CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Kėdainių rajono Šėtoje paskelbtas oro pavojus atšauktas: gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Kėdainių rajono Šėtoje paskelbtas oro pavojus atšauktas: gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Kėdainių rajono Šėtos seniūnijos gyventojai šiandien gavo Gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos pranešimą apie galimą oro pavojų. Žmonių buvo prašoma vykti į artimiausias priedangas ir laikytis saugumo nurodymų.

    Vėliau pranešta, kad perspėjimas atšauktas, o statusas pakeistas į baltą. Tai reiškia, kad tiesioginės grėsmės šiuo metu nėra, o gyventojai gali tęsti įprastą veiklą.

    Atnaujinus informaciją 11 valandą 40 minučių paskelbta, kad oro atakos įspėjimas atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje. Institucijos primena, kad tokie pranešimai gali būti tikslinami realiu laiku, gavus naujų duomenų.

    Ką svarbu prisiminti gavus įspėjimą

    Gavus pranešimą apie oro pavojų rekomenduojama nedelsiant įvertinti aplinką ir kuo greičiau pasiekti priedangą ar kitą saugią vietą. Jei esate namuose, patariama laikytis atokiau nuo langų, o esant galimybei persikelti į vidines patalpas.

    Taip pat svarbu sekti oficialius pranešimus telefone ir kituose patikimuose kanaluose, neplatinti nepatikrintos informacijos ir nevykti į vietas, kur gali dirbti tarnybos. Pastebėjus droną ar radus įtartiną daiktą, rekomenduojama nesiartinti ir nedelsiant informuoti skubios pagalbos tarnybas.

  • Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Kėdainių rajono savivaldybėje gegužės 20 ir 21 dienomis vyksta civilinės saugos mokymai, skirti savivaldybės administracijos darbuotojams, įstaigų vadovams ir už civilinę saugą atsakingiems specialistams. Pagrindinis dėmesys sutelktas į evakuacijos centro steigimą, jo valdymą ir praktinį pasirengimą veikti krizės metu.

    Mokymai organizuojami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu. Tokia tvarka numato, kad savivaldybės turi ne tik parengti planus, bet ir užtikrinti, jog atsakingi darbuotojai gebėtų juos pritaikyti realiose situacijose.

    Kas aptariama teorinėje dalyje?

    Pirmąją mokymų dieną nagrinėjama tema apie evakuacijos centro steigimą ir valdymą. Dalyviai supažindinami su evakuacijos ir masinės evakuacijos principais, evakuacijos etapais Lietuvoje, institucijų vaidmenimis bei civilinės saugos pajėgų sąveika.

    Akcentuojama, kad evakuacijos centras turi veikti kaip aiškiai organizuotas pagalbos taškas: nuo registracijos ir informavimo iki apgyvendinimo, maitinimo, pirmosios pagalbos ir pažeidžiamų asmenų poreikių užtikrinimo. Tokie centrai tampa kritiškai svarbūs, kai gyventojus reikia greitai perkelti dėl stichinių nelaimių, avarijų ar kitų grėsmių.

    Praktika: scenarijai ir sprendimai

    Antrąją dieną numatyti praktiniai užsiėmimai, kuriuose dirbama su scenarijais ir realistiškomis situacijomis. Dalyviai planuoja evakuacijos centro steigimą, modeliuoja centro struktūrą, žmonių srautų organizavimą ir personalo veiksmus, sprendžia galimas dilemas, kylančias evakuacijos metu.

    Praktinė dalis ypač svarbi tam, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos. Tokiuose mokymuose dažniausiai tikrinama, ar pasirengta informacijos srautams, logistikai, bendradarbiavimui su pagalbos organizacijomis ir ar numatyti sprendimai skirtingoms gyventojų grupėms.

    Mokymus veda Raudonasis Kryžius

    Mokymus veda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Krizių valdymo departamento Reagavimo grupės vadovė Vytautė Stankevičienė. Raudonasis Kryžius Lietuvoje prisideda prie gyventojų pagalbos ekstremaliųjų situacijų metu, todėl praktinė patirtis ir metodikos aktualios savivaldybių pasirengimui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mokymai stiprina institucijų pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir padeda užtikrinti sklandesnį gyventojų saugumą. Įgytos žinios ir praktiniai įgūdžiai leidžia geriau koordinuoti veiksmus, kai laikas ir aiški tvarka tampa lemiamu veiksniu.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą: ką daryti, kad išvengtumėte rizikos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes net ir nedidelis sprogimas ar smūgio banga dažniausiai sužeidžia dėl skeveldrų ir dūžtančių stiklų.

