CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Varšuvos biržos indeksai vėl arti rekordų: Synektik smuko po akcijų pardavimo, Dino ir Mercator išsiskyrė

    Pirmadienį Varšuvos vertybinių popierių biržoje pagrindiniai indeksai toliau laikėsi netoli istorinių aukštumų, o investuotojų dėmesys krypo į kelias ryškiausiai judėjusias bendroves. Didesnių svyravimų sulaukė Synektik, Dino Polska ir Mercator Medical akcijos.

    WIG20 sesiją baigė nežymiu augimu, o bendra rinkos kryptis išliko nuosaikiai pozityvi. Tačiau atskirų įmonių naujienos lėmė, kad dalyje pozicijų vyko ryškesnė rotacija ir skirtingos reakcijos į paskelbtą informaciją.

    Synektik kritimas po pardavimo

    Didžiausią dėmesį mWIG40 indekse prikaustė Synektik, kurios akcijos atpigo maždaug 5 proc. Tai buvo ryškiausias dienos kritimas, susietas su žinia apie reikšmingą bendrovės akcijų paketą pardavusį vadovą ir pagrindinį akcininką.

    Rinkose tokio masto pardavimai dažnai interpretuojami kaip signalas dėl vertinimo ar asmeninių lūkesčių, net jei oficialiai nurodomos asmeninės priežastys. Dėl to trumpuoju laikotarpiu gali padidėti nepastovumas, o kainai prireikia laiko stabilizuotis.

    Synektik kontekste investuotojai taip pat stebėjo su ja susijusios biotechnologijų bendrovės Syn2Bio kainą, kuri tą pačią dieną kilo. Tokie skirtingi judėjimai parodo, kad rinka atskirai vertina verslų perspektyvas ir rizikas, net jei įmones sieja akcininkai ar kilmė.

    Dino tęsia kilimą

    Tarp stambiųjų bendrovių teigiamai išsiskyrė Dino Polska, kuri po ankstesnės sesijos šuolio išlaikė augimo kryptį. Investuotojai, panašu, neskubėjo fiksuoti pelno, o tai dažnai rodo, kad lūkesčiai dėl rezultatų ir tolesnio augimo išlieka tvirti.

    Bendrovės finansiniai rodikliai pastaruoju metu signalizavo stabilų pajamų didėjimą, o rinkos dalyviai vertina ir investicijų tempą. Prekybos tinklų sektoriuje kainos jautriai reaguoja į vartojimo tendencijas, darbo sąnaudas ir maržų dinamiką, todėl kiekvienas ketvirtis tampa svarbiu patikrinimu.

    Mercator grįžta į dėmesio centrą

    Ryškiausią kilimą demