs planus pirmąją liniją atidaryti maždaug po 10 metų.

    Pagal viešintą Krokuvos viziją, ateityje mieste galėtų atsirasti dvi linijos, kurių bendras ilgis siektų apie 29 kilometrus. Ministerija pabrėžia, kad vykdomi vertinimai nėra pradėti neseniai, o rezultatus tikimasi pristatyti artimiausiu metu.

  • Telšių rajone bus atnaujintos 6 priedangos: pasirašyta beveik 200 tūkst. eurų sutartis

    Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašė sutartį dėl priedangų infrastruktūros stiprinimo projekto antrojo etapo.

    Projektas skirtas didinti priedangų atsparumą ir prieinamumą Telšių rajone, kad ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju gyventojai turėtų saugesnes, geriau pritaikytas vietas laikinai slėptis.

    Beveik 200 tūkst. eurų iš Gynybos fondo

    Bendra projekto vertė siekia 199 328,75 euro. Nurodoma, kad projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, savivaldybės nuosavų lėšų šiame etape nenumatyta.

    Įgyvendinimo laikotarpis planuojamas nuo 2026 metų antrojo ketvirčio iki 2027 metų ketvirtojo ketvirčio. Projektas įgyvendinamas pagal civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, orientuotą į pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Ką planuojama padaryti Telšių rajone?

    Projekto tikslas – pagerinti Telšių rajone esančių priedangų technines charakteristikas, kurios tiesiogiai lemia gyventojų saugumą ir galimybes priedangomis naudotis realios grėsmės metu.

    Skelbiama, kad bus vystoma 6 priedangų infrastruktūra ir jos aprūpinamos reikalingomis priemonėmis. Numatyta užtikrinti, kad šios priedangos atitiktų II ir III lygio reikalavimus.

    Kam tai aktualiausia?

    Tikslinė grupė – Telšių rajono gyventojai, kurie oro pavojaus, tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo bei kitų kinetinių grėsmių atveju galėtų pasinaudoti priedanga.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema savivaldybėse įgavo naują svorį: daugiau dėmesio skiriama ne tik priedangų skaičiui, bet ir jų realiam funkcionalumui, prieinamumui bei aiškiai komunikacijai gyventojams, kur ir kada slėptis.