Tag: Civilinė sauga

  • Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje“ II etapo finansavimo sutartį. Artimiausiais metais planuojama modernizuoti aštuonias priedangas, kad jos geriau atitiktų šiandienos saugumo ir prieinamumo reikalavimus.

    Projekto vertė siekia 320 tūkst. eurų, o finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų parengtį realioms ekstremalioms situacijoms, kai svarbios ne tik patalpos, bet ir jų inžinerinė būklė.

    Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje registruotos 86 priedangos, kuriose prireikus galėtų pasislėpti daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų. Tai sudaro apie pusę savivaldybės gyventojų, tačiau didelė dalis priedangų įrengtos seniai ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų.

    Pasak savivaldybės, net 86 proc. priedangų priskiriamos žemiausiam atsparumo lygiui, o žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų priedangų dalis išlieka nedidelė. Dėl to modernizavimas akcentuoja tiek saugos priemones, tiek praktinį patogumą kasdienėms bendruomenės grupėms.

    Įgyvendinant projektą, priedangose bus įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos, dūmų detektoriai ir numatyti elektros generatoriai. Taip pat planuojama langus apsaugoti sertifikuota apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti sužalojimų riziką sprogimo bangos ar stiklo dužimo atveju.

    Prieinamumui gerinti bus įsigyti vikšriniai laiptų kopikliai, skirti žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų. Dalį biudžeto sudarys ir infrastruktūros atnaujinimas, įskaitant grindų įrengimą bei kitus būtinus darbus, kad priedangos būtų tinkamai parengtos naudojimui.

    Svarbi modernizavimo kryptis susijusi su tuo, kad dalis priedangų yra švietimo ir kultūros įstaigose. Tai reiškia, kad investicijos stiprina ne tik gyventojų saugumą, bet ir šių įstaigų veiklos tęstinumą krizės metu, kai reikalingos aiškios, saugios ir techniškai patikimos erdvės.

    Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, kai paskelbiamas civilinės saugos signalas Oro pavojus ar kyla kitos grėsmės. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai didina bendruomenės atsparumą ir mažina riziką gyvybei bei sveikatai situacijose, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Projekto veiklos pradėtos 2026 metais gegužės 18 dieną, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2027 metais lapkričio 18 dienos. Savivaldybė žada informuoti gyventojus apie modernizuojamų priedangų sąrašą ir darbų eigą, kai bus patvirtinti konkretūs rangos sprendimai.

  • Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje birželio 4 dieną surengtas pasitarimas dėl gyventojų saugumo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Jame dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir UAB Kaišiadorių butų ūkio atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas birželio 5–7 dienomis vyksiančiai Kaišiadorių miesto šventei Miesto kodas ir veiksmams, jei masinio renginio metu atviroje erdvėje būtų gautas perspėjimas apie oro pavojų. Aptarta, kaip tokioje situacijoje būtų priimami sprendimai ir kas už ką atsakytų pirmosiomis minutėmis.

    Susitikimo metu įvertinta, kaip operatyviai būtų informuojami gyventojai ir miesto svečiai, kad pranešimai būtų aiškūs ir vienodi visoms tarnyboms. Taip pat kalbėta apie žmonių srautų valdymą, saugų nukreipimą į artimiausias priedangas ir tarpinstitucinį koordinavimą, kad veiksmai nesidubliuotų.

    Priedangos ir prieinamumas

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta priedangų parengimui ir jų prieinamumui. Aptarti praktiniai klausimai, kurie krizės metu tampa kritiniai: atsakingų asmenų paskyrimas, raktų laikymas, patalpų atrakinimas ir saugus žmonių patekimas.

    Taip pat modeliuotos situacijos, kai galėtų sutrikti ryšys ar elektros energijos tiekimas, todėl reikalingi aiškūs sprendimai, kaip užtikrinti informavimą ir priedangų atidarymą. Savivaldybė nurodė, kad aptarimuose remtasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis dėl priedangų parengimo.

    Kodėl tema aktuali dabar?

