Tag: Civilinė sauga

  • Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajono savivaldybė pradeda antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą, kuriuo siekiama sustiprinti gyventojų saugumą ir civilinę parengtį. 2026 metų gegužės 29 dieną pasirašyta projekto VRM-003-K-039 Priedangų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje, II etapas įgyvendinimo sutartis.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o įgyvendinime dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Varėnos rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas ne tik priedangų atsparumui, bet ir jų pritaikymui įvairių poreikių turintiems žmonėms.

    Ką numatyta padaryti?

    Antrajame etape planuojama sutvarkyti ir būtiniausiomis priemonėmis aprūpinti 8 priedangas: dviejose švietimo, dviejose sveikatos priežiūros, vienoje kultūros ir trijose administracinės paskirties įstaigose. Pasak savivaldybės, objektai parinkti iš patvirtinto priedangų sąrašo, todėl darbai orientuoti į realiai naudojamas ir gyventojams pasiekiamas vietas.

    Numatomi infrastruktūros gerinimo sprendimai apima evakuacinių išėjimų įrengimą ir evakuacinį apšvietimą, taip pat įėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims. Planuojama didinti apsaugą nuo sužalojimų, pavyzdžiui, įrengiant apsauginius skydus langams arba kai kuriais atvejais sprendžiant langų užmūrijimo klausimą.

    Taip pat gali būti diegiamos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba autonominiai dūmų signalizatoriai, tvarkomos ar įrengiamos vėdinimo sistemos. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo galimybė įrengiant elektros generatorius, o dalyje patalpų planuojami grindų įrengimo darbai.

    Inventorius ir kasdieniai poreikiai

    Be statybinių ir inžinerinių sprendimų, priedangos bus papildomai aprūpintos inventoriumi pagal jose planuojamą sutalpinti žmonių skaičių. Tarp numatytų priemonių yra biotualetai higienos sąlygoms užtikrinti bei sulankstomos kėdės ir sulankstomos lovos trumpalaikiam poilsiui.

    Planuojama įsigyti talpyklas geriamojo vandens atsargoms, taip pat būtiniausias priemones ekstremaliems atvejams, įskaitant pirmosios pagalbos rinkinius, neštuvus, taktinio tipo žibintuvėlius, gesintuvus, laužtuvus ir sulankstomus kastuvus. Tokios priemonės laikomos praktišku minimumu, kad priedangos galėtų būti naudojamos ne tik formaliai, bet ir realios grėsmės metu.

    Kiek kainuos ir kiek truks?

    Bendra projekto vertė siekia 197 629,89 eurų, o finansavimas numatytas pilnai iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad projekto trukmė planuojama 18 mėnesių.

    Tokio pobūdžio investicijos pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos kaip būtina viešosios infrastruktūros dalis, ypač didėjant dėmesiui gyventojų apsaugai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Varėnos rajono atnaujinimų paketas išsiskiria tuo, kad numato ir inžinerinius sprendimus, ir aiškiai apibrėžtą aprūpinimą inventoriumi.

  • Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė kviečia daugiabučių namų gyventojus ir jų atstovus teikti paraiškas konkursui, kuriuo siekiama pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas minimaliems priedangų reikalavimams. Idėja paprasta: įsirengti realiai naudojamas, tvarkingas ir saugesnes erdves, kurios ekstremalios situacijos metu galėtų tapti trumpalaike priedanga.

    Paraiškas gali teikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba namo administratorius. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausia yra gyventojų sprendimas ir aiškiai pagrįsti atlikti darbai ar įsigytos priemonės.

    Kas gali teikti paraišką?

    Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti susirinkimo protokolą, kuriame įtvirtintas sprendimas dėl patalpų pritaikymo priedangai. Taip pat reikalingi dokumentai, pagrindžiantys prekių įsigijimą ar atliktus darbus, bei kadastrinės bylos fragmentas su pažymėta patalpa.

