CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Švenčionių rajono jaunimo vasaros darbas: kas gali dalyvauti ir kaip darbdaviams gauti kompensaciją

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, skirtą padėti jauniems žmonėms įgyti pirmosios darbo patirties ne ugdymo proceso metu. Programa vykdoma jau septintus metus ir orientuota į vasaros mėnesius, kai darbdaviams aktualu papildomos darbo jėgos poreikis, o jaunuoliams – galimybė legaliai užsidirbti.

    Programoje gali dalyvauti 14–21 metų jaunuoliai, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Švenčionių rajono savivaldybėje. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik užimtumo priemonė, bet ir praktinis žingsnis padedant jaunuoliams lengviau įsilieti į darbo rinką.

    Kas gali būti darbdaviu?

    Į programą kviečiami darbdaviai, veikiantys Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Dalyvauti gali Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat kitos Lietuvoje įsteigtos organizacijos, įskaitant ūkininkus.

    Numatyta galimybė dalyvauti ir fiziniams asmenims, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, verčiasi individualia veikla ir savo veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje. Taip siekiama, kad vasaros darbų pasiūla apimtų ir smulkųjį verslą.

    Kokia kompensacija numatyta?

    Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jaunuolį numatoma kompensacija: kai jaunas žmogus dirba visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 50 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio. Jei dirbama ne visu darbo krūviu, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ar valandas.

    Maksimali kompensavimo trukmė vienam jaunuoliui yra 2 mėnesiai, dirbant pilnu darbo krūviu. Kompensuojamų išlaidų laikotarpis apima liepos ir rugpjūčio mėnesius, o vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 5 įdarbintus jaunuolius.

    Kaip vyksta registracija ir kokie terminai?

    Jaunuolis, suderinęs įsidarbinimą su pasirinktu darbdaviu, internetu pildo programos registracijos formą jaunuoliams ir pateikia darbdaviui reikalingus duomenis. Darbdavys savivaldybės administracijai pateikia programos registracijos formą elektroniniu paštu nuo birželio 1 dienos iki birželio 15 dienos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikiamas jaunuolio ar jo teisėto atstovo pasirašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą savivaldybės administracijoje. Jeigu įdarbinamasis yra jaunesnis negu 16 metų, papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas, kad jaunuolis dirbtų.

    Programos veiklos finansuojamos iš Švenčionių rajono savivaldybės biudžeto ir valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybė nurodo, kad planuojama skirti 60 000 eurų savivaldybės lėšų ir 14 000 eurų valstybės lėšų, įgyvendinant projektą Darbas vasarą?-puiki galimybė?! 2026.

    Dėl dalyvavimo programoje darbo dienomis nuo 14 iki 16 valandos konsultuoja Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė.

  • Birštonas kviečia darbdavius į jaunimo vasaros užimtumo programą: kompensacijos iki 800 eurų

    Birštono savivaldybė paskelbė kvietimą darbdaviams teikti paraiškas dalyvauti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Ja siekiama padėti jauniems žmonėms vasarą įgyti pirmosios darbo patirties ir lengviau įsilieti į darbo rinką, o darbdaviams kompensuoti dalį patiriamų išlaidų.

    Programa skirta laikotarpiui, kai nevyksta ugdymo procesas, ir gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius birželio–rugpjūčio mėnesiais. Dalyvauti joje galės tik tie darbdaviai, kurie bus įtraukti į Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą programos dalyvių sąrašą.

    Kas gali dalyvauti programoje?

    Programoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kurių buveinė registruota Birštono savivaldybėje ir kurie veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje. Taip pat gali dalyvauti fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą Birštono savivaldybėje.

    Įdarbinami gali būti 14–19 metų jaunuoliai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Birštono savivaldybėje arba mokosi Birštono gimnazijoje. Jei jaunuoliui mažiau nei 16 metų, privalomas vieno iš tėvų ar globėjų rašytinis sutikimas dirbti.

    Kokios kompensacijos numatytos darbdaviams?

    Darbdaviui už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, dirbantį visa darbo laiko norma, gali būti kompensuojama iki 400 eurų per mėnesį. Maksimali kompensacija per visą programos laikotarpį už vieną jaunuolį gali siekti iki 800 eurų.

    Jeigu jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtas valandas. Taip pat nustatyta sąlyga, kad jaunuolis turi būti išdirbęs ne mažiau kaip 10 darbo dienų, o kompensuojamos gali būti tik birželio–rugpjūčio mėnesiais patirtos darbo išlaidos.

    Vienam darbdaviui kompensacija gali būti skiriama ne daugiau kaip už 2 įdarbintus jaunuolius. Darbdavys įsipareigoja sudaryti darbo sutartį pagal galiojančius teisės aktus, užtikrinti saugias ir teisės aktus atitinkančias darbo sąlygas bei laiku išmokėti darbo užmokestį ir sumokėti su darbo santykiais susijusius mokesčius.

    Kada ir kaip teikti paraiškas?

    Dokumentai priimami nuo gegužės 29 dienos iki birželio 12 dienos. Paraišką darbdavys teikia Birštono savivaldybės administracijai elektroniniu paštu arba pristato tiesiogiai savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatoriui.

    Kartu su paraiška pateikiamas jaunuolio sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo, o jaunesniems nei 16 metų jaunuoliams papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar globėjų sutikimas. Viena paraiška pildoma vienam jaunuoliui, todėl įdarbinant 2 jaunuolius būtina pateikti dvi atskiras paraiškas.

    Birštono savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad kompensacijos neskiriamos, jei jaunuolis dirbo ugdymo proceso metu ir siekiama kompensuoti tas dienas, jei darbdavys ir jaunuolis yra artimi giminaičiai, jei darbdavys turi mokestinių įsiskolinimų, taip pat už viršvalandžius, atostoginius, nedarbingumą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis patirtos išlaidos nėra kompensuojamos.

    Programos dalyvių sąrašą planuojama tvirtinti birželio 15–19 dienomis, o darbdaviai apie galimybę dalyvauti programoje bus informuoti elektroniniu paštu po direktoriaus įsakymo pasirašymo. Dokumentus, susijusius su įdarbintu jaunuoliu, darbdaviai turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos.

  • „DUOday 2026“ Trakų rajone: šeši dalyviai su negalia vienai dienai išbandė darbo roles

    „DUOday 2026“ Trakų rajone: šeši dalyviai su negalia vienai dienai išbandė darbo roles

    Gegužės 21 dieną Lietuvoje startavo septintą kartą rengiama iniciatyva „DUOday“, kviečianti darbdavius praktiškai parodyti, kaip gali atrodyti įtrauki darbo aplinka. Pagrindinė idėja paprasta: žmogus su negalia vienai dienai tampa pasirinktos profesijos „šešėliu“ ir kartu su darbuotoju dalyvauja realiose užduotyse.

    Šiemet prie „DUOday“ Trakų rajone prisijungė Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Skelbiama, kad skirtingose įstaigose vienai dienai dirbti ir mokytis atvyko šeši žmonės su negalia.

    Darbo diena visuomenės sveikatos biure

    Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure specialisto veiklą išbandė Evaldas. Jis susipažino su kasdieniais procesais, dalyvavo veiklose kartu su komanda ir stebėjo, kaip planuojamos bei vykdomos bendruomenei skirtos iniciatyvos.

    Biuro direktorė Violeta Lenkauskienė pabrėžė, kad tokios patirtys naudingos abiem pusėms ir padeda kurti atviresnę darbo kultūrą.

    „Mums buvo didelė garbė ir džiaugsmas priimti Evaldą į savo komandą bent vienai dienai. Tokios iniciatyvos primena, kokia svarbi yra atvira, draugiška ir įtrauki darbo aplinka kiekvienam žmogui“, – sakė Violeta Lenkauskienė.

    Bibliotekoje nuo knygų iki 3D spausdinimo

    Dar trys duetai susibūrė Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Trakų ir Lentvario padaliniuose. Dalyviai ne tik stebėjo bibliotekininkų darbą, bet ir įsitraukė į praktines užduotis bei kūrybinę veiklą.

    Laimutė ir Dovydas gamino knygų skirtukus skaitytojams, o Dovydui papildomą smalsumą sukėlė bibliotekos 3D spausdintuvas ir jo pritaikymas. Kitas dalyvis Deividas tvarkė periodinius leidinius, savitarnos aparatu priėmė ir rūšiavo grąžintas knygas.

    Patirtis Socialinės paramos skyriuje

    Socialinės paramos skyriuje „šešėliavimo“ dieną praleido dar du dalyviai. Į skyrių atvykusios Gutijera ir Aušra, pasak organizatorių, aktyviai mokėsi, atliko joms patikėtas užduotis ir susipažino su specialistų kasdienybe.