    Jei galite, stebėkite drono kryptį saugiu atstumu, tačiau nesiartinkite ir nebandykite jo gaudyti ar numušti. Nukritęs dronas ar jo dalys gali kelti papildomą riziką, todėl geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas perduokite tik atsakingoms tarnyboms ir neviešinkite socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali atskleisti vietą, judėjimo kryptį ar kitą jautrią informaciją, kuri ekstremaliose situacijose tampa reikšminga saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, nedelskite ir įsiklausykite į oficialius nurodymus per radiją ar televiziją, taip pat patikrinkite patikimus valstybinių institucijų pranešimus. Tokie signalai reiškia, kad gali būti reali grėsmė, todėl svarbiausia greitai rasti saugiausią vietą.

    Jeigu esate lauke ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, ieškokite bet kokios apsaugos nuo viršaus ir šonų: požeminės perėjos, tunelio, rūsio, tvirto pastato laiptinės ar patalpos be langų. Patekę į vidų, laikykitės vadinamosios dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis.

    Likę namuose, užverkite langus, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo stiklų ir rinkitės kambarį be langų, koridorių ar rūsį. Turėkite po ranka telefoną, vandens, būtinų vaistų, dokumentus ir minimalų pirmosios pagalbos rinkinį, kad nereikėtų išeiti į nesaugią aplinką.

    Jeigu gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Ryšio tinklai krizės metu gali būti apkrauti, todėl skambinkite tik esant būtinybei, o artimuosius informuokite trumpomis žinutėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Radus įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite perkelti, ardyti ar tikrinti. Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikykitės kuo didesnio atstumo, ypač jei aplink yra stiklinių fasadų ar langų.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą, kuo daiktas panašus į pavojingą, ar matote laidus, talpas, neįprastas detales. Jūs neprivalote nustatyti, ar tai tikrai sprogmuo, saugiau klysti ir iškviesti tarnybas, nei rizikuoti pasekmėmis.

    Kol atvyks pareigūnai, stenkitės perspėti aplinkinius ir nukreipti žmones nuo pavojingos zonos, tačiau nekelkite panikos ir neblokuokite tarnybų privažiavimo. Jei įmanoma, pasilikite netoliese saugioje vietoje, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas prasideda nuo aiškių veiksmų plano: kur slėpsitės, kaip susisieksite su artimaisiais ir ką pasiimsite, jei reikėtų skubiai išeiti. Tokiose situacijose svarbiausia remtis oficialiais nurodymais ir nekartoti nepatikrintos informacijos.

  • Kretingos rajono priedangų žemėlapis atnaujinamas nuolat: kur jį rasti ir kaip pasiruošti

    Kretingos rajono savivaldybė primena gyventojams, kad rajone esančių priedangų žemėlapis yra viešai skelbiamas ir reguliariai atnaujinamas savivaldybės interneto svetainėje, Civilinės saugos, mobilizacijos ir viešosios tvarkos skiltyje. Joje taip pat pateikiama kita svarbi informacija, aktuali krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Žemėlapyje galima matyti priedangų vietas ir įvertinti, kuri iš jų yra arčiausiai namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. Savivaldybė ragina nelaukti pavojaus signalo ir iš anksto pasitikrinti maršrutą, kad prireikus būtų aišku, kur vykti ir kaip greičiausiai pasiekti saugesnę vietą.

    Specialistai primena, kad priedanga nėra tas pats, kas kolektyvinės apsaugos statinys ar slėptuvė, todėl svarbu realistiškai įvertinti jos paskirtį. Priedangos paprastai skirtos trumpalaikei apsaugai nuo pavojingų veiksnių, o gyventojų pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų dalykų: susitarimo su šeima dėl veiksmų, telefono įkrovimo ir būtiniausių priemonių.