    Prie dokumentų prašoma pridėti ir pritaikytos patalpos nuotraukas, kuriose matytųsi įgyvendinti minimalūs priedangos reikalavimai. Savivaldybė akcentuoja, kad vertinimas bus atliekamas tik tuomet, jei pareiškėjas įgyvendina ne mažiau kaip 3 reikalavimus.

    Kaip ir iki kada pateikti?

    Paraiškos priimamos iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Dokumentus galima pateikti atvykus į Kėdainių rajono savivaldybę, siunčiant el. paštu arba paštu savivaldybės administracijai, nurodant daugiabučio namo adresą ir pareiškėjo telefono numerį.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškos pateikimo data gali tapti svarbi, jei kelios paraiškos surinks vienodą balų skaičių. Tokiu atveju pirmumas bus suteikiamas anksčiau pateiktai paraiškai.

    Už ką skiriami balai?

    Vertinant pritaikymą, dėmesys skiriamas tiek prieinamumui, tiek praktiniams saugumo sprendimams. Balus gali lemti įėjimo ar išėjimo pritaikymas riboto judumo asmenims, pirmosios pagalbos rinkiniai, būtinos pagalbos priemonės, langų apsauga nuo stiklo šukių, taip pat rezervinis elektros šaltinis ir jo prijungimo sprendimai.

    Didžiausias svoris numatytas rezerviniam elektros šaltiniui, įskaitant jo montavimo ir prijungimo darbus, taip pat elektros instaliacijai generatoriaus pajungimui. Vertinamas ir patalpų tvarkingumas: priedanga turi būti švari, be pašalinių daiktų, trukdančių saugiai patekti ar būti patalpoje.

    Konkurso nugalėtojams finansavimas skiriamas iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Vienai paraiškai numatoma maksimali suma siekia 5 000 eurų, o 1 balo vertė yra 50 eurų, todėl galutinė suma priklausys nuo surinktų balų.

    Jei paraiškų poreikis viršys biudžete numatytas lėšas, prioritetas bus teikiamas daugiau balų surinkusiems pareiškėjams. Konkurso rezultatai bus paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, o dėl papildomų klausimų gyventojai raginami kreiptis į savivaldybės patarėją, atliekantį parengties pareigūno funkcijas.

  • Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatos įpareigoja įstaigų ir ūkio subjektų vadovus iš anksto pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Praktikoje tai reiškia pareigą įsivertinti rizikas, suplanuoti veiksmus ir užtikrinti, kad nelaimės atveju organizacija galėtų tęsti veiklą ir apsaugoti žmones.

    Pagrindinis pasirengimo principas yra aiškiai nusistatyti galimas grėsmes ir turėti realiai įgyvendinamą veiksmų planą. Svarbu ne tik paskirstyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, bet ir įvertinti, ko trūksta, kad kritiniu momentu netektų improvizuoti.

    Vienas iš būtinų elementų yra darbuotojų mokymai, kurie padeda suvienodinti žinias ir atsakomybių supratimą. Ne mažiau reikšmingas ir sistemingas pratybų ciklas, kai teorija tikrinama praktiškai, o pastebėtos spragos iškart taisomos.

    Prevencinė veikla apima ir bendradarbiavimą su institucijomis, kurių pagalba būtina krizių metu: priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, policija, visuomenės sveikatos specialistais, švietimo įstaigomis, priedangų valdytojais bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokia partnerystė leidžia greičiau suderinti veiksmus ir iš anksto išspręsti organizacinius klausimus.

    Gegužę vykdyti pasirengimo darbai

    Gegužės mėnesį savivaldybės administracija su partneriais vykdė kelias pasirengimo iniciatyvas, susijusias su gyventojų saugumu. Tarp jų buvo rajono paplūdimių parengties maudymosi sezonui vertinimas, kad iki sezono pradžios būtų laiku sutvarkyti saugos reikalavimai ir procesai.

    Taip pat buvo tariamasi su rajono priedangų valdytojais dėl priedangų aktyvavimo proceso ir tęsiama naujų patalpų paieška. Lygiagrečiai vyko priedangų žymėjimo darbai, nes aiškus ženklinimas krizės metu gali sutrumpinti laiką, kurį žmonės sugaišta ieškodami saugesnės vietos.

    Be to, atstovai vyko į Radviliškio rajono savivaldybėje surengtas civilinės saugos kompleksines pratybas, kur stebėjo ir vertino jų eigą bei dalijosi patirtimi. Tokie tarpsavivaldybiniai vizitai leidžia pasitikrinti sprendimus realistiškame scenarijuje ir pasimokyti iš kitų praktikos.

    Prevencija ir gyventojų įtrauktis

    Prevencijos dalis nėra vien dokumentai ar pratybos institucijoms, todėl buvo prisijungta ir prie renginių, skirtų gyventojų informavimui. Šeimoms orientuoti saugos užsiėmimai padeda paprastai paaiškinti, kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais ir kokie sprendimai namų ūkyje iš tiesų veikia.

    Tokios veiklos tikslas yra sumažinti galimus nuostolius ir, kiek įmanoma, jų išvengti. Kuo daugiau situacijų būna apgalvota iš anksto, tuo daugiau veiksmų krizinėmis minutėmis tampa automatizuoti ir aiškūs tiek darbuotojams, tiek gyventojams.

    „Mūsų tikslas yra sistemingai stiprinti pasirengimą, kad nelaimės atveju nuostoliai būtų kuo mažesni, o veiksmai būtų suderinti“, – sakė savivaldybės administracijos patarėja Reda Žalandauskienė.

  • Joniškio rajone startavo kvietimas bendruomenėms: projektams iki 5 000 eurų, paraiškos iki birželio 24 dienos

    Joniškio rajone startavo kvietimas bendruomenėms: projektams iki 5 000 eurų, paraiškos iki birželio 24 dienos

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Finansavimas skirtas nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių iniciatyvoms, kurios kuria apčiuopiamą naudą vietos gyventojams.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 3 dienos iki 2026 metų birželio 24 dienos. Kvietimas aktualus organizacijoms, planuojančioms veiklas 2026–2028 metų laikotarpiu pagal savivaldybėje patvirtintą įgyvendinimo tvarką.

    Galimi pareiškėjai yra bendruomeninės organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, kurios turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat paraiškas gali teikti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, jei jos taip pat turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Finansuojamos veiklos turi atliepti viešuosius bendruomenės narių interesus ir poreikius. Priemonė orientuota ne į vienkartinius renginius, o į tvarų bendruomenės stiprinimą: nuo pilietiškumo ir lyderystės ugdymo iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo, savanorystės ir informacinio raštingumo stiprinimo.

    Didelė kvietimo dalis skirta bendruomenės sutelktumui: vaikų ir jaunimo užimtumui, edukacijoms, kultūrinei veiklai, bendruomenės komunikacijos priemonėms ir sveikatinimo iniciatyvoms. Taip pat remiamos akcijos, gerinančios viešąsias erdves, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių tvarkymas ir atnaujinimas.

    Numatytos ir socialinės veiklos: pagalba vienišiems senjorams, asmenims su negalia ar kitiems bendruomenės nariams, kuriems reikalingas palaikymas, taip pat emocinės sveikatos stiprinimo iniciatyvos. Kvietimas apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei jas vykdo bendruomeninė organizacija.

    Atskirai įvardyta galimybė finansuoti veiklas, susijusias su civilinės saugos ir gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant mokymus ir specialių priemonių įsigijimą. Tai atliepia pastarųjų metų tendencijas, kai savivaldybės vis dažniau skatina vietos iniciatyvas, didinančias gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Konkursui numatyta 29 408 eurų valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui galima skirti nuo 1 000 iki 5 000 eurų, todėl paraiškos ypač tinkamos aiškiai apibrėžtiems, bendruomenei matomą rezultatą sukuriantiems projektams.

    Teikiant paraišką viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo veikloms, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti iki 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Toks ribojimas leidžia išlaikyti balansą tarp investicijų į priemones ir realių veiklų, kurios įtraukia gyventojus.

