CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google“ I/O 2026: ne tik Android 17 – pristatys DI, XR akinius ir naują kompiuterių kryptį

    „Google“ I/O 2026: ne tik Android 17 – pristatys DI, XR akinius ir naują kompiuterių kryptį

    Šią savaitę vyks viena svarbiausių metų „Google“ konferencijų „Google I/O 2026“, kurioje įprastai pristatomi naujausi programinės įrangos ir paslaugų atnaujinimai. Tikimasi, kad daugiausia dėmesio sulauks Android 17, „Gemini“ DI naujovės ir platesnė įmonės vizija, kaip keisis įrenginiai bei paieška.

    Pagrindinis pranešimas numatytas gegužės 19 dieną vakare Lietuvos laiku ir bus transliuojamas internetu „Youtube“ platformoje. Vėliau programoje paprastai seka techninės sesijos kūrėjams, kuriose detaliau atskleidžiami pakeitimai Android, „Chrome“ ir debesijos sprendimuose.

    Android 17: kas laukia naudotojų

    Android 17 jau anksčiau pasirodė beta versijose, todėl konferencijoje tikimasi aiškesnių žinučių apie galutinį išleidimą ir pirmuosius telefonus, kurie gaus atnaujinimą. Tradiciškai pirmieji tai būna „Google Pixel“ modeliai, o vėliau naujinimus pradeda platinti gamintojai su savo sąsajomis.

    Didžioji kryptis, kuri matoma pastaruosius metus, yra gilesnė dirbtinis intelektas integracija į sistemą. „Google“ stiprina „Gemini“ kaip numatytąjį pagalbininką įvairiuose įrenginiuose, o dalis funkcijų gali būti siejama su didesniais techniniais reikalavimais ir ribotu prieinamumu senesniuose modeliuose.

    Įmonė vis aktyviau akcentuoja ir privatumo bei saugumo priemones, kurios Android ekosistemoje tampa ne mažiau svarbios už naujas funkcijas. Tai apima leidimų valdymą, apsaugą nuo sukčiavimo, saugesnį programėlių diegimą ir jautrių duomenų apdorojimą pačiame įrenginyje.

    „Gemini“ DI ir nauja „Google“ kompiuterių idėja

    Konferencijoje taip pat laukiama daugiau naujienų apie „Gemini“ DI plėtrą paieškoje, produktyvumo įrankiuose ir kūrėjams skirtuose sprendimuose. Pastaraisiais metais „Google“ aiškiai rodo kryptį, kad DI taps centrine vartotojo patirties dalimi, o ne atskiru priedu.

    Be to, aptariama ir nauja nešiojamųjų kompiuterių kryptis, siejama su „Googlebook“ idėja, kurioje partneriais minimi keli didieji gamintojai. Pagal ankstesnes užuominas, „Google“ ieško būdo sujungti Android paprastumą su staliniams kompiuteriams būdingomis galimybėmis, tokiomis kaip langų tvarkymas ir patogesnis darbas keliomis programomis vienu metu.

    Tokie planai atitinka platesnę rinkos tendenciją: vartotojai nori, kad telefonų, planšečių ir kompiuterių patirtys būtų kuo vientisesnės, o aplikacijos ir duomenys keliautų tarp įrenginių be trukdžių. „Google“ bandymas sustiprinti Android kaip universalesnę platformą gali reikšti didesnę konkurenciją „Microsoft“ ir „Apple“ ekosistemoms.

    Android XR ir išmanieji akiniai

    Dar viena ryški tema – Android XR ir išmaniųjų akinių segmentas, kuriame „Google“ siekia suburti ne tik technologijų, bet ir gyvenimo būdo prekių ženklus. Rinkoje matomas suaktyvėjimas, nes gamintojai ieško lengvesnių, kasdienai pritaikytų įrenginių, kurie papildytų telefoną, o ne bandytų jį pakeisti.

    Tarp minimų partnerių dažnai įvardijamas „Samsung“, o taip pat ir kiti vardai, siejami su XR įrenginiais bei akinių dizainu. Tikėtina, kad „Google I/O 2026“ taps scena, kur bus aiškiau įvardyta, kaip Android XR atrodys praktiškai, kokios bus kūrėjams skirtos priemonės ir kada galima laukti pirmųjų masinių produktų.

