CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų rajono savivaldybėje gegužės 21 dieną surengtas Užimtumo tarnybos seminaras darbdaviams, skirtas žmonių su negalia įdarbinimui ir darbo vietų pritaikymui. Renginyje aptartos praktinės priemonės, kurios gali padėti greičiau spręsti darbuotojų trūkumo klausimus ir kartu didinti įtrauktį darbo rinkoje.

    Seminare Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus atstovai pristatė įdarbinimo su pagalba priemonę, apimančią konsultacijas įsidarbinimo procedūrų metu ir palydimąją pagalbą jau pradėjus dirbti. Akcentuota, kad toks modelis darbdaviams mažina riziką adaptacijos laikotarpiu, o darbuotojui padeda sklandžiau įsilieti į kolektyvą.

    Taip pat išsamiau paaiškinta, kokia finansinė parama gali būti taikoma darbdaviams: subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo asistento išlaidoms, kai pagalba darbo vietoje reikalinga nuolat arba tam tikru laikotarpiu. Dalyviams priminta, kad subsidijų sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti dėl tinkamiausio paramos derinio.

    Darbo vietos pritaikymas ir profesinė reabilitacija

    Renginyje aptartos ir darbo vietų pritaikymo subsidijavimo galimybės, kurios gali būti naudojamos techninės pagalbos priemonėms įsigyti ar patalpų pritaikymui bei remontui. Pabrėžta, kad darbdaviams tai leidžia greičiau pašalinti praktines kliūtis, o darbuotojams suteikia saugesnes ir patogesnes darbo sąlygas.

    Darbdaviams pristatytas ir darbo funkcijų pritaikymas, siejamas su profesinės reabilitacijos paslaugomis. Šis sprendimas padeda peržiūrėti užduotis, paskirstyti jas pagal darbuotojo galimybes ir suderinti darbo organizavimą taip, kad rezultatai būtų tvarūs tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

    Kas aptarta Trakuose

    Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus vadovė Inga Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad pristatytos priemonės prisideda prie didesnių žmonių su negalia įsidarbinimo galimybių ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Tuo pačiu tai darbdaviams suteikia daugiau instrumentų, kaip praktiškai spręsti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo iššūkius.

    Mokymuose dalyvavo 13 dalyvių iš Trakų rajono institucijų ir įstaigų. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie seminarai padeda aiškiau suprasti, kokios pagalbos formos egzistuoja ir kaip jas pritaikyti realiose atrankos, įdarbinimo bei darbo organizavimo situacijose.

    Darbdaviams, svarstantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduota įsivertinti ne tik galimas subsidijas, bet ir darbo vietos pritaikymo poreikius, komandų pasirengimą bei ilgalaikį darbuotojo įvedimo planą. Praktikoje būtent šių elementų derinimas dažniausiai lemia, ar įdarbinimas bus sklandus ir abiem pusėms naudingas.

  • Pagėgių jaunimo vasaros užimtumo programa: kas gali registruotis ir kokia kompensacija darbdaviui?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, skirta sudaryti daugiau galimybių paaugliams įgyti pirmosios darbo patirties per vasaros atostogas. Savivaldybė kviečia registruotis tiek 14–18 metų jaunuolius, tiek darbdavius, veiklą vykdančius Pagėgių savivaldybės teritorijoje.

    Registracija į programą vyks nuo 2026 metų gegužės 25 dienos iki 2026 metų birželio 15 dienos. Programoje numatoma, kad jaunas žmogus registracijos dokumentus teikia kartu su darbdaviu, todėl svarbu iš anksto susitarti dėl darbo vietos ir pareigų vasaros laikotarpiui.

    Programos tikslas – didinti kokybišką jaunimo užimtumą liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas. Toks modelis leidžia jaunimui ne tik užsidirbti, bet ir praktiškai susipažinti su darbo tvarka, atsakomybėmis bei pagrindiniais darbdavio lūkesčiais.

    Dalyvauti programoje gali Pagėgių savivaldybės 14–18 metų jaunuoliai, deklaravę gyvenamąją vietą Pagėgių savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje veikiančiose švietimo įstaigose. Darbdaviais gali būti Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, ūkininkai arba asmenys, vykdantys individualią veiklą, jei jų veikla vykdoma Pagėgių savivaldybėje.