    Ruošiantis rekomenduojama apgalvoti ir kasdienius scenarijus: kur būnate dienos metu, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą pėsčiomis, kas pasirūpintų vaikais ar artimaisiais. Pravers ir aiški taisyklė namuose ar darbovietėje, kas ką daro gavus perspėjimą, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad informacijos atnaujinimas yra nuolatinis procesas, todėl gyventojams verta periodiškai pasitikrinti žemėlapį ir naujausius pranešimus. Tai ypač svarbu keičiantis gyvenamajai vietai, darbo adresui ar vaikų ugdymo įstaigai.

  • Kretingos savivaldybė su „Maisto banku“ sutarė dėl paramos: kaip maistas pasieks žmones krizės metu

    Sutartis dėl pagalbos krizėse

    Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė pagalbos sutartį su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“. Susitarimu siekiama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, kai gyventojams prireikia skubios paramos maistu.

    Sutartyje numatyta, kad kilus nenumatytoms aplinkybėms abi pusės greičiau derins veiksmus ir sprendimus, kad maisto parama pasiektų stokojančius ar nuo nelaimių nukentėjusius žmones. Savivaldybės teigimu, tai svarbu tam, kad pagalba būtų organizuojama ne ad hoc, o pagal aiškią tvarką.

    Kas pasirašė susitarimą

    Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos regiono vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė. Šalys akcentuoja, kad toks susitarimas sutrumpina laiką nuo sprendimo priėmimo iki realios pagalbos gyventojams.

    Dokumentas apima bendradarbiavimą tais atvejais, kai dėl stichinių nelaimių, infrastruktūros sutrikimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų daliai gyventojų gali prireikti maisto tiekimo ir paskirstymo. Praktikoje tai reiškia aiškesnį koordinavimą tarp savivaldybės, partnerių ir pagalbos teikėjų.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau stiprina civilinės saugos ir pasirengimo krizėms mechanizmus, nes ekstremalios situacijos gali kilti staiga ir apimti didesnę gyventojų dalį. Maisto tiekimo grandinės tokiais atvejais tampa viena jautriausių sričių, todėl iš anksto suderinti veiksmai padeda sumažinti riziką, kad žmonės liks be būtiniausių produktų.

    „Ši sutartis svarbi stiprinant Savivaldybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ leis greičiau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad pagalba maistu gyventojus pasiektų laiku“, – sakė V. Preibienė.

    Savivaldybė pažymi, kad tokie susitarimai padeda aiškiau paskirstyti atsakomybes ir greičiau sutelkti resursus, kai labiausiai jų reikia. Gyventojams tai reiškia didesnį užtikrintumą, kad prireikus pagalba bus organizuojama operatyviai ir nuosekliai.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Įtartinas dronas danguje, telefono perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas neaiškus daiktas gali sukelti stresą, tačiau svarbiausia tokiose situacijose yra aiškūs, iš anksto žinomi veiksmai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia nelaimių nutinka dėl smalsumo, filmavimo iš arti ar bandymo „pasitikrinti“ pačiam.

    Lietuvoje civilinės saugos institucijos ragina remtis oficialiais pranešimais, o kilus įtarimui nedelsiant skambinti 112. Kuo mažiau spėlionių ir kuo daugiau struktūruoto elgesio, tuo mažesnė rizika jums ir aplinkiniams.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmiausia reikėtų pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų arba priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes būtent ten esate labiausiai pažeidžiami.

    Praktinė taisyklė, kurią primena civilinės saugos specialistai, yra vadinamoji dviejų sienų taisyklė: geriau būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje. Jei situacija užklumpa lauke, ieškokite vietos, kuri suteikia pridengimą iš viršaus ir šonų.

    Labai svarbu nesiartinti prie nukritusio ar įtartinai žemai nusileidusio drono. Tokie objektai gali turėti sprogstamųjų, degių ar kitų pavojingų komponentų, todėl bandymas jį paimti, ardyti ar „patraukti į šalį“ gali baigtis sužeidimais.