    Nors dalis pristatymų gali būti tik krypties demonstravimas, „Google“ paprastai iš anksto užduoda toną visiems metams. Dėl to po konferencijos realių naujovių rinkoje dar gali tekti palaukti, tačiau būtent „I/O“ dažnai parodo, kokios funkcijos taps standartu Android telefonuose, paslaugose ir naujuose įrenginių formatuose.

  • Kursuok.lt Kauno rajone keičia mokymosi įpročius: dominuoja nuotolis, auga DI ir kalbų paklausa

    Kauno rajone suaugusiųjų mokymasis vis dažniau siejamas ne su saviugda, o su konkrečiais karjeros tikslais. Tai ryškėja vertinant Kursuok.lt pasirinkimus, kur didžiausią dalį sudaro nuotoliniai mokymai ir praktinės, darbo rinkoje pritaikomos temos.

    Kauno rajono švietimo centras koordinuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėseną ir skatina gyventojus naudotis Kursuok.lt galimybėmis. Platforma veikia vieno langelio principu, o besimokantieji gali pretenduoti į valstybės finansavimą, kai mokymų krepšelis siekia iki 500 eurų.

    2024 metų vaizdas: šuolis į nuotolį

    2024 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 677 Kauno rajono gyventojai, iš jų 559 moterys ir 118 vyrų. Pagal bendrą aktyvumą savivaldybė buvo ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių.

    Vidutinis besimokančiųjų amžius siekė 39 metus, jauniausiam dalyviui buvo 21 metai, vyriausiam – 65 metai. Ryškiausia grupė buvo 30–39 metų gyventojai, o nuotolinius sinchroninius mokymus rinkosi 84,19 proc. dalyvių.

    Populiariausi išliko anglų kalbos kursai, juose dalyvavo 192 asmenys. Augant poreikiui dirbti tarptautinėse komandose ir naudotis profesine informacija anglų kalba, kalbų mokėjimas vis dažniau tampa konkurencingumo sąlyga, o ne papildomu privalumu.

    Skaitmeninėse temose daug dėmesio sulaukė elektroninė prekyba ir internetinių parduotuvių kūrimas, kur mokėsi 83 gyventojai. Socialinių tinklų administravimo ir turinio kūrimo mokymus rinkosi 38 asmenys, o tai rodo didėjantį poreikį suprasti, kaip pasiekti klientus ir auditorijas skaitmeniniais kanalais.

    Dirbtinio intelekto mokymai 2024 metais pritraukė 22 dalyvius, tačiau praktikoje DI dažnai ateina per platesnes programas, kai jis pristatomas kaip įrankis rinkodarai, dizainui ar kasdieniams darbo procesams. Finansų ir buhalterinės apskaitos kursus rinkosi 25 gyventojai, o profesinio perdegimo ir emocinės sveikatos temas – 31 asmuo.

    2025 metais mažiau dalyvių, bet aukštesnė pozicija

    2025 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 439 Kauno rajono gyventojai, tačiau pagal bendrą aktyvumą savivaldybė pakilo į trečią vietą Lietuvoje. Mažėjantis bendras besimokančiųjų skaičius fiksuotas ir platesniame kontekste, kai dalis gyventojų mokymus planuoja rečiau, bet tikslingiau.

    Moterys ir toliau sudarė daugumą: 362 dalyvės iš 439 besimokančiųjų. Vidutinis amžius padidėjo nuo 39 iki 42 metų, o nuotolinis sinchroninis mokymasis išliko dominuojantis – jį rinkosi 85,65 proc. dalyvių.

    Anglų kalbos kursai išliko populiariausi, juos pasirinko 148 gyventojai, aktyviausia buvo 40–49 metų grupė. Palyginti su 2024 metais, anglų kalbos poreikis paaugo 5,4 proc., o tai rodo stabilų ilgalaikį tokios kompetencijos poreikį.

    DI tema 2025 metais pritraukė 27 dalyvius, o vidutinis jų amžius siekė 43 metus. Tai signalas, kad DI žinios Kauno rajone vis dažniau suvokiamos kaip praktinė profesinė būtinybė, ypač administravimo, komunikacijos ir vadybos srityse.

    Stabilus išliko finansų ir buhalterinės apskaitos kursų pasirinkimas, kuriuose dalyvavo 26 asmenys. Pastebimai išaugo susidomėjimas socialinių tinklų administravimu ir turinio kūrimu – iki 55 dalyvių, kas atspindi rinkos poreikį nuosekliai kurti ir valdyti komunikaciją.

