CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Mažeikiuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimas: registracija iki gegužės 26 dienos, kompensuos 400 eurų

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija skelbia jaunimo ir darbdavių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registracija vyksta nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 26 dienos, o vietų skaičius ribotas.

    Programa skirta sudaryti palankesnes sąlygas moksleiviams vasaros atostogų metu įgyti darbo patirties ir lengviau įsilieti į darbo rinką. Praktikoje tai reiškia daugiau legalių trumpalaikių darbo pasiūlymų ir aiškesnę finansinę motyvaciją darbdaviams priimti jaunus žmones.

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ir besimokantys bendrojo ugdymo arba profesinio parengimo įstaigoje. Į programą taip pat kviečiami darbdaviai, vykdantys veiklą savivaldybės teritorijoje, įskaitant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, organizacijas, ūkininkus bei individualią veiklą vykdančius asmenis.

    Įdarbinimas pagal programą numatytas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Savivaldybė nurodo, kad darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą visu darbo laiku, per mėnesį kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų, o suma skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtą laiką.

    Kompensacija taikoma, jei jaunuolis pas darbdavį išdirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Jei įdarbinama ne visu darbo laiku, kompensacija apskaičiuojama proporcingai, o nepilnamečiams, kurie pagal Darbo kodekso nuostatas gali dirbti iki 0,75 etato, kompensavimas taip pat siejamas su faktiškai dirbtu laiku.

    Maksimalus jaunuolių skaičius, už kurį vienas darbdavys gali gauti kompensaciją, yra trys. Savivaldybė pažymi, kad jei programoje lieka nepanaudotų lėšų, kompensacija gali būti skiriama ir už didesnį įdarbintų jaunuolių skaičių, tačiau tai sprendžiama pagal programos finansines galimybes.

    Norint dalyvauti programoje, būtina iš anksto suderinti jaunuolio įdarbinimą ir pateikti registracijos dokumentus elektroniniu paštu. Savivaldybė pabrėžia, kad kvietimas dalyvauti bus teikiamas eilės tvarka pagal registracijos datą ir laiką.

    Pasibaigus trišalei sutarčiai, darbdavys, siekiantis gauti kompensaciją, per 10 darbo dienų turi pateikti savivaldybei dokumentus, patvirtinančius įdarbinimą ir patirtas sąnaudas. Galutinis terminas dokumentams pateikti nurodomas iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos.

  • Trakų rajone startuoja jaunimo užimtumo programa: darbdaviams iki 300 eurų kompensacija per mėnesį

    Trakų rajone startuoja jaunimo užimtumo programa: darbdaviams iki 300 eurų kompensacija per mėnesį

    Trakų rajono savivaldybė kviečia įsitraukti į jaunimo užimtumo, verslumo ugdymo ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad 14–29 metų jaunuoliai vasaros metu įgytų pirmos darbo patirties, susipažintų su profesijomis ir lengviau įsitvirtintų darbo rinkoje.

    Programa orientuota į Trakų rajone gyvenamąją vietą deklaravusį jaunimą, o dalyvauti kviečiami darbdaviai, veiklą vykdantys savivaldybės teritorijoje. Numatytas įgyvendinimo laikotarpis – 2026 metų birželio–rugsėjo mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Finansavimas ir kompensacijos

    Šiai priemonei savivaldybė 2026 metais skyrė 10 000 eurų iš biudžeto, taip pat pateikė paraišką papildomam 14 000 eurų finansavimui iš valstybės biudžeto. Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas skatinti socialiai atsakingą įdarbinimą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Darbdaviui už jaunuolį, įdarbintą visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 300 eurų. Jei jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtas darbo dienas.

    Pagal programos sąlygas jaunuolis gali dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius. Toks terminas dažniausiai taikomas savivaldybių vasaros užimtumo priemonėse, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų pasinaudoti galimybe išbandyti darbo rinką.

    Kas gali dalyvauti ir kaip registruotis?

    Priemonė skirta 14–29 metų jaunimui, deklaravusiam gyvenamąją vietą Trakų rajono savivaldybėje. Akcentuojama, kad programa skatina įsitraukti ir tuos jaunuolius, kurių šeimos gauna mažesnes pajamas, siekiant mažinti socialinę atskirtį.