    Pasitarime akcentuota, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyventojams buvo perduoti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, susijusį su į šalies teritoriją galėjusiu patekti bepiločiu orlaiviu. Tai išryškino poreikį iš anksto susiderinti veiksmus, ypač kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu realios grėsmės Kaišiadorių miesto šventės renginiams nėra nustatyta, o pasirengimo priemonės aptariamos prevenciškai. Anot savivaldybės, tikslas yra užtikrinti, kad kilus bet kokiai grėsmei reakcija būtų greita, nuosekli ir koordinuota.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su civilinės saugos patarimais, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse. Aktualią informaciją taip pat galima rasti LT72 svetainėje ir programėlėje LT72.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamą civilinės saugos ekskursiją: ką pamatysite ir ko išmoksite

    Elektrėnų savivaldybėje birželio 13 dieną 10 valandą gyventojai kviečiami į nemokamą, maždaug 2 valandų trukmės ekskursiją civilinės saugos pasirengimo tema. Organizatoriai žada aplankyti kelis su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms susijusius objektus ir praktiškai paaiškinti, kaip veikia vietos saugumo infrastruktūra.

    Ekskursijos pradžia numatyta Rungos gatvėje 22, Elektrėnuose, kur įsikūręs humanitarinis punktas. Dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami, o registracija vykdoma iš anksto per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus registracijos formą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios edukacijos tikslas – ne teorija dėl teorijos, o aiškus veiksmų planas, kuris praverčia netikėtais atvejais. Pagrindinė žinutė paprasta: ramybė kyla iš pasiruošimo, o pasiruošimas prasideda nuo supratimo, kas yra realios grėsmės ir kaip į jas reaguoti.

    Ekskursijos metu ketinama aptarti, kaip atpažinti pavojų ir pasirinkti tinkamą reakciją, taip pat kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai. Bus paaiškinta, kaip šie objektai ženklinami ir ką gyventojui reiškia skirtingi ženklai bei nurodymai.

    Numatoma kalbėti ir apie tai, kokie gali būti pavojų tipai, ką daryti išgirdus sirenas bei kaip susidaryti šeimos planą pagal penkių žingsnių programą. Taip pat bus aptartas išvykimo krepšys: kokie daiktai jame svarbiausi ir kodėl verta jį paruošti dar iki krizės, o ne jai prasidėjus.

    Viena iš ankstesnių dalyvių, Sandra, pabrėžia, kad tokios veiklos padeda susisteminti žinias ir įvertinti savo pasirengimo lygį.

    „Supratau, kaip svarbu ne tik žinoti teorinius veiksmus, bet ir praktiškai pasiruošti įvairiems netikėtiems atvejams. Ypač vertinga buvo išgirsti konkrečius patarimus, kaip elgtis krizinių situacijų metu ir kokių priemonių reikėtų turėti namuose“, – sakė Sandra.

    Ekskursija skirta Elektrėnų savivaldybės gyventojams, tačiau jos tema aktuali ir platesnei auditorijai, nes civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų darbu, bet ir su kiekvieno žmogaus kasdieniais sprendimais. Organizatoriai primena, kad net paprasti žingsniai, tokie kaip susitarimai šeimoje, kontaktų planas ar paruoštas būtiniausių daiktų krepšys, gali sutaupyti brangaus laiko.

  • Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Antrasis projekto etapas

    Alytaus rajono savivaldybė pradeda antrąjį projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Alytaus rajone etapą. Jo tikslas – sustiprinti esamas priedangas, kad jos būtų saugesnės ekstremalių situacijų metu ir patogiau naudojamos gyventojams.

    Numatoma gerinti ne tik atsparumą, bet ir priedangų funkcionalumą bei prieinamumą. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus pritaikyti ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Kuriose vietose vyks darbai?

    Pagal projektą bus atnaujintos penkios priedangos Alytaus rajone: Butrimonių vaikų darželyje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Punios kultūros namuose, Simno kultūros namuose ir Luksnėnų laisvalaikio salėje.

    Šios vietos pasirinktos kaip svarbūs bendruomenių traukos taškai, kuriuose kasdien lankosi įvairaus amžiaus gyventojai. Toks priedangų tinklas, savivaldybės vertinimu, leidžia greičiau užtikrinti apsaugą didesnei daliai žmonių.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti apsauginius langų skydus, evakuacinius išėjimus, vėdinimo sistemas, elektros generatorius, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas. Taip pat bus tvarkomi įėjimai ir išėjimai, kad patalpos būtų prieinamos judėjimo negalią turintiems žmonėms.

    Trys priedangos – Butrimonyse, Krokialaukyje ir Punioje – taps vidutinio atsparumo priedangomis. Jose gyventojai, prireikus, galės saugiai būti iki 24 valandų.

    Projekto įgyvendinimui iš Valstybės gynybos fondo skirta 199 974 eurų. Finansavimo sutartis pasirašyta 2026 metais gegužės 27 dieną su Viešąja įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Vidaus reikalų ministerija.

    Numatyta, kad darbai vyks nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų lapkričio. Savivaldybė tikisi, jog investicijos prisidės prie geresnio pasirengimo galimoms ekstremalioms situacijoms ir didins bendrą gyventojų saugumo lygį rajone.

  • Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpose birželio 3 dieną surengta viktorina Būk saugus, mokiny, į kurią susirinko aštuonių Kupiškio rajono mokyklų komandos. Renginys jau antrus metus iš eilės ugniagesių tarnybą trumpam paverčia ne tik darbo, bet ir praktinių saugumo žinių erdve.

    Mokiniai netradicinėje aplinkoje tikrino žinias apie civilinę saugą, gaisrų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėse situacijose. Dalis užduočių buvo skirta tam, kaip atpažinti rizikas ir kokių veiksmų imtis kilus incidentui ar ekstremaliajai situacijai.

    Kas buvo svarbiausia viktorinoje?

    Organizatorių teigimu, ypač daug dėmesio skirta elgesiui krizės metu: ką reiškia perspėjimo signalai, kaip pasiruošti galimam pavojui ir kur ieškoti patikimos informacijos. Tokios temos tampa vis aktualesnės, nes civilinės saugos klausimai siejami ne tik su gaisrais, bet ir su platesniu pasirengimu nenumatytiems įvykiams.

    Viktorinoje aptarti ir praktiniai gaisrų prevencijos principai, kurie aktualūs namuose ir mokykloje: saugus elektros prietaisų naudojimas, atsakingas elgesys su atvira ugnimi, reagavimo seka pastebėjus dūmus ar liepsną. Mokiniai turėjo progą žinias pritaikyti situacijų pavyzdžiuose.

    Bendruomenės įsitraukimas ir prizai

    Renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika. Savivaldybė prisidėjo prie organizavimo ir įsteigė prizus visoms dalyvavusioms komandoms, taip skatindama mokinių įsitraukimą ir dėmesį saugumui.

    Po viktorinos komandos buvo vaišinamos picomis, kurias, kaip nurodoma, taip pat skyrė vicemeras. Organizatoriai dėkojo mokiniams, mokytojams ir partneriams už aktyvumą bei bendrą tikslą stiprinti saugesnės bendruomenės įgūdžius.

  • Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Birželio 2 dieną Joniškio rajono savivaldybėje pradėta pakartotinė priedangų apžiūra, siekiant įvertinti jų būklę ir realų pasirengimą gyventojų apsaugai galimų pavojų atveju. Savivaldybės vadovai kartu su specialistais ir Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankė priedangas, įrengtas ugdymo įstaigose.

    Apžiūrėtos Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Mato Slančiausko progimnazijos, Joniškio žemės ūkio mokyklos ir jai priklausančio bendrabučio patalpose esančios priedangos. Taip pat įvertintas vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikų ir darbuotojų apsaugos nuo galimų oro pavojų poreikis ir esama situacija.

    Pagrindinis dėmesys – praktiniam pasirengimui

    Susitikimuose su įstaigų vadovais ir atsakingais darbuotojais akcentuota, kad priedanga turi būti parengta ne formaliai, o taip, kad paskelbus pavojų žmonės galėtų greitai ir saugiai patekti į vidų. Vertinta švara ir tvarka, avarinių išėjimų būklė, taip pat aiškiai apibrėžtos atsakomybės už patalpų parengimą.

    Atskirai aptartas operatyvus priedangų atrakinimas ir gyventojų įleidimas, kai gaunamas perspėjimas ar pavedimas parengti priedangą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia yra kelių pirmųjų minučių veiksmai, todėl būtina iš anksto sutarti, kas ir kaip atidaro patalpas.

    Ką turi užtikrinti priedangos valdytojas

    Apžiūrų metu išskirta, kad pastato valdytojas turi paskirti atsakingą asmenį, kuris pasirūpina priedangos durų atidarymu ir sklandžiu žmonių įleidimu. Ne mažiau svarbu, kad priedangą būtų lengva rasti, o nuorodos į ją būtų aiškios ir pastebimos.

    Taip pat priminta, kad priedangos patalpose turi nelikti pavojingų daiktų, įėjimai ir išėjimai turi būti atlaisvinti, o trumpalaikiam buvimui kelių valandų laikotarpiu turi būti užtikrintos minimalios sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad patalpa negali būti naudojama kaip sandėlis, o evakuaciniai keliai negali būti užstatyti.

    Apžiūros bus tęsiamos

    Savivaldybė nurodo, kad artimiausiu metu bus apžiūrėtos ir visos kitos Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančios priedangos. Tikslas yra ne tik fiksuoti būklę, bet ir užtikrinti, kad priedangos būtų tinkamai prižiūrimos, o atsakingi asmenys žinotų savo veiksmus gavus perspėjimą.

    Gyventojams primenama, kad pasirengimas civilinei saugai yra bendras procesas, todėl rekomendacijos priedangų valdytojams yra aktualios ir bendruomenėms. Aiškus informavimas, prieinamumas ir tvarkingai parengtos patalpos lemia, ar priedanga krizinėje situacijoje taps realia pagalba.

  • Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Prasidėjus intensyvesniam vasaros audrų sezonui, specialistai primena, kad saugotis reikia ne tik lauke. Dalis žaibo sukeliamų traumų nutinka patalpose, kai elektros iškrova per pastato sistemas netikėtai pasiekia žmogų.

    Didžiausia rizika kyla tada, kai žaibas trenkia į namą ar netoliese esančią infrastruktūrą, o srovė ieško kelio į žemę. Tokiu atveju ji gali plisti ne tik per elektros instaliaciją, bet ir per metalines konstrukcijas bei vandentiekio ar kanalizacijos sistemas.

    Dušas per perkūniją laikomas vienu rizikingesnių pasirinkimų, nes vanduo ir ypač metaliniai vamzdžiai gali tapti laidininku. Jei srovė patenka į pastato komunikacijas, kontaktas su tekančiu vandeniu teoriškai padidina tikimybę, kad iškrova persiduos žmogui.

    Perkūnijos metu taip pat rekomenduojama vengti indų plovimo, rankų mirkymo po čiaupu ar kitų situacijų, kai ilgiau liečiamas vanduo. Taip pat patariama nesinaudoti laidiniais elektros prietaisais, nestovėti šalia rozečių ar elektros skydelio ir, jei įmanoma, atjungti jautresnę elektroniką nuo tinklo.

    Ne visiems akivaizdu, kad pavojų gali kelti ir pastato konstrukcijos. Gelžbetoninėse sienose dažnai būna metalinis armatūros karkasas, todėl per audrą geriau nesiremti į tokias sienas ir nesėdėti šalia jų, ypač jei girdimi artimi griaustiniai.

    Saugiausia perkūniją išlaukti pastato viduje, toliau nuo langų ir išorinių durų, pasirinkus patalpą, kur mažiau inžinerinių komunikacijų. Jei griaustinis girdimas netrukus po žaibo blyksnio, tai ženklas, kad audra yra netoli, todėl atsargumo priemonių verta imtis nedelsiant.

