CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų sektoriuje praėjusią savaitę fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Be investicijų, rinka matė ir daugiau nei penkis įmonių pardavimo, susijungimų bei įsigijimų atvejus ar jų aptarimus.

    Didžiausios sumos keliavo į kosmoso technologijas, dirbtinio intelekto sprendimus ir programinę įrangą. Toks pasiskirstymas atspindi bendrą kryptį Europoje: kapitalas telkiasi ten, kur aiškiausiai matomas praktinis pritaikymas ir ilgalaikė paklausa.

    Daugiausia pritraukę sektoriai

    Pagal investicijų apimtį pirmavo kosmoso industrija, kuri vien per savaitę surinko apie 160,9 mln. eurų. Didelę dalį šios sumos sudarė Ispanijos bendrovės PLD Space finansavimas, susijęs su Europos kosmoso agentūros užsakymu.

    Antroje vietoje buvo dirbtinis intelektas su maždaug 81,2 mln. eurų, o trečioje programinė įranga, pritraukusi apie 69,9 mln. eurų. DI segmentas išlieka vienu patraukliausių, tačiau investuotojai vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o aiškius pajamų modelius ir realų produktų pritaikymą.

    Kur investuota daugiausia?

    Pagal šalis daugiausia kapitalo pritraukė Ispanija su maždaug 159 mln. eurų. Tuo metu Jungtinė Karalystė buvo antra su apie 108,6 mln. eurų, o Turkija užėmė trečią vietą su maždaug 67 mln. eurų.

    Šis pasiskirstymas rodo, kad didesni sandoriai dažnai susikaupia ten, kur vienu metu sutampa keli veiksniai: aktyvūs fondai, valstybinės programos ir brandesnės įmonės, galinčios pritraukti didesnius raundus.

    Susijungimai ir įsigijimai: DI stiprina pozicijas

    Tarp ryškesnių rinkos naujienų išsiskyrė pranešimai apie planuojamą „Nvidia“ sandorį dėl „Hugging Face“ įsigijimo už maždaug 12 mlrd. eurų. Tokie masto sandoriai paprastai signalizuoja ne tik konkurencinę kovą, bet ir strateginį siekį užsitikrinti prieigą prie talentų, modelių kūrimo ekosistemų ir kūrėjų bendruomenių.

    Europoje taip pat daugėjo vidutinio dydžio įsigijimų, kai didesnės įmonės perka nišinius sprendimus, kad greičiau patektų į naujas rinkas arba sustiprintų produktų portfelį. Pastaruoju metu ypač aktyvios sritys yra automatizavimas, robotika ir pramoniniai sprendimai, kuriuose DI diegiamas kaip efektyvumo įrankis.

    Bendra kryptis aiški: nors sandorių skaičius išlieka didelis, investuotojai vis dažniau renkasi projektus, kurie turi apčiuopiamą technologinį pranašumą, aiškią klientų bazę ir galimybes plėstis tarptautiniu mastu. Dėl to Europos technologijų finansavimo rinkoje vis labiau išryškėja kokybės, o ne vien augimo bet kokia kaina kriterijus.

  • Kreditoriai pritarė „PKP Cargotabor“ restruktūrizavimo planui: bendrovė ruošiasi pradėti skolų grąžinimą

    „PKP Cargotabor“ restruktūrizavimo procese žengtas svarbus žingsnis: kreditoriai pritarė siūlomam susitarimui, o tai atveria kelią pradėti skolų grąžinimą. Bendrovė pranešė, kad už planą balsavo 250 iš 271 balso teisę turėjusio kreditoriaus, pateikusio galiojantį balsą.

    Kapitalo išraiška susitarimui pritarta 97,32 proc., o bendra balsavime dalyvavusių reikalavimų suma siekė apie 35 000 000 eurų. Toliau laukia teisinės procedūros, po kurių planas galės būti įgyvendinamas praktiškai.

    Pasak bendrovės, dabar turi būti įvertinti balsavimo rezultatai ir parengtas teisėjo komisaro sprendimas dėl susitarimo priėmimo fakto. Vėliau dokumentai bus perduoti restruktūrizavimo teismui, kuris spręs dėl susitarimo patvirtinimo.

    „Kreditorių sprendimas – tai stiprus teigiamas signalas restruktūrizavimo procese“, – sakė „PKP Cargotabor“ vadovas Marcin Butryn.

    Sanavimo procedūra „PKP Cargotabor“ atžvilgiu vykdoma nuo 2024 metų rugsėjo. Jos tikslas – stabilizuoti veiklą sudėtingoje finansinėje situacijoje, išlaikant operacijų tęstinumą ir kartu pertvarkant įsipareigojimus, veiklos procesus bei organizacinę struktūrą.

    2024 metų gruodį sudarant kreditorių reikalavimų sąrašą, bendrovė nurodė turėjusi beveik 780 kreditorių, o įsipareigojimų suma viršijo 55 000 000 eurų. Tokia apimtis rodo, kad susitarimo mechanizmas turėjo apimti labai skirtingas interesų grupes ir skolų pobūdį.

    „Restruktūrizavimo procesas įžengė į lemiamą, baigiamąją fazę, o iki šiol atlikti darbai leidžia su atsargiu optimizmu žiūrėti į artimiausius mėnesius“, – sakė Paweł Miłek, atsakingas už restruktūrizavimą „PKP Cargo“ grupėje.

    Bendrovė pabrėžia, kad susitarimo pasiūlymai buvo parengti kreditorius suskirsčius į šešias grupes pagal reikalavimų pobūdį ir dydį. Atskirai išskirtos viešosios teisės prievolės, lizingo sutartimis grindžiami įsipareigojimai, taip pat mažos, vidutinės ir didžiausios vertės reikalavimai bei su bendrove glaudžiai susiję subjektai.

    Skirtingoms grupėms numatytos nevienodos grąžinimo sąlygos: kai kur planuojamas pilnas pagrindinės skolos ir priedų padengimas, kitur – pagrindinės skolos grąžinimas nurašant priedus, o daliai kreditorių gali būti taikomas dalinis grąžinimas vienkartiniu mokėjimu arba dalimis. Taip pat numatytas mechanizmas, leidžiantis didinti išmokų lygį, jei bendrovės finansiniai rezultatai bus geresni nei planuota.

    „Priimti sprendimai paremti realiomis bendrovės galimybėmis: siekiame kuo didesnio atsiskaitymo su kreditoriais, bet kartu turime išlaikyti gebėjimą dirbti ir generuoti lėšas susitarimui vykdyti“, – sakė „PKP Cargotabor“ valdybos narė Katarzyna Iskra.

    Anot bendrovės, reikšminga tai, kad dalis kreditorių net ir sanavimo metu nenutraukė bendradarbiavimo: toliau tiekia prekes ir teikia paslaugas. Tai interpretuojama kaip ženklas, jog įmonė išsaugojo ekonominę vertę ir gali išlikti patikimu verslo partneriu, jei susitarimas bus sklandžiai įgyvendintas.

  • Požeminis protestas likviduojamoje Wujeko kasykloje: PGG jį vadina nelegaliu streiku

    Likviduojamoje Wujeko anglies kasykloje Katovicuose keliolika kalnakasių surengė požeminį protestą, o valstybinė bendrovė PGG jį įvardijo kaip nelegalų streiką. Įmonė skelbia, kad darbuotojų veiksmai neatitinka streikams taikomų procedūrų, tačiau tikina sieksianti susitarimo su įgula.

    PGG aiškina, kad įtampa kilo po praneštų vadovybės pokyčių ir dalies darbuotojų reikalavimo susijusio su laikinojo kasyklos vadovo gynimu. Protestuotojai kurį laiką atsisakė dirbti ir liko 680 metrų gylyje, vėliau po pokalbių su darbdavio atstovais pasitraukė, tačiau dalis įgulos į protestą grįžo ir kitą dieną.

    Ginčas dėl likvidavimo eigos

    Protestą palaikantis profesinis judėjimas Sierpień 80 tvirtina, kad pagrindinis nesutarimas susijęs su likvidavimo skaidrumu ir darbų organizavimu. Pasak profsąjungos, darbuotojai siekia, kad kasykla būtų likviduojama kiek įmanoma savo pajėgomis, o išorės rangovų įtraukimas būtų ribojamas iki neišvengiamų atvejų.

    PGG savo ruožtu skelbia, kad nuo 2024 metų mažino išorės rangovų apimtis: bendras jų dalyvavimas darbuose esą sumažintas beveik 43 proc., o rangovų įdarbinimas požeminiuose darbuose viršijo 70 proc. mažėjimą. Bendrovė pabrėžia, kad siekia likvidavimą vykdyti kuo pigiau, maksimaliai naudojant savo darbuotojų kompetencijas ir turimus resursus.

    „Streiką vertiname kaip nelegalų, bet vis tiek sieksime susitarimo su įgula ir užtikrinti, kad likvidavimo procesas vyktų mūsų pačių pajėgomis“, – sakė PGG atstovas Grzegorzas Wacławekas.

    Outsourcingas, kaštai ir teisiniai rėmai

    PGG pateikia ir skaičius apie paslaugų pirkimą: teigiama, kad anksčiau rangovai kasmet išdrąsdavo gerokai daugiau kasybos iškasų, o vėlesniais metais apimtys smarkiai sumenko. Bendrovė taip pat nurodo, jog atskiri profsąjungos minimi sutaupymų dydžiai, ypač susiję su požeminių vandenų nuvedimu, neva neatitinka realių duomenų.

    Įmonė akcentuoja, kad dalį sprendimų riboja privalomi teisės aktai, kurie nustato aplinkosaugos ir saugos reikalavimus, todėl ne kiekviena išlaidų eilutė gali būti mažinama administraciniu sprendimu. Tuo pat metu profsąjungos atstovai viešai kelia klausimus, ar planuojamas modelis nepadidins priklausomybės nuo rangovų ir ar darbuotojai turės aiškią informaciją apie tolesnę likvidavimo eigą.

    Vadovybės sprendimai – dar viena konflikto ašis

    PGG pabrėžia, kad sprendimai dėl vadovų skyrimo ar atleidimo priklauso išimtinei bendrovės valdybos kompetencijai. Įmonė tvirtina, jog personalo sprendimai neturėtų tapti spaudimo priemone, o darbo ginčai turi būti sprendžiami nustatyta tvarka.

    Wujeko kasykloje anglies gavyba baigta 2021 metais, o nuo balandžio 1 dienos vyksta formalus likvidavimo procesas. Pagal atnaujintą teisinį reguliavimą kasykla perduota PGG vidiniam kasyklų likvidavimo padaliniui, todėl įmonė pati tiesiogiai atsakinga už proceso organizavimą ir kaštų kontrolę.

  • Lenkijoje svarstomas didesnis CIT ir 10 kartų didesnės rinkliavos degalų įmonėms: kodėl „Orlen“ nepritarė?

    Lenkijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kurie, pasak naftos ir degalų sektoriaus atstovų, reikštų didesnę mokestinę ir reguliacinę naštą įmonėms. Apie rizikas viešai perspėjo Lenkijos naftos pramonės ir prekybos organizacija POPiHN, pateikusi bendrą poziciją savo narių vardu.

    Organizacija nurodo, kad siūlymai apima dviejų teisės aktų pakeitimus: energijai imlaus pramonės vartotojų elektros kainų mažinimo rėmimo priemones ir Energetikos įstatymo nuostatas. Pakeitimų paketą parengė finansų ministro Andrzejaus Domańskio vadovaujama ministerija.

    Kas siūloma keisti?

    Pagal vieną iš siūlymų degalų sektoriui 2027–2029 metais būtų taikomas didesnis pelno mokesčio tarifas nei kitiems ūkio subjektams. POPiHN teigimu, vien didelių pajamų faktas neturėtų automatiškai tapti pagrindu neribotai didinti viešuosius mokesčius ir rinkliavas.

    „Kelti abejonių turėtų prielaida, kad vien didelės pajamos pateisina neribotą viešųjų įmokų augimą, o tai taip pat kertasi su konstituciniu lygybės principu“, – sakoma POPiHN pozicijoje.

    Kita siūlomų pakeitimų dalis susijusi su Energetikos įstatymu: numatomas dešimteriopas koeficiento didinimas, pagal kurį skaičiuojamos prieškoncesinės ir koncesinės rinkliavos. Praktikoje tai reikštų žymiai didesnes licencijavimo sąnaudas didiesiems rinkos dalyviams.

    Sektorius prašo skaidrumo ir vertinimo

    POPiHN ragina surengti išsamias konsultacijas su rinka ir pateikti pilną planuojamų pakeitimų poveikio ekonomikai bei biudžetui vertinimą. Organizacijos teigimu, staigūs ir sunkiai prognozuojami reguliavimo pokyčiai didina rizikas tiekimo saugumui ir infrastruktūros plėtrai.

    Asociacija akcentuoja, kad degalų rinkai svarbus stabilus reguliacinis režimas, nes sektorius vienu metu privalo užtikrinti tiekimo patikimumą ir vykdyti investicijas, susijusias su energetikos transformacija. Didesnės fiksuotos rinkliavos ir išskirtiniai mokesčių tarifai gali paveikti investicijų planavimą, ypač ilgesnio atsipirkimo projektuose.

    Kodėl išsiskyrė „Orlen“ pozicija?

    Bendras POPiHN dokumentas buvo parengtas narių vardu, tačiau jo nepasirašė „Orlen“. Organizacija informavo, kad poziciją palaikė Amic Polska, Anwim, Aramco Fuels Polska, BP Europe SE, Circle K Polska, Fuchs Oil Corp. (PL), MOL Polska, Shell Polska, Sunoco Polska, TotalEnergies Marketing Polska, Unimot ir Euroway.

    Viešai nenurodoma, kokie konkretūs argumentai lėmė „Orlen“ sprendimą nepasirašyti. Tokie atvejai paprastai rodo skirtingą didžiausių rinkos dalyvių vertinimą: vieni labiau akcentuoja konkurencingumo ir investicijų aplinkos rizikas, kiti gali matyti galimybę prisitaikyti dėl masto, veiklos diversifikacijos ar kitokios verslo struktūros.

  • KGHM plečia kasybą Afrikoje: kodėl renkasi Maroką, o ne vario juostą Zambijoje ir Konge

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM vis aktyviau ieško galimybių augti už Europos ribų. Bendrovė strateginiuose planuose mini abi Amerikas ir Afriką, tačiau pastarojoje renkasi ne garsųjį vario telkinių regioną ties Zambijos ir Kongo Demokratinės Respublikos siena, o gerokai mažiau aptariamą kryptį Šiaurės Afrikoje – Maroką.

    Toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti, nes didžiausia Afrikos vario gavyba tradiciškai siejama būtent su Zambija ir Kongo Demokratine Respublika. Vis dėlto investuotojams kasyboje svarbūs ne vien geologiniai ištekliai, bet ir politinis stabilumas, reguliacinė aplinka, infrastruktūra bei galimybė prognozuoti kaštus dešimtmečiams į priekį.

    Vario paklausa spaudžia plėstis

    Pasaulinė vario paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga, o tai siejama su energetikos transformacija ir elektros tinklų modernizavimu. Prie papildomo vartojimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina elektros infrastruktūros, aušinimo ir serverinių sprendimų poreikį.

    Tokioje aplinkoje kasybos bendrovėms vis sunkiau išlaikyti gavybos apimtis vien esamuose telkiniuose, todėl akcentuojama žvalgyba, nauji projektai ir įsigijimai. KGHM atvejis nėra išimtis: bendrovė ieško vietų, kuriose galėtų didinti išteklių bazę, bet kartu išvengti sunkiai valdomų rizikų.

    Kodėl ne Kongo Demokratinė Respublika?

    Kongo Demokratinė Respublika yra viena svarbiausių pasaulio žaliavų tiekėjų, ypač kai kalbama apie kobalto rinką ir didelę vario gavybą. Tačiau būtent šalis dažnai minima kaip pavyzdys, kur investicijas lydi saugumo, politinės ir reputacinės rizikos, galinčios tiesiogiai paveikti projektų tęstinumą.

    Pastarąjį dešimtmetį situaciją apsunkina užsitęsę konfliktai rytinėje šalies dalyje, o verslui tai reiškia brangesnę logistiką, didesnius draudimo kaštus ir sunkiau planuojamus eksploatacijos grafikus. Nors šalyje veikia tarptautiniai žaidėjai, jų sprendimai dažnai paremti išskirtinai didele rizikos tolerancija ir didesniais finansiniais užnugariais.

    Zambija atrodo stabiliau, bet Marokas patrauklesnis

    Zambija laikoma palankesne kryptimi nei Kongo Demokratinė Respublika, nes šalyje paprastai lengviau užtikrinamas reguliacinis nuoseklumas ir politinis prognozuojamumas. Vario pramonė čia telkiasi vadinamojoje Copperbelt zonoje, o valstybė deklaruoja tikslus didinti gavybą artimiausiais metais.

    Vis dėlto KGHM pasirinkimas labiau krypsta į Maroką, kur investuotojams svarbi ne vien gavybos perspektyva, bet ir bendra verslo aplinka, infrastruktūra bei platesni pramoniniai ryšiai. Šalis yra arčiau Europos rinkų, o tai gali mažinti tiekimo grandinės riziką ir palengvinti žaliavos perdirbimo ar metalurgijos bendradarbiavimo scenarijus.

    „Šiandien vienas įdomiausių krypčių mums yra Marokas“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Pasak bendrovės, Maroke jau atliktas pirminis geologinis įvertinimas, o kitas žingsnis gali būti paraiška žvalgybos licencijai gauti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dar ankstyvos stadijos, tačiau kryptis signalizuoja, jog KGHM prioritetą teikia vietoms, kuriose rizikos ir grąžos balansas labiau nuspėjamas.

    KGHM atsargumą Afrikoje stiprina ir ankstesnė patirtis regione: praeityje įgyvendintas projektas Kongo Demokratinėje Respublikoje bendrovei buvo nuostolingas. Ši pamoka dažnai lemia, kad įmonės renkasi lėtesnę, bet labiau kontroliuojamą plėtrą, ypač kai kalbama apie sudėtingus kasybos regionus.

    Jei vario paklausa ir toliau augs, konkurencija dėl stabiliose jurisdikcijose esančių telkinių stiprės. Tokiu atveju KGHM sprendimas dairytis į Maroką gali būti bandymas užsiimti poziciją regione anksčiau, nei kainos ir įėjimo barjerai dar labiau išaugs.

  • Naftos kainoms pigti vilčių mažai: Trumpas žada dar vieną labai stiprų smūgį Iranui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ruošia dar vieną atsakomąjį smūgį Iranui po naujausios raketų atakos regione. Pasak jo, atsakas esą bus labai stiprus, o tai sustiprino rinkų nervingumą ir sumažino viltis, kad naftos kainos artimiausiu metu reikšmingai kris.

    Interviu metu Trumpas taip pat kartojo, kad Teheranas esą nori atnaujinti derybas, nes sankcijos daro didelį spaudimą šalies ekonomikai. Kartu jis pripažino, kad nėra tikras, ar įmanoma pasiekti tvarų susitarimą, kuris sumažintų įtampą ir sugrąžintų stabilumą regione.

    „Smogsime labai stipriai. Atsakas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ormuziui jautrios naftos kainos

    Rinkos į kiekvieną eskalacijos žingsnį reaguoja pirmiausia dėl Ormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet koks rizikos padidėjimas šiame koridoriuje paprastai brangina transportavimą, didina draudimo įmokas ir iškart atsispindi ateities sandorių kainose.

    Po pranešimų apie naują įtampą regione naftos kaina trumpuoju laikotarpiu šoktelėjo maždaug 3 proc. Tokie judesiai dažnai būna paremti ne vien faktiniais tiekimo sutrikimais, bet ir lūkesčiais, kad jie gali prasidėti, jei konfliktas plėsis arba bus smogta energetikos infrastruktūrai.

    Rizika – Irano eksporto infrastruktūrai

    Papildomą nerimą kelia retorika apie galimus smūgius objektams, svarbiems Irano naftos ir dujų eksportui. Tokie signalai rinkoms reiškia didesnę tikimybę, kad būtų paveikta pasiūla, o tai automatiškai mažina erdvę kainoms kristi net ir tuo atveju, jei paklausa pasaulyje auga lėčiau.

    Trumpas savo socialinių tinklų platformoje taip pat paskelbė dirbtinis intelektas sugeneruotą vaizdo įrašą, kuriame užsimenama apie Irano energijos eksporto infrastruktūros sunaikinimą. Nors toks turinys nėra oficialus karinis pranešimas, jis paprastai didina neapibrėžtumą ir stiprina rizikos priedą naftos kainoje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Jei įtampa išliks, degalų kainos Europoje, įskaitant Lietuvą, gali išlikti jautrios net ir nedidelėms naujienoms iš regiono. Galutinę kainą lemia ne tik naftos birža, bet ir perdirbimo maržos, logistikos kaštai bei valiutų svyravimai, tačiau geopolitinis fonas dažnai suveikia kaip greičiausias katalizatorius.

    Energetikai ir transporto sektoriui tai reiškia didesnį planavimo neapibrėžtumą, ypač jei smūgių ir atsakomųjų veiksmų ciklas tęsis. Kol nėra aiškių ženklų apie įtampos mažėjimą ir saugius srautus per Ormuzo sąsiaurį, tikėtis stabilaus naftos pigimo rinkoms išlieka sudėtinga.

  • Baigiasi Timo Cooko era „Apple“: po 15 metų vadovo pareigas perima Johnas Ternus, dėmesys DI

    „Apple“ pranešė, kad po 15 metų generalinio direktoriaus pareigas palieka Timas Cookas. Nuo rugsėjo 1 dienos bendrovės vadovu taps ilgametis techninės įrangos padalinio vadovas Johnas Ternus, o Cookas lieka įmonėje naujai sukurtose vykdomojo pirmininko pareigose.

    Šis vaidmuo, pasak bendrovės, leis Cookui labiau koncentruotis į strateginius santykius su partneriais ir vyriausybėmis, ypač regionuose, kur svarbi tiekimo grandinė ir reguliacinė aplinka. Vadovų pasikeitimas rinkoje vertinamas kaip signalas, kad „Apple“ pradeda naują etapą, kuriame lemiami bus sprendimai dėl DI, paslaugų ir įrenginių kainodaros.

    Investuotojai ir analitikai artimiausiais mėnesiais itin atidžiai stebės, kaip naujasis vadovas dėlios prioritetus: ar „Apple“ spartins DI funkcijų diegimą, kaip stiprins prenumeruojamų paslaugų segmentą ir kokią kryptį pasirinks pagrindiniam produktui – „iPhone“. Praktinis šių planų testas gali tapti rudenį vykstantys produktų pristatymai.

    „Pirmuoju laikotarpiu rinkos itin akylai vertins naujojo vadovo sprendimus dėl DI programų mastelio, paslaugų plėtros strategijos ir „iPhone“ kainodaros“, – teigiama komentare.

    Kartu svarbi ir geopolitinė bei gamybos rizika. „Apple“ pastaraisiais metais aktyviai diversifikuoja gamybą, didindama apimtis Indijoje ir Vietname, tačiau tiekimo grandinės sprendimai Kinijoje išlieka kritiški tiek kaštams, tiek pristatymo terminams, o mikroschemų pasiūla ir sutartys su gamintojais toliau bus vienas jautriausių klausimų.

    Cooko vadovavimo laikotarpis sutapo su ypač sparčiu „Apple“ augimu. 2011 metais bendrovės pajamos siekė apie 108 milijardus JAV dolerių, o pastaraisiais metais augo iki maždaug 416 milijardų JAV dolerių, tai atitinka apie 383 milijardus eurų. Tokia dinamika sustiprino „Apple“ pozicijas kaip vieną didžiausių pasaulio technologijų bendrovių.

    Rinkos vertė taip pat išaugo iki įspūdingų mastų: minima apie 4,5 trilijono JAV dolerių kapitalizacija, arba maždaug 4,1 trilijono eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kad vadovo pasikeitimas vyksta ne krizės fone, o brandžioje, itin didelės vertės įmonėje, kur pagrindinis iššūkis – išlaikyti augimą ir inovacijų tempą didėjant konkurencijai DI srityje.

  • Lomžoje iki 2028 metų iškils nauja geležinkelio stotis: miestas po 33 metų grįžta į žemėlapį

    Lenkijos Podlasko vaivadijoje esanti Lomža, ilgus metus laikyta vienu ryškiausių susisiekimo atskirties pavyzdžių, sulauks naujos geležinkelio stoties. Valstybinė bendrovė PKP SA pasirašė sutartį dėl modulinio stoties pastato statybos, o projekto pabaiga numatyta 2028 metais.

    Skelbiama, kad stotis kainuos apie 2 200 000 eurų, o darbai bus vykdomi pagal modelį „projektuok ir statyk“. Kartu planuojama sutvarkyti ir stoties prieigas, kad kelionė traukiniu būtų patogesnė ir patrauklesnė kasdieniams keleiviams.

    Kas numatyta naujoje stotyje?

    Projekte numatyta įrengti šildomą ir vėsinamą laukimo salę, viešus tualetus, erdvę prekybos automatams bei papildomą uždengtą laukimo zoną lauke. Taip pat bus įrengti informaciniai ekranai su traukinių tvarkaraščiais, susieti su infrastruktūros valdytojų sistemomis, kad realiuoju laiku būtų rodoma aktuali informacija.

    Prie stoties planuojama maždaug 25 vietų automobilių aikštelė, įskaitant trumpalaikio sustojimo zoną Kiss and Ride, vietas žmonėms su negalia ir keliaujantiems su vaikais. Numatyti dviračių stovai ir dviračių remonto stotelė, o teritorija bus stebima kameromis su išplėstomis saugumo funkcijomis.

    Kodėl Lomžai tai svarbu?

    Susisiekimo ministras Dariusz Klimczak pabrėžė, kad Lomža ilgą laiką buvo vienas didesnių Lenkijos miestų, neturėjusių keleivinių geležinkelio ryšių. Jo teigimu, keleivinių maršrutų sugrįžimas po 33 metų tapo ženklu, kad susisiekimo atskirtį įmanoma mažinti nuosekliomis investicijomis.

    „Lomža ilgus metus buvo susisiekimo atskirties simbolis, o šiandien ji tampa įrodymu, kad tokią atskirtį galima įveikti“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Pasak ministro, nuo birželio iš Lomžos vėl vykdomi keleiviniai reisai į kelis miestus, tačiau vien traukinių nepakanka. Jo teigimu, stoties infrastruktūra turi realiai skatinti žmones rinktis geležinkelį, nes patogi ir saugi stotis yra viena svarbiausių kelionės grandžių.

    Platesnis geležinkelių modernizavimo kontekstas

    Lenkijoje pastaraisiais metais didelį dėmesį skiriama geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui ir stočių modernizavimui, o moduliniai sprendimai pasirenkami siekiant greitesnio įgyvendinimo ir aiškesnių kaštų. Dariusz Klimczak taip pat teigė, kad iki 2027 metų pabaigos šalyje planuojama atidaryti dar 30 stočių.

    Podlasko vaivadijoje numatomos investicijos ir kituose miestuose, įskaitant Łapy, Dąbrowa Białostocka bei Augustów, o Suvalkuose vyksta stoties modernizavimo darbai. Šios priemonės, anot Lenkijos institucijų, turi padėti stiprinti regionų pasiekiamumą ir mažinti priklausomybę nuo kelionių automobiliu.

  • Lenkijos finansų ministras G20: deregulacija, skaitmenizavimas ir dialogas su verslu turi stumti augimą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis G20 finansų ministrų susitikime Asheville, Šiaurės Karolinoje, akcentavo, kad ekonomikos augimą labiausiai spartina deregulacija, skaitmenizavimas ir glaudi valdžios partnerystė su verslu.

    Pasak ministro, Lenkija per kelis dešimtmečius nuėjo kelią nuo centralizuotai planuotos ekonomikos iki didelės rinkos ekonomikos, o augimas esą nėra atsitiktinė politikos pasekmė, bet sąmoningas tikslas, į kurį turi būti orientuotos reformos.

    Beveik 200 reformų paketas

    A. Domańskis teigė, kad 2025 metais Lenkija įgyvendino didžiausią nuo ekonominės transformacijos deregulacijos paketą, apėmusį beveik 200 reformų, rengtas įtraukiant verslo atstovus.

    Ministro žinutė G20 kontekste siejosi su platesne diskusija apie tai, kaip valstybės gali didinti produktyvumą, mažinti administracinę naštą ir pritraukti investicijų, kartu išlaikydamos finansinį stabilumą.

    Trys prioritetai G20 darbotvarkei

    Kalbėdamas apie G20 darbotvarkę, Lenkijos finansų ministras išskyrė tris kryptis: tolesnį reguliavimo supaprastinimą įmonėms, pragmatišką energetikos transformaciją bei investicijas į švietimą.

    Jis pabrėžė, kad energetikos pokyčiai turi derinti klimato tikslus su pramonės konkurencingumu ir ekonominiu saugumu, o švietimo srityje daugiau dėmesio reikėtų skirti tiksliems mokslams, technologijoms ir DI.

    „Transformacija turi atsižvelgti į visuomenę; pokyčiai turi būti vykdomi dialoge, stiprinant pasitikėjimą ir plačią paramą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ką pabrėžė JAV ir Lenkijos centrinis bankas

    Susitikime Lenkija buvo minima kaip vienas pavyzdžių, apie kuriuos kalbant siekta atverti diskusiją dėl augimo. JAV finansų ministras Scottas Bessentas, kaip skelbta, šalia Lenkijos minėjo ir kitas šalis, pateiktas kaip augimo istorijų pavyzdžiai.

    G20 kontekste pasisakė ir Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis. Pagal banko pranešimą, jis taip pat akcentavo deregulacijos svarbą ir pabrėžė, kad tvariam augimui būtina centrinio banko nepriklausomybė, siejama su ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Lenkijos centrinis bankas taip pat nurodė, kad šalis, jų vertinimu, neturi ryškių išorinių disbalansų, o eksporto augimas, lydėjęs didesnį konkurencingumą, vyko kartu su didesniais realiais atlyginimais ir augančia vidaus paklausa.

  • PKP LHS pereina prie lokomotyvų remonto savo jėgomis: sutaupyti tikisi apie 4,7 mln. eurų

    PKP Linia Hutnicza Szerokotorowa (PKP LHS) plečia lokomotyvų priežiūros ir remonto darbus, kuriuos atliks savo techninėje bazėje. Bendrovė teigia, kad taip siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių rangovų, greitinti riedmenų grąžinimą į eksploataciją ir kontroliuoti kaštus, kurie pastaraisiais metais augo dėl paslaugų brangimo bei dalių tiekimo apribojimų.

    PKP LHS valdo 77 lokomotyvų parką, taip pat turi specialiųjų transporto priemonių ir vagonų. Didelę parko dalį sudaro sovietinės konstrukcijos M62 pagrindu sukurti lokomotyvai, Lenkijoje plačiau žinomi kaip ST44, o dalis jų per laiką buvo modernizuoti ir pritaikyti plataus 1 520 mm vėžės darbui.

    P4 remontai – sudėtingesnis etapas

    Iki šiol įmonė savo jėgomis daugiausia vykdė žemesnio lygio patikras ir priežiūrą, tačiau 2026 metais pradėjo perimti ir P4 lygio remontus. P4 yra vienas iš gilesnių techninės priežiūros etapų, kuris paprastai reiškia dalinį lokomotyvo išardymą, mazgų diagnostiką ir platesnės apimties keitimus.

    Toks remontas gali apimti važiuoklės mazgų ir ratų porų patikrą, stabdžių sistemos darbus, traukos variklių ir pavarų dėžių būklės įvertinimą, elektros bei pneumatinių sistemų diagnostiką, reguliavimą ir bandymus po remonto. Praktikoje tai užima daugiau laiko nei einamoji priežiūra, o kvalifikuotų specialistų ir įrangos poreikis yra gerokai didesnis.

    2026 metų pirmąjį pusmetį PKP LHS savo dirbtuvėse atliko keturių M62 tipo lokomotyvų P4 lygio remontą, dar du tokie lokomotyvai paruošti kitam etapui. Įmonė pabrėžia, kad pradžioje dalis specializuotų darbų, pavyzdžiui, susijusių su generatorių agregatais ar važiuoklės elementais, vis dar patikima išoriniams partneriams.

    „Tikslas yra sukurti kompetencijas, kurios leistų visą P4 remonto apimtį atlikti savo bazėje. Tai nėra vien kaštų mažinimas – svarbu ir techninė savarankiškumo bei proceso kontrolės stiprinimas“, – sakė PKP LHS Priežiūros biuro direktorius Eugeniusz Magryta.

    Sutaupymas ir parko atnaujinimas

    PKP LHS skaičiuoja, kad šis modelis 2026 metais leistų sutaupyti apie 1,6 mln. eurų, o 2027 metais – daugiau nei 4,7 mln. eurų. Sutaupymai siejami su mažesnėmis išorinių paslaugų sąnaudomis, efektyvesniu darbų planavimu ir geresniu atsarginių dalių panaudojimu.

    Kitas projekto etapas numato P4 remontų apimties plėtrą modernizuotiems 311Da tipo dyzeliniams lokomotyvams, kurie yra giliai atnaujinti M62 šeimos modeliai. PKP LHS planuoja, kad 2027 metais savo pajėgumais atliks P4 remontą 10 tokių lokomotyvų, bendradarbiaudama su „General Electric“ dėl dyzelinių variklių sprendimų ir techninės priežiūros kompetencijų.

    Lygiagrečiai PKP LHS ruošiasi riedmenų atnaujinimui ir skelbia esanti pažengusi 12 naujų lokomotyvų įsigijimo pasirengimo stadijoje. Bendrovė valdo beveik 400 kilometrų ilgio plataus vėžės liniją, kuri jungia Lenkijos geležinkelių tinklą su rytine šalies siena ir yra svarbi krovinių pervežimo bei logistikos grandinės dalis.

    Įmonė nurodo, kad joje dirba apie 1 260 darbuotojų, o metinės pajamos siekia 94–117 mln. eurų. Šiame kontekste investicijos į priežiūros pajėgumus vertinamos kaip būdas užtikrinti parko patikimumą ir lankstumą, ypač kai pramonės sektoriuje didėja spaudimas trumpinti prastovas ir stabilizuoti eksploatacinius kaštus.