Tag: Civilinė sauga

  • Varėnoje – nemokami LT72 mokymai pasirengimui krizėms: dalyviams sertifikatai ir kvietimai į renginius

    Varėnoje – nemokami LT72 mokymai pasirengimui krizėms: dalyviams sertifikatai ir kvietimai į renginius

    Varėnos sporto centras birželio 14 dieną 13.00 valandą kviečia į nemokamus praktinius mokymus, skirtus pasirengimui krizinėms ir ekstremalioms situacijoms. Renginys yra LT72 iniciatyvos dalis, kuria siekiama stiprinti gyventojų atsparumą ir praktinius įgūdžius, ką daryti netikėtų grėsmių metu.

    Mokymuose numatoma aptarti, kaip pasiruošti šeimai ir namų ūkiui, kaip elgtis sutrikus įprastoms paslaugoms, ryšiui ar elektros tiekimui, taip pat kaip priimti sprendimus pirmosiomis valandomis. Organizatorių tikslas – ne teorija, o aiškūs veiksmai ir įpročiai, kurie realiai sumažina rizikas kasdienėse ir platesnėse krizėse.

    Kas ves mokymus?

    Praktinius užsiėmimus ves pilietinio pasipriešinimo ir krizių pasirengimo instruktorius Liudas Basiulis. Prie mokymų turinio taip pat prisideda LT72 ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai, kurie praktikoje dirba su ekstremalių situacijų valdymu ir gyventojų sauga.

    Tokio formato mokymai pastaraisiais metais vis dažniau organizuojami savivaldybėse ir bendruomenėse, nes pasirengimas krizėms vertinamas kaip kasdienio saugumo dalis. Gyventojų informuotumas ir aiškūs veiksmų planai leidžia greičiau susiorientuoti, kai situacija staiga pasikeičia.

    Ką gaus dalyviai?

    Organizatoriai skelbia, kad mokymus išklausę dalyviai gaus sertifikatą. Taip pat numatytas bilietas į „Naktinio krepšinio“ renginį Kaune, vyksiantį birželio 20 dieną.

    Be to, vienas atsitiktiniu būdu atrinktas dalyvis turės galimybę laimėti VIP patirtį dviem asmenims Žalgirio arenoje sezono atidarymo rungtynių metu. Prizų sąraše taip pat minimas energijos generatorius–baterija namams ir „TukasEV“ dviratis.

    Kam skirti mokymai?

    Mokymai yra nemokami ir atviri visiems, todėl organizatoriai kviečia atvykti ne tik pavieniui, bet ir su šeimos nariais ar kaimynais. Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių turi bazinius pasirengimo įgūdžius, tuo atsparesnė tampa visa bendruomenė.

    Registracija vyksta internetu per „Google“ formą, tačiau pačiame kvietime nurodoma, kad renginys atviras visiems norintiems. Planuojantiems dalyvauti rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti, kad organizatoriai galėtų tiksliau įvertinti dalyvių srautą ir pasirūpinti mokymų eiga.

  • Švenčionių miesto strategijoje – esminiai pokyčiai: siūloma įtraukti civilinės saugos veiklas 2023–2027 m.

    Švenčionių miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminį Švenčionių miesto 2023–2027 metų vietos plėtros strategijos keitimą. Pagrindinis tikslas – papildyti strategiją naujomis veiklomis civilinės saugos srityje ir taip stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Keitimas pradedamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2026 metų balandžio 20 dieną patvirtinta tvarka, reglamentuojančia vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimą, sąlygas ir terminus. Tai reiškia, kad strategijos atnaujinimas turi atitikti nustatytus reikalavimus ir būti derinamas su finansavimo bei įgyvendinimo logika.

    Kokias sritis siekiama stiprinti?

    Numatomi pakeitimai siejami su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis, orientuotomis į civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį. Dėmesys skiriamas dvejopo naudojimo sprendimams, kurie praverčia tiek kasdienėje infrastruktūroje, tiek krizės metu.

