CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Vilkaviškio rajone pagerbti moksleivių civilinės saugos konkursų laureatai: kas pelnė prizus?

    Vilkaviškio rajone pagerbti moksleivių civilinės saugos konkursų laureatai: kas pelnė prizus?

    Konkursai – nuo darželinukų iki gimnazistų

    Tarptautinei civilinės saugos dienai paminėti Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengti konkursai, skirti skirtingo amžiaus moksleiviams. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai ir pradinių klasių mokiniai dalyvavo piešinių konkurse Esu saugus.

    Vyresni, 5–11 klasių mokiniai, žinias tikrino kryžiažodžio konkurse Žinau – esu saugus. Tokia forma leido įtraukti ir mažiausius, ir paauglius, pritaikant užduotis pagal amžių ir pasirengimą.

    Kodėl civilinė sauga tampa vis aktualesnė

    Konkursų tikslas buvo skatinti vaikų ir jaunimo supratimą apie civilinę saugą, ugdyti atsakingą požiūrį į savo ir kitų saugumą bei didinti susidomėjimą ekstremalių situacijų valdymu. Tokie renginiai dažnai siejami su praktiniu pasirengimu, kai svarbu ne vien teorija, bet ir kasdieniai įgūdžiai.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui įvairioms rizikoms, nuo gaisrų ir audrų iki technologinių avarijų. Savivaldybių ir ugdymo įstaigų iniciatyvos padeda formuoti supratimą, kaip elgtis kilus pavojui ir kaip iš anksto sumažinti rizikas.

    Kas apdovanoti savivaldybėje

    Geriausiai konkursuose pasirodę dalyviai buvo pasveikinti Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Laureatams padėkos raštus ir atminimo dovanas įteikė savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Robertas Fišeris kartu su Kauno PGV Civilinės saugos skyriaus specialistais Remigijumi Kelmeliu ir Ingrida Valaityte.

    Piešinių konkurso darbai atskleidė civilinės saugos temas įvairiomis technikomis, o komisija vertino ne tik idėją, bet ir atlikimo kokybę. Kryžiažodžio konkurse lemiamais tapo tiek žinių tikslumas, tiek sprendimo greitis.

    Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų grupėje pirmąją vietą laimėjo Ana Ziegoraitytė. Antrąją vietą užėmė Elvis Pupelis, o trečiąją vietą pasidalijo Marijus Kereiša ir Rokas Paužas.

    Pradinių klasių mokinių grupėje geriausiai įvertinta Grytės Stankevičiūtės kūryba. Antroji vieta skirta Neilai Mackevičiūtei, trečioji – Monikai Protasevičiūtei.

    Kryžiažodžio konkurse pirmąją vietą laimėjo Žygimantas Narušis. Antroji vieta atiteko Austėjai Pilipavičiūtei, o trečioji – Teresei Ferencaitei.

  • Šv. Florijono diena Vilkaviškyje: aikštėje demonstruota ugniagesių technika ir saugumo pamokos

    Šv. Florijono diena Vilkaviškyje: aikštėje demonstruota ugniagesių technika ir saugumo pamokos

    Renginys miesto širdyje

    Vilkaviškio J. Basanavičiaus aikštėje surengtas Šv. Florijono dienai skirtas renginys subūrė miestiečius ir svečius, norėjusius iš arčiau pamatyti ugniagesių gelbėtojų darbą. Aikštėje pristatyta naudojama technika ir įranga, o pareigūnai dalijosi kasdienybės užkulisiais.

    Šv. Florijonas tradiciškai laikomas ugniagesių globėju, todėl ši diena daugelyje Lietuvos miestų minima kaip proga visuomenei priminti apie prevenciją ir pasirengimą nelaimėms. Vilkaviškyje šis akcentas taip pat buvo vienas svarbiausių renginio tikslų.

    Kas dalyvavo ir ką pristatė

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, taip pat Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Į susitikimą įsitraukė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovai.

    Gyventojams buvo pristatoma, kaip ugniagesiai ruošiasi išvykimams, kokia įranga reikalinga skirtingoms situacijoms ir kodėl greita reakcija priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo aiškių veiksmų plano. Dalis demonstracijų virto praktinėmis saugumo pamokomis, ypač jauniesiems lankytojams.

    Praktiniai patarimai gyventojams

    Susirinkusieji galėjo apžiūrėti gaisrinius automobilius, pasimatuoti ugniagesių aprangą ir sužinoti, kas paprastai turi būti paruošta skubiam išvykimui. Pareigūnai aiškino, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, kad būtų sumažinta rizika sau ir aplinkiniams.

    Didelis dėmesys skirtas gaisrų prevencijai ir kasdieniams įpročiams, kurie dažniausiai lemia, ar nelaimės pavyks išvengti. Renginio pabaigoje gyventojai turėjo progą padėkoti ugniagesiams gelbėtojams už darbą, kuris dažnai matomas tik tada, kai pagalbos prireikia skubiai.

  • Šv. Florijono diena: kaip ugniagesiai gelbėtojai kasdien saugo gyvybes ir turtą Lietuvoje

    Gegužės 4 dieną minima šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesiais gelbėtojais ir jų tarnyba visuomenei. Tai proga padėkoti žmonėms, kurie pirmieji skuba į gaisrus, avarijas, gelbėjimo darbus vandenyje ar kitas ekstremalias situacijas.

    Ugniagesių gelbėtojų darbas dažnai prasideda tada, kai kiti traukiasi į šalį: jų sprendimai turi būti greiti, o rizika reali. Tarnyboje svarbūs ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir nuolatinės pratybos, komandinis darbas bei psichologinis pasirengimas veikti streso sąlygomis.

    Kas yra šv. Florijono diena?

    Šv. Florijonas laikomas ugniagesių globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių tapo profesinės bendruomenės simboliu. Lietuvoje ši data kasmet primena, kad už operatyvių iškvietimų, prevencijos ir mokymų stovi konkrečių žmonių pastangos.

    Šiandien ugniagesių gelbėtojų darbas apima kur kas daugiau nei gaisrų gesinimą. Gelbėjimo operacijose vis dažniau susipina techniniai, medicininiai ir inžineriniai sprendimai, o sėkmę lemia ir moderni įranga, ir patirtis, įgyta realiuose incidentuose.

    Kodėl jų tarnyba svarbi kasdien?

    Didelė dalis iškvietimų susiję su žmonių saugumu namuose, darbo vietose ir keliuose, todėl svarbi ir prevencija: dūmų detektoriai, elektros instaliacijos priežiūra, atsargus elgesys su ugnimi. Kuo daugiau dėmesio skiriama prevencijai, tuo mažesnė rizika, kad ugniagesiams teks dirbti pavojingiausiomis sąlygomis.

    Ugniagesiai gelbėtojai neretai tampa ir paskutine viltimi, kai sprendžiasi minutės: uždūmintose patalpose, sudėtingose eismo nelaimėse ar griūčių vietose. Tokiose situacijose ypač svarbus visuomenės bendradarbiavimas, aiškus informacijos perdavimas skambinant 112 ir netrukdymas gelbėjimo darbams.

    Šv. Florijono dienos proga ugniagesiams gelbėtojams linkima saugumo, ištvermės ir stiprybės, o visuomenei tai priminimas įvertinti jų tarnybą ne tik šventinę dieną. Paprastas padėkos žodis ir atsakingas elgesys kasdien yra reali parama tiems, kurie saugo gyvybes ir turtą.