    Jei galite tai padaryti saugiai, įsidėmėkite drono kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite numeriu 112. Vaizdo medžiagos viešinimas socialiniuose tinkluose gali pakenkti operatyvinei reakcijai ir saugumui, todėl ją verčiau perduoti atsakingoms tarnyboms, o ne skelbti viešai.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, prioritetas yra kuo greičiau pasiekti priedangą ar saugiausią vietą pastate. Jei per kelias minutes priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės rūsį, cokolines patalpas arba kambarį be langų ir su tvirtesnėmis sienomis.

    Likdami namuose, uždarykite langus, atsitraukite nuo stiklinių paviršių ir, jei įmanoma, būkite vidinėje patalpoje. Specialistai taip pat rekomenduoja turėti paruoštą minimalų skubios pagalbos rinkinį: vandens, pagrindinių vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir nešiojamą radijo imtuvą su baterijomis.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio ar rūsio. Venkite atvirų aikščių, tiltų viršaus, stotelių su stiklinėmis sienelėmis ir vietų prie aukštų pastatų vitrinių.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur nesate atviroje erdvėje, įsijungti radiją ir sekti oficialią informaciją. Be būtino reikalo neapkraukite ryšio tinklų skambučiais, o jei reikia informuoti artimuosius, dažnai pakanka trumpos žinutės.

    Radote įtartiną daiktą: kas svarbiausia?

    Rastus įtartinus daiktus ar galimus sprogmenis griežtai draudžiama liesti, kelti, kratyti ar bandyti pernešti. Net jei daiktas atrodo „nekenksmingas“, jo turinys ir būklė gali būti pavojingi, o menkiausias judesys kartais tampa kritiniu veiksniu.

    Saugiausia yra tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, perspėti aplinkinius ir, jei įmanoma, apriboti priėjimą, kol atvyks tarnybos. Skambinant 112 verta aiškiai pasakyti vietą, ką matote ir ar šalia yra žmonių, vaikų ar intensyvus eismas.

    Institucijos primena, kad gyventojas neprivalo „įrodyti“, jog tai tikrai sprogmuo: įtarimo pakanka, kad situaciją įvertintų specialistai. Geriau vienas papildomas patikrinimas, nei delsiant prarastas laikas, kuris galėtų kainuoti sveikatą ar gyvybę.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausias priedangas, turėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje ir nepasiduoti smalsumui, kai rizika nėra iki galo aiški. Kilus pavojui, svarbiausia yra jūsų pačių saugumas ir operatyvus pranešimas tarnyboms.

  • Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Savivaldybė gyventojams primena, kad jau dabar galima pasitikrinti priedangų žemėlapį, kuriame nurodytos savivaldybės teritorijoje esančios priedangos ir jų vietos. Šis įrankis skirtas tam, kad kritiniu momentu nereikėtų improvizuoti ir sprendimą, kur slėptis, būtų galima priimti greitai.

    Gyventojai raginami iš anksto įvertinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar kitų dažnai lankomų vietų. Praktika rodo, kad ekstremaliosios situacijos metu daugiausia laiko prarandama ne dėl atstumo, o dėl nežinojimo, kur judėti ir kokį maršrutą pasirinkti.

    Kam reikalingas priedangų žemėlapis?

    Priedangų žemėlapis padeda suplanuoti kelis realius scenarijus skirtingoms paros dalims: kai esate namuose, darbe, mokykloje ar mieste. Iš anksto susidėliotas veiksmų planas sumažina stresą ir leidžia aiškiau koordinuoti šeimos narių veiksmus, ypač jei ryšys laikinai sutrinka.

    Svarbu atskirti priedangą nuo kitų vietų, kurios gali atrodyti saugios, bet nebūtinai atitinka minimalius apsaugos kriterijus. Dėl to rekomenduojama naudotis oficialiai pateikta informacija ir atnaujinamais duomenimis, o ne vien asmeniniais spėjimais ar socialiniuose tinkluose plintančiais patarimais.

    Kaip pasiruošti iš anksto?

    Pasitikrinus artimiausią priedangą, verta įsivertinti, kaip greitai ją pasiektumėte pėsčiomis, ir numatyti alternatyvą, jei įprastas kelias būtų nepravažiuojamas. Taip pat naudinga aptarti su artimaisiais susitikimo vietą ir susitarimus, ką daryti, jei ekstremali situacija užkluptų skirtingose vietose.