    Įdarbinimas pagal programą galimas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, ne ugdymo proceso metu. Savivaldybė numato kompensaciją darbdaviui: įdarbinus programos kriterijus atitinkantį jaunuolį, už vieno mėnesio pilną etatą kompensuojama 300 eurų.

    Registruojantis būtina pateikti registracijos formą ir sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Užpildytus dokumentus jaunas žmogus arba darbdavys turi pateikti elektroniniu paštu iki 2026 metų birželio 15 dienos 15.00 valandos.

    Taip pat pažymima, kad jei norinčių dalyvauti bus daugiau nei programai skirta lėšų, paraiškos bus vertinamos pagal ankstyviausią registracijos datą ir laiką. Dėl to tiek jaunimui, tiek darbdaviams rekomenduojama neatidėti registracijos paskutinėms dienoms.

    Dėl programos detalių ir konsultacijų galima kreiptis į Pagėgių savivaldybės administracijos atsakingą specialistę, jaunimo reikalų koordinatorę Ireną Jurgutienę. Savivaldybė primena, kad visi dokumentai ir sąlygos turi būti užpildyti tiksliai, kad paraiška būtų įvertinta be papildomų tikslinimų.

  • Netoli Lodzės startavo „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: 300 mln. eurų investicija ir 2 000 darbo vietų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta pirmoji Lenkijoje Japonijos koncerno „Daikin“ gamykla. Joje bus gaminami šilumos siurbliai, o projektas įvardijamas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos padalinys Europoje.

    Į gamyklą investuota apie 300 mln. eurų, o bendrovė skelbia planuojanti sukurti iki maždaug 2 000 darbo vietų. Šis startas sutampa su Europos pastangomis spartinti pastatų šildymo dekarbonizaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Gamybos mastas ir pajėgumai

    „Daikin“ nurodo, kad veikla pradėta nuo vienos gamybos linijos, kurioje dirba per 100 darbuotojų. Įsibėgėjus plėtrai numatoma dirbti trimis linijomis, o metinė gamyba turėtų siekti 800 000–900 000 šilumos siurblių.

    Pasak įmonės atstovų, ateityje gamybos profilis gali būti plečiamas, įtraukiant ir vėdinimo įrangą. Tai leistų geriau atliepti rinkos poreikius, kai energinio efektyvumo reikalavimai pastatams griežtėja, o modernizacijos apimtys auga.

    Kodėl pasirinktas regionas?

    Gamyklos vadovas Yasuto Hiraoka pabrėžė, kad sprendimą lėmė geografinė padėtis Lenkijos centre ir išvystyta kelių bei greitkelių infrastruktūra. Tai, pasak jo, padeda efektyviai tiekti produkciją į skirtingas Europos rinkas.

    Jis taip pat išskyrė vietos pramoninę patirtį ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, kurią stiprina ir regiono akademinis potencialas. Tokie veiksniai didelėms gamybos investicijoms dažnai yra ne mažiau svarbūs nei kaštai ar logistika.

    Ryšys su žaliąja transformacija

    Lenkijos valdžios atstovai renginyje akcentavo, kad šis projektas stiprina šalies, kaip gamybos ir logistikos centro, patrauklumą Azijos investuotojams. Taip pat pabrėžta, jog šilumos siurbliai tampa viena iš technologijų, kurią renkasi tiek namų ūkiai, tiek verslas, didėjant energijos kainoms ir ieškant efektyvesnių sprendimų.

    „Daikin Industries“ prezidentas Masanori Togawa teigė, kad naujasis padalinys orientuosis į Europos rinką, o produktai turėtų remtis naujausiomis technologijomis, kuriamos bendrovės tyrimų ir plėtros centruose Europoje. Bendrovė šilumos siurblių plėtrą sieja su ilgalaike paklausa ir tikslu mažinti šildymo sektoriaus emisijas.

    „Daikin“ yra viena didžiausių pasaulyje šildymo, vėsinimo ir oro filtravimo sprendimų gamintojų, visame pasaulyje turinti per 100 000 darbuotojų. Europoje bendrovė valdo kelias dešimtis veiklų, įskaitant gamybos padalinius skirtingose šalyse, o pastaraisiais metais akcentuoja šilumos siurblių segmento plėtrą.