    Trakų rajono savivaldybė akcentuoja, kad „DUOday“ skatina socialinę įtrauktį, mažina atskirtį ir leidžia darbdaviams praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia skirtingiems žmonių poreikiams. Iniciatyvos esmė taip pat siejama su išankstinių nuostatų mažinimu ir pasitikėjimo kūrimu darbo aplinkoje.

    „DUOday“ organizatoriai pabrėžia, kad vienos dienos patirtis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgesnį bendradarbiavimą: dalyviai išsineša aiškesnį profesijos vaizdą ir daugiau pasitikėjimo, o įstaigos gauna progą įsivertinti, kaip realiai veikia įtraukties principai jų kolektyvuose.

  • DUOday 2026 Tauragėje: bibliotekoje žmonės su negalia išbandė edukatoriaus ir bibliotekininko darbus

    DUOday 2026 Tauragėje: bibliotekoje žmonės su negalia išbandė edukatoriaus ir bibliotekininko darbus

    Kas yra DUOday?

    Gegužės 26 dieną Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje paminėta tarptautinė iniciatyva DUOday 2026. Ši diena skirta pažinimui, bendrystei ir realiai galimybei iš arčiau pamatyti įvairias profesijas.

    DUOday esmė paprasta: žmonės su negalia vienai dienai tampa organizacijų darbuotojų „šešėliais“. Jie stebi darbo procesus, įsitraukia į kasdienes užduotis, bendrauja su komanda ir saugiai išbando skirtingus vaidmenis.

    Kaip vyko diena bibliotekoje?

    Biblioteka prie iniciatyvos prisijungė suteikdama galimybę praktikoje pažinti skirtingas bibliotekos veiklas. Tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kokių įgūdžių reikia konkrečiose pareigose, ir kuria abipusį pasitikėjimą.

    Ilgiau bibliotekoje savanoriaujanti Karolina šįkart išbandė edukatorės padėjėjos vaidmenį. Tai reiškė pagalbą rengiant ir vykdant veiklas, orientuotas į lankytojų įtraukimą bei mokymąsi per patirtį.

    Abonemente ir Informacijos skyriuje darbuotojams talkino Rimvydas Kazlauskas, turėjęs galimybę iš arčiau susipažinti su bibliotekininko darbu. Praktinės užduotys ir kasdienė rutinos dinamika leido pamatyti, kaip organizuojamas informacijos teikimas ir aptarnavimas.

    Kodėl tai svarbu darbo rinkai?

    DUOday iniciatyva dažnai vadinama vienu paprasčiausių būdų organizacijoms pradėti įtrauktį nuo realios patirties, o ne vien deklaracijų. Vienos dienos formatas sumažina rizikas ir darbdaviui, ir dalyviui, bet kartu suteikia konkrečių įžvalgų.

    Tokios patirtys padeda atskleisti žmonių potencialą, o komandai leidžia praktiškai įsivertinti, kaip pritaikyti darbo aplinką, komunikaciją ir užduotis skirtingiems poreikiams. Biblioteka pabrėžia, kad tai yra žingsnis kuriant atvirą erdvę, kurioje paslaugos ir veiklos prieinamos visiems.

    „Tai ne tik prasminga iniciatyva, bet ir atviros bibliotekos visiems kūrimas“, – teigiama bibliotekos žinutėje.

  • Mažeikiuose baigiasi registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: vietų skaičius ribotas

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija primena, kad iki gegužės 26 dienos vyksta registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Tai galimybė moksleiviams ir profesinių mokyklų mokiniams vasarą įgyti pirmosios darbo patirties bei sustiprinti praktinius įgūdžius.

    Programa skirta jaunimui nuo 14 metų, kuris gyvenamąją vietą yra deklaravęs Mažeikių rajono savivaldybėje ir mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, o dalyviai kviečiami pagal registracijos datą ir laiką.

    Kas gali įdarbinti jaunuolius?

    Prisijungti prie programos kviečiami smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, įvairios organizacijos bei individualią veiklą vykdantys asmenys. Esminė sąlyga, kad veikla vyktų Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat akcentuojama būtina sąlyga: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys turi būti susiradęs jaunuolį. Tai reiškia, kad registracija programoje nėra automatinis darbo vietos paskyrimas, o labiau finansinis ir organizacinis mechanizmas, padedantis suderinti poreikius.

