CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Jim Cramer įspėja: „Nike“ gali smukti dar ilgai – DI bumas palieka vartojimo akcijas šešėlyje

    Jim Cramer įspėja: „Nike“ gali smukti dar ilgai – DI bumas palieka vartojimo akcijas šešėlyje

    Rinkas kilstelėjo darbo rinkos duomenys

    Penktadienį JAV akcijų indeksai kilo po geresnės nei prognozuota balandžio darbo rinkos ataskaitos. JAV Darbo departamentas pranešė, kad per mėnesį sukurta 115 000 naujų darbo vietų, o nedarbo lygis išliko 4,3 proc.

    „CNBC Investing Club“ aptarime portfelio analizės vadovas Jeffas Marksas akcentavo, kad tokie skaičiai silpnina argumentą dėl greitų palūkanų normų mažinimų. Jo vertinimu, darbo rinka išlieka pakankamai stabili, todėl Federalinis rezervų bankas gali neskubėti keisti politikos.

    Laidos vedėjas Jim Cramer vis dėlto pabrėžė, kad daliai ekonomikos, ypač būstui ir jautresniam vartojimui, mažesnės palūkanos vis dar būtų reikšminga paspirtis. Jo teigimu, būsto rinkai ir žemesnės kainos segmentui spaudimas nemažėja, o tai riboja optimizmą tradicinėms vartojimo bendrovėms.

    „Nike“ spaudžia lūkesčiai ir DI investicijų banga

    Didžiausio dėmesio susitikime sulaukė „Nike“, kurią „Wells Fargo“ penktadienį reitingavo prasčiau, įvardydama riziką, kad bendrovės atsigavimo procesas gali užtrukti ilgiau, nei tikėjosi investuotojai. Pasak J. Cramer, pastaraisiais mėnesiais rinkoje ryškėja atotrūkis tarp DI istorijos ir tradicinio vartojimo sektoriaus.

    „Nike“ akcijos šiemet buvo kritusios maždaug 30 proc., todėl bendrovė tapo viena silpniausių Dow indekso narių. J. Cramer aiškino, kad net ir gerėjant fundamentiniams rodikliams vien to gali nepakakti, jei bendra investuotojų nuotaika mažmeninėje prekyboje išlieka prislopusi.

    Anot jo, rinkos dalyviai šiuo metu dažniau renkasi bendroves, kurios tiesiogiai siejamos su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir puslaidininkiais. Toks kapitalo persiskirstymas gali reikšti, kad vartojimo prekių gamintojų akcijoms atsigauti bus sunkiau, ypač jei palūkanų mažinimai vėluos.

    Puslaidininkių grandinė išlieka favoritė

    Susitikime taip pat aptarta „Qnity Electronics“, kuri turėtų skelbti rezultatus antradienio rytą. Jeffas Marksas pabrėžė, kad daugiau nei 65 proc. bendrovės veiklos siejama su puslaidininkiais, todėl ji gali tiesiogiai laimėti iš DI ir duomenų centrų investicijų ciklo.

    Minėta, kad bendrovės akcijos šiemet buvo pakilusios apie 80 proc., o po tokio šuolio rinka gali tikėtis ypač stiprių rezultatų. J. Cramer ir J. Marksas sutarė, kad norint išlaikyti impulsą, gali prireikti ne tik geresnių nei prognozuota skaičių, bet ir pakeltų prognozių.

    Greitoje apžvalgos dalyje taip pat paminėtos kelios kitos rinkos stebimos akcijos, tarp jų „CoreWeave“, „Cloudflare“, „DraftKings“ ir „Airbnb“. Bendras akcentas išliko tas pats: investuotojai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, rodančius, kas gali tapti ilgalaikiais DI bumo laimėtojais.

  • Darbdaviams dar paliko laiko: pratęstas paraiškų terminas į Jaunimo vasaros užimtumo programą

    Alytaus miesto savivaldybė pratęsė paraiškų priėmimo terminą darbdaviams, norintiems dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Programa skirta tam, kad moksleiviai ir jaunimas vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o darbdaviai galėtų lengviau pritraukti sezoninių darbuotojų.

