CP v2

Tag: Degalų kainos

  • Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinanti programa „Ceny Paliwa Niżej“ pratęsta iki gegužės pabaigos. Ji remiasi mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu degalams, todėl vairuotojai laikinai moka mažiau, o skirtumą dengia valstybės biudžetas.

    Ministras teigė, kad sprendimai dėl programos tęstinumo priklauso nuo padėties tarptautinėse rinkose. Pasak jo, Lenkija stebi naftos ir gatavų produktų kainas, taip pat geopolitines rizikas, įskaitant situaciją Hormūzo sąsiauryje, kuri gali staigiai paveikti tiekimą ir kainodarą.

    „Analizuojame padėtį degalų rinkose ir situaciją Hormūzo sąsiauryje. Mums svarbu, kad kainos degalinėse būtų kuo mažesnės, tačiau naftos kainų pasaulinėse rinkose nevaldome“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kartu ministras patvirtino, kad per artimiausias septynias dienas bus paskelbti sprendimo kontūrai dėl naujo mokesčio, nukreipto į degalų sektoriaus įmonių viršpelnius. Vyriausybė šį instrumentą svarsto kaip būdą kompensuoti biudžeto išlaidas, patiriamas finansuojant pigesnių degalų paketą.

    Paklaustas, kiek ilgai biudžete pakaks lėšų programai, ministras konkretaus termino neįvardijo. Jis pabrėžė, kad priemonė yra brangi ir reikalauja atsargaus planavimo, nes didesnės išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali reikšti spaudimą deficitui arba poreikį ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

    „Tai nėra pigi programa. Ji biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl mokesčių mokėtojų pinigus turime naudoti atsakingai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Diskusijos dėl skaitmeninio mokesčio

    Ministras taip pat pakomentavo skaitmeninio mokesčio klausimą, kuris Lenkijoje vėl įtrauktas į politinę darbotvarkę. Pagal Vyriausybės planus, trečiąjį metų ketvirtį turėtų būti svarstomas projektas dėl 3 proc. skaitmeninio mokesčio, kurį koordinuoja Skaitmeninimo ministerija, o Finansų ministerija dalyvaus konsultacijose.

    Ši tema jautri tarptautiniu mastu, nes panašūs mokesčiai įvairiose šalyse dažnai paliečia didžiąsias technologijų bendroves ir sukelia partnerių reakciją. Lenkijos valdžia pabrėžia principą, kad mokesčių politika yra nacionalinės kompetencijos klausimas, tačiau investicinės aplinkos konkurencingumas išlieka svarbi derybų ašis.

    „Kokie mokesčiai galioja Lenkijoje, sprendžia Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas. Norime sudaryti sąlygas užsienio investicijoms ir plėtrai, ypač pažangioms įmonėms, bet mokesčius mokėti reikia“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Dėmesys gynybos pramonei

    Kalbėdamas apie ekonomikos prioritetus, ministras išskyrė ir SAFE programą, akcentuodamas, kad Lenkijai svarbu turėti modernią gynybos pramonę. Jo teigimu, tai yra ne tik saugumo, bet ir ekonomikos augimo klausimas, nes investicijos į gamybą ir tiekimo grandines kuria naujas darbo vietas.

    Ministras pabrėžė, kad patirtis iš karo Ukrainoje rodo vietinės gamybos svarbą, kai greitas tiekimas ir pramoniniai pajėgumai tampa strateginiu pranašumu. Pasak jo, tikslas yra stiprinti gamybinę bazę šalies viduje, kad investicijos kuo daugiau vertės sukurtų Lenkijos įmonėms ir darbuotojams.

  • TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    Ką perspėja Tarptautinis valiutos fondas

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva konferencijoje „Impact’26“ teigė, kad pasaulio ekonomikos perspektyvos šiemet ir kitąmet labai priklausys nuo to, kaip ilgai užsitęs energijos žaliavų brangimas. Pasak jos, recesijos rizika didėja, jei naftos kainos negrįžta į stabilesnį lygį ir jei trikdžiai tiekimo grandinėse tampa ilgalaikiai.

    Georgieva išskyrė tris veiksnius, kuriuos TVF atidžiai stebi: ar žaliavų pasiūlos šokas bus trumpas, kokią žalą patirs kritinė infrastruktūra Persijos įlankoje ir kaip brangimas persiduos į bendrą infliaciją. Kuo ilgiau išlieka aukštos kainos, tuo daugiau spaudimo patiria namų ūkiai ir verslai, o finansų rinkose didėja neapibrėžtumas.

    „Tai, ar pasaulis nuslys į recesiją, priklauso nuo pasiūlos šoko trukmės, poveikio kritinei infrastruktūrai ir to, kaip tai atsispindės infliacijoje bei centrinių bankų sprendimuose“, – sakė K. Georgieva.

    Infliacija ir palūkanos: kas gali pasikeisti

    TVF vadovė atkreipė dėmesį, kad centriniai bankai paprastai vengia skubotų sprendimų, kai energijos kainas kelia geopolitinės priežastys. Vis dėlto, jei infliacijos lūkesčiai vėl pradėtų ryškiau augti, palūkanų normos galėtų būti didinamos arba išlaikomos aukštesnės ilgiau, nei tikisi rinkos.

    Ši rizika ypač jautri dėl didelio pasaulinio įsiskolinimo: brangesnis skolinimasis didina valstybių ir įmonių skolos aptarnavimo išlaidas, o tai gali slopinti investicijas ir vartojimą. TVF vertinimu, tokioje aplinkoje bet koks papildomas infliacijos pagreitis gali tapti rimtu stabdžiu ekonomikos augimui.

    Remiantis TVF scenarijais, pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti apie 2,9–3,3 proc. Vis dėlto nepalankiu atveju, kai nafta ilgiau išlieka brangi, augimas gali reikšmingai sulėtėti, o kai kuriose ekonomikose didėtų techninės recesijos tikimybė.

    Kritika kainų šaldymui: kodėl tai vadinama rizika

    Kalbėdama apie vyriausybių sprendimus dirbtinai riboti degalų kainas, K. Georgieva pabrėžė, kad tokios priemonės gali turėti priešingą efektą nei tikimasi. Kai susiduriama su pasiūlos trūkumu, kainų signalas natūraliai mažina paklausą, tačiau plataus masto subsidijos ar kainų „užšaldymas“ šį mechanizmą silpnina.

    Jos teigimu, ilgiau trunkant brangimui, visuotinės priemonės tampa brangios biudžetams ir gali uždelsti prisitaikymą, nes vartojimas išlieka didesnis nei leistų reali pasiūla. TVF nuosekliai rekomenduoja, kad parama būtų nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas grupes, o ne taikoma visiems vartotojams vienodai.

    „Nedeginkite ugnies benzinu. Kai traukiasi naftos ir dujų pasiūla, paklausa taip pat turėtų mažėti, o subsidijos to neleidžia ir neleidžia kainoms atkurti pusiausvyros“, – sakė K. Georgieva.

    Toje pačioje konferencijoje Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis aiškino, kad sprendimai dėl degalų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimo buvo laikini. Pasak jo, tokios priemonės pratęsiamos trumpais laikotarpiais, siekiant išlaikyti lankstumą reaguojant į rinkos situaciją.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.

  • Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Kainas kelia energijos šokas

    JAV vartotojų kainos balandį augo sparčiau, o metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai rodo JAV Darbo departamento paskelbtas vartotojų kainų indeksas, kurį reikšmingai pakėlė pabrangusi energija.

    Per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc., o degalų kainos per tą patį laikotarpį augo 5,4 proc. Nors mėnesinis tempas lėtėjo, energijos komponentas išliko pagrindiniu infliacijos varikliu.

    Degalai brango, atlyginimai nebespėja

    Vyriausybės duomenimis, degalų kainos per metus šoktelėjo daugiau nei 28 proc. Tai reiškia, kad namų ūkių biudžetams didžiausią spaudimą daro būtent kasdienės, sunkiai išvengiamos išlaidos.

    Įvertinus infliaciją, vidutinis valandinis darbo užmokestis balandį buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis realių atlyginimų smukimas per maždaug trejus metus.

    „Dabar infliacija yra pagrindinis JAV ekonomikos stabdis. Pirmą kartą per trejus metus kainų augimas suvalgo visą atlyginimų prieaugį“, – sakė „Navy Federal Credit Union“ vyriausioji ekonomistė Heather Long.

    Branduolinė infliacija ramesnė, bet rizikos išlieka

    Atmetus labiausiai svyruojančias maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija augo nuosaikiau: per mėnesį siekė 0,4 proc., o per metus – 2,8 proc. Šie skaičiai signalizuoja, kad energijos brangimas kol kas ne visur persidavė į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

    Vis dėlto maisto kainos parduotuvėse per mėnesį pakilo 0,7 proc., o didesnį šuolį lėmė brangesnė mėsa. Tokie pokyčiai dažniausiai greitai pastebimi kasdieniuose pirkiniuose ir didina infliacijos pojūtį.

    Karas ir palūkanų normų dilema

    Infliacija JAV pastaraisiais metais buvo mažėjusi po 2022 metų birželį fiksuoto 9,1 proc. piko, kurį skatino tiekimo grandinių sutrikimai po pandemijos, taip pat energijos šokas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Tačiau kainų augimas vis dar viršija JAV Federalinio rezervo 2 proc. tikslą.

    Tekste minima, kad konfliktas su Iranu ir įtampa dėl strateginių energijos tiekimo kelių išaugino naftos rinkos rizikos priedą, o tai tiesiogiai atsiliepė degalų kainoms. Tokiose situacijose rinkos jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo sutrikimų signalus, todėl kainų šuoliai gali būti staigūs.

    Dėl šių rizikų Federalinis rezervas elgiasi atsargiau, vertindamas, ar energijos brangimas neįžiebs platesnės infliacijos bangos. Investuotojams ir vartotojams tai reiškia ilgiau išliekančią didesnių palūkanų normų tikimybę, o tai brangina skolinimąsi ir gali slopinti vartojimą.

    Verslas ir vartotojai jau jaučia pasekmes

    Kai kurios bendrovės signalizuoja apie prastėjančias nuotaikas. Buitinės technikos gamintoja „Whirlpool“ pranešė, kad jos pajamos per ketvirtį krito beveik 10 proc., o karo nulemtą rinkos situaciją pavadino recesijos lygio pramonės nuosmukiu.

    Vartotojai taip pat perskirsto išlaidas: augant maisto ir degalų kainoms, mažėja nebūtinų pirkinių dalis. Tokia tendencija dažniausiai pirmiausia smogia mažmeninei prekybai ir vartojimo prekių sektoriui, nes namų ūkiai pradeda taupyti.

  • JAV infliacija vėl paspartėjo: energijos kainų šuolis kelia nerimą, Trumpas siūlo mažinti mokesčius

    JAV infliacija vėl paspartėjo: energijos kainų šuolis kelia nerimą, Trumpas siūlo mažinti mokesčius

    BLS: kainos kyla sparčiau

    Jungtinių Valstijų Darbo statistikos biuro (BLS) paskelbti duomenys rodo, kad balandį vartotojų kainos kilo antrą mėnesį iš eilės. Per mėnesį infliacija siekė 0,6 proc., kai kovą buvo 0,9 proc.

    Metinis vartotojų kainų indeksas (CPI) padidėjo iki 3,8 proc., palyginti su 3,3 proc. kovą. Tokia dinamika reiškia, kad kainų spaudimas išlieka platesnis, nei tikėtasi, ir gali apsunkinti infliacijos grąžinimą prie ilgalaikio tikslo.

    Infliaciją labiausiai kurstė energija

    Kaip ir mėnesiu anksčiau, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo energijos segmentas. BLS duomenimis, brango benzinas ir šildymui skirti degalai, o energijos kainų šuolis sudarė reikšmingą viso infliacijos padidėjimo dalį.

    Kartu didėjo ir kitos kasdienės išlaidos: nuomos įkainiai, maisto produktų ir drabužių kainos. Tai rodo, kad kainų augimas išlieka ne vien pavienėse kategorijose, o persiduoda į platesnį vartojimo krepšelį.

    Bazinis rodiklis mažiau aštrus, bet viršija lūkesčius

    Bazinis CPI, kuris neįtraukia energijos ir maisto kainų, augo lėčiau nei bendras indeksas, tačiau taip pat paspartėjo. Metinis bazinės infliacijos tempas balandį siekė 2,8 proc., kai kovą buvo 2,6 proc.

    Rinkos dalyviai ir ekonomistai dažnai bazinį rodiklį vertina kaip geresnį ilgalaikių kainų tendencijų signalą, nes jis mažiau priklauso nuo trumpalaikių šokų. Vis dėlto šįkart ir jis pasirodė kiek aukštesnis, nei buvo prognozuota.

    Reakcijos: degalų mokestis ir vartotojų nuotaikos

    Augant degalų kainoms, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį. Toks sprendimas reikalautų Kongreso pritarimo, o jo poveikis kainoms galėtų būti ribotas, nes mokestis sudaro palyginti nedidelę galutinės kainos dalį.

    Augančios pragyvenimo išlaidos didina spaudimą namų ūkiams, o vartotojų lūkesčiai dėl kainų ateityje tampa jautresni energijos ir būsto išlaidų pokyčiams. BLS duomenų kontekste investuotojai paprastai iš naujo vertina, kiek ilgai gali užsitęsti griežtesnė pinigų politika ir kokia bus palūkanų normų trajektorija.

  • „Orlen“ apie degalų eksportą į Ukrainą: kodėl lyginamos kainos klaidina ir ką rodo skaičiai

    „Orlen“ sureagavo į viešojoje erdvėje platinamus teiginius, esą bendrovė neva patiria nuostolių eksportuodama degalus iš Lenkijos į Ukrainą. Koncernas tvirtina, kad tokie naratyvai remiasi dezinformacijai būdinga taktika, kai pateikiamas tik dalinis dokumento vaizdas ir iš jo padaromos klaidinančios išvados.

    Bendrovė nurodo, kad manipulacija atsiranda lyginant skirtingai apskaičiuotas kainas. Pasak „Orlen“, iš Lenkijos institucijų dokumentuose pateikiama eksporto kaina už litrą yra be akcizo ir kitų mokesčių, todėl jos negalima tiesiogiai gretinti su Lenkijos vidaus didmenine kaina, kurioje mokesčių komponentai dažnai įskaičiuojami arba taikomi kiti apskaitos principai.

    Viešai cituojamuose duomenyse minima, kad 2025 metais vidutinė į Ukrainą eksportuotų degalų kaina siekė 2,94 zloto už litrą. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą, artimą 0,23 euro, tai sudaro apie 0,68 euro už litrą, tačiau esminis akcentas, pasak koncerno, yra ne pati suma, o tai, kas joje neįtraukta.

    „Orlen“ tvirtina, kad kai Lenkijos vidaus didmeninė kaina perskaičiuojama tokiu pačiu principu, tai yra be daninų ir papildomų mokesčių, ji esą buvo mažesnė ir siekė 2,84 zloto už litrą, arba apie 0,65 euro. Tokiu atveju, koncerno teigimu, eksportas į Ukrainą nėra pardavimas „žemiau savikainos“, o veikiau sandoris, generuojantis teigiamą maržą.

    „Tai yra objektyvi tiesa, kylanti iš duomenų ir dokumentų. Pardavimuose Ukrainai „Orlen“ nepraranda, „Orlen“ iš to uždirba“, – sakė „Orlen“.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacija, jos vertinimu, gali būti skirta kelti emocijas ir mažinti pasitikėjimą valstybe bei nacionalinėmis įmonėmis. „Orlen“ pranešė ketinanti kreiptis į atsakingas institucijas dėl, jos manymu, klaidinančių teiginių platinimo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų palyginimuose dažniausiai daugiausia painiavos kelia mokesčių struktūra ir skirtingi kainos „sluoksniai“: bazinė produkto kaina, logistika, sandėliavimas, privalomos atsargos, akcizai bei pridėtinės vertės mokestis. Todėl vertinant, ar įmonė uždirba, ar patiria nuostolių, paprastai lyginamos kainos be mokesčių, o galutinės kainos vartotojams labiau atspindi fiskalinę politiką nei vien žaliavos ar perdirbimo savikainą.

  • „J.P. Morgan“: naftos kaina išliks aukšta – net ir optimistiškai Brent gali laikytis apie 100 JAV dolerių

    Amerikos investicinis bankas „J.P. Morgan“ naujausioje energetikos rinkų apžvalgoje prognozuoja, kad naftos kainos artimiausiais mėnesiais išliks aukštos, o vairuotojams tai reiškia menką atokvėpį degalinių švieslentėse. Banko analitikai teigia, kad net ir palankiausiu scenarijumi „Brent“ rūšies nafta iki 2026 metų pabaigos gali kainuoti apie 100 JAV dolerių už barelį.

    Ši žinutė svarbi ne tik naftos rinkai: „Brent“ yra vienas pagrindinių pasaulinių kainodaros etalonų, pagal kurį orientuojasi daugelis Europos rafinavimo įmonių. Todėl ilgiau užsitęsusi brangi nafta paprastai persiduoda ir į dyzelino bei benzino kainas, nors poveikio mastą lemia valiutų kursai, mokesčiai ir rafinavimo maržos.

    Kodėl kainos taip sunkiai krenta?

    „J.P. Morgan“ vertinimu, vienas esminių veiksnių yra įtemptas tiekimas iš Persijos įlankos regiono ir logistinių maršrutų rizika. Net ir sumažėjus karo eskalacijai, sutrikimų atstatymas dažnai užtrunka: laivybai ir infrastruktūrai grįžtant į įprastą režimą gali prireikti papildomų saugumo priemonių, remonto darbų ir laiko.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad ankstesnis strateginių atsargų panaudojimas OECD šalyse rinką papildė tik iš dalies, o šio sprendimo poveikis išblėso. Dalis valstybių atsargas laiko artimas operaciniam minimumui, kuris leidžia palaikyti tiekimą ir rafinavimo darbą ribotą laiką.

    „Net jei tanklaivių judėjimas būtų atnaujintas, vis tiek reikėtų remontuoti terminalus ir rafinerijas, o greitas gavybos atstatymas gali būti brangus ir sudėtingas“, – teigiama analitikų vertinime.

    Prognozės: apie 100 JAV dolerių už barelį

    Pagal banko skaičiavimus, „Brent“ vidutinė kaina antrąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 103 JAV dolerius už barelį, trečiąjį ketvirtį apie 104 JAV dolerius, o ketvirtąjį ketvirtį galimas nedidelis sumažėjimas iki maždaug 98 JAV dolerių. Tokia dinamika reikštų, kad rinka iš esmės išlieka „brangios naftos“ režime beveik visus metus.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad papildomas spaudimas kainai kyla dėl ribotų galimybių laisvai perskirstyti pasiūlą pasaulyje, kai daliai eksportuotojų taikomi apribojimai ir sankcijos. Tokiais atvejais net ir nedidelis tiekimo sutrikimas gali sukelti didesnį kainos šuolį, nes pirkėjams lieka mažiau alternatyvų.

    Kada galima laukti pigesnės naftos?

    „J.P. Morgan“ prognozėje 2027 metai įvardijami kaip laikotarpis, kai būtų galima tikėtis labiau juntamo naftos kainų mažėjimo. Tačiau pabrėžiama sąlyga: kainoms nukristi padėtų tik tuo atveju, jei neatsirastų naujų neprognozuojamų sukrėtimų, o pasiūla galėtų būti didinama taip, kad būtų atstatomos atsargos.

    Vartotojams tai reiškia paprastą išvadą: vien geopolitinės įtampos sumažėjimas automatiškai nereiškia greito degalų atpigimo. Rinkai svarbu ne tik žinutės apie galimus susitarimus, bet ir realus fizinio tiekimo atsistatymas, atsargų lygis bei tai, kaip greitai naftos sektorius gali padidinti gavybą ir perdirbimą.

  • „Orlen“ dar kartą mažina didmenines degalų kainas: ką tai gali reikšti kainoms degalinėse?

    „Orlen“ dar kartą mažina didmenines degalų kainas: ką tai gali reikšti kainoms degalinėse?

    Didmeninės kainos vėl traukiasi

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ šeštadienį dar kartą sumažino degalų didmenines kainas. Tai jau kelintas kainų koregavimas per vieną savaitę, todėl vairuotojai tikisi, kad atpigimas greičiau pasieks ir degalines.

    Pagal viešai skelbiamą didmeninį kainyną, dyzelinas Ekodiesel atpigo iki maždaug 1 410 eurų už kubinį metrą, o benzinas Eurosuper 95 – iki maždaug 1 270 eurų už kubinį metrą. Palyginti su ankstesne diena, tai atitinkamai apie 23 ir 12 eurų mažiau.

    Kodėl didmena svarbi vairuotojams

    Straipsnyje pabrėžiama, kad didmeninės kainos daro tiesioginę įtaką galutinėms kainoms degalinėse, nes iš jų skaičiuojamos vidutinės rinkos kainos. Nuo jų savo ruožtu priklauso ir valdžios skelbiamos maksimalios degalų kainos, kurios vėliau taikomos degalinėse.

    Maksimalios kainos paprastai atnaujinamos darbo dienomis, o savaitgaliui ir pirmadieniui galioja paskutinio darbo dieną paskelbtas dydis. Tai reiškia, kad didmeninės kainos pokyčiai ne visada iš karto matomi degalinių švieslentėse, ypač per savaitgalį.

    Maksimalios kainos ir mokesčiai

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje laikinai taikomas reguliavimo paketas, kuriuo ribojamos degalų kainos degalinėse. Maksimali kaina skaičiuojama prie vidutinės didmeninės kainos pridedant akcizą, vadinamąją kuro rinkliavą, prekybos maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifų degalams ir sumažinto akcizo. Politikai viešai svarsto, ar tokias priemones tęsti, nes sprendimui įtaką daro biudžeto galimybės ir situacija tarptautinėse energijos žaliavų rinkose.

    Kas spaudžia kainas pasaulyje

    Degalų kainos regione priklauso ne tik nuo vietinės didmenos, bet ir nuo naftos bei gatavų naftos produktų kainų tarptautinėse biržose. Straipsnyje primenama, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose gali didinti kainų svyravimus, o tai greitai persiduoda tiekimo grandinei.

    Net ir krentant didmenai, galutinė kaina degalinėse gali keistis nevienodai: dalį laiko ją palaiko logistikos kaštai, degalinių maržos ir atsargų įsigijimo kaina. Vis dėlto keli nuoseklūs didmeninių kainų mažinimai dažniausiai sudaro prielaidas mažėjimui ir mažmenoje.

  • „Orlen“ ketvirtą kartą per savaitę mažino didmenines degalų kainas: ką tai reiškia vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą sumažino didmenines degalų kainas – tai jau ketvirtas mažinimas per vieną savaitę. Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai tampa vienu iš signalų, pagal kuriuos degalinių tinklai sprendžia, ar yra erdvės atpiginti degalus prie kolonėlių.

    Skelbiama, kad šį kartą didmeninė dyzelino kaina sumažinta labiau nei benzino. Skaičiuojant iš pateiktų duomenų, dyzelinas atpigo maždaug 0,10 euro už litrą, o benzinas – apie 0,05 euro už litrą, jei kainų pokytį perskaičiuotume iš kubinio metro į litrus.

    Vis dėlto mažesnė didmeninė kaina dar nereiškia automatinio ir tokio paties kritimo degalinėse. Galutinę kainą lemia ne tik tiekėjų įkainiai, bet ir mokesčiai, logistika, degalinių marža bei tai, kokiomis kainomis degalai buvo įsigyti anksčiau.

    Maksimalios kainos degalinėse

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje degalinėse taikomos laikinos maksimalios kainos, įvestos per valstybės reguliavimo paketą. Maksimali kaina paprastai apskaičiuojama remiantis vidutine didmenine kaina, prie jos pridedant akcizą, kitus privalomus mokesčius, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Tokiu atveju kasdien arba reguliariai atnaujinamas maksimalus kainų lygis gali veikti kaip „lubos“, ribojančios, kiek degalai gali kainuoti degalinėse. Kartu tai reiškia, kad kai didmeninės kainos krinta, rinka spaudžiama koreguotis greičiau, nes reguliavimas tampa aiškia nuoroda vartotojams ir konkurentams.

    Mokesčių ir naftos kainų įtaka

    Degalų kainoms lemiamą įtaką daro naftos ir gatavų naftos produktų biržos kainos, kurios reaguoja į geopolitiką, tiekimo rizikas ir paklausos lūkesčius. Staigesni svyravimai dažnai pirmiausia matomi didmeninėje grandyje, o vėliau, su tam tikru vėlavimu, persiduoda mažmenai.

    Ne mažiau svarbūs ir mokesčiai: pridėtinės vertės mokesčio bei akcizo pokyčiai gali greitai pakeisti galutinę litro kainą net ir tuo atveju, jei žaliavos kaina pasaulyje juda priešinga kryptimi. Todėl vartotojams, vertinantiems kainų perspektyvą, svarbu stebėti ne tik naftos biržą, bet ir politinius sprendimus dėl mokestinės naštos.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu degalinių kainas labiausiai veikia didmeninės kainos ir konkurencija tarp tinklų, o vidutiniu laikotarpiu – naftos kainų kryptis ir valiutų kursai. Dėl to keturi didmeniniai mažinimai per savaitę yra ženklas, kad rinkoje susiformavo aiškesnis spaudimas kainoms žemyn, tačiau kiek ir kada tai pajus vairuotojai, priklausys nuo konkrečių degalinių kainodaros.

  • Degalų kainos Lietuvoje krito: dyzelinas vidutiniškai 1,983 euro, benzinas – 1,803 euro už litrą

    Degalų kainos Lietuvoje krito: dyzelinas vidutiniškai 1,983 euro, benzinas – 1,803 euro už litrą

    Penktadienio rytą Lietuvoje fiksuojamas degalų kainų kritimas, lyginant su ketvirtadieniu. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos sumažėjo atitinkamai 1,3 proc., 1,7 proc. ir 0,2 proc.

    Didžiausias pokytis matomas dyzelino segmente: vidutinė kaina nukrito iki 1,983 euro už litrą, kai ketvirtadienį siekė 2,018 euro už litrą. Degalinėse dyzelinas penktadienio rytą kainavo nuo 1,85 iki 2,13 euro už litrą.

    Benzino vidutinė kaina sumažėjo iki 1,803 euro už litrą, ketvirtadienį ji buvo 1,826 euro už litrą. LEA skaičiuoja, kad benzino kainų amplitudė degalinėse siekė nuo 1,679 iki 1,999 euro už litrą.

    SND kainos pokytis buvo nuosaikesnis: vidutinė kaina siekė 0,911 euro už litrą, palyginti su 0,913 euro už litrą ketvirtadienį. Degalinėse SND penktadienio rytą kainavo nuo 0,79 iki 0,999 euro už litrą.

    Kas vyko didmeninėje rinkoje?

    LEA nurodo, kad gegužės 7 dieną didmeninė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,67 euro už litrą, o dyzelino didmeninė kaina siekė 1,81 euro už litrą. Palyginti su gegužės 6 diena, didmeninės kainos mažėjo atitinkamai 0,02 ir 0,03 euro už litrą.

    Toks pokytis dažnai tampa vienu iš signalų, kad mažėjimas gali persikelti ir į mažmeninę rinką, nors galutinei degalinės kainai įtaką daro ir atsargų įsigijimo momentas, konkurencija konkrečiame regione bei logistikos kaštai. Dėl to skirtingose vietovėse kainos gali skirtis reikšmingai net ir tą pačią dieną.

    Naftos kaina ir jos įtaka

    Agentūra taip pat pateikia orientyrą pasaulinėje rinkoje: gegužės 7 dieną „Brent“ naftos kaina siekė 101,06 JAV dolerio už barelį. Perskaičiavus pagal apytikslį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 93 eurus už barelį.

    „Brent“ kainos svyravimai paprastai veikia degalų kainodarą su tam tikru laiko vėlavimu, tačiau ne visada vienodai, nes galutinę kainą lemia ir perdirbimo maržos, sezoninė paklausa bei regioniniai tiekimo grandinių sutrikimai. Todėl vienos dienos naftos pokytis nebūtinai iš karto atsispindi degalinėse.

    Atnaujinta LEA stebėsenos platforma

    LEA primena, kad degalų kainų informaciją agentūrai teikia pačios degalais prekiaujančios įmonės, o už jos tikslumą atsako duomenis pateikusios įmonės. Gegužės 7 dieną kainas pateikė 77 įmonės, valdančios 766 degalines.

    Siekiant didinti duomenų prieinamumą, LEA atnaujino interaktyvią degalų kainų stebėsenos platformą. Joje kainų pasiskirstymas atvaizduojamas interaktyviuose žemėlapiuose ne tik dyzelinui, bet ir 95 markės benzinui bei SND, taip pat atsirado galimybė patogiau sekti kainų tendencijas pasirinktame laikotarpyje.