    Kada vyks įdarbinimas?

    Įdarbinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, ne ugdymo proceso metu. Tokia trukmė leidžia jaunuoliams išbandyti realų darbo ritmą vasaros mėnesiais, o darbdaviams planuoti papildomas rankas sezono metu.

    Praktikoje tokios programos dažniausiai padeda jaunimui lengviau apsispręsti dėl profesinės krypties, išmokti darbo drausmės, komunikacijos ir atsakomybės. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie vietos jaunimo įdarbinimo ir kartu sumažinti darbo kaštus, kai dalis išlaidų kompensuojama.

    Kompensacijos dydžiai ir sąlygos

    Darbdaviui už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį už pilną darbo laiką. Jei dirbama trumpiau ar nepilnu etatu, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija skiriama daugiausia už 3 jaunuolius, todėl įmonėms ir organizacijoms patariama įvertinti, kiek darbo vietų realiai gali pasiūlyti ir kokį mentorystės laiką galės skirti.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentai priimami nuskenuoti arba pasirašyti elektroniniu parašu, o anketos pateikiamos el. paštu savivaldybės nurodytu adresu.

  • Lenkijos automobilių pramonė spaudžiama keisti darbo modelį: įmonės karpo etatus

    Atleidimai Europoje auga

    Europos automobilių sektorius 2024–2025 metais įžengė į ryškų pertvarkos etapą: įmonės skelbia apie darbo vietų mažinimą, kartu kurdamos gerokai mažiau naujų etatų. Remiantis „Exact x Forestall“ pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį Europoje paskelbta apie 104 000 planuojamų darbo vietų mažinimą, o naujų etatų atsirado apie 7 000.

    Toks skirtumas rodo, kad rinka ne tik lėtėja, bet ir persitvarko: dalis gamintojų ir tiekėjų peržiūri kaštus, optimizuoja gamybą, o investicijas nukreipia į elektrifikaciją ir automatizaciją. Užimtumo kreivę spaudžia ir konkurencija iš Azijos, taip pat aukštesni energijos ir darbo kaštai.

    Lenkijoje nuotaikos prastesnės

    Apklausoje Lenkija išsiskyrė didesniu pesimizmu nei Europos vidurkis. Šalyje 37 proc. įmonių prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą, kai visos Europos vidurkis siekia 24 proc., teigiama tyrimo išvadose.

    Tuo pat metu bendras Europos vaizdas išlieka mišrus: dalis bendrovių vis dar planuoja samdyti, tačiau didesnė dalis renkasi stabilumą arba mažinimą. Tai rodo, kad automobilių pramonė veikia dviejų greičių režimu, kai vieni segmentai auga, o kiti – traukiasi.

    Automatizacija keičia darbuotojų poreikį

    Vienas ryškiausių signalų – baimė dėl automatizacijos poveikio darbo vietoms. Lenkijoje 64 proc. įmonių teigia nerimaujančios, kad didėjanti automatizacija gali lemti atleidimus, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp tirtų šalių.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad technologijos dažnai ne panaikina darbą, o pakeičia jo turinį: mažėja pasikartojančių, paprastų operacijų, bet didėja poreikis operatoriams, priežiūros technikams, kokybės specialistams ir darbuotojams, gebantiems dirbti automatizuotoje gamyboje.

    „Technologijos ne tiek panaikina darbą, kiek keičia jo struktūrą: mažėja pasikartojančių užduočių, o auga poreikis kompetencijoms dirbti modernioje gamyboje“, – sakė įdarbinimo sektoriaus atstovas Dawid Bąk.

    Kaštai, darbuotojų trūkumas ir elektromobilumas

    Lenkijos automobilių sektoriaus įmonės kaip didžiausius iššūkius dažniausiai įvardija augančius darbo kaštus, kandidatų trūkumą ir didėjančius atlyginimų lūkesčius. Taip pat minimi specialistų su reikiamu išsilavinimu trūkumas ir ribotos galimybės ilgalaikiai planuoti gamybos apimtis, o tai tiesiogiai veikia sprendimus dėl etatų.

