CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Mažeikiuose startuoja apklausa: ko gyventojams trūksta civilinės saugos švietime ir praktikoje?

    Mažeikių miesto vietos veiklos grupė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekiama įvertinti civilinės saugos švietimo poreikį mieste. Surinkti atsakymai bus naudojami tikslinant Mažeikių miesto 2022–2029 metų vietos plėtros strategiją ir planuojant naujas veiklas.

    Iniciatoriai pabrėžia, kad civilinė sauga apima ne tik teorines žinias, bet ir realius veiksmus, kurie krizės metu gali turėti lemiamos reikšmės. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, todėl savivaldybėms ir bendruomenėms tenka svarbus vaidmuo stiprinant gyventojų atsparumą.

    Kokios veiklos siūlomos strategijoje

    Į atnaujintą strategiją siūloma įtraukti edukacines ir prevencines programas, skirtas civilinės saugos temoms. Numatyta, kad užsiėmimai apimtų teoriją, simuliacijas ir praktinius mokymus, kad gyventojai ne tik žinotų, bet ir mokėtų veikti.

    Planuojamų veiklų tikslas – gerinti parengtį, didinti krizių valdymo efektyvumą ir stiprinti bendruomenių atsparumą. Taip pat akcentuojamas gyventojų atsparumas dezinformacijai, kuri krizių metu gali apsunkinti sprendimų priėmimą ir kelti papildomą riziką.

    Kaip galima dalyvauti apklausoje

    Mažeikių miesto gyventojai kviečiami pateikti nuomonę iki gegužės 14 dienos. Atsakymai priimami elektroniniu paštu arba užpildant anoniminę anketą internetu.

    Organizatoriai tikisi, kad apklausa padės tiksliau įvardyti, kokių žinių ir įgūdžių gyventojams labiausiai trūksta, bei kokio formato mokymai būtų patogiausi. Remiantis rezultatais, civilinės saugos švietimo priemonės galėtų būti pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių poreikiams.

  • Druskininkų vietos plėtros strategijoje – civilinės saugos švietimas: planuojama iki 100 000 eurų parama

    Druskininkų vietos plėtros strategijoje – civilinės saugos švietimas: planuojama iki 100 000 eurų parama

    Druskininkų miesto vietos plėtros 2024–2029 metų strategiją siūloma papildyti naujomis veiklomis, skirtomis gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Apie planuojamus pakeitimus kviečiama diskutuoti bendruomenę, o pastabas teikti iki nustatyto termino.

    Strategiją nuo 2024 metų įgyvendina miesto vietos veiklos grupė „Druskininkų harmonija“. Dokumento tikslas – skatinti Druskininkų miesto gyventojų integraciją į darbo rinką ir didinti jų įtrauktį į bendruomenės gyvenimą.

    Bendra strategijos vertė siekia 1 191 877,02 eurų, o Druskininkų savivaldybės prisidėjimas sudaro 20,1 proc. Numatyta finansuoti 18 projektų, orientuotų į užimtumą, socialinę įtrauktį, verslumą bei socialinių verslų atsiradimą.

    Skelbiama, kad iki šiol finansavimas jau skirtas 14 projektų ir tai sudaro 75 proc. visų strategijos lėšų. Iš jų ES lėšos sudaro 716 967 eurus, savivaldybės lėšos – 180 363 eurus.

    Civilinės saugos poreikis auga

    Galimybė strategiją papildyti civilinės saugos veiklomis siejama su išryškėjusiu poreikiu sistemingiau skleisti praktines žinias gyventojams. Pastaraisiais metais civilinė sauga Lietuvoje vis dažniau aptariama ne tik institucijų, bet ir bendruomenių lygmeniu, nes didėja dėmesys pasirengimui krizinėms situacijoms.

    Siūloma, kad strategijoje atsirastų veiklos, apimančios gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais bei parengties įgūdžių ugdymą. Tai galėtų būti teoriniai, simuliaciniai ir praktiniai užsiėmimai, skirti saugumui, krizių valdymo efektyvumui, bendruomenių atsparumui ir atsparumui dezinformacijai didinti.

    Kiek lėšų numatoma ir kokie rodikliai?

    Švietimo civilinės saugos klausimais veikloms numatomas papildomas finansavimas iki 100 000 eurų. Paramos intensyvumas siektų 95 proc., o 5 proc. turėtų sudaryti prisidėjimas nuosavomis lėšomis.

    Taip pat nurodoma, kad strategijos administravimui papildomai būtų skiriama iki 17 000 eurų. Po pakeitimų bendra strategijos vertė didėtų iki 1 297 140,18 eurų.

    Į dokumentą planuojama įtraukti naują uždavinį ir veiksmą, susijusį su civilinės saugos veiklomis, taip pat naujus rodiklius. Tarp jų – tikslas, kad 95 proc. dalyvių, dalyvavusių civilinės saugos švietimo veiklose, įgytų atitinkamų įgūdžių, o dalyvių skaičius pasiektų ne mažiau kaip 100.

    Kada pristatymas ir kaip teikti pastabas?

    Norintys gyvai susipažinti su planuojamais strategijos keitimais kviečiami į informacinį renginį gegužės 11 dieną 13 valandą. Jis vyks miesto vietos veiklos grupės „Druskininkų harmonija“ patalpose Gardino gatvėje 45-1, trečiame aukšte, Druskininkuose.

    Pasiūlymai dėl planuojamų strategijos pakeitimų laukiami iki 2026 metų gegužės 12 dienos. Savivaldybė ir strategijos įgyvendintojai pabrėžia, kad bendruomenės įsitraukimas svarbus tam, kad papildomos veiklos atlieptų realius gyventojų poreikius.

  • Pagėgiuose modernizuos 5 priedangas: iki 200 000 eurų investicijų ir aiškus 18 mėnesių terminas

    Pagėgiuose modernizuos 5 priedangas: iki 200 000 eurų investicijų ir aiškus 18 mėnesių terminas

    Pagėgių savivaldybės administracija 2026 metų gegužės 4 dieną pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Pagėgių savivaldybėje“ sutartį su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Numatyta, kad finansavimas gali siekti iki 100 proc., tačiau bendra suma negalės viršyti 200 000 eurų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 18 mėnesių, per kuriuos planuojama atnaujinti penkias savivaldybėje esančias priedangas.

    Savivaldybė nurodo, kad dalis priedangų šiuo metu minimaliai atitinka arba visiškai neatitinka net žemiausio atsparumo lygio reikalavimų. Dėl to prioritetu tampa infrastruktūros modernizavimas ir realus pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, krizėms bei galimoms karinėms ir hibridinėms grėsmėms.

    Projekto tikslas – pagerinti priedangų infrastruktūros būklę, didinant atsparumą grėsmėms ir užtikrinant pritaikymą visiems gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai turi ne tik pakelti techninį priedangų lygį, bet ir užtikrinti, jog jomis būtų galima saugiai naudotis realios grėsmės atveju.

    Numatoma įrengti arba atnaujinti rezervinį elektros energijos tiekimą, apsauginius skydus langams, evakuacinius išėjimus ir jų apšvietimą. Taip pat planuojama stiprinti priešgaisrinę saugą, atnaujinti vėdinimo sistemas ir įrengti belaidžio interneto prieigos taškus.

    Be infrastruktūros darbų, planuojama įsigyti įrangą, reikalingą žmonių išbuvimui priedangose: sulankstomas kėdes ir lovas, geriamojo vandens talpyklas, biotualetus bei kitas pagalbos priemones. Atskira kryptis – prieinamumo didinimas, numatant mobilių laiptų kopiklių įsigijimą, kad įėjimai ir išėjimai būtų pritaikyti riboto judumo asmenims.

    Savivaldybės skaičiavimu, įgyvendinus projektą bus pagerinta penkių priedangų būklė ir sudarytos sąlygos saugiai apsaugai 2 902 gyventojams. Tikimasi, kad investicijos leis nuosekliau didinti Pagėgių savivaldybės atsparumą ir praktinį pasirengimą įvairiems rizikos scenarijams.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos klausimai Lietuvoje tapo vienu iš prioritetų: savivaldybės kartu su valstybės institucijomis peržiūri priedangų tinklą, vertina realią būklę ir planuoja modernizavimo darbus. Pagėgių projektas yra šios krypties dalis, orientuota į konkrečius techninius sprendimus ir aiškų įgyvendinimo terminą.

  • Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną

    Gegužės 8 dieną, minint Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio dieną, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamas civilinės saugos ekskursijas. Iniciatyva vyks 15-oje Lietuvos miestų ir rajonų, o Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet akcentas dedamas į praktinį pasirengimą: ne tik kalbėti apie pagalbą krizėse, bet ir realiai susipažinti su tuo, kaip miestuose veikia civilinės saugos infrastruktūra. Savivaldybės kviečiamos prisidėti viešinant renginius ir dalyvaujant drauge su bendruomenėmis.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Ką sužinos gyventojai ekskursijų metu

    Ekskursijose gyventojai galės praktiškai pamatyti ir geriau suprasti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalus ir kur ieškoti patikimos informacijos ekstremaliosios situacijos metu.

    Dalis programos skirta namų pasirengimui: ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Organizatoriai akcentuoja, kad tokios žinios didina ne tik asmeninį saugumą, bet ir bendruomenės atsparumą.

    Kur vyks ir kodėl ši diena svarbi

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija rengiama gegužės 9 dieną.

    Gegužės 8 diena pasirinkta neatsitiktinai: tą dieną gimė Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininkas Henry Dunant. Jo patirtys po 1859 metais vykusio Solferino mūšio paskatino idėją, kad pagalba sužeistiesiems turi būti teikiama neatsižvelgiant į konflikto puses.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo tarptautinės humanitarinės teisės pagrindu. Šiandien judėjimas remiasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metų ir, kaip pabrėžia organizacija, svarbią dalį veiklų įgyvendina savanoriai, padedantys stiprinti visuomenės pasirengimą krizėms. Gyventojai į ekskursijas kviečiami registruotis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kanalais, o savivaldybės raginamos aktyviai įtraukti vietos bendruomenes.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečiamos prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį turinį: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savivaldybes ir gyventojus jungtis prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų. Iniciatyvos tikslas – ne vien paminėti datą, bet ir stiprinti realius žmonių įgūdžius, kaip elgtis ekstremaliojoje situacijoje.

    Organizacijos teigimu, savivaldybės krizių metu yra vienas artimiausių gyventojams koordinavimo ir informacijos šaltinių, todėl jų įsitraukimas gali lemti, ar žinia pasieks bendruomenes laiku. Dėl to savivaldybių atstovai kviečiami ne tik pasidalinti informacija, bet ir patys dalyvauti ekskursijose, rodant asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija vyks gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojams žadama praktiškai pristatyti svarbiausius civilinės saugos objektus jų mieste ar rajone ir paaiškinti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus, ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto turėti šeimos veiksmų planą.

    Pastaraisiais metais dėmesys civilinei saugai Lietuvoje auga, o praktiniai mokymai vis dažniau laikomi svarbia pasirengimo dalimi šalia infrastruktūros ir perspėjimo sistemų. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir aiškus savivaldybių vaidmuo padeda mažinti sumaištį krizių metu, nes žmonės iš anksto žino, kur kreiptis ir ką daryti.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8 diena pasirinkta todėl, kad tądien gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. 1859 metais, po Solferino mūšio dabartinėje Italijoje, jis pamatė tūkstančius sužeistų karių, kuriems trūko pagalbos, ir prisidėjo organizuojant slaugą, neatskiriant žmonių pagal tai, kurioje konflikto pusėje jie kovojo.

    Vėliau ši idėja išaugo į tarptautinį judėjimą: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus veikla siekia 1919 metus. Organizacija veikia remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais, o didelę dalį praktinių veiklų įgyvendina savanoriai.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad pasauliniame tinkle kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugijomis veikiama 191 valstybėje, o savanorių skaičius viršija 97 mln. Organizacijos misija – padėti ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei teikti paramą pažeidžiamiausiems žmonėms.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Praktinis pasirengimas krizėms

    Gegužės 8 dieną minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje tampa ne tik simboline data, bet ir kvietimu veikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes ir gyventojus prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų, kurios vyks 15 savivaldybių.

    Pasak organizatorių, savivaldybės krizių metu tampa vienu artimiausių informacijos ir koordinavimo šaltinių vietos bendruomenėms. Todėl siekiama, kad į ekskursijas įsitrauktų ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių atstovai, rodydami asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kur vyks ekskursijos ir ką jose parodys

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną suplanuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojai supažindinami su svarbiausiais civilinės saugos objektais savo mieste ar rajone ir paaiškinama, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus ir kokie veiksmai padeda sumažinti riziką pirmosiomis valandomis.

    Dalyviams primenama, kodėl svarbu turėti namuose būtiniausių atsargų, pasiruošti išvykimo krepšį ir iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Tokie praktiniai įgūdžiai aktualūs tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek stichinių nelaimių ar kitų sutrikimų atvejais, kai paslaugos ir ryšys gali būti laikinai riboti.

    Kodėl ši diena minima gegužės 8-ąją

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad tą dieną gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. Po 1859 metais įvykusio Solferino mūšio dabartinėje Italijoje jis pamatė tūkstančius be pagalbos likusių sužeistųjų ir inicijavo savanorišką pagalbą, teikiamą nepriklausomai nuo kariaujančių pusių.

    Ši patirtis tapo postūmiu institucionalizuotai humanitarinei veiklai: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei. Vėliau susiformavo principai, kuriais remiasi judėjimas: humaniškumas, nešališkumas, neutralumas, nepriklausomumas, savanoriškumas, vienumas ir globalumas.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo veikti 1919 metais. Šiandien Lietuvos Raudonasis Kryžius, remdamasis tarptautiniais humanitariniais principais ir savanorių tinklu, prisideda prie visuomenės pasirengimo krizėms, teikia pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms ir stiprina bendruomenių atsparumą.

  • Biržų rajone atnaujins 5 priedangas: už 200 000 eurų didins saugumą mokyklose ir bendruomenėje

    Biržų rajone atnaujins 5 priedangas: už 200 000 eurų didins saugumą mokyklose ir bendruomenėje

    Biržų rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su Vidaus reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra dėl projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Biržų rajono savivaldybėje II. Projektas numato penkių priedangų atnaujinimą ir sustiprinimą skirtingose rajono vietose.

    Darbai bus finansuojami Valstybės gynybos fondo lėšomis, o bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos skirtos didinti gyventojų saugumą ir gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Kas bus atnaujinta?

    Projekto metu penkiose priedangose planuojama kelti atsparumo lygį, įrengti vėdinimo sistemas, numatyti autonominio elektros tiekimo sprendimus ir įdiegti priešgaisrinę signalizaciją. Taip pat bus įrengiamos ir kitos priemonės, reikalingos saugumui užtikrinti.

    Skelbiama, kad visos atnaujinamos priedangos bus pritaikytos asmenų su negalia poreikiams. Tai svarbu ne tik kasdieniam prieinamumui, bet ir tam, kad krizės atveju saugiomis patalpomis galėtų naudotis visi gyventojai.

    Kur bus vykdomos investicijos?

    Numatyta atnaujinti keturias priedangas švietimo įstaigose ir vieną bendruomenės pastate. Investicijos bus vykdomos Biržų Atžalyno pagrindinėje mokykloje, Biržų Vlado Jakubėno meno mokykloje, Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje ir Rinkuškių kaimo bendruomenės namuose.

    Bendras atnaujinamų priedangų plotas siekia 2 895 kv. m, o jose galės saugiai pasislėpti 1 929 gyventojai. Savivaldybės teigimu, tai leis geriau užtikrinti apsaugą tiek miesto, tiek seniūnijų gyventojams.

    Per kiek laiko planuojama įgyvendinti?

    Projektą planuojama įgyvendinti per 18 mėnesių, nuo 2026 metų balandžio iki 2027 metų rugsėjo pabaigos. Per šį laikotarpį numatoma atlikti infrastruktūros darbus ir įdiegti sprendimus, reikalingus priedangų funkcionalumui bei patikimumui.

    Savivaldybė akcentuoja, kad priedangų modernizavimas prisideda prie bendro civilinės saugos stiprinimo. Tokios investicijos leidžia ne tik atnaujinti patalpas, bet ir realiai padidinti jų tinkamumą veikti nutrūkus elektrai ar esant padidėjusiai gaisro rizikai.

  • Lazdijų rajone atnaujins dar keturias priedangas: saugesnis patekimas ir 1 456 vietos gyventojams

    Lazdijų rajone atnaujins dar keturias priedangas: saugesnis patekimas ir 1 456 vietos gyventojams

    Lazdijų rajono savivaldybė planuoja atnaujinti dar keturias priedangas, kad jos būtų saugesnės ir patogesnės gyventojams ekstremaliųjų situacijų ar karo grėsmės atveju. Numatyta gerinti tiek techninę būklę, tiek prieinamumą, kad priedangos realiai veiktų tada, kai jų labiausiai reikia.

    Skelbiama, kad atnaujinant priedangas bus tvarkomi evakuaciniai išėjimai ir apšvietimas, taip pat pritaikomas patekimas asmenims su negalia. Be to, planuojama stiprinti langų apsaugą, kad patalpos būtų atsparesnės galimiems smūgiams ar skeveldrų poveikiui.

    Inžinerinėje dalyje numatoma įrengti arba atnaujinti gaisro aptikimo, vėdinimo ir rezervinio elektros tiekimo sistemas. Tokie sprendimai svarbūs ne tik dėl komforto, bet ir dėl saugos, nes priedangose kritiniu metu žmonės gali praleisti ilgesnį laiką.

    Po darbų planuojama užtikrinti vietą 1 456 gyventojams, o tai, savivaldybės vertinimu, sustiprins gyventojų saugumą Lazdijų, Veisiejų ir Krosnos teritorijose. Viename objektų, Lazdijų mokykloje-darželyje „Kregždutė“, siekiama pasiekti II lygio priedangos lygį.

    Darbai numatyti Lazdijų mokykloje-darželyje „Kregždutė“, VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centre, Veisiejų šeimos centre ir VšĮ Lazdijų kultūros centro Krosnos kultūros namuose. Projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Lazdijų rajono savivaldybėje“ administracija įgyvendins kartu su partneriais.

    Projektui skirta 155 500 eurų, o jį planuojama įgyvendinti iki 2027 metų spalio mėnesio. Nurodoma, kad finansavimas skiriamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

  • Tauragės rajone atnaujins 5 priedangas: 300 000 eurų projektas saugumui ir prieinamumui didinti

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Tauragės rajono savivaldybėje II etapas“ finansavimo sutartį su Vidaus reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Sutartimi numatyta valstybės gynybos fondo lėšomis pagerinti esamų priedangų infrastruktūrą ir taip sustiprinti savivaldybės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant karines ir hibridines grėsmes.

    Kas bus padaryta priedangose

    Įgyvendinant projektą planuojama atnaujinti 5 priedangas, kuriose, savivaldybės teigimu, būtų galima užtikrinti 3 769 gyventojų saugumą. Darbai apims tiek techninius sprendimus, tiek priemones, susijusias su žmonių srautų valdymu ir evakuacija.

    Priedangose numatoma įrengti rezervinį elektros energijos tiekimą, kad nutrūkus elektros tiekimui veiktų avarinis apšvietimas. Taip pat planuojamos vėdinimo sistemų įrengimo ar sutvarkymo priemonės, kurios yra kritiškai svarbios ilgesniam buvimui uždarose patalpose.

    Projekte įvardijamos ir priemonės langams apsaugoti nuo smūgio bangos, avariniai išėjimai bei pirmosios pagalbos priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai parenkami taip, jog priedangos būtų funkcionalios realios grėsmės atveju.

    Dėmesys prieinamumui žmonėms su negalia

    Vienas pagrindinių projekto tikslų – priedangų pritaikymas asmenims su judėjimo negalia. Numatoma įrengti priemones, kurios leistų patekti į priedangas ir jomis saugiai naudotis žmonėms, kuriems reikalinga papildoma pagalba ar pritaikyta infrastruktūra.

    Toks kryptingas dėmesys prieinamumui atitinka pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamą civilinės saugos principą, kad apsaugos infrastruktūra turi būti pritaikyta visoms gyventojų grupėms, o ne tik tiems, kurie gali greitai judėti ar įveikti laiptus.

    Projekto vertė ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 300 000 eurų. Iš jų 200 000 eurų sudaro valstybės gynybos fondo lėšomis finansuojama dalis.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas 18 mėnesių. Įgyvendinant darbus partneriais įvardijamos Tauragės rajono švietimo ir socialinių paslaugų įstaigos, kurių patalpose esančios priedangos bus tvarkomos.

    Savivaldybė tikisi, kad atnaujinus priedangų infrastruktūrą sumažės rizikos veiksnių gyventojų gyvybei ir sveikatai, o bendra pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms būklė rajone taps solidesnė.

  • Šv. Florijono diena: kuo ugniagesiams gelbėtojams svarbi ši data ir kaip ji minima Lietuvoje

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo diena, tradiciškai siejama su ugniagesių globėju ir jų profesine bendryste. Šią dieną daugelyje Lietuvos savivaldybių ir bendruomenių dėkojama ugniagesiams gelbėtojams už tarnybą, pasirengimą ir pagalbą nelaimių metu.

    Šv. Florijonas katalikiškoje tradicijoje laikomas gaisrų ir stichinių nelaimių sergėtoju, o jo vardas ilgainiui tapo ugniagesių profesinės tapatybės simboliu. Dėl to gegužės pradžia neretai virsta proga ne tik pasveikinti pareigūnus, bet ir priminti visuomenei apie saugaus elgesio namuose bei gamtoje svarbą.

    Padėka už darbą, kurio nematyti kasdien

    Ugniagesių gelbėtojų darbas dažnai matomas tik įvykus nelaimei, tačiau kasdienybėje jų veikla apima ir prevenciją, pasirengimą, mokymus bei budėjimą. Šalia gaisrų gesinimo vis dažniau tenka vykti į eismo įvykius, gelbėti žmones iš uždūmintų patalpų, padėti po audrų ar užtvindymų, reaguoti į pavojingas situacijas.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad dalis iškvietimų susiję su klimato kaitos didinamais ekstremaliais reiškiniais, kai sustiprėja vėjai, padažnėja liūtys ar užsitęsia sausringi laikotarpiai. Tai kelia papildomų iššūkių pajėgoms, nes tenka vienu metu spręsti kelias skirtingo pobūdžio krizes.

    Kaip minima Šv. Florijono diena?

    Šią dieną dažnai rengiami bendruomeniniai susitikimai, padėkos renginiai, atvirų durų iniciatyvos, edukacijos vaikams ir jaunimui. Tokiose veiklose žmonės gali iš arčiau pamatyti, kaip atrodo ugniagesių technika, kokia įranga naudojama gelbėjimo darbuose ir kodėl svarbu iš anksto pasirūpinti dūmų detektoriais bei evakuacijos planu.

    Šv. Florijono diena taip pat tampa proga priminti, kad gaisrų prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių. Specialistai nuolat akcentuoja, jog didelė dalis incidentų kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, netvarkingos elektros instaliacijos ar netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių.

    Ką verta prisiminti gyventojams

    Praktika rodo, kad laiku pastebėtas pavojus gali išgelbėti gyvybes, todėl itin svarbu, kad namuose veiktų dūmų detektoriai, būtų prižiūrimos krosnys ir dūmtraukiai, o elektros prietaisai nebūtų paliekami be priežiūros. Ne mažiau reikšminga ir tai, ar šeima žino, kaip elgtis kilus gaisrui, kur susitikti evakuacijos atveju ir kaip saugiai iškviesti pagalbą.

    Šv. Florijono dieną sveikinimai ugniagesiams gelbėtojams tampa ne tik gražia tradicija, bet ir priminimu, kad jų darbas prasideda dar prieš pasirodant dūmams. Dėkodami pareigūnams, kartu galime prisidėti ir savo atsakomybe, kad nelaimių būtų mažiau, o pagalba būtų reikalinga rečiau.