    Jaunuoliai, susiradę darbdavį ir suderinę įdarbinimą, turi pateikti registracijos anketą ir sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Dalyvių skaičius ribotas, todėl atranka vyks pagal dokumentų pateikimo eiliškumą.

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje arba ieškantys jaunuolių vasaros darbams, turi užpildyti registracijos anketą ir pateikti sąžiningumo deklaraciją. Ja patvirtinama, kad darbdavys nėra skolingas Trakų rajono savivaldybės biudžetui.

    Darbdavių registracija priimama iki 2026 metų birželio 1 dienos arba iki 2026 metų liepos 1 dienos, priklausomai nuo to, kada jaunuolis pradeda dirbti. Savivaldybė nurodo, kad su atrinktais jaunuoliais, darbdaviais ir administracija bus pasirašomos trišalės bendradarbiavimo sutartys.

    Kodėl tokios programos svarbios?

    Savivaldybių vasaros užimtumo priemonės dažniausiai veikia kaip pirmas žingsnis į darbo rinką: jaunuoliai įgyja darbo įgūdžių, supranta darbdavio lūkesčius, mokosi atsakomybės ir finansinio raštingumo. Darbdaviams tai galimybė trumpam laikotarpiui sustiprinti komandą ir prisidėti prie jaunimo profesinio augimo.

    Praktikoje tokios programos ypač naudingos regionuose, kur sezoninių darbų poreikis išauga vasarą, o jaunimui sudėtingiau rasti pirmą darbą be patirties. Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad ši priemonė padės sujungti darbdavių poreikį ir jaunimo norą įsidarbinti bei mokytis darbo vietoje.

    Programos įgyvendinimo tvarka, dokumentų formos ir kontaktai pateikiami Trakų rajono savivaldybės priemonės apraše. Dėl papildomos informacijos savivaldybė ragina kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorių Marių Ulozą.

    „Kviečiame darbdavius ir jaunimą aktyviai registruotis, nes dalyvių skaičius ribotas, o tikslas – kad kuo daugiau jaunuolių vasarą įgytų realios darbo patirties“, – sakė Marius Ulozas.

  • Kanadoje gyvenantis tinklaraštininkas atskleidė, kuo ukrainiečiai stebina kanadiečius labiausiai

    Kanadoje gyvenantis ukrainietis, kuriantis „Youtube“ tinklaraštį, papasakojo istoriją, kuri parodo, kaip nauja atvykėlių banga keičia vietinių požiūrį į ukrainiečius. Pasak jo, net ir šalyje, kur ukrainiečių diaspora yra gausi, kai kurie įpročiai ir darbo etika kanadiečiams krinta į akis.

    Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių kilmės bendruomenė, o pastaraisiais metais ją papildė ir naujai atvykę žmonės, pasitraukę nuo karo. Dėl to ukrainiečiai tapo dar labiau matomi kasdieniame gyvenime ir darbo rinkoje, o istorijų apie adaptaciją ir kultūrinius skirtumus daugėja.

    Tinklaraštininkas teigė atvykęs pas klientą sutvarkyti trūkusio vamzdžio, o po remonto pokalbis pasisuko apie Ukrainą. Namo savininkas prisipažino norintis pasidalyti mintimi, kuri iš pradžių skambėjo kaip priekaištas, tačiau netrukus įgavo visai kitą prasmę.

    „Markai, noriu su tavimi kai kuo pasidalyti. Gal pasakysi, kad klystu, bet mane labai erzina ukrainiečiai“, – sakė kanadietis.

    Namo savininkas prisiminė ukrainietį Antoną, kuris nuomojosi jo rūsio patalpą. Pasak kanadiečio, pirmus tris mėnesius jis leido gyventi nemokamai, kad nuomininkas galėtų atsistoti ant kojų ir susirasti darbą.

    Netrukus Antonas įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju ir, norėdamas atsidėkoti už suteiktą pagalbą, pasiūlė savo rankomis sutvarkyti rūsį. Savininkas iš pradžių abejojo, bet galiausiai sutiko, o rezultatas, pasak pasakojimo autoriaus, jį nuoširdžiai nustebino.

    Pasak tinklaraštininko, per maždaug tris savaites, specialiai pasiėmęs laisvų dienų, Antonas atliko rūsio remontą taip, tarsi tvarkytų savo namus. Namo savininkas esą negalėjo patikėti tempu ir kruopštumu, o vėliau bandė atsilyginti pinigais.

    Istorijoje minėta suma buvo 4 000 Kanados dolerių, tai būtų apie 2 700 eurų. Tačiau Antonas, kaip teigiama, pinigų atsisakė ir pabrėžė, kad tai yra jo padėka už tris mėnesius nemokamos nuomos.

    „Jokiu būdu tų pinigų neimsiu, nes jūs iš manęs neėmėte už pirmus tris mėnesius. Tai mano padėka jums“, – sakė Antonas.

    Po šio įvykio kanadietis, pasak tinklaraštininko, pradėjo kitaip vertinti ukrainiečius apskritai ir dažniau pastebėti jų darbštumą bei atsakomybę. „Erzinimas“ šiame kontekste reiškė ne neigiamą emociją, o veikiau nustebimą, kad žmogus dirba taip atkakliai, tarsi tai būtų jo paties interesas.

    Pašnekovas tikino, kad tokia laikysena jam primena standartus, kurie, jo akimis, Kanadoje per pastaruosius kelerius metus silpnėja. Pasakojimo pabaigoje jis šias savybes susiejo ir su Ukrainos gebėjimu išlikti bei priešintis agresijai.

    „Mane erzina ukrainiečiai dėl to, kokie jie darbštūs, kaip nepasiduoda. Jūs esate atkaklūs, sąžiningi ir laikotės žodžio“, – sakė kanadietis.

  • Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    DI tampa ekonomikos varikliu

    Dirbtinis intelektas per kelis metus iš technologijų sektoriaus temos tapo viena svarbiausių ekonomikos darbotvarkės krypčių: jis keičia produktyvumą, darbo rinką, investicijų srautus ir valstybių konkurencingumą. Todėl 2026 metais Briuselyje vykstantis Europos Komisijos renginys Brussels Economic Forum savo dėmesį sutelkia būtent į DI ir Europos vietą pasaulinėse varžybose.

    Brussels Economic Forum yra kasmetinis Europos Komisijos flagmanas, jau daugiau kaip 25 metus suburiantis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šio formato tikslas paprastas: įvardyti svarbiausias ekonomines grėsmes ir susitarti, kokių sprendimų reikia, kad Europos ekonomika neatsiliktų.

    Globalios varžybos ir Europos pasirinkimai

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip DI diegimas paveiks augimą ir našumą, o kartu ir tai, ar Europa sugebės išlaikyti technologinį savarankiškumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei infrastruktūrai, pažangių lustų tiekimo grandinėms ir duomenų centrų plėtrai, nes būtent jos lemia, kiek greitai galima diegti didelio masto DI sprendimus.

    Europos Komisijos pasirinktas kelias remiasi idėja, kad inovacijos turi vykti kartu su aiškiomis taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir atsakomybe. DI reguliavimas, ypač didelės rizikos srityse, yra pristatomas kaip bandymas suderinti technologijų proveržį su vartotojų apsauga, tačiau kritikai perspėja dėl galimos administracinės naštos ir lėtesnio produktų išleidimo į rinką.

    Kas dalyvaus ir ką tai reiškia rinkai

    Forume numatytos aukšto lygio diskusijos ir pranešimai su politikos ir ekonomikos lyderiais, tarp jų Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu ir už ekonomiką atsakingu Europos Komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Taip pat kviečiami ekonomistai, europarlamentarai, profesinių sąjungų, verslo ir mokslo atstovai, kurie vertins, kaip DI keis darbo vietas ir kokių įgūdžių reikės ateities rinkoje.

    Darbo rinkos klausimai tampa vienu jautriausių, nes DI gali automatizuoti dalį rutininių užduočių, bet kartu kuria paklausą naujoms profesijoms ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas persikvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad produktyvumo augimas nevirstų socialine įtampa.

    Renginio kontekste skamba ir platesnis signalas rinkoms: Europa siekia įvardyti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis DI sprendimai gali būti diegiami mastu. Verslui tai reiškia prognozuojamumą, o investuotojams tai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kuriose jurisdikcijose DI produktus plėtoti greičiausia ir saugiausia.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.

  • Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Organizatoriai kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tiems, kurie planuoja studijas ar svarsto karjeros kryptį. Renginys orientuotas į praktinius pasirinkimus: nuo studijų programų vertinimo iki realių darbo rinkos poreikių.

    Paskaitoje žadama aptarti, kaip atpažinti patikimą informaciją apie studijas ir kaip įvertinti, ar pasirinkta sritis turi aiškias įsidarbinimo perspektyvas. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip keičiasi profesijos ir kokių įgūdžių darbdaviai dažniausiai tikisi iš pradedančiųjų.

    Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja tendencija, kad vien diplomo nepakanka, o svarbi tampa praktinė patirtis, projektiniai darbai ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Auga ir DI įtaka: daugelis įmonių ieško žmonių, kurie supranta, kaip keičiasi procesai, ir moka dirbti su skaitmeniniais įrankiais.

    Organizatoriai pažymi, kad renginys aktualus tiek abiturientams, tiek studentams, tiek dirbantiems, kurie svarsto persikvalifikavimą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti klausimus apie dominančias studijų kryptis, praktikos galimybes ir pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Tiksli informacija apie paskaitos laiką, vietą ir registraciją pateikiama renginio organizatorių kanaluose. Prieš vykstant verta pasitikrinti, ar reikalinga išankstinė registracija ir ar bus galimybė dalyvauti nuotoliu.

  • Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Užimtumo tarnybos atstovais, kuriame aptartos užimtumo politikos aktualijos ir darbo rinkos situacija rajone. Dėmesys skirtas tam, kaip glaudesnis institucijų darbas galėtų greičiau padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė atsakomybių balanso svarbą ir tai, kad sprendimai turi būti orientuoti į realų žmogaus įsidarbinimą. Pasak savivaldybės, vien tik pasyvi parama problemų neišsprendžia, jei nėra aiškių kelių į darbo vietas ir kompetencijų stiprinimą.

    „Siekiame, kad sistema būtų orientuota į žmogaus įsitraukimą į darbo rinką, o ne vien į pasyvią paramą. Tai jautrus klausimas, tačiau būtina apie jį kalbėti atvirai ir ieškoti sprendimų nacionaliniu lygiu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Susitikime akcentuota, kad viena iš praktinių kliūčių yra duomenų apsikeitimo spragos tarp institucijų. Savivaldybė ir Užimtumo tarnyba sutarė, kad tikslesnė informacija apie vietos poreikius ir gyventojų situaciją leistų greičiau parinkti tinkamas priemones: nuo konsultacijų iki mokymų ar tarpininkavimo su darbdaviais.

    Taip pat aptartas Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo modelis, kai didesnis dėmesys skiriamas vietos situacijai ir padaliniams suteikiama daugiau galimybių dirbti pagal konkrečios teritorijos poreikius. Savivaldybė pabrėžė, kad skirtingose seniūnijose iššūkiai gali skirtis, todėl sprendimai turi būti lankstūs, o pagalba labiau pritaikyta vietos darbo rinkai.

    Susitikimo metu pristatytas Vilniuje veikiantis Karjeros centras, kuriame teikiamos individualios ir grupinės karjeros konsultacijos, organizuojami profesinio orientavimo renginiai. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbiu žingsniu žmonėms, keičiantiems kvalifikaciją arba grįžtantiems į darbo rinką po pertraukos.

    Aptartos ir savivaldybės iniciatyvos, susijusios su jaunimo užimtumu. Trečius metus vykdoma vasaros užimtumo programa, o šiais metais joje dalyvauja 18 darbdavių, todėl savivaldybė planuoja stiprinti informacijos sklaidą ir ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau įmonių bei įstaigų.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerinti keitimąsi duomenimis ir nuosekliai stebėti darbo rinkos pokyčius. Savivaldybė teigia, kad tikslas išlieka aiškus: daugiau žmonių, realiai įsidarbinusių ir gavusių pagalbą, kuri veikia praktiškai.

  • Mažeikiuose startavo Karjeros kryptys 2026: verslo miestelis, studijos ir profesijų bandymai gyvai

    Interaktyvi karjeros diena Mažeikiuose

    Mažeikių muziejuje ir šalia jo įsikūrusiame verslo miestelyje prasidėjo interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginys subūrė moksleivius, tėvus ir mokytojus, taip pat vietos darbdavius bei švietimo įstaigų atstovus.

    Karjeros dienos formatas paremtas praktiniu pažinimu: dalyviai gali ne tik pasiklausyti pranešimų, bet ir vietoje susipažinti su profesijomis bei skirtingais keliais į darbo rinką. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau taikomas savivaldybėse, siekiant mažinti informacijos spragas renkantis studijas ar profesinį mokymą.

    Verslo miestelis ir studijų pasirinkimai

    Šalia Mažeikių muziejaus veikia verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajone veikiančios įmonės pristato savo veiklą, siūlomas pozicijas ir karjeros galimybes. Dalyviai gali tiesiogiai pasikalbėti su darbdaviais, sužinoti, kokių kompetencijų tikimasi ir kokios yra įsidarbinimo bei praktikos galimybės.

    Renginyje taip pat dalyvauja profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai ir kitos įstaigos, supažindinančios su studijų kryptimis, priėmimo keliais ir mokymosi sąlygomis. Šalia studijų pasirinkimų pristatomos ir alternatyvos, tokios kaip pameistrystė ar kvalifikacijos įgijimas per profesinį mokymą, kuris kai kuriose srityse leidžia greičiau pasiekti darbo rinką.

    Profesijų pažinimas ir diskusija apie jaunimo grįžimą

    Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, Lietuvos policijos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai kviečia lankytojus praktiškai susipažinti su tarnybomis ir pasimatuoti profesijas gyvai. Tokie susitikimai padeda geriau suprasti kasdienes pareigas, atrankos principus ir reikalingą pasirengimą.

    Programoje numatytas verslininko ir turinio kūrėjo Marto Tankevičiaus pranešimas, o vėliau vyks panelinė diskusija Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į savo miestą? Diskusijoje dėmesys paprastai krypsta į darbo vietų kokybę, atlygio lūkesčius, būsto prieinamumą, studijų ir grįžimo paskatas, taip pat į bendruomenės ir darbdavių vaidmenį kuriant patrauklią aplinką jauniems žmonėms.

    Renginį organizuoja Mažeikių rajono savivaldybė ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Mažeikių filialas. Dienos pabaigoje planuojami apdovanojimai, o renginio eigą galima stebėti ir nuotoliniu būdu organizatorių socialinių tinklų transliacijoje.

  • Mažeikiuose surengta interaktyvi karjeros diena: kokių specialistų rajonui labiausiai reikia?

    Mažeikių muziejuje ir greta jo surengta interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginyje moksleiviams ir jų tėvams pristatytos rajone veikiančios įmonės, studijų kryptys ir praktinės profesijų pažinimo veiklos.

    Renginio dalyvius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė. Nuotoliniu būdu į susirinkusiuosius kreipėsi „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas, pasidalijęs savo patirtimi.

    Mažeikių muziejaus erdvėse pristatytos įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų programos. Dalyviai galėjo konsultuotis dėl stojimo sąlygų, reikalavimų bei studijų pasirinkimo, o Europe Direct atstovai supažindino su jaunimui skirtomis galimybėmis ir iniciatyvomis.

    Šalia muziejaus veikė verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajono įmonės pasakojo apie veiklos sritis, darbuotojų poreikį ir karjeros perspektyvas. Lankytojai turėjo progą tiesiogiai užduoti klausimus apie darbo aplinką, praktiką, įsidarbinimo galimybes bei kompetencijas, kurių šiandien tikimasi iš jaunų specialistų.

    Savo veiklą pristatė ir uniformuotos tarnybos: Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba, policija bei Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Renginio organizatoriai akcentavo, kad gyvas profesijų pažinimas padeda jaunimui realistiškiau įvertinti kasdienes pareigas ir atsakomybes.

    Renginyje skambėjo ir jaunimo sėkmės istorijos, o turinio kūrėjas Martas Tankevičius pristatė pranešimą apie šiuolaikines komunikacijos tendencijas ir atsakė į klausimus. Tokios temos vis dažniau tampa karjeros renginių dalimi, nes skaitmeniniai įgūdžiai svarbūs daugeliui profesijų, nepriklausomai nuo sektoriaus.

    Diskusijoje Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į Mažeikius? dalyvavo savivaldybės, verslo ir jaunimo atstovai. Aptarta, kokių darbo vietų ir atlygio lūkesčių jauni žmonės tikisi, kokios būsto, laisvalaikio bei bendruomenės paslaugos lemia sprendimą likti ar grįžti, ir kaip rajonas gali stiprinti patrauklumą po studijų.

    Karjeros dienos formatas, sujungiantis studijų pasirinkimą, darbdavių poreikius ir realias profesijų patirtis, organizatorių vertinamas kaip praktiškas būdas mažinti informacijos trūkumą. Tokie renginiai tampa ir proga darbdaviams anksčiau susitikti su potencialiais darbuotojais, o jaunimui geriau suprasti, kokios kompetencijos bus reikalingos artimiausiais metais.

  • Darbo rinka keičiasi: vadovų ir specialistų nebeužtenka CV, į darbdavius grįžta rankinė patikra

    Darbo rinkoje ryškėja nauja tendencija: daliai pareigybių darbdaviai vis rečiau pasikliauja vien gyvenimo aprašymu. CV tapo pernelyg nugludinti, o vien iš teksto sunku suprasti, ką kandidatas iš tiesų geba ir kokį darbą yra atlikęs realybėje.

    Šį pokytį skatina dirbtinis intelektas, kuris leidžia greitai sukurti tvarkingą, sklandų ir pareigybei pritaikytą CV. Tačiau kuo daugiau kandidatų naudoja DI, tuo mažiau informatyvus tampa pats dokumentas, nes daugelis aprašymų pradeda skambėti panašiai.

    Kodėl CV praranda vertę?

    Personalo atrankose jau seniai veikia automatinės kandidatų atrankos sistemos, kurios ieško raktinių žodžių ir vertina atitikimą pagal formalius kriterijus. Kandidatai, norėdami pereiti šį filtrą, DI pagalba į CV įterpia trūkstamus terminus ir suformuluoja patirtį taip, kad ji idealiai atitiktų skelbimą.

    Taip susidaro uždaras ratas: algoritmai ieško raktinių žodžių, o CV kuriami taip, kad tuos raktinius žodžius pateiktų kuo taisyklingiau. Dėl to aukštas atitikimo balas vis dažniau neatspindi realių įgūdžių, ypač kai reikalingi praktiniai sprendimai, savarankiškumas ar darbas su komanda.

    „CV kaip pagrindinis atrankos įrankis tampa vis mažiau patikimas, kai reikia greitai susidaryti tikrą vaizdą apie kandidato gebėjimus“, – sakė atrankų ekspertė Tamara Taiti.

    Kas keičiasi atrankose?

    Įmonės dažniau pereina prie rankinės patikros: CV skaitomi kritiškiau, tikrinamos detalės, prašoma konkrečių pavyzdžių, o sprendimas vis rečiau priimamas vien pagal dokumento kokybę. Daugėja trumpų telefoninių pokalbių, kuriuose greitai paaiškėja, ar kandidatas supranta savo patirties apimtį ir gali ją pagrįsti.

    Praktinėms ir atsakingoms pareigoms vis didesnę reikšmę įgyja realios užduotys ir bandomieji darbai. Darbdaviai siekia pamatyti rezultatą: kaip kandidatas mąsto, kaip struktūruoja sprendimą, kaip komunikuoja ir ar laikosi terminų.

    Kartu auga rekomendacijų svoris, ypač kai kalbama apie vadovų ar siaurų specializacijų specialistų paieškas. Kolegos ar buvę vadovai gali patvirtinti ne tik kompetencijas, bet ir darbo stilių, patikimumą bei gebėjimą prisiimti atsakomybę.

    Ką turėtų daryti kandidatai?

    Vien sklandaus CV nebepakanka, todėl kandidatai vis dažniau raginami pateikti konkrečius pasiekimus, aiškius skaičius ir tikrinamas detales. Vertę kuria ne abstraktūs aprašymai, o apčiuopiami rezultatai, pavyzdžiui, įgyvendintas projektas, sutaupytas laikas, padidintas pardavimas ar sumažintos klaidos proc.

    DI gali padėti struktūruoti tekstą, tačiau atrankose vis labiau vertinama autentika ir nuoseklumas. Jei dokumente nurodyti gebėjimai nesutampa su pokalbio metu demonstruojamomis žiniomis, skirtumas išryškėja greitai, o pirmasis įspūdis gali tapti lemiamu.