    Paradoksalu, bet kartu Lenkijos bendrovės išlieka aktyvios elektromobilumo kryptyje: 75 proc. įmonių deklaruoja veiklą ar tyrimus ir plėtrą, susijusią su elektromobilumu, kai Europos vidurkis siekia 70 proc. Tai reiškia, kad dalis darbo vietų gali persikelti į naujas kompetencijų sritis, tačiau perėjimas nebus vienodas visiems segmentams.

    Diskusijas kaitina ir reguliacinė kryptis dėl vidaus degimo variklių automobilių: dalis pramonės atstovų pasisako už lėtesnį tempą ir siūlo nukelti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo ribojimus iki 2045 metų. Argumentuojama, kad transformacijos tempas turi atitikti technologinę brandą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir realią paklausą, ypač komercinio transporto segmente.

    Tyrimą „Exact x Forestall“ atliko 2025 metų gruodį–2026 metų sausį, apklausę 1 013 respondentų 11 valstybių, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Slovakiją ir kitas Europos rinkas.

  • Lenkijoje gimdančių moterų amžius auga, bet jos vis dar tarp jauniausių Europoje

    Lenkijoje moterų, susilaukiančių vaikų, amžius nuosekliai didėja, tačiau šalies mamos vis dar išlieka tarp jaunesnių Europoje. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad 2025 metais vidutinė moters amžiaus riba gimdymo metu perkopė 31 metus, o prieš 25 metus ji buvo maždaug penkeriais metais mažesnė.

    Pirmą kartą gimdančios moterys paprastai būna kiek jaunesnės: vidurkis artėja prie 30 metų. Skaičiai atskleidžia ir itin plačią amplitudę: nuo nepilnamečių iki vyresnio amžiaus moterų, nors tokie atvejai išlieka reti ir statistiškai išsiskiriantys.

    Kur Europa „vėliausia“?

    Nors tendencija aiški visame žemyne, Lenkija Europos kontekste išlieka žemesnėje amžiaus skalės dalyje. 2024 metais jauniausios mamos pagal vidutinį amžių buvo Bulgarijoje, kur gimdančių moterų vidurkis siekė kiek daugiau nei 28 metus, o vėliausiai motinystei ryžtasi Airijoje, kur vidurkis artėjo prie 33 metų.

    Demografai šį skirtumą dažniausiai sieja su išsilavinimo trukme, būsto ir pragyvenimo kainomis, darbo rinkos stabilumu bei šeimos politikos priemonėmis. Kuo ilgiau užtrunka įsitvirtinimas profesijoje ir finansinis saugumas, tuo vėliau atidedamas sprendimas turėti vaikų.

    Statistinė mama ir gimdymų ritmas

    Lenkijos statistinis portretas rodo, kad daugiausia gimdymų fiksuojama didmiesčiuose ir ekonomiškai stipresniuose regionuose. Dažniau tai ištekėjusi, aukštąjį išsilavinimą turinti moteris, o pirmagimio neretai susilaukiama pirmaisiais santuokos metais.

    Jei šeima ryžtasi antram vaikui, jis dažniausiai gimsta praėjus maždaug dvejiems metams po pirmojo. Tokį intervalą ekspertai sieja su motinystės ir tėvystės atostogų planavimu, grįžimu į darbą ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumu.

    Gimdymų statistika ir pokyčiai per dešimtmečius

    Į bendrą motinystės vaizdą vis dažniau įsitraukia ir užsienio pilietės. Tarp gimdančių užsieniečių Lenkijoje dominuoja Ukrainos ir Baltarusijos pilietės, o jų vaikai sudaro didžiąją dalį visų gimimų, fiksuojamų tarp šalyje gyvenančių užsieniečių.

    Istorinė perspektyva rodo ryškų gimstamumo mažėjimą: nuo beveik 700 000 gimimų 1980 metais iki kiek daugiau nei 238 000 2025 metais. Kartu keičiasi ir šeimos struktūra: ne santuokoje gimusių vaikų dalis per kelis dešimtmečius išaugo kelis kartus ir 2025 metais siekė apie 28 proc.

    Pasikeitė ir nėštumų struktūra: dauguma gimdymų yra vienvaisiai, o daugiavaisiai nėštumai išlieka santykinai reti. Dvynukai pasitaiko gerokai dažniau nei trynukai, o jų gimimo svoris statistiškai mažesnis nei vieno vaisiaus nėštumuose.