    Technologiniuose kursuose, įskaitant programavimą ir web dizainą, dalyvavo 21 asmuo, o jų populiarumas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo. Tuo pat metu sumenko ir emocinės sveikatos bei perdegimo mokymai, kuriuos rinkosi 9 asmenys, tačiau daugiau dėmesio atsirado socialinio darbo, slaugos ir mokytojo padėjėjo kompetencijoms.

    Ką rodo dvejų metų tendencijos?

    2024–2025 metų duomenys leidžia matyti aiškų poslinkį į praktiškai pritaikomas kompetencijas. Kalbos, skaitmeninis raštingumas, socialinių tinklų valdymas ir DI tampa sritimis, kurios padeda greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

    Nuotolinis sinchroninis mokymasis Kauno rajone įsitvirtino kaip patogiausias formatas, mažinantis atstumų ir laiko planavimo barjerus. Toks modelis ypač svarbus dirbantiems žmonėms, kurie siekia persikvalifikuoti arba sustiprinti įgūdžius nekeičiant kasdienės rutinos.

    „Mokymasis Kauno rajone vis labiau orientuotas į konkrečius profesinius įgūdžius ir greitą pritaikymą darbe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė Ernesta Dambrauskaitė.

    Ši dinamika rodo, kad mokymasis visą gyvenimą regione tampa ne epizodine iniciatyva, o nuoseklia strategija, padedančia išlikti konkurencingiems ir reaguoti į naujus reikalavimus. Tarp jų vis dažniau minimi skaitmeniniai įrankiai, procesų automatizavimas ir DI sprendimai kasdienėse užduotyse.

  • Krokuvos universitetai pasirinko „Tauron“: elektra 2027–2028 m. bus perkama biržos kainomis

    Krokuvoje keturios aukštosios mokyklos pasirinko elektros tiekėją „Tauron Sprzedaż“, priklausantį „Tauron Polska Energia“ grupei. Sutartis apima elektros energijos pardavimą 2027 metams ir, pasinaudojus pasirinkimo teise, 2028 metams.

    Skelbiama, kad bendras planuojamas tiekimo mastas viršija 106,5 GWh. Tokia apimtis dideliam institucijų vartotojui leidžia derėtis dėl sąlygų ir tiksliau planuoti biudžetus, tačiau kartu reiškia ir didesnį dėmesį kainodaros mechanizmui.

    Biržos modelis tampa standartu

    Elektra universitetams bus tiekiama taikant biržos modelį, kai atsiskaitymai siejami su rinkos kainomis. Praktikoje tai reiškia, kad galutinė kaina formuojama pagal energijos biržos indeksus, o sutarties sąlygos pritaikomos konkretiems pirkėjo poreikiams.

    „Energijos tiekimas Krokuvos universitetams bus vykdomas pagal biržos pirkimo modelį, atsižvelgiant į individualius užsakovų reikalavimus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos viceprezidentas Krzysztofas Czajka.

    Pastaraisiais metais tokio tipo sutartys vis dažniau pasirenkamos įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų, nes jos suteikia daugiau skaidrumo, aiškiau parodo ryšį su rinkos situacija ir leidžia lanksčiau valdyti riziką, palyginti su fiksuotos kainos pasiūlymais.

    Kas dalyvauja pirkime

    Elektros energiją iš „Tauron Sprzedaż“ pirks keturios Krokuvos aukštosios mokyklos: Krokuvos kasybos ir metalurgijos akademija (AGH), Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija ir Popiežiškasis Jono Pauliaus II universitetas.

    Pirkimą organizavo ir vykdė AGH, veikdama kaip grupės lyderė ir kitų institucijų vardu. Toks bendras pirkimas paprastai leidžia suvienodinti sutartines sąlygas ir sumažinti administracinę naštą, kai keli vartotojai derasi dėl vieno tiekimo paketo.

    „Konkursą organizavo ir įvykdė AGH kaip grupės lyderė, veikdama ir kitų universitetų vardu“, – sakė AGH rektorius Jerzy Lis.

    „Tauron Polska Energia“ nurodė, kad „Tauron Sprzedaż“ pasiūlymas buvo pasirinktas kaip finansiškai palankiausias. Galutinės sąnaudos 2027–2028 metais priklausys nuo rinkos kainų dinamikos ir sutartyje numatytų atsiskaitymo taisyklių.