    Gyventojai raginami nelaukti, kol prireiks veikti skubiai, ir priedangų žemėlapį peržiūrėti iš anksto. Žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, gali padėti greičiau reaguoti ir priimti saugesnius sprendimus, kai kiekviena minutė tampa svarbi.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad apsaugotumėte save

    Ramybė ir oficiali informacija

    Pastebėjus neįprastą objektą danguje, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia yra ne panikuoti ir veikti pagal aiškias, iš anksto žinomas taisykles. Tokiose situacijose didžiausią riziką dažnai sukuria smalsumas, delsimas arba bandymas viską aiškintis patiems.

    Specialistai pabrėžia, kad saugumą didina paprasti sprendimai: slėptis pastato viduje, vengti langų, nesibūriuoti lauke ir sekti tik oficialius pranešimus. Informacijos perteklius socialiniuose tinkluose gali klaidinti, todėl prioritetas turėtų būti institucijų pateikiami nurodymai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pamatėte įtartinai besielgiantį droną, pirmas veiksmas yra kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Atvirose erdvėse, balkonuose ar prie langų rizika išauga, todėl geriau rinktis patalpą toliau nuo išorinių sienų ir langų.

    Praktiškai veikia vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, saugesnė vieta yra už dviejų sienų nuo išorės, pavyzdžiui, koridorius ar patalpa be langų. Taip sumažinama tikimybė nukentėti nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo ar smūgio bangos.

    Nukritusio ar įtartino drono liesti negalima, jo negalima nei nešti, nei ardyti, nei bandyti „patikrinti“, kas viduje. Net jei objektas atrodo nekenksmingas, jis gali kelti grėsmę, todėl apie situaciją reikia pranešti telefonu 112 ir laikytis nurodymų.

    Jei turite galimybę, svarbu įsidėmėti kryptį, aukštį ir judėjimo pobūdį, bet tai daryti tik iš saugaus atstumo. Vaizdų ir informacijos apie tokius objektus neviešinimas yra saugumo klausimas, nes realiu laiku paskelbti įrašai gali būti panaudoti kenkėjiškiems tikslams.

    Gavote perspėjimą apie oro pavojų?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, reikia nedelsiant pereiti prie patikimų informacijos šaltinių ir vykdyti nurodymus. Jei esate lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį, o jei tokios galimybės nėra, tinka reljefo įduba ar griovys.

    Jei esate namuose, rekomenduojama trauktis į patalpą be langų arba rūsį, uždaryti langus ir duris, pasirūpinti vaikais, senjorais ir augintiniais. Langai yra viena pažeidžiamiausių vietų, todėl buvimas šalia jų didina sužalojimų riziką net ir tuo atveju, jei sprogimas įvyktų atokiau.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur transporto priemonė būtų kuo labiau pridengta, ir klausytis informacijos per radiją. Ryšio linijos tokiais momentais gali būti perkrautos, todėl skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o informaciją perduoti trumpais, aiškiais pranešimais.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, būtina veikti metodiškai: išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus, užrakinti duris ir pasiimti svarbiausius daiktus. Tam pravartu iš anksto turėti paruoštą krepšį su dokumentais, vandeniu, būtiniausiais vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pagrindinė taisyklė radus įtartiną daiktą yra jo neliesti ir nejudinti. Net ir nedidelis veiksmas gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikytis kuo didesnio atstumo.

    Jei įmanoma, reikėtų pasislėpti už tvirtos konstrukcijos ar pastato ir įvertinti aplinką: pavojų kelia ir virš galvos esantys langai, nes sprogimo atveju stiklo šukės gali sužeisti dideliu spinduliu. Apie radinį būtina pranešti telefonu 112 ir tiksliai nurodyti vietą.

    Kol atvyks pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės neprieitų prie teritorijos, tačiau tai daryti reikia neartėjant prie radinio. Jei esate ne vienas, paprašykite pagalbos nukreipiant žmones ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti, kur pastebėjote objektą.

    Ekspertai pabrėžia, kad geriau pranešti ir suklysti, nei nutylėti realų pavojų: gyventojai neprivalo nustatyti, ar daiktas yra sprogmuo. Tokiose situacijose sprendimą priima specialistai, o gyventojo užduotis yra užtikrinti saugų atstumą ir laiku perduoti informaciją.

    Pasirengimas prasideda nuo įpročių: žinoti, kur artimiausia priedanga, turėti susitartą šeimos ryšio planą ir laikyti būtiniausius daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje. Tokie sprendimai padeda sutaupyti brangaus laiko, kai kiekviena minutė gali būti svarbi.

  • Švenčionių rajone startavo paraiškų priėmimas bendruomenėms: 2026 metais skiriama 30 120 eurų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas priemonei Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Finansavimas skiriamas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų planą.

    Konkursas vykdomas remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 29 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo patvirtintas priemonės įgyvendinimo aprašas Švenčionių rajone. 2026 metais konkursui numatyta 30 120 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Vienam projektui mažiausiai gali būti skiriama 800 eurų, daugiausia – 3 000 eurų. Priemonės tikslas – stiprinti bendruomeniškumą, gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą vietos gyvenvietėse.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 20 dienos iki 2025 metų birželio 8 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias bus vertinama vėliausiai pateikta, jei ji pateikta nepasibaigus terminui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška pildoma valstybine kalba, kompiuteriu, pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiama elektroniniu paštu pdf arba adoc formatu kartu su privalomais priedais. Kitais būdais pateiktos paraiškos nebus vertinamos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikta pasirašyta sąmata, o prireikus ir papildomi dokumentai, pavyzdžiui, įstatai, įgaliojimas ar veiklos ataskaita, jei organizacija veikia trumpiau nei metus. Paraiškos pateikimo vėliau taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansavimas numatytas veikloms, kurios tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus: pilietiškumo ir lyderystės ugdymui, jaunimo užimtumui, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, bendruomenės komunikacijos stiprinimui, sporto ir sveikatinimo iniciatyvoms.

    Taip pat remiamos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvos bei socialinės veiklos, skirtos pažeidžiamesnėms grupėms ir psichologinei gerovei. Įgyvendinant dalį veiklų ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Priemonė apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei tai atitinka aprašo nuostatas. Be to, numatyta galimybė finansuoti bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimo veiklas, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą.

    Pateiktos paraiškos bus registruojamos, o pareiškėjai elektroniniu paštu gaus patvirtinimą su paraiškai suteiktu unikaliu kodu. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais darbo dienomis.

  • Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Gegužės 19 dieną per Kupiškio rajono savivaldybės vadovų ir administracijos skyrių vedėjų rytinį pasitarimą kolektyvui pristatyti du nauji darbuotojai. Jie prisijungė prie Savivaldybės administracijos komandos, kuri kasdien sprendžia gyventojams svarbius organizacinius ir viešųjų paslaugų klausimus.

    Vidaus administravimo skyriuje vyriausiojo specialisto, atsakingo už informacines technologijas, pareigas pradėjo eiti Dalius Janulionis. Savivaldybėje IT specialistų vaidmuo pastaraisiais metais išaugo dėl kibernetinio saugumo reikalavimų, paslaugų skaitmeninimo ir augančios priklausomybės nuo informacinių sistemų.

    Prie komandos taip pat prisijungė Darius Petraitis, dirbsiantis patarėju ir atliksiantis Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas. Ši sritis apima pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos planavimą, institucijų tarpusavio koordinavimą ir veiksmų tęstinumo užtikrinimą, kai sutrinka įprasta infrastruktūros ar paslaugų veikla.

    Naujokams palinkėta sklandžios pradžios

    Naujus kolegas pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas ir Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis. Vadovai linkėjo sėkmės, profesinių iššūkių ir greito įsiliejimo į darbo ritmą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad naujų specialistų patirtis ir kompetencijos turėtų prisidėti prie efektyvesnės administracijos veiklos bei svarbių darbų įgyvendinimo Kupiškio rajono gyventojų labui. Tikimasi, kad stiprinamos IT ir parengties funkcijos padės gerinti paslaugų kokybę ir didinti institucijos atsparumą nenumatytiems sutrikimams.