    Motinystė ir darbo rinka

    Motinystės tema glaudžiai susijusi ir su darbo rinka: 2025 metų pabaigoje dirbančių moterų dalis sudarė beveik pusę visų dirbančiųjų. Tuo pat metu statistika rodo, kad moterų atlygių mediana išlieka mažesnė nei vyrų, o pajamų atotrūkis išlieka pastebimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad atidedama motinystė dažnai tampa kompromisu tarp šeimos planavimo ir karjeros, ypač ten, kur vaikų priežiūros paslaugos brangios arba sunkiai prieinamos. Dėl to demografinės tendencijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip šeimos pasirinkimų, bet ir kaip ekonominės politikos pasekmė.

  • Kara už motinystę darbo rinkoje: apklausa rodo, kodėl mamos rečiau priimamos ir lėčiau kyla

    Kai motinystė tampa minusu

    Dar iki vaiko gimimo darbuotoja dažniausiai vertinama pagal patirtį, kompetencijas ir rezultatus. Tačiau tapus mama, kai kurių darbdavių akyse atsiranda papildomos etiketės: esą ji bus mažiau pasiekiama, dažniau sirgs vaikai, o prioritetai persikels į šeimą.

    Socialiniuose moksluose šis reiškinys vadinamas motinystės bausme. Tai situacija, kai mamos vidutiniškai dažniau susiduria su lėtesniu karjeros augimu, retesnėmis paaukštinimo galimybėmis ir nepalankesniu vertinimu, net jei jų rezultatai prilygsta kolegų rezultatams.

    Apklausa: darbdaviai esą vengia

    Su problema siejami ir atrankos procesai. „InterviewMe“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 764 respondentai, 71 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog darbdaviai nenoriai samdo mamas, auginančias mažus vaikus.

    Respondentai dažniausiai minėjo praktinę priežastį: 44 proc. nurodė, kad darbdaviai labiausiai baiminasi tokių darbuotojų disponuojamumo. Tokia nuostata, anot ekspertų, gali įsitvirtinti net tada, kai konkretus kandidatas aiškiai parodo, kaip planuoja derinti pareigas ir šeimos įsipareigojimus.

    Nematoma karjeros siena

    Apklausoje ryškėjo ir vadinamoji motinystės siena, kai karjeros galimybės staiga siaurėja. Į klausimą apie mamų, auginančių mažus vaikus, šansus gauti paaukštinimą 70 proc. respondentų atsakė, kad jos yra mažesnės nei kitų darbuotojų.

    Dar 45 proc. apklaustųjų tiesiai nurodė manantys, kad mamos darbe traktuojamos prasčiau nei žmonės, neturintys mažų vaikų. Tokie vertinimai rodo ne vien pavienius atvejus, o platesnę nuostatų problemą, kuri gali veikti ir atlygio derybas, ir projektų skyrimą.

    „Paradoksas tas, kad daugelis įgūdžių, kuriuos ugdo mamos, pavyzdžiui, laiko planavimas, atsparumas stresui, prioritetų nustatymas ar greitas sprendimų priėmimas, yra būtent tos kompetencijos, kurių įmonės vis dažniau ieško lyderiuose“, – sakė „InterviewMe“ karjeros ekspertė Dominika Kowalska.

    Ji pabrėžė, kad dalis darbdavių, bijodami organizacinių iššūkių, atsargiau vertina jaunų mamų įdarbinimą ar jų įtraukimą į kritinius projektus. Tuo pačiu tokios prielaidos dažnai neatskleidžia realių konkretaus žmogaus gebėjimų ir darbo kokybės.

    Teisės didėja, nuostatos keičiasi lėčiau

    Lenkijoje pastaraisiais metais buvo praplėstos tėvų teisės, susijusios su lankstesne darbo organizacija ir atostogomis, įgyvendinant Europos Sąjungos darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo kryptį. Teisiškai tai turėtų stiprinti darbuotojų apsaugą ir mažinti diskriminacijos riziką.

    Tačiau praktikoje atsiranda ir kita pusė, ypač mažesnėse įmonėse: kolektyvams tenka perorganizuoti darbus, planuoti pamainas, užtikrinti projektų tęstinumą. Tai gali skatinti atsargesnį darbdavių elgesį, kuris virsta bendromis nuostatomis apie mamas, o ne individualiu situacijos vertinimu.

    Stereotipai ir „piktnaudžiavimo“ tema

    Apklausa taip pat parodė, kad visuomenės nuomonė labiausiai skyla vertinant, ar mamos piktnaudžiauja teisėmis darbe. 46 proc. respondentų manė, kad taip, o 54 proc. su tuo nesutiko ir teigė, jog dažniausiai kalbama apie teisėtą priemonių naudojimą, o ne privilegijas.

    Diskusijas kaitina ir interneto stereotipai, kai jaunos mamos vaizduojamos kaip reikalaujančios išskirtinio traktavimo. Tuo pat metu darbo teisėje egzistuoja aiškios normos, kurios kai kuriems kolegoms iš šalies gali atrodyti kaip „išimtis“, nors iš tiesų yra valstybės numatyta tėvystės ir motinystės apsauga.

    Vienas dažnai nežinomas pavyzdys yra pertraukos žindymui, kurios įskaičiuojamos į darbo laiką. Lenkijos darbo kodeksas numato, kad darbuotojai, žindančiai kūdikį, priklauso dvi 30 minučių pertraukos, o žindant daugiau nei vieną vaiką – dvi 45 minučių pertraukos, kurios darbuotojos prašymu gali būti sujungiamos.

    Apklausos autoriai pabrėžia, kad realūs piktnaudžiavimo atvejai gali egzistuoti bet kurioje darbuotojų grupėje, tačiau rizika viską supaprastinti iki stereotipo yra didelė. Tokia dinamika ilgainiui gali mažinti pasitikėjimą komandoje ir dar labiau apsunkinti mamų grįžimą į karjeros ritmą.

    Apklausos metodika: „InterviewMe“ tyrime dalyvavo 764 Lenkijos gyventojai. Respondentai atsakė į keturis vieno pasirinkimo klausimus, o duomenys rinkti nuo 2026 metų balandžio 21 dienos iki 2026 metų gegužės 15 dienos.

  • Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijoje Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK kartu su policija atliko patikrinimus „Lidl“ biuruose ir kelių su šiuo tinklu dirbančių transporto įmonių patalpose. Tarnyba kol kas pabrėžia, kad tai yra aiškinamasis etapas, todėl oficialūs kaltinimai niekam nepateikti, tačiau veiksmų mastas rodo, kad įtarimai vertinami rimtai.

    UOKiK pranešė, kad patikrinimai atlikti gavus teismo leidimą, siekiant operatyviai užfiksuoti galimus įrodymus. Tokia procedūra paprastai taikoma tais atvejais, kai institucija vertina, jog išankstinis informavimas galėtų apsunkinti dokumentų ar duomenų surinkimą.

    Kas įtariama tyrime?

    Tyrimo centre yra galimas susitarimas darbo rinkoje, susijęs su sunkvežimių vairuotojų samdymu logistikos grandinėje, aptarnaujančioje „Lidl“ paskirstymo centrus. Pasak UOKiK, vertinama versija, kad vežėjai galėjo tartis tarpusavyje nekonkuruoti dėl darbuotojų, pavyzdžiui, nesamdyti vairuotojų, anksčiau dirbusių kitoje susitarime dalyvaujančioje įmonėje.

    Atskirai analizuojamas ir galimas „Lidl“ vaidmuo. Tarnyba tiria, ar galėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris realiai apsunkintų vairuotojams galimybę pakeisti darbdavį toje pačioje logistikos ekosistemoje, pavyzdžiui, ribojant patekimą į paskirstymo centrus asmenims, anksčiau dirbusiems pas kitą vežėją.

    UOKiK taip pat mini dar vieną galimą elementą, susijusį su santykiais grandinėje: draudimą transporto įmonėms perimti savo subrangovus, tai yra mažesnius vežėjus, kurie faktiškai vykdo pervežimus. Tokie ribojimai, jei būtų patvirtinti, galėtų mažinti konkurenciją ne tik dėl darbuotojų, bet ir dėl verslo partnerių.

    Kodėl darbo rinkos susitarimai svarbūs?

    Darbo rinkos susitarimai, vadinami nekonkuravimo dėl darbuotojų arba neviliojimo susitarimais, konkurencijos teisėje vertinami kaip itin jautri sritis. Tokie susitarimai gali sumažinti darbuotojų derybinę galią, sulėtinti atlyginimų augimą ir riboti mobilumą, o įmonėms sudaryti sąlygas išvengti spaudimo gerinti darbo sąlygas.

    „Susitarimai, ribojantys darbuotojų galimybes keisti darbą, yra ne tik neetiški, bet ir neteisėti, nes mažina konkurenciją ir silpnina spaudimą didinti atlyginimus bei gerinti sąlygas“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Logistikos sektoriuje tai ypač aktualu dėl struktūrinio vairuotojų trūkumo ir didelės konkurencijos tarp vežėjų. Jei darbuotojui tampa sunkiau pereiti pas kitą darbdavį, rinkos mechanizmai, kurie įprastai kelia atlygius ir skatina investuoti į darbo organizavimą, veikia silpniau.

    Kokios galimos pasekmės?

    Jeigu po surinktų duomenų analizės UOKiK nuspręstų pradėti formalų antimonopolinį procesą ir įrodytų konkurenciją ribojantį susitarimą, baudos galėtų būti reikšmingos. Pagal konkurencijos teisės praktiką įmonėms gali grėsti sankcijos iki 10 proc. metinės apyvartos, o už sprendimus atsakingiems vadovams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė.

    Originaliame pranešime minima vadovų bauda iki 2 mln. zlotų, tai yra apie 460 000 eurų. Tokia rizika, ypač didelėms rinkos dalyvėms, paprastai reiškia ir papildomą reputacinį spaudimą, nes tyrimai dėl darbo rinkos ribojimų viešojoje erdvėje vertinami ypač jautriai.

    UOKiK pabrėžia, kad šiuo metu vyksta aiškinamasis etapas ir institucija dar tik tikrina, ar surinkti duomenys patvirtina įtarimus. Praktikoje tokio tipo patikrinimai gali būti tik pradžia ilgesnio proceso, kuriame vertinama susirašinėjimo, sutarčių, vidinių taisyklių ir faktinių sprendimų visuma.

    Ši byla taip pat dera su pastaraisiais metais stiprėjančia Lenkijos institucijų kontrole didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir jų tiekimo grandinių atžvilgiu. Dėl to tiek mažmeninės prekybos, tiek logistikos įmonėms vis dažniau tenka peržiūrėti personalo politiką ir bendradarbiavimo taisykles, kad jos neperžengtų konkurencijos teisės ribų.

  • Švenčionių rajono jaunimo vasaros užimtumo programa: kas gali dalyvauti ir iki kada teikti paraiškas

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, skirtą padėti jauniems žmonėms įgyti pirmosios darbo patirties ne ugdymo proceso metu. Savivaldybė pabrėžia, kad programa vykdoma jau ne pirmus metus, o dalyvavimas joje organizuojamas pagal patvirtintą tvarką.

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat būtina sąlyga yra deklaruota gyvenamoji vieta Švenčionių rajono savivaldybėje.

    Kaip vyksta registracija?

    Pirmiausia į programą registruojasi darbdaviai, norintys priimti jaunuolius vasaros laikotarpiu. Įvertinus darbdavių atitiktį programos reikalavimams, sudaromas programoje dalyvaujančių darbdavių sąrašas, pagal kurį jaunuoliai gali derinti darbo vietą.

    Jaunuoliai, susitarę su pasirinktu darbdaviu, pateikia jam duomenis, reikalingus registracijai, ir užpildo jaunuoliams skirtą internetinę registracijos formą. Toliau programos registracijos formą savivaldybės administracijai pateikia darbdavys, kartu pristatydamas ir kitus privalomus dokumentus.

    Kokie dokumentai būtini?

    Kartu su paraiška turi būti pateiktas jaunuolio arba jo teisėto atstovo pasirašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą savivaldybės administracijoje. Jei įdarbinamas jaunuolis yra jaunesnis negu 16 metų, papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas, kad jaunuolis dirbtų.

    Dokumentų teikimo terminai priklauso nuo programos etapų, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti susitarimo su darbdaviu ir registracijos veiksmų. Praktikoje didžiausią įtaką sėkmei turi tai, kaip greitai jaunuolis suderina darbo vietą ir ar darbdavys laiku pateikia paraišką savivaldybei.

    Kur kreiptis dėl konsultacijų?

    Norintiems aiškiau suprasti programos eigą numatytos nuotolinės konsultacijos. Jų metu savivaldybės atstovai paaiškina registracijos žingsnius, dokumentų reikalavimus ir dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios gali uždelsti paraiškos pateikimą.

    Informaciją apie programą parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė.