CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Japonija žada 510 mlrd. eurų investicijų JAV: kas slepiasi už prekybos susitarimo su Trumpu

    Japonija tvirtina daranti pažangą įgyvendinant įsipareigojimą investuoti į JAV ekonomiką apie 510 mlrd. eurų. Apie tai kalbėjo Japonijos prekybos ministras Akazawa Resei, po derybų Vašingtone aptaręs investicijų planą, susietą su abiejų šalių prekybos susitarimu.

    Ministras pabrėžė, kad Tokijas ir Vašingtonas tęs koordinavimą, tačiau detalių apie kitą investicijų etapą kol kas neatskleidė. Pasak jo, derybose vis daugiau vietos užima dirbtinis intelektas ir pažangios mikroschemų technologijos, kurios laikomos strategiškai svarbiomis abiem pusėms.

    Susitarimas: tarifai ir investicijos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų liepos pabaigoje paskelbė apie pasirašytą Vašingtono ir Tokijo prekybos susitarimą. Jo esmė – sutarti dėl muitų režimo ir kartu įtvirtinti didelio masto Japonijos kapitalo nukreipimą į JAV pramonę bei energetiką.

    Akazawa Resei taip pat akcentavo, kad neturėtų atsirasti naujų muitų, kurie nebūtų numatyti pačiame susitarime. Tai svarbu verslui, nes papildomi tarifai reikštų didesnę kainų riziką tiekimo grandinėse ir mažesnį investicijų prognozuojamumą.

    Kur keliauja pinigai?

    Pirmasis įvardytas investicijų etapas siekė apie 33 mlrd. eurų ir buvo nukreiptas į dujų bei kasybos sektorius. Antrasis etapas – apie 68 mlrd. eurų – numatytas branduolinės energetikos projektams Tenesio ir Alabamos valstijose, taip pat dujų elektrinėms Pensilvanijoje ir Teksase.

    Japonijos pusė leidžia suprasti, kad tolesnės investicijų kryptys gali apimti aukštųjų technologijų gamybą, duomenų centrų plėtrą ir puslaidininkių ekosistemą. Pastaruoju metu šios sritys vis dažniau siejamos ne tik su ekonominiais, bet ir su nacionalinio saugumo interesais, todėl detalės derinamos itin atsargiai.

  • „Rusal“ grįžta į Indoneziją: naujas boksitų ir aliuminio oksido projektas po sankcijų smūgio

    Rusijos aliuminio gamintoja „Rusal“ pranešė atnaujinanti planus Indonezijoje statyti boksitų gavybos ir aliuminio oksido gamybos kompleksą. Bendrovė tai pristato kaip veiklos diversifikavimo Ramiojo vandenyno regione tęsinį ir bandymą sustiprinti žaliavų bazę Azijoje.

    Tokios ambicijos nėra naujos: dar 2007 metais „Rusal“ su Indonezijos valstybine bendrove „Antam“ pasirašė ketinimų memorandumą dėl projekto, numatančio iki 1,2 milijono tonų aliuminio oksido per metus gamybą Vakarų Kalimantane. Tuomet planuota bendra įmonė, kurioje „Rusal“ būtų turėjusi 51 proc. akcijų, o projekto vertė buvo vertinama maždaug 1,9 milijardo eurų.

    Planais tuomet taip ir nebuvo pajudėta, nes investicijas pristabdė pasaulinė finansų krizė ir pasikeitusi Indonezijos politika dėl žaliavų eksporto. Šalis ėmė riboti neapdorotų rūdų, įskaitant boksitus, išvežimą siekdama pritraukti perdirbimą į vietą ir kurti didesnę pridėtinę vertę šalies viduje.

    Kas pasikeitė po 2022 metų?

    „Rusal“ sugrįžimą į Indoneziją paskatino tiekimo grandinių lūžis po Rusijos karo Ukrainoje ir po jo sekusių sankcijų. Bendrovė neteko dalies anksčiau naudotų aliuminio oksido šaltinių, o tai tiesiogiai smogė vienai kritiškiausių grandžių aliuminio gamyboje, nes be aliuminio oksido neįmanoma užtikrinti stabilios pirminio aliuminio gamybos.

    Įmonė yra nurodžiusi, kad sankcijos ir ribojimai 2022 metais nutraukė aliuminio oksido tiekimą iš Australijos, kuris sudarė reikšmingą dalį jos poreikio. Kartu „Rusal“ neteko prieigos prie su Ukraina siejamo aliuminio oksido gamybos aktyvo, o tai privertė ieškoti pakaitinių tiekimo kanalų ir naujų investicinių krypčių.

    Žaliavų paieška Azijoje

    Siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno regiono, „Rusal“ 2024 metais įsigijo 30 proc. Kinijos aliuminio oksido gamintojo „Hebei Wenfeng New Materials“ akcijų. Taip pat buvo skelbta apie įsipareigojimą perimti iki 50 proc. Indijos aliuminio oksido rafinerijos „Pioneer Aluminum Industries“ akcijų.

    Numatomas projektas Indonezijoje būtų dar vienas žingsnis kuriant nuoseklią žaliavų tiekimo strategiją, apimančią boksitų gavybą ir aliuminio oksido gamybą arčiau augančių Azijos rinkų. Indonezija šiame kontekste išsiskiria dideliais boksitų ištekliais ir valstybės siekiu plėtoti vietinį perdirbimą.

    Tuo pat metu tokios investicijos išlieka jautrios geopolitikai, partnerių pasirinkimui ir reguliacinei aplinkai, todėl projekto grafikas bei galutinė struktūra priklausys nuo derybų su Indonezijos institucijomis ir galimų partnerių. Rinkoje taip pat stebima tendencija, kad didieji metalų gamintojai vis aktyviau investuoja į žaliavų šaltinius, siekdami mažinti kainų svyravimų ir logistikos riziką.

  • Fotovoltikos pamoka Europai: kodėl vietinis turinys be gamybos dažnai reiškia priklausomybę nuo Kinijos

    Diskusijos apie vietinį turinį atsinaujinančios energetikos projektuose Europoje vis dažniau grįžta prie fotovoltikos pavyzdžio. Ekspertai pabrėžia, kad vien ekonominė projekto nauda šalyje dar negarantuoja technologinės nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai atkeliauja iš importo.

    Instituto Energetyki Odnawialnej vadovas Grzegorzas Wiśniewskis teigia, kad vietinis turinys, skaičiuojamas kartu su projektavimu, statyba ir montavimo paslaugomis, gali klaidinti. Pasak jo, svarbiausia yra tai, ar šalis geba užsitikrinti vietines pagrindinių įrenginių tiekimo grandines.

    Kas yra vietinis turinys?

    Vietinis turinys šiuo atveju suprantamas kaip prekių ir paslaugų dalis, sukuriama šalies viduje visoje projekto vertės grandinėje. Fotovoltikoje kritiniais laikomi elementai, nuo kurių priklauso technologijos veikimas ir kurių trūkumas gali sustabdyti plėtrą.

    2021 metais IEO paskelbė analizę apie vietinį turinį fotovoltikos įrangoje, vertindamas 2020 metų situaciją. Pagal tą skaičiavimą Lenkijoje vietinis turinys 1 MW galios saulės elektrinės įrangos dalyje galėjo siekti apie 26 proc., jei būtų naudojami vietinės kilmės tiekimo grandinės elementai.

    Tuo metu Europos Sąjungos vidutinis vietinis turinys įrangos tiekime buvo vertinamas didesnis ir siekė apie 37 proc. Skirtumą daugiausia lėmė platesnė regioninė gamybos ir tiekėjų bazė, ypač tam tikrose įrangos grupėse.

    Kur dingsta vietinė vertė?

    Pasak G. Wiśniewskio, problema prasideda tada, kai krenta importuojamos technologijos kainos ir didėja jų prieinamumas. Tuomet bendras vietinio turinio rodiklis gali net augti, nes daugiau darbų atliekama vietoje, tačiau priklausomybė nuo importuotų pagrindinių komponentų nesumažėja.

    „Vietinis turinys, suprantamas vien ekonomiškai, be vietinių kritinių komponentų tiekimų, iš esmės reiškia tik užsienio technologijų tiekėjų aptarnavimą“, – sakė G. Wiśniewskis.

    Jo teigimu, fotovoltikoje labiausiai pažeidžiama grandis yra elementai, nuo kurių priklauso įrenginių gamyba ir atnaujinimas, pirmiausia fotovoltiniai elementai, vėliau moduliai ir inverteriai. Jei šie segmentai lieka už Europos ribų, vietiniai rangos darbai neapsaugo nuo strateginės priklausomybės.

    Kinijos dominavimas ir Europos reakcija

    Ekspertas primena, kad Europos fotovoltikos pramonės nuosmukis siejamas su laikotarpiu po 2007–2009 metų krizės. Tuomet, jo vertinimu, Europos gamintojai negavo pakankamo valstybių palaikymo, o technologijos ir gamybos linijos dalinai atsidūrė Kinijoje, kuri sparčiai didino mastą ir konkurencingumą.

    Svarbią reikšmę turėjo ir Kinijos valstybės subsidijos, dėl kurių importuojami komponentai tapo sunkiai konkuruojami kainos prasme. Europos Sąjunga buvo įvedusi antidempingo priemones ir muitus, tačiau vėliau dalis ribojimų nebeliko, o rinkos spaudimas gamybai Europoje išliko.

    G. Wiśniewskis pastebi, kad politinis prioritetas ilgą laiką buvo greitas ir pigus atsinaujinančių išteklių augimas, o ne pramonės stiprinimas. Dėl to fotovoltikos rinka tapo itin patraukliu realizacijos kanalu importuotojams, o vietiniai gamintojai prarado masto efektą.

    Šiandien vietinio turinio tema Europoje siejama su naujomis pramonės politikos priemonėmis, tokiomis kaip Net-Zero Industry Act, taip pat su platesnėmis iniciatyvomis, nukreiptomis į konkurencingumą ir tiekimo grandinių atsparumą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad be nuoseklių, ilgalaikių instrumentų vien deklaracijos nepakeis realios komponentų gamybos geografijos.

  • Ekspertai įspėja: Kinijoje pagaminti traktorių lustai gali tapti šnipinėjimo įrankiu JK ūkiuose

    Didžiosios Britanijos žemės ūkis vis labiau priklauso nuo prie interneto jungiamų technologijų, tačiau kartu auga ir kibernetinės rizikos. Ekspertai įspėja, kad modernūs traktoriai ir kita išmanioji žemės ūkio technika gali būti išnaudojama duomenims rinkti, o kraštutiniais atvejais – ir nuotoliniam veikimui.

    Apie tai skelbiama Koalicijos už saugią technologiją (angl. Coalition for Secure Technology) parengtoje analizėje, kurią citavo „The Telegraph“. Dokumente teigiama, kad tiekimo grandinėse plačiai naudojami Kinijoje pagaminti elektronikos komponentai, ypač ryšio moduliai ir lustai, didina sisteminę priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Šiuolaikiniai traktoriai, GPS valdymo įranga, ūkio dronai ir automatizuotos laistymo sistemos nuolat generuoja duomenis apie laukų vietas, darbų grafiką, kuro sąnaudas, dirvožemio būklę ir derliaus prognozes. Tokia informacija vertinga ne tik konkurenciniu požiūriu – ji gali atskleisti ir šalies maisto tiekimo pažeidžiamumą.

    Analitikai pabrėžia, kad pakanka programinės ar aparatinės įrangos spragos, kad prie interneto prijungti įrenginiai taptų stebėjimo kanalu. Dalis rizikos siejama su gamykloje paliktais saugumo trūkumais, kurie vėliau gali būti išnaudoti nuotoliniu būdu.

    „Šnipinėjimas per ūkyje naudojamas mašinas gali padėti identifikuoti kritinius taškus Jungtinės Karalystės maisto gamybos sistemoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Ką tai reiškia ūkininkams?

    Praktinis scenarijus nebūtinai susijęs su tiesioginiu technikos „perėmimu“. Dažniau kalbama apie tylų duomenų nutekinimą: pasėlių būklės rodiklius, gyvulių bandos dydį, planuojamus pardavimus ar logistikos maršrutus, kurie ilgainiui leidžia prognozuoti šalies gamybos pajėgumus.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad daiktų interneto ryšio moduliai žemės ūkyje dažnai gaminami globaliose tiekimo grandinėse, kuriose didelę dalį sudaro Kinijos gamintojai. Dėl to saugumo klausimas tampa ne vieno ūkininko problema, o platesne infrastruktūros atsparumo tema.

    Riziką didina ir tai, kad žemės ūkio sektorius sparčiai skaitmenizuojamas: daugėja nuotolinių atnaujinimų, telemetrijos paslaugų, debesijos analitikos sprendimų. Tai patogu, tačiau reikalauja aiškių kibernetinio saugumo standartų, reguliarių atnaujinimų ir griežtos prieigos kontrolės.

  • Brangsta energija, vėl kyla infliacijos rizika: ką tai gali reikšti paskolų įmokoms ir palūkanoms?

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje ir Lenkijoje vėl ryškėja energijos kainų augimo banga: brangsta nafta, gamtinės dujos, šiluma ir elektra. Tai didina riziką, kad infliacija artimiausiais mėnesiais gali pagyvėti, o rinkose stiprėja klausimas, ar centriniai bankai išlaikys griežtą palūkanų politiką.

    Energijos kainas į viršų kelia ne tik sezoninis vartojimas, bet ir geopolitinė įtampa, ypač kai sutrinka ar ribojamas naftos ir dujų tiekimas svarbiais maršrutais. Ši rizika prieš šildymo sezoną tampa jautri ir namų ūkiams, ir verslui, nes didesnės sąskaitos greitai persiduoda į prekių bei paslaugų kainas.

    Infliaciją gali pakurstyti energija

    Energetikos sąnaudos yra vienas greičiausiai į kainas persiduodančių veiksnių, todėl net trumpalaikis dujų ar naftos šuolis gali atnaujinti infliacijos spaudimą. Kartu tai silpnina vartotojų perkamąją galią: daugiau išleidžiama šildymui ir kurui, mažiau lieka kitoms prekėms ir paslaugoms.

    Ekonomistai dažnai išskiria vadinamąjį antrosios bangos efektą, kai pradinis šokas energijos kainose vėliau pasireiškia platesniu kainų augimu per gamybos, logistikos ir paslaugų kaštus. Jei ši grandinė įsitvirtina, infliaciją numalšinti tampa sunkiau, nes kainų kilimas išsiplečia už energetikos ribų.

    Palūkanų normos: kodėl pokyčių galima ir nesulaukti?

    Didėjančios energijos kainos paprastai mažina tikimybę, kad centriniai bankai artimiausiu metu ryšis palūkanų mažinimui. Net jei ekonomikos augimas lėtėja, infliacijos rizika skatina atsargumą: palūkanų mažinimas gali būti atidėtas, kol paaiškės, ar energijos šokas laikinas.

    „Artimiausiu metu palūkanų normų pokyčio tikimybė menka, nes sprendimų priėmėjai pirmiausia vertins, ar energijos kainų šuolis neatsispindės infliacijos rodikliuose“, – sakė ekonomistas.

    Tuo pačiu griežtesnė palūkanų politika turi kainą: brangesnis skolinimasis reiškia didesnę naštą namų ūkiams su kintamomis palūkanomis ir lėtesnę kreditavimo plėtrą. Dėl to centriniai bankai dažnai balansuoja tarp infliacijos suvaldymo ir pernelyg didelio ekonomikos slopinimo.

    Ką tai gali reikšti paskolų įmokoms?

    Paskolų įmokos jautriausios kintamų palūkanų kreditams, kai bazinė palūkanų norma tiesiogiai veikia mėnesinę įmoką. Jei palūkanų mažinimas atidedamas, įmokos gali išlikti aukštesnės ilgiau, net jei vartotojai tikėjosi palengvėjimo.

    Praktikoje įmokų dinamika priklauso ne tik nuo centrinio banko sprendimų, bet ir nuo tarpbankinių palūkanų bei bankų taikomų maržų. Jei rinkos įkainoja didesnę infliacijos riziką, finansavimo kaina gali padidėti ir be formalaus palūkanų normų pakėlimo.

    Namų ūkiams tai reiškia dvigubą spaudimą: augančias energijos sąskaitas ir lėtai mažėjančias arba vis dar aukštas kredito įmokas. Tokia kombinacija paprastai mažina vartojimą ir gali sulėtinti vidaus paklausą, o tai vėliau atsispindi ir ekonomikos rodikliuose.

  • Dyzelino kaina JAV pasiekė rekordą: brangimas smogia vežėjams ir kelia nerimą prieš rinkimus

    Jungtinėse Valstijose dyzelino kaina pakilo iki istorinių aukštumų: Amerikos automobilių asociacijos AAA duomenimis, šalies vidurkis siekė apie 5,85 JAV dolerio už galoną. Perskaičiavus į europietišką matą, tai yra maždaug 1,47 euro už litrą.

    AAA skaičiavimai rodo, kad dyzelinas brango nuosekliai: prieš mėnesį vidurkis buvo apie 5,37 JAV dolerio už galoną, o prieš metus – apie 3,71 JAV dolerio. Tai atitinka maždaug 1,34 euro už litrą prieš mėnesį ir apie 0,93 euro už litrą prieš metus.

    Kas stumia dyzelino kainą aukštyn

    Šuolį skatina bendras energijos išteklių brangimas, susijęs su įtampomis Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis naftos tiekimo grandinėse. Tekste minimas ir Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių naftos gabenimo kelių – sutrikdymo faktorius, kuris rinkose paprastai iš karto padidina „rizikos priedą“ kainoje.

    Dyzelino kaina JAV dažnai jautriau reaguoja į tiekimo ir logistikos trikdžius, nes tai degalai, kurių paklausa glaudžiai susieta su prekių judėjimu, pramone ir žemės ūkiu. Kai rinkoje brangsta žaliavinė nafta ar sutrinka perdirbimo pajėgumai, dyzelinas gali brangti greičiau nei benzinas.

    Benzinas brangsta lėčiau, bet poveikis juntamas

    Tuo metu benzino kainos kilo gerokai lėčiau: AAA duomenimis, vidurkis siekė apie 4,15 JAV dolerio už galoną, arba maždaug 1,04 euro už litrą. Prieš savaitę ir prieš mėnesį rodikliai buvo panašūs – apie 4,09 JAV dolerio už galoną, o prieš metus – apie 3,02 JAV dolerio, tai yra maždaug 0,76 euro už litrą.

    Vis dėlto benzino kainų rekordas yra aukštesnis: 2022 metais birželio 14 dieną JAV vidurkis buvo pakilęs iki maždaug 5,016 JAV dolerio už galoną. Tai sudarytų apie 1,26 euro už litrą.

    Kas nukenčia labiausiai ir kodėl tai politiškai jautru

    JAV dyzelinas daugiausia naudojamas komerciniame transporte: sunkvežimiuose, autobusuose, žemės ūkio technikoje ir statybų mašinose. Dėl to dyzelino brangimas paprastai tiesiogiai persiduoda į logistikos kainą, o vėliau – į prekių ir paslaugų kainas, ypač ten, kur svarbi pristatymo grandinė.

    Tokie kainų šuoliai tampa ir politiniu iššūkiu, nes degalų kaina JAV yra itin matoma ir greitai veikia vartotojų nuotaikas. Straipsnyje pabrėžiama, kad didėjančios degalų kainos kelia problemų prezidento Donaldo Trumpo administracijai artėjant daliniams rinkimams į Kongresą, kai ekonominiai rodikliai ir pragyvenimo kaina tampa vienu svarbiausių kampanijos klausimų.

  • Lenkijos S52 (Beskidų integracinė trasa): konkursai statyboms numatyti tik 2028 metais

    Lenkijos infrastruktūros ministerija pranešė, kad konkursai dėl keturių greitkelio S52 atkarpų statybos pietų Lenkijoje planuojami tik 2028 metais. Projektas žinomas kaip Beskidų integracinė trasa ir turi sujungti Bielsko-Bialą su DK7 keliu ties Głogoczów, kartu pagerinant susisiekimą su miestais palei dabartinį DK52.

    Pagal pateiktą grafiką projektavimo darbai dviejose atkarpose, Kalwaria Wschód–Głogoczów ir Bielsko-Biała–Bulowice, turėtų būti baigti 2028 metų kovą. Bulowice–Chocznia atkarpos projektavimas numatomas iki 2028 metų balandžio, o Chocznia–Kalwaria Wschód – iki 2029 metų balandžio.

    Pirmiausia – leidimai ir parengiamieji darbai

    Ministerija nurodo, kad visose numatytose atkarpose šiuo metu vyksta parengiamieji darbai: geologiniai tyrimai, geodeziniai matavimai ir statybos projektų rengimas. Būtent šie etapai lemia, kodėl realūs rangos konkursai numatyti tik po kelerių metų.

    Prašymus dėl leidimų kelių investicijai įgyvendinti (ZRID) planuojama teikti 2027 metais. Chocznia–Kalwaria Wschód atkarpai šis etapas numatomas 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Finansavimas numatytas iki 2030 metų

    Ministerija pabrėžė, kad S52 Bielsko-Biała–Głogoczów ruožo statyba turėtų būti finansuojama pagal Vyriausybės kelių statybos programą iki 2030 metų, numatant tęstinumą iki 2033 metų. Tiksli sutarčių vertė paaiškės tik pasirašius rangos sutartis, todėl projekto kaina kol kas oficialiai neįvardijama.

    Taip pat primenama, kad projektas bus įgyvendinamas pagal Lenkijoje taikomus specialiuosius kelių statybos teisės aktus, o žemė, reikalinga trasai, po ZRID sprendimo pereitų valstybės nuosavybėn. Tuomet savininkams būtų mokamos kompensacijos, apskaičiuojamos pagal nepriklausomų vertintojų parengtas turto vertinimo ataskaitas.

    Planuojama, kad nauju pėdsaku nutiestas S52 ruožas sieks apie 61 kilometrą ir bus dviejų važiuojamųjų dalių, su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi. Numatyta įrengti mazgus, be kita ko, Kozach, Kętuose, Bulowicuose, Andrychowe, Wadowicuose, Kalwarijoje ir Skawinie.

  • Lenkija ieškos kritinių žaliavų: startuoja 200 mln. zlotų programa, rezultatai po 2033 metų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuria siekiama įvertinti, kokių strategiškai svarbių išteklių šalis dar gali turėti savo gelmėse. Šis žingsnis tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos kritinių žaliavų politika ir didėjančia pasauline konkurencija dėl metalų bei mineralų.

    Numatoma, kad programa kainuos apie 43 000 000 eurų ir bus įgyvendinama per aštuonerius metus. Pirmieji tyrimai turėtų prasidėti dar šiais metais, o galutiniai rezultatai, pagal planą, paaiškės jau kitoje dekadoje, po 2033 metų.

    Kodėl kritinės žaliavos svarbios?

    Kritinės žaliavos laikomos esminėmis moderniai pramonei, nes be jų sudėtinga užtikrinti energetikos transformaciją, baterijų ir elektronikos gamybą, atsinaujinančios energetikos įrangos tiekimą, taip pat gynybos ir medicinos technologijų plėtrą. Dalis šių išteklių pasaulyje išgaunami ribotuose regionuose, todėl tiekimo grandinės yra jautrios geopolitikai ir prekybos apribojimams.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino reikalavimus valstybėms narėms turėti aiškius planus, kaip bus identifikuojami ir vystomi kritinių žaliavų šaltiniai. Lenkijos programa yra vienas iš atsakų į šiuos įsipareigojimus, siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti tiekimo saugumą.

    Ką Lenkija tikisi rasti?

    Lenkija jau turi reikšmingų išteklių, iš kurių svarbiausios yra vario rūdų sankaupos Žemutinėje Silezijoje. Tačiau programos tikslas yra ne tik patikslinti turimus duomenis, bet ir patikrinti, ar pažangesnės žvalgybos technologijos nepadėtų aptikti naujų telkinių ar anksčiau neįvertintų perspektyvių zonų.

    „Pradedame Lenkijoje kritinių žaliavų paieškos programą, reikalingą, be kita ko, baterijų, elektronikos, elektromobilių, atsinaujinančios energetikos įrangos, medicinos prietaisų ar modernios ginkluotės gamybai“, – sakė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska.

    Programos prioritetai bus skirstomi pagal tikėtiną geologinį potencialą. Aukščiausio prioriteto kryptimis įvardijamos naujų vario rūdų šaltinių paieškos, taip pat platinos grupės metalai, grafitas, baritas, fluoritas, helis ir kai kurios pramoninės mineralinės žaliavos.

    Tyrimus įgyvendins Lenkijos valstybinė geologijos tarnyba, o pagrindiniu vykdytoju numatytas Lenkijos geologijos institutas. Institucijos pabrėžia, kad programa remsis ankstesniais duomenimis, bet bus plečiama naujais metodais, o rezultatų praktinė reikšmė priklausys ir nuo to, ar atrasti telkiniai būtų ekonomiškai pagrįsti eksploatuoti.

  • Ką saulės elektrinė gali padaryti stogui po metų: dažniausios montavimo klaidos ir jų kaina

    Vis daugiau namų savininkų stogus išnaudoja saulės elektrinėms, tačiau po kelerių metų dalis jų, atlikę patikrą ar demontavę modulius, randa nemalonių staigmenų. Dažniausiai tai nėra pačių panelių „kaltė“, o to, kaip buvo paruoštas stogas ir kaip sumontuota konstrukcija.

    Vienas akivaizdžiausių požymių – skirtinga stogo dangos spalva. Po moduliais danga mažiau veikiama ultravioletinių spindulių ir kritulių, todėl atidengus ji gali atrodyti tamsesnė ar mažiau išblukusi nei likusi stogo dalis.

    Kas kaupiasi po moduliais?

    Po saulės elektrinės moduliais dažnai lieka lapai, dulkės ir smulkios šiukšlės, o drėgmė išdžiūsta lėčiau. Tokios sąlygos ne visada sukelia problemų, bet jos gali paspartinti kai kurių dangų ir tvirtinimo elementų senėjimą, ypač jei natūralus vandens nutekėjimas tampa apsunkintas.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai montuojant pažeidžiama danga arba sandarinimas. Net ir nedidelis įbrėžimas skardai ar netiksliai pragręžta vieta gali tapti tašku, kuriame pradeda kauptis vanduo ir ilgainiui išryškėja pratekėjimai.

    Kritinė vieta – tvirtinimo taškai

    Specialistai dažniausiai akcentuoja tvirtinimo taškus: varžtus, kablius, inkarus ir laikiklius. Jei parinktos netinkamos detalės, jos sumontuotos neteisingu kampu arba per silpnai izoliuotos, laikui bėgant gali atsirasti korozijos židiniai ir vandens keliai į konstrukciją.

    Problemas didina ir pradinė stogo būklė. Jei danga ar paklotas jau buvo „pavargę“, o įrengiant elektrinę tai nebuvo įvertinta, saulės elektrinė tik pagreitina momentą, kada defektai tampa matomi.

    Kaip sumažinti riziką?

    Praktikoje svarbiausia yra tinkamas paruošimas: stogo būklės įvertinimas, suderinami tvirtinimo sprendimai ir kokybiškas sandarinimas. Ne mažiau svarbi ir periodinė apžiūra – ypač po stiprių vėjų, gausaus sniego ar didelių temperatūros svyravimų.

    Reguliari konstrukcijos patikra leidžia laiku pastebėti atsilaisvinusius tvirtinimus, korozijos pradžią ar vandens patekimo požymius. Kuo anksčiau aptinkamas gedimas, tuo didesnė tikimybė išvengti brangių stogo dangos ar net medinių konstrukcijų remonto darbų.

  • Trys mėnesiai be traukinių į Kołobrzego uostą: PKP PLK stabdo eismą linijoje 404 ir keičia maršrutus

    Nuo rugsėjo 14 dienos iki gruodžio 12 dienos bus sustabdytas traukinių eismas vienbėgiame geležinkelio linijos 404 ruože tarp Białogardo ir Kołobrzego. PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) nurodo, kad ribojimai būtini atnaujinant infrastruktūrą stotyse ir pervažose.

    Dėl eismo sustabdymo vežėjai „Polregio“ ir „PKP Intercity“ planuoja organizuoti pakaitinį susisiekimą autobusais. Dalies reisų maršrutas bus koreguojamas, o kai kurie traukiniai galės būti nukreipiami per Koszaliną, priklausomai nuo tvarkaraščių ir darbų grafiko.

    Darbai trijose stotyse

    Atnaujinimo darbai numatyti Karlino, Wrzosowo ir Dygowo stotyse. PKP PLK teigimu, čia bus montuojami nauji iešmai, remontuojami stoties keliai, vykdomi peronų darbai ir diegiami mažosios architektūros elementai.

    Taip pat bus pritaikomi eismo valdymo įrenginiai prie naujų iešmų, o 13-oje geležinkelio ir kelių sankirtų planuojama įrengti naujus pervažų saugos įrenginius. Tokie sprendimai paprastai leidžia sumažinti incidentų riziką ir didina eismo pralaidumą, kai linija vėl atidaroma.

    Kas jau padaryta ir kas keisis

    Iki vasaros pertraukos rangovas tarp stočių ir sustojimo punktų jau pakeitė 34 kilometrus bėgių. Be to, buvo valyta skaldos balasto prizmė, atlikta dalis kontaktinio tinklo pritaikymo darbų, atnaujinti inžineriniai statiniai ir sutvarkyta 15 pervažų.

    PKP PLK skelbia, kad užbaigus visus darbus Białogardo ir Kołobrzego kryptimi keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Dėl to kelionė sutrumpės keliomis minutėmis: regioniniai reisai maršrutą turėtų įveikti maždaug per 30 minučių, o tolimojo susisiekimo traukiniai – maždaug per 22 minutes.

    Modernizuojant ruožą tikimasi ne tik greitesnio susisiekimo, bet ir patogesnių peronų bei didesnio saugumo pervažose vairuotojams ir pėstiesiems. PKP PLK pabrėžia, kad tokie darbai ypač svarbūs intensyvėjančių keleivių srautų sezono metu, kai kelionės į pajūrio kurortus ir uostamiestį tampa labiausiai apkrautos.