  • Afrikos ekonomikos spartėja kaip Indijoje: ką tai reiškia Lietuvos verslui ir eksportui į Keniją

    Afrikos šalių ekonomikos pastaraisiais metais auga sparčiau nei daugelyje kitų regionų, o Kenija vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių žemyno logistikos ir paslaugų centrų. Verslo atstovai lygina dabartinę kai kurių Afrikos rinkų dinamiką su Indijos šuoliu, kai per trumpą laiką ji aplenkė nemažai kaimyninių valstybių.

    Tokias tendencijas stiprina AfCFTA – Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos erdvės susitarimas, kurį pasirašė ir ratifikavo 54 valstybės. Nors kryptis aiški, praktinis veikimas dar kuriamas: dalis techninių taisyklių, muitų procedūrų ir standartų derinimo mechanizmų vis dar tobulinami, todėl didžiausi pokyčiai tikėtini artimiausiais metais.

    Kenija – vartai į regioną

    Kenyos vaidmuo išsiskiria dėl uosto, kelių ir geležinkelių projektų, augančio finansinių paslaugų sektoriaus bei regioninio perskirstymo grandinių. Šalis tampa patogiu atspirties tašku į Rytų Afrikos rinkas, kuriose didėja vartojimas ir plečiasi vidurinioji klasė.

    Augančios pajamos keičia paklausą: daugiau investuojama į miestų infrastruktūrą, statybas, energetiką, mažmeninę prekybą, skaitmenines paslaugas ir logistiką. Dėl to įmonėms atsiveria galimybės ne tik vienkartiniams sandoriams, bet ir ilgalaikėms partnerystėms, kurios leidžia įsitvirtinti rinkoje.

    Kokios galimybės atsiveria įmonėms

    Į Afriką žengiančioms Europos įmonėms vis svarbiau pasiūlyti ne vien produktą, bet ir kompetenciją: mokymus, aptarnavimą, priežiūrą, atsarginių dalių grandinę. Praktika rodo, kad laimi tie, kurie planuoja kelių metų investicinį horizontą ir nuosekliai kuria vietinius ryšius, o ne ieško greito pelno.

    Lietuvos verslui patraukliausios kryptys dažnai siejasi su logistika, inžineriniais sprendimais, pramonės įranga, žemės ūkio technologijomis, atsinaujinančia energetika ir skaitmeniniais produktais. Papildomas pranašumas gali būti patirtis dirbant reguliuojamose rinkose bei gebėjimas prisitaikyti prie greitai besikeičiančių tiekimo grandinių.

    „Jei suprantame, kodėl Indija staiga paspartėjo, matome panašius signalus ir Kenijoje: sparčiai didėja vidurinės klasės pajamos, o kartu – prekių ir paslaugų paklausa“, – sakė verslo atstovas, komentuodamas Afrikos rinkų perspektyvas.

    Kas gali sutrukdyti ir kaip pasiruošti

    Nors laisvosios prekybos erdvės idėja kuria pozityvų foną, realybėje įmonėms tenka susidurti su skirtingais nacionaliniais reikalavimais, sertifikavimo praktika, viešųjų pirkimų taisyklėmis ir atsiskaitymo rizikomis. Todėl prieš įžengiant į rinką svarbu atlikti partnerių patikrą, įsivertinti logistikos maršrutus ir susidėlioti aiškią rizikų valdymo schemą.

    Rinkos, kuriose augimas didelis, dažnai keičiasi greičiau nei įprasta Europoje, todėl strateginė kantrybė tampa konkurenciniu pranašumu. Įmonėms, kurios investuoja į vietinį atstovavimą, po pardavimo aptarnavimą ir ilgalaikius kontraktus, Kenija gali tapti ne tik eksporto kryptimi, bet ir regionine plėtros baze.

  • „PSE“ iki 2027 metų planuoja 55 konkursus už iki 1,2 mlrd. eurų: kas bus statoma ir kur

    Iki 2027 metų numatyti konkursai

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) paskelbė iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos planuojanti skelbti pirkimus statybos ir įrangos tiekimo darbams. Bendra planuojamų konkursų vertė siekia iki maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Pagal PSE pateiktą planą, iki šio laikotarpio numatoma 33 konkursai statybos ir montavimo darbams bei dar 22 konkursai investicinei įrangai ir tiekimams. Toks apimties grafikas yra vienas didesnių pastarųjų metų perdavimo tinklo investicijų paketuose.

    Kur bus investuojama

    PSE nurodo, kad pirkimai apims elektros pastočių statybą ir rekonstrukciją bei atskirų perdavimo linijų atkarpų įrengimą. Tokios investicijos paprastai siejamos su tinklo patikimumo didinimu ir galimybe prijungti daugiau naujų gamybos pajėgumų.

    Perdavimo tinklo plėtra regione tampa vis aktualesnė dėl sparčiau augančios atsinaujinančios energetikos dalies ir poreikio stiprinti elektros srautų valdymą. Didesnis tinklo laidumas ir modernizuotos pastotės mažina perkrovų riziką ir padeda užtikrinti sistemos stabilumą.

    Didžiausi projektai: 400 kV ir jungtis su Lietuva

    Didžiausios vertės planuose įvardyti du konkursai, kurių kiekvieno vertė gali siekti iki maždaug 140 mln. eurų. Pirmasis numatytas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir susijęs su dvigrandės 400 kV linijos Gdańsk Błonia–Olsztyn Mątki statyba.

    Antrasis didžiausias konkursas planuojamas 2027 metų pirmąjį ketvirtį ir apima 220 kV linijos statybą nuo Ełko iki Lenkijos ir Lietuvos sienos. Šis projektas įvardijamas kaip dalis antrosios elektros jungties su Lietuva „Harmony Link“ kontekste.

    Pačios PSE teigimu, įmonė valdo aukščiausių įtampų 400 kV ir 220 kV perdavimo tinklą, kurio linijų ilgis viršija 16 tūkst. kilometrų, taip pat eksploatuoja 110 elektros pastočių. Toks mastas reiškia, kad net ir pavienių koridorių modernizavimas gali turėti apčiuopiamą poveikį sistemos pralaidumui ir patikimumui.

  • Bazinių kainų infliacija Lenkijoje pakilo iki 3 proc.: ką tai reiškia paskolų turėtojams ir palūkanoms

    Infliacija plečiasi už energijos ribų

    Lenkijos centrinis bankas pranešė, kad balandį bazinių kainų infliacija, atmetus maisto ir energijos kainas, pakilo iki 3 proc. per metus. Mėnesį prieš ji siekė 2,7 proc., todėl rodiklis buvo kiek aukštesnis, nei tikėjosi dalis rinkos dalyvių.

    Bendra vartotojų kainų infliacija tuo pačiu metu pakilo iki 3,2 proc. Tai rodo, kad kainų augimą lemia ne vien degalai ar energija, o dalis spaudimo persiduoda ir į kitas prekių bei paslaugų kategorijas.

    Kodėl tai svarbu palūkanoms?

    Ekonomistai pabrėžia vadinamąjį antrosios bangos mechanizmą: brangesni degalai didina transporto ir logistikos kaštus, o verslai dalį jų bando perkelti galutiniams pirkėjams. Tokiais atvejais infliacija tampa atsparesnė ir sunkiau grįžta į tikslinį lygį vien savaime.

    Kita vertus, situacija nebeprimena 2022–2023 metų laikotarpio, kai kainų spaudimas buvo plačiai išsikerojęs visoje ekonomikoje. Dabar paklausa vertinama kaip silpnesnė, o darbo rinka, pagal ekonomistų komentarus, pamažu vėsta, todėl įmonėms sudėtingiau agresyviai kelti kainas.

    Ką tai gali reikšti paskolų turėtojams?

    Tokie duomenys paprastai mažina argumentų už greitą pinigų politikos švelninimą, nes bazinė infliacija laikoma geresniu ilgalaikio kainų spaudimo barometru. Jei kainų augimas „įsitvirtina“ paslaugose ir kitose bazinėse kategorijose, centriniam bankui sudėtingiau pagrįsti palūkanų mažinimą.

    Tuo pačiu rodikliai dar nėra tokie stiprūs, kad automatiškai reikštų naują palūkanų kėlimo scenarijų. Rinkai tai dažniau signalas, kad sprendimų priėmėjai gali rinktis laukimo strategiją: stebėti, ar degalų šoko efektas neperauga į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą.

    „Šie duomenys greičiau uždaro diskusiją apie greitą pinigų politikos švelninimą, bet yra per silpni, kad grįžtų palūkanų didinimo scenarijus“, – sakė ekonomistas Mariuszas Zielonka.

    Kokios rizikos išlieka?

    Bazinių kainų infliacija vasarą, pagal dalį prognozių, gali laikytis maždaug 3–3,5 proc. intervale, nes degalų kainų poveikis dažnai pasireiškia su vėlavimu, ypač paslaugų segmente. Jei kaštų spaudimas logistikos grandinėse išliks, įmonės gali toliau kelti kainas dalyje paslaugų.

    Kartu prognozės išlieka jautrios geopolitikai ir žaliavų rinkoms, ypač energijos kainoms, kurios gali greitai pakeisti infliacijos trajektoriją. Dėl to kredito turėtojams svarbiausia tampa ne vien vienas mėnesio rodiklis, o kelių mėnesių tendencija ir centrinių bankų komunikacija apie palūkanų kryptį.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 jau pakeliui: kada naikintuvai bus iškilmingai sutikti Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmieji penktosios kartos naikintuvai F-35 artimiausiu metu turėtų atskristi į šalį. Pasak vicepremjero ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo, iškilmingas naujų orlaivių sutikimas Lasko aviacijos bazėje planuojamas birželio pirmoje pusėje.

    Nors konkreti atskridimo data neįvardijama, ministras teigė, kad lėktuvai turėtų pasirodyti per artimiausias dienas, vėliausiai per maždaug dvi savaites. Tai reikšmingas etapas programoje, kuri Lenkijos karines oro pajėgas perorientuoja į NATO standartu grįstą penktosios kartos aviaciją.

    Kontraktas ir pristatymų grafikas

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 naikintuvus. Sutarties vertė, pasirašyta 2020 metais, siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal tuo laikotarpiu buvusį vidutinį kursą.

    Lenkijos kariuomenės pateikiamu grafiku, visi užsakyti orlaiviai turėtų būti pristatyti iki 2029 metų. Pirmojo lėktuvo gamyba, kaip skelbta, buvo užbaigta 2024 metų lapkritį, o pristatymai etapais turi didinti realų kovinį pajėgumą, kai augs apmokytų įgulų ir technikų skaičius.

    Kur buvo lėktuvai ir kam ruošiamos bazės

    Lenkijos karinių oro pajėgų atstovai pabrėžia, kad dalis F-35 jau yra pažymėti nacionaliniais ženklais ir formaliai priklauso Lenkijai, tačiau iki šiol buvo dislokuoti JAV. Ten, Ebbing bazėje Arkanzase, daugiau nei metus vyksta pilotų ir techninio personalo mokymai, kurie būtini prieš pradedant pilnavertį eksploatavimą Europoje.

    Lasko 32-oji taktinės aviacijos bazė, kurioje nuo 2008 metų tarnauja F-16, yra viena pagrindinių vietų naujiesiems F-35. Vėlesniame etape naikintuvai planuojami ir Švidvino 21-ajai taktinės aviacijos bazei, kuri anksčiau buvo siejama su sovietinės kilmės Su-22 eksploatavimu.

    Kodėl F-35 svarbūs regionui

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO daugiafunkcių naikintuvų, ypač dėl pažangių jutiklių, informacijos apdorojimo ir sąveikos su kitais aljanso pajėgumais. Europoje šiuos orlaivius įsigyja ar jau eksploatuoja Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija ir Čekija.

    Lenkijos atveju tai reiškia ne tik naują platformą, bet ir didesnius reikalavimus infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, logistinei grandinei bei personalo rengimui. Todėl bazės modernizuojamos iš anksto, o pirmieji atskridimai vertinami kaip praktinis perėjimo į naują etapą startas.

    „Iškilmingas F-35 sutikimas Lasko bazėje numatytas birželio pirmoje pusėje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Slovakija ieško dujų iš Azerbaidžano: jungtis su Lenkija tuščia, akys vis dar krypsta į Rusiją

    Nors Lenkijos ir Slovakijos dujų tinklus jau kelerius metus jungia interkonektorius, realūs srautai per šią jungtį beveik nevyksta. Naujausi signalai iš Bratislavos rodo, kad artimiausiu metu situacija gali nepasikeisti, nes Slovakija renkasi kitus tiekimo maršrutus.

    Iki šiol pagrindinė priežastis buvo paprasta: Slovakija daug dujų importavo iš Rusijos, todėl poreikis aktyviau naudoti ryšį su Lenkija neatsirado. Tačiau Europos Sąjungoje griežtėjant požiūriui į rusiškų energijos išteklių importą, Bratislava vis dažniau kalba apie alternatyvas.

    Bratislavos planas: Kaspijos regionas

    Slovakijos vyriausybės atstovai viešai įvardija Azerbaidžaną kaip vieną realiausių partnerių, su kuriuo būtų siekiama sudaryti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį mažiausiai 10 metų. Esminis klausimas, kurį akcentuoja ir patys slovakai, yra ne vien politinė valia, o praktinis dujų pristatymas į Vidurio Europą.

    „Norime diversifikuoti energijos tiekimą, o Azerbaidžanas mums atrodo patikimas partneris. Pagrindinis klausimas – kaip tuos energijos išteklius fiziškai atgabenti į Vidurio Europą“, – sakė Slovakijos vicepremjeras ir aplinkos ministras Tomas Taraba.

    Slovakijos dujų rinkos dalyviai taip pat patvirtina, kad derybos su Azerbaidžano valstybine energetikos bendrove „SOCAR“ vyksta, nors yra ankstyvoje stadijoje. Pastaraisiais metais buvo išbandyti ir pilotiniai tiekimai, kurie Bratislavoje vertinami kaip pagrindas pereiti prie reguliarių srautų.

    Azerbaidžanas stiprina pozicijas Europoje

    Azerbaidžano dujos Europą pasiekia per Pietų dujų koridoriaus infrastruktūrą, o Baku pastaraisiais metais aktyviai plečia eksporto geografiją. Skelbiama, kad susitarimus dėl dujų tiekimo Azerbaidžanas yra sudaręs su keliolika Europos valstybių, o kai kuriais atvejais pasirašyti ir ilgesnio laikotarpio kontraktai.

    Tokie sandoriai svarbūs ir pačiam Baku, ir Europai, kuri po 2022 metų spartino tiekimo šaltinių diversifikaciją. Vis dėlto, net ir augant Azerbaidžano reikšmei, lemiami lieka infrastruktūros pajėgumai, tranzito galimybės bei konkurencija su kitais dujų šaltiniais, įskaitant suskystintas gamtines dujas.

    Kodėl interkonektorius su Lenkija lieka nuošalyje

    Lenkiją ir Slovakiją jungiantis interkonektorius buvo statytas tam, kad padidintų tiekimo saugumą ir suteiktų papildomą kelią dujoms judėti abiem kryptimis. Tačiau Slovakijos pasirinkimai kol kas rodo, kad šis maršrutas nėra prioritetinis, net ir tuomet, kai regione kyla rizikų dėl tranzito per Ukrainą.

    Svarbus faktorius gali būti ir politika. Premjero Roberto Fico vadovaujama Slovakijos valdžia pastaruoju metu dažnai demonstruoja labiau nuo dalies ES partnerių besiskiriančią laikyseną, įskaitant energetikos klausimus. Dėl to kai kurie analitikai mano, kad Bratislava palieka atviras duris galimam rusiškų dujų sugrįžimui, jei geopolitinės aplinkybės ateityje pasikeistų.

    Lenkijai ši situacija reiškia praleistą galimybę stiprinti regioninį dujų tiekimo vaidmenį, ypač plečiant suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą. Slovakijai tai – bandymas išlaikyti manevro laisvę: ieškoti Kaspijos regiono dujų, bet kartu neprarasti vilties dėl pigesnių rusiškų išteklių, jei jie vėl taptų politiškai įmanomi.

  • „Unimot“ grupės RCEkoenergia stato biomasės katilus iš Ukrainos: planas mažinti anglies dalį

    „Unimot“ grupei priklausanti bendrovė RCEkoenergia pasirašė sutartį dėl dviejų biomasę kūrenančių garo katilų tiekimo, montavimo ir paleidimo. Įranga bus diegiama įmonės šilumos gamybos sistemoje, siekiant nuosekliai mažinti anglimi kūrenamų pajėgumų vaidmenį.

    Pagal susitarimą numatyta įrengti daugiau nei 3,5 MW bendros galios katilus, taip pat dūmų dujų valymo sprendimus ir biokuro sandėliavimo infrastruktūrą. Katilus tiekia Ukrainos gamintojas „Bent Iron“, besispecializuojantis biomasės šildymo įrangoje.

    Įmonė pabrėžia, kad sprendimas susijęs su ilgesnio laikotarpio modernizacija: anglies atsisakoma etapais, o šilumos ir elektros gamyba turėtų būti perkeliama į atsinaujinančius ir aukšto naudingumo šaltinius. Taip siekiama išlaikyti efektyvaus šilumos tiekimo sistemos statusą ir kartu mažinti išmetimus.

    „Didiname atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir traukiamės nuo anglies, kurdami kuro mišinį, kuris atitiks efektyvaus šilumos ūkio standartus ir šiandien, ir ateityje“, – sakė RCEkoenergia valdybos pirmininkas Włodzimierz Popielewski.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad ateityje planuojama tolesnė biomasės sistemos plėtra ir didesnis tvarumo reikalavimus atitinkančio biokuro naudojimas. Toks kelias atitinka platesnę regiono šilumos ūkio kryptį, kai didesnį vaidmenį įgyja biokuras, elektrifikacija ir taršą mažinančios technologijos.

    RCEkoenergia, įsikūrusi Czechowice-Dziedzice mieste, užsiima šilumos gamyba ir tiekimu bei elektros energijos gamyba ir prekyba. Įmonė nurodo, kad modernizacija skirta užtikrinti stabilų šilumos tiekimą, kartu mažinant priklausomybę nuo anglies.

  • Vokietija iki 2029 metų planuoja iki 10 mlrd. eurų: karinis rengimas, civilinė gynyba ir slėptuvės

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pranešė, kad federalinė vyriausybė iki 2029 metų ketina investuoti iki 10 mlrd. eurų į karinius mokymus, civilinę gynybą ir gyventojų apsaugą. Lėšos būtų numatytos kasmetiniuose biudžetuose, siekiant išvengti finansavimo pertrūkių.

    Skelbiama, kad prie įgyvendinimo turėtų prisidėti ir federalinės žemės, nes dalis priemonių tiesiogiai susijusios su regionų atsakomybe. Akcentuojama ne tik reagavimo į grėsmes tema, bet ir pasirengimas nelaimėms bei stichiniams įvykiams.

    Koordinavimas tarp kariuomenės ir civilinės gynybos

    Vienas pagrindinių tikslų yra sustiprinti veiksmų koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų. Tai apimtų bendrų procedūrų derinimą, ryšio grandines ir praktinius mokymus, kad krizės atveju institucijos veiktų kaip vienas tinklas.

    „Norime sustiprinti koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų, kad galėtume kartu veikti kilus galimai grėsmei“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Taip pat minima idėja kurti integruotą bendrą vadovavimą, kuris leistų greičiau priimti sprendimus ir tiksliau paskirstyti resursus. Tokios priemonės Europoje vis dažniau siejamos su platesniu pasirengimu įvairiems scenarijams, nuo kibernetinių incidentų iki infrastruktūros sutrikimų.

    Daugiau mokymų, technikos ir medicininio rezervo

    Programoje numatoma plėsti mokymus kuo didesniam skaičiui žmonių, kurie norėtų įsitraukti į šalies gynybą ar pagalbą ekstremalių situacijų metu. Tai gali apimti tiek pagrindinius pasirengimo kursus, tiek specializuotus mokymus savanoriams ir tarnyboms.

    Ministerija taip pat planuoja organizuoti viešuosius pirkimus ir įsigyti apie 1 000 specializuotų transporto priemonių, įskaitant medicinines. Kartu būtų ruošiama infrastruktūra, kad prireikus būtų galima suformuoti ligoninių tinklą su maždaug 110 000 lovų.

    Viešos slėptuvės visoje šalyje

    Dar viena kryptis – viešų slėptuvių statyba visoje Vokietijoje. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik statybų, bet ir ilgalaikio priežiūros finansavimo, aiškių evakuacijos planų, ženklinimo bei visuomenės informavimo.

    Ekspertų vertinimu, civilinės gynybos stiprinimas vis dažniau tampa ne vien karinės grėsmės klausimu, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumo dalimi. Dėl to investicijos į slėptuves, ryšių sistemas, medicininį rezervą ir mokymus dažnai nagrinėjamos kaip vienas susijęs paketas.