CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    2026 metais gegužės 22 dieną Biržų rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame savivaldybės vadovai ir švietimo, kultūros, sporto, sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigų vadovai aptarė pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Susitikime dalyvavo ir savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą bei įstaigų veiklos koordinavimą.

    Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniam veiksmų suderinimui, kad gavus perspėjimą dėl galimo pavojaus būtų aišku, kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip organizuojamas žmonių nukreipimas į priedangas. Akcentuota, kad planai turi veikti realiomis sąlygomis, o ne likti tik dokumentuose.

    „Siekiant išvengti nesusipratimų, galimų klaidų ir chaoso, turime jau dabar pasitikrinti, ar turime realiai veikiančius planus ir ar yra tinkamai parengtos mūsų patalpos“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasitarime aptarta, kaip elgtis gavus pranešimą apie paskelbtą oro pavojų, ir peržiūrėti įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Švietimo įstaigų vadovai daugiausia dėmesio skyrė vaikų saugumui, atsakomybių pasidalijimui ir patalpų pritaikymui, kad sprendimai būtų įgyvendinami per pirmąsias minutes.

    Savivaldybės civilinės saugos specialistai rekomendavo įstaigoms iš naujo įsivertinti planus ir, jei reikia, juos atnaujinti, suplanuoti personalo mokymus bei užtikrinti, kad priedangos būtų pasiekiamos gyventojams bet kuriuo paros metu. Praktikoje tai reiškia aiškią budėjimo tvarką, kontaktų sąrašus ir sprendimą, kas fiziškai atidaro patalpas.

    „Būtina jau šiandien paskirti atsakingą asmenį, kuris turėtų priedangos raktą ir galėtų ją atverti greitai ir bet kuriuo paros metu“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.

    Pasitarime priminta, kad oro pavojaus perspėjimai skirstomi į tris lygius. Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojams svarbu išlikti budriems ir, pastebėjus įtartiną objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbia apie realią ar tikėtiną grėsmę Lietuvos oro erdvėje, todėl gyventojams nurodoma nedelsti ir vykdyti perspėjimo pranešimuose pateikiamus veiksmus. Tuo metu oro pavojaus nėra (balta) reiškia, kad galima palikti priedangas, tačiau rekomenduojama ir toliau sekti oficialią informaciją.

    Gyventojams priminta, kad išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone svarbiausia nepanikuoti, kuo greičiau rasti artimiausią priedangą, o jei jos pasiekti nepavyksta, slėptis pastate saugiausioje patalpoje. Taip pat rekomenduojama iš anksto apgalvoti, kokius būtiniausius daiktus prireikus pasiimti, ir su šeimos nariais susitarti dėl veiksmų plano, kad kritiniu metu nereikėtų improvizuoti.

  • PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856 galima gauti praktinių patarimų, kaip pasirengti ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu.

    PAGD nurodo, kad linija skirta ne tik gyventojams, bet ir įstaigų bei įmonių vadovams, kurie ieško aiškių rekomendacijų civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir radiacinės saugos klausimais. Tikslas – padėti greitai gauti patikimą informaciją, kai kyla neaiškumų dėl veiksmų ar prevencijos.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Mūsų tikslas, kad žmonės savo veiksmus žinotų dar iki realios situacijos ar perspėjimo“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba ir palikti balso pranešimą, o konsultantai, perklausę įrašą, susisiekia su besikreipusiuoju, kai tik gali.

    PAGD akcentuoja, kad dažniausi klausimai kyla gavus perspėjimo pranešimus: žmonėms svarbu suprasti, ką daryti pirmiausia, kur sekti oficialią informaciją ir kaip pasirūpinti artimaisiais. Linija 1856 turėtų sumažinti informacinį chaosą ir padėti priimti sprendimus dar iki situacijai paaštrėjant.

    Departamento teigimu, artimiausiu metu pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių sprendimą, kuris leistų greičiau rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Tai būtų papildomas kanalas šalia konsultavimo telefonu.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos įvairioms grėsmėms. Programėlėje galima rasti ir interaktyvų žemėlapį su perspėjimo sirenomis, kolektyvinės apsaugos statiniais, priedangomis bei evakuacijos punktais, o dalis informacijos pasiekiama ir be interneto ryšio.