    Paraiškas savivaldybei galima pateikti keliais būdais: popierine forma atvykus į Livonijos g. 4-1 Joniškyje (101 kabinetas) arba elektroniniu paštu, kai dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu. Taip pat priimami nuskenuoti dokumentai, jei galima identifikuoti paraišką teikiantį asmenį.

    Kartu su paraiška reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius organizacijos teisę veikti: įstatus, jei jie neprieinami Juridinių asmenų registre, veiklos ataskaitą, jei juridinis asmuo veikia trumpiau nei metus, ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo. Savivaldybė nurodo, kad galima pridėti ir kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, sustiprina paraišką.

    Konsultacijas pareiškėjams su konkursu susijusiais klausimais teikia Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus programų koordinatorė Rasa Birutytė.

  • Kauno rajonas parodė mobilų civilinės saugos konteinerį: kas jame ir kam jis praverstų krizės metu

    Šeštadienį Kauno botanikos sode vykusiame pilietiškumo festivalyje „Atsparūs kartu“ Kauno rajono savivaldybė pristatė mobilų civilinės saugos priemonių konteinerį. Gyventojai galėjo apžiūrėti įrangą, skirtą ekstremaliosioms situacijoms, ir sužinoti, kaip praktiškai pasirengti krizėms.

    Pasak savivaldybės atstovų, pagrindinis tokio sprendimo tikslas – greitai atvežti reikalingas priemones į vietą, kur jų tuo metu labiausiai reikia. Mobilumas leidžia operatyviai reaguoti ne tik į stichinius reiškinius, bet ir į didesnes avarijas, ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus ar masinį gyventojų evakavimą.

    Ką slepia mobilus konteineris

    Konteineryje laikomos civilinės saugos, pirmosios pagalbos ir asmens apsaugos priemonės, kurios padeda užtikrinti bazinius poreikius pirmosiomis valandomis ar paromis po įvykio. Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad komplekte yra apgyvendinimui skirtos lovos, miegmaišiai, šildytuvai, generatoriai ir kita įranga.

    Tokio tipo įranga aktualiausia tada, kai įprastos paslaugos laikinai tampa nepasiekiamos: dingsta elektra, sutrinka šildymas, prireikia laikino apgyvendinimo ar sušildymo punktų. Praktikoje tai reiškia, kad konteineris gali tapti greitu „starto rinkiniu“ vietos bendruomenei, kol atvyksta papildomos pajėgos ar atstatomos paslaugos.

    Išvykimo krepšys ir pasirengimas namuose

    Pristatymo metu gyventojams buvo demonstruojamas ir išvykimo krepšys, primenant, kad civilinė sauga prasideda ne nuo institucijų, o nuo kasdienio pasirengimo šeimoje. Savivaldybės atstovai aiškino, kokie daiktai turėtų būti paruošti iš anksto ir kodėl tai sutaupo laiko, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant.

    Ekspertai civilinės saugos srityje pabrėžia, kad didžiausia klaida krizės metu yra tikėtis, jog visos priemonės bus iš karto pasiekiamos parduotuvėse ar bus galima greitai grįžti namo. Todėl iš anksto paruoštas išvykimo krepšys ir aiškus šeimos planas tampa paprasta, bet efektyvia priemone sumažinti stresą ir rizikas.

    Kiek kainuoja ir kaip bus pasiekiamas

    Kauno rajono savivaldybė yra įsigijusi tris mobilius civilinės saugos konteinerius, skirtus užtikrinti gyventojų saugumą ir būtiniausių poreikių patenkinimą ekstremalių situacijų metu. Vieno tokio konteinerio vertė – apie 70 000 eurų.

    Pranešama, kad konteinerių pastatymo vietos parinktos taip, kad dengtų tris savivaldybės zonas ir priemonės būtų pasiekiamos kuo platesniam seniūnijų ratui. Toks išdėstymas leidžia trumpinti atvykimo laiką ir didina tikimybę, kad pagalba pasieks gyventojus dar iki situacijai tampant ilgalaike.