  • Kalvarija kviečia darbdavius vasarai įdarbinti jaunimą: kompensacijos iki 600 eurų už darbuotoją

    Kalvarija kviečia darbdavius vasarai įdarbinti jaunimą: kompensacijos iki 600 eurų už darbuotoją

    Kalvarijos savivaldybės administracija pradėjo registraciją į jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad vasaros atostogų metu jauni žmonės įgytų praktinių įgūdžių, susipažintų su darbo aplinka ir lengviau įsilietų į darbo rinką.

    Programa skirta Kalvarijos savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Darbai numatomi liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Kas gali dalyvauti ir ką gauna darbdaviai?

    Dalyvauti kviečiami Kalvarijos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantys darbdaviai: Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, taip pat ūkininkai. Prisijungti gali ir asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymėjimą arba su verslo liudijimu, jei veikla vykdoma Kalvarijoje.

    Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jauną žmogų numatyta darbo užmokesčio kompensacija. Už visą darbo krūvį per mėnesį kompensuojama 300 eurų, o dirbant ne visu krūviu suma skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas valandas ar dienas.

    Maksimali kompensacija už vieną jaunuolį per visą programos laikotarpį siekia 600 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad tai priemonė, skatinanti darbdavius suteikti pirmąją darbo patirtį ir padėti jauniems žmonėms saugiau pradėti profesinį kelią.

    Kaip vyksta registracija?

    Registracijos logika paprasta: jaunas žmogus turi susirasti darbdavį, o darbdavys gali pats rasti norintį dirbti jaunuolį ir suderinti dalyvavimą programoje. Tuomet iki birželio 15 dienos 17.00 valandos savivaldybei pateikiami registracijai reikalingi dokumentai.

    Savivaldybė nurodo, kad atrinktiems dalyviams ir darbdaviams bus pasirašomos trišalės sutartys. Taip užtikrinama aiški atsakomybių tvarka, darbo sąlygų apibrėžimas ir sklandus kompensacijų administravimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konsultacijų ir registracijos sąlygų galima kreiptis į Kalvarijos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorę Viktoriją Rimavičienę telefonu +370 645 29 951. Konsultacijos teikiamos iki birželio 15 dienos imtinai, antradieniais–penktadieniais nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

    Savivaldybė ragina darbdavius nelaukti paskutinės dienos, nes laiku suderinti dokumentai ir darbo sąlygos padeda sklandžiau pradėti darbus liepos mėnesį. Jaunuoliams tai galimybė užsidirbti, o darbdaviams praktiškai susipažinti su potencialiais būsimais darbuotojais.

  • Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Antrasis Kinijos šokas Vokietijai

    Kinijos eksportas vis labiau spaudžia Vokietijos ekonomiką ir ypač jos pramonę, teigiama Londone veikiančio analitinio centro Center for European Reform įžvalgose. Autoriai situaciją lygina su pirmuoju vadinamuoju Kinijos šoku, kuris Vakarų pramonę palietė po Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 metais.

    Skirtumas tas, kad dabartinis spaudimas kyla ne tik iš pigesnės gamybos, bet ir iš technologinio proveržio bei didėjančios Kinijos įmonių konkurencijos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Dėl to Vokietijoje vis dažniau kalbama apie riziką prarasti pramonės svorį ekonomikoje, o tai reikštų silpnesnį augimą ir lėtesnį atlyginimų kilimą.

    „Berlynas nesiima pakankamų veiksmų, nors situacija kelia grėsmę ekonominiam saugumui svarbiausiose šakose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kuriose šakose prarandamos pozicijos

    Analitikų vertinimu, Kinijos bendrovės sparčiai didina rinkos dalį ten, kur anksčiau dominavo Vokietijos gamintojai. Dažniausiai minimos automobilių pramonė, mašinų gamyba, chemijos sektorius ir aviacijos pramonė, kur konkurencinis spaudimas juntamas tiek Europoje, tiek trečiosiose rinkose.

    Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje jau kelerius metus svyruoja žemyn, o eksportas į Kiniją tampa mažiau patikimu augimo šaltiniu. CER skaičiavimu, šios tendencijos siejamos su maždaug 400 000 darbo vietų sumažėjimu, kai dalis gamybos traukėsi arba buvo išstumta konkurentų.

