CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Gegužės 15 dieną Pakruojo Vienybės aikštėje surengta akcija „Būk saugus ir pasirengęs“, į kurią pakviesti rajono gyventojai ir miesto svečiai. Renginio tikslas buvo praktiškai supažindinti visuomenę su specialiųjų tarnybų ir civilinės saugos pajėgų darbu bei pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

    Akcijoje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos direktorė Aušra Dvelienė. Taip pat pristatytos savivaldybės parengties ir mobilizacijos funkcijos, kurias renginyje atstovavo patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Daiva Rocienė ir vyriausioji specialistė mobilizacijai Auksė Sabalienė.

    Ką galėjo pamatyti gyventojai?

    Renginio metu savo veiklą ir turimą techniką demonstravo ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos tarnybų atstovai. Gyventojai galėjo iš arti apžiūrėti naudojamas priemones, pasikalbėti su pareigūnais ir sužinoti, kaip veikiama skirtingų incidentų metu.

    Prie programos prisijungė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir Lietuvos kariuomenės karo komendantūrų valdyba. Tokie pristatymai paprastai padeda aiškiau suprasti, kaip koordinuojamas veikimas krizių metu ir kokias užduotis atlieka skirtingos struktūros.

    Akcentas – pasirengimas kasdienybėje

    Renginyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, priminę, kad pasirengimas svarbus ne tik didelių nelaimių atveju. Praktiniai patarimai gyventojams dažniausiai apima pirmosios pagalbos žinias, saugaus elgesio rekomendacijas ir informacijos gavimo kanalus ekstremalių situacijų metu.

    Akcija „Būk saugus ir pasirengęs“ surengta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos iniciatyva. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai yra proga iš arčiau susipažinti su tarnybų darbu ir realiai įvertinti, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo ir bendruomenės saugumo.

  • Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palangos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja Palangos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos keitimą ir kviečia savivaldybės gyventojus įsitraukti į procesą teikiant pastabas bei pasiūlymus. Sprendimų koregavimas, anot iniciatorių, svarbus tam, kad strategija geriau atlieptų besikeičiančius miesto poreikius ir naujus prioritetus.

    Strategijos keitimas vykdomas vadovaujantis Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklėmis, kurias 2024 metų sausio 22 dieną patvirtino vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-74. Taip pat remiamasi 2026 metų balandžio 20 dieną priimtu įsakymu Nr. 1V-314 dėl vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimo.

    Esminis planuojamas pokytis susijęs su gyventojų civilinės saugos švietimo veiklomis, kurias numatoma įtraukti į strategiją. Tikimasi, kad papildomos veiklos padidins palangiškių informuotumą ir padės ugdyti praktinius įgūdžius, reikalingus ekstremaliųjų situacijų metu.

    Tokios priemonės gali apimti gyventojams aktualias temas: kaip elgtis gavus perspėjimo pranešimus, ką turėti namų pasirengimo rinkinyje, kaip pasiruošti elektros ar ryšio sutrikimams ir kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu. Pastaraisiais metais civilinės saugos stiprinimas Lietuvoje tapo vienu iš viešojo sektoriaus prioritetų, todėl savivaldybių ir bendruomenių įsitraukimas vertinamas kaip praktinis atsparumo didinimo pagrindas.

    Vietos veiklos grupė pabrėžia, kad visuomenės įsitraukimas į viešojo valdymo procesus yra svarbi strategijos kokybės dalis. Kuo daugiau gyventojų pateiks konkrečių pastebėjimų, tuo tiksliau galima numatyti priemones, kurios realiai veiktų ir būtų pritaikomos Palangos situacijai.

    Pasiūlymus dėl strategijos keitimo gyventojai gali teikti iki 2026 metų gegužės 26 dienos. Jie priimami elektroniniu paštu projektai@palangavvg.lt arba užpildant anoniminę internetinę apklausą, kuri skelbiama vietos veiklos grupės informaciniuose kanaluose.

