Tag: Darbo rinka

  • „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    Pasaulyje gerai žinomo grandininių pjūklų gamintojo „STIHL“ vadovas Nikolas Stihl ragina Vokietiją ryžtis gilesnėms reformoms ir didinti bendrą darbo apimtį. Jo teigimu, šalies ekonomika jau kelerius metus įstrigusi struktūrinėje krizėje, o esami sprendimai dar nekuria pakankamo investicijų ir augimo impulso.

    Verslininkas pabrėžia, kad Vokietijos konkurencingumui smogia keli veiksniai vienu metu: didelės energijos, darbo ir mokesčių sąnaudos, pernaininga reguliacinė aplinka bei prastėjantis kvalifikacijos lygis. Prie išorinių spaudimų jis priskiria geopolitines įtampas, tarptautinės prekybos barjerus ir agresyvią Kinijos pramonės politiką.

    „STIHL“ mastas ir fonas

    „STIHL“ skelbia, kad 2025 metais įmonės pajamos siekė 5,48 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius pasaulyje sudarė 20 246. Įmonę 1926 metais įkūrė Andreas Stihl, o 2026 metais bendrovė mini 100 metų sukaktį.

    Nikolas Stihl, įkūrėjo anūkas, viešai teigia, kad per pastaruosius aštuonerius metus Vokietija neteko apie 15 proc. pramonės produkcijos, o kas mėnesį prarandama maždaug 15 000 pramonės darbo vietų. Jo vertinimu, silpnėjanti pramonės bazė kelia riziką šalies gerovei ir socialinės apsaugos modelio tvarumui.

    Reformos, kurios, jo manymu, per silpnos

    Verslininkas palankiai vertina Vyriausybės planuojamas reformas sveikatos draudimo, pensijų, mokesčių ir darbo rinkos srityse, tačiau laiko jas kompromisinėmis ir nepakankamomis. Jis perspėja, kad reformų atsisakymas ar jų išardymas mažintų verslo pasitikėjimą politika ir pailgintų stagnaciją.

    Jo siūlomų priemonių kryptis aiški: mažinti biurokratiją, greitinti leidimų išdavimą, didinti investicijų patrauklumą ir skatinti tyrimus bei plėtrą. Taip pat akcentuojamas valstybės valdymo skaitmeninimas ir procesų supaprastinimas, kad institucijos veiktų labiau kaip paslaugų teikėjos gyventojams ir įmonėms.

    40 valandų be papildomo atlygio

    Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas didinti savaitės darbo laiką iki 40 valandų be papildomo atlygio. Nikolas Stihl aiškina, kad Vokietija nebeturi tokio produktyvumo pranašumo prieš pagrindinius konkurentus, kuris anksčiau pateisindavo aukštus darbo kaštus.

    „Jei norime išlaikyti gerovę ir socialines garantijas, bendra ekonomikoje atliekamo darbo apimtis turi didėti“, – sakė Nikolas Stihl.

    Jis pabrėžia, kad tai nėra kaltinimas darbuotojams, o bandymas prisitaikyti prie demografinių pokyčių ir lėtesnio augimo. Kartu jis siūlo ieškoti būdų, kaip geriau išnaudoti darbo rinkos rezervus, įskaitant nedirbančius asmenis, dalinį užimtumą ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio.

    Dar viena jo minima kryptis – peržiūrėti ligos išmokų taisykles, numatant išmokų mokėjimą nuo antrosios ligos dienos, taip pat atsisakyti kai kurių supaprastintų nedarbingumo patvirtinimo praktikų. Tokie siūlymai Vokietijoje tradiciškai sulaukia griežtos profesinių sąjungų kritikos, nes laikomi socialinių garantijų siaurinimu.

    Nikolas Stihl taip pat kelia „lubų“ idėją ne darbo užmokesčio sąnaudoms, susijusioms su įmokomis socialiniam draudimui. Jo teigimu, 40 proc. nuo bruto darbo užmokesčio yra riba, kurią verslas dar gali pakelti neprarasdamas konkurencingumo.

    Kalbėdamas apie ateities ekonomiką, jis ragina kryptingiau remti sritis, kurios kuria didelę pridėtinę vertę: dirbtinis intelektas pramonėje, robotika, biotechnologijos, medicinos technologijos, kosmoso pramonė ir kvantinės technologijos. Jo vertinimu, vien skaitmenizacijos ir DI teikiami produktyvumo laimėjimai neatsvers visuomenės senėjimo poveikio, todėl būtini ir darbo rinkos sprendimai.

  • Tyrimas: darbuotojai su DI atrodo geresni, nei yra – vadovams kyla nepatogus klausimas

    Tyrimas: darbuotojai su DI atrodo geresni, nei yra – vadovams kyla nepatogus klausimas

    Darbuotojai biuruose įgijo naują, dažnai nematomą pranašumą: vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas (DI) padeda parengti tekstus, analizes, prezentacijas ar kodą taip, kad rezultatai gali pranokti realius įgūdžius.

    Tai kelia dilemą vadovams, vertinantiems, kas iš tiesų pasirengęs didesnei atsakomybei ar paaukštinimui, o kas tiesiog efektyviai pasitelkia technologiją.

    Platformos „Use.AI“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 9 684 dirbantys suaugusieji JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Europos Sąjungoje ir Lotynų Amerikoje, daugiau nei pusė respondentų teigė, kad DI leidžia jiems atrodyti labiau patyrusiems, nei jie yra iš tikrųjų.

    Apklausos duomenimis, 64 proc. pripažino DI panaudoję užduotims, kurių savarankiškai nebūtų įveikę, o 43 proc. sakė, kad technologija padėjo imtis pareigų, kurioms dar nesijautė pakankamai kvalifikuoti.

    DI naudojimas dažnai nutylimas

    Tyrimas rodo, kad dalyje organizacijų DI naudojimas tampa tyliąja norma: 39 proc. darbuotojų nurodė pateikę DI padedant parengtą darbą to neatskleisdami, o 30 proc. prisipažino priėmę pagyrimus už rezultatą, kurį reikšmingai sugeneravo technologija.

    Kita vertus, tai nebūtinai reiškia taisyklių pažeidimą, nes daugelyje darboviečių vis dar nėra aiškių reikalavimų deklaruoti DI pagalbą, ypač kai jis integruojamas į kasdienius įrankius.

    „Nemanau, kad įmonės turėtų reikalauti atskleisti kiekvieną sąveiką su DI“, – sakė „Use.AI“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ihor Herasymov.

    „Praktiškesnė riba yra tai, ar DI iš esmės suformavo darbo turinį. Jei jis sugeneravo reikšmingą analizės, rekomendacijos, prezentacijos, kodo ar kito svarbaus rezultato dalį, apie tokią pagalbą reikėtų informuoti“, – sakė Ihor Herasymov.

    Pasak jo, tikslas neturėtų virsti darbuotojų sekimu, o veikiau suteikti vadovams kontekstą, kad šie galėtų įvertinti ir rezultatą, ir žmogaus indėlį, kartu išlaikant aiškią atsakomybę už pateikiamą darbą.

    Kaip keičiasi darbo vertinimas?

    Apklausos duomenys atskleidžia ir platesnę problemą: kai galutinis produktas tampa lengvai išgludinamas DI pagalba, vien pagal „gražų rezultatą“ vis sunkiau spręsti apie realias kompetencijas.

    19 proc. respondentų teigė, kad DI padedamas darbas prisidėjo prie jų paaukštinimo, o 35 proc. pripažino, kad be DI jiems būtų sunku atlikti dalį dabartinių užduočių.

    „Galutinis rezultatas vis dar svarbus, tačiau jis tampa mažiau išsamus gebėjimų matas“, – sakė Ihor Herasymov.

    „Darbdaviams reikia suprasti, ar žmogus gali paaiškinti savo sprendimų logiką, pastebėti DI sugeneruotų atsakymų klaidas, priimti sprendimus esant nepakankamai informacijai ir sureaguoti, kai technologija pateikia netikėtą ar neteisingą rezultatą“, – sakė Ihor Herasymov.

    Įrankis ar priklausomybė?

    Ekspertų vertinimu, DI naudojimas pats savaime tampa profesiniu įgūdžiu, tačiau rizika išryškėja tada, kai darbuotojas geba pateikti atsakymą, bet negeba patikrinti jo pagrįstumo ar apginti sprendimo.

    Tokiu atveju DI iš produktyvumo įrankio gali virsti atrama, silpninančia savarankišką sprendimų priėmimą, o vadovams tampa sunkiau atskirti kompetenciją nuo „išnuomoto“ mąstymo.

    Šią situaciją aštrina ir tai, kad DI vis sparčiau integruojamas į verslo procesus, įskaitant automatizuotas užduotis, kai asistentai gali ne tik siūlyti sprendimus, bet ir atlikti veiksmus sistemose.

    Augant tokiam automatizavimui, organizacijoms vis svarbiau turėti aiškias taisykles, kada būtina atskleisti reikšmingą DI indėlį, ir kaip vertinti darbuotojų gebėjimą suprasti, tikrinti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

  • Nemokama 6 mėnesių programa mamoms: „WoW University“ kviečia į „1000 moterų“ projektą

    Nemokama 6 mėnesių programa mamoms: „WoW University“ kviečia į „1000 moterų“ projektą

    „WoW University“ kviečia registruotis į „1000 moterų“ projektą – nemokamą šešių mėnesių programą mamoms, kurios šiuo metu vienos arba beveik vienos rūpinasi vaikais ir jaučia, kad reikia daugiau palaikymo, žinių ir aiškesnės krypties.

    Organizatorių teigimu, motinystė ir rūpyba artimaisiais neretai atneša ne tik džiaugsmą, bet ir izoliaciją, emocinį nuovargį, finansinį nesaugumą bei karjeros pauzes. Tokie veiksniai gali apsunkinti grįžimą į darbo rinką ir mažinti pasitikėjimą savimi.

    Programa skirta mamoms, kurios nori sustiprinti emocinį atsparumą, atkurti pasitikėjimą savimi, įgyti praktinių įgūdžių ir drąsiau planuoti ateitį. Dalyvavimas numatytas nuotoliniu būdu, todėl jis gali būti patogesnis šeimoms, derinančioms vaikų priežiūrą ir kasdienius įsipareigojimus.

    Į projektą kviečiamos vienišos ir daugiavaikės mamos, mamos, slaugančios artimuosius, taip pat moterys po ligų ar reabilitacijos, norinčios grįžti į darbo rinką. Taip pat laukiamos mamos po motinystės atostogų, negalią turinčios mamos ir mamos, auginančios vaikus su negalia.

    Projekte numatyta individuali mentorystė, paskaitos apie psichologinę sveikatą ir emocinį atsparumą, profesinio orientavimo bei pasiruošimo darbo rinkai dirbtuvės. Taip pat pabrėžiama bendruomenės svarba, kai moterys gali dalintis patirtimi ir gauti palaikymą.

    Pasak organizatorių, programa yra nemokama, o registracija vykdoma užpildant dalyvių formą. Daugiau informacijos teikiama projekto interneto svetainėje, o klausimus kviečiama siųsti el. paštu projektai@wowuniversity.org.

    „Kartais vienas mažas žingsnis tampa didelių pokyčių pradžia“, – teigiama kvietime prisijungti prie projekto.

  • „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    Didžiausias „Uber“ mažinimas po pandemijos

    „Uber“ paskelbė mažinanti apie 10 proc. pasaulinės darbo jėgos ir atsisakysianti maždaug 3 300 darbo vietų. Bendrovė teigia, kad pertvarka skirta sumažinti valdymo sluoksnius, sujungti komandas ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    Pasak įmonės, sutaupytos lėšos bus nukreiptos į augimą, inovacijas ir prioritetines sritis, įskaitant autonominio pavežėjimo kryptį, dažnai siejamą su robotaksi paslaugomis. Kartu žadama daugiau investuoti į vairuotojų, kurjerių ir prekybininkų ekosistemą.

    „Lieknė organizacija reiškia aiškesnę atsakomybę, greitesnius sprendimus ir daugiau laiko kurti, o ne derinti“, – darbuotojams pranešė generalinis direktorius Dara Khosrowshahi.

    Pagal naujausią metinę ataskaitą, 2025 metų pabaigoje „Uber“ turėjo apie 34 000 darbuotojų. Tai reiškia, kad paskelbti atleidimai yra reikšmingi, o didžiausią poveikį, kaip nurodoma, pajus administravimo ir valdymo grandys.

    Kurios pareigybės patenka į rizikos zoną

    Aiškiausiai įvardijama rizika tenka pareigoms, kurios daugiausia susijusios su skirtingų komandų darbo koordinavimu. „Uber“ skelbia mažinanti valdymo lygius, o vadovams priskirianti didesnes komandas, taip mažindama biurokratinę grandinę.

    Bendrovės atstovas nurodė, kad vadovaujančių pozicijų skaičius sumažės apie 20 proc., tačiau dalis vadovų gali būti perkelti į nevadovaujančius vaidmenis. Taip pat akcentuojama, kad mažinamas itin smulkių komandų skaičius, kai vadovai turėjo tik po vieną ar du tiesiogiai pavaldžius žmones.

    „Uber“ taip pat sujungia tris pristatymo operacijų kryptis, apimančias restoranus, mažmeninę prekybą ir tiesioginius pristatymus. Įmonė aiškina, kad atskiras šių sričių valdymas kėlė dubliavimą, lėtino sprendimus ir didino sąnaudas, todėl pereinama prie vieningų komandų globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygiais.

    Biurai, nuotolinis darbas ir Europa

    Kartu su atleidimais „Uber“ griežtina darbo organizavimo politiką ir planuoja sutelkti darbuotojus mažesniame pagrindinių biurų skaičiuje. Globalios komandos daugiausia bus koncentruojamos Niujorke ir San Franciske, o regioniniai bei technologijų padaliniai dirbs pasirinktose „hub“ tipo vietose.

    Daugumai pilnai nuotoliu dirbančių darbuotojų bus siūloma grįžti į biurą, o ateityje, kaip skelbiama, tik apie 1 proc. „Uber“ darbuotojų galės dirbti visiškai nuotoliniu būdu. Taip pat bus griežčiau taikoma hibridinio darbo tvarka, pagal kurią į biurą reikia atvykti tris dienas per savaitę.

    Dėl poveikio Europoje situacija lieka neaiški, nes „Uber“ viešai neskelbia darbuotojų pasiskirstymo pagal regionus. Bendrovė taip pat nenurodė, kiek darbo vietų mažinimas palies Europos biurus, o kai kuriose šalyse galutiniai skaičiai gali paaiškėti tik po nacionaliniuose teisės aktuose numatytų konsultacijų.

    Svarbu pabrėžti, kad šie mažinimai taikomi „Uber“ darbuotojams, o ne vairuotojams ar kurjeriams, kurie daugelyje rinkų laikomi nepriklausomais paslaugų teikėjais. Vis dėlto vidinių komandų pokyčiai gali turėti netiesioginę įtaką tam, kaip greitai bus diegiamos naujos funkcijos programėlėje ir kaip valdoma partnerių kokybė.

    Kodėl „Uber“ daro šį žingsnį dabar

    Rinkos analitikai pertvarką sieja su „Uber“ siekiu greičiau perskirstyti išlaidas į strategines kryptis, ypač autonominio pavežėjimo segmentą. Šioje srityje konkurencija aštrėja, o technologiniai bandymai ir reguliaciniai reikalavimai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas.

    Be to, pristatymo rinka daugelyje šalių išlieka itin konkurencinga, o pelningumą spaudžia ir vartotojų kainų jautrumas, ir logistikos kaštai. Tokiomis sąlygomis įmonės vis dažniau renkasi valdymo supaprastinimą, komandų sujungimą bei griežtesnę efektyvumo kontrolę.

    „Uber“ taip pat pranešė apie pasitraukimą iš Nigerijos ir Ugandos, po ankstesnio pasitraukimo iš Tanzanijos. Bendrovės akcijų kaina po pertvarkos paskelbimo, kaip skelbiama, kilo, o tai rodo, kad dalis investuotojų tokius sprendimus vertina kaip signalą apie griežtesnę kaštų discipliną.

    „Uber“ buvo įkurta 2009 metais ir iš pavežėjimo platformos išaugo į platesnę paslaugų ekosistemą, apimančią maisto ir prekių pristatymą bei kurjerines paslaugas. Įmonė į Niujorko vertybinių popierių biržą įžengė 2019 metais, o jos rinkos vertė, pagal viešai skelbtą kainą, siekė apie 135 mlrd. eurų.

  • Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Rugpjūtis atnešė prastesnius skaičius

    Ispanijos darbo rinka rugpjūtį tradiciškai atvėso: Socialinės apsaugos sistemoje registruotų dirbančiųjų sumažėjo 162 840. Tuo pat metu bedarbių skaičius išaugo 44 419.

    Toks kritimas dažniausiai siejamas su turizmo sezono pabaiga ir laikinais pokyčiais švietimo sektoriuje, kai dalis terminuotų sutarčių vasarą nutrūksta. Vis dėlto šių metų rugpjūčio nuosmukis buvo mažiausias, fiksuotas šį mėnesį nuo COVID-19 laikotarpio.

    Metinis vaizdas geresnis

    Nors vieno mėnesio rodikliai prastėjo, per metus Ispanijos darbo rinka, skaičiuojant pagal registruotus dirbančiuosius, ūgtelėjo maždaug 680 000. Tai rodo, kad bendras trendas išlieka pozityvus, nepaisant sezoniškumo.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį nedarbo lygis Ispanijoje sumažėjo iki 9,87 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 2008 metų pradžios, kai šalis dar nebuvo įžengusi į tuometę finansų krizę.

    Didžiausias smūgis švietimui

    Labiausiai rugpjūtį krito švietimo sektoriaus registracijos: daugiau kaip 78 000 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų laikinai nustojo būti apdrausti socialiniu draudimu. Tai siejama su atostogų laikotarpiu ir vasarai būdingu sutarčių pertrūkimu.

    Prie bendro vaizdo prisidėjo ir mažėjantis sezoninis poreikis turizmo paslaugoms, kai pasibaigus intensyviausiam laikotarpiui mažėja darbuotojų poreikis viešbučiuose, maitinimo įstaigose bei aptarnavimo sektoriuje.

    „Kaip ir kiekvieną vasarą, pasibaigus atostogoms, nedarbas didėja dėl sezoninio darbo“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Migracijos reguliavimo efektas

    2026 metais rodiklius taip pat veikia užsienio darbuotojų statuso sureguliavimo procesas. Iki rugpjūčio pabaigos į Socialinės apsaugos sistemą per šį mechanizmą buvo įtraukta 337 917 žmonių, o tai amortizavo sezonišką smukimą.

    Skaičiuojama, kad užsieniečiai Ispanijoje jau viršija 3,5 mln. socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų ir sudaro apie 15,9 proc. visų dirbančiųjų. Dalis statusą sureguliavusių asmenų taip pat registravosi kaip darbo ieškantys, todėl nedarbo statistikoje matomas papildomas kilstelėjimas.

    Bendras registruotų bedarbių skaičius Ispanijoje siekia apie 2 356 000 ir tai yra mažiausias rugpjūčio lygis nuo 2007 metų. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad rudenį dėmesys kryps į tai, ar po sezono pabaigos darbo vietos atsistatys pakankamai greitai.

  • Migracijos kryptys keičiasi: iš Vokietijos išvyksta vis daugiau lenkų, rodo 2025 metų duomenys

    Naujausi Vokietijos migracijos statistikos duomenys rodo ryškų poslinkį: iš Europos Vidurio ir Rytų šalių atvykstančių žmonių mažėja, o išvykstančių daugėja. Nors bendras Vokietijos migracijos balansas išliko teigiamas, jį vis labiau palaiko atvykstantieji iš Ukrainos, Indijos ir Sirijos.

    2025 metais iš Vokietijos išvyko maždaug 37 000 daugiau Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečių, nei į ją atvyko. Kalbama apie devynias šalis: Lenkiją, Bulgariją, Kroatiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją, Čekiją ir Vengriją.

    Ši tendencija ryškiai kontrastuoja su situacija prieš kelerius metus. 2023 metais migracijos balansas dar buvo Vokietijos naudai ir siekė daugiau nei 47 000, tačiau 2024 metais įvyko lūžis, o 2025-ųjų skaičiai rodo, kad pokytis gali įsitvirtinti ilgesniam laikui.

    Lenkai išsiskiria labiausiai

    Didžiausias neigiamas migracijos balansas fiksuotas su Lenkija: 2025 metais Vokietijos migracijos saldo su šia šalimi siekė minus 13 600 žmonių. Tai prasčiausias rezultatas ne tik tarp analizuojamų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, bet ir tarp visų šalių, kurioms Vokietija skelbia palyginamąją statistiką.

    Pagal neigiamą balansą iškart po Lenkijos rikiuojasi Bulgarija su maždaug minus 13 000. Kiti ryškesni atvejai regione taip pat signalizuoja platesnį reiškinį: Kroatijos rezultatas siekė apie minus 9 300, o Rumunijos apie minus 2 400.

    Lenkijos atveju esminė priežastis siejama su mažėjančiu atvykstančiųjų į Vokietiją dirbti skaičiumi. Skaičiuojant nuo rekordinių 2013 metų, lenkų darbo migracijos srautas į Vokietiją sumažėjo apie 66 proc., o grįžtančiųjų į Lenkiją skaičius mažėjo, tačiau lėčiau.

    Ekonomika keičia sprendimus

    Analitikai šį poslinkį sieja su dviem priešingomis kryptimis: Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos pastaruosius trejus metus augo, o Vokietijos ekonomika patyrė sulėtėjimą. Tai reiškia, kad atlyginimų atotrūkis, kuris anksčiau stipriai skatino emigraciją į Vokietiją, daugelyje profesijų tapo mažiau lemiamas.

    Kai tokiose šalyse kaip Lenkija sparčiau kyla darbo užmokestis, o darbo rinka išlieka pakankamai aktyvi, daliai žmonių mažėja motyvacija vykti dirbti į užsienį. Tuo pat metu Vokietijoje lėtesnis augimas ir didesnis neapibrėžtumas gali mažinti darbo migracijos patrauklumą, ypač tiems, kurie anksčiau rinkdavosi trumpesnės trukmės išvykas.

    Šie pokyčiai svarbūs ir Vokietijos darbo rinkai, kuri ilgus metus rėmėsi darbuotojais iš regiono. Jei tendencija tęsis, didės spaudimas darbdaviams konkuruoti atlyginimais ir darbo sąlygomis, o migracijos augimą vis labiau lems atvykstantieji iš kitų pasaulio regionų.

  • Vienodas pensinis amžius ir naujas slenkstis: siūloma 63 metai visiems, vėliau – didinimas

    Diskusija dėl pensinio amžiaus vėl grįžta į viešąją erdvę: siūloma atsisakyti skirtingų taisyklių moterims ir vyrams ir nustatyti vienodą minimalų amžių. Tokį sprendimą viešai argumentuoja Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius Marekas Góra, vienas iš 1999 metais vykdytos Lenkijos pensijų reformos bendraautorių.

    Eksperto teigimu, skirtingas pensinis amžius pagal lytį vis sunkiau pagrindžiamas, nes tai nėra žmogaus pasirinkimas ar elgesio pasekmė. Pasak jo, vienodas slenkstis sistemoje būtų aiškesnis ir teisingesnis, o dabartinė praktika gali sukurti ilgalaikių nepageidaujamų efektų.

    Vienas svarbiausių argumentų – ankstesnis moterų pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia mažesnį sukauptą stažą ir kapitalą, todėl galutinė pensija gali būti mažesnė. Kuo trumpiau mokamos įmokos ir kuo ilgiau išmokos turi būti mokamos per visą tikėtiną gyvenimo trukmę, tuo didesnė tikimybė, kad mėnesinė išmoka bus kuklesnė.

    Kodėl tema vėl aštrėja?

    Pensijų sistemos pokyčių klausimą, pasak ekonomistų, neišvengiamai stumia demografinės tendencijos. Senėjanti visuomenė, mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir ilgėjanti gyvenimo trukmė didina spaudimą viešiesiems finansams ir socialinio draudimo sistemoms.

    Profesorius M. Góra pabrėžia, kad per artimiausius 10–15 metų darbo aktyvumas Lenkijoje turės ilgėti. Jo vertinimu, kalba dažniau suksis ne apie papildomus vienus ar dvejus darbo metus, o apie penkerių ar net dešimties metų pokytį, kuris daliai žmonių taps ne tik būtinybe, bet ir racionaliu pasirinkimu.

    Švedijos pavyzdys ir 63 metų slenkstis

    Kaip modelį, kurį verta svarstyti, profesorius mini Švediją, kur pensijų sistema buvo diegiama panašiu laikotarpiu kaip ir Lenkijoje. Švedijoje ilgainiui keitėsi amžiaus ribos: pradinis slenkstis siekė 61 metus, o dabar yra aukštesnis, kartu numatant atskirą amžių, nuo kurio galima pretenduoti į papildomą, ne iš pensijų sistemos finansuojamą paramą.

    Esminė mintis – atskirti du dalykus: kada žmogus gali pradėti naudoti savo sukauptą pensijų kapitalą ir kada valstybė, jei reikia, prisideda prie minimalaus pajamų lygio užtikrinimo. M. Góra argumentuoja, kad kai šie mechanizmai aiškiai atskiriami, visuomenei lengviau suprasti, kodėl vėlesnis pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia didesnę pensiją.

    Profesoriaus siūlymas Lenkijai – nustatyti rekomenduojamą pensinio amžiaus slenkstį ties 63 metais visiems, kartu iš anksto aiškiai komunikuojant, kad ateityje jis būtų laipsniškai didinamas. Pasak jo, taip būtų išvengta situacijos, kai 63 metai būtų suvokti kaip „nauja amžina norma“, o ne kaip pereinamojo laikotarpio ar dinamiškai kintantis parametras.

    Atskira diskusijos dalis – nuo kokio amžiaus ir kokiomis sąlygomis turėtų būti teikiama visuomenės lėšomis finansuojama papildoma parama tiems, kurie, net ir dirbę iki nustatyto amžiaus, nesukaupia pakankamai lėšų minimaliai pensijai. Būtent šis atskyrimas, ekspertų teigimu, leistų tiksliau nukreipti paramą į pažeidžiamiausius, kartu skatinant ilgiau išlikti darbo rinkoje.

  • Atlyginimai Lietuvoje šoktelėjo: vidutinis bruto jau 2 628 eurai, viešajame sektoriuje – dar sparčiau

    Vidutinis atlyginimas antrąjį ketvirtį augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) siekė 2 628,2 euro. Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, jis padidėjo 2,9 proc.

    Viešajame sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas sudarė 2 819,1 euro ir augo 4,6 proc., o privačiame sektoriuje pasiekė 2 547,9 euro ir didėjo 2,2 proc. Skirtumą daugiausia lėmė nevienodi darbo užmokesčio peržiūrų grafikai ir darbo rinkos poreikiai skirtinguose sektoriuose.

    Kiek „į rankas“ ir ką rodo realus augimas

    Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičius darbuotojo mokesčius) antrąjį ketvirtį siekė 1 594,9 euro. Per ketvirtį jis padidėjo 2,4 proc., o viešajame sektoriuje neto augimas buvo ryškesnis nei privačiame.

    Realiojo darbo užmokesčio indeksas, įvertinantis kainų pokyčius, 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sudarė 100,3 proc. Tai reiškia, kad bendras darbo užmokesčio augimas tik nežymiai aplenkė vartotojų kainų pokyčius, todėl perkamoji galia didėjo minimaliai.

    Per metus augimas dviženklis

    Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 10,1 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas siekė 11,3 proc., o privačiame – 9,6 proc.

    Vidutinis neto darbo užmokestis per metus išaugo 9,1 proc.: viešajame sektoriuje – 10,4 proc., privačiame – 8,7 proc. Realiojo darbo užmokesčio indeksas per metus sudarė 103,4 proc., tad perkamoji galia, vertinant bendrą vidurkį, didėjo nuosaikiai.

    Kur atlyginimai augo sparčiausiai

    Bruto darbo užmokestis 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, didėjo visose ekonominėse veiklose. Labiausiai išsiskyrė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos, kur augimas siekė 7,8 proc.

    Taip pat ryškesnis atlyginimų šuolis fiksuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityje, kur augimas sudarė 6,9 proc., bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklose, kur padidėjimas siekė 5,4 proc. Statistikos duomenimis, pokyčius lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kiti veiksniai.

    Darbuotojų skaičius taip pat augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 7,4 tūkst., arba 0,5 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu. Didžioji dalis augimo teko privačiam sektoriui, kuriame darbuotojų skaičius didėjo 6,6 tūkst., o viešajame sektoriuje – 0,8 tūkst.

    Palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 11,4 tūkst., arba 0,8 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas sudarė 1,2 proc., privačiame – 0,7 proc., o tai signalizuoja apie išliekantį darbuotojų poreikį ir santykinai tvirtą darbo rinką.

  • DI keičia darbo rinką: pradedančiųjų užduotys nyksta, o IT sektoriuje kartelė kyla dar greičiau

    Dirbtinis intelektas vis dažniau perima užduotis, kurios daugelį metų buvo natūralus startas pradedantiesiems darbuotojams: informacijos suvedimą, ataskaitų rengimą, dokumentacijos pildymą ar bazines analizes. Dėl to įmonės persvarsto, ką reiškia „junior“ pozicija, o jaunimui į darbo rinką tenka žengti kitokiomis sąlygomis.

    Pokyčiai ypač ryškūs IT sektoriuje, kur DI įrankiai tapo kasdienybe programuotojams, analitikams ir testuotojams. Ten, kur anksčiau pradedantieji mokėdavosi atlikdami pasikartojančias užduotis, dabar vis dažniau tikimasi gebėjimo valdyti DI sugeneruotą rezultatą ir prisiimti atsakomybę už jo kokybę.

    Pradedančiųjų startas – vis sudėtingesnis

    Darbo skelbimų platformų duomenys rodo, kad pradedantiesiems skirtų pasiūlymų dalis kai kuriose srityse mažėja, o konkurencija auga. Praktikoje tai reiškia, kad net į įvadines pozicijas vis dažniau prašoma jau turėtų projektų, portfelio ar bent minimalaus komercinio patyrimo.

    Šią situaciją paaštrina tai, kad DI įrankiai įmonėms leidžia greičiau atlikti rutininį darbą mažesnėmis sąnaudomis, todėl dalis pradedančiųjų funkcijų paprasčiausiai tampa nebereikalingos. Vietoj to atsiranda poreikis žmonėms, kurie geba tiksliai suformuluoti užduotis DI, patikrinti faktus, aptikti klaidas ir suprasti verslo kontekstą.

    „Paprastos, pasikartojančios biuro užduotys pamažu bus išstumiamos automatizacijos“, – sakė Grupy EUVIC prezidentas Wojciech Wolny.

    Naujas įėjimo į rinką modelis

    Ekspertai vis dažniau kalba, kad tradicinis kelias „pirma atlik rutininį darbą, tada kilk“ veiks ne visur. Įmonėms tenka kurti naują ugdymo ir įvedimo į pareigas modelį, kuriame daugiau vietos skiriama realių problemų sprendimui, projektiniam darbui ir DI rezultatų tikrinimui.

    W. Wolny akcentuoja, kad jaunimas turi ir naujų galimybių: tai, kas anksčiau būdavo brangūs bandomieji projektai ar proof of concept, dabar gali būti padaroma greičiau, pasitelkiant DI įrankius. Tačiau šios galimybės atsiveria tik tiems, kurie geba kritiškai vertinti rezultatą ir supranta, kokią vertę jis kuria organizacijai.

    „Šiandien jauni žmonės gali kurti pilotinius projektus ir prototipus dar mokykloje ar namuose, o anksčiau tai dažnai būdavo užsakoma iš išorės“, – sakė Wojciech Wolny.

    Kas toliau: nuo skaitmeninių užduočių iki robotikos

    Trumpuoju laikotarpiu DI sparčiausiai keičia skaitmeninį, pasikartojantį darbą: dokumentų ruošimą, duomenų apdorojimą, bazinį programavimo „juodą“ darbą, klientų užklausų klasifikavimą. Tuo pačiu išlieka daug sričių, kur reikalingas žmogaus sprendimas, atsakomybė, santykis su klientu ar darbas su nenuspėjamomis situacijomis.

    Ilgesnėje perspektyvoje vis dažniau minimas ir robotikos lūžis: kai DI bus glaudžiai integruotas su automatizacija, dalis fizinių užduočių taip pat taps lengviau deleguojamos technologijoms. Vis dėlto realų tempą čia lems ne tik techninės galimybės, bet ir saugumo reikalavimai, teisinis reguliavimas bei investicijų grąža.

    „Mes ne visada įvertiname, kaip greitai humanoidiniai robotai gali pažengti per 10–20 metų“, – sakė Wojciech Wolny.

    Švietimas ir karjera: teks persimokyti dažniau

    Kartu su technologijų kaita stiprėja ir tendencija, kad vienos profesijos visam gyvenimui modelis silpnėja. Tarptautinės darbo rinkos prognozės nuosekliai pabrėžia, jog DI ir skaitmenizacija didins paklausą tiek techninėms kompetencijoms, tiek kritiniam mąstymui, gebėjimui mokytis ir greitai keisti specializaciją.

    Šiame kontekste vis daugiau klausimų tenka švietimo sistemai: kaip vertinti darbus, kai DI įrankiai pasiekiami kiekvienam, ko mokyti, kad absolventai būtų pasirengę ne tik naudotis technologijomis, bet ir suprasti jų ribas. Techninės aukštosios mokyklos, anot pašnekovo, čia turi ypatingą vaidmenį, nes būtent jos gali formuoti praktinius įgūdžius ir atsakomybės kultūrą.

    „Reikia iš naujo atsakyti, koks yra tradicinių studijų modelio tikslas ir kaip ugdyti kritinį mąstymą, kai žinios ir įrankiai pasiekiami akimirksniu“, – sakė Wojciech Wolny.

  • Jungtinės Karalystės futbolo klubai samdo kaip niekad: analitikų poreikis šovė į rekordą

    Jungtinės Karalystės futbolo klubai samdo kaip niekad: analitikų poreikis šovė į rekordą

    Jungtinės Karalystės profesionalūs futbolo klubai darbuotojų ieško kaip niekada aktyviai, o sparčiausiai auganti kryptis – duomenų ir analitikos specialistai. Įdarbinimo platformos Indeed duomenimis, klubų skelbimų apimtys nuo 2018 metų beveik patrigubėjo, o analitikos vaidmuo tapo matomas ne tik elite, bet ir žemesnėse lygose.

    Indeed skaičiuoja, kad 2018 metais profesionalūs futbolo klubai sudarė 247 darbo skelbimus milijonui Jungtinės Karalystės darbo skelbimų, o 2025 metais šis rodiklis siekė 714. Prognozuojama, kad 2026 metais jis gali pakilti iki 722, o tai reiškia, kad klubų samdos aktyvumas išlieka aukštas net ir kintant bendrai darbo rinkos dinamikai.

    Futbolas virsta verslo ekosistema

    Pastaraisiais metais futbolas vis labiau primena tarptautinį verslą, kuriame veikia investuotojai, medijų teisės, skaitmeninės platformos ir duomenų sprendimai. Dėl to klubams reikia ne vien trenerių štabo, bet ir rinkodaros, komunikacijos, bendruomenės projektų, aptarnavimo, saugumo bei komercijos specialistų.

    Indeed vyresnysis ekonomistas Jackas Kennedy pabrėžia, kad klubai šiandien yra sudėtingos medijų, duomenų ir komercinės organizacijos, todėl keičiasi ir samdos struktūra. Jo teigimu, šalia trenerių klubai vis dažniau ieško virtuvės darbuotojų, stadiono aptarnavimo, rinkodaros ir, ypač, analitikos specialistų.

    „Futbolo klubai nebėra vien sporto institucijos. Tai sudėtingos medijų, duomenų ir komercinės organizacijos, ir jų samda tai aiškiai atspindi“, – sakė J. Kennedy.

    Didesnė dalis mažesnėje rinkoje

    Nors futbolo klubų skelbimų augimas įspūdingas, pati sritis bendroje Jungtinės Karalystės darbo rinkoje išlieka nedidelė. Indeed vertinimu, su profesionaliu futbolu susiję skelbimai sudaro apie 0,07 proc. visų darbo pasiūlymų, todėl tai labiau specializuota rinka, panaši į tokias nišas kaip aviacija.

    Tačiau net ir mažoje rinkoje klubai tampa labiau matomi, nes jų samda, pasak Indeed, iš esmės laikėsi stabiliau nei dalies kitų sektorių. Dėl to klubai sudaro didesnę dalį bendro skelbimų „pyrago“, net jei visas „pyragas“ kai kuriais laikotarpiais mažėja.

    Kokius žmones klubai samdo?

    Didžiausią dalį darbo skelbimų ir toliau sudaro sporto ir trenerių kategorija. Indeed nurodo, kad nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio ši grupė sudarė 11,0 proc. klubų skelbimų, į ją patenka treneriai, vadybininkai ir fizinio parengimo specialistai.

    Reikšminga išlieka ir maisto paruošimo bei aptarnavimo sritis, kuri sudaro 10,8 proc., o vadybos pozicijos – 9,7 proc. Toliau rikiuojasi administracinė pagalba, terapijos bei pardavimų pozicijos, taip pat rinkodara ir pramogų segmentas, atspindintis klubų darbą su auditorijomis ir rungtynių dienos patirtimi.

    Duomenų ir analitikos specialistai – naujas klubų „auksas“

    Duomenų ir analitikos pareigos pagal skelbimų dalį pasiekė rekordą ir sudaro 3,2 proc. visos profesionalių klubų samdos. Nors tai nėra didžiausia kategorija, jos augimas ryškus: nuo 1,5 proc. 2018 metais iki 3,2 proc. laikotarpiu iki 2026 metų birželio.

    Dažniausiai ieškomos pozicijos – našumo analitikas, analitikas, duomenų mokslininkas, duomenų analitikas ir duomenų mokslo praktikantas. Analitika klubams padeda ne tik vertinti žaidėjų fizinius rodiklius, bet ir priimti sprendimus dėl atrankos, taktikos, traumų prevencijos bei komercinių strategijų.

    „Iššūkis šiandien yra ne duomenų turėjimas, o gebėjimas juos paversti geresniais sprendimais aikštėje, treniruotėse ir žaidėjų rinkoje“, – sakė J. Kennedy.

    Duomenų vaidmuo ryškėja ir žemyne, nes Europos futbolo rinka glaudžiai susijusi per žaidėjų perėjimus, skautingą ir bendrus technologinius standartus. Pavyzdžiui, Ispanijos LALIGA 2024 metais akcentavo, kad didieji duomenys vis dažniau naudojami tiek pasirengimui rungtynėms, tiek analizei po jų, o tai padeda klubams veikti racionaliau ir perėjimų rinkoje.

    Kai kurie klubai turi iki 1 000 darbuotojų

    Klubų personalo dydžiai skiriasi, tačiau didžiausios organizacijos jau prilygsta vidutinėms įmonėms. Indeed duomenimis, kai kurie stambiausi klubai turi iki 1 000 darbuotojų, o tai yra maždaug 40 kartų daugiau nei Premier League rungtyniaujančios komandos žaidėjų sąrašas.

    Tokia struktūra rodo, kad futbolas tampa daugiasluoksne industrija, kurioje sportinis rezultatas priklauso ne tik nuo žaidėjų, bet ir nuo infrastruktūros, medicinos, analitikos, turinio kūrimo, pardavimų bei fanų patirties valdymo. Būtent todėl duomenų analitikų paklausa, tikėtina, artimiausiais metais ir toliau augs.