    Didėjanti priklausomybė ir spaudimo svertai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad augant priklausomybei nuo Kinijos importo mažėja Vokietijos ekonomikos atsparumas išorės sukrėtimams. Tai reiškia ne tik didesnę riziką tiekimo grandinėms, bet ir platesnes galimybes Kinijai daryti politinį ar ekonominį spaudimą, jei santykiai paaštrėtų.

    Ekspertai taip pat kritikuoja požiūrį, kad problemą išspręs vien vidaus reformos, pavyzdžiui, darbo rinkos ar mokesčių pakeitimai. Jų vertinimu, vien nacionalinių priemonių gali nepakakti, kai konkurencija susijusi su masto ekonomija, valstybinėmis subsidijomis ir strategine pramonės politika.

    „Vokietijai vertėtų aktyviau remti Europos Sąjungos priemones Kinijos atžvilgiu, net jei Kinija išlieka svarbi prekybos partnerė“, – pažymi ataskaitos autoriai.

    Diskusijų centre atsiduria ir Kinijos pramonės rėmimo modelis: dotacijos, lengvatinis finansavimas, palankios sąlygos žemei bei infrastruktūrai, leidžiančios išlaikyti mažesnius kaštus. CER vertinimu, dėl šių veiksnių Kinijos eksportas 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo 15 proc. sparčiau nei pasaulinė prekyba, todėl spaudimas Europos gamintojams gali išlikti ilgalaikis.

    Vokietijai ir Europos Sąjungai tai reiškia sudėtingą užduotį: stiprinti konkurencingumą, spartinti inovacijas ir kartu mažinti strategines priklausomybes, neperžengiant atviro pasaulio prekybos principų. Sprendimai, anot analitikų, vis labiau persikelia į bendrą Europos prekybos, investicijų ir pramonės politiką.

  • Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Ilgą laiką universitetinis diplomas buvo laikomas patikimiausiu keliu į gerai apmokamą darbą, tačiau darbo rinka sparčiai keičiasi. Didžiausios pasaulyje personalo atrankos bendrovės „Randstad“ vadovas Sanderis van’t Noordende teigia, kad vis daugiau jaunų žmonių verta svarstyti kvalifikuotų amatų kryptį.

    Pasak „Randstad“ pateiktų duomenų, kvalifikuotų amatų darbuotojų atlyginimai per pastaruosius kelerius metus pastebimai augo, o kai kuriose rinkose artėja prie biuro pozicijų ar net jas lenkia. Bendrovė skelbia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šios srities darbo užmokestis per ketverius metus augo apie 30 proc., Nyderlanduose apie 21 proc., Vokietijoje apie 18 proc., Jungtinėje Karalystėje apie 9 proc.

    „Sakyčiau, laikai, kai eidavai į universitetą ir dirbdavai biure, jau baigiasi. Reikia būti sumanesniems“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    Vienas svarbiausių pokyčių variklių yra spartus duomenų centrų augimas, kurį skatina DI plėtra ir didėjantys skaitmeninių paslaugų poreikiai. Tokiai infrastruktūrai reikia ne tik programuotojų, bet ir didelės fizinės darbo jėgos: elektrikų, ŠVOK specialistų, pramonės automatikos technikų, mechanikų bei kitų profesijų.

    „Skaitmeninei revoliucijai reikia masyvaus fizinio pagrindo. DI negali pats pasistatyti savo duomenų centrų“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    „Randstad“ analizė, paremta dešimtimis milijonų darbo skelbimų, rodo, kad 2022–2026 metais su duomenų centrais susijusių profesijų paklausa augo itin greitai. Tarp sparčiausiai augusių krypčių minimi robotikos technikai, ŠVOK inžinieriai ir pramonės automatikos technikai, kurių poreikis kilo dešimtimis procentų.

    Kartu bendrovė pabrėžia, kad darbo rinkoje formuojasi ir papildomas atlygio priedas už DI įgūdžius, ypač techninėse pareigose. „Randstad“ teigimu, pradedantys darbuotojai, turintys DI kompetencijų, kai kuriais atvejais gali tikėtis iki 25 proc. didesnio atlygio, o sertifikatai bei praktiniai įgūdžiai siejami su greitesnėmis paaukštinimo galimybėmis.

    Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad vien techninių žinių neužtenka. Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, kurie geba bendrauti, priimti sprendimus, dirbti komandoje ir kurti pasitikėjimu paremtus santykius su klientais, nes tokios kompetencijos yra sunkiau automatizuojamos.

    Ši tendencijų kombinacija keičia tradicinį karjeros planavimą: vieni renkasi universitetą ir papildomai stiprina DI įgūdžius, kiti sąmoningai pasuka į kvalifikuotus amatus, kuriuose auga paklausa ir atlyginimai. „Randstad“ vadovo žinutė aiški: renkantis ateities profesiją verta žiūrėti ne į stereotipus, o į realų rinkos poreikį ir infrastruktūros plėtros mastą.

  • Mažeikiuose startuoja 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 26 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija pradėjo registraciją į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registruotis kviečiami tiek jaunuoliai, tiek darbdaviai, o paraiškos priimamos iki gegužės 26 dienos.

    Programa skirta padėti jaunimui vasarą įgyti pirmosios darbo patirties, sustiprinti praktinius įgūdžius ir lengviau žengti į darbo rinką. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl kviečia neatidėlioti.

    Kas gali dalyvauti programoje?

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ir besimokantys bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Įdarbinimas planuojamas vasaros laikotarpiu, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Darbdaviais gali tapti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, kitos organizacijos, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Darbo vieta turi būti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Įdarbinimo datos ir kompensacijos

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad jaunuoliai gali dirbti vasaros mėnesiais, kai nėra pamokų ar kitų privalomų ugdymo veiklų.

    Darbdaviams už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį, jei dirbamas pilnas darbo laikas. Jei dirbama trumpiau, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tik tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija gali būti skirta daugiausia už 3 jaunuolius.

    Ką svarbu žinoti prieš registruojantis?

    Savivaldybė nurodo esminę sąlygą: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys – jaunuolį. Kitaip tariant, programoje registracija vyksta jau turint sutartą darbo vietą ir konkrečią darbo galimybę.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentus galima pateikti nuskenuotus arba pasirašytus elektroniniu parašu ir atsiųsti elektroniniu paštu.

    Taip pat akcentuojama, kad dalyviai bus kviečiami pagal registracijos datą ir laiką. Dėl to norintys pasinaudoti galimybe raginami dokumentus pateikti kuo anksčiau.

  • Ignalinos rajonas kviečia 14–19 metų jaunuolius į vasaros darbą: registracija iki gegužės 29 dienos

    Ignalinos rajonas kviečia 14–19 metų jaunuolius į vasaros darbą: registracija iki gegužės 29 dienos

    Startuoja vasaros užimtumo programa

    Ignalinos rajono savivaldybė kviečia 14–19 metų jaunuolius, deklaravusius gyvenamąją vietą savivaldybėje, dalyvauti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Registracija vyksta iki gegužės 29 dienos.

    Programa skirta padėti moksleiviams ir jaunimui įgyti pirmosios darbo patirties, susipažinti su darbdavių lūkesčiais ir darbo rinkos taisyklėmis. Savivaldybės teigimu, pirmenybė bus teikiama jaunuoliams, programoje dalyvaujantiems pirmą kartą.

    Ką reikia padaryti norint dalyvauti?

    Pirmas žingsnis – išsirinkti dominančią darbovietę ir tiesiogiai susitarti su darbdaviu dėl įdarbinimo galimybės vasaros laikotarpiu. Programos darbai planuojami birželio–rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Tuomet reikia užpildyti registracijos formą ir pasirašyti sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Jei jaunuolis yra nepilnametis, papildomai būtinas tėvų arba globėjų sutikimas.

    Užpildytus dokumentus dalyviai turi atsiųsti savivaldybės administracijai elektroniniu paštu, o laiško temoje nurodyti Jaunimo įdarbinimas vasarą. Registracija. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentus verta pateikti iš anksto, kad liktų laiko patikslinimams.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl programos sąlygų, dokumentų ir registracijos tvarkos informaciją teikia Ignalinos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Donata Šimkūnaitė. Savivaldybė taip pat ragina jaunuolius iš anksto pasidomėti pasirinktos darbovietės grafiku ir atsakomybėmis, kad lūkesčiai sutaptų abiem pusėms.

    Vasaros įdarbinimo programos daugelyje savivaldybių vertinamos kaip vienas paprasčiausių būdų legaliai išbandyti darbą, sustiprinti motyvaciją mokslams ir susikurti pirmą įrašą gyvenimo aprašyme. Tokia patirtis dažnai padeda lengviau apsispręsti dėl ateities studijų ar profesinio kelio.