  • Vilniaus rajone startuoja civilinės saugos mokymai: kaip pasiruošti 72 valandų savarankiškumui

    Vilniaus rajone startuoja civilinės saugos mokymai: kaip pasiruošti 72 valandų savarankiškumui

    Civilinės saugos mokymai rajone

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda platesnį civilinės saugos mokymų ciklą, skirtą mokykloms, socialinėms įstaigoms ir bendruomenėms. Savivaldybės specialistai planuoja vykti į skirtingas rajono vietas ir praktiškai pristatyti, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas yra aiškūs ir lengvai pritaikomi veiksmai, kurie padėtų žmonėms išlikti ramiems ir priimti tinkamus sprendimus krizių metu. Dėmesys skiriamas ir tam, kad informacija pasiektų skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių gyventojus.

    „Supratimas, kaip elgtis nelaimės, ekstremalios situacijos ar krizės metu, yra ne tik žinios, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi bei aplinkiniais, išlikti ramiai ir priimti tinkamus sprendimus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    72 valandų savarankiškumas ir kuprinė

    Mokymuose aptariamos temos apima informacines grėsmes, šeimos komunikacijos planą, evakuacijos logiką ir pasirengimą bent 72 valandoms savarankiško išbuvimo. Tai praktinis modelis, taikomas ir kitose Europos valstybėse, akcentuojant, kad pirmosios dienos po sutrikimo dažniausiai būna didžiausio neapibrėžtumo laikotarpis.

    Didelė dalis turinio skiriama išvykimo kuprinei ir būtiniausių daiktų principui, kai svarbiausia yra ne daiktų kiekis, o jų funkcija. Mokymuose taip pat aptariama, kaip prisitaikyti, jei šeimoje yra vaikų, senjorų ar asmenų su negalia, ir ką tai keičia ruošiant atsargas.

    Susitikimai Nemenčinėje ir Maišiagaloje

    Vienas iš mokymų vyko Nemenčinės dienos užimtumo centre, kur susitikime dalyvavo centro darbuotojai ir lankytojai. Užsiėmimą vedė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Centro bendruomenei akcentuota, kad civilinė sauga svarbi ne tik namuose, bet ir įstaigose, kur kasdien gaunamos socialinės paslaugos. Tokiose vietose svarbus ir aiškus vaidmenų pasiskirstymas, ir informacijos pritaikymas skirtingoms situacijoms.

    „Tokie renginiai palieka ne tik naujų žinių, bet ir labai žmogišką jausmą – kad esame svarbūs, girdimi ir kartu galime kurti saugesnę bei sąmoningesnę visuomenę“, – sakė Nemenčinės dienos užimtumo centro bendruomenė.

    Anksčiau civilinės saugos edukacija vyko ir Maišiagaloje, kur susitikimuose dalyvavo moksleiviai. Diskusijose su jaunimu aptarta, kaip žmonės reaguoja krizių akivaizdoje, kas padeda išlaikyti ramybę ir kodėl pasirengimas prasideda dar iki konkretaus įvykio.

    Savivaldybė skelbia ketinanti tęsti gyventojų švietimo veiklas, kad kuo daugiau bendruomenių turėtų bazinius įgūdžius ir aiškų veiksmų planą. Praktinių žinių stiprinimas įvardijamas kaip viena svarbiausių priemonių didinant kasdienį atsparumą.

  • Mažeikiai ruošiasi „ORLEN 2026“ civilinės saugos pratyboms: ką išbandys ir kaip bus informuojami gyventojai

    Mažeikių rajono savivaldybėje surengtas tarpinis planavimo pasitarimas, skirtas pasirengti savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinėms jungtinėms pratyboms „ORLEN 2026“. Pratybos numatytos birželio 8 ir 9 dienomis, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas institucijų sąveikai ir gyventojų apsaugai.

    Pasitarime dalyvavo Savivaldybės administracijos, AB „ORLEN Lietuva“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, Karo komendantūros, seniūnijų ir kitų institucijų atstovai. Aptarti pratybų scenarijai, atsakomybės ir praktiniai sprendimai, kurie realios krizės atveju lemia veiksmų greitį.

    Kas bus imituojama pratybose

    Pratybų metu planuojama imituoti pramoninę avariją AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, kai kiltų gaisro ir užteršto oro grėsmė. Tokiais atvejais svarbiausia ne tik operatyvus gelbėtojų darbas, bet ir aiški, laiku pateikta informacija žmonėms, kad jie žinotų, ką daryti pirmosiomis minutėmis.