  • Kauno rajonas semiasi civilinės saugos pamokų Ukrainoje: vaikams ruošia praktinius mokymus

    Kauno rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Valerijaus Makūno, lankėsi Ukrainos Užkarpatės srityje, kur domėjosi civilinės saugos ir nacionalinio pasipriešinimo rengimo patirtimi. Vizito metu daug dėmesio skirta ne tik suaugusiųjų pasirengimui krizėms, bet ir tam, kaip praktinių įgūdžių mokomi vaikai.

    Užkarpatės srities nacionalinio pasipriešinimo mokymo centro vadovas atsargos pulkininkas Jurijus Belyakovas pabrėžė, kad visuomenės pasirengimas turi būti kuriamas dar taikos metu. Ukrainos patirtis, anot jo, parodė, jog delsimas kainuoja laiką, o grėsmės gali tapti realybe net tada, kai jos atrodo neįmanomos.

    „Mums atrodė, kad tokio žiauraus karo šiais laikais negali būti, deja, jis atėjo į mūsų šalį“, – sakė Jurijus Belyakovas.

    Centre, kurį jis įkūrė sugrįžęs į gimtinę po tarnybos fronte, gyventojai mokomi topografijos, minų ir sprogmenų keliamų rizikų atpažinimo, pirmosios medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Programoje taip pat numatyti praktiniai užsiėmimai su įranga, įskaitant dronus, kurie kare tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taktikos elementų.

    Mokymus veda karo veteranai ir instruktoriai, turintys realios patirties, kaip elgtis apšaudymų, evakuacijos ar infrastruktūros sutrikimų metu. Kursai yra nemokami, trunka tris mėnesius, o pats centras turi šaudyklą ir simuliacijų erdves, skirtas įgūdžiams lavinti kuo arčiau realių situacijų.

    Užkarpatėje veikiantis modelis paremtas ir prieinamumu: savivaldybės finansuojama įstaiga turi 9 filialus skirtingose vietovėse, kad mokymai būtų arčiau žmonių. Toks tinklas leidžia sparčiau pasiekti bendruomenes, o krizių atveju lengviau organizuoti vietinę koordinaciją.

    Kauno rajono atstovai taip pat aplankė Užhorodo ugniagesių gelbėtojų komandą, kuriai tenka gesinti raketų sukeltus gaisrus pramonės objektuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Ugniagesiai susiduria ir su papildomomis grėsmėmis, kai tenka dirbti teritorijose, kuriose gali būti sprogmenų ar užminuotų plotų.

    Vienu iš vizito akcentų tapo vaikams skirtas mokymų centras, įrengtas antrame ugniagesių pastato aukšte. Čia vaikai žaidimų ir praktinių užduočių forma supažindinami su gelbėjimo darbu, apsaugos priemonėmis, mokomi reaguoti į gaisrą, oro pavojų ar kitus incidentus.

    Skelbiama, kad šį vaikų centrą jau aplankė daugiau kaip 20 000 vaikų iš visos Ukrainos. Toks mastas rodo, jog civilinė sauga čia suprantama kaip ilgalaikė investicija, apimanti ne vien teorines pamokas, bet ir įgūdžių formavimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Vizito metu V. Makūnas su Užkarpatės srities tarybos nariu Volodymyru Chubirko aptarė galimybes panašius sprendimus pritaikyti Kauno rajone. Svarstoma įrengti civilinės saugos mokymų klasę, kuri būtų skirta vaikams ir leistų ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikytus realioms grėsmėms ir kasdienėms rizikoms.

    Delegacija susipažino ir su savanorių veikla, kuri Ukrainoje tapo svarbia civilinės gynybos dalimi: nuo pagalbos karo pabėgėliams iki paramos paskirstymo bendruomenėms. Vienas lankytų pavyzdžių buvo paramos fondas „Pelėdos lizdas“, įsikūręs Užhorodo senamiestyje, buvusiose vyno rūsių patalpose, kur koordinuojama humanitarinė pagalba.

  • Gegužės 4-ąją minima šv. Florijono diena: ką ji reiškia ugniagesiams ir visuomenei Lietuvoje

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Gegužės 4-ąją Lietuvoje minima Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena. Tai profesinė ir bendruomeninė proga prisiminti ugniagesių gelbėtojų darbą, jų vaidmenį civilinėje saugoje ir kasdienėse gelbėjimo operacijose.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas žmonių, saugančių nuo gaisrų, globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių siejama su ugniagesių bendruomenės pagerbimu. Lietuvoje ši data įgauna ir praktinę reikšmę, nes sutampa su aktyvesniu šiltojo sezono laikotarpiu, kai išauga dalis su gaisrais ir gamtiniais incidentais susijusių iškvietimų.

    Ką daro ugniagesiai šiandien

    Nors visuomenėje ugniagesiai pirmiausia siejami su gaisrų gesinimu, jų kasdienė veikla apima kur kas daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai vyksta į eismo įvykius, padeda išlaisvinti prispaustus žmones, likviduoja cheminius incidentus, talkina per audras ir potvynius, o taip pat teikia pagalbą, kai kyla grėsmė gyvybei ar turtui.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Dėl klimato kaitos dažnėjant karščio bangoms, sausroms ir intensyvioms liūtims, didėja ir sezoninių rizikų spektras, todėl visuomenei aktualios tampa ne tik ugniagesių reakcijos, bet ir iš anksto taikomos saugos priemonės.

    Kaip ši diena minima

    Šv. Florijono dieną ugniagesių bendruomenė dažnai mini renginiais, susitikimais, apdovanojimais už nuopelnus, atminimo ceremonijomis žuvusiems pareigūnams. Kai kur rengiamos atvirų durų iniciatyvos ar edukacinės veiklos, kurios primena, kaip elgtis kilus gaisrui ir kodėl svarbios dūmų detektorių, gesintuvų ir evakuacijos planų žinios.

    Ši proga taip pat tampa priminimu apie paprastus, bet veiksmingus įpročius namuose: patikrinti dūmų detektoriaus veikimą, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto, saugiai naudoti šildymo įrenginius ir atsakingai elgtis su atvira ugnimi lauke. Tokie veiksmai dažnai lemia, ar incidentas bus suvaldytas laiku, dar iki atvykstant tarnyboms.

    „Šv. Florijono diena yra proga ne tik pasveikinti ugniagesius, bet ir prisiminti, kad saugumas prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir bendruomenėje“, – sako priešgaisrinės saugos specialistai.

  • Šv. Florijono diena: ugniagesiams ir gelbėtojams – padėka už darbą, kurio dažnai nepamatome

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena, tradiciškai laikoma ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Ši data kasmet tampa proga padėkoti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams už darbą, kuris dažnai vyksta tyliai, bet lemia žmonių saugumą ir gyvybes.

    Šv. Florijonas daugelyje Europos šalių laikomas ugniagesių globėju, o jo vardu pavadinta diena yra įsitvirtinusi kaip profesinės bendruomenės sutelktumo ir pripažinimo simbolis. Lietuvoje šia proga dažnai skelbiami sveikinimai, bendruomenės padėkos ir primenama apie tarnybos misiją.

    Kasdienės rizikos ir realūs iškvietimai

    Ugniagesių ir gelbėtojų darbas neapsiriboja gaisrų gesinimu. Pareigūnai kviečiami į eismo įvykius, gelbėjimo darbus vandenyje, incidentus su pavojingomis medžiagomis, taip pat į situacijas, kai reikalinga skubi techninė pagalba.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio tenka ekstremaliems orų reiškiniams ir jų padariniams: audroms, užlietoms teritorijoms, nuvirtusiems medžiams ir infrastruktūros pažeidimams. Tai keičia ir pasirengimo prioritetus, ir resursų planavimą.

    Kaip keičiasi tarnyba ir pasirengimas

    Modernėjant įrangai ir technologijoms, gelbėjimo darbai tampa efektyvesni, tačiau tuo pačiu auga ir lūkesčiai dėl reakcijos greičio bei paslaugų aprėpties. Vis dažniau kalbama apie prevencijos svarbą, gyventojų švietimą ir ankstyvą rizikų atpažinimą.

    Prie kasdienio saugumo prisideda ir gyventojų pasirengimas: veikiantys dūmų detektoriai, aiškūs evakuacijos keliai, atsakingas elgesys su ugnimi bei elektros prietaisais. Tokios priemonės gali sumažinti nelaimių tikimybę dar iki atvykstant gelbėtojams.

    Profesinė šventė kaip padėka

    Šv. Florijono diena primena, kad už kiekvieno sėkmingo gelbėjimo slypi pasirengimas, komandinė disciplina ir didelė asmeninė atsakomybė. Tai taip pat proga įvertinti šeimų ir artimųjų palaikymą, nes budėjimai ir iškvietimai neretai reiškia nuolatinį neapibrėžtumą.

    Minint profesinę šventę, svarbiausia žinutė išlieka paprasta: ugniagesių ir gelbėtojų darbas yra visuomenės saugumo pamatas, o nuoširdi padėka ir pagarba šiai tarnybai nėra vien formalumas.

  • Varėnos rajono meras kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus: padėka už budėjimą ir kasdienę riziką

    Varėnos rajono savivaldybės meras paskelbė sveikinimą ugniagesiams gelbėtojams, pabrėždamas jų darbo svarbą ir nuolatinę parengtį reaguoti į nelaimes. Kreipimesi akcentuota, kad tai profesija, kurioje sprendimus tenka priimti per sekundes, o atsakomybė dažnai susijusi su tiesiogine rizika sveikatai ir gyvybei.

    Tokie savivaldybių vadovų sveikinimai paprastai siejami su Šv. Florijono diena ir Ugniagesių globėjo minėjimu, kai visoje Lietuvoje dėmesys sutelkiamas į priešgaisrinės saugos temą. Tai proga priminti ne tik apie gelbėtojų kasdienybę, bet ir apie visuomenės indėlį į saugumą, kai prevencija padeda išvengti skaudžių incidentų.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistema Lietuvoje apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus vandenyje, reagavimą į cheminius incidentus ar stichinių nelaimių padarinius. Todėl savivaldybėms svarbu kalbėti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, nes didelė dalis rizikų kyla ne tik miestuose, bet ir kaimiškose vietovėse.

    Kontekste išryškėja ir sezoniškumas: šiltuoju metų laiku daugėja iškvietimų dėl pernykštės žolės deginimo, miškų ir durpynų gaisrų, taip pat nelaimių prie vandens telkinių. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad didelė dalis iškvietimų susiję su žmogaus neatsargumu, o paprasti įpročiai, tokie kaip tvarkingi dūmų detektoriai ar atsakingas elgesys gamtoje, tiesiogiai mažina nelaimių skaičių.

    Merų ir kitų institucijų dėmesys ugniagesiams gelbėtojams dažnai apima ir praktinius klausimus, susijusius su komandų aprūpinimu, technikos atnaujinimu bei savanoriškos priešgaisrinės veiklos stiprinimu. Vietos bendruomenėms tai svarbu todėl, kad pirmosios minutės po pranešimo apie gaisrą ar nelaimę neretai lemia, ar bus išgelbėtas turtas ir žmonių gyvybės.

    Gyventojams primenama, kad apie gaisrą ar nelaimę visada būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir, jei saugu, imtis pirminių veiksmų iki atvykstant gelbėtojams. Atsakingas reagavimas, aiškiai nurodyta vieta ir tiksli informacija apie situaciją padeda tarnyboms greičiau priimti sprendimus ir efektyviau paskirstyti pajėgas.

  • Ugniagesių gelbėtojų diena: Kalvarijos savivaldybės vadovai dėkoja už tarnybą ir budrumą

    Gegužės 4 dieną minima Ugniagesių gelbėtojų diena, skirta pagerbti žmones, kurie kasdien dirba ekstremaliomis sąlygomis ir pirmieji atvyksta į nelaimių vietas. Šia proga Kalvarijos savivaldybės vadovai kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus, padėkodami už jų atsakomybę, pasiaukojimą ir profesionalumą.

    Savivaldybės vadovų sveikinime akcentuojama, kad ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus gamtoje, prevencinę veiklą bendruomenėse. Pabrėžiama, jog kiekvienas iškvietimas reikalauja greitų sprendimų, komandinio darbo ir nuolatinio pasirengimo.

    Pagarba tarnybai ir šeimoms

    Sveikinime dėkojama ne tik patiems ugniagesiams gelbėtojams, bet ir jų artimiesiems, kurie kasdien gyvena su tarnybos rizika ir budėjimų ritmu. Savivaldybė pažymi, kad visuomenės saugumas tiesiogiai priklauso nuo žmonių, pasiryžusių padėti tada, kai kiti traukiasi į šalį.

    Taip pat primenama, kad ugniagesių gelbėtojų darbas neatsiejamas nuo prevencijos: gyventojų budrumo, atsakingo elgesio su ugnimi, dūmų detektorių naudojimo ir pasiruošimo ekstremalioms situacijoms. Šios priemonės mažina nelaimių tikimybę ir padeda išsaugoti gyvybes.

    Ką ši diena reiškia bendruomenei

    Ugniagesių gelbėtojų diena savivaldybėms yra proga viešai įvardyti, kad pagalbos tarnybos yra esminė vietos saugumo grandis. Kalvarijos savivaldybės vadovai linki ugniagesiams kuo mažiau pavojingų iškvietimų, tvirtos sveikatos ir saugių sugrįžimų po kiekvienos pamainos.

    Gyventojai raginami šią dieną prisiminti, kad už kiekvieno operatyviai suveikusio skambučio ir laiku suteiktos pagalbos stovi konkreti komanda, kuri nuolat treniruojasi ir palaiko parengtį. Savivaldybės vadovų žinutė pabrėžia paprastą, bet svarbią mintį: ugniagesių darbas matomas ne tik per nelaimes, bet ir per kasdienį saugumo jausmą.

  • Kėdainių rajone gegužės 11 dieną vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus dronų ir ginklų

    Kėdainių rajone gegužės 11 dieną vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus dronų ir ginklų

    Kas vyks Kėdainių rajone?

    2026 metais gegužės 11 dieną Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės tarptautinės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai ir užsienio partnerių pajėgos, todėl dalyje vietovių gali padaugėti karinės technikos, uniformuotų asmenų ir judėjimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pratybos yra planinės ir suderintos, o veiksmai vyks laikantis nustatytų procedūrų. Tokie mokymai reguliariai rengiami siekiant palaikyti parengtį ir užtikrinti sąveiką su sąjungininkais.

    Ką gyventojai gali pastebėti?

    Pratybų metu kariai gali būti tiek su karinėmis uniformomis, tiek su civiliais drabužiais, priklausomai nuo užduočių pobūdžio. Taip pat jie su savimi turės ginklus, todėl gyventojams rekomenduojama neišsigąsti pamačius ginkluotus karius viešesnėse erdvėse ar prie kelių.

    Informuojama, kad bus naudojami bepiločiai orlaiviai, todėl danguje gali pasirodyti dronai. Tokios priemonės pratybose įprastai naudojamos žvalgybai, situacijos stebėjimui ir ryšio ar koordinavimo užduotims, tačiau jų veikimas turi būti organizuojamas laikantis saugos reikalavimų.

    Sauga ir tvarka pratybų metu

    Pranešime akcentuojama, kad pratybų metu bus laikomasi visų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų. Tai reiškia, kad veiksmai turi būti planuojami taip, kad nekeltų nepagrįstos rizikos gyventojams, turtui ir aplinkai.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiais ir supratingais, jei pratybų dieną trumpam padidėtų triukšmas ar judėjimas. Jei atskirose vietose būtų taikomi laikini ribojimai ar nukreipimai, įprastai apie tai informuojama papildomai vietos kanalais.

  • Kaišiadorių rajone atnaujins 4 priedangas: generatoriai, vėdinimas ir vietos 584 gyventojams

    Kaišiadorių rajone atnaujins 4 priedangas: generatoriai, vėdinimas ir vietos 584 gyventojams

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2026 metais balandžio 30 dieną pasirašė projekto Priedangų plėtra Kaišiadorių rajono savivaldybėje II etapas finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Pagrindinis tikslas – sustiprinti gyventojų civilinę saugą ir užtikrinti, kad priedangos būtų lengviau pasiekiamos bei tinkamos naudoti realios grėsmės metu. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos orientuotos į priedangų funkcionalumą ir atsparumą, kad būtų mažinami galimų incidentų padariniai.

    Kur bus modernizuojamos priedangos

    Pagal projektą numatoma modernizuoti keturias priedangas: daugiabučio namo rūsyje Girelės gatvėje 53 Kaišiadoryse, Kaišiadorių švietimo ir sporto centre, Kruonio kultūros centre ir Kaišiadorių rajono Kruonio pagrindinėje mokykloje.

    Skaičiuojama, kad šios priedangos iš viso gali talpinti iki 584 gyventojų, tačiau dalis patalpų šiuo metu neatitinka higienos bei eksploatacinių reikalavimų. Dėl to numatyti atnaujinimo darbai, kad priedangos būtų tinkamos naudoti ilgesnį laiką ir skirtingoms gyventojų grupėms.

    Kas bus įrengiama: vėdinimas ir rezervinė elektra

    Projekte suplanuotas mechaninio vėdinimo sistemų įrengimas visose keturiose priedangose: bus projektuojami ir montuojami vėdinimo įrenginiai, ortakiai ir kiti reikalingi elementai. Tokie sprendimai laikomi vienais svarbiausių, kad patalpos būtų tinkamos žmonėms, kai priedanga naudojama ne trumpai.

    Taip pat kiekvienai priedangai numatoma įsigyti ir sumontuoti po dyzelinį 20 kW galios elektros generatorių. Rezervinis elektros tiekimas svarbus tam, kad sutrikus elektros tiekimui veiktų kritinės sistemos, įskaitant apšvietimą ir vėdinimą.

    Papildomos priemonės daliai patalpų

    Kaišiadorių socialinių paslaugų centro rūsyje esančioje priedangoje planuojami papildomi darbai. Numatyta įsigyti keturias langų apsaugines plėveles, skirtas sumažinti stiklo šukių riziką, taip pat įrengti 20 kW galios dyzelinį generatorių su montavimo darbais.

    Projektu siekiama, kad priedangos būtų pritaikomos ir riboto judumo asmenims, o sprendimai būtų praktiški realių situacijų metu, pavyzdžiui, oro pavojaus ar netiesioginio apšaudymo atveju. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų atsparumo didinimą ir geresnes saugumo sąlygas visiems gyventojams.

    Bendra projekto vertė siekia 87 565 eurus. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais: Kaišiadorių socialinių paslaugų centru, Kaišiadorių švietimo ir sporto centru, Kruonio kultūros centru bei Kaišiadorių rajono Kruonio pagrindine mokykla.

    Planuojama, kad projekto veiklos bus užbaigtos 2027 metais spalio mėnesį. Iki tol turėtų būti parengti sprendiniai, atlikti pirkimai ir įgyvendinti modernizavimo darbai, kad priedangos atitiktų nustatytus reikalavimus.