CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Varėnoje planuojami strategijos pakeitimai: 95 000 eurų civilinės saugos švietimui mieste

    Varėnos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminius Varėnos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos pakeitimus. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mieste įgyvendinti projektą, skirtą gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir galimoms grėsmėms.

    Strategijos pakeitimais numatoma labiau išplėsti iki šiol akcentuotas socialinės įtraukties ir užimtumo temas, papildomai įtvirtinant civilinės saugos švietimo kryptį. Tai reiškia, kad strategijoje aiškiai atsirastų atskiras prioritetas veikloms, kurios padeda žmonėms praktiškai pasiruošti krizėms.

    Kas keičiasi strategijoje?

    Vienas esminių pokyčių – tikslinamas strategijos pirmasis veiksmas, papildant jį nuostata dėl pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir grėsmėms stiprinimo. Taip pat planuojama įtraukti naują 1.3 uždavinį, orientuotą į gyventojų pasirengimo didinimą per civilinės saugos švietimo veiklas.

    Kartu būtų įtvirtintas ir konkretus veiksmas, skirtas civilinės saugos klausimų švietimui: įvairių veiklų ir iniciatyvų organizavimas bei įgyvendinimas Varėnos mieste. Praktikoje tai gali apimti mokymus, informavimo kampanijas, praktines pratybas bendruomenėms ar kitus pasirengimą stiprinančius formatus.

    Koks finansavimas numatomas?

    Civilinės saugos švietimo veikloms planuojama skirti 95 000 eurų Europos Sąjungos paramos lėšų iš ESF+ fondo. Numatyta, kad konkurso būdu būtų finansuojamas vienas projektas, todėl pareiškėjams teks konkuruoti dėl vienintelės galimybės gauti šį finansavimą.

    Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas turėtų prisidėti prie projekto nuosavomis lėšomis arba savanorišku darbu. Ši sąlyga dažnai taikoma bendruomeniniams ir švietimo projektams, siekiant užtikrinti realų vietos įsitraukimą ir tęstinumą po finansavimo pabaigos.

    Kodėl civilinės saugos švietimas svarbus dabar?

    Pastaraisiais metais civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų pasirengimu, bet ir su gyventojų kasdieniais įgūdžiais: kaip elgtis nutrūkus elektros tiekimui, sutrikus ryšiui, gavus perspėjimo signalus ar kilus evakuacijos poreikiui. Dėl to visoje Europoje stiprinamos iniciatyvos, kurios orientuotos į visuomenės atsparumą.

    Tokios veiklos paprastai siekia mažinti paniką krizių metu ir didinti praktinį pasirengimą: turėti aiškų šeimos planą, žinoti artimiausias priedangas ar evakuacijos kryptis, suprasti pagrindinius informacijos kanalus. Savivaldybėms ir vietos bendruomenėms tai tampa viena iš priemonių sistemingai kelti gyventojų sąmoningumą.

    Strategijos pakeitimai numato ir didesnes administravimo išlaidas: strategijos administravimo lėšos didinamos maždaug 13 000 eurų. Gyventojai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus, kad galutinės formuluotės atlieptų realius Varėnos miesto poreikius ir situacijas.

  • Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose gegužės 17 dieną: komandoms paruoštos krizinių situacijų užduotys

    Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose gegužės 17 dieną: komandoms paruoštos krizinių situacijų užduotys

    Gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke vyks kasmetinės Pilietiškumo žaidynės, į kurias kviečiami dalyviai iš visos Lietuvos. Organizatoriai žada praktines užduotis, kurios padės pasitikrinti, kaip elgtis krizių ir ekstremalių situacijų metu.

    Renginio akcentas – komandinis formatas ir realistiški scenarijai: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo greitam išvykimui. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes civilinė sauga vis dažniau įvardijama kaip kasdienis įgūdis, o ne vien teorinės žinios.

    Ko mokys žaidynėse?