    Taip pat akcentuojamas civilinės parengties įgūdžių stiprinimas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą ir gebėjimų atnaujinimą pagal besikeičiančius visuomenės bei darbo rinkos poreikius. Praktikoje tai dažnai reiškia labiau pritaikomus mokymus, aiškesnę informacijos sklaidą ir realių situacijų simuliacijas bendruomenėms.

    Ką planuojama organizuoti gyventojams?

    Strategijos papildyme numatoma organizuoti gyventojams skirtas veiklas: mokymus, praktinius užsiėmimus, informacinius renginius ir kitas iniciatyvas. Siekiama, kad žmonės įgytų žinių bei praktinių įgūdžių, kurie padėtų tinkamai reaguoti nelaimių, sutrikimų ar kitų grėsmių atvejais.

    Tokios programos dažniausiai apima asmens ir šeimos pasirengimą, pirmuosius veiksmus krizių pradžioje, informacijos patikrinimo principus, bendruomenės tarpusavio pagalbos organizavimą. Stiprėjant regioniniam saugumo kontekstui, savivaldybių lygmens pasirengimas ir gyventojų įgūdžiai tampa vis svarbesne atsparumo dalimi.

    Iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymų dėl strategijos pakeitimų laukiama iki 2026 metų gegužės 20 dienos. Švenčionių miesto vietos veiklos grupė nurodo, kad visi gauti pasiūlymai bus įvertinti rengiant galutinį strategijos pakeitimo variantą.

    Galutinė strategijos redakcija turėtų aiškiau apibrėžti planuojamas civilinės saugos veiklas, jų apimtis ir tikslines grupes, kad priemonės būtų įgyvendinamos nuosekliai ir duotų apčiuopiamą naudą miesto bendruomenei.

  • Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    2026 metų gegužės 12 dieną įvyko Kelmės rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) planuotas posėdis. Jame buvo vertinama parengtis sezoninėms rizikoms ir aptarti sprendimai, kurie turėtų mažinti incidentų tikimybę šiltuoju metų laiku.

    Posėdyje daug dėmesio skirta gamtinio pobūdžio gaisrams atvirose teritorijose, miškuose ir durpynuose. Aptartos dažniausios problemos, prevencinių priemonių poreikis bei institucijų pasirengimas reaguoti, kai sausros ir vėjo derinys padidina ugnies plitimo riziką.

    Maudymosi sezonas ir prevencija

    Artėjant maudymosi sezonui, svarstytos skęstančiųjų prevencijos priemonės ir pasirengimas jų įgyvendinimui. Taip pat aptartos įteisintų rajono paplūdimių vandens kokybės stebėsenos ir teritorijų priežiūros procedūros, kad gyventojams būtų užtikrintos aiškios ir saugios poilsio sąlygos.

    ESOC nariai akcentavo, kad praktikoje svarbiausias rezultatas pasiekiamas tada, kai civilinės saugos sistemos pajėgos veikia suderintai. Posėdyje aptartas bendradarbiavimo stiprinimas įgyvendinant prevencines priemones, ypač informuojant gyventojus ir koordinuojant veiksmus tarp tarnybų.

    Pratybos ir ugdymo projektas

    Posėdyje pristatytas pilotinis projektas Karinis ugdymas ir civilinės saugos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms Kelmės rajono ugdymo įstaigose. Taip pat išklausyta informacija apie hantavirusinę infekciją, pabrėžiant rizikų atpažinimo ir informavimo svarbą bendruomenėje.

    Susitikimo metu sutarta dėl savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų: pasirinkta tema, aptartas laikas, dalyviai, vertintojai ir numatyta organizavimo eiga. Tokios pratybos padeda įsivertinti realų pasirengimą ir laiku pastebėti spragas, kurios kasdienėje veikloje gali likti nepastebėtos.

    Atnaujinta grėsmių analizė

    ESOC nariams ir posėdžio dalyviams pristatytas Kelmės rajono savivaldybės grėsmių analizės projektas. Bendru sutarimu jam pritarta, akcentuojant, kad grėsmių vertinimas yra pagrindas planuojant prevenciją, resursus ir reagavimo prioritetus.