  • Mažeikiuose ruošiamasi „ORLEN 2026“: pratybose imituos avariją ir dalinę gyventojų evakuaciją

    Birželio 1 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko baigiamasis planavimo pasitarimas, skirtas pasirengti savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinėms jungtinėms pratyboms „ORLEN 2026“. Susitikime sutarta dėl galutinių veiksmų, kad pratybų scenarijai būtų įgyvendinti aiškiai ir koordinuotai.

    Pasitarime dalyvavo savivaldybės vadovai, administracijos specialistai, pratybų rengimo grupė bei partneriai iš AB „ORLEN Lietuva“, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos šaulių sąjungos, Karo komendantūros, seniūnijų ir nevyriausybinių organizacijų. Toks institucijų ratas, anot organizatorių, yra būtinas, nes realios krizės metu sprendimai priimami tarpinstituciškai.

    Kas numatyta pratybose?

    Pratybos „ORLEN 2026“ planuojamos 2026 metais birželio 8–9 dienomis. Jų metu bus imituojama pramoninė avarija AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, sukelianti gaisro ir užteršto oro grėsmę.

    Pagal scenarijų būtų aktyvuojamas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, o gyventojams siunčiami perspėjimo pranešimai. Taip pat numatoma dalinė evakuacija ir gyventojų surinkimo bei priėmimo punktų veikla, kad būtų įvertintas realus pasirengimas ir sprendimų priėmimo greitis.

    Mobilizacinė dalis antrą dieną

    Antrąją pratybų dieną suplanuota mobilizacinė dalis, apimanti mobilizacijos valdymo grupės veiklą ir persikėlimą į atsarginę darbo vietą. Taip pat bus imituojamos rekvizicijos procedūros, kurios krizės atveju leistų greitai sutelkti reikalingus išteklius.

    Pasitarime aptarti ryšio, logistikos ir informacijos sklaidos sprendimai, nes didesnėse situacijose kritiškai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą komunikaciją tarp tarnybų ir su gyventojais. Tokios pratybos paprastai padeda identifikuoti ir „tyliąsias“ spragas, pavyzdžiui, informacijos perdavimo grandinėje ar gyventojų nukreipimo į saugias vietas praktikoje.

    Kaip bus informuojami gyventojai?

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenė apie pratybas bus informuojama iš anksto, siekiant išvengti nepagrįsto nerimo. Visa su pratybomis susijusi informacija turės aiškų žymėjimą PRATYBOS, kad pranešimai nebūtų supainioti su realiu įvykiu.

    Informacija apie pasirengimą ir pratybų eigą bus skelbiama savivaldybės informavimo kanalais. Gyventojams primenama, kad civilinės saugos pratybų tikslas yra patikrinti veiksmų planus ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad realios grėsmės atveju sprendimai būtų priimami greitai ir užtikrintai.

  • Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonavos rajono savivaldybėje surengtame pasitarime su ugdymo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių organizacijų atstovais aptartas pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms bei informacijos valdymas jų metu. Dėmesys sutelktas į tai, kaip veikti vieningai, kad sprendimai būtų priimami greitai, o gyventojus pasiektų aiški ir patikima informacija.

    Susitikimas surengtas po anksčiau dalyje Lietuvos skelbto oro pavojaus, kai visuomenėje kilo daug praktinių klausimų dėl veiksmų algoritmų ir institucijų tarpusavio koordinavimo. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia yra suderintos procedūros ir iš anksto sutarti komunikacijos keliai, kad būtų išvengta informacijos chaoso.

    Vienas komunikacijos kanalas

    Pasitarime nutarta sukurti bendrą savivaldybei pavaldžių įstaigų komunikacijos kanalą, kuris leistų ekstremalių situacijų metu informaciją perduoti operatyviai ir koordinuotai. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir padės išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderintų pranešimų.

    Taip pat įstaigoms pavesta įsivertinti savo veiksmų algoritmus oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais. Surinkta informacija bus naudojama derinant procedūras, kad visoje savivaldybėje būtų taikoma kuo labiau vieninga reagavimo tvarka.

    Ką daryti paskelbus oro pavojų?

    Gyventojų informavimas įvardytas kaip viena svarbiausių pasirengimo dalių, nes realių grėsmių metu žmonėms dažnai kyla klausimų, kur eiti ir ką daryti per pirmąsias minutes. Savivaldybė primena, kad paskelbus oro pavojų ne visada būtina skubėti į lauką ieškoti priedangos, ypač jei artimiausios vietos neįmanoma pasiekti greitai.

    Rekomenduojama įvertinti, ar artimiausią priedangą galima pasiekti per kelias minutes. Jei tai neįmanoma, saugesnės vietos patariama ieškoti tame pačiame pastate: rūsyje, cokoliniame aukšte, patalpoje be langų arba tokioje vietoje, kurią nuo lauko skiria kelios sienos.

    „Susitikimo metu įstaigų vadovai pasidalijo praktine patirtimi: papasakojo, kaip klostėsi situacija, kaip reagavo tėvai ir vaikai. Aptarėme įvairius scenarijus, kad galėtume geriau pasirengti ateičiai ir aiškiai žinotume veiksmų planą: kas, kada ir už ką yra atsakingas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Priedangos ir informacija gyventojams

    Savivaldybė primena, kad išsami informacija apie elgesį ekstremalių situacijų metu skelbiama svetainėje lt72.lt. Čia pateikiami pagrindiniai principai, kaip pasirengti iš anksto ir kaip elgtis skirtingų grėsmių metu.

    Taip pat nurodoma, kad programėlėje „Jonava“ gyventojams pateikiamas priedangų sąrašas. Esant techniniams trikdžiams ar padidėjus nacionalinių informacinių sistemų apkrovai, savivaldybė ragina turėti alternatyvų informacijos šaltinį ir priedangų vietas pasitikrinti iš anksto.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai bus tęsiami, siekiant nuosekliai stiprinti įstaigų pasirengimą, derinti veiksmus ir užtikrinti, kad gyventojams kritiniu metu būtų pateikiamos vieningos, aiškios instrukcijos. Tikimasi, kad sistemingas pasirengimas padės sumažinti sumaištį ir pagerins reagavimą realių incidentų atvejais.

  • Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Kas keičiasi nuo 2026 metų gegužės 29 dienos

    Nacionalinė švietimo agentūra patvirtino veiksmų sekas, kurios apibrėžia, kaip vykdomi valstybiniai brandos egzaminai, kai paskelbiamas oro pavojus. Naujasis reglamentavimas skirtas tam, kad abiturientai, vykdytojai ir egzaminų centrų administracija turėtų vienodą, iš anksto aiškų veiksmų planą.

    Pakeitimai įsigaliojo 2026 metais gegužės 29 dieną ir taikomi situacijoms, kai egzaminų metu paskelbiamas geltonas arba raudonas oro pavojaus signalas. Kitos egzaminų organizavimo, vertinimo ar registravimo taisyklės dėl šių pakeitimų nesikeičia.

    Geltonas signalas: egzaminas tęsiasi

    Paskelbus geltoną oro pavojaus signalą, egzaminas paprastai nėra nutraukiamas. Kandidatai ir vykdytojai informuojami apie situaciją, tačiau laikymas tęsiamas įprasta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad egzaminų centras fiksuoja pranešimą ir užtikrina, jog visi dalyviai gautų aiškią informaciją, bet neatliekamas organizuotas perkėlimas į priedangą. Ši nuostata skirta išvengti perteklinių trikdžių, kai grėsmės lygis nėra kritinis.

    Raudonas signalas: prioritetas saugumui ir aiškios kandidatų teisės

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas iki egzamino pradžios, kandidatai privalo vykdyti civilinės saugos nurodymus ir vykti į priedangą. Pasibaigus pavojui jie gali atvykti laikyti egzamino, o jei to padaryti nepavyksta, atsiranda galimybė kreiptis dėl laikymo pakartotinėje sesijoje.

    Jei kandidatai jau yra egzamino centre, visi asmenys organizuotai palydi į priedangą, o grįžus procedūros kartojamos taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir egzaminų tvarkos laikymasis. Numatyta, kad po pertraukos gali būti pakartotinai tikrinami asmens dokumentai.

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas egzamino metu, kandidatai palieka darbo vietas ir vyksta į priedangą. Egzamino medžiaga saugoma nustatyta tvarka, o kandidatams draudžiama aptarinėti egzamino turinį per pertrauką.

    Pasibaigus pavojui, egzaminas tęsiamas, o vykdymo laikui pridedama tiek laiko, kiek truko pertrauka. Taip siekiama, kad dėl priverstinės pertraukos kandidatai neprarastų jiems skirto sprendimo laiko.

    Numatyta ir aiški kandidatų pasirinkimo logika, jei egzaminas buvo sutrikdytas: kandidatas gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino ir pateikti atliktą dalį vertinimui, arba per 2 darbo dienas pateikti prašymą mokyklos vadovui dėl laikymo pakartotinėje sesijoje. Galutinį sprendimą dėl galimybės laikyti egzaminą pakartotinėje sesijoje priima Nacionalinės švietimo agentūros direktorius.

    Pakeitimai taip pat numato, kad jei pertrauka dėl oro pavojaus užsitęstų ilgiau nei egzaminui skirtas laikas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali priimti sprendimą nutraukti vykdymą ir perkelti laikymą į pakartotinę sesiją.

    Ką svarbu žinoti abiturientams ir tėvams

    Mokyklų paskirti atsakingi asmenys turi supažindinti kandidatus su patvirtintomis veiksmų sekomis dar iki egzaminų, kad realios situacijos metu nereikėtų improvizuoti. Tai ypač svarbu tam, kad visi žinotų, kur yra artimiausia priedanga ir kaip vyks organizuotas judėjimas.

    Nacionalinės švietimo agentūros direktoriui suteikti papildomi įgaliojimai priimti sprendimus dėl egzaminų vykdymo oro pavojaus metu ir apie juos informuoti per egzaminų administravimo sistemas. Tai turėtų sumažinti neaiškumą, kai sprendimų reikia greitai ir vienodai visiems centrams.

    NŠA patvirtintos veiksmų sekos apima atskiras instrukcijas egzaminų centro administratoriui, vykdytojams bei kandidatams ir skiriasi priklausomai nuo to, ar vykdoma egzamino pirmoji, ar antroji dalis. Bendras principas išlieka tas pats: pirma saugumas, o egzaminų tęstinumas užtikrinamas tik tada, kai tai leidžia situacija.

  • Oro pavojaus signalas: ką daryti per pirmas minutes namuose, gatvėje ir transporte

    Kas yra oro pavojus ir kiek turite laiko

    Išgirdus oro pavojaus signalą svarbiausia veikti iš karto: grėsmė gali būti reali, o laiko reakcijai paprastai būna labai mažai. Pirmas tikslas yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų, kartu išlaikant ramų, apgalvotą elgesį.

    Oro pavojaus metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis, bet ir smūgio banga, skeveldros, stiklo šukės bei pastatų konstrukcijų nuolaužos. Dėl to judėti atvirose vietose, stovėti prie langų ar likti automobilyje yra gerokai rizikingiau nei pasislėpti kapitaliniame pastate.

    Jei esate namuose ar darbe

    Jeigu priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį, vidinį koridorių, vonios kambarį ar kitą patalpą be langų. Ten svarbu atsitraukti nuo išorinių sienų ir langų, nes būtent jie dažniausiai nukenčia pirmiausia.

    Jei yra galimybė, užgesinkite šviesas, užtraukite užuolaidas ir sumažinkite matomumą iš lauko. Langus galima papildomai sustiprinti lipnia juosta, tačiau tai nėra apsauga nuo sprogimo, o tik priemonė kiek sumažinti skylančio stiklo išsitaškymo riziką.

    Artimuosius ir kaimynus perspėkite trumpai, be bereikalingų skambučių, kad neapkrautumėte ryšio. Aktualiausią informaciją sekite per nacionalinį radiją ar televiziją, taip pat per oficialius pranešimus telefone, o į nurodymus reaguokite nedelsdami.

    Jei signalas užklupo kelyje

    Jeigu važiuojate automobiliu, saugiausia yra sustoti ir palikti transporto priemonę, nes jos kėbulas ir stiklai praktiškai neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos. Toliau kuo greičiau ieškokite artimiausio kapitalinio pastato, o patekę į vidų rinkitės rūsį ar vidines patalpas, esančias toliau nuo langų.

    Jeigu aplink nėra pastatų, pasitraukite kuo toliau nuo automobilio ir slėpkitės reljefo įduboje, griovyje ar dauboje, gulkitės ir rankomis prisidenkite galvą. Viešajame transporte keleiviai turėtų operatyviai informuoti vairuotoją, o evakuacija turi vykti ramiai ir organizuotai, judant į artimiausią saugią vietą.

    Jeigu išlipti nespėjate, pritūpkite tarp sėdynių, prisidenkite galvą ir laikykitės atokiau nuo langų. Į transporto priemonę negrįžkite, kol nebus paskelbta, kad pavojus baigėsi, ir visuomet laikykitės pareigūnų nurodymų.

    „Svarbiausia taisyklė oro pavojaus metu yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų“, – sakė civilinės saugos specialistas.

    Pasibaigus signalui neskubėkite išeiti į lauką: įvertinkite aplinką, venkite apgadintų pastatų ir nutrūkusių laidų, o apie sužeistuosius ar pavojingas situacijas praneškite skubiosios pagalbos tarnyboms. Kuo daugiau iš anksto sutartos tvarkos šeimoje ir darbovietėje, tuo mažiau chaoso ir tuo didesnė tikimybė išvengti traumų.

  • Zarasų rajone modernizuos 14 priedangų: darbai už 180 900 eurų suplanuoti iki 2027 metų pabaigos

    Zarasų rajone modernizuos 14 priedangų: darbai už 180 900 eurų suplanuoti iki 2027 metų pabaigos

    Finansavimo sutartis ir tikslas

    2026 metų gegužės 5 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto Priedangų Zarasų rajono savivaldybėje įgyvendinimo plėtra finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Pagrindinis projekto tikslas – modernizuoti esamas priedangas, didinant jų atsparumą ir užtikrinant pritaikymą asmenims su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai orientuoti į realų priedangų funkcionalumą įvairių grėsmių metu.

    Kur bus atnaujinamos priedangos?

    Projekto įgyvendinimo metu numatyta modernizuoti 14 priedangų skirtingose Zarasų rajono vietose. Tarp jų – kultūros įstaigos, bibliotekos, ugdymo ir sveikatos priežiūros objektai, taip pat seniūnijos administracinis pastatas.

    Tikimasi, kad toks paskirstymas leis gyventojams turėti arčiau esančias, aiškiai identifikuotas priedangas, kurios prireikus būtų pasiekiamos greitai. Atnaujinimai planuojami ir Zarasų mieste, ir mažesnėse gyvenvietėse.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatomi darbai apima įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims, grindų įrengimą bei inžinerinių sistemų atnaujinimą. Taip pat planuojama įdiegti rezervinės elektros energijos tiekimo sprendimus, įskaitant elektros generatorius.

    Projekte numatyta įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas bei gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, o kai kuriais atvejais – autonominius dūmų signalizatorius. Tokie sprendimai laikomi kritiniais, kad priedangos būtų saugios ir tinkamos naudoti ilgesnį laiką.

    Priedangos skirtos apsaugai oro pavojaus ar netiesioginio apšaudymo atveju, įskaitant karinės ar hibridinės atakos situacijas. Investicijos nukreiptos ne tik į patalpų įrengimą, bet ir į atsparumo stiprinimą bei prieinamumo didinimą.

    Bendra projekto vertė siekia 180 900 eurų, o veiklų pabaiga numatyta iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus projektą priedangos bus labiau pritaikytos praktiniam naudojimui ir atitiks svarbiausius saugos reikalavimus.

    „Mūsų tikslas – kad priedangos būtų ne formalus žymėjimas žemėlapyje, o realiai parengtos patalpos, kurias prireikus galima naudoti saugiai“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovas.