Tag: Degalų kainos

  • Naujos maksimalios degalų kainos Lenkijoje: nuo penktadienio benzinas ir dyzelinas pigesni

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas, kurios įsigalioja nuo penktadienio. Pagal nustatytas ribas, visi pagrindiniai degalų tipai turėtų kainuoti mažiau nei ketvirtadienį, todėl vairuotojai degalinėse teoriškai turėtų pamatyti nedidelį palengvėjimą.

    Skelbiama, kad didžiausia 95 markės benzino kaina nustatyta apie 1,51 euro už litrą, 98 markės benzino – apie 1,68 euro už litrą, o dyzelino – apie 1,84 euro už litrą. Šios sumos perskaičiuotos į eurus apytiksliai pagal įprastą zlotų ir euro kursą, todėl realūs skirtumai gali nežymiai kisti.

    Tokios kainų lubos yra dalis programos, kuria siekiama riboti degalų brangimą ir sušvelninti infliacijos poveikį gyventojų išlaidoms. Mechanizmas remiasi ne tik kainų ribojimu, bet ir laikinais mokesčių sprendimais, kurie trumpuoju laikotarpiu mažina galutinę kainą vartotojui.

    Kas laukia toliau?

    Ministerija taip pat nurodo, kad kitas pranešimas dėl naujų maksimalių kainų turėtų būti skelbiamas spalio 23 dieną. Jame planuojama nustatyti ribas savaitgaliui ir artimiausioms dienoms, kad kainų reguliavimas būtų pritaikomas pagal rinkos situaciją.

    Šis modelis reiškia, kad kainų lubos gali būti koreguojamos dažnai, todėl vairuotojams verta sekti oficialius atnaujinimus. Praktikoje galutinė kaina degalinėse gali skirtis priklausomai nuo vietovės, konkurencijos ir tiekimo sąlygų, tačiau maksimalios ribos nustato viršutinę ribą.

    Kontrolė ir sankcijos

    Už nustatytų maksimalių kainų nesilaikymą numatytos reikšmingos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už pažeidimus gali siekti iki maždaug 230 000 eurų, tad reguliavimo laikymasis degalinių operatoriams tampa ne tik reputacijos, bet ir didelės finansinės rizikos klausimu.

    Valdžios institucijos tokiomis priemonėmis siekia užtikrinti, kad kainų ribojimas nebūtų vien deklaracija. Kartu tai kelia diskusijų dėl ilgalaikio poveikio rinkai: dažnas kainų reguliavimas gali keisti tiekėjų elgseną ir degalų prieinamumą, jei rinkos kaina priartėja prie nustatytų lubų.

    Vartotojams tai signalas, kad artimiausiomis dienomis degalų sąnaudos turėtų mažėti, tačiau tendencijos išlikimas priklausys nuo naftos kainų, valiutų kursų ir sprendimų dėl mokesčių. Lenkijos sprendimai tradiciškai stebimi ir kaimyninėse rinkose, nes kainų skirtumai regione tiesiogiai veikia tarpvalstybinį degalų pirkimą.

  • Degalų kainos vėl keičiasi: benzinas pinga, dyzelinas brangsta – kiek mokėsime ketvirtadienį

    Vairuotojams ketvirtadienį žadama nedidelė atokvėpio akimirka prie benzino kolonėlių, tačiau dyzelinių automobilių savininkams naujienos prastesnės. Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios taikomos visoje Lenkijoje. Pagal jas benzinas atpinga, o dyzelinas brangsta.

    Skelbiama, kad populiariausio 95 markės benzino maksimalus įkainis mažėja 0,07 zloto už litrą, o 98 markės benzino – 0,06 zloto. Tuo metu dyzelino maksimali kaina kyla 0,04 zloto už litrą. Tai reiškia, kad kainų kryptys išsiskiria, nors pokyčiai ir nėra dideli.

    Konvertuotos kainos eurais

    Konvertuojant į eurus pagal tipinį kursą, 95 markės benzino viršutinė riba siekia apie 1,53 euro už litrą, o 98 markės benzino – apie 1,70 euro už litrą. Dyzelino maksimali kaina atitinka maždaug 1,85 euro už litrą. Konkreti suma degalinėje gali skirtis, tačiau nustatomos būtent lubos.

    Palyginti su ankstesne diena, 95 markės benzino pokytis sudaro apie 0,02 euro mažiau už litrą, o dyzelinas pabrangsta maždaug 0,01 euro. Vairuotojui, pilančiam 50 litrų, tai reikštų maždaug 1 euro sutaupymą renkantis 95 markės benziną, o dyzelino atveju – apie 0,50 euro didesnes išlaidas.

    Kodėl dyzelinas brangsta?

    Degalų kainų svyravimai dažniausiai siejami su naftos kaina tarptautinėse rinkose, perdirbimo maržomis ir logistikos kaštais. Dyzelino kainai papildomai įtaką daro sezoniškumas, nes šis kuras plačiai naudojamas krovinių vežime ir žemės ūkyje, todėl paklausos pokyčiai gali greičiau atsispindėti kainose.

    Prie kainų dinamikos prisideda ir mokesčių politika, valstybės taikomos laikinos apsaugos priemonės bei rinkos lūkesčiai. Net ir nedidelis didmeninių kainų pasikeitimas gali būti matomas degalinėse, ypač kai reguliavimas nustato kainų lubas ir rinka prie jų prisitaiko.

    Kada spręsis dėl tęstinumo?

    Pagal Lenkijoje taikomą schemą maksimalios degalų kainos siejamos su laikina vartotojų apsaugos programa, kuri šiuo metu numatyta iki 2026 metų pabaigos. Vyriausybė kol kas nėra galutinai apsisprendusi, ar panašios priemonės bus tęsiamos ir 2027 metais, o sprendimai paprastai siejami su situacija naftos ir degalų rinkoje.

    Finansų ministerija yra nurodžiusi, kad aiškesni signalai dėl tolimesnio reguliavimo paprastai pasirodo metų pabaigoje, vertinant biudžeto galimybes ir kainų aplinką. Kol kas vairuotojams tenka sekti kasdienius ar kassavaitinius atnaujinimus ir planuoti išlaidas pagal nustatytas ribas.

  • Degalai Lenkijoje pinga, bet ne visiems: valdžios CPN paketas mažina benzino ir dyzelino kainas, LPG brangsta

    Lenkijoje spalio antroje pusėje degalų kainos stotyse pastebimai keitėsi: benzinas ir dyzelinas atpigo, tačiau LPG toliau brangsta. Naujausiose rinkos apžvalgose pabrėžiama, kad kainų kritimas siejamas su vadinamuoju CPN paketu, kuris taikomas ne visoms degalų rūšims.

    Pagal rinkos stebėseną vidutinė benzino E10 kaina šiuo laikotarpiu siekė apie 1,56 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,85 euro už litrą. Tuo metu LPG vidutiniškai kainavo apie 0,79 euro už litrą ir per savaitę pabrango maždaug 0,04 euro, taip pasiekdamas aukščiausią lygį nuo rugsėjo.

    Kodėl kainos krenta nevienodai?

    CPN paketas Lenkijoje siejamas su mokestiniais ir reguliaciniais sprendimais, skirtais sumažinti pagrindinių degalų kainų spaudimą vairuotojams ir verslui. Praktikoje tai reiškia, kad daugiausia naudos gauna benzino ir dyzelino pirkėjai, o autogazui ta pati logika kol kas netaikoma.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad LPG kainas labiau veikia sezoniniai svyravimai ir tiekimo grandinės pokyčiai, nes šios rūšies degalai palikti labiau rinkos savireguliacijai. Dėl to susidaro situacija, kai vieni vairuotojai akivaizdžiai sutaupo, o kiti – ypač naudojantys autogazą – už tą patį atstumą moka daugiau.

    Regioniniai skirtumai: kur pigiau, kur brangiau?

    Skirtumai tarp Lenkijos regionų išlieka ryškūs: kai kur benzinas kainavo apie 1,56 euro už litrą, o kituose regionuose kaina artėjo prie 1,58 euro. Dyzelino kainos taip pat skyrėsi nedaug, tačiau aukščiausi lygiai fiksuoti regionuose, kur logistikos kaštai ir paklausa tradiciškai didesni.

    LPG kainų „žemėlapis“ dar nevienodesnis: pigesni pasiūlymai fiksuojami dalyje vakarų ir šiaurės regionų, o brangiausia autogazas kainavo pietvakariuose, kur vidurkis siekė apie 0,84 euro už litrą. Vairuotojams tai reiškia, kad reali mėnesio sąskaita priklauso ne tik nuo pasirinkto kuro, bet ir nuo to, kurioje vaivadijoje tenka dažniausiai piltis degalus.

    Ar valdžia svarstys plėsti paketą?

    Diskusijos dėl to, ar į CPN paketą reikėtų įtraukti ir LPG, Lenkijoje tęsiasi, tačiau pastarosiomis dienomis signalai iš valdžios – aiškūs. Energetikos ministras Miłosz Motyka viešai patvirtino, kad šiuo metu plėsti priemonių autogazui neketinama.

    „Šioje srityje neplanuojame intervencijos. Neplanuojame plėsti šio paketo“, – sakė Miłosz Motyka.

    Rinkos dalyviai tuo pat metu įspėja, kad jei autogazo kainų kilimas užsitęs, daliai vairuotojų buvusi LPG ekonominė nauda gali sumažėti. Tai ypač aktualu rudens ir žiemos sezonu, kai energijos išteklių paklausa regione paprastai išauga, o kainų šuoliai persiduoda ir į mažmeninę degalų rinką.

  • JK infliacija šoktelėjo iki 3,5 proc.: degalai brangsta, o Anglijos bankui spaudimas kelti palūkanas

    JK infliacija šoktelėjo iki 3,5 proc.: degalai brangsta, o Anglijos bankui spaudimas kelti palūkanas

    Jungtinėje Karalystėje metinė vartotojų kainų infliacija 2026 metų rugsėjo mėnesį pakilo iki 3,5 proc. ir buvo didesnė, nei tikėjosi rinka. Tai aukščiausias lygis nuo 2025 metų spalio, skelbia šalies statistikos tarnyba ONS.

    Per mėnesį vartotojų kainos ūgtelėjo 0,4 proc., po 0,5 proc. augimo rugpjūtį. Kartu didėjo ir vadinamoji bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos bei maisto kainų svyravimų: ji pakilo iki 2,8 proc. nuo 2,6 proc.

    Kainas aukštyn stūmė degalai

    Didžiausią įtaką rugsėjo infliacijos šuoliui padarė transporto segmentas, pirmiausia motoriniai degalai. ONS duomenimis, transporto kainos per metus pakilo 6,6 proc., kai mėnesiu anksčiau metinis augimas siekė 4,6 proc.

    Dyzelino kainos rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų liepos, o degalų brangimą skatino geopolitinė įtampa ir naftos rinkos nervingumas. Dėl to infliacijos spaudimas vėl tapo akivaizdžiai jaučiamas kasdienėse išlaidose.

    Paslaugų infliacija paspartėjo iki 3,7 proc., o būsto ir su namų ūkiu susijusių paslaugų kainos per metus augo 5,3 proc. Ryšių paslaugos brango 5,8 proc., kai maisto infliacija nepakito ir siekė 1,3 proc.

    Rinkos ruošiasi palūkanų kėlimui

    Auganti infliacija didina spaudimą Anglijos bankui, kurio tikslas yra 2 proc. infliacija. Rinkoje stiprėja lūkestis, kad 2026 metų lapkričio 5 dieną per posėdį palūkanos gali būti padidintos, o tai būtų pirmas kėlimas nuo 2023 metų.

    „Energijos kainų lubos spalį pakilo nežymiai, tačiau namų ūkiai jau ruošiasi didesniam šuoliui kitų metų pradžioje“, – sakė „AJ Bell“ finansų analizės vadovas Danni Hewson.

    „Žinojimas, kad artimiausiais mėnesiais finansuoti kasdienį gyvenimą bus vis sunkiau, smogs vartotojų pasitikėjimui“, – sakė D. Hewson.

    Šiuo metu Anglijos banko bazinė palūkanų norma siekia 3,75 proc., todėl net ir nedidelis kėlimas reikštų brangesnes paskolas, jautresnį būsto rinkos finansavimą ir didesnę palūkanų naštą daliai verslų.

    Skolinimasis auga, skola perkopė 3,57 trilijono eurų

    ONS taip pat paskelbė, kad 2026 metų rugsėjį viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis sudarė apie 29,2 mlrd. eurų. Tai maždaug 2,1 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus ir daugiau, nei prognozavo rinka.

    Tarnyba pabrėžė, kad išlaidos, įskaitant didesnes skolos aptarnavimo sąnaudas, augo sparčiau nei valstybės pajamos, o dalį skirtumo didino infliacijos poveikis. Brangstant skolinimuisi rinkose, biudžetui tenkanti palūkanų našta tampa vis reikšmingesnė.

    Per 2026 metų balandžio–rugsėjo laikotarpį JK skolinimasis pasiekė apie 116,5 mlrd. eurų, tai atitinka 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto ši suma išliko didesnė nei Biudžeto atsakomybės biuro prognozė.

    Viešojo sektoriaus grynoji skola rugsėjo pabaigoje, pirminiais vertinimais, pirmą kartą perkopė 3,57 trilijono eurų ribą. Kaip ekonomikos dalis skola siekė 94 proc. bendrojo vidaus produkto ir buvo kiek mažesnė nei prieš metus.

    Šis fonas ypač svarbus artėjant JK Vyriausybės rudeniniam biudžetui, kurį planuojama pristatyti 2026 metų spalio 28 dieną. Tikimasi, kad jame bus ieškoma sprendimų dėl pragyvenimo kaštų spaudimo, kartu bandant suvaldyti skolos aptarnavimo išlaidas.

  • Lenkijoje skelbiamas pigesnis kuras: nuo antradienio mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti antradienį. Pagal nustatytas ribas, vairuotojams degalinėse žadamas kiek mažesnis benzino ir dyzelino įkainis nei savaitgalį ir pirmadienį.

    Nuo antradienio litro benzino 95 kaina negalės viršyti apie 1,56 euro, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,83 euro. Palyginimui, pirmadienį ir savaitgalį leistinos lubos buvo didesnės: atitinkamai apie 1,58 euro, 1,77 euro ir 1,84 euro už litrą.

    Maksimalių kainų mechanizmas yra dalis vyriausybės priemonių, kuriomis siekiama stabdyti degalų brangimą ir sumažinti kasdienes vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi laikinais mokestinių komponentų pakeitimais, o maksimalios kainos atnaujinamos atskirais ministerijos pranešimais.

    Už nustatytų kainų ribų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už maksimalios kainos viršijimą gali siekti iki maždaug 230 000 eurų.

    Kartu su kainų lubomis taikomos ir platesnės fiskalinės priemonės: laikinas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, kurio finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, uždirbančioms vadinamuosius viršpelnius. Šios priemonės pristatomos kaip laikinos, o jų tęstinumas priklauso nuo energijos išteklių kainų bei biudžeto galimybių.

    Nors maksimalios kainos nustato viršutinę ribą, faktinės kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, priklausomai nuo konkurencijos bei tiekimo sąlygų. Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis kainų pokyčiai gali būti matomi ne tik dėl lubų sumažinimo, bet ir dėl skirtingos degalinių kainodaros.

  • ES svarsto ETS2 atidėjimą: Lenkija ir Italija buria koaliciją, sprendimas svarbus ir gyventojams

    Europos Vadovų Taryboje vėl iškilo klausimas, ar nereikėtų koreguoti antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalies, vadinamos ETS2. Nors pagrindinis dėmesys šiuo metu sutelktas į esamos EU ETS sistemos reformą, politinis spaudimas dėl galimų sąskaitų gyventojams grąžino ETS2 į darbotvarkę.

    EU ETS jau dabar apima elektros ir šilumos gamybą, daug taršius pramonės sektorius bei aviaciją. Europos Komisijos siūlomos korekcijos siejamos su energijos kainų mažinimu, didesniu sistemos nuspėjamumu ir paskatomis investuoti į mažesnę taršą.

    Kas yra ETS2 ir kodėl kelia įtampą?

    ETS2 numato anglies dioksido kainos signalą perkelti ir į sektorius, kurie iki šiol nebuvo apimti pagrindinės sistemos: kelių transportą ir pastatų šildymą. Praktikoje tai reikštų, kad į galutinę degalų ir šildymo kainą būtų įskaičiuojama papildoma išlaidų dalis, susijusi su išmetamu anglies dioksidu.

    Būtent šis poveikis buitiniams vartotojams ir kelia didžiausią politinę riziką, ypač šalyse, kuriose jautriai reaguojama į energijos ir degalų kainų šuolius. Nors ES numato apsaugos mechanizmus ir paramą pažeidžiamiems namų ūkiams, dalis sostinių baiminasi, kad realus kainų efektas vis tiek taps stipriu socialinės įtampos katalizatoriumi.

    Ko siekia Lenkija ir Italija?

    Lenkija ir Italija kartu su Čekija, Slovakija ir Vengrija ėmė formuoti poziciją, kad ETS2 įsigaliojimą reikėtų atidėti arba keisti jo modelį. Tarp svarstomų krypčių minima galimybė paversti sistemą lankstesne, o jos startą nukelti dar vėliau.

    ETS2 įgyvendinimas jau buvo kartą atidėtas: vietoje 2027 metų numatyta pradžia 2028 metais. Dabar, artėjant rinkimų ciklams kai kuriose ES valstybėse, atsiranda papildomas motyvas neatverti naujos fronto linijos dėl kasdienių išlaidų, kurias aiškiai pajustų rinkėjai.

    Ką signalizuoja Europos Vadovų Taryba?

    Europos Vadovų Tarybos išvadose akcentuotas siekis, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų nuspėjama, o jos poveikis energijos kainoms būtų sušvelnintas. Taip pat pabrėžta būtinybė mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, spartinant elektrifikaciją ir plėtojant mažai taršius energijos šaltinius.

    „Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją atnaujinti visų ETS2 poveikių vertinimą, ypač dėl jo konstrukcijos ir apsaugos mechanizmų“, – sakoma oficialioje formuluotėje.

    Toks įrašas pats savaime dar nereiškia sprendimo atidėti ar perrašyti ETS2, tačiau jis rodo, kad politinė diskusija grįžo į aukščiausią lygmenį. Praktikoje tai gali reikšti naują derybų etapą, kuriame dalis valstybių bandys išsiderėti papildomas išimtis, saugiklius ar vėlesnę įsigaliojimo datą.

    Svarbu ir tai, kad EU ETS sistema laikoma vienu pagrindinių ES klimato politikos instrumentų, nes ji sukuria rinkos kainos signalą taršai ir taip skatina investicijas bei inovacijas. Dėl to dalis šalių, ypač jau daug investavusių į dekarbonizaciją, skeptiškai vertina pernelyg didelį švelninimą, argumentuodamos, kad tai iškreiptų konkurenciją.

    Artimiausiais mėnesiais sprendimai dėl ETS ir ETS2 priklausys nuo Komisijos siūlymų, Tarybos pozicijų ir politinių kompromisų paieškos. Gyventojams ir verslui tai aktualu dėl paprastos priežasties: kuo greičiau ir kokiomis sąlygomis bus taikomas ETS2, tuo tiesesnis gali būti jo poveikis degalų ir šildymo sąskaitoms.

  • Degalai Lenkijoje pigs dar labiau: skelbiamos maksimalios kainos savaitgaliui ir pirmadieniui

    Lenkijos energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų galioti nuo šeštadienio iki pirmadienio. Pagal penktadienį paviešintą pranešimą, nustatytos ribos yra žemesnės nei galiojusios penktadienį, todėl vairuotojai degalinėse turėtų mokėti mažiau.

    Nurodoma, kad benzino 95 litro kaina neturėtų viršyti maždaug 1,54 euro, benzino 98 litro kaina siektų iki 1,72 euro, o dyzelino litras kainuotų ne daugiau kaip apie 1,79 euro. Lyginant su penktadienio ribomis, pokyčiai nedideli, tačiau kryptis aiški: maksimalios kainos mažėja.

    Maksimalių kainų modelis yra viena iš platesnio paketo, kuriuo siekiama pristabdyti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Kartu numatytos ir griežtos sankcijos už nustatytų ribų nepaisymą: bauda gali siekti iki maždaug 224 000 eurų.

    Kaip veikia kainų ribojimas?

    Skelbiama, kad kainų ribojimas derinamas su mokestiniais sprendimais ir papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus iš skystųjų degalų. Numatyta, kad vadinamasis 60 proc. mokestis būtų taikomas viršpelniui, gautam per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Taip pat pranešama, kad kainų mažinimo priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas būtent šio mokesčio įplaukomis. Pagal viešai pristatytas prielaidas, visas priemonių paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o bendra jo vertė siektų apie 1 120 000 000 eurų.

    Kada laukti kito sprendimo?

    Ministerija nurodo, kad kitas pranešimas dėl maksimalios kainos ribos turėtų būti skelbiamas spalio 19 dieną. Jame būtų nustatytos kainos, kurios įsigaliotų nuo antradienio, todėl rinkos dalyviai ir vairuotojai artimiausiomis dienomis gali tikėtis naujų atnaujinimų.

    Ankstesnės programos versijos Lenkijoje buvo įgyvendinamos etapais, o priemonės kito priklausomai nuo situacijos naftos rinkoje ir politinių sprendimų dėl mokesčių. Šįkart akcentuojama, kad maksimalios kainos ir mokestinės priemonės yra tarpusavyje susietos, siekiant ilgiau išlaikyti mažesnes degalų kainas.

  • IEA didins naftos išleidimą iš atsargų: viršys 400 mln. barelių, bet JAV to nelaiko pakankamu

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pranešė, kad bendras į rinką išleidžiamų naftos ir degalų atsargų kiekis viršys anksčiau sutartą 400 mln. barelių ribą. Šis sprendimas priimtas reaguojant į geopolitinę įtampą ir siekiant stabilizuoti energijos kainas pasaulio rinkose.

    Pasak IEA, dalis šalių narių jau išleido daugiau atsargų, nei buvo įsipareigojusios, o kitos ketina padidinti apimtis artimiausiu metu. Iki šiol, agentūros duomenimis, jau buvo išleista apie 330 mln. barelių, o likusį kiekį šalys sieks pateikti į rinką laiku, atsižvelgdamos į nacionalines procedūras.

    Tarp planuojamų papildomų kiekių išskiriamas ir dyzelinas, kurio pasaulinė pasiūla jautriai reaguoja į logistikos trikdžius bei perdirbimo pajėgumų ribas. IEA nurodo, kad įsipareigojimuose numatyta daugiau nei 20 mln. barelių dyzelino atsargų, kurias ketinama išleisti kuo greičiau.

    Dyzelinas ir perdirbimas tampa lemiami

    IEA valdančioji taryba taip pat paragino šalis, turinčias pakankamus gavybos ir perdirbimo pajėgumus, didinti tiek žaliavinės naftos, tiek jau perdirbtų produktų pasiūlą. Praktikoje tai reiškia, kad vien atsargų išleidimas ne visada išsprendžia problemą, jei trūksta galimybių greitai pagaminti paklausiausių degalų rūšių.

    Degalų kainas gali kelti ne tik žaliavos stygius, bet ir vadinamieji „siaurieji kakleliai“ perdirbimo grandinėje: kai naftos yra, tačiau rinkai stinga konkrečių produktų, ypač dyzelino. Dėl to IEA komunikatuose akcentuojama, kad svarbu ne vien barelių skaičius, bet ir tai, kokios rūšies produktai pasiekia vartotojus.

    JAV signalas sąjungininkams

    Vis dėlto JAV, remiantis viešai skelbta agentūrų informacija, sąjungininkams perdavė žinią, kad dabartiniai planai, jų vertinimu, gali nepakakti kainų augimui sustabdyti. JAV pozicija grindžiama tuo, kad rinkos dalyviai įkainoja ne tik faktinius kiekius, bet ir lūkesčius dėl tolesnės pasiūlos bei galimų tiekimo sutrikimų.

    „Dabartinis išleidimo planas gali būti per silpnas, kad sustabdytų kainų kilimą“, – sakė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad JAV neformaliai rėmė idėją įsipareigoti išleisti dar bent 100 mln. barelių. Toks signalas svarbus ir dėl kainų psichologijos: kai rinka mato aiškų papildomos pasiūlos „užnugarį“, mažėja spekuliacinė įtampa, tačiau tam reikia pakankamai didelio ir greito masto sprendimų.

    IEA pabrėžia, kad šalys narės išlieka pasirengusios prireikus imtis papildomų veiksmų, jei situacija pasaulio energijos rinkose pablogėtų. Tuo pat metu investuotojų ir vartotojų akys krypsta į tai, ar atsargų išleidimas bus lydimas realaus perdirbtų degalų pasiūlos didinimo, nes būtent tai dažnai tiesiogiai veikia kainas degalinėse.

  • Ūkininkai Seime privers ministrą aiškintis: skelbia 20 mln. eurų, bet daliai ūkių – nulis

    Seime numatytoje žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencijoje žadama pristatyti beveik 20 mln. eurų paramos paketą ūkininkams, kurį lėmė pabrangę degalai ir trąšos. Taip pat turėtų būti aptartas 320 mln. eurų tiesioginių išmokų mokėjimas ir jo grafikas.

    Į renginį ketina atvykti ir kelių ūkininkų organizacijų atstovai, kurie planuoja ministrui užduoti klausimus tiesiogiai. Jų teigimu, skelbiami milijonai neatsako į svarbiausią problemą – dalis ūkių pagal pasirinktą paramos modelį gali likti be jokios kompensacijos.

    Kam parama nepasiekia?

    Didžiausią nerimą kelia nederlingų žemių, pievų ir ganyklų ūkių padėtis, ypač regionuose, kur gyvulininkystė remiasi natūraliomis pievomis. Organizacijų teigimu, pagal pristatytą schemą už ganyklas kai kurie ūkiai negaus nė euro, nors sąnaudos dėl brangusių degalų išaugo visiems.

    Ūkininkai pabrėžia, kad gyvulių ganymas pievose nereiškia, jog pašarai žiemai atsiranda be kaštų. Šienavimas, presavimas ir pašarų išvežimas reikalauja technikos bei degalų, todėl augančios kuro kainos labiausiai smogia mažesniems ir mažiau našiose žemėse dirbantiems ūkiams.

    „Mums svarbiausias klausimas paprastas: kodėl vieniems numatomos kompensacijos, o kiti paliekami be pagalbos, nors degalai ir trąšos brangsta visiems“, – sako ūkininkų organizacijų atstovai.

    Trąšų ir degalų šokas dar nedingęs

    Pastaraisiais metais trąšų kainas stipriai veikė energetikos svyravimai, ypač gamtinių dujų rinka, nuo kurios priklauso azotinių trąšų gamyba. Degalų kainas ūkiuose didina ne tik pasaulinės naftos kainos, bet ir sezoniškumas, kai darbymetis sutampa su didžiausiu dyzelino poreikiu.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokio tipo kompensacijų schemos turi būti aiškios ir administruojamos taip, kad neatsirastų „baltų dėmių“ atskiroms ūkininkavimo kryptims. Priešingu atveju parama gali iškreipti konkurenciją ir paspartinti smulkesnių ūkių pasitraukimą, ypač gyvulininkystės regionuose.

    ES darbotvarkė ir spaudimas dėl dialogo

    Ūkininkų atstovai kelia ir platesnį klausimą dėl Lietuvos pasirengimo darbui Europos Sąjungos lygmeniu, kai svarstomi būsimos žemės ūkio politikos prioritetai. Pasak jų, Lietuvai svarbu turėti aiškią poziciją dėl paramos paskirstymo, šeimos ūkių gyvybingumo ir regionų išlaikymo.

    Organizacijos tvirtina, kad vien pažadai nebeužtenka, o ministerijai būtinas reguliarius susitikimus užtikrinantis dialogas su sektoriumi. Jos akcentuoja, kad sprendimai turi būti paremti realiomis sąnaudomis ir skirtingų ūkininkavimo modelių specifika, o ne vien lengviausiai administruojamais kriterijais.

    Į spaudos konferenciją ketina atvykti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovai. Jie tikisi išgirsti, ar parama bus koreguojama taip, kad pasiektų ir tuos ūkius, kuriems ūkininkauti sudėtingiausia.

  • Prieš savaitgalį Lenkijoje mažėja degalų kainų lubos: 95 benzinas krenta žemiau 1,60 euro

    Lenkijoje prieš savaitgalį skelbiamos mažesnės maksimalios degalų kainos degalinėse. Energetikos ministras pranešė, kad 95 markės benzino litras penktadienį negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,60 euro, o dyzelino litras apie 1,85 euro.

    Palyginti su ketvirtadieniu, nustatytos lubos nuleistos visoms pagrindinėms degalų rūšims. Anksčiau 95 benzino riba siekė apie 1,61 euro už litrą, 98 benzino apie 1,80 euro, o dyzelino apie 1,85 euro.

    Kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas spalio 16 dieną ir apims šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį. Tai reiškia, kad kainų lubos artimiausiomis dienomis gali keistis pagal atnaujintus Vyriausybės sprendimus.

    Kaip veikia kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų nustatymas yra platesnio paketo dalis, kurio tikslas mažinti staigių kainų šuolių riziką ir riboti vairuotojų išlaidas. Ši schema siejama su laikinais mokesčių sprendimais ir papildomu apmokestinimu, taikomu įmonėms, kurios gauna išskirtinai didelį pelną iš prekybos degalais.

    Pagal paskelbtą modelį, numatytas 60 proc. mokestis nuo vadinamųjų perteklinių pelnų, gautų per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu virš istorinės 2025 metų maržos, papildomai ją padidinant 20 proc.

    Teisės aktuose taip pat numatyti saugikliai: referencinė marža negali būti mažesnė nei 2 proc., o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, bendras mokesčio dydis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynųjų pajamų. Šios nuostatos turėtų mažinti riziką, kad papildomas apmokestinimas taps neproporcinga našta skirtingiems rinkos dalyviams.

    Kiek tai kainuotų ir kokios sankcijos numatytos?

    Lenkijos Vyriausybės skaičiavimais, visas degalų kainų mažinimo paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo bendra kaina siektų apie 1,2 mlrd. eurų. Finansavimas planuojamas iš papildomo mokesčio degalų įmonėms ir kitų fiskalinių priemonių.

    Numatyta ir kontrolės dalis: už maksimalios kainos nesilaikymą gresia iki maždaug 225 000 eurų siekianti bauda. Taip siekiama užtikrinti, kad kainų ribojimas veiktų realiai, o ne liktų tik deklaracija.

    Praktikoje vairuotojams svarbiausia tai, kad oficialiai nustatytos lubos signalizuoja mažesnę leistiną kainą degalinėse, tačiau galutinė kaina gali priklausyti ir nuo konkretaus tinklo, vietos bei konkurencijos. Kainų ribojimo efektyvumą dažniausiai lemia tai, kaip greitai sprendimai persiduoda į realias kainas ir kiek griežtai vykdoma priežiūra.