    Posėdžiui vadovavo Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas, pavaduojantis merą. Savivaldybė nurodė, kad aptarti klausimai bus naudojami planuojant tolesnius veiksmus ir koordinuojant pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

  • Tryškių bendruomenės susitikime apie civilinę saugą: dūmų detektoriai, sirenos ir 72 valandų krepšys

    Kas aptarta susitikime

    Tryškių seniūnijoje įvyko susitikimas su vietos bendruomene, kuriame aptarti civilinės saugos ir gaisrų prevencijos klausimai. Gyventojams pristatyta, kaip mažais, bet nuosekliais sprendimais sumažinti rizikas namuose ir pasiruošti galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

    Susitikime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės administracijos patarėjas, parengties pareigūno funkcijas atliekantis Arturas Petrauskas, Tryškių seniūnas Antanas Jokubauskis, Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Sigitas Mikalauskas, Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Vilius Končius ir Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Vičkačka.

    Dūmų detektoriai ir saugesni namai

    Viena pagrindinių temų buvo dūmų detektoriai: jų nauda, būtinybė ir teisingas įrengimas. Akcentuota, kad detektorius efektyviausias tada, kai yra tinkamai parinktoje vietoje, reguliariai prižiūrimas ir laiku keičiamos baterijos.

    Gyventojams priminta ir kasdienė gaisrų prevencija: krosnių, dūmtraukių bei šildymo įrenginių priežiūra, atsakingas buitinių elektros prietaisų naudojimas. Ypatingas dėmesys skirtas įpročiui nepalikti prietaisų įjungtų į elektros tinklą, kai jie nenaudojami.

    Prasidėjus šiltajam sezonui aptartas ir saugus šašlykinių bei kitų atviros ugnies įrenginių naudojimas. Pabrėžta, kad svarbu laikytis saugaus atstumo nuo pastatų ir degių objektų, o ugnies nepalikti be priežiūros.

    Perspėjimo sistema ir pasirengimas 72 valandoms

    Susitikime pristatyta gyventojų perspėjimo sistema, įskaitant sirenas, skirtas pranešti apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas. Paaiškinta, kaip elgtis realaus pavojaus atveju, kaip reaguoti į raginimą evakuotis ir kodėl svarbu iš anksto aptarti šeimos veiksmų planą.

    Gyventojai supažindinti su 72 valandų išvykimo krepšio principu, kuris skirtas pirmosioms paroms, kai pagalba ar įprastos paslaugos gali vėluoti. Taip pat aptarti kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos Tryškių seniūnijos teritorijoje, kurios prireikus būtų aktyvuojamos gyventojų saugumui.

    Susitikimo metu paraginta naudotis oficialiai pateikiama informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įvertinti savo namų saugumą ir pasirūpinti baziniais sprendimais iš anksto. Pabrėžta, kad bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba kritinėmis situacijomis gali lemti ne tik turto, bet ir žmonių gyvybių išsaugojimą.

    Priminta, kad kilus gaisrui reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kilus klausimų civilinės saugos tema, gyventojai kviečiami kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administraciją.

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti antrąjį projekto VRM-003-K-056 „Priedangų infrastruktūros modernizavimas“ etapą. Savivaldybė skelbia, kad darbais siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir sumažinti rizikas gyventojų saugumui.

    Šiame etape numatyta investuoti į penkias priedangas, esančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose Naujojoje Akmenėje ir Ventoje. Planuojama, kad atnaujinimai padės užtikrinti saugesnes sąlygas gyventojams, kai priedangos būtų reikalingos krizių ar nelaimių metu.

    Pagrindinis numatytas sprendimas visose penkiose vietose yra apsauginių skydų langams įrengimas. Tokios priemonės paprastai siejamos su poreikiu sumažinti stiklo šukių ir antrinių fragmentų keliamą pavojų, kai įvyksta sprogimo banga ar kiti staigūs poveikiai pastatui.

