CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Mero pusryčiai su verslu Nidoje: kas svarbiausia darbdaviams prieš vasaros sezoną gegužės 15 dieną

    Mero pusryčiai su verslu Nidoje: kas svarbiausia darbdaviams prieš vasaros sezoną gegužės 15 dieną

    Susitikimas Nidoje gegužės 15 dieną

    Gegužės 15 dieną 10 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks Neringos savivaldybės renginys Mero pusryčiai su verslu. Susitikime žadama aptarti pasirengimą artėjančiam vasaros sezonui ir pagrindinius klausimus, su kuriais susiduria vietos verslas.

    Tokie susitikimai kurortiniuose miestuose dažniausiai tampa praktine erdve suderinti lūkesčius prieš sezono piką, kai vienu metu išauga klientų srautai, paslaugų apimtys ir darbuotojų poreikis. Neringai tai ypač aktualu dėl ryškios sezoninės ekonomikos ir ribotos darbo jėgos pasiūlos.

    Darbo rinka ir pagalba darbdaviams

    Renginio svečiai bus Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėjas Virginijus Andriušis ir paslaugų darbdaviams konsultantė Ieva Stulpinienė. Jie pristatys, kaip kinta darbo rinkos situacija Neringoje ir kokias galimybes darbdaviams siūlo Užimtumo tarnyba.

    Prieš vasarą dažniausiai suaktyvėja sezoninių darbuotojų paieška apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, pramogų ir transporto sektoriuose. Darbdaviams aktualiausi klausimai paprastai būna greita atranka, kandidatų pritraukimas, darbuotojų išlaikymas visam sezonui ir aiškus darbo grafikų planavimas.

    Kodėl verslui verta ateiti

    Neringos savivaldybė kviečia dalyvauti kurortinio verslo atstovus ir aptarti praktinius pasirengimo sezonui aspektus. Tokiuose susitikimuose dažnai išryškėja bendros problemos, kurias lengviau spręsti koordinuotai, pavyzdžiui, dėl darbuotojų apgyvendinimo, paslaugų kokybės sezono metu ar informacijos sklaidos turistams.

    Renginio organizatoriai nurodo, kad dalyviams reikalinga išankstinė registracija. Susitikimas vyks Nidoje, „Agiloje“, Taikos gatvėje.

  • Joniškio rajone startuoja 2026 metų užimtumo didinimo programa: darbdaviams – kvietimas teikti paraiškas

    Joniškio rajone startuoja 2026 metų užimtumo didinimo programa: darbdaviams – kvietimas teikti paraiškas

    Kam skirtas kvietimas

    Joniškio rajono savivaldybės administracija kviečia darbdavius, vykdančius veiklą savivaldybės teritorijoje, teikti paraiškas dalyvauti 2026 metų užimtumo didinimo programoje. Kvietimas teikiamas įgyvendinant priemonę Terminuotas asmens įdarbinimas.

    Programa orientuota į laikinus darbus įstaigose ir organizacijose, kad nedirbantys asmenys galėtų įgyti arba išsaugoti darbinius bei profesinius įgūdžius. Taip pat siekiama stiprinti motyvaciją grįžti į darbo rinką ir mažinti socialinę atskirtį.

    Ką finansuoja programa ir kokio rezultato tikimasi

    Pagrindinė priemonės kryptis – terminuotas įdarbinimas, kai žmogui suteikiama galimybė dirbti apibrėžtą laiką ir grįžti į aktyvesnį užimtumą. Savivaldybės tikslas – didinti asmenų užimtumą ir jų integraciją į darbo rinką pagal Užimtumo įstatyme numatytas tikslines grupes.

    Tokio tipo programos savivaldybėms leidžia greičiau reaguoti į vietos darbo rinkos situaciją, ypač kai daliai gyventojų sudėtinga konkuruoti dėl darbo vietų be papildomos praktikos. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie bendruomenės užimtumo, kartu aiškiai susiplanuojant laikinų darbų poreikį.

    Terminai, teikimo būdai ir kontaktai

    Paraiškos finansavimui gauti priimamos iki 2026 metų gegužės 22 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti atvykus į savivaldybę, pateikiant pasirašytą paraišką elektroniniu paštu, pateikiant nuskenuotą pasirašytą paraišką arba per savivaldybės dokumentų valdymo sistemą.

    Dėl paraiškų pildymo ir teikimo konsultuoja Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Mockūnienė. Taip pat nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 426 56368.

  • Mokesčiai smaugia algas ir verslą: ekspertai įspėja, kad darbo apmokestinimas dar griežtės

    Diskusijos apie mokesčius vis dažniau sukasi ne vien apie tarifus, o apie tai, kaip pats modelis veikia žmonių pajamas ir įmonių sprendimus. Ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausias spaudimas tenka darbui: kuo didesnė našta tarp darbdavio sąnaudų ir atlyginimo į rankas, tuo sunkiau auginti algas ir išlaikyti konkurencingumą.

    Viešose ekspertų diskusijose akcentuojama, kad nuolatinės taisymų bangos ir išimčių gausa sistemą daro sunkiai prognozuojamą. Tai didina administracinę naštą, skatina ieškoti alternatyvių įdarbinimo formų ir kuria terpę mokesčių arbitražui, kai veikla ar kapitalas nukreipiami į paprastesnes ir stabilesnes jurisdikcijas.

    Darbo apmokestinimas kaip pagrindinis stabdis

    Mokesčių specialistai atkreipia dėmesį, kad valstybė dažnai renkasi lengviausiai surenkamą bazę, tai yra darbo pajamas. Tačiau toks kelias turi kainą: mažėja legalaus darbo patrauklumas, o darbdavių galimybės kelti atlyginimus ribojamos ne tik rinkos sąlygomis, bet ir bendra našta, tenkančia darbo vietai.

    Kartu pabrėžiama, kad problema yra ne vien dydis, bet ir taisyklių taikymas. Kai skirtingos institucijos ar praktika pateikia nevienodas interpretacijas, rizika persikelia ant darbuotojų ir verslo pečių, o planavimas ilgesniam laikui tampa sudėtingas.

    „Didelės reformos Seimas neturėtų daryti vienas. Tam reikia viso valstybės aparato ir aiškios Vyriausybės atsakomybės“, – sakė Ryszard Petru.

    Sudėtingumas brangiai kainuoja įmonėms

    Verslui aktualus ne tik galutinis tarifas, bet ir reali mokesčių sistemos kaina, kurią sudaro apskaitos procesai, konsultacijų poreikis, pasirengimas patikrinimams ir dažni prisitaikymai prie pakeitimų. Kai taisyklės keičiasi greitai, o pereinamieji laikotarpiai trumpi, įmonės patiria papildomų kaštų, kurių ne visada gali perkelti į kainas.

    Ekspertai primena, kad įvairios lengvatos ir skatinimo priemonės teoriškai gali padėti investicijoms, tyrimams ar inovacijoms, tačiau praktikoje jų panaudojimą riboja komplikuotos sąlygos. Dalis smulkesnių įmonių apskritai atsisako bandyti, nes rizika suklysti ar vėliau sulaukti ginčo su mokesčių administratoriumi tampa per didelė.

    Kodėl daug kas bėga į arbitražą?

    Mokesčių arbitražas dažnai prasideda ne nuo noro išvengti prievolių, o nuo siekio turėti aiškias taisykles ir stabilumą. Kai darbo apmokestinimas laikomas per dideliu, dalis rinkos natūraliai persiorientuoja į individualią veiklą, paslaugų sutartis ar kitus modelius, kurie suteikia daugiau lankstumo ir mažesnę bendrą naštą.

    Kapitalo atveju mechanizmas panašus: investicijos juda ten, kur teisinė aplinka nuspėjamesnė, o taisyklių keitimas nėra nuolatinis. Ekonomistų vertinimu, ilgainiui tai gali silpninti šalies patrauklumą investuotojams ir mažinti produktyvumo augimą, nes sprendimus lemia ne vien ekonominė logika, bet ir reguliacinė rizika.

    „Kai taisyklės nuolat koreguojamos ir sunku prognozuoti jų taikymą, investicijos ieško stabilesnių vietų“, – sakė Ryszard Petru.

    Ekspertų teigimu, jei siekiama tvaraus pokyčio, vien kosmetinių pataisų nebeužtenka. Pagrindiniu uždaviniu įvardijamas nuoseklus sistemos supaprastinimas, aiškesnės taisyklės ir didesnis prognozuojamumas, kad mokesčiai vėl taptų ne politinių sprendimų rinkiniu, o stabilia ir suprantama valstybės finansavimo sistema.

  • Kurios studijų kryptys kelia daugiausia gailesčio: tyrimas rodo, ką absolventai rinktųsi kitaip

    Jauniems specialistams įsitvirtinti darbo rinkoje darosi vis sunkiau, todėl vis dažniau girdima ir apie apgailestavimą dėl pasirinktų studijų. Naujausia darbo paieškos platformos ZipRecruiter apklausa rodo, kad dalis absolventų, susidūrę su realybe po diplomo, šiandien rinktųsi kitą kryptį.

    Tyrime dalyvavo 3 000 žmonių: 1 500 2025 metais studijas baigusių absolventų ir dar 1 500 studentų, kurie mokslus baigė šį pavasarį. Apklausos duomenimis, maždaug kas penktas respondentas pripažino besigailintis pasirinktos specialybės.

    Didžiausias nusivylimas fiksuotas socialinių ir humanitarinių mokslų kryptyse, kuriose karjeros kelias dažnai mažiau apibrėžtas, o pradinės pozicijos konkurencingos. Pirmoje vietoje atsidūrė politologija, tarptautiniai santykiai ir viešoji politika: 46,3 proc. šių krypčių absolventų teigė, kad, galėdami atsukti laiką, rinktųsi kitaip.

    Antroje vietoje liko komunikacija, medijų studijos ir ryšiai su visuomene, kur apgailestaujančių dalis siekė 39,2 proc. Toliau rikiuojasi tarpdisciplininės arba bendrosios studijos su 35,0 proc. ir fizinių mokslų kryptys, tokios kaip fizika, chemija ar Žemės mokslai, su 34,1 proc.

    Į dešimtuką taip pat pateko baudžiamasis teisingumas ir teisėsauga, sociologija, antropologija ir socialinis darbas, visuomenės sveikata ir sveikatos administravimas, biologijos mokslai, taip pat anglų kalba, literatūra ar žurnalistika. Šiose kryptyse apgailestaujančių dalis svyravo maždaug nuo 28 iki 31 proc.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra pati darbo rinkos dinamika, ypač pradinėse pozicijose. ZipRecruiter skaičiavimu, kovo 1 dieną pradinio lygio darbo skelbimai sudarė 38,6 proc. visų skelbimų, kai prieš dvejus metus jų dalis siekė 43,4 proc.

    Tai reiškia, kad įėjimo į profesiją takas siaurėja, o konkurencija dėl pirmojo darbo didėja. Tokiose sąlygose nusivylimą sustiprina ir lūkesčių neatitikimas: daliai absolventų paaiškėja, kad atlygis jų srityje yra mažesnis, nei jie tikėjosi studijų metu.

    Ryškiausias skirtumas tarp lūkesčių ir realybės fiksuotas visuomenės sveikatos kryptyje, kur atlygis po įsidarbinimo, pasak apklausos, vidutiniškai buvo 43,8 proc. mažesnis nei tikėtasi. Žemės ūkio, aplinkosaugos ir gamtos išteklių kryptyse, taip pat žurnalistikoje, respondentai minėjo maždaug 30 proc. mažesnį atlygį nei buvo įsivaizdavę.

    Tyrimas išskiria slaugos studijas kaip kryptį, kuri dažniau suteikia aiškesnį kelią į darbą. ZipRecruiter duomenimis, beveik trečdalis slaugos absolventų darbą susirado dar iki studijų pabaigos.

    Paklausa šiame sektoriuje siejama su senėjančia visuomene ir nuolatiniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Be to, apklausoje nurodoma, kad slaugą baigę respondentai dažniau teigė gaunantys konkurencingą atlygį, palyginti su kitomis kryptimis.

    ZipRecruiter tyrime minima, kad slaugos absolventų metinio atlygio mediana siekė 70 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 65 000 eurų per metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios apklausos nereikėtų suprasti kaip raginimo vengti tam tikrų studijų krypčių. Tačiau jos primena, jog renkantis specialybę verta įvertinti ne tik pomėgius, bet ir darbo rinkos struktūrą, pradinio lygio pozicijų pasiūlą, atlygio perspektyvas bei galimybes pritaikyti įgytus įgūdžius keliose srityse.

  • Kėdainiuose startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 31 dienos

    Kėdainiuose startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 31 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė skelbia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos „Vasara – tobulėjimui“ pradžią. Nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 31 dienos kviečiami registruotis jauni žmonės ir darbdaviai, norintys dalyvauti šių metų vasaros įdarbinime.

    Programa skirta didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas, suteikiant galimybę įgyti pirmosios darbo patirties ir susipažinti su realia darbo rinka. Įdarbinimas planuojamas ne ugdymo proceso metu, nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.

    Kam skirta programa?

    Dalyvauti gali 14–21 metų jauni žmonės, deklaravę gyvenamąją vietą Kėdainių rajono savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje veikiančiose bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Registracija vyksta kartu su darbdaviu, todėl svarbu iš anksto susirasti darbo vietą.

    Darbdaviais gali būti Kėdainių rajone veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kitos organizacijos, ūkininkai arba individualią veiklą vykdantys asmenys. Taip siekiama, kad programos nauda liktų vietos darbo rinkoje, o jaunuoliai galėtų dirbti arčiau namų.

    Kokia parama darbdaviams?

    Darbdaviui, įdarbinusiam programos reikalavimus atitinkantį jaunuolį, už vieno mėnesio pilnu etatu išdirbtą laiką numatyta 520 eurų kompensacija. Jei jaunas žmogus dirbs ne visu darbo krūviu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Tokio tipo priemonės savivaldybėse dažnai pasitelkiamos tam, kad darbdaviams būtų lengviau priimti jauną darbuotoją, skirti laiko apmokymams ir mentorystei. Jaunuoliams tai galimybė įgyti darbinių įgūdžių, atsakomybės ir supratimo apie darbo santykius.

    Kaip vyks atranka, jei vietų pritrūks?

    Savivaldybė įspėja, kad vietų skaičius ribotas, o registracijų gali būti daugiau nei programai numatyta lėšų. Tokiu atveju prioritetas bus teikiamas jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių integruotis į darbo rinką, taip pat tiems, kuriems tai pirmoji patirtis šioje programoje.

    Jei keli prašymai atitiks prioritetus vienodai, reikšmės turės registracijos data ir laikas. Dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 31 dienos 15 valandos, o jaunuoliams iki 16 metų papildomai būtinas vieno iš tėvų ar atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas.

    Registracijai reikalinga užpildyta registracijos forma ir sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo, kurie pateikiami el. paštu savivaldybei. Dėl detalių ir konsultacijų nurodytas atsakingas savivaldybės specialistas, į kurį galima kreiptis programos laikotarpiu.

  • OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    Prasta psichikos sveikata Europoje tampa ne tik visuomenės sveikatos, bet ir ekonomikos išbandymu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) skaičiuoja, kad su tuo susijusios išlaidos Europos šalims kasmet siekia apie 76 mlrd. eurų.

    Pasak OECD, ši suma sudaro maždaug 6 proc. visų sveikatos biudžetų. Vertinimuose pabrėžiama, kad nuostoliai apima ne vien gydymo išlaidas, bet ir produktyvumo kritimą, nedarbingumą bei mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje.

    Didelė dalis sąnaudų susijusi su tuo, kad psichikos sutrikimai dažnai paaštrina lėtines somatines ligas. Dėl to pacientams prireikia sudėtingesnio ir brangesnio gydymo, dažnėja hospitalizacijos, ilgėja reabilitacija.

    OECD prognozuoja, kad 2025–2050 metų laikotarpiu psichikos sveikatos problemos vidutiniškai gali mažinti bendrąjį vidaus produktą apie 1,7 proc. per metus. Šį kritimą pirmiausia lemia sumažėjęs dirbančiųjų skaičius ir prastesnė darbo našumo dinamika.

    Ataskaitoje išskiriami dažniausi sutrikimai: nerimo sutrikimai sudaro apie 40 proc. visų atvejų, depresiniai sutrikimai – apie 20 proc., o su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susiję sutrikimai – apie 17 proc. Tačiau pažymima, kad realūs mastai gali būti didesni, nes dalis lengvesnių būklių lieka nediagnozuotos dėl stigmos ir riboto paslaugų prieinamumo.

    Ypač paveikti jauni žmonės

    OECD duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius psichikos sutrikimų paplitimas OECD šalyse išaugo beveik 21 proc. Be to, prasta psichikos sveikata paliečia daugiau nei vieną iš penkių žmonių OECD ir Europos Sąjungos valstybėse.

    Labiausiai išsiskiria jaunimo grupė: pastaraisiais metais daugiau nei vienas iš keturių 15–24 metų žmonių yra patyręs psichikos sveikatos sutrikimą. Specialistai pabrėžia, kad iki 24 metų prasidėjusios problemos, jei jos negydomos, dažniau užsitęsia ir turi ilgalaikių pasekmių.

    „Tikrasis problemos mastas greičiausiai didesnis, nes dalis būklių lieka nediagnozuotos, o stigma vis dar stabdo žmones kreiptis pagalbos“, – teigiama OECD ataskaitoje.

    Kaip rizikos veiksniai minimi pandemijos laikotarpio suvaržymai, karai, geopolitinis nestabilumas ir ekonominiai sukrėtimai. Taip pat akcentuojamas klimato kaitos keliamas nerimas ir probleminis socialinių tinklų naudojimas, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.

    Gydymo spragos ir kryptis į bendruomenę

    Nors daugelyje šalių egzistuoja nacionalinės psichikos sveikatos strategijos, OECD konstatuoja ryškią gydymo spragą. Skaičiuojama, kad apie 67,5 proc. žmonių, kuriems reikalinga psichikos sveikatos pagalba Europos Sąjungos šalyse, jos negauna.

    Tarp pagrindinių kliūčių įvardijami priemokų poreikis kai kurioms terapijoms, specializuotų paslaugų trūkumas regionuose ir specialistų stygius. Dėl to pagalba dažnai pavėluoja, o problemos įsisenėja ir tampa brangesnės gydyti.

    OECD kaip vieną svarbiausių reformų krypčių išskiria perėjimą nuo vien tik ligoninėmis paremtos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Daugiau vaidmens siūloma suteikti pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, mokykloms ir darbovietėms, kur prevencija ir ankstyva pagalba gali sumažinti ilgalaikes išlaidas.

    „Ankstyvos prevencinės priemonės už ligoninių ribų gali būti ir veiksmingos, ir pigesnės“, – pabrėžia OECD.

  • Pramonėje vis daugiau atleidimų: nyksta tūkstančiai darbo vietų, darbdaviai vertina ir L4 istoriją

    Lenkijos pramonėje ryškėja atleidimų banga, apimanti buitinės technikos, baldų ir automobilių sektorius. Įmonės mažina gamybos apimtis ir peržiūri kaštus, o darbo vietų netekimų skaičiai kai kuriose šakose skaičiuojami tūkstančiais.

    Personalo konsultacijų bendrovės Conperio vertinimu, vien buitinės technikos pramonėje 2024–2025 metais darbą gali prarasti apie 6 000 žmonių. Baldų sektoriuje nurodomas dar didesnis mastas – daugiau nei 22 000 darbo vietų.

    Pokyčiai paliečia ir konkrečias gamyklas. IKEA Industry gamykloje Golenijove pradėta restruktūrizacija, kuri gali reikšti apie 160 darbuotojų atleidimą iš maždaug 580 žmonių kolektyvo.

    Baldų gamintoja Black Red White nusprendė nutraukti gamybą Zamostės padalinyje, todėl iki birželio pabaigos planuojama panaikinti daugiau nei 160 darbo vietų. Tai dar vienas signalas, kad sektoriuje įmonės renkasi ne laipsnišką mažinimą, o aiškų padalinių uždarymą.

    Automobilių pramonėje spaudimą didina paklausos svyravimai ir gamybos planų korekcijos. Stellantis gamykla Tichuose pereina nuo trijų pamainų prie dviejų, o tai siejama su maždaug 320 darbuotojų atleidimu.

    Kas lemia, kas išlieka?

    Darbdaviai, rinkdamiesi, su kuo atsisveikinti, vis dažniau vertina ne tik kompetencijas, patirtį ar rezultatus. Praktikoje vis svarbesnis tampa ir ligos nedarbingumo rodiklis, ypač trumpi, pasikartojantys nedarbingumo laikotarpiai.

    Tokia logika dažniau pasitaiko gamybinėse įmonėse, kur vieno darbuotojo nebuvimas gali išbalansuoti pamainos darbą. Tuomet kyla poreikis skubiai perplanuoti grafikus, didėja viršvalandžių apimtis, o tai tiesiogiai veikia savikainą ir našumą.

    „Mažinant darbuotojų skaičių įmonės vertina ne tik kompetencijas, bet ir darbo tęstinumą bei nuspėjamumą. Pasikartojantys trumpi nedarbingumai organizacijai tampa aiškiu, palyginamu signalu“, – sakė Conperio vadovas ir darbo rinkos ekspertas Mikołaj Zając.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio sprendimo prieš sergančius darbuotojus, tačiau ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonės ieško lengvai pamatuojamų kriterijų. Kartu didėja ir spaudimas vadovams užtikrinti gamybos stabilumą, ypač ten, kur kiekviena prastova ar darbuotojų trūkumas iškart matomas skaičiuose.

  • Pagėgių savivaldybė startuoja su 2026 metų užimtumo didinimo programa: kas gali gauti pagalbą?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti 2026 metų užimtumo didinimo programa, skirta padėti darbo ieškantiems gyventojams sugrįžti į darbo rinką ir atnaujinti praktinius įgūdžius. Programoje numatytos tiek paslaugos, tiek laikino užimtumo galimybės, susijusios su visuomenei naudingais darbais.

    Pagrindinis programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą ir sudaryti sąlygas bedarbiams bei piniginės socialinės paramos gavėjams lengviau integruotis į darbo rinką. Prioritetas skiriamas asmenims, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir kuriems aktualus įgūdžių atnaujinimas bei nuoseklus pasirengimas darbui.

    Programoje taip pat keliama užduotis padidinti galimybes susirasti nuolatinį darbą, suteikiant reikalingas paslaugas tiems, kurie ruošiasi darbo rinkai. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba orientuota į konkrečių kliūčių užimtumui mažinimą, atsižvelgiant į individualią situaciją.

    Numatyta, kad programos metu bus tvarkomos savivaldybės bendro naudojimo viešosios erdvės ir atliekami kiti vietos bendruomenei naudingi darbai. Tokie darbai dažnai padeda žmonėms palaikyti darbo ritmą, įgyti ar prisiminti kasdienius darbo įpročius ir sustiprinti motyvaciją grįžti į nuolatinį užimtumą.

    Įgyvendinant programą, iki 50 tikslinės grupės asmenų Pagėgių savivaldybėje galės gauti nemokamas paslaugas, pritaikytas pagal individualius poreikius. Savivaldybė nurodo, kad paslaugos bus teikiamos asmenims, turintiems darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, o esant poreikiui – ir kitiems asmenims, kuriems tokia parama numatyta teisės aktuose.

    Užimtumo didinimo programos savivaldybėse yra viena iš priemonių, kuri praktiniu lygmeniu jungia socialinę paramą, aktyvios darbo rinkos politiką ir vietos infrastruktūros priežiūrą. Tokios programos paprastai vertinamos pagal tai, kiek dalyvių po laikino užimtumo ar paslaugų paketo pereina į stabilesnį darbą arba įgyja aiškesnį planą, kaip toliau siekti užimtumo.

    Dėl dalyvavimo programoje ir konkrečių paslaugų apimties gyventojams aktualu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją bei derinti veiksmus su Užimtumo tarnyba. Sprendimas dėl paslaugų ir įtraukimo dažniausiai siejamas su asmens statusu, registracija ir individualiai nustatytais poreikiais.

  • Mažeikių savivaldybė pradeda registraciją į jaunimo vasaros užimtumo programą: ką reikia žinoti

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija skelbia jaunimo ir darbdavių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registracija vyks nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 26 dienos, o dalyviai bus kviečiami eilės tvarka pagal registracijos datą ir laiką.

    Programos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui vasaros atostogų metu įgyti darbo patirties, ugdyti darbinius įgūdžius ir lengviau integruotis į darbo rinką. Savivaldybė pabrėžia, kad užimtumas organizuojamas ne ugdymo proceso metu.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Dalyvauti gali jaunuoliai nuo 14 metų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Taip pat būtina mokytis bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo įstaigoje pagal pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas.

    Registruotis kviečiami ir darbdaviai, vykdantys veiklą Mažeikių rajone: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, kitos Lietuvoje įsteigtos organizacijos bei ūkininkai, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Įdarbinimas numatomas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.

    Kompensacijos dydis ir svarbiausios sąlygos

    Darbdaviui, įdarbinusiam jaunuolį visu darbo laiku, per mėnesį kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų. Jei dirbama ne visu darbo laiku, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtą laiką.

    Kompensacija skiriama tik tuo atveju, jei jaunuolis pas darbdavį išdirba ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad maksimalus jaunuolių skaičius, už kurį vienas darbdavys gali gauti kompensaciją, yra trys, tačiau likus nepanaudotų lėšų skaičius gali būti didinamas.

    Darbdaviams primenama, kad kompensuojamų išlaidų laikotarpis apima liepos ir rugpjūčio mėnesius. Dokumentus dėl kompensacijos po trišalės sutarties pabaigos reikia pateikti per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos.

    Kaip registruotis ir ko nepraleisti

    Esminė sąlyga – jaunuolis ir darbdavys turi būti suderinę dalyvavimą programoje ir pateikti registracijos formą kartu su pažyma apie jauno žmogaus deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentai turi būti pasirašyti, nuskenuoti arba pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu.

    Registracija vykdoma elektroniniu paštu, o vietų skaičius ribotas, todėl delsti nerekomenduojama. Savivaldybė pažymi, kad atitinkantys reikalavimus dalyviai bus kviečiami pagal registracijos pateikimo laiką.

  • Antrasis PIT tarifas tyliai „suvalgo“ vidurinę klasę: įšaldyta riba ir algų augimas

    Iki balandžio 30 dienos Lenkijoje baigiasi metinių PIT deklaracijų pateikimo terminas, o daliai gyventojų tai reiškia ir papildomą mokesčio priemoką. Finansų ministerijos vertinimu, apie 10–11 proc. mokesčių mokėtojų per metus peržengė 120 000 zlotų pajamų ribą ir pateko į 32 proc. tarifą.

    Problema ta, kad antroji riba vis rečiau atskiria „labai daug uždirbančius“ nuo visų kitų. Kai riba įšaldyta, o atlyginimai kyla dėl infliacijos ir rinkos spaudimo, vis daugiau vidutines pajamas gaunančių darbuotojų į aukštesnį tarifą patenka automatiškai, net ir be realaus praturtėjimo.

    Kas vyksta su antrąja riba?

    Antroji PIT riba Lenkijoje nuo 2022 metų nebuvo indeksuota, nors kainos ir nominalūs atlyginimai augo. Tokia situacija ekonomikoje žinoma kaip fiskalinis „slinkimas“, kai biudžeto pajamos didėja nekeičiant tarifų, nes mokesčių mokėtojai palaipsniui „įtraukiami“ į aukštesnius apmokestinimo lygius.

    Lenkijos Seime vėl svarstyta iniciatyva kelti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus. Pagal 2026 metų vidutinį kursą tai būtų maždaug nuo 27 500 iki 32 100 eurų, tačiau esminis argumentas slypi ne valiutoje, o realioje ribos vertėje, kuri per kelerius metus nuvertėjo.

    Etatas prieš individualią veiklą

    Įšaldyta riba labiausiai jaučiama dirbantiems pagal darbo sutartį, nes jų pajamos apmokestinamos progresyviai ir kartu apauga socialinio draudimo įmokomis. Dėl to net ir „standartinis“ karjeros augimas, premijos ar papildomi darbai dažniau stumia į 32 proc. tarifą.

    Tuo pat metu savarankiško darbo formos, ypač fiksuoto tarifo modeliai, daugeliu atvejų išlieka už progresijos ribų arba leidžia pasiekti mažesnį efektyvų apmokestinimą. Taip darbo rinka gauna aiškų signalą: specialistui finansiškai palankiau derėtis dėl bendradarbiavimo ne per etatą, o per paslaugų teikimą.

    Kodėl tai tampa politiniu klausimu?

    Finansų ministerija viešai pabrėžia, kad mokesčių ribų koregavimas reiškia tiesioginį biudžeto pajamų sumažėjimą ir reikalauja aiškaus finansavimo šaltinio. Tokia pozicija ypač svarbi, kai pajamų mokestis laikomas reikšmingu valstybės ir savivaldybių finansavimo šaltiniu.

    Kita vertus, neindeksuojamos ribos formuoja ilgalaikę struktūrinę įtampą: vis didesnė vidurinės klasės dalis patiria aukštesnį tarifą, o tai stiprina spaudimą rinktis kitokias darbo formas. Rezultatas gali būti ne tik politinė diskusija dėl „teisingumo“, bet ir praktinis etatų konkurencingumo mažėjimas sektoriuose, kuriuose lengviausia pereiti prie savarankiško darbo.

    Diskusija dėl antrosios PIT ribos iš esmės yra apie tai, kaip valstybė subalansuoja biudžeto stabilumą ir mokesčių sistemos nuspėjamumą. Kol riba neindeksuojama, o atlyginimai kyla, 32 proc. tarifas vis dažniau tampa ne „turtingųjų“, o augančių pajamų vidurinės klasės realybe.