  • Anykščių rajono savivaldybė primena: ką turėti 72 val. krepšyje ir kur slėptis pavojaus metu

    Anykščių rajono savivaldybė primena: ką turėti 72 val. krepšyje ir kur slėptis pavojaus metu

    Anykščių rajono savivaldybė gyventojams primena, kad ekstremalios situacijos gali užklupti netikėtai, todėl verta iš anksto pasiruošti. Savivaldybės atmintinėje akcentuojami du pagrindiniai dalykai: 72 valandoms skirtas išvykimo krepšys ir artimiausios vietos, kur būtų galima laikinai prisidengti ar gauti pagalbą.

    Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pirmosios paros po nelaimės dažnai būna sudėtingiausios dėl sutrikusio ryšio, tiekimo ir paslaugų. Dėl to rekomenduojama namuose turėti atsargų, kurios leistų savarankiškai išgyventi bent 3 paras, kol pagalba pasieks visus.

    Kas turi būti 72 val. krepšyje?

    Pasak savivaldybės, išvykimo krepšį reikėtų susidėti taip, kad jis būtų lengvai paimamas ir pritaikytas visai šeimai. Pirmiausia rekomenduojama pasirūpinti dokumentais, grynaisiais pinigais bei svarbiomis šeimos nuotraukomis ar kita jums svarbia informacija.

    Taip pat būtina vandens ir maisto atsarga: nurodoma turėti apie 12 litrų vandens vienam asmeniui, geriausia mažesniais buteliukais, bei negendančių produktų. Prie krepšio turėtų atsidurti vaistai, higienos priemonės, šiltesni drabužiai ir universaliausi buities įrankiai.

    Ryšiui ir informacijai gauti patariama turėti radijo imtuvą bei žibintuvėlį su atsarginėmis baterijomis. Ekstremaliomis aplinkybėmis mobilusis ryšys gali strigti, todėl radijas išlieka vienas patikimiausių būdų sekti oficialius pranešimus.

    Kur ieškoti prieglobsčio Anykščių rajone?

    Atmintinėje gyventojai raginami įsidėmėti ženklus savo aplinkoje ir iš anksto pasitikrinti artimiausius adresus. Skiriami kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos, kurios skirtos skirtingoms situacijoms.

    Kolektyvinės apsaugos statiniai dažniausiai būna mokyklos ar kiti didesni pastatai, kuriuose ekstremalios situacijos metu gali būti suteikiama laikina pastogė, maistas ir pagalba. Priedangos, dažniausiai įrengiamos rūsiuose ar kitose požeminėse patalpose, labiau orientuotos į trumpalaikę apsaugą, pavyzdžiui, oro pavojaus metu.

    Svarbiausios taisyklės išeinant iš namų

    Jei tektų skubiai palikti namus, savivaldybė primena paprastą, bet kritiškai svarbią seką: išjungti dujas ir elektrą, užsukti vandenį. Tai sumažina gaisro, užliejimo ir kitų antrinių nelaimių riziką, kai būstas paliekamas be priežiūros.

    Taip pat raginama pasiimti išvykimo krepšį ir, jei įmanoma, naminius gyvūnus. Ryšio priemones patariama naudoti atsakingai: neperkrauti tinklų skambučiais, o su artimaisiais dažniau susisiekti SMS žinutėmis.

    Savivaldybė kviečia gyventojus pasirengimo informacija pasidalyti su artimaisiais ir kaimynais, nes krizės metu svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomenės parengtis. Daugiau civilinės saugos patarimų gyventojai gali rasti nacionalinėje pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informacijoje.

    Anykščių r. savivaldybės informacija

  • Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič vyksta į Anykščius: dėmesys saugumui ir civilinei saugai

    Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič vyksta į Anykščius: dėmesys saugumui ir civilinei saugai

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajone lankysis vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič. Vizito metu numatyta iš arčiau įvertinti regiono saugumo situaciją ir aptarti aktualiausius civilinės saugos klausimus.

    Ministerija pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, gyventojų perspėjimo sistemoms, priedangų ir kolektyvinės apsaugos infrastruktūrai bei institucijų veiksmų suderinamumui. Tokie išvažiuojamieji susitikimai paprastai skirti ne tik apžvalgai vietoje, bet ir praktinių sprendimų derinimui su rajono vadovybe.

    Skelbiama, kad Anykščiuose ministras susitiks su savivaldybės vadovais ir administracijos darbuotojais. Taip pat planuojami susitikimai su statutinėmis tarnybomis, aptariant reagavimo į incidentus, prevencijos ir bendradarbiavimo klausimus.

    Vizito programoje numatytas apsilankymas Anykščių rajono policijos komisariate ir Anykščių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Šiuose susitikimuose dėmesys paprastai skiriamas pajėgumams, personalo komplektavimui, techninės bazės poreikiams ir tarnybų pasirengimui veikti krizių metu.

    Taip pat planuojama aptarti Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimus. Šie klausimai savivaldybėms svarbūs dėl administravimo modelio, atsakomybių pasidalijimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo, ypač kai didėja reikalavimai kriziniam valdymui ir paslaugų prieinamumui regionuose.

    Anykščių rajono savivaldybė nurodo, kad po vizito bus pasidalinta susitikimų rezultatais ir svarbiausiomis išvadomis. Tikimasi, kad vizitas padės tiksliau įvardyti vietos poreikius ir suderinti tolesnius veiksmus, susijusius su visuomenės saugumu ir civiline sauga.

    „Vizito tikslas – iš arti įvertinti regiono saugumo situaciją, aptarti civilinės saugos iššūkius bei stiprinti vietos savivaldos ir statutinių tarnybų bendradarbiavimą“, – skelbiama Anykščių rajono savivaldybės pranešime.

  • Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Anykščių rajono savivaldybėje gegužės 22 dieną surengtas skubus pasitarimas, į kurį sukviesti savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai. Susitikime analizuota, kaip buvo reaguota į ankstesnę dieną Utenos regione paskelbtą oro pavojų, susietą su bepiločių orlaivių grėsme.

    Pasitarimo metu įstaigų vadovai pateikė informaciją, kaip organizacijos priėmė perspėjimo pranešimus ir kaip buvo įgyvendinti nurodymai žmonėms ieškoti prieglobsčio saugiose vietose bei priedangose. Taip pat aptarta, kokie sprendimai veikė sklandžiai, o kuriose grandyse išryškėjo praktiniai trukdžiai.

    Pasak savivaldybės, situacija tapo realiu civilinės saugos pasirengimo testu, leidusiu įvertinti informavimo ir veiksmų koordinavimo greitį. Susitikime atkreiptas dėmesys į būtinybę vienodinti reagavimo tvarką skirtingose įstaigose, kad kilus panašioms grėsmėms sprendimai būtų priimami be delsimo.

    „Mūsų regioną ir Anykščių rajoną palietusi situacija tapo realiu testu civilinės saugos sistemai. Ši patirtis aiškiai parodė, kurios grandys veikia sklandžiai, o kur turime operatyviai koreguoti veiksmų planus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Savivaldybė nurodė, kad artimiausiu metu, atsižvelgiant į pasitarime išsakytas rekomendacijas, bus atnaujinti ir sugriežtinti įstaigų vidiniai reagavimo algoritmai. Taip pat planuojama peržiūrėti priedangų pasiekiamumą ir infrastruktūrą, kad gyventojų nukreipimas į saugias vietas būtų aiškesnis ir greitesnis.

    Pasitarime pabrėžta, kad tokio tipo incidentai vis dažniau vertinami kaip kompleksinės saugumo aplinkos dalis, todėl būtina nuolat tikrinti praktinį pasirengimą, o ne remtis vien dokumentais. Savivaldybė akcentavo, jog išvadų tikslas – didinti gyventojų saugumą ir užtikrinti, kad perspėjimai bei veiksmai būtų suprantami ir įgyvendinami visose įstaigose vienodai.

  • Oro pavojaus perspėjimas telefone: ką reiškia spalvos ir kokių veiksmų imtis nedelsiant

    Oro pavojaus perspėjimas telefone: ką reiškia spalvos ir kokių veiksmų imtis nedelsiant

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų svarbiausia yra išlikti ramiems, nedelsiant įvertinti, kur esate, ir laikytis oficialių institucijų nurodymų. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti apie galimą grėsmę iš oro ir padėti gyventojams laiku pasitraukti į saugesnes vietas.

    Lietuvoje perspėjimai gali būti perduodami sirenomis, per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus, taip pat per nacionalinį transliuotoją ir kitus oficialius kanalus. Kuo mažiau improvizacijos ir kuo daugiau aiškių veiksmų pagal rekomendacijas, tuo didesnė tikimybė išvengti sužeidimų.

    Kaip suprasti perspėjimo lygius?

    Geltonas lygis paprastai reiškia, kad situacija stebima ir yra tikimybė, jog grėsmė gali priartėti ar išaugti. Tai signalas pasiruošti, susiplanuoti artimiausią priedangą, pasitikrinti ryšio priemones ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas lygis reiškia, kad grėsmė yra reali arba labai tikėtina artimiausiu metu, todėl reikia veikti nedelsiant. Tokiu atveju būtina kuo greičiau pasitraukti į priedangą arba saugią patalpą ir likti ten, kol bus pranešta apie pavojaus pabaigą.

    Baltas lygis reiškia, kad oro pavojaus nėra arba jis pasibaigė, tačiau rekomenduojama dar kurį laiką išlikti budriems. Jei buvo nurodyta laukti papildomų pranešimų, verta jų sulaukti prieš grįžtant prie įprastos veiklos.

    Ką daryti iškart gavus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia atsiverskite oficialią informaciją ir įsiklausykite į nurodymus. Jeigu įmanoma, persiųskite žinutę artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali nepastebėti perspėjimo.

    Jei esate pastate, saugiausia rinktis patalpą be langų arba požeminę erdvę, o jeigu to nėra, taikyti dviejų sienų taisyklę. Tai reiškia, kad tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos, o nuo langų reikėtų pasitraukti kuo toliau.

    Jei esate lauke, svarbiausia greitai rasti priedangą ir nelikti atvirose vietose. Praktikoje laikinai gali tikti požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau pasirinkimą reikėtų derinti su situacija ir oficialiais nurodymais.

    Skirtingos situacijos: namai, darbas, transportas

    Jei perspėjimas užklupo namuose, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo langų ir persikelkite į saugesnę patalpą. Jei turite galimybę, pasiruoškite pagrindinius daiktus, kad prireikus galėtumėte greitai persikelti į priedangą.

    Jei esate biure, prekybos centre ar kitoje įstaigoje, vadovaukitės atsakingų darbuotojų nurodymais ir nebandykite savarankiškai keisti žmonių srautų. Jei aiškių nurodymų nėra, logiškiausia kryptis yra į priedangą, rūsį, požeminę aikštelę arba patalpą be langų.

    Jei esate viešajame transporte, klausykite vairuotojo nurodymų ir netrukdykite jam priimti sprendimų. Sustojus transportui, kuo greičiau judėkite į artimiausią saugią vietą, o telefono skambučių venkite, kad nebūtų apkrauti ryšio tinklai.

    Pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, svarbu prie jo nesiartinti ir apie tai pranešti numeriu 112. Taip pat rekomenduojama nefilmuoti ir nefotografuoti incidento, nes tai gali kelti papildomą riziką ir trukdyti tarnybų darbui.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami, kai tai saugu padaryti, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei duris. Pasiimkite būtiniausius dokumentus, vaistus, vandenį ir ryšio priemones, o grįžkite tik gavę oficialų leidimą.

    Oro pavojaus situacijose dažniausios klaidos yra delsimas, bandymas stebėti įvykius lauke ir nepasitikėjimas oficialia informacija. Geriausia taktika yra greitas pasitraukimas į saugią vietą ir laukimas, kol bus paskelbtas pavojaus atšaukimas.

  • Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Gyventojams primenama, kaip elgtis kasdienėse situacijose, kurios gali būti susijusios su saugumu: pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Tokios rekomendacijos aktualios ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, nes incidentai gali nutikti bet kur.

    Pastebėjus droną, pirmiausia svarbu įvertinti aplinkybes: ar jis skraido virš jautrių objektų, ar elgiasi neįprastai, ar jo buvimas kelia realų pavojų. Jeigu kyla įtarimų, rekomenduojama nefotografuoti ir nesistengti jo „numušti“ ar kitaip paveikti, o saugiai pasitraukti į pastogę ir apie situaciją pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia veikti greitai ir ramiai: nedelsti, susirasti artimiausią priedangą arba slėptuvę, o jei tokios nėra, rinktis patalpas be langų ar kuo toliau nuo jų. Taip pat patariama sekti oficialius pranešimus ir instrukcijas, nes perspėjimai gali būti tikslinami pagal besikeičiančią situaciją.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo „nepavojingas“ ar „paliktas netyčia“. Reikėtų atsitraukti, perspėti aplinkinius, kad nesartintų, o apie radinį kuo greičiau pranešti numeriu 112 ir, jei įmanoma, nurodyti tikslią vietą bei matomus požymius.

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose daugiausia nelaimių kyla dėl smalsumo ir bandymo veikti savarankiškai. Saugiausias sprendimas yra laikytis oficialių rekomendacijų, nekelti rizikos sau ir kitiems bei kuo greičiau perduoti informaciją tarnyboms.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Didėjant įvairių incidentų ir hibridinių grėsmių rizikai, vis daugiau žmonių susiduria su situacijomis, kai reikia reaguoti greitai: danguje pastebimas dronas, telefone pasirodo perspėjimas apie oro pavojų arba viešoje vietoje randamas įtartinas daiktas. Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, nepasikliauti gandais ir vadovautis oficialiomis rekomendacijomis.

    LT72 – oficiali gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informavimo sistema – pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl smalsumo ir skubos. Artėjimas prie įtartinų objektų, filmavimas ar informacijos sklaida socialiniuose tinkluose gali ne tik kelti pavojų, bet ir trukdyti tarnyboms.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus droną, pirmiausia rekomenduojama pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Jei yra galimybė, rinkitės patalpą be langų arba tokią vietą, kuri sumažina riziką nuo galimų skeveldrų ir smūgio bangos.

    Nukritusio ar nusileidusio drono liesti negalima, taip pat nereikėtų prie jo artintis ar bandyti perkelti į kitą vietą. Apie situaciją būtina pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112, kuo tiksliau nurodant vietą ir aplinkybes.

    LT72 taip pat ragina nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, jei tai gali atskleisti tikslią vietą ar kitus jautrius duomenis. Tokia informacija kartais panaudojama vertinant objektų išsidėstymą ar tarnybų veiksmus, todėl saugiausia ją perduoti tik atsakingoms institucijoms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau pereiti į saugiausią įmanomą vietą. Tinkamiausios vietos yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, kur galima sumažinti sužeidimų riziką.

    Esant oro pavojaus signalui, rekomenduojama klausytis oficialių pranešimų, sekti institucijų nurodymus ir be būtinybės neiti į lauką. Taip pat patariama neapkrauti ryšio linijų skambučiais ir žinutėmis, kad kritiniu metu ryšys išliktų prieinamas pagalbos tarnyboms.

    Jei perspėjimas užklumpa darbo vietoje, mokykloje ar prekybos centre, verta laikytis objekto atsakingų asmenų nurodymų ir judėti į numatytas saugias zonas. Svarbu, kad sprendimus lemtų ne smalsumas, o saugumo logika: atstumas nuo langų ir kuo daugiau masyvių konstrukcijų tarp jūsų ir galimos grėsmės.

    Radote įtartiną daiktą?

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo nekenksmingas. Saugiausia yra pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, išlaikant saugų atstumą, ir perspėti šalia esančius žmones nesiartinti.

    Apie radinį reikia nedelsiant pranešti numeriu 112, aiškiai apibūdinant vietą, aplinką ir tai, kas pastebėta. Kol atvyks pareigūnai, patariama stengtis užtikrinti, kad kiti asmenys nepriartėtų, tačiau patiems nebandyti „saugoti“ daikto iš arti.

    Gyventojams taip pat naudinga iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbo ar ugdymo įstaigos. LT72 programėlėje pateikiami veiksmai įvairių grėsmių atvejais ir kiti praktiniai patarimai, todėl pasiruošimas dar iki incidento gali lemti greitesnę ir saugesnę reakciją.

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Perspėjimas oro pavojus telefone ar sirenų signalas reiškia, kad reikia nedelsiant pereiti prie saugumo veiksmų ir sekti oficialią informaciją. Tokie pranešimai dažniausiai siunčiami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl svarbu jų neignoruoti ir neišjungti pranešimų.

    Pagrindinis tikslas visose situacijose yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje, kuri sumažina sužeidimų riziką nuo sprogimo bangos ir dužtančių stiklų. Jei artimiausios priedangos nėra, saugiausia rinktis rūsį, požeminę aikštelę, tunelį ar patalpą be langų, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos.

    Ką daryti, jei esate lauke?

    Gavę pranešimą oro pavojus, lauke esantys žmonės turėtų kuo skubiau judėti į artimiausią priedangą arba bet kurią tvirtą požeminę erdvę. Tinka ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis ar pastato rūsys, jei iki jų galima greitai pasiekti saugiai.

    Kol pavojus nepraeina, venkite būti atvirose vietose ir neikite žiūrėti, kas vyksta. Ypač svarbu nefotografuoti ir nefilmuoti skrendančių objektų, nes tai atitraukia dėmesį nuo saugumo ir gali trukdyti operatyvinėms tarnyboms.

    Ryšį naudokite atsakingai: skambinkite tik esant būtinybei, o susisiekti su artimaisiais dažniau rinkitės žinutes. Taip sumažinama rizika, kad mobiliojo ryšio linijos bus perkrautos, kai skubios pagalbos skambučiams jų reikia labiausiai.

    Jei esate autobuse ar kitame transporte

    Viešajame transporte pirmiausia vadovaukitės vairuotojo ar įgulos nurodymais ir netrukdykite jiems priimti sprendimų. Svarbu nereikalauti sustoti jums patogioje vietoje, nes sustojimo taškas turi būti parinktas pagal saugumą.

    Jei transportas sustoja ir keleiviai išlaipinami, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos. Venkite telktis prie langų ar atvirose stotelėse, nes tai viena rizikingiausių vietų smūgio bangos atveju.

    Jei esate biure, parduotuvėje ar kito pastato viduje

    Pastatuose laikykitės įstaigos vadovų ar atsakingų darbuotojų nurodymų, nes jie dažnai turi parengtus evakuacijos ar slėpimosi planus. Jei aiškių nurodymų nėra, nedelsdami eikite į rūsį, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitą priedangai tinkamą vietą.

    Jeigu priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės patalpą be langų, cokoliniame aukšte ar kitą vietą, kurią nuo lauko skiria dvi sienos. Jei tenka likti patalpoje su langais, pasitraukite kuo toliau nuo jų, nes dužtantis stiklas yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių.

    Saugioje vietoje išlikite tol, kol bus oficialiai pranešta, kad oro pavojaus nėra. Net ir atšaukus pavojų, rekomenduojama kurį laiką išlikti budriems ir sekti institucijų pranešimus, nes situacija gali keistis.

    Perspėjimų logika paprastai skirstoma į kelis lygius: kai pavojus tikėtinas, raginama pasiruošti ir stebėti situaciją, o paskelbus oro pavojų svarbiausia nedelsiant slėptis. Atšaukus perspėjimą, žmonės gali palikti priedangas, tačiau turėtų išlaikyti atsargumą ir vadovautis oficialia informacija.