  • Oro pavojus: kur slėptis ir ko nedaryti, kad išvengtumėte skeveldrų, stiklo ir nuolaužų

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia yra kuo greičiau sumažinti riziką būti sužeistam nuo skeveldrų, stiklo duženų ar griūvančių konstrukcijų. Daugiausia sužeidimų tokiose situacijose sukelia ne tiesioginis smūgis, o antriniai veiksniai, todėl sprendimai pirmomis minutėmis turi didžiausią reikšmę.

    Jei esate lauke, nelikite atviroje erdvėje ir nedelskite ieškodami „tobulos“ slėptuvės. Dažniausiai saugiausia yra artimiausia pasiekiama saugesnė vieta, o ne kelionė per miestą ar bandymas pasiekti kitą rajoną, ypač kai situacija gali keistis greitai.

    Kokia vieta laikoma saugesne

    Jei esate pastate, paprastai saugiau jame ir likti, bet pasitraukti į vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Langai ir fasado elementai yra vieni pavojingiausių, nes nuo smūgio bangos ar nuolaužų jie gali subyrėti į aštrias šukes, o fragmentai gali būti nunešti į patalpas.

    Saugesnėmis vietomis dažniausiai laikomos požeminės ar pusiau požeminės patalpos, rūsiai, taip pat vidinės patalpos be langų. Jei tokios patalpos nėra, tinka koridorius tarp vidinių sienų ar kita vieta, kur mažesnė stiklo ir nuolaužų tikimybė.

    Daugiabutyje: pasiruošimas ir elgesys

    Daugiabučių gyventojams verta iš anksto išsiaiškinti, kur name yra rūsys ar kita saugesnė vieta, ir kaip greičiausiai ją pasiekti. Iš anksto aptartas šeimos planas sumažina chaosą, o paprastos priemonės, tokios kaip žibintuvėlis ir įkrautas telefonas, padeda išlikti informuotiems ir savarankiškiems.

    Pavojaus metu rekomenduojama nesinaudoti liftu, nes jis gali sustoti dingus elektrai ar kilus gedimui. Taip pat svarbu neužblokuoti praėjimų ir įėjimų, kad žmonės galėtų greitai judėti, ir pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenimis.

    Jei pastebėjote droną ar įtartiną radinį

    Pastebėjus įtartiną ar žemai skrendantį droną, saugiausia yra nedelsiant eiti į pastato vidų arba kitą saugesnę vietą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Taip pat nereikėtų artintis prie nukritusio drono ar jo dalių, nes jos gali būti pavojingos.

    Rekomenduojama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, kad nebūtų platinama nepatikrinta informacija ar atskleidžiamos jautrios detalės. Apie pastebėtą droną ar kitą grėsmę reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

    Radus įtartiną daiktą, jo negalima liesti ar judinti. Reikia pasitraukti saugiu atstumu, neleisti kitiems žmonėms artintis ir kviesti pagalbą telefonu 112, o vėliau vykdyti pareigūnų nurodymus.

    Patikimiausia informacija ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingų institucijų pranešimai, todėl svarbu sekti oficialius nurodymus ir neplatinti gandų. Ramybė, pasirengimas ir aiškus veiksmų planas padeda sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.

  • Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant svarbiausia išlaikyti ramybę ir nekurti papildomo pavojaus eisme. Specialistai pabrėžia, kad staigūs manevrai, netikėtas stabdymas ar sustojimas važiuojamojoje dalyje gali sukelti avarijas, todėl sprendimus reikia priimti įvertinus aplinką.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijose akcentuojama, kad automobilis nėra priedanga. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos, be to, gali užsidegti, todėl tikslas turėtų būti kuo greičiau pasiekti saugesnę vietą.

    Jei perspėjimas užklupo mieste

    Mieste, laikantis Kelių eismo taisyklių ir netrukdant kitiems, rekomenduojama ramiai judėti link artimiausios priedangos. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, verta ieškoti tvirto pastato ar vietos, kuri sumažintų skeveldrų riziką, pavyzdžiui, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos ar rūsio.

    Nerekomenduojama staiga stabdyti važiuojamojoje dalyje ar palikti automobilio taip, kad jis blokuotų eismą. Taip pat patariama nesustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros ar karinės paskirties objektų, taip pat didelių žmonių susibūrimo vietose.

    Pasiekus saugesnę vietą, patariama išjungti variklį, palikti transporto priemonę ir eiti į priedangą arba į pastato vidų. Jei yra galimybė, rinkitės vietas be didelių vitrinų ir langų, o įėjusiems į vidų svarbu laukti tolesnės oficialios informacijos.

    Ką daryti užmiestyje ir magistralėse

    Užmiestyje, magistralėse ir greitkeliuose rekomenduojama neviršyti leistino greičio, nepanikuoti ir nestabdyti staiga. Jei nematote ir negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiau tęsti kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti, pavyzdžiui, gyvenvietės, pastato ar požeminės perėjos.

    Jei girdimi sprogimai, matomas žemai skrendantis objektas ar kiti aiškūs pavojaus ženklai, patariama saugiai sustoti už važiuojamosios dalies ribų, išjungti variklį ir, jei įmanoma, palikti automobilį. Pabrėžiama, kad slėptis automobilyje, prie jo ar po juo nerekomenduojama, nes tai nesuteikia patikimos apsaugos.

    Jei šalia nėra priedangos ar pastato, rekomenduojama pasitraukti nuo transporto priemonės ir ieškoti reljefo nelygumų, pavyzdžiui, griovio, pylimo ar įdubos. Tokiu atveju patariama atsigulti, prisidengti galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukti, kol pavojus praeis.

    Kur sekti informaciją ir ko nepamiršti

    Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, rekomenduojama laikytis žemiau langų linijos ir prisidengti galvą bei kaklą. Taip pat svarbu įsijungti Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus ir vykdyti valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.

    Ekspertai primena, kad oro pavojaus situacijose kelių saugumas išlieka kritiškai svarbus: vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti grandininę avariją. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti ne skuba, o aiškia logika: trauktis į priedangą, vengti rizikingų vietų ir vadovautis oficialia informacija.

    „Automobilis nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo“, – pabrėžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

  • Nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu: birželio 7 dieną aptars sirenas, priedangas ir išvykimo krepšį

    Birželio 7 dieną 10.50 valandą vyks nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu. Organizatoriai kviečia dalyvauti tik pilnamečius, jungtis savo vardu ir pavarde, o mokymų trukmė numatyta apie 2 valandas.

    Mokymai skirti praktiškai pasirengti ekstremalioms situacijoms, kai svarbiausia yra greitas ir teisingas sprendimas. Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje tapo ypač aktuali dėl pasikeitusios saugumo aplinkos, todėl vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui.

    Ką aptars mokymuose?

    Dalyviams bus aiškinama, kaip atpažinti skirtingus pavojus ir kaip į juos reaguoti realiose situacijose. Taip pat bus aptarta, ką reiškia sirenų signalai ir kokių veiksmų imtis juos išgirdus, kad būtų sumažinta rizika sau ir artimiesiems.

    Programoje numatytas ir kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų bei evakavimo punktų paaiškinimas: kuo jie skiriasi, kaip yra ženklinami ir kaip elgtis atvykus. Organizatoriai žada pateikti praktinių pavyzdžių, kurie padeda informaciją greičiau įsiminti ir pritaikyti.

    Išvykimo krepšys ir šeimos planas

    Atskira mokymų dalis bus skirta šeimos planui ir vadinamajai penkių žingsnių programai, kuri padeda susitarti dėl veiksmų iš anksto. Toks planas ypač svarbus, kai ryšys sutrinka, o sprendimus reikia priimti per kelias minutes.

    Taip pat bus aptariamas išvykimo krepšio turinys ir dažniausios klaidos, kurias žmonės daro ruošdamiesi. Pagrindinis tikslas yra ne sukaupti kuo daugiau daiktų, o pasiruošti taip, kad būtiniausi reikmenys būtų lengvai pasiekiami ir pritaikyti realiam scenarijui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai padeda sumažinti nerimą, nes aiškus pasirengimas suteikia daugiau kontrolės jausmo. Dalyviai raginami aktyviai klausti ir įsitraukti į diskusiją, kad gauta informacija būtų pritaikoma jų kasdienėms situacijoms.