CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Profesinė reabilitacija Tauragėje: kokios išlaidos kompensuojamos ir kaip gauti paslaugas?

    Profesinė reabilitacija Tauragėje: kokios išlaidos kompensuojamos ir kaip gauti paslaugas?

    2026 metų gegužės 11 dieną Tauragės rajono savivaldybės didžiojoje salėje surengtas profesinės reabilitacijos pristatymas ir diskusija, skirta asmenims su negalia bei su jais dirbantiems specialistams. Susitikimo tikslas buvo aiškiai paaiškinti, kam skirta profesinė reabilitacija, kaip vyksta paslaugų gavimas ir kokia praktinė nauda laukia grįžtant į darbo rinką.

    Renginio metu akcentuota, kad profesinė reabilitacija orientuota į žmogaus darbinių gebėjimų atkūrimą ar sustiprinimą, kai dėl sveikatos būklės ar negalios tampa sunku išlaikyti ankstesnį darbą arba pradėti naują veiklą. Tokios paslaugos dažniausiai apima individualų poreikių įvertinimą, profesinį konsultavimą, mokymus ir pagalbą planuojant įsidarbinimą.

    Pristatyme dalyvavo bendrovės „Takoskyra“ atstovės: mokymo ir profesinės reabilitacijos vadovė Jorūnė Mylytė-Savickienė, mokymo organizatorė Inga Pipirienė bei mokymo organizatorė ir profesijos konsultantė Daiva Dėlkienė. Jos pristatė, kokias paslaugas teikia organizacija, kaip atrodo reabilitacijos procesas nuo pirmos konsultacijos iki mokymų ir kokios įsidarbinimo kryptys dažniausiai pasirenkamos.

    Didelis dėmesys skirtas finansiniams ir organizaciniams klausimams, kurie gyventojams dažnai kelia daugiausia neaiškumų. Dalyviams paaiškinta, kokios profesinės reabilitacijos metu patiriamos išlaidos gali būti kompensuojamos ir kokia tvarka jos įprastai apmokamos, kad žmogui nereikėtų nutraukti proceso dėl finansinių priežasčių.

    Po pristatymo vyko diskusija, į kurią aktyviai įsitraukė įvairių sričių specialistai. Buvo keliami praktiniai klausimai apie siuntimo ir registracijos eigą, paslaugų prieinamumą regione, mokymų pritaikymą skirtingiems poreikiams bei bendradarbiavimą tarp savivaldybės, darbdavių ir paslaugų teikėjų.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutrumpinti kelią iki realios pagalbos, nes aiškiai įvardijami žingsniai ir atsakomybės, o specialistai greičiau susiderina dėl veiksmų. Diskusijoje išsakytos įžvalgos taip pat leidžia geriau suprasti, kokių profesinės reabilitacijos sprendimų labiausiai reikia Tauragės rajone, kad integracija į darbo rinką būtų tvaresnė.

  • Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Kas skelbiama ir kam skirta

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo registraciją į 2026 metais vyksiančią jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie vasaros atostogų metu nori įgyti pirmosios darbo patirties ir legaliai užsidirbti.

    Programa orientuota į liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai moksleiviai dažniausiai ieško trumpalaikio darbo. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda jaunimui anksčiau susipažinti su darbo rinkos taisyklėmis, atsakomybėmis ir darbdavių lūkesčiais.

    „Pirmasis darbas jaunam žmogui yra kur kas daugiau nei tik uždarbis – tai svarbus laiptelis į savarankiškumą, ugdantis atsakomybę ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip veiks programa ir kas gali dalyvauti

    Dalyvauti gali jaunuoliai, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir besimokantys pagal pagrindinio, vidurinio arba profesinio ugdymo programas. Taip pat numatyta galimybė prisijungti specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokyklose.

    Svarbi sąlyga – darbo sutartyje nurodytą pirmąją darbo dieną dalyvis turi būti ne jaunesnis nei 14 metų ir ne vyresnis nei 19 metų. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad registracija ir realus įsidarbinimas nėra tas pats: užsiregistravus dar reikia susisiekti su pasirinktu darbdaviu ir suderinti konkrečias sąlygas.

    Kompensacijos darbdaviams ir ankstesnių metų patirtis

    Programoje dalyvaujantiems darbdaviams savivaldybė numato mėnesines kompensacijas už įdarbintą jaunuolį. Nurodoma, kad kompensacija siekia 500 eurų, kai dirbama pilnu etatu, arba 250 eurų, kai dirbama puse etato, o dirbant mažiau ji mažinama proporcingai.

    Ankstesniais metais Vilniaus rajone pagal šią iniciatyvą įsidarbino 30 jaunuolių, juos priėmė 12 skirtingų darbdavių. Praktikoje jaunuoliai dirbo skirtingose srityse – nuo gamybos ir prekybos iki klientų aptarnavimo bei pagalbos organizuojant kultūrinius renginius.

    Registracija: terminai ir svarbios detalės

    Registracija vyksta nuo gegužės 13 dienos iki birželio 1 dienos imtinai. Pasirinkęs darbdavį registracijos anketoje, jaunuolis turi pats asmeniškai susisiekti su darbdaviu nurodytais kontaktais ir suderinti darbo laikotarpį bei darbo pobūdį.

    Taip pat nurodoma, kad subsidijuojamų vietų skaičius yra ribotas, todėl pasiekus numatytą paraiškų skaičių registracija gali būti sustabdyta anksčiau. Su programos įgyvendinimu susijusią informaciją ir konsultacijas teikia savivaldybės atsakingi specialistai.

  • Pavasarį įsibėgėja darbuotojų paieška: kur daugėja laisvų vietų ir ką tai reiškia Trakams

    Pavasarį įsibėgėja darbuotojų paieška: kur daugėja laisvų vietų ir ką tai reiškia Trakams

    Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pavasarį Lietuvoje tradiciškai suaktyvėja darbuotojų paieška, o šiemet darbdaviai laisvų vietų skelbia ypač daug. Kovą 4 400 darbdavių registravo 15 400 darbo pasiūlymų, o balandį jų skaičius išaugo iki 16 000. Tokios tendencijos didina galimybes greičiau įsidarbinti ir Trakų rajono savivaldybės gyventojams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavasario augimas dažniausiai siejamas su sezoniškumu ir projektų startais, tačiau šiemet paklausa auga platesniame sektorių spektre. Laisvų vietų daugėja tiek kvalifikuotiems specialistams, tiek pagalbiniams darbuotojams, o darbdaviai aktyviau ieško žmonių ir trumpesniems laikotarpiams, ir nuolatiniam darbui.

    Kur šiuo metu labiausiai reikia darbuotojų?

    Didžiausias poreikis išlieka gamybos sektoriuje, kuriame antrą mėnesį iš eilės skelbiamų darbo vietų skaičius viršijo 3 000. Dažniausiai ieškoma plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, medienos ir metalo apdirbimo staklių operatorių, sandėliavimo darbuotojų, suvirintojų, siuvėjų ir kepėjų.

    Ne mažiau aktyvios ir statybos: kovą darbdaviai paskelbė beveik 2 000 pasiūlymų, o balandį dar apie 1 800. Tarp paklausiausių profesijų išlieka elektrikai, kelininkai, vamzdynų montuotojai, betonuotojai, ekskavatorininkai ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai.

    Artėjant vasarai ryškėja apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus sujudimas. Darbdaviai ieško virėjų, virtuvės pagalbininkų, padavėjų, barmenų, kambarių tvarkytojų ir valytojų, o dalis pasiūlymų orientuoti į sezoninį darbą.

    Sezoninis poreikis didėja ir žemės ūkyje bei miškininkystėje, kur dažniau ieškoma pagalbinių ir trumpalaikių darbuotojų. Tokie pasiūlymai paprastai atsiranda pavasarį ir išlieka aktualūs iki vasaros pabaigos, todėl tai gali tapti greičiausiu keliu grįžti į darbo rinką.

    Kaip tuo gali pasinaudoti Trakų gyventojai?

    Trakų rajono savivaldybėje įgyvendinama Užimtumo didinimo programa orientuota į tuos, kuriems įsidarbinimas sunkesnis dėl įgūdžių stokos, ilgesnės pertraukos darbe ar socialinių aplinkybių. Programos tikslas yra ne tik laikinas užimtumas, bet ir nuoseklus pasirengimas grįžti į darbo rinką, stiprinant profesinius ir socialinius įgūdžius.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalyviai gali gauti daugiau pagalbos ieškant tinkamų darbo pasiūlymų, įsitraukti į užimtumo priemones, mokymus ar laikinus darbus. Savivaldybė bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir vietos darbdaviais, kad informacija apie aktualias pozicijas pasiektų žmones laiku.

    „Darbo rinka siunčia aiškų signalą: darbuotojų poreikis auga beveik visuose sektoriuose, todėl svarbu, kad Trakų rajono savivaldybės gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių pasinaudoti atsiveriančiomis darbo vietomis. Užimtumo didinimo programa padeda žmonėms sugrįžti į darbo rinką, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir įgyti naujų įgūdžių“, – sakė Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė.

    Šiais metais programoje dalyvauja daugiau kaip 100 bedarbių ir asmenų, besirengiančių grįžti į darbo rinką. Augant laisvų vietų skaičiui pavasarį, savivaldybė tikisi, kad tai suteiks daugiau realių galimybių Trakų krašto gyventojams greičiau rasti darbą ir įsitvirtinti ilgesniam laikui.

  • GM IT darbuotojus atleido per 15 min. susitikimą: DI spaudimas, išeitinės ir šokas

    GM IT darbuotojus atleido per 15 min. susitikimą: DI spaudimas, išeitinės ir šokas

    General Motors (GM) darbuotojai pasakoja apie netikėtą atleidimo procedūrą, kuri, jų teigimu, prasidėjo nerimą keliančiu el. laišku ir 15 minučių trukmės nuotoliniu susitikimu. Po iš anksto parengtos Personalo skyriaus žinutės susitikimas esą buvo staigiai nutrauktas, o kartu baigėsi ir darbas.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, šie atleidimai palietė maždaug 500–600 žmonių. Daugiausia tai informacinių technologijų pareigose dirbę darbuotojai Ostine ir Vorene, o sprendimas, anot šaltinio, siejamas su kaštų mažinimu ir neapibrėžtomis rinkos sąlygomis.

    „Nebuvo jokio dėkingumo ar empatijos. Jokių klausimų. Nieko“, – sakė duomenų analitikas, automobilių gamintojo komandoje dirbęs daugiau nei dešimtmetį.

    Du atleisti darbuotojai teigė, kad jų padaliniuose pastaruoju metu vyko pertvarkos, o kasdieniame darbe vis dažniau buvo skatinama pasitelkti dirbtinis intelektas. Jų vertinimu, DI diegimas didino produktyvumą, tačiau kartu stiprino įspūdį, kad daliai funkcijų ateityje reikės mažiau žmonių.

    „Jie stums DI į kasdienį darbą ir visa kita. Tai gali labai padidinti programuotojo produktyvumą, bet DI nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė patyręs programuotojas ir duomenų mokslininkas.

    GM viešai nenurodė, kokį vaidmenį atleidimuose suvaidino DI, tačiau patvirtino, kad pertvarko IT organizaciją. Bendrovė teigė, jog tai daroma siekiant geriau pasirengti ateičiai, ir pripažino, kad sprendimas atsisakyti dalies pareigybių buvo sunkus.

    Tuo pat metu bendrovė ir toliau ieško IT specialistų: karjeros puslapyje buvo skelbiama apie maždaug 80 atvirų IT pozicijų, tarp jų ir susijusių su DI. Tai rodo dažną didžiųjų organizacijų kryptį: mažinant vienas komandas, lygiagrečiai stiprinamos naujų kompetencijų sritys.

    Darbuotojams pateiktoje GM išeitinių programos apžvalgoje nurodyta, kad 1–4 metų stažą turintiems siūloma dviejų mėnesių išeitinė. Turintiems 8 metų patirtį numatyti keturi mėnesiai, o 12 ar daugiau metų dirbusiems darbuotojams siūlomi šeši mėnesiai.

    Taip pat numatytos vienkartinės išmokos sveikatos priežiūros išlaidoms padengti, kurių dydis siekia maždaug 1 850–5 550 eurų, priklausomai nuo dokumentuose nurodytų sumų. Dokumentuose taip pat pažymima, kad nepanaudotos atostogos ar nedarbingumo laikas gali būti prarandami, jei to nedraudžia konkrečios valstijos teisė.

    GM darbuotojams pasiūlė ir papildomas paslaugas: psichologinės pagalbos sprendimus bei karjeros konsultavimą, įskaitant pagalbą ieškant naujo darbo. Vis dėlto dauguma išmokų ir paslaugų siejamos su sąlyga pasirašyti atsisakymo nuo pretenzijų susitarimą ir grąžinti bendrovei priklausantį turtą, jei jis buvo suteiktas.

    Pastaraisiais metais panašias žinutes apie efektyvumo didinimą ir mažesnį darbuotojų skaičių, diegiant DI sprendimus, vis dažniau kartoja ir kitos didelės technologijų bei paslaugų bendrovės. Ekspertai pabrėžia, kad DI dažnai ne tiek „pakeičia“ vieną darbuotoją, kiek pakeičia darbo pobūdį: auga poreikis žmonėms, galintiems valdyti procesus, duomenis ir rizikas, bet mažėja rutininių užduočių apimtis.

  • Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį: kokios pagalbos sulaukia į darbo rinką grįžtantys

    Programa Elektrėnuose plečiasi

    2026 metais Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį, o savivaldybė fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą grįžimu į darbo rinką. Didesnį aktyvumą skatina intensyvesnė informacijos sklaida ir aiškiau pristatytos paslaugos tiems, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet prie programos prisijungė 70 naujų dalyvių, o šiuo metu joje dalyvauja 50 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Pagrindinis tikslas išlieka praktinis: padėti žmonėms spręsti kliūtis, kurios trukdo įsidarbinti ir išlaikyti darbą.

    Kokia pagalba teikiama dalyviams

    Dalyviams teikiamos psichologo, priklausomybių konsultanto ir karjeros konsultanto paslaugos, taip pat ugdomi socialiniai įgūdžiai. Programoje dėmesys skiriamas kasdieniams dalykams, kurie dažnai lemia sėkmę darbo rinkoje: asmens higienai, finansiniam raštingumui, konfliktų sprendimui ir mediacijai.

    Siekiant, kad paslaugos būtų realiai pasiekiamos, organizuojamas pavėžėjimas į mokymus, o dalyvavimas gyventojams nekainuoja. Mokymuose aptariama, kaip ieškoti darbo, pasirengti darbo pokalbiui, aiškiai pristatyti savo patirtį ir susitarti dėl lūkesčių pradėjus dirbti.

    Pirmieji rezultatai ir pokyčiai

    Pasak savivaldybės, rezultatai jau matomi: 2026 metais 5 programos dalyviai pradėjo dirbti ir įsidarbino nuolatiniams darbams. Dar 6 žmonėms nustatytas dalyvumo lygis, o keli dalyviai svarsto persikvalifikuoti, nes ankstesnės kompetencijos nebeatitinka dabartinių darbdavių poreikių.

    Programos vykdytojai pabrėžia, kad pokytis dažnai prasideda nuo stabilumo atkūrimo: dalis žmonių pradeda spręsti finansinius įsipareigojimus, planuoja skolų grąžinimą ir tvarko kasdienę rutiną. Tai laikoma svarbiu pagrindu, kad darbas netaptų papildomu stresu, o virstų ilgalaikiu stabilumu.

    „Kelias į pokytį prasideda ne tada, kai viskas tampa tobula, o tada, kai žmogus ryžtasi keisti įprastą elgesį ir žengia pirmą žingsnį“, – sakė socialinio darbo vadybininkė Rasa Matijoškienė.

    Elektrėnų savivaldybės teigimu, programos vertė matuojama ne vien rodikliais, bet ir kasdieniais dalyvių sprendimais: drąsa sugrįžti į darbo paieškas, mokėjimas spręsti konfliktus, gebėjimas planuoti finansus ir priimti pagalbą. Būtent nuoseklus palaikymas ir individualiai pritaikytos paslaugos, anot vykdytojų, dažniausiai lemia tvaresnį sugrįžimą į darbo rinką.

  • Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajono savivaldybė 2026 metais tęsia užimtumo didinimo programos priemonę, pagal kurią buvusiems bedarbiams gali būti kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Savivaldybė kviečia gyventojus pasitikrinti sąlygas ir laiku pateikti prašymą, nes kompensacijos mokamos iš savivaldybės biudžeto.

    Į šią paramą gali pretenduoti asmenys, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajono savivaldybėje. Taip pat būtina, kad iki įsidarbinimo žmogus būtų registruotas Užimtumo tarnybos Alytaus skyriuje ir įsidarbinimo metu turėtų bedarbio statusą.

    Kompensacija taikoma tiems, kurie įsidarbino ne anksčiau kaip nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Išlaidos dengiamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo įsidarbinimo pradžios, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti ir dokumentus susitvarkyti kuo greičiau.

    Kelionės į darbą ir atgal išlaidos kompensuojamos pagal atstumą nuo gyvenamosios vietos Alytaus rajone iki darbo vietos, tačiau įskaitoma ne daugiau kaip 20 kilometrų. Maksimali savivaldybės skiriama išmoka siekia iki 70 eurų per mėnesį.

    Kreipiantis dėl kompensacijos reikia pateikti prašymą, nustatytos formos pažymą apie dirbtas darbo dienas, o teikiant pirmą kartą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą bei darbo santykius. Dokumentai teikiami už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos Alytaus rajono savivaldybės administracijai.

  • Eurostatas atskleidė, kur Europoje savaitgaliais dirbama daugiausia ir kodėl Lietuva išsiskiria

    Eurostatas atskleidė, kur Europoje savaitgaliais dirbama daugiausia ir kodėl Lietuva išsiskiria

    Europoje savaitgalis daugeliui tebėra poilsio laikas, tačiau naujausi Eurostato duomenys rodo kitokią realybę: daliai darbuotojų šeštadienis ir sekmadienis yra įprastos darbo dienos. Vidutiniškai Europoje savaitgaliais reguliariai dirba 21,3 proc. dirbančiųjų.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs. Didesnis darbo savaitgaliais paplitimas fiksuojamas Balkanuose ir Viduržemio jūros regione, o Šiaurės ir Rytų Europoje rodikliai dažniau būna gerokai mažesni.

    Eurostato statistika išskiria Graikiją, kur savaitgaliais dirba apie 41 proc. dirbančiųjų. Aukšti rodikliai matomi ir Bosnijoje ir Hercegovinoje (33 proc.), Maltoje, Kipre bei Šiaurės Makedonijoje (po 32 proc.).

    Tuo metu Lietuva patenka tarp šalių, kuriose savaitgalinis darbas rečiausias: reguliariai savaitgaliais dirba apie 4 proc. darbuotojų. Panašiai žemi rodikliai fiksuojami Vengrijoje (7 proc.) ir Lenkijoje (7,5 proc.).

    Darbuotojai ir verslo savininkai

    Duomenys rodo aiškų skirtumą tarp samdomų darbuotojų ir dirbančių savarankiškai ar turinčių verslą. Vidutiniškai savaitgaliais dirba 18,5 proc. samdomų darbuotojų, o tarp darbdavių ir savarankiškai dirbančiųjų šis skaičius siekia 46 proc.

    Graikijoje kontrastas itin ryškus: tarp savarankiškai dirbančiųjų ir darbdavių savaitgalinis darbas siekia apie 75 proc. Kitose šalyse aukšti rodikliai fiksuojami Belgijoje (66 proc.) ir Prancūzijoje (60 proc.).

    Specialistai pabrėžia, kad darbas savaitgaliais nebūtinai reiškia ilgesnę darbo savaitę, tačiau kai kuriose šalyse tai sutampa ir su didesniu bendru dirbamų valandų skaičiumi. Eurostato darbo laiko statistikoje Graikija dažnai minima tarp daugiausiai dirbančių ES valstybių.

    Kuriuose sektoriuose savaitgaliai darbiniai?

    Savaitgalinis darbas labiausiai priklauso nuo sektoriaus ir pareigų pobūdžio. Beveik pusė paslaugų ir pardavimų darbuotojų reguliariai dirba savaitgaliais, o panašus lygis matomas ir žemės ūkyje, miškininkystėje bei žuvininkystėje.

    Dažnesnis darbas savaitgaliais būdingas ir vadinamosioms elementariosioms profesijoms, kuriose vyrauja rutininiai fiziniai darbai. Tokiose srityse grafikus dažnai diktuoja sezoniniai pikai, klientų srautai ir nenutrūkstamos paslaugos.

    Priežastys paprastai susijusios su ekonomikos struktūra: turizmu, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis, prekyba, taip pat būtinosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, transportu ar viešuoju saugumu. Kuo didesnė šalies priklausomybė nuo turizmo ir paslaugų sektoriaus, tuo daugiau darbuotojų patenka į pamaininį darbą.

    Keturių dienų savaitės kryptis

    Nors daliai europiečių savaitgaliai išlieka darbo metas, kai kurios šalys vis dažniau ieško priešingos krypties sprendimų ir bando trumpinti darbo savaitę. Europoje populiarėja modeliai, kai darbo laikas suspaudžiamas, o poilsio dienų daugėja.

    Lenkija 2025 metų vasarą pradėjo pilotinį projektą, kuriuo siekiama mažinti darbo savaitę nuo 39 iki 35 valandų nemažinant atlyginimų. Darbuotojams buvo siūlomos skirtingos alternatyvos, įskaitant šešių valandų darbo dieną, trijų dienų savaitgalį arba papildomas atostogų dienas.

    Projektas buvo įgyvendinamas apie 90 viešojo ir privataus sektoriaus darboviečių, apimant maždaug 5 000 darbuotojų, o vertinimas numatytas 2027 metais. Kiekvienai dalyvaujančiai darbovietei kompensacijoms ir grafiko pertvarkai skirta iki maždaug 210 000 eurų.

    Keturių dienų darbo savaitės bandymų įvairiomis formomis yra turėjusios ir kitos Europos valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Portugaliją, Islandiją, Prancūziją ir Ispaniją. Tokie eksperimentai dažniausiai siejami su produktyvumu, darbuotojų gerove ir perdegimo mažinimu.

    Eurostato duomenys apie darbą savaitgaliais leidžia suprasti, kad vieno universalaus sprendimo Europoje nėra. Skirtingos ekonomikos šakos, darbo organizavimo tradicijos ir demografiniai iššūkiai lemia, kodėl vienur savaitgalis lieka šventu poilsiu, o kitur tai įprasta darbo grafiko dalis.

  • Vasaros darbas Joniškyje: jaunimas kviečiamas registruotis į užimtumo ir integracijos programą

    Vasaros darbas Joniškyje: jaunimas kviečiamas registruotis į užimtumo ir integracijos programą

    Joniškio rajono savivaldybės administracija pradėjo jaunuolių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta padėti vasaros atostogų metu įgyti praktinių įgūdžių, išbandyti sezoninį darbą ir lengviau žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Programos tikslas – didinti jaunimo užimtumą tada, kai nevyksta ugdymo procesas, ir stiprinti profesinį orientavimą. Savivaldybė akcentuoja, kad reali darbo patirtis vasarą dažnai tampa svarbiu privalumu ieškant darbo vėliau, ypač kai darbdaviai vis dažniau vertina praktinius įgūdžius ir atsakomybę.

    Dalyvauti gali 16–23 metų jaunuoliai, besimokantys bendrojo ugdymo, profesinėse ar aukštosiose mokyklose ir deklaravę gyvenamąją vietą Joniškio rajono savivaldybėje. Taip pat kviečiamas Joniškio rajono diasporos jaunimas, gyvenantis užsienyje, bet turintis ryšį su rajonu.

    Registruodamiesi jaunuoliai anketoje turi nurodyti 3 pageidaujamus darbdavius prioriteto tvarka. Kandidatų atranką vykdo programoje dalyvaujantys darbdaviai, todėl pasirinkimų eiliškumas gali turėti reikšmės, o sprendimai priklausys nuo darbo vietų poreikio ir kandidatų tinkamumo.

    Maksimalus įsidarbinimo laikotarpis programoje – 2 mėnesiai. Programa vykdoma nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, tad ji orientuota į realų vasaros darbo sezoną, kai jaunimas gali derinti užimtumą su poilsiu ir pasirengimu naujiems mokslo metams.

    Registracija vyksta iki 2026 metais gegužės 26 dienos imtinai. Dėl programos klausimų informaciją teikia Joniškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Simona Gibauskaitė.

  • DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Kevinas Hassettas pareiškė, kad šiuo metu duomenys nerodo, jog dirbtinis intelektas tiesiogiai atimtų žmonėms darbo vietas. Vis dėlto jis pripažino, kad administracija vertina DI poveikį ateityje ir tam yra suburta speciali darbo grupė.

    Tokie komentarai nuskambėjo technologijų sektoriui tęsiant atleidimų bangą. Pastaraisiais mėnesiais kelios didžiosios bendrovės viešai siejo kaštų mažinimą ir komandos struktūros pokyčius su sparčiai diegiamomis automatizavimo priemonėmis.

    Atleidimai ir automatizavimas

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „Block“, kuri pranešė apie beveik 4 000 darbuotojų atleidimą. Bendrovė akcentavo siekį veikti greičiau su mažesnėmis komandomis, daugiau užduočių automatizuojant DI įrankiais.

    „Pasirinkome keisti veikimo modelį, nes matome galimybę judėti greičiau su mažesnėmis, itin talentingomis komandomis, pasitelkiant DI automatizuoti daugiau darbo“, – teigė „Block“ finansų vadovė Amrita Ahuja.

    „Atlassian“ taip pat skelbė apie darbo vietų mažinimą, aiškindama tai noru perskirstyti išteklius tolesnėms investicijoms į DI ir verslo klientų plėtrą. Panašių sprendimų ėmėsi ir kitos technologijų bei skaitmeninių paslaugų įmonės.

    Kodėl skaičiai ne visada matomi iš karto?

    Hassettas pabrėžė, kad nacionalinė užimtumo statistika dažnai fiksuoja bendras tendencijas, tačiau ne visada iškart parodo, kiek konkrečių pareigybių pakeičiama automatizavimu. DI įtaka gali pasireikšti netiesiogiai, kai tos pačios apimties darbą atlieka mažesnė komanda arba kai naujų žmonių tiesiog nebesamdoma.

    Darbo rinkos analitikai išskiria ir kitą niuansą: technologijų įmonės po spartaus samdymo laikotarpio dažnai koreguoja planus dėl finansavimo kainos, pelningumo tikslų ir investuotojų spaudimo. Tokiu atveju DI tampa ne vien priežastimi, o priemone paspartinti jau planuotą kaštų mažinimą.

    Ką reiškia darbuotojams ir įmonėms?

    Pasak Hassett’o, įmonės, kurios greičiau įsidiegia DI sprendimus, neretai pasiekia spartesnį pajamų augimą ir ilgainiui gali auginti užimtumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu produktyvumo šuolis dažnai reiškia mažesnį poreikį rutininėms funkcijoms, ypač administravimo, klientų aptarnavimo ir dalyje programavimo užduočių.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie agentinius DI sprendimus, kurie ne tik generuoja tekstą ar kodą, bet ir vykdo užduotis grandinėmis, integruodami skirtingus procesus. Įmonėms tai leidžia greičiau diegti pokyčius, o darbuotojams kelia aiškų poreikį persikvalifikuoti ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius.

  • „General Motors“ atleidžia šimtus IT darbuotojų: aiškėja, kuriose komandose pokyčiai didžiausi

    „General Motors“ atleidžia šimtus IT darbuotojų: aiškėja, kuriose komandose pokyčiai didžiausi

    Automobilių gamintoja „General Motors“ pradėjo šimtų samdomų informacinių technologijų specialistų atleidimus, peržiūrėdama komandos struktūrą ir siekdama mažinti sąnaudas. Bendrovė patvirtino, kad pareigybių naikinimas vyksta globaliai, tačiau detalių apie konkrečius padalinius ir skaičius viešai neatskleidė.

    Su planu susipažinusių šaltinių teigimu, pokyčiai palies maždaug 500–600 darbuotojų, o didžiausias poveikis juntamas Ostine Teksaso valstijoje ir Vorene Mičigano valstijoje. Atleidimai pradėti pirmadienį ir yra platesnio GM darbo jėgos poreikių įvertinimo dalis.

    Kas keičiasi GM IT padalinyje?

    Bendrovė teigia pertvarkanti IT organizaciją tam, kad geriau pasirengtų ateities poreikiams. Pasak GM, sprendimas naikinti dalį pareigybių buvo sunkus, o atleidžiamiems darbuotojams žadama suteikti pagalbą pereinamuoju laikotarpiu.

    „General Motors“ pabrėžia, kad IT funkcija išlieka strategiškai svarbi, tačiau keičiami prioritetai ir kompetencijų poreikis. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau optimizuoja administracines ir technologijų komandas, kai dalis darbų automatizuojama, o projektai perrikiuojami pagal grąžą ir terminus.

    Atleidžia, bet toliau samdo

    Nors šiuo metu mažinamas darbuotojų skaičius, GM tuo pat metu išlaiko naujų specialistų paiešką. Bendrovės karjeros skiltyje buvo skelbiamos dešimtys atvirų IT pozicijų, įskaitant darbus, susijusius su dirbtinis intelektas sprendimais, automobilių sportu ir autonominio vairavimo kryptimis.

    Toks modelis, kai dalis vaidmenų naikinami, o lygiagrečiai ieškoma kitokių kompetencijų, atspindi platesnę rinkos tendenciją. Įmonės vis dažniau atsisako dubliuojamų funkcijų ir stiprina komandas, kurios kuria skaitmenines platformas, duomenų analizės sprendimus ir programinę įrangą transporto priemonėms.

    Platesnis kontekstas: nuolatinės peržiūros

    GM pastaraisiais metais reguliariai pervertina samdomų darbuotojų poreikį pagal projektų apimtį ir reikiamus įgūdžius. Bendrovė anksčiau yra mažinusi ir kitų sričių specialistų skaičių, kai tai buvo siejama su pasikeitusiomis verslo sąlygomis.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtą informaciją, praėjusių metų pabaigoje GM visame pasaulyje turėjo apie 68 000 samdomų darbuotojų, iš jų apie 47 000 Jungtinėse Valstijose. Tai rodo, kad net ir kelių šimtų pareigybių pokytis yra reikšmingas konkretiems padaliniams, tačiau bendrai organizacijai tai yra tik dalis platesnės transformacijos.

    „General Motors“ pareiškime pabrėžė, kad pertvarka skirta geriau pozicionuoti bendrovę ateičiai ir kad sprendimas naikinti kai kurias pareigas priimtas įvertinus organizacijos kryptį. „Esame dėkingi paveiktų darbuotojų indėliui ir įsipareigojame padėti jiems per šį pokytį“, – sakė bendrovė.