    Iniciatyva planuojama įgyvendinti liepos–rugpjūčio mėnesiais, o konkreti įdarbinimo trukmė derinama individualiai sudarant darbo sutartį. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausias programos tikslas yra realus įsitraukimas į darbo rinką, o ne trumpalaikė veikla be aiškių pareigų ir atsakomybių.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Paraiškas kviečiami teikti Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programa orientuota į vietos darbdavius, kuriems vasaros laikotarpiu dažnai išauga pagalbinių ar sezoninių darbų poreikis.

    Įdarbinami gali būti 14–19 metų Alytaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę ir besimokantys jaunuoliai. Taip pat numatyta galimybė įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius ar negalią turinčius jaunuolius, kad vasaros darbas taptų įtraukesnis ir labiau prieinamas.

    Kompensacija darbdaviams ir ribojimai

    Savivaldybė darbdaviams kompensuos iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, o kompensacija bus mokama iki 2 mėnesių. Likusią darbo užmokesčio dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turės padengti darbdavys, o suma bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du jaunuolius. Taip pat nurodoma, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, darbdaviai, susiję su jaunuoliais artimais giminystės ryšiais, ir subjektai, turintys įsiskolinimų savivaldybei.

    Ką svarbu padaryti iki termino pabaigos

    Norint dalyvauti programoje, darbdaviui reikia susirasti jaunuolį arba jaunuoliui rasti darbdavį, užpildyti paraišką ir ją pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviams verta iš anksto apsibrėžti aiškias užduotis, darbo grafiką ir atsakingą asmenį, kuris padės jaunam darbuotojui įsilieti į darbą.

    Paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2026 metais gegužės 12 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais, o sprendimus dėl dalyvavimo ir finansavimo darbdaviai turėtų planuoti kuo anksčiau, kad įdarbinimas galėtų sklandžiai startuoti vasaros pradžioje.

  • Druskininkai ruošia žmonių su negalia įdarbinimo programą: ko išmoko iš „Smiltainis ir Ko“?

    Druskininkai ruošia žmonių su negalia įdarbinimo programą: ko išmoko iš „Smiltainis ir Ko“?

    Druskininkų savivaldybė pradeda rengti žmonių su negalia įdarbinimo programą, kurios tikslas – didinti galimybes įsidarbinti ir stiprinti savarankiškumą. Kartu siekiama sutelkti savivaldybės, įstaigų ir verslo pastangas kuriant prieinamesnę darbo aplinką.

    Rengiant programą, savivaldybės vicemerė Diana Brown su įstaigų ir verslo atstovais lankėsi Vilniuje veikiančioje įmonėje „Smiltainis ir Ko“. Vizito metu domėtasi praktiniais sprendimais, kaip įtraukus darbas organizuojamas kasdien, pritaikant darbo vietas ir procesus skirtingų poreikių darbuotojams.

    Gerosios praktikos paieška

    Druskininkuose planuojama programa orientuota į realiai veikiančius modelius, todėl akcentuojama darbdavių patirtis ir konkrečios priemonės, o ne vien deklaracijos. Savivaldybė tikisi, kad surinkta informacija padės sukurti aiškesnį kelią žmogui su negalia nuo konsultacijos iki stabilios darbo vietos.

    Toks požiūris atitinka pastarųjų metų kryptį Europoje, kai daugiau dėmesio skiriama ne atskirtims, o pritaikymams ir pagalbai darbo vietoje. Praktikoje tai reiškia darbo funkcijų pritaikymą, lankstesnį darbo organizavimą ir aiškesnį vadovų pasirengimą priimti sprendimus.

