Po trejų metų kūrimo ir bandymų bendrovė „MIRAVA“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų angelų investicijų. Pinigai bus skirti tolesnei technologijų plėtrai, mažų partijų gamybai ir pirmiesiems klientų pristatymams prieš įžengiant į Europos rinką.
Įmonė skelbia, kad savo technologijas ir pirmąjį serijinei gamybai artimą modelį planuoja pristatyti Kanų jachtų festivalyje 2026 metų rugsėjį. Vėliau numatomas debiutas parodoje boot Düsseldorf 2027 metų sausį.
Kas keičiasi pramoginiuose laivuose
Pramoginis plaukiojimas daugeliui vis dar siejasi su įprastais iššūkiais: navigacija, prisišvartavimas ir tikslaus laivo pozicionavimo palaikymas reikalauja dėmesio bei patirties. Net patyrusiems savininkams tai dažnai tampa momentais, kai poilsis vandenyje trumpam virsta įtampa.
Tuo pat metu vartotojai priprato prie išmanių, susietų ir nuolat padedančių produktų automobiliuose, telefonuose ar dėvimuose įrenginiuose. „MIRAVA“ teigimu, pramoginių laivų segmentas bręsta panašiam pokyčiui, kai technologija ne apsunkina, o tyliai sumažina kasdienių veiksmų trintį.
DI pagalba švartavime ir pozicijoje
Įmonės vystomos funkcijos orientuotos į tas užduotis, kurios dažniausiai „suvalgo“ laiką vandenyje: autonominį prisišvartavimą, savarankišką išplaukimą ir atvykimą, pozicijos laikymą vietoje bei išmanų sekimą. Idėja nėra atimti vairavimą iš žmogaus, o suteikti galimybę pasirinkti, kada norisi valdyti pačiam, o kada patogiau pasitelkti pagalbą.
„MIRAVA“ aiškina, kad pozicijos laikymo režimas galėtų padėti, kai žmonės maudosi ar ilsisi, o laivas turi stabiliai išlikti pasirinktoje vietoje nepersistumdydamas nuo vėjo ar srovės. Išmanaus sekimo scenarijus projektuojamas taip, kad laivas tam tikromis veiklomis galėtų išlikti „susietas“ su naudotojais ir jų buvimo vieta.
„Technologija neturi paversti laivo sudėtingesniu. Ji turi padėti patirti vandenį paprasčiau ir intuityviau“, – sakė „MIRAVA“ atstovai.
Naujas ryšys su laivu
Greta valdymo funkcijų „MIRAVA“ svarsto ir tai, ar tradicinis šturvalas turi likti vienintelis pagrindinis sąveikos būdas. Įmonė kuria išmanų dėvimą įrenginį, kuris, kaip teigiama, galėtų atlikti naudotojo atpažinimo, buvimo šalia nustatymo ir išmanaus sekimo užduotis.
Tokio požiūrio esmė yra mažiau mygtukų ir daugiau „ketinimo“ perdavimo: sistema turėtų suprasti, kur yra žmonės ir ką jie daro, kad dalis veiksmų vyktų sklandžiau. Tai ypač aktualu situacijose, kai laive poilsiauja šeima ar draugų grupė ir niekas nenori nuolat būti „pririštas“ prie valdymo vietos.
Moduliškumas vietoj vienos paskirties
„MIRAVA“ teigia, kad naujos kartos išmanus laivas nėra vien autonominė navigacija, nes svarbus ir pats korpuso bei erdvių pritaikomumas. Tradiciniai pramoginiai laivai dažnai projektuojami konkrečiai veiklai, pavyzdžiui, žvejybai, vandens sportui ar kruizui.
Bendrovė renkasi moduliškesnį principą: galinė laivo dalis, pasak kūrėjų, galėtų būti konfigūruojama skirtingai, įskaitant didesnę platformą ar pagalbinės valties tipo funkciją. Taip tas pats laivas būtų lengviau pritaikomas šeimos išvykoms, poilsiui prie vandens, svečių priėmimui ar aktyvioms pramogoms.
Nuo demonstracijos iki realaus naudojimo
„MIRAVA“ tvirtina, kad jos kuriami sprendimai remiasi sukaupta patirtimi: daugiau kaip 500 000 jūrmylių eksploatacinių duomenų ir išmanios navigacijos sistemos, diegtos daugiau nei 1 500 laivų. Jūrinė aplinka DI sistemoms laikoma sudėtinga dėl greitai kintančių sąlygų, vėjo, srovių, bangavimo ir nuolat besikeičiančių kliūčių.
Praktinis iššūkis čia yra ne tik sukurti funkcijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų patikimai, būtų nuspėjamos ir neperkrautų naudotojo. Jei tai pavyksta, pramoginė laivyba gali perimti kryptį, matomą kituose sektoriuose: nuo „daugiau valdymo“ link „mažiau trinties“.
Įmonė tikisi, kad artimiausiais metais laivų vertė bus vertinama ne vien pagal galią, dydį ar prabangą, bet ir pagal tai, kaip sumaniai laivas padeda kasdienėse situacijose. „MIRAVA“ pristatomas tikslas paprastas: daugiau laiko vandenyje skirti poilsiui ir patirčiai, o ne manevravimo stresui.
Leave a Reply