    Numatyta aktyvuoti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir praktiškai patikrinti sprendimų priėmimo grandinę. Taip pat bus organizuojamas gyventojų perspėjimas, dalinė evakuacija, surinkimo ir priėmimo punktų veikla bei tarpinstitucinis reagavimas.

    Gyventojų perspėjimas ir evakuacija

    Planavimo metu aptarti gyventojų perspėjimo kanalai, informacijos perdavimo tvarka ir ryšio priemonės, kad pranešimai būtų vienodi ir nekeltų painiavos. Taip pat derinti evakavimo maršrutai, galimi eismo ribojimai, viešosios tvarkos užtikrinimas ir veikimas, jei situacija paliestų kelias gyvenamąsias teritorijas.

    Vienas iš akcentų – pasirengimas realiam skambučiui numeriu 112, kuris pratybų metu bus pažymėtas „PRATYBOS“. Toks žymėjimas padeda atskirti mokomąją situaciją nuo tikro pagalbos prašymo ir sumažina riziką apkrauti tarnybas klaidingais iškvietimais.

    Antroji diena: mobilizacinė dalis

    Antrąją pratybų dieną numatyta tarpinstitucinio lygmens mobilizacinė dalis. Bus imituojama mobilizacijos valdymo grupės veikla, persikėlimas į atsarginę darbo vietą ir rekvizicijos procedūros, kurios aktualios plačios apimties krizėse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenė apie pratybas bus informuojama iš anksto, o visa su jomis susijusi informacija bus aiškiai žymima „PRATYBOS“. Informacija planuojama skelbti Savivaldybės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kitais oficialiais kanalais, kad būtų išvengta nepagrįsto nerimo.

  • Birštone vyks savivaldybės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19–20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, kurių metu bus tikrinama, kaip ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju gyventojai galėtų būti aprūpinami maistu ir geriamuoju vandeniu. Scenarijus numato galimus vandens tiekimo ir elektros energijos sutrikimus, todėl dėmesys bus skiriamas alternatyviems sprendimams.

    Pratybos planuojamos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną – nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti ir stebėti, kaip praktiškai organizuojamas būtinasis aprūpinimas, kai įprasti tiekimo kanalai sutrinka. Tokios pratybos naudojamos įvertinti savivaldybės pasirengimą, tarpinstitucinį koordinavimą ir informavimo gyventojams veikimą realistiškomis sąlygomis.

    Gyventojams tai taip pat proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose būtų vandens atsargų, kaip būtų sprendžiami maisto laikymo klausimai, ką daryti nutrūkus ryšiui ar neveikiant atsiskaitymams. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau akcentuoja trumpalaikio savarankiškumo svarbą, kai pagalba ir paslaugos gali užtrukti.

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Renginyje numatoma aptarti praktinius saugumo klausimus ir tai, kokių veiksmų verta imtis iš anksto.

  • Šaulių pratybos Vilniaus rajone gegužės 16–17 dienomis: kur vyks ir ką svarbu žinoti gyventojams

    Šaulių pratybos Vilniaus rajone gegužės 16–17 dienomis: kur vyks ir ką svarbu žinoti gyventojams

    Gegužės 16–17 dienomis Vilniaus rajone vyks Lietuvos šaulių sąjungos pratybos, todėl dalyje miškų gyventojai gali išgirsti imitacinių šūvių garsus ir pastebėti su ekipuote judančius šaulius. Pratybas planuoja Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė, Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa.

    Mokymai numatyti Rudaminos seniūnijoje Petešos miške, Nemenčinės seniūnijoje Nemenčinės miške ir Zujūnų seniūnijoje Girulių miške. Organizatorių duomenimis, pratybose planuojama apie 70 šaulių.

    Pratybų metu bus naudojami ginklai ir imitaciniai šaudmenys, tačiau pabrėžiama, kad laikomasi saugaus elgesio reikalavimų. Tokie mokymai įprastai skirti taktikos, orientavimosi vietovėje, ryšio ir veikimo grupėmis įgūdžiams stiprinti, todėl dalis veiksmų gali vykti judant miško keliais ar proskynomis.

    Gyventojams ir miškuose besilankantiems žmonėms rekomenduojama išlikti atidiems, laikytis įprastų saugumo taisyklių ir, pastebėjus vykstančius mokymus, netrukdyti pratybų dalyviams. Taip pat svarbu paisyti gamtos apsaugos reikalavimų, nes pratybų metu akcentuojamas atsakingas elgesys aplinkoje.

    Organizatoriai primena, kad pratybų teritorijose gali būti trumpalaikių nepatogumų, tačiau visi veiksmai vykdomi planuotai ir kontroliuojamai. Informaciją apie mokymus pateikia Lietuvos šaulių sąjunga.

  • Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė inicijuoja 2024–2027 metų Kupiškio miesto vietos plėtros strategijos pakeitimus, kuriuose ryškiausiai akcentuojamas gyventojų saugumas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Esminiai pakeitimai siejami su Europos Sąjungos 2021–2027 metų investicijų kryptimis, stiprinančiomis civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį.

    Pagal numatytą keitimą strategijoje formuojamas naujas tikslas, orientuotas į Kupiškio miesto gyventojų atsparumo didinimą ir praktinių įgūdžių stiprinimą. Daugiausia dėmesio planuojama skirti civilinei saugai, pirmajai pagalbai ir bendruomeninės savisaugos gebėjimams, kurie pastaraisiais metais vis dažniau įvardijami kaip kritiškai svarbūs savivaldybių lygmeniu.

    Numatytas naujas tikslas ir veiksmai

    Strategijoje atsiranda 2 tikslas, kuriuo siekiama didinti gyventojų saugumą, atsparumą ir gebėjimą veikti ekstremaliose situacijose. Kartu suformuojamas 2.1 uždavinys, numatantis stiprinti civilinės saugos žinias ir praktinius įgūdžius per tikslines švietimo veiklas.

    Konkrečiam veiksmui, orientuotam į civilinės saugos įgūdžių stiprinimą ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms didinimą, suplanuotas 100 000 eurų finansavimas. Iš šios sumos 95 proc. sudarytų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, o 5 proc. būtų skiriama iš savivaldybės biudžeto, tai yra 5 263 eurai.

    Ką dar keičia savivaldos planavimas?

    Keitimu koreguojamas ir strategijos finansinis planas, taip pat numatomi papildomi rodikliai, kurie turėtų tiksliau parodyti, kaip bus matuojama planuojamų veiklų nauda. Kupiškio miesto vietos veiklos grupė taip pat numato iki 17 proc. didinti strategijos administravimo lėšas, argumentuojant poreikiu užtikrinti sklandų įgyvendinimą.

    Kartu pratęsiamas strategijos įgyvendinimo laikotarpis: vietoje ankstesnio laikotarpio pabaigos numatoma, kad veiklos galėtų tęstis iki 2030 metų trečiojo ketvirčio. Praktikoje tai reiškia ilgesnį laiką projektų parengimui, atrankai ir įgyvendinimui, ypač jei dalis veiklų bus susieta su mokymais, praktinėmis pratybomis ar bendruomenės įtraukimu.

    Kvietimas teikti pastabas iki birželio 2 dienos

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė kviečia vietos bendruomenės narius susipažinti su numatytais strategijos pakeitimais ir teikti pastabas bei pasiūlymus. Pastabas dėl esminio strategijos keitimo galima teikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją, kai savivaldybės, planuodamos Europos Sąjungos investicijas, vis dažniau prioritetą teikia ne tik socialinei ar ekonominei plėtrai, bet ir praktiniam pasirengimui krizėms. Tai apima ir gyventojų mokymą, ir bendruomenių gebėjimą greičiau reaguoti, kai sutrinka įprastas paslaugų teikimas ar kyla grėsmė žmonių saugumui.

  • Alytaus Dainavos progimnazijoje – civilinės saugos pratybos: kaip mokykla ruošėsi ekstremaliai situacijai

    Alytaus Dainavos progimnazijoje surengtos civilinės saugos pratybos, kurių metu mokiniai ir darbuotojai praktiškai pasitikrino, kaip veikia reagavimo į ekstremalias situacijas tvarka. Tokie mokymai skirti ne tik formaliai įvykdyti reikalavimus, bet ir įtvirtinti aiškius veiksmus, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Pratybų metu įstaiga paprastai išbando perspėjimo signalus, evakuacijos maršrutus ir susirinkimo vietų logiką, taip pat atsakomybių pasiskirstymą tarp personalo. Praktika rodo, kad būtent šios detalės lemia, ar realios grėsmės atveju žmonės juda kryptingai, o ne pasimeta koridoriuose.

    Kas tikrinama per pratybas?

    Mokyklose civilinės saugos pratybos dažniausiai apima evakuaciją ir elgesį gaisro ar dūmų plitimo atveju, tačiau scenarijai gali būti platesni. Vertinama, ar informacija pasiekia klases, ar veikia vidaus komunikacija, ar mokytojai gali greitai suskaičiuoti mokinius ir perduoti duomenis atsakingiems asmenims.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip pratybose dalyvaujantys vaikai supranta instrukcijas: ar žino, kodėl negalima grįžti pasiimti daiktų, kodėl svarbu laikytis srauto, neblokuoti laiptinių ir išlaikyti ramybę. Reguliarus kartojimas padeda sumažinti paniką ir ugdo įprotį klausyti nurodymų.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Lietuvoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui ekstremalioms situacijoms, o mokyklos laikomos viena svarbiausių vietų, kur formuojami baziniai saugaus elgesio įgūdžiai. Švietimo įstaigos yra didelio žmonių srauto objektai, todėl aiški evakuacijos disciplina ir iš anksto suderintos procedūros turi tiesioginę įtaką saugumui.

    Pratybos taip pat leidžia identifikuoti praktinius trūkumus, kurių neparodo vien dokumentai: per siauri srautai koridoriuose, neaiškiai pažymėtos kryptys, per tylūs signalai ar skirtingai interpretuojamos komandos. Po mokymų įstaigos paprastai peržiūri vidaus taisykles, atnaujina planus ir, jei reikia, organizuoja papildomus instruktažus.

    Ką verta žinoti tėvams ir mokiniams?

    Tėvams svarbu pasidomėti, ar mokykla turi aiškias susirinkimo vietas ir kaip informuojama bendruomenė, jei įvyksta reali situacija. Mokiniams pagrindinė taisyklė išlieka paprasta: klausyti mokytojo nurodymų, judėti kartu su klase, nenaudoti lifto, neatsiskirti ir nesigrįžti atgal.

    Civilinės saugos pratybos Alytaus Dainavos progimnazijoje yra priminimas, kad pasirengimas prasideda nuo kasdienių įgūdžių ir aiškių susitarimų. Kuo daugiau praktikos, tuo mažiau improvizacijos prireikia tada, kai situacija tampa tikra.

  • Birštone vyks funkcinės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19 ir 20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos patikrinti pasirengimą, jei sutriktų vandens ir elektros energijos tiekimas. Scenarijus apima mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai gyventojus reikia aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu alternatyviais būdais.

    Pratybos numatytos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Ką tikrins pratybos?

    Tokio tipo funkcinės pratybos paprastai orientuotos į realius sprendimus, o ne į teoriją: kaip būtų organizuojamas gyventojų informavimas, kur ir kaip būtų paskirstomas geriamasis vanduo, kaip užtikrinamas maisto tiekimas, jei įprasta logistika sutriktų. Taip pat vertinama, ar savivaldybė turi aiškų veiksmų planą, atsakingų institucijų sąveiką ir reikiamus resursus.

    Pratybose svarbi ir gyventojų dalis, nes praktikoje didžiausi iššūkiai kyla ne vien dėl resursų, bet ir dėl informacijos sklaidos bei žmonių srautų valdymo. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir stebėti, kaip būtų veikiama sutrikus esminėms paslaugoms.

    Renginys apie saugumą Birštone

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Jo metu bus aptariami praktiniai saugumo klausimai ir sprendimai, kuriuos gyventojai gali taikyti jau dabar.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas įvairiems sutrikimams yra kasdienio atsparumo dalis, todėl tokios pratybos padeda pastebėti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip veikia pagalbos organizavimas ir kokių veiksmų gali prireikti netikėtai nutrūkus paslaugoms.

  • Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų rajono savivaldybės 10-oji taryba 31-ajame posėdyje apsvarstė 56 klausimus ir priėmė sprendimų paketą, kuris palies tiek kasdienes paslaugas, tiek ilgalaikį rajono planavimą. Tarp svarbiausių temų – švietimo tinklas, atliekų tvarkymas, teritorijų planavimas ir projektai, orientuoti į investicijų pritraukimą.

    Posėdyje priesaiką davė ir prie tarybos darbo vėl prisijungė Sigita Lenauskienė. Tokie pasikeitimai tarybos sudėtyje paprastai reiškia, kad sprendimų priėmimo procesuose grįžta tęstinumas komitetuose ir balsavimuose, o daliai klausimų gali būti perskirstytos atsakomybės.

    Taip pat nuspręsta suteikti Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Vytautui Žukauskui. Savivaldybė sprendimą grindė jo ilgamečiu indėliu į kultūros puoselėjimą, kūrybinę veiklą ir iniciatyvas, kurios, pasak tarybos, prisidėjo prie Veisiejų krašto žinomumo Lietuvoje ir už jos ribų.

    Taryba pritarė 2025 metų veiklos ataskaitoms, apimančioms savivaldybės, administracijos ir savivaldybės įstaigų darbą. Tokie dokumentai savivaldybių praktikoje tampa pagrindu vertinant, ar įgyvendinami strateginiai tikslai, ir kokių korekcijų reikia planuojant kitų metų biudžeto prioritetus.

    Švietimo srityje patvirtinti 2026–2027 mokslo metų klasių komplektai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bei mokinių skaičius rajono mokyklose. Šie sprendimai paprastai susiję su demografinėmis tendencijomis ir finansavimu, nes nuo mokinių skaičiaus priklauso mokyklų tinklo planavimas, pedagogų poreikis ir ugdymo organizavimas.

    Gyventojams aktualūs pokyčiai numatyti ir paslaugų įkainių srityje: patvirtinti atnaujinti VšĮ „Lazdijų kultūros centras“ ir VšĮ „Lazdijų švietimo centras“ teikiamų atlygintinų paslaugų įkainiai. Savivaldybė tokius sprendimus dažniausiai sieja su sąnaudų pokyčiais bei paslaugų prieinamumo išlaikymu, todėl galutinis poveikis gyventojams priklausys nuo konkrečių kainų ir taikomų lengvatų.

    Atliekų tvarkymo srityje patvirtinta atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo tvarka, taip pat atnaujintos Lazdijų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti aiškesniam procesui, kai gyventojai ginčija sąskaitas, konteinerių aptarnavimą ar rūšiavimo reikalavimus, o savivaldybei – mažinti interpretacijų ir nesusipratimų riziką.

    Teritorijų planavimo darbotvarkėje – Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimas ir Veisiejų miesto teritorijos bendrojo plano rengimo pradžia. Bendrieji planai nubrėžia plėtros kryptis, nustato prioritetus infrastruktūrai ir apsaugo teritorijas, kuriose svarbios gamtinės ar kultūrinės vertės, todėl tokie sprendimai paprastai daro įtaką tiek statyboms, tiek investicijų pritraukimui.

    Atsižvelgus į bendruomenės, seniūnaičių ir parapijos nuomonę, pritarta Šventežerio civilinių kapinių plėtrai prie esamų kapinių miestelyje. Savivaldybės sprendimą siejo su siekiu išsaugoti gyventojams svarbią, lengvai pasiekiamą laidojimo vietą, o tolesni veiksmai paprastai apima projektavimą ir žemės tvarkymo procedūras.

    Posėdyje pritarta ir dalyvavimui projektuose, susijusiuose su infrastruktūros plėtra bei visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumu. Savivaldybė planuoja dalyvauti projekte „Elektros infrastruktūros plėtra investicijų pritraukimui Lazdijų rajone“, o Lazdijų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras – projekte, orientuotame į integruotas, mokslu pagrįstas paslaugas tikslinėms grupėms.

    Galiausiai patikslinta Lazdijų miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategija, kuri, savivaldybės teigimu, leistų pritraukti papildomą finansavimą gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti pasirengimui ekstremalioms situacijoms, todėl strateginiai dokumentai vis dažniau numato informavimo, mokymų ir bendruomenių įtraukimo priemones.