    „Realūs pavyzdžiai – geriausia mokykla. Šis vizitas leido pamatyti, kaip socialiai atsakingas verslas kuria darbo vietas ir kaip sprendžiami kylantys sunkumai“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Ką parodė vizitas į „Smiltainis ir Ko“

    Įmonės vadovas Aivaras Šidla svečiams pristatė organizacijos veiklą ir atvirai dalijosi įdarbinimo patirtimi – nuo kasdienių sprendimų iki sunkumų, su kuriais susiduria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Vizito metu stebėta, kaip paskirstomos užduotys, kokias funkcijas atlieka darbuotojai su negalia ir kaip kuriama aplinka, kurioje žmogus jaučiasi komandos dalimi.

    Diskusijose pabrėžta, kad įtraukus požiūris kuria naudą ne tik darbuotojui, bet ir organizacijai: mažėja kaita, stiprėja lojalumas, aiškėja procesai ir komandinė kultūra. Kartu tai tampa ir reputaciniu veiksniu, ypač įmonėms, kurios dirba konkurencingoje rinkoje ar dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

    „Buvo vertinga pasidalinti patirtimis ir išgirsti įžvalgas apie socialiai atsakingo verslo svarbą šiandieninėje rinkoje“, – sakė Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė.

    Kas toliau planuojama Druskininkuose

    Savivaldybė pabrėžia, kad programoje svarbus bus ne tik tikslas didinti įdarbinimą, bet ir praktinė pagalba darbdaviams, kurie ryžtasi kurti pritaikytas darbo vietas. Tikimasi, kad aiškesnės rekomendacijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas sumažins rizikas, kurias dažnai įvardija įmonės.

    Į vizitą vyko ir daugiau vietos įstaigų bei įmonių atstovų, taip pat programos rengimo procese dalyvauja Dirbančių neįgaliųjų asociacija. Savivaldybės teigimu, surinkta patirtis bus integruota į rengiamą dokumentą ir vėlesnius praktinius sprendimus.

  • Kupiškio savivaldybė kviečia jaunimą į vasaros darbus: registracija iki birželio 1 dienos

    Kupiškio savivaldybė kviečia jaunimą į vasaros darbus: registracija iki birželio 1 dienos

    Kupiškio rajono savivaldybė pradėjo registraciją į jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama sudaryti daugiau galimybių nepilnamečiams ir jauniems žmonėms vasarą legaliai įsidarbinti, įgyti pirmosios darbo patirties bei praktinių įgūdžių.

    Programa skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie mokosi Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje veikiančiose ugdymo įstaigose. Kartu kviečiami ir darbdaviai, vykdantys veiklą Kupiškio rajone ir galintys pasiūlyti jaunimui vasaros darbo vietas.

    Kas gali dalyvauti?

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 iki 19 metų, atitinkantys nustatytą mokymosi kriterijų savivaldybės teritorijoje. Darbdaviai taip pat gali registruotis, jei jų veiklos vieta yra Kupiškio rajone ir jie planuoja įdarbinti jaunus žmones vasaros laikotarpiu.

    Registracija vyksta iki 2026 metais birželio 1 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumentus verta pateikti nelaukiant termino pabaigos, kad būtų galima laiku suderinti galimas darbo vietas ir įdarbinimo sąlygas.

    Kompensacija darbdaviams

    Numatyta finansinė paskata darbdaviams: už jaunuolį, įdarbintą visu etatu, per mėnesį kompensuojama 300 eurų. Jei jaunas žmogus dirba ne visą mėnesį, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtų dienų skaičių.

    Tokio tipo priemonės savivaldybėse dažniausiai orientuotos į du tikslus: padėti jaunimui įsilieti į darbo rinką ir paskatinti darbdavius suteikti pirmąsias darbo vietas. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių vasarą išbandyti skirtingas veiklas, geriau suprasti darbo discipliną ir atsakomybes, kurios vėliau praverčia renkantis profesiją.

    Kaip pateikti dokumentus?

    Jaunimui reikia užpildyti registracijos formą ir sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, dokumentus pasirašyti ir pateikti savivaldybei elektroniniu paštu. Darbdaviai atskirai pildo darbdaviams skirtą registracijos formą ir taip pat ją pateikia elektroniniu paštu.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Dalę Virbickienę. Konsultacijos teikiamos el. paštu ir telefonu.

  • „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    Vokietijos vertimo įrankių kūrėja „DeepL“ planuoja atsisakyti maždaug 250 darbuotojų, tai sudaro apie ketvirtadalį jos komandos. Bendrovė aiškina, kad pertvarka reikalinga norint išlikti konkurencingiems sparčiai greitėjant dirbtinio intelekto raidai.

    Įmonės vadovas ir įkūrėjas Jarekas Kutylowskis teigia, kad tai yra sąmoningas struktūrinis sprendimas, kaip „DeepL“ turi veikti, jei nori išlaikyti globalios DI bendrovės ambiciją. Pasak jo, rinka per metus pasikeitė taip, kad keičiasi ne tik technologijos, bet ir pats darbo organizavimas.

    „DI tempas paspartėjo gerokai labiau, nei dar prieš metus atrodė įmanoma, ir tai keičia, ką reiškia dirbti efektyviai, įskaitant tokias bendroves kaip mūsų“, – sakė Jarekas Kutylowskis.

    Vadovas pabrėžia, kad bendrovė pereina prie mažesnių komandų, kuriose daugiau sprendimų priėmimo atsakomybės tenka darbuotojams, o rutininės užduotys atiduodamos DI sistemoms. Tokia schema, jo teigimu, turėtų leisti žmonėms koncentruotis į darbus, kuriuose svarbiausi kūrybiškumas, intuicija ir projektų įgyvendinimas nuo pradžios iki pabaigos.

    „DeepL“ yra Kelne įsikūrusi bendrovė, įkurta 2017 metais, geriausiai žinoma dėl teksto vertimo ir rašymo įrankių. Įmonė pasaulyje turi daugiau nei 1 000 darbuotojų, o pastaraisiais metais augant generatyvaus DI sprendimams, vertimo bei turinio kūrimo rinka tapo viena konkurencingiausių visame programinės įrangos sektoriuje.

    Viešai neįvardijama, kurios konkrečios „DeepL“ veiklos sritys bus labiausiai paveiktos atleidimų. Tačiau pats argumentas apie perėjimą prie mažesnių komandų ir DI integravimą į kasdienius procesus atitinka platesnę tendenciją technologijų rinkoje, kur įmonės peržiūri funkcijas, dubliuojančias automatizavimo galimybes, ir didesnį dėmesį skiria produktyvumui.

    Pastaruoju metu DI įrankiai vertimo srityje vystosi ypač greitai, o kokybės kartelė kyla ne tik dėl gerėjančių modelių, bet ir dėl integracijų į darbo aplinkas bei dokumentų srautus. Tokiose sąlygose įmonėms vis dažniau tenka rinktis: arba didinti kaštus plečiant komandas, arba pertvarkyti veiklą taip, kad didesnė darbo dalis būtų atliekama automatizuotai.

    „DeepL“ žinutė investuotojams ir rinkai aiški: bendrovė siekia veikti greičiau, sumažinti vidinius trukdžius ir daugiau resursų skirti produktų plėtrai. Kartu tai dar vienas signalas, kad DI diegimas keičia darbo vietas ne vien teoriškai, o labai praktiškai, per komandų dydį, vaidmenis ir organizacijų struktūrą.

  • Mažeikiuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimas: registracija iki gegužės 26 dienos, kompensuos 400 eurų

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija skelbia jaunimo ir darbdavių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registracija vyksta nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 26 dienos, o vietų skaičius ribotas.

    Programa skirta sudaryti palankesnes sąlygas moksleiviams vasaros atostogų metu įgyti darbo patirties ir lengviau įsilieti į darbo rinką. Praktikoje tai reiškia daugiau legalių trumpalaikių darbo pasiūlymų ir aiškesnę finansinę motyvaciją darbdaviams priimti jaunus žmones.

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ir besimokantys bendrojo ugdymo arba profesinio parengimo įstaigoje. Į programą taip pat kviečiami darbdaviai, vykdantys veiklą savivaldybės teritorijoje, įskaitant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, organizacijas, ūkininkus bei individualią veiklą vykdančius asmenis.

    Įdarbinimas pagal programą numatytas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Savivaldybė nurodo, kad darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą visu darbo laiku, per mėnesį kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų, o suma skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtą laiką.

    Kompensacija taikoma, jei jaunuolis pas darbdavį išdirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Jei įdarbinama ne visu darbo laiku, kompensacija apskaičiuojama proporcingai, o nepilnamečiams, kurie pagal Darbo kodekso nuostatas gali dirbti iki 0,75 etato, kompensavimas taip pat siejamas su faktiškai dirbtu laiku.

    Maksimalus jaunuolių skaičius, už kurį vienas darbdavys gali gauti kompensaciją, yra trys. Savivaldybė pažymi, kad jei programoje lieka nepanaudotų lėšų, kompensacija gali būti skiriama ir už didesnį įdarbintų jaunuolių skaičių, tačiau tai sprendžiama pagal programos finansines galimybes.

    Norint dalyvauti programoje, būtina iš anksto suderinti jaunuolio įdarbinimą ir pateikti registracijos dokumentus elektroniniu paštu. Savivaldybė pabrėžia, kad kvietimas dalyvauti bus teikiamas eilės tvarka pagal registracijos datą ir laiką.

    Pasibaigus trišalei sutarčiai, darbdavys, siekiantis gauti kompensaciją, per 10 darbo dienų turi pateikti savivaldybei dokumentus, patvirtinančius įdarbinimą ir patirtas sąnaudas. Galutinis terminas dokumentams pateikti nurodomas iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos.

  • Trakų rajone startuoja jaunimo užimtumo programa: darbdaviams iki 300 eurų kompensacija per mėnesį

    Trakų rajone startuoja jaunimo užimtumo programa: darbdaviams iki 300 eurų kompensacija per mėnesį

    Trakų rajono savivaldybė kviečia įsitraukti į jaunimo užimtumo, verslumo ugdymo ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad 14–29 metų jaunuoliai vasaros metu įgytų pirmos darbo patirties, susipažintų su profesijomis ir lengviau įsitvirtintų darbo rinkoje.

    Programa orientuota į Trakų rajone gyvenamąją vietą deklaravusį jaunimą, o dalyvauti kviečiami darbdaviai, veiklą vykdantys savivaldybės teritorijoje. Numatytas įgyvendinimo laikotarpis – 2026 metų birželio–rugsėjo mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Finansavimas ir kompensacijos

    Šiai priemonei savivaldybė 2026 metais skyrė 10 000 eurų iš biudžeto, taip pat pateikė paraišką papildomam 14 000 eurų finansavimui iš valstybės biudžeto. Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas skatinti socialiai atsakingą įdarbinimą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Darbdaviui už jaunuolį, įdarbintą visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 300 eurų. Jei jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtas darbo dienas.

    Pagal programos sąlygas jaunuolis gali dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius. Toks terminas dažniausiai taikomas savivaldybių vasaros užimtumo priemonėse, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų pasinaudoti galimybe išbandyti darbo rinką.

    Kas gali dalyvauti ir kaip registruotis?

    Priemonė skirta 14–29 metų jaunimui, deklaravusiam gyvenamąją vietą Trakų rajono savivaldybėje. Akcentuojama, kad programa skatina įsitraukti ir tuos jaunuolius, kurių šeimos gauna mažesnes pajamas, siekiant mažinti socialinę atskirtį.

    Jaunuoliai, susiradę darbdavį ir suderinę įdarbinimą, turi pateikti registracijos anketą ir sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Dalyvių skaičius ribotas, todėl atranka vyks pagal dokumentų pateikimo eiliškumą.

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje arba ieškantys jaunuolių vasaros darbams, turi užpildyti registracijos anketą ir pateikti sąžiningumo deklaraciją. Ja patvirtinama, kad darbdavys nėra skolingas Trakų rajono savivaldybės biudžetui.

    Darbdavių registracija priimama iki 2026 metų birželio 1 dienos arba iki 2026 metų liepos 1 dienos, priklausomai nuo to, kada jaunuolis pradeda dirbti. Savivaldybė nurodo, kad su atrinktais jaunuoliais, darbdaviais ir administracija bus pasirašomos trišalės bendradarbiavimo sutartys.

    Kodėl tokios programos svarbios?

    Savivaldybių vasaros užimtumo priemonės dažniausiai veikia kaip pirmas žingsnis į darbo rinką: jaunuoliai įgyja darbo įgūdžių, supranta darbdavio lūkesčius, mokosi atsakomybės ir finansinio raštingumo. Darbdaviams tai galimybė trumpam laikotarpiui sustiprinti komandą ir prisidėti prie jaunimo profesinio augimo.

    Praktikoje tokios programos ypač naudingos regionuose, kur sezoninių darbų poreikis išauga vasarą, o jaunimui sudėtingiau rasti pirmą darbą be patirties. Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad ši priemonė padės sujungti darbdavių poreikį ir jaunimo norą įsidarbinti bei mokytis darbo vietoje.

    Programos įgyvendinimo tvarka, dokumentų formos ir kontaktai pateikiami Trakų rajono savivaldybės priemonės apraše. Dėl papildomos informacijos savivaldybė ragina kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorių Marių Ulozą.

    „Kviečiame darbdavius ir jaunimą aktyviai registruotis, nes dalyvių skaičius ribotas, o tikslas – kad kuo daugiau jaunuolių vasarą įgytų realios darbo patirties“, – sakė Marius Ulozas.

  • Kanadoje gyvenantis tinklaraštininkas atskleidė, kuo ukrainiečiai stebina kanadiečius labiausiai

    Kanadoje gyvenantis ukrainietis, kuriantis „Youtube“ tinklaraštį, papasakojo istoriją, kuri parodo, kaip nauja atvykėlių banga keičia vietinių požiūrį į ukrainiečius. Pasak jo, net ir šalyje, kur ukrainiečių diaspora yra gausi, kai kurie įpročiai ir darbo etika kanadiečiams krinta į akis.

    Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių kilmės bendruomenė, o pastaraisiais metais ją papildė ir naujai atvykę žmonės, pasitraukę nuo karo. Dėl to ukrainiečiai tapo dar labiau matomi kasdieniame gyvenime ir darbo rinkoje, o istorijų apie adaptaciją ir kultūrinius skirtumus daugėja.

    Tinklaraštininkas teigė atvykęs pas klientą sutvarkyti trūkusio vamzdžio, o po remonto pokalbis pasisuko apie Ukrainą. Namo savininkas prisipažino norintis pasidalyti mintimi, kuri iš pradžių skambėjo kaip priekaištas, tačiau netrukus įgavo visai kitą prasmę.

    „Markai, noriu su tavimi kai kuo pasidalyti. Gal pasakysi, kad klystu, bet mane labai erzina ukrainiečiai“, – sakė kanadietis.

    Namo savininkas prisiminė ukrainietį Antoną, kuris nuomojosi jo rūsio patalpą. Pasak kanadiečio, pirmus tris mėnesius jis leido gyventi nemokamai, kad nuomininkas galėtų atsistoti ant kojų ir susirasti darbą.

    Netrukus Antonas įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju ir, norėdamas atsidėkoti už suteiktą pagalbą, pasiūlė savo rankomis sutvarkyti rūsį. Savininkas iš pradžių abejojo, bet galiausiai sutiko, o rezultatas, pasak pasakojimo autoriaus, jį nuoširdžiai nustebino.

    Pasak tinklaraštininko, per maždaug tris savaites, specialiai pasiėmęs laisvų dienų, Antonas atliko rūsio remontą taip, tarsi tvarkytų savo namus. Namo savininkas esą negalėjo patikėti tempu ir kruopštumu, o vėliau bandė atsilyginti pinigais.

    Istorijoje minėta suma buvo 4 000 Kanados dolerių, tai būtų apie 2 700 eurų. Tačiau Antonas, kaip teigiama, pinigų atsisakė ir pabrėžė, kad tai yra jo padėka už tris mėnesius nemokamos nuomos.

    „Jokiu būdu tų pinigų neimsiu, nes jūs iš manęs neėmėte už pirmus tris mėnesius. Tai mano padėka jums“, – sakė Antonas.

    Po šio įvykio kanadietis, pasak tinklaraštininko, pradėjo kitaip vertinti ukrainiečius apskritai ir dažniau pastebėti jų darbštumą bei atsakomybę. „Erzinimas“ šiame kontekste reiškė ne neigiamą emociją, o veikiau nustebimą, kad žmogus dirba taip atkakliai, tarsi tai būtų jo paties interesas.

    Pašnekovas tikino, kad tokia laikysena jam primena standartus, kurie, jo akimis, Kanadoje per pastaruosius kelerius metus silpnėja. Pasakojimo pabaigoje jis šias savybes susiejo ir su Ukrainos gebėjimu išlikti bei priešintis agresijai.

    „Mane erzina ukrainiečiai dėl to, kokie jie darbštūs, kaip nepasiduoda. Jūs esate atkaklūs, sąžiningi ir laikotės žodžio“, – sakė kanadietis.

  • Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    DI tampa ekonomikos varikliu

    Dirbtinis intelektas per kelis metus iš technologijų sektoriaus temos tapo viena svarbiausių ekonomikos darbotvarkės krypčių: jis keičia produktyvumą, darbo rinką, investicijų srautus ir valstybių konkurencingumą. Todėl 2026 metais Briuselyje vykstantis Europos Komisijos renginys Brussels Economic Forum savo dėmesį sutelkia būtent į DI ir Europos vietą pasaulinėse varžybose.

    Brussels Economic Forum yra kasmetinis Europos Komisijos flagmanas, jau daugiau kaip 25 metus suburiantis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šio formato tikslas paprastas: įvardyti svarbiausias ekonomines grėsmes ir susitarti, kokių sprendimų reikia, kad Europos ekonomika neatsiliktų.

    Globalios varžybos ir Europos pasirinkimai

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip DI diegimas paveiks augimą ir našumą, o kartu ir tai, ar Europa sugebės išlaikyti technologinį savarankiškumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei infrastruktūrai, pažangių lustų tiekimo grandinėms ir duomenų centrų plėtrai, nes būtent jos lemia, kiek greitai galima diegti didelio masto DI sprendimus.

    Europos Komisijos pasirinktas kelias remiasi idėja, kad inovacijos turi vykti kartu su aiškiomis taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir atsakomybe. DI reguliavimas, ypač didelės rizikos srityse, yra pristatomas kaip bandymas suderinti technologijų proveržį su vartotojų apsauga, tačiau kritikai perspėja dėl galimos administracinės naštos ir lėtesnio produktų išleidimo į rinką.

    Kas dalyvaus ir ką tai reiškia rinkai

    Forume numatytos aukšto lygio diskusijos ir pranešimai su politikos ir ekonomikos lyderiais, tarp jų Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu ir už ekonomiką atsakingu Europos Komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Taip pat kviečiami ekonomistai, europarlamentarai, profesinių sąjungų, verslo ir mokslo atstovai, kurie vertins, kaip DI keis darbo vietas ir kokių įgūdžių reikės ateities rinkoje.

    Darbo rinkos klausimai tampa vienu jautriausių, nes DI gali automatizuoti dalį rutininių užduočių, bet kartu kuria paklausą naujoms profesijoms ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas persikvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad produktyvumo augimas nevirstų socialine įtampa.

    Renginio kontekste skamba ir platesnis signalas rinkoms: Europa siekia įvardyti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis DI sprendimai gali būti diegiami mastu. Verslui tai reiškia prognozuojamumą, o investuotojams tai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kuriose jurisdikcijose DI produktus plėtoti greičiausia ir saugiausia.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.