  • CARE-GET projektas: kaip Druskininkai planuoja pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus

    CARE-GET projektas: kaip Druskininkai planuoja pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus

    Tarptautinis projektas sprendžia miestų mažėjimą

    Druskininkų savivaldybė įsitraukė į Europos Sąjungos projektą CARE-GET, kurio tikslas – padėti mažėjantiems miestams rasti veiksmingų būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti jaunus, aukštos kvalifikacijos specialistus. Su panašiais iššūkiais susiduria daugelis Europos miestų, todėl sprendimų paieška perkeliama į tarptautinį lygmenį.

    Projekto kontekstas aiškus: mažėjantis gyventojų skaičius, jaunimo išvykimas į didmiesčius ar užsienį ir augantis kvalifikuotų darbuotojų stygius. Tokiose situacijose savivaldybėms tenka konkuruoti ne vien infrastruktūra ar reklaminėmis kampanijomis, bet ir realiomis karjeros bei gyvenimo sąlygomis.

    Patirties perėmimas Sienoje

    2026 metų gegužės mėnesį Druskininkų savivaldybės atstovai dalyvavo CARE-GET partnerių susitikime Sienoje Italijoje. Susitikimo metu aptartas savivaldybių vaidmuo kuriant aplinką, kurioje jauni specialistai matytų perspektyvą ne tik trumpam laikotarpiui, bet ir ilgalaikiam įsitvirtinimui.

    Diskusijose daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su darbdaviais, švietimo įstaigomis ir vietos bendruomene. Partneriai akcentavo, kad miestų patrauklumą vis dažniau lemia pasiekiamos darbo vietos, galimybė tobulėti, būsto pasirinkimai, paslaugų prieinamumas ir kasdienio gyvenimo kokybė.

    Kas gali būti pritaikyta Druskininkuose?

    Vizito metu savivaldybės atstovai lankėsi inovacijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo centruose, susipažino su universiteto ir miesto partnerystės modeliais, talentų ugdymo sprendimais bei bendradarbystės erdvėmis. Tokie modeliai dažnai veikia kaip tiltas tarp studijų, praktikos ir pirmojo darbo, o regionams tai tampa viena svarbiausių priemonių susigrąžinti jaunus žmones.

    Tarptautiniuose renginiuose taip pat aptartos sveikatos, skaitmenizacijos ir inovacijų kryptys, kurios tampa esminiais veiksniais kuriant darbo vietas už didmiesčių ribų. Druskininkams tai aktualu ir dėl kurortinio profilio, kuriame sveikatos paslaugos ir su jomis susiję sektoriai gali tapti viena pagrindinių talentų pritraukimo ašių.

    Pačiuose Druskininkuose problema įvardijama konkrečiai: jaučiamas specialistų trūkumas sveikatos, sveikatingumo, švietimo ir paslaugų srityse. Jauni darbuotojai, rinkdamiesi miestą, vertina ne tik aplinką, bet ir aiškų profesinį kelią, stabilias darbo sąlygas bei galimybes augti.

    CARE-GET projektas savivaldybei suteikia galimybę remtis ne prielaidomis, o kitų miestų patikrintais sprendimais ir duomenimis grįstomis įžvalgomis. Įgyta patirtis planuojama panaudoti formuojant tolesnius veiksmus, kurie didintų Druskininkų patrauklumą jauniems specialistams ir stiprintų miesto ilgalaikę raidą.

  • Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europos darbo rinkoje gilėjantis darbuotojų trūkumas verčia vyriausybes ir darbdavius iš naujo vertinti migracijos politiką. Taškento tarptautiniame migracijos forume daug dėmesio skirta tam, kaip senstanti visuomenė ir mažas gimstamumas mažina dirbančiųjų skaičių.

    Diskusijose akcentuota, kad Centrinės Azijos šalys vis aktyviau pozicionuojasi kaip apmokytų darbuotojų tiekėjos, siūlančios reguliuojamus tarptautinio įdarbinimo modelius. Tokia kryptis siejama su bandymu suderinti Europos poreikį darbuotojams ir saugesnius, teisinius atvykimo kelius.

    Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2024 metais už gimtosios šalies ribų gyveno apie 304 mln. žmonių. Tai beveik dvigubai daugiau nei 1990 metais, o augimas siejamas tiek su ekonominiais skirtumais, tiek su geopolitika ir darbo paklausa.

    Kur Europoje trūksta rankų?

    Daugelyje Europos valstybių mažas gimstamumas ir didėjanti vyresnio amžiaus gyventojų dalis tiesiogiai mažina darbo jėgą. Dėl to darbuotojų ypač stinga žemės ūkyje, statybose, sveikatos priežiūroje, slaugoje ir paslaugų sektoriuose.

    Tarptautinės migracijos organizacijos regiono direktorius Europai ir Centrinei Azijai Arthuras Erkenas pabrėžė, kad demografinis nuosmukis jau dabar veikia ekonomikų augimą. Pasak jo, Europos šalims reikia darbuotojų, nes gimstamumas žemas, o visuomenė sparčiai sensta.

    „Europai iš tiesų reikia darbuotojų dėl demografinio nuosmukio, mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės“, – sakė Arthuras Erkenas.

    Kartu vis dažniau kalbama, kad didesnė legali darbo migracija turi būti derinama su efektyvesne atranka ir integracija, kad būtų atliepti realūs darbo rinkos poreikiai. Europos šalys taip pat ieško būdų mažinti nelegalią migraciją, kuri didina išnaudojimo ir šešėlinio įdarbinimo rizikas.

    Uzbekistano modelis ir pinigų srautai

    Centrinė Azija, ypač Uzbekistanas, plečia valstybių valdomas programas, orientuotas į darbuotojų parengimą ir įdarbinimą užsienyje. Uzbekistano institucijos skelbia, kad daugiau nei 1,2 mln. šalies piliečių šiuo metu dirba užsienyje.

    Reikšmingą vaidmenį čia vaidina perlaidos, kurios padeda namų ūkiams ir skatina vartojimą bei smulkųjį verslą kilmės šalyse. Uzbekistano duomenimis, 2025 metais perlaidos siekė beveik 16,5 mlrd. eurų.

    Uzbekistano Migracijos agentūros vadovo pavaduotojas Elyoras Toštemirovas teigė, kad šalis darbo bendradarbiavimo susitarimus yra sudariusi su daugiau nei 40 valstybių. Jo teigimu, prioritetas teikiamas kalbų mokymui, profesiniam rengimui ir pasirengimui prieš išvykstant.

    „Ruošiame savo piliečius kaip vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, suteikiame kalbų ir profesinį pasirengimą“, – sakė Elyoras Toštemirovas.

    Praktiniai projektai jau vyksta su kai kuriomis Europos organizacijomis, ypač žemės ūkio sektoriuje. Darbdaviai tikisi, kad iš anksto parengti darbuotojai greičiau prisitaiko, o formalūs kanalai sumažina nelegalios tarpininkystės mastą.

    Didžiausia rizika – išnaudojimas

    Forume daug dėmesio skirta darbuotojų apsaugai ir skaidriems įdarbinimo procesams. Nelegali migracija ir neformalūs tarpininkai didina riziką susidurti su apgaulingais darbo pasiūlymais, skolomis už tarpininkavimą ir priverstiniu darbu.

    Šveicarijos ambasadorius Uzbekistane Konstantinas Obolenskis teigė, kad šalyje remiamos programos, orientuotos į saugią ir tvarkingą migraciją. Jo žodžiais, žmonės dažnai tampa fiktyvių kvietimų ir melagingų pažadų aukomis, o sukčiams sumoka dideles sumas.

    „Mūsų tikslas – padėti darbo migrantams, kad jie galėtų migruoti tvarkingai ir saugiai“, – sakė Konstantinas Obolenskis.

    Europos institucijoms ir darbdaviams vis aiškiau, kad vien tik atverti legalius kelius neužtenka. Reikalingi aiškūs standartai, patikimi tarpininkai, reali kontrolė ir mechanizmai, užtikrinantys, kad darbuotojas suprastų sutarties sąlygas, gautų atlyginimą laiku ir turėtų galimybę kreiptis pagalbos.

    Augant konkurencijai dėl kvalifikuotų žmonių, ES šalims tenka varžytis ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais regionais. Todėl migracijos politika vis dažniau tampa ekonominio saugumo dalimi, o Centrinė Azija mato galimybę pasiūlyti Europai reguliuojamą darbo jėgos rezervą.