    Žaidynių metu dalyviai spręs užduotis, kurias parengs kariškiai, pilietinio pasipriešinimo instruktoriai ir įvairių tarnybų pareigūnai. Interaktyvios veiklos orientuotos į sprendimų priėmimą spaudžiant laikui, komandinį darbą ir aiškius veiksmų algoritmus, kai situacija greitai keičiasi.

    Programoje numatomos temos, susijusios su pirmąja pagalba, išvykimo krepšio susidėjimu, elgesiu technologinių ar gamtinių incidentų atvejais, taip pat pasirengimu galimiems saugumo sukrėtimams. Dalyviai mokysis ne tik ką daryti, bet ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios krizėje kainuoja brangiausiai.

    Kas organizuoja ir kas dalyvaus?

    Pilietiškumo žaidynes organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Kėdainių rajono savivaldybe. Pagrindinis tikslas – stiprinti bendruomenių pasirengimą ir ugdyti praktinius gebėjimus, kurie praverčia tiek nelaimių, tiek platesnių krizių metu.

    Užduotyse ir veiklose dalyvaus įvairių institucijų atstovai, tarp jų Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kiti partneriai.

    Registracija ir ką svarbu žinoti

    Norintys varžytis kviečiami suburti iki 6 žmonių komandą, išsirinkti kapitoną ir užsiregistruoti iki gegužės 15 dieną 12.00 valandos. Renginys vyks Kėdainių miesto parke, J. Basanavičiaus gatvėje 2, o veiklos prasidės nuo 10.00 valandos ir truks visą dieną.

    Pilietiškumo žaidynės rengiamos nuo 2022 metų ir kasmet vyksta vis kitame mieste, taip plečiant civilinės saugos įgūdžių sklaidą regionuose. Organizatoriai pabrėžia, kad tai galimybė vienoje vietoje išbandyti praktinius veiksmus ir geriau suprasti, kaip krizėse bendradarbiauja gyventojai bei institucijos.

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose taip pat planuojama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Jos metu numatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija ir pristatymai, skirti visuomenei supažindinti su šiuolaikiniais pajėgumais.

  • Kretinga keičia 2024–2028 vietos plėtros strategiją: gyventojų idėjos civilinei saugai iki gegužės 20 dienos

    Kretingos miesto vietos veiklos grupė pradeda Kretingos miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategijos keitimo procedūrą. Pagrindinis tikslas – sudaryti galimybes strategijoje numatyti papildomas civilinės saugos švietimo veiklas, orientuotas į gyventojų pasirengimą ir bendruomenės atsparumą.

    Pagal iniciatyvą planuojama labiau akcentuoti praktinius įgūdžius, kurie praverčia ekstremaliųjų situacijų ar galimų grėsmių metu. Tokios veiklos paprastai apima informavimą, mokymus ir praktinius užsiėmimus, padedančius suprasti, kaip elgtis kilus pavojui.

    Strategijos keitimo procese išskiriamas gyventojų įsitraukimas, todėl kretingiškiai kviečiami teikti pasiūlymus, kokių civilinės saugos švietimo veiklų mieste labiausiai reikia. Surinktos idėjos ir nuomonės bus apibendrintos ir panaudotos rengiant strategijos pakeitimus.

    Pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų gegužės 20 dienos elektroniniu paštu arba užpildant internetinę anoniminę apklausą. Organizatoriai pabrėžia, kad gyventojų grįžtamasis ryšys padės tiksliau suplanuoti veiklas, kurios stiprintų pasirengimą krizėms ir kasdienį saugumo jausmą.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir visuomenės pasirengimui, todėl vietos lygmens sprendimai įgauna didesnę reikšmę. Kretingos miesto planuojami strategijos pakeitimai gali tapti pagrindu nuoseklesnėms edukacinėms iniciatyvoms ir aktyvesniam bendruomenės dalyvavimui.

  • Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Šalyje tęsiantis atšilimui, Lietuvoje didėja pavasarinio potvynio tikimybė, ypač Vakarų Lietuvoje ir Nemuno deltoje. Šilutės rajono savivaldybėje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame aptartos prevencinės priemonės ir pasirengimas galimiems scenarijams.

