CP v2

Tag: Dekarbonizacija

  • Naujas PFR vadovas įvardijo prioritetus: investicijos, kapitalo rinka ir dėmesys mažiesiems reaktoriams

    Lenkijos plėtros fondas (PFR) pristatė artimiausių ketvirčių strategines kryptis, kurias įvardijo naujai paskirtas vadovas Mikołajus Raczyńskis. Pasak jo, institucija atnaujino investicinius pajėgumus ir sieks aktyviau mobilizuoti kapitalą ekonomikos finansavimui.

    PFR vadovo išskirti prioritetai apima tiesiogines investicijas, pagalbą verslui plečiantis užsienyje, privataus kapitalo rinkos stiprinimą ir pažangių projektų akceleravimą. Kartu jis patvirtino, kad fondas vertina galimą įsitraukimą į OSGE projektą, kuris siejamas su mažaisiais branduoliniais reaktoriais.

    Pagrindinės kryptys ir kapitalo pritraukimas

    Anot PFR vadovo, vienas svarbiausių tikslų yra tiesioginės investicijos į projektus, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. Taip pat akcentuojama parama įmonėms, pasiekusioms brandą vidaus rinkoje ir ieškančioms kelių kapitalo plėtrai užsienyje.

    „Norime aktyviai kurti vertę ir padėti įmonėms plėstis į naujas rinkas, nes tai yra viena esminių sąlygų tolesniam Lenkijos ekonomikos augimui“, – sakė Mikołajus Raczyńskis.

    Jis taip pat pabrėžė privataus kapitalo rinkos svarbą, nes be jos sudėtinga užauginti didesnio masto bendroves. PFR teigimu, tikslas yra sudaryti nuoseklią finansavimo grandinę, kad perspektyvūs verslai galėtų lengviau pritraukti lėšų ne tik iš valstybės, bet ir iš privačių šaltinių.

    Dėmesys OSGE ir mažiesiems reaktoriams

    PFR vadovas patvirtino, kad OSGE projektas fondui atrodo reikšmingas platesniame energetikos pertvarkos kontekste. Jo vertinimu, tokios iniciatyvos gali prisidėti prie energetikos dekarbonizacijos, tačiau joms būtinas stabilus ir ilgalaikis finansavimas.

    „Jei PFR dalyvautų šiame projekte, jis turėtų užtikrinti strateginį valstybės saugumą, aiškų rizikų pasidalijimą ir kartu investuotojui patrauklią grąžą“, – sakė Mikołajus Raczyńskis.

    Viešojoje erdvėje anksčiau buvo skelbta, kad vyksta diskusijos dėl PFR vaidmens OSGE projekte, siekiant paspartinti mažųjų reaktorių planus. Kaip nurodyta, pirmojo bloko paleidimo tikslas siejamas su 2032 metais, tačiau tai priklauso nuo reguliacinių sprendimų, finansavimo modelio ir technologinių pasirinkimų.

    PFR valdymo stiprinimas ir WB Electronics

    PFR taip pat planuoja stiprinti vadovų komandą ir aiškiau paskirstyti atsakomybes, numatant papildomą kompetenciją operacinėje srityje. Tai siejama su siekiu efektyvinti kasdienius procesus ir greičiau įgyvendinti strateginius sprendimus.

    Kalbėdamas apie gynybos pramonę, PFR vadovas nurodė, kad fondas remia idėją, jog WB Electronics galėtų svarstyti akcijų platinimą Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Vis dėlto pabrėžta, kad net ir tokiu atveju PFR neplanuoja visiškai pasitraukti iš akcininkų struktūros.

  • Karas Ukrainoje ir brangūs degalai keičia ES žaliąją transformaciją: kas bus su pramone?

    Karas Ukrainoje ir įtampos pasaulinėse naftos bei dujų rinkose Europos Sąjungoje vis dažniau vertinami ne tik kaip kainų, bet ir kaip energetinio saugumo problema. Dėl to žalioji transformacija vis labiau grindžiama argumentu, kad mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių mažina geopolitinę riziką.

    Tuo pat metu pramonė vis garsiau reikalauja, kad ES klimato politika taptų labiau prognozuojama ir suderinta su konkurencingumu. Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (EU ETS) ir anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM) vis dažniau sukasi apie tempą, technologijų kainą ir apsaugą nuo konkurentų už ES ribų.

    Saugumas ir importo kaina

    Lenkijoje vykusioje diskusijoje ministerijos atstovė Katarzyna Wrona atkreipė dėmesį, kad šalis kasmet išleidžia daugiau kaip 23 milijardus eurų iškastinio kuro importui. Jos teigimu, karo patirtis parodė, jog ištekliai gali tapti spaudimo priemone, todėl vien kainos faktorius nebėra pagrindinis.

    „Karas Ukrainoje parodė, kad iškastinio kuro tiekimas gali būti naudojamas kaip karo ir spaudimo priemonė“, – sakė Katarzyna Wrona.

    Ji pabrėžė, kad strateginė kryptis nesikeičia, tačiau svarstoma, kaip koreguoti tempą, kad dekarbonizacija nevirstų pramonės iškėlimu iš Europos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį finansiniams instrumentams, tokiems kaip Modernizavimo fondas, ir realistiškesnį pereinamųjų laikotarpių planavimą.

    ETS neužtenka be pigių technologijų

    Energetikos sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien tik aukšta anglies dioksido kaina nepadarys Europos konkurencingesnės, jei naujos technologijos išliks brangios ir sunkiai prieinamos. Vienas svarbiausių kelių į mažesnes emisijas įvardijamas spartesnis ekonomikos elektrifikavimas, tačiau jis reikalauja didelių tinklų, generacijos ir lankstumo investicijų.

    Diskusijoje priminta, kad ES tikslai numato reikšmingą elektrifikacijos šuolį iki 2040 metų, kai tuo tarpu kai kurios Azijos valstybės jau dabar yra pasiekusios aukštesnį elektrifikacijos lygį. Dėl to ES vis dažniau kalbama ne tik apie griežtesnius reikalavimus senoms technologijoms, bet ir apie paramą tam, kad naujos technologijos taptų pigesnės greičiau nei už ES ribų.

    Pramonė praranda dalį rinkos

    Pramonės atstovai, ypač chemijos sektoriuje, pabrėžė ilgalaikę konkurencingumo eroziją. Diskusijoje cituoti duomenys rodė, kad Europos chemijos pramonės dalis pasaulinėje prekyboje per maždaug du dešimtmečius smuko nuo apie 26,4 proc. iki 12,7 proc., o tai siejama ir su didesnėmis reguliacinėmis bei emisijų sąnaudomis.

    „Vis girdime, kad galima suderinti pramonės konkurencingumą su ETS, bet tada kyla paprastas klausimas: kodėl realybėje taip nėra?“ – sakė Piotr Mikusek.

    Jo argumentas – problema ne vien ETS, o visos reguliavimo sistemos nenuoseklumas, kai skirtingos klimato politikos priemonės persidengia ir siunčia įmonėms prieštaringus signalus. CBAM, kuris turėtų mažinti importo konkurencinį pranašumą, atsirado vėliau nei daugelis pramonės lūkesčių, todėl dalis sektorių teigia praradę laiką investicijoms.

    Neapibrėžtumas stabdo investicijas

    Energetikos bendrovės savo ruožtu įvardija kitą riziką – reguliacinį ir geopolitinį neapibrėžtumą, dėl kurio sunkiau sudaryti dešimtmečiams skirtus investicijų planus. Pabrėžiama, kad net jei bendras ES kursas aiškus, korekcijos dėl tempo ir parametrų gali iš esmės keisti projektų atsiperkamumą.

    Diskusijoje skambėjo ir užsienio investuotojų lūkestis: mažiau biurokratijos, daugiau stabilumo ir aiškesnės paskatos investuoti į švarią energiją bei pramonės dekarbonizaciją. Tai ypač svarbu šalims, kurios siekia pritraukti gamybą ir kartu mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Galiausiai dalis ekspertų primena, kad ETS strateginė logika lieka aktuali, nes Europa neturi struktūrinio pranašumo pigios naftos ar dujų prieigoje. Todėl transformacija, nors ir brangi, vertinama kaip būdas sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir ilgainiui sustiprinti ekonominį atsparumą.

  • Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali prireikti 115 mlrd. eurų – kas laukia kainų

    Lenkijos centralizuotas šilumos ūkis artėja prie esminių investicinių sprendimų: sektoriui teks sparčiai mažinti priklausomybę nuo anglies ir prisitaikyti prie griežtėjančių Europos Sąjungos klimato reikalavimų. Skaičiuojama, kad iki 2040 metų dekarbonizacijai gali prireikti apie 46 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – net apie 115 mlrd. eurų.

    Didžiausia įtampa kyla dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Lenkijos energetikos ministerijos atstovai pabrėžia, kad sunku vienu metu reikalauti milžiniškų investicijų ir didinti šilumos gamintojų naštą dėl taršos leidimų, ypač kai nemaža dalis katilinių vis dar kūrenamos anglimi.

    „Nematyti logikos reikalauti transformacijos investicijų ir kartu apkrauti šilumos ūkį pilnais ES ETS kaštais“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Investicijos ir sąskaitos gyventojams

    Diskusijose dėl šilumos ūkio pertvarkos vis dažniau akcentuojama, kad be paramos mechanizmų galutiniams vartotojams šilumos kainos gali kilti. Investicijos reikalingos ne tik naujiems, mažiau taršiems šilumos gamybos įrenginiams, bet ir tinklų modernizavimui, efektyvumui, vietinių energijos išteklių integracijai.

    Sektoriaus atstovai pažymi, kad didžiosios energetikos grupės paprastai turi daugiau galimybių skolintis ir įgyvendinti didelės apimties projektus. Tačiau mažesnėms, ypač savivaldybių ar regioninėms bendrovėms, dažnai būtinos dotacijos ir tikslinės programos, kad investicijos nevirstų staigiu šilumos tarifo šuoliu.

    „Transformacija yra galimybė visai energetikai, tačiau mažesnėms vietos įmonėms reikia dotacijų, kad vartotojams kainos nekiltų“, – sakė Lenkijos energetikos grupės PGE valdybos viceprezidentas Marcinas Laskowskis.

    ES ETS plėtra ir atliekų deginimas

    Papildomų ginčų kelia planai nuo 2031 metų į ES ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Šilumos ūkio įmonės įspėja, kad tai gali sulėtinti energetinę transformaciją, didinti riziką vietos šilumos tiekimo saugumui ir kelti kainas vartotojams.

    Šilumos gamintojai pabrėžia ir kitą aspektą: centralizuotas šilumos ūkis iš prigimties yra vietinis, todėl sprendimai dažnai turi remtis konkretaus regiono ištekliais bei infrastruktūra. Dėl to, jų teigimu, paramos modeliai turi būti pakankamai lankstūs, kad leistų derinti skirtingus sprendinius, o ne apribotų technologijų pasirinkimą.

    Ekspertai primena, kad šilumos ūkio pertvarka daugelyje Europos šalių siejama su keliais kryptingais tikslais: mažinti iškastinio kuro naudojimą, plėsti atsinaujinančių išteklių ir atliekinių energijos srautų panaudojimą, diegti šilumos siurblius, kogeneraciją ir gerinti pastatų energinį efektyvumą. Nuo to, kaip greitai ir sklandžiai pavyks sutelkti finansavimą, priklausys ir tai, ar pereinamasis laikotarpis gyventojams bus kuo mažiau skausmingas.

  • Gdynėje pradėjo veikti nauja dujinės kogeneracijos sistema: daugiau šilumos ir elektros

    Gdynėje pradėjo veikti nauja dujinės kogeneracijos sistema, kuri vienu metu gamina šilumą ir elektrą. Projektą įgyvendino bendrovė „PGE Energia Ciepła“, tęsianti Gdynės elektrinės šiluminės ūkio pertvarką ir mažinanti anglies naudojimą.

    Naujasis sprendimas sudarytas iš penkių dujomis kūrenamų kogeneracinių agregatų, kurių bendra elektrinė galia siekia 49,9 megavato, o šiluminė apie 49,3 megavato. Tokie įrenginiai ypač vertinami dėl lankstumo, nes gali greitai prisitaikyti prie kintančio šilumos poreikio ir elektros rinkos signalų.

    Išmetimai mažės, patikimumas augs

    Skelbiama, kad investicija pakeičia dalį anglimi kūrenamų šaltinių ir reikšmingai mažina poveikį aplinkai. Įmonės vertinimu, metinė anglies dioksido emisijų mažėjimo apimtis viršija 100 000 tonų.

    Kogeneracija laikoma vienu efektyviausių centralizuoto šilumos tiekimo sprendimų, nes tas pats kuras panaudojamas maksimaliai, kartu gaminant ir šilumą, ir elektrą. Tai aktualu miestams, siekiantiems patikimesnio šilumos tiekimo bei stabilesnių sąnaudų, ypač pereinamuoju laikotarpiu nuo iškastinio kuro.

    Lygiagrečiai statoma biokuro jėgainė

    Šalia naujai paleistų dujinių agregatų Gdynėje toliau statoma biomasės instaliacija, kurios šiluminė galia sieks 30 megavatų. Užbaigus šį etapą, sistemoje turėtų augti atsinaujinančių energijos išteklių dalis, o tai svarbu ir dėl Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo krypties reikalavimų šilumos ūkiui.

    Įmonė taip pat pabrėžia, kad dalis darbų ir tiekimo grandinės sukurta vietos rinkoje, o projekto vietinio turinio dalis siekė 68 proc. Tokie rodikliai dažnai siejami su didesne eksploatacijos ir priežiūros kompetencija regione bei trumpesnėmis tiekimo grandinėmis.

    Kiek kainavo ir kas planuojama toliau

    Bendra elektrinėje įgyvendinamų investicijų vertė siekia apie 123 000 000 eurų. Dujinės kogeneracijos agregatų kompleksas su infrastruktūra kainavo apie 78 000 000 eurų, dujotiekio dalis apie 9 000 000 eurų, o šiuo metu statoma biomasės instaliacija apie 35 000 000 eurų.

    Planuojama, kad modernizacija nesibaigs vien šiais projektais. Tarp kitų svarstomų sprendimų minimi elektrodiniai katilai, papildoma dujinė kogeneracija ir šilumos akumuliatorius, kurie leistų sistemai geriau integruotis su elektros rinka ir efektyviau balansuoti šilumos gamybą.

  • Rzeszove plečiama atliekų deginimo jėgainė: daugiau šilumos ir elektros, anglis jau nebegrįš

    Rzeszove pradėta eksploatuoti antroji atliekų terminio apdorojimo su energijos atgavimu linija, kuri leis iš komunalinių atliekų pagaminti daugiau šilumos ir elektros. Projektą įgyvendino PGE Energia Ciepła, o po plėtros įrenginio pajėgumai išaugo iki 180 000 tonų atliekų per metus.

    Į naują liniją investuota daugiau kaip 362 mln. zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų. Skaičiuojama, kad papildomas atliekų kiekis, kurio neįmanoma perdirbti, bus paverčiamas šiluma miesto centralizuotai šilumos tiekimo sistemai ir elektra.

    Naujoji technologinė linija turi 7,6 megavato elektros ir 16,8 megavato šilumos galią. Papildomai numatytas šilumos atgavimas iš dūmų kondensacijos, kuris suteikia dar mažiausiai 3,46 megavato šilumos galios.

    Kaip keičiasi Rzeszovo šilumos ūkis

    Pasak bendrovės, Rzeszovo kogeneracinė jėgainė šiandien šiluma aprūpina apie 65 proc. miesto gyventojų. PGE pabrėžia, kad šiluma šiame objekte jau gaminama be anglies, pasitelkiant dujas ir komunalines atliekas.

    Įmonės teigimu, ne šildymo sezono metu šilumos iš atliekų pakanka miestui tiekti karštą vandenį. Plėtra taip pat siejama su didesniu sistemos stabilumu, nes regionas mažiau priklausys nuo išorinių atliekų tvarkymo pajėgumų.

    Atliekos, kurių neįmanoma perdirbti

    Į įrenginį patenka komunalinės atliekos, kurios po rūšiavimo ir perdirbimo procesų nebegali būti panaudotos pakartotinai. Toks sprendimas mažina sąvartynų poreikį ir atitinka žiedinės ekonomikos kryptį, kuri vis griežčiau įtvirtinama Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikoje.

    PGE atkreipia dėmesį, kad tokie įrenginiai turi atitikti gerokai griežtesnius emisijų reikalavimus nei anglimi kūrenami katilai. Pateikiama, jog leistina kietųjų dalelių emisija yra dvidešimt kartų mažesnė, o sieros oksidų riba siekia 30 miligramų kubiniam metrui vietoje 1 100 miligramų kubiniam metrui.

    Pirmoji linija Rzeszove veikia nuo 2018 metų ir gali apdoroti 100 000 tonų atliekų per metus. Per pirmuosius penkerius metus ji apdorojo beveik 400 000 tonų atliekų, taip pat buvo atgauta per 4 000 tonų juodojo metalo laužo ir per 400 tonų spalvotųjų metalų.

    Investicijos ir ilgalaikiai planai

    Sutartis su rangovų konsorciumu PORR S.A. ir TM.E. S.p.A. Termomeccanica Ecologia buvo pasirašyta 2022 metais gegužę, o kertinis akmuo įmūrytas tų pačių metų liepą. Intensyviausiu statybų laikotarpiu objekte dirbo apie 450 žmonių.

    PGE nurodo, kad 2018–2024 metais į dekarbonizacijos investicijas skyrė apie 3,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 840 mln. eurų. Bendrovė planuoja atsisakyti anglies šilumos gamyboje iki 2030 metų, o 2035 metais apie 70 proc. šilumos ketina gaminti iš dujų, apie 20 proc. iš elektros energijos, o apie 10 proc. iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekų.

    „PGE grupėje, kuri įgyvendina plačią dekarbonizacijos programą, vis aiškiau matomas požiūris į kontraktus ir bendradarbiavimą su tiekėjais: investicija vertinama ne vien pagal kainą ir terminus, bet ir pagal tai, kokia vertė sukuriama visai ekonomikai“, – sakė Eliza Zeidler.

    „Rzeszovo kogeneracinė jėgainė jau gamina šilumą be anglies, o antroji linija leis energija aprūpinti dar apie 15 000 namų ūkių“, – sakė Dariusz Lubera.

  • EIB skiria 450 mln. eurų „OMV“ žaliajam vandeniliui: 140 MW gamykla pradės veikti 2027 metų pabaigoje

    Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 450 mln. eurų paskolą bendrovei „OMV“ žaliajam vandenilio gamybos projektui Austrijoje. Lėšos skirtos statyti naują gamyklą, susietą su Švechato naftos perdirbimo gamykla Žemutinėje Austrijoje.

    Projektas įgyvendinamas Bruk an der Laitos regione, o bendra investicijų vertė siekia apie 600 mln. eurų. Skelbiama, kad 140 MW galios įrenginys šiuo metu statomas ir turėtų pradėti veikti 2027 metų pabaigoje.

    Kas bus gaminama ir kiek?

    „OMV“ planuoja, kad naudodama atsinaujinančią elektros energiją gamykla per metus pagamins iki 23 000 tonų žaliojo vandenilio. Žaliasis vandenilis gaminamas vandens elektrolizės būdu, kai elektros energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

    Tokio masto gamyba orientuota į pramonės dekarbonizaciją, ypač naftos perdirbimo ir chemijos sektoriuose, kur vandenilis naudojamas kaip žaliava ir procesų kuras. Praktikoje tai turėtų leisti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro pagrindu pagaminto vandenilio.

    Numatomas poveikis emisijoms

    „OMV“ vertinimu, projektas kasmet galėtų sumažinti apie 150 000 tonų anglies dioksido emisijų. Bendrovė nurodo, kad tai sudarytų maždaug 10 proc. dabartinių tiesioginių Švechato perdirbimo gamyklos emisijų.

    Tokie skaičiai svarbūs ir finansuotojams: EIB finansavimas paprastai siejamas su Europos Sąjungos klimato politikos kryptimis, kurios skatina pramonės elektrifikaciją ir mažo anglies intensyvumo kuro sprendimus. Žaliasis vandenilis laikomas vienu iš instrumentų sektoriams, kuriuos sunku greitai dekarbonizuoti vien elektrifikacija.

    „OMV“ planas iki 2030 metų

    Bendrovė savo Strategijoje 2030 akcentuoja atsinaujinančių degalų ir tvarios chemijos žaliavų rinkos augimą. „OMV“ tikslas – iki 2030 metų pasiekti apie 900 kilotonų gamybos pajėgumą, apimant atsinaujinančių degalų ir susijusių produktų portfelį.

    „OMV“ pažymi, kad Švechate jau veikia bendro perdirbimo (co-processing) pajėgumai ir 10 MW žaliojo vandenilio įrenginys. Tuo pat metu vystomi ir kiti projektai, įskaitant tvarių aviacinių degalų bei hidruotu augaliniu aliejumi paremtos gamybos sprendimus, taip pat papildomus žaliojo vandenilio projektus Rumunijoje.

  • Lenkijos Rypine įjungtas 2 MW elektrinis katilas: kaip jis mažins anglies naudojimą ir emisijas

    Lenkijos Rypino mieste veikianti šilumos tiekimo įmonė MPEC į esamą centralizuoto šilumos tiekimo sistemą integravo 2 MW galios varžinį elektrinį katilą. Projektą kaip generalinis rangovas įgyvendino „Dalkia Polska Solutions“ – nuo dokumentacijos parengimo iki paleidimo darbų.

    Naujasis įrenginys prijungtas prie sistemos, kurioje jau veikia ir dujinės kogeneracijos šaltinis, todėl elektrinis katilas tampa papildoma, greitai įjungiamąja šilumos gamybos grandimi. Operatorius gali lanksčiau valdyti šilumos gamybą, derindamas skirtingus šaltinius pagal kainas ir poreikį.

    Kas keičiasi šilumos gamyboje

    Elektrinis katilas leidžia šilumą gaminti tais laikotarpiais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius, ypač didelės atsinaujinančių išteklių gamybos valandomis. Tokiais momentais didmeninės kainos paprastai krenta, o kai kuriais atvejais gali tapti ir neigiamos, todėl šilumos gamyba elektra tampa ekonomiškai patrauklesnė.

    Tokio tipo sprendimai vis dažniau vertinami kaip praktiškas žingsnis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro centralizuotuose šilumos tinkluose. Svarbu ir tai, kad elektriniai katilai gali būti diegiami jau veikiančiose sistemose, neperstatant visos infrastruktūros nuo nulio.

    „Šis projektas rodo, kad šilumos ūkio elektrifikaciją galima sėkmingai diegti ir esamuose tinkluose. Esminis uždavinys buvo taip integruoti naują šaltinį, kad jis bendradarbiautų su esama infrastruktūra ir suteiktų operatoriui papildomų valdymo galimybių“, – sakė Marek Zdanowicz, „Dalkia Polska Solutions“ vadovas.

    Efektyvumas, emisijos ir modernizacija

    Skelbiama, kad 2 MW katilo garantuotas šiluminis naudingumo koeficientas siekia 99 proc. Įgyvendinant projektą buvo sumontuotas katilas, įrengta elektros ir technologinė infrastruktūra, pastatyta transformatorinė bei modernizuota vidutinės įtampos skirstykla, o automatikos sistema suintegruota į bendrą elektrinės valdymą.

    Įmonės vertinimu, jei katilas dirbtų apie 1 800 valandų per metus, anglies sunaudojimas galėtų sumažėti daugiau kaip 740 tonų, o anglies dioksido emisijos – daugiau kaip 1 500 tonų. Taip pat nurodoma, kad sumažėtų apie 7 tonas sieros oksidų ir apie 4 tonas kietųjų dalelių per metus.

    Be tiesioginio poveikio emisijoms, elektrinis katilas padeda sistemai priartėti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo kriterijų. Tokia statuso kryptis svarbi planuojant tolimesnes investicijas, nes dažnai lemia galimybes pretenduoti į nacionalinį ir Europos Sąjungos finansavimą tinklų modernizacijai.

  • EBI svarsto milijardinį finansavimą Lenkijos atominei elektrinei: derybos dėl Choczewo ir SMR

    Europos investicijų bankas (EBI) pranešė esantis pasirengęs suvaidinti reikšmingą vaidmenį finansuojant pirmąją Lenkijos didelės galios atominę elektrinę Choczewo vietovėje. Banko vadovybė patvirtino, kad su Lenkijos partneriais jau vyksta derybos, o galutinis sprendimas priklausys nuo projekto vertinimo.

    EBI akcentuoja, kad energetikos sektoriuje prioritetas išlieka dekarbonizacija ir elektros sistemos patikimumas. Bankas kasmet investuoja apie 100 milijardų eurų, o maždaug trečdalis šios sumos skiriama klimato ir energetikos tikslams, įskaitant tinklus, atsinaujinančią energetiką ir energijos kaupimą.

    Ką reiškia EBI įsitraukimas?

    Kalbėdamas apie branduolinę energetiką, EBI pabrėžia, kad tai gali būti kitas žingsnis šalia jau finansuojamų tinklų ir atsinaujinančių šaltinių plėtros. Bankas nurodo turintis patirties remiant branduolinės energetikos projektus Europoje, pavyzdžiui, saugos didinimą, modernizavimą ar eksploatacijos pratęsimą.

    EBI atstovai taip pat pažymi, kad Europos Sąjungos tiksluose iki 2040 metų didžioji dalis elektros gamybos turėtų tapti beveik beemisė. Šiame kontekste branduolinė energetika kai kuriose šalyse laikoma papildančia atsinaujinančius šaltinius, ypač kai reikia stabilios generacijos.

    Choczewo projektas ir sąlygos

    EBI nurodo, kad prieš priimant sprendimą dėl finansavimo projektas turės praeiti išsamų vertinimą. Paprastai vertinamos aplinkosaugos rizikos, finansinis atsiperkamumas, ekonominis pagrįstumas ir techniniai parametrai, o šios procedūros dideliuose infrastruktūros projektuose gali užtrukti.

    Taip pat pabrėžiama, kad bankas paprastai finansuoja iki 50 proc. projekto vertės, todėl likusi dalis turi būti užtikrinta iš kitų šaltinių. EBI akcentuoja, kad jis nepakeičia kitų investuotojų, o veikia kaip viena iš finansavimo grandžių, siekiant sumažinti kapitalo kainą ir pritraukti papildomą privatų finansavimą.

    SMR: atviri, bet dar anksti

    Kartu EBI patvirtino atvirumą mažųjų modulinių reaktorių projektams. Vis dėlto bankas pripažįsta, kad SMR technologija dar ankstyvoje stadijoje, todėl komercinio diegimo realistiškiau tikėtis 2030-aisiais, o artimiausiu laikotarpiu daugiausia dėmesio skiriama tyrimams, plėtrai ir pirmiesiems demonstraciniams sprendimams.

    Branduolinės energetikos argumentai pastaraisiais metais sustiprėjo ir dėl geopolitinių rizikų, kai energijos ištekliai gali būti naudojami kaip spaudimo priemonė, taip pat dėl augančio elektros poreikio. EBI išskiria, kad papildomą paklausą skatina duomenų centrai, DI sprendimų plėtra, pramonės elektrifikacija ir transporto pertvarka.

    Atskira kryptis Lenkijoje – investicijos į mokslą ir infrastruktūrą. EBI pasirašė 20 milijonų eurų paskolos sutartį su Nacionaliniu branduolinių tyrimų centru, skirtą moderniai tyrimų infrastruktūrai, pažangioms medžiagoms ir radiofarmaciniams sprendimams.

    EBI taip pat priminė, kad Lenkija išlieka viena aktyviausių banko investicijų krypčių regione: 2025 metais EBI grupė šalyje investavo rekordinę 8 milijardų eurų sumą. Tai rodo, kad bankas vertina Lenkijos energetikos pertvarkos projektų mastą, tačiau kartu signalizuoja ir aukštus reikalavimus projektų parengimui.

  • „GreenYellow“ ir „STX Group“ telkia jėgas: įmonėms žada greitesnes energijos taupymo investicijas

    Atsinaujinančios energetikos ir energijos sprendimų bendrovė „GreenYellow“ kartu su aplinkosauginių produktų rinkoje veikiančia „STX Group“ pradeda partnerystę, skirtą įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Šalys siekia, kad energijos taupymo projektai verslui būtų įgyvendinami greičiau, o jų finansinė nauda būtų aiškesnė dar prieš priimant investicinį sprendimą.

    Tokie susitarimai rinkoje daugėja dėl kelių priežasčių: išaugusių energijos kainų svyravimų, griežtėjančių reikalavimų mažinti emisijas ir spaudimo didinti veiklos efektyvumą. Praktikoje tai reiškia, kad modernizuojant šildymo, vėdinimo, vėsinimo ar apšvietimo sistemas įmonės nori ne tik mažesnių sąskaitų, bet ir papildomų mechanizmų, kurie pagerintų projektų atsiperkamumą.

    Baltieji sertifikatai kaip paskata

    Pagal planuojamą modelį „GreenYellow“ imtųsi viso projekto ciklo: įvertintų taupymo potencialą, parengtų techninius sprendinius, organizuotų finansavimą ir įgyvendintų diegimą kliento objekte. Toks požiūris artimas ESCO modeliui, kai investicijos gali būti vykdomos neįšaldant įmonės nuosavų lėšų, o sutaupymas tampa pagrindiniu grąžos šaltiniu.

    „STX Group“ vaidmuo būtų susijęs su sutaupytos energijos vertės monetizavimu ir administracine dalimi, kuri ypač svarbi taikant vadinamuosius baltuosius sertifikatus. Šis mechanizmas, taikomas energijos taupymo rezultatams patvirtinti, gali suteikti papildomą finansinę naudą, tačiau dažnai reikalauja techninių skaičiavimų, dokumentacijos ir procedūrų išmanymo.

    Kokiems projektams tai aktualu

    Partneriai pabrėžia, kad baltieji sertifikatai paprastai siejami su priemonėmis, kurios duoda ilgalaikį ir patikrinamą energijos sutaupymą. Dažniausiai tai būna šildymo sistemų atnaujinimas, vėdinimo ir vėsinimo optimizavimas, pastatų atnaujinimo projektai ar apšvietimo modernizavimas.

    Tokių sprendimų nauda paprastai apima kelis sluoksnius: mažesnį energijos vartojimą, mažesnes su tuo susijusias emisijas ir stabilesnes veiklos sąnaudas. Verslui tai svarbu ne tik dėl sąskaitų, bet ir dėl tiekimo grandinių reikalavimų, klientų lūkesčių bei vidinių dekarbonizacijos tikslų.

    „Baltieji sertifikatai yra patrauklus instrumentas, tačiau pilnam jo panaudojimui reikia techninių ir reguliacinių žinių bei praktinės patirties procese“, – sakė „STX Group“ atstovas Wojciechas Domagała.

    „Įtraukdami baltuosius sertifikatus į pasiūlą, siekiame sujungti projektavimą, finansavimą ir diegimą su galimybe gauti papildomų pajamų už pasiektą energijos sutaupymą“, – sakė „GreenYellow“ atstovas Piotr Kolasiński.

    Abiejų įmonių teigimu, sutaupymas, kuris yra patvirtinamas reguliuotojo, tampa apčiuopiama finansine verte ir sumažina investicinės rizikos dalį. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios energijos vartojimo efektyvumo projektus vertina kaip priemonę išlaikyti konkurencingumą ir įgyvendinti emisijų mažinimo strategijas.

  • Startuoja registracija į Business PRECOP 2026: kaip verslui pasiruošti klimato ir energetikos pokyčiams

    Prasidėjo registracija į Business PRECOP – vieną didžiausių Vidurio Europos konferencijų, skirtų klimato ir aplinkosaugos transformacijai bei jos poveikiui verslui. Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai skelbia, kad konferencijos dėmesio centre bus praktiniai klausimai, su kuriais susiduria įmonės: energijos kainų nepastovumas, investicijų finansavimas, reguliavimo pokyčiai ir konkurencingumo išlaikymas. Tai tema, kuri ypač aktuali pramonei ir energetikai, kai Europos Sąjunga spartina žaliąją pertvarką.

    Kas laukia verslo Europoje?

    Pastaraisiais metais ES klimato politika įgavo aiškų pagreitį: įmonėms tenka ne tik mažinti emisijas, bet ir įrodyti pažangą duomenimis, ataskaitomis bei tiekimo grandinės vertinimais. Tam įtakos turi ir anglies dioksido kainodara per apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, turintis mažinti „anglies nutekėjimo“ riziką.

    Verslui tai reiškia dvejopą spaudimą: viena vertus, reikia investuoti į efektyvumą, elektrifikaciją ar alternatyvius energijos šaltinius, kita vertus, būtina išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose. Konferencijoje žadama aptarti, kaip įmonės gali suderinti aplinkosauginius tikslus su gamybos kaštais, rizikų valdymu ir energijos tiekimo saugumu.

    Kas apmokės transformaciją?

    Vienas jautriausių klausimų – finansavimas. Dekarbonizacija šilumos ūkyje, pramonės modernizavimas, energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir emisijų mažinimo technologijos reikalauja didelių kapitalo investicijų, o palūkanų normų ir finansavimo sąlygų kaita verčia įmones atsargiau planuoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad Business PRECOP diskusijose bus ieškoma atsakymų, kaip pasitelkti investuotojus, viešąsias paramos priemones ir privačius finansuotojus, kad pertvarka vyktų greičiau. Taip pat numatoma kalbėti apie biologinės įvairovės reikšmę ekonomikai – ši tema vis dažniau atsiranda investuotojų ir rizikų vertinimuose.

    Diskusijų krypties Gospodarka i regulacje centre bus klausimai apie transformacijos finansavimo šaltinius, investuotojų vaidmenį ir biologinės įvairovės svarbą ekonomikai.

    Renginio programoje numatomi pokalbiai apie šilumos ūkio dekarbonizaciją, pramonės konkurencingumą griežtėjančio reguliavimo sąlygomis, tvarių investicijų dinamiką po spartaus augimo laikotarpio ir pasirengimą naujai energetinei realybei. Organizatoriai primena, kad ankstesnėse renginio edicijose dalyvavo apie 1 000 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešėjų bei ekspertų.