    Dar keturiose įstaigose planuojama įrengti mobilias nuovažas, kad įėjimai ir išėjimai būtų patogesni riboto judumo asmenims. Taip pat numatyta įsigyti elektros generatorius, kurie leistų palaikyti būtinas funkcijas sutrikus elektros tiekimui.

    Dviejose priedangose bus įrengiami autonominiai dūmų signalizatoriai ir vėdinimo sistemos. Pagal poreikį taip pat bus atliekami vidinių konstrukcijų išmontavimo darbai, įrengiamas pagrindas ir įsigyjami pagalbos priemonių komplektai, reikalingi nelaimės atveju.

    Savivaldybė pabrėžia, kad modernizacija skirta platesniam atsparumui didinti, įtraukiant ir asmenis su negalia, kuriems ekstremaliosios situacijos kelia didesnę riziką. Tikimasi, kad atnaujintos priedangos padės efektyviau organizuoti gyventojų saugumą ir sumažinti pažeidžiamumą įvairių nelaimių metu.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę Nr. 07-019-10-04-01, kuria siekiama stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius. Nurodoma projekto trukmė yra nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų spalio.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, tokio pat dydžio numatytas ir finansavimas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o vykdytojas yra Akmenės rajono savivaldybės administracija.

  • Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Svečių diena karinėje vadavietėje

    Gegužės 12 dieną Molėtų rajone veikiančioje karinėje vadavietėje surengta tarptautinių pratybų svečių diena. Į renginį pakviesti savivaldybių atstovai iš arčiau susipažino su sąjungininkų ir Lietuvos pajėgų veikimu bei sprendimų priėmimo grandine.

    Anykščių rajono savivaldybei renginyje atstovavo administracijos vyriausioji specialistė (mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai) Aurėja Žiaugrytė ir patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė. Jų darbas savivaldybėje tiesiogiai susijęs su pasirengimu krizinėms situacijoms ir institucijų sąveika.

    Kodėl akcentuojama priimančiosios šalies parama

    Renginį organizavo Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, o pristatymuose daug dėmesio skirta priimančiosios šalies paramai. Tai praktinių sprendimų visuma, apimanti sąjungininkų pajėgų priėmimą, judėjimo koordinavimą, logistiką, ryšį su civilinėmis institucijomis ir vietos infrastruktūros panaudojimą.

    Tokiose pratybose savivaldybių vaidmuo yra ne tik formalus dalyvavimas, bet ir realių procedūrų pasitikrinimas. Nuo to, kaip greitai ir tiksliai veikia vietos institucijos, priklauso, ar sąjungininkai gali sklandžiai vykdyti užduotis Lietuvos teritorijoje.

    „Tokio masto pratybos leidžia praktiškai įvertinti, kaip veikia civilinių ir karinių institucijų sąveika. Sklandus sąjungininkų pajėgų veikimas Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo mūsų pasirengimo bendradarbiauti“, – po renginio teigė Anykščių rajono savivaldybės atstovės.

    Ką savivaldybių atstovai pamato vadavietėje

    Svečių dienos metu dalyviai supažindinti su pratybų eiga, strateginiais tikslais ir užduočių vykdymu. Vadavietėje akcentuota, kaip planuojamos operacijos, kaip derinami veiksmai tarp skirtingų šalių padalinių ir kokie informacijos srautai lemia sprendimų greitį.

    Taip pat aptartas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės gynybos architektūroje. Tokie susitikimai leidžia aiškiau suderinti, kuriose grandyse šauliai, kariuomenė ir civilinės institucijos papildo vieni kitus, o kur būtina iš anksto susitarti dėl procedūrų.

    Anykščių rajono savivaldybei tokia patirtis svarbi dėl praktinio pasirengimo: ryšių su partneriais stiprinimo, informacijos apsikeitimo kanalų patikrinimo ir vietos išteklių planavimo. Savivaldybės parengties specialistams tai suteikia aiškesnį vaizdą, kaip krizės atveju turėtų veikti priėmimo, koordinavimo ir paramos mechanizmai.

    Nuoseklus įsitraukimas į pratybų pristatymus ir bendras darbas su Lietuvos šaulių sąjunga bei sąjungininkais padeda palaikyti pasirengimą ir mažina neapibrėžtumą, kai sprendimus reikia priimti greitai. Savivaldybė teigia, kad tokios patirtys stiprina bendrą šalies saugumą ir vietos institucijų atsparumą.

  • Maišiagaloje su jaunimu aptarta civilinė sauga: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir veikti krizėje

    Maišiagaloje su jaunimu aptarta civilinė sauga: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir veikti krizėje

    Gegužės 4 dieną Maišiagaloje surengtame susitikime su jaunimu pagrindinis dėmesys skirtas civilinei saugai ir praktiniam pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Renginyje dalyvavę mokiniai aptarė, kaip atpažinti rizikas, iš anksto planuoti veiksmus ir išlaikyti ramybę netikėtų įvykių metu.

    Susitikimą organizavo VšĮ „Vilniaus socialinis klubas“. Į diskusiją įsitraukė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos ir Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos moksleiviai.

    Į renginį pakviestas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos specialistas Dariusz Litwinowicz dalijosi įžvalgomis apie tai, kas svarbiausia pirmosiomis krizės minutėmis. Pokalbiuose akcentuota, kad pasirengimas prasideda ne nuo pagalbos tarnybų atvykimo, o nuo namų ir mokyklos lygmens įpročių.

    Jaunimas diskutavo, kodėl žmonių elgsena ekstremaliose situacijose skiriasi, kas padeda nepasimesti ir kaip iš anksto susitarti dėl veiksmų su artimaisiais. Aptarta ir tai, kad aiškus šeimos planas bei žinojimas, kur rasti patikimą informaciją, mažina paniką ir padeda greičiau priimti sprendimus.

    Praktinių užsiėmimų metu dalyviai atliko situacijų valdymo pratimus, modeliavo galimus scenarijus ir vertino, kokie sprendimai būtų saugiausi skirtingomis aplinkybėmis. Taip pat išryškintas bendruomenės vaidmuo, nes koordinuota kaimynų, mokyklos ir institucijų komunikacija gali tapti lemiamu veiksniu krizės metu.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad civilinė sauga nėra vien teorija, o kasdieniai įgūdžiai, kuriuos verta ugdyti nuosekliai. Susitikimas Maišiagaloje tapo proga jaunimui ne tik gauti žinių, bet ir praktiškai išbandyti, kaip veikia pasirengimo principai realistiškose situacijose.

  • Kauno rajone už 388 800 eurų bus modernizuojamos priedangos: ką numato VRM projektas ir terminai

    Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (VRM-003-K-017), finansuojamą Valstybės gynybos fondo lėšomis. Projektu siekiama sustiprinti civilinę saugą ir pagerinti gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių bei ekstremaliųjų situacijų atvejais.

    Projektui numatyta iki 100 proc. tinkamų išlaidų finansavimo, o bendra finansuojamoji dalis siekia ne daugiau kaip 388 800 eurų. Savivaldybė nurodo, kad lėšos bus skiriamos tiek projektavimo darbams, tiek konkrečioms priedangų įrengimo ir pritaikymo priemonėms.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Finansuojamos priemonės apima pastatų konstrukcijų ekspertizę arba būklės patikrą, taip pat priedangų įrengimo projektinės dokumentacijos parengimą. Numatyti ir evakuacinių išėjimų įrengimo darbai, įskaitant evakuacinį apšvietimą, kad priedangos būtų saugios naudoti ir sutrikus įprastam elektros tiekimui.

    Didelis dėmesys skiriamas prieinamumui: planuojama pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims. Taip pat numatytos priemonės langų apsaugai, pavyzdžiui, apsauginiai skydai, langų ertmių užmūrijimas ar kiti sprendimai, mažinantys stiklo šukių keliamą riziką.

    Techninė dalis apima konstrukcijų stiprinimą, jei jos neatitinka statybos reglamentuose numatytų apkrovų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą arba autonominius dūmų signalizatorius. Projekte įtrauktas vėdinimo sistemų įrengimas arba sutvarkymas, rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai, taip pat belaidžio interneto prieigos taškų įrengimas.

    Numatoma ir bazinė buitinė infrastruktūra: grindų įrengimas, biotualetų įsigijimas, geriamojo vandens talpyklos, sulankstomos kėdės ir arba sulankstomos lovos. Taip pat planuojama įsigyti pagalbos priemonių, reikalingų nelaimės atveju, kad priedangos galėtų veikti ne tik kaip laikina slėptuvė, bet ir kaip funkcionalus kolektyvinės apsaugos statinys.

    Ko tikimasi pasiekti?

    Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą kolektyvinės apsaugos statiniuose planuojama sudaryti sąlygas laikinai apgyvendinti 1 125 gyventojus. Tikslas yra ne vien fizinis patalpų sutvarkymas, bet ir priedangų parengties didinimas, kad jos ekstremaliosios situacijos metu galėtų veikti nepertraukiamai.

    Projektas siejamas su platesniu civilinės saugos stiprinimo kontekstu: regiono pasirengimu reaguoti į krizes, karines ir hibridines grėsmes, taip pat su branduolinės saugos rizikomis kaimynystėje ir karo Ukrainoje keliamomis pamokomis. Savivaldybė akcentuoja, kad priemonės turėtų mažinti gyventojų pažeidžiamumą ir pagerinti apsaugą, įskaitant žmones su negalia.

    Kokie terminai ir finansavimo sąlygos?

    Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis numatytas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo projekto sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad realūs darbų grafikai priklausys nuo sutartinių terminų, pirkimų procedūrų ir konkrečių objektų parengties.

    Finansavimas skiriamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, todėl projektas yra nacionalinių civilinės saugos ir atsparumo didinimo priemonių dalis. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į priedangas orientuotos į praktinį pasirengimą, kai svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir elementarios sąlygos žmonėms išbūti ilgiau nei kelias valandas.

    „Projektu siekiama sustiprinti pasirengimą valdyti krizes ir užtikrinti geresnes gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių atvejais“, – teigiama Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

  • Zarasuose startuoja „Senjorų turas“: konkurse laukiamos 4–5 narių komandos ir praktinės užduotys

    Zarasuose startuoja „Senjorų turas“: konkurse laukiamos 4–5 narių komandos ir praktinės užduotys

    Zarasuose gegužės 20 dieną vyks konkursas „Senjorų turas“, į kurį aktyvūs rajono senjorai kviečiami suburti komandas ir pasitikrinti žinias. Renginį organizuoja Zarasų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės, akcentuojančios saugumo ir sveikatos temas.

    Organizatorių teigimu, komandas turėtų sudaryti 4–5 dalyviai, o užduotys bus ir teorinės, ir praktinės. Dalyvių lauks situacijos iš kasdienybės, kurios padės prisiminti, kaip atpažinti rizikas, saugiau elgtis viešose erdvėse ir namuose bei stiprinti sveikatai palankius įpročius.

    Prie iniciatyvos jungiasi ir partneriai: Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei civilinės saugos atstovė. Jie parengs užduotis ir dalinsis praktiniais patarimais, aktualiais įvairiose gyvenimiškose situacijose.

    Kur ir kada vyks renginys

    „Senjorų turas“ vyks Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre, Vytauto g. 1, Zarasuose. Pradžia numatyta 10.00 valandą.

    Registracija vyksta iki gegužės 18 dienos. Dėl dalyvavimo galima kreiptis telefonu +370 683 96756 arba el. paštu rosita.gurskaja@policija.lt.

    Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik varžytis, bet ir prasmingai praleisti laiką bendraminčių būryje, pasikeisti patirtimis ir parsinešti kasdienybėje pritaikomų žinių. Dalyvauti kviečiami visi rajono senjorai, norintys aktyviai įsitraukti.

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato informacija.