    Susitikime dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Lumpėnų seniūnijos seniūnė, pavaduojanti administracijos direktorių, Danguolė Mikelienė bei savivaldybės patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Taip pat prisijungė kitų savivaldybių vadovai ir atsakingų institucijų atstovai.

    Pasitarime dalyvavęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pristatė Vyriausybės patvirtintą valstybinį potvynio rizikos valdymo ir reagavimo priemonių planą. Dokumentu siekiama suvienodinti institucijų ir savivaldybių veiksmus, kad sprendimai dėl gyventojų saugumo ir infrastruktūros apsaugos būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pabrėžė, kad potvynio metu kritiškai svarbu iš anksto susitarti dėl pajėgų telkimo, gyventojų perspėjimo ir evakuacijos logistikos. Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas Mindaugas Kanapickas akcentavo, kad savivaldybių pasirengimas turi apimti ir ryšio su bendruomenėmis užtikrinimą, ir aiškius sprendimų priėmimo kanalus.

    Savivaldybių atstovai pristatė savo pasirengimo būklę ir įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama potvynio grėsmės metu. Tarp jų minėti kelių pralaidų ir pylimų būklės klausimai, technikos ir žmogiškųjų išteklių mobilizavimas, taip pat pagalbos planavimas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Institucijos primena gyventojams sekti oficialius pranešimus, o pasirengimo informaciją ir dažniausiai užduodamus klausimus rasti programėlėje LT72 ir jos interneto svetainėje. Potvynio rizikos laikotarpiu rekomenduojama iš anksto įsivertinti galimus užliejimo taškus, pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis ir žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei situacija sparčiai keistųsi.

  • Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Gegužės 6 d. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje vyko civilinės saugos mokymai „Asmenų, organizuojančių ir vykdančių gyventojų apsaugą, civilinės saugos mokymo programa“, kuriuos vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai.

     

    Mokymų metu aptarti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų parengimo, evakuacijos centrų veiklos, būtiniausių paslaugų užtikrinimo, viešosios tvarkos bei visuomenės sveikatos saugos klausimai. Dalyviai gilino teorines ir praktines žinias apie gyventojų evakavimą, veiksmų koordinavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • Gargžduose apdovanoti konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? laimėtojai: 105 piešiniai

    Gargžduose apdovanoti konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? laimėtojai: 105 piešiniai

    Gargždų „Minijos“ kino teatre įvyko tradicinio piešinių konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? baigiamasis renginys. Jo metu pasveikinti ir apdovanoti laureatai, o organizatoriai pabrėžė, kad vaikų darbai vis aiškiau atliepia šiandienos aktualijas.

    Šiemet konkursas surengtas vienuoliktą kartą, jame dalyvavo 12 Klaipėdos rajono mokyklų. Vertinimui pateikti 105 piešiniai, kuriuose vaikai kūrybiškai interpretavo saugumo ir rizikų temas.

    Ką vaikai piešė ir kodėl

    Piešiniuose atsispindėjo gaisrų, klimato kaitos ir stichinių nelaimių keliamos grėsmės, taip pat karo tema. Renginio organizatoriai akcentavo, kad tokie darbai tampa ne tik menine saviraiška, bet ir edukacine žinute bendruomenei.

    Specialistai primena, kad vaikų saugumo ugdymas dažnai prasideda nuo gebėjimo atpažinti rizikas kasdienėje aplinkoje. Į šią temą vis dažniau įtraukiami ir aktualūs civilinės saugos klausimai, ypač bendruomenėse, kur daug dėmesio skiriama prevencijai.

    Kas sveikino nugalėtojus

    Nugalėtojai rinkti keturiose amžiaus kategorijose, taip pat įteikti papildomi apdovanojimai už išskirtinius kriterijus. Laimėtojus pasveikino ir padėkos raštus bei prizus įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerai Vytautas Butkus ir Violeta Riaukienė.

    Renginyje taip pat dalyvavo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Jie vaikams ir mokytojams padėkojo už įsitraukimą, o konkursą įvardijo kaip praktinį būdą kalbėti apie saugumą vaikams suprantama kalba.

    Laureatai keturiose kategorijose

    1–2 klasių grupėje pirmą vietą pelnė Amelija Rastenytė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antrą vietą užėmė Majus Kuzminas (Kretingalės pagrindinė mokykla), trečią vietą laimėjo Miglė Daukantaitė (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija). Mokinius konkursui ruošė mokytojos Asta Kundrotienė, Laura Girdvainienė ir Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    3–4 klasių grupėje nugalėtoja tapo Urtė Lukauskaitė (Gargždų „Kranto“ progimnazija), antroji vieta atiteko Vanessai Liutkevičiūtei (Kretingalės pagrindinė mokykla), trečioji vieta skirta Beatricei Paugaitei (Ketvergių pagrindinė mokykla). Moksleivius ruošė mokytojos Karina Lenkšaitė, Zita Genutienė ir Jūratė Sikanova.

    5–7 klasių grupėje pirmą vietą iškovojo Marija Dargytė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antra vieta skirta Gabrielei Galkauskeitei (Ketvergių pagrindinė mokykla), trečia vieta atiteko Mildai Rubavičiūtei (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus ugdymo skyrius). Mokines konkursui parengė mokytojos Alma Tamošauskienė, Aurida Šleinienė ir Alva Giržadienė.

    8–10 klasių grupėje nugalėtoja tapo Goda Skyriūtė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antrą vietą laimėjo Gabija Kutniauskaitė (Vėžaičių pagrindinė mokykla), trečią vietą užėmė Emilija Urtė Budvytytė (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija). Moksleives ruošė mokytojos Alma Tamošauskienė, Edita Milerienė ir Ignė Irkinaitė-Lenkauskienė.

    Papildomi prizai skirti už temos aktualumą Mildai Šerpytytei, už meninę išraišką Atui Gerasimovui, už idėjos originalumą Izabelei Rupeikaitei. Taip pat apdovanotos Ugnė Verbutaitė už atlikimo techniką, Deimantė Kumšlytė už kruopštumą ir kūrybiškumą, Šarlotė Šimkutė už globalių problemų įžvalgą bei Lėja Zvirzdinaitė už įdomią idėją.

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Gegužės 8 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena. Šia proga Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamą civilinės saugos ekskursiją Kėdainiuose, kurios tikslas – praktiškai ir aiškiai aptarti, kaip elgtis krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Organizacija pabrėžia, kad pasirengimas krizėms šiandien tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne išimtine tema. Dažnėjant ekstremaliems orų reiškiniams, sutrikus ryšiui ar elektrai, kilus evakuacijos ar kitokio reagavimo poreikiui, daugiausia lemia ne vien institucijų veiksmai, bet ir tai, kiek pasiruošusi yra kiekviena šeima.

    Ekskursijos turinį ves Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, dirbantys bendruomenėse ir padedantys žmonėms stiprinti civilinės saugos įgūdžius. Dalyviams numatoma pateikti pagrindinius žingsnius, kaip susiplanuoti veiksmus namuose, ką pasiruošti pirmosioms valandoms ir kaip priimti sprendimus, kai informacijos trūksta arba ji prieštaringa.

    Tokio formato susitikimai skirti ne tik teorijai, bet ir praktiniams klausimams, su kuriais žmonės susiduria realiose situacijose: kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano, kur susitikti, jei neveikia telefonai, kokius daiktus verta turėti išvykimo krepšyje ir kaip pasirūpinti vaikais, senjorais ar augintiniais. Organizatoriai akcentuoja, kad pasirengimas neturi būti sudėtingas ar brangus – svarbiausia yra aiškus planas ir keli baziniai sprendimai.

    Renginys Kėdainiuose vyks 2026 metų gegužės 8 dieną 15 valandą Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazijoje. Organizatoriai nurodo, kad būtina išankstinė registracija, nes vietų skaičius gali būti ribotas.

    „Kviečiame susiburti ir stiprinti pasirengimą veikti krizės metu – žinios ir paprasti įgūdžiai gali padėti išvengti chaoso, kai situacija pasikeičia netikėtai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

  • Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Pakruojo priešgaisrine gelbėjimo tarnyba šiemet tęsia gaisrų prevencijos iniciatyvas, skirtas didesnės rizikos grupėms. Akcijų metu gyventojams bus dalinami dūmų detektoriai, o kartu suteikiamos ir praktinės konsultacijos, kaip sumažinti gaisro tikimybę namuose.

    Detektoriai bus skiriami vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, asmenims su negalia, taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei socialinę riziką patiriantiems gyventojams. Daugiausia dėmesio ketinama skirti tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ar būstuose, kur gaisro rizika vertinama kaip didesnė.

    Kam skirti detektoriai?

    Planuojama išdalinti 100 dūmų detektorių ir 50 maitinimo elementų. Savivaldybė nurodo, kad šiam pirkiniui skirta 964 eurai 50 centų iš lėšų, perduotų civilinės saugos funkcijai vykdyti.

    Detektorius dalins ugniagesiai, lankydami gyventojus jų namuose. Vizitų metu bus įvertinama bendra situacija būste, aptariami pavojingiausi veiksniai, o detektoriaus įrengimas bus derinamas taip, kad įrenginys realiai veiktų ir būtų naudojamas kasdienėje buityje.

    Ką dar darys ugniagesiai?

    Per susitikimus gyventojams bus primenamos saugaus elgesio taisyklės, paaiškinama, kuo dūmų detektorius naudingas ir kokių klaidų dažniausiai daroma jį įsirengus. Taip pat bus akcentuojama, kad vien detektoriaus neužtenka, jei nesilaikoma elementarių prevencijos principų, pavyzdžiui, tvarkingos elektros instaliacijos ar saugaus šildymo prietaisų naudojimo.

    Akcijos tikslas yra ne tik išdalinti įrenginius, bet ir stiprinti gaisrinės saugos įpročius, suteikti aiškių patarimų bei paskatinti pasirūpinti būsto saugumu dar prieš nutinkant nelaimei. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie prevenciniai vizitai ypač svarbūs žmonėms, kuriems sudėtingiau savarankiškai įsirengti detektorių ar įvertinti rizikas namuose.

    Pakruojo rajono savivaldybės duomenimis, prevencinės priemonės ir gyvas kontaktas su ugniagesiais padeda greičiau pastebėti pavojingus trūkumus buityje. Todėl gyventojai, kuriems detektoriai bus skiriami, raginami į vizitus žiūrėti kaip į galimybę nemokamai gauti ir įrenginį, ir konkrečius, kasdienėje situacijoje pritaikomus patarimus.

  • Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia ir jų artimiesiems siūloma iš anksto užregistruoti informaciją apie poreikius ekstremalių situacijų atvejams. Tokia registracija gali padėti gelbėjimo ir savivaldybių tarnyboms greičiau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

    Prireikus evakuacijos dėl gaisro, audros, potvynio ar kitos nelaimės, laikas dažnai tampa lemiamu veiksniu. Iš anksto pateikti duomenys leidžia tarnyboms geriau suprasti, ar reikalinga pagalba judant, specialus transportas, palyda, ryšio pritaikymas ar kiti sprendimai.

    Registraciją gali atlikti ne tik pats žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, globėjai, kaimynai ar pažįstami. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogui sudėtinga savarankiškai pildyti formas ar greitai komunikuoti įvykio metu.

    Specialistai pabrėžia, kad pasirengimas turi realią praktinę vertę: kuo daugiau aiškios informacijos turima dar prieš nelaimę, tuo sklandžiau organizuojama evakuacija ir sumažėja rizika, kad pagalba vėluos arba bus netinkamai pritaikyta. Toks žingsnis taip pat padeda artimiesiems jaustis ramiau, nes ekstremalios situacijos metu sprendimų našta nebūna vien jų rankose.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir anketą užpildyti iš anksto, kol nėra skubos ir streso. Pasirūpinus šiandien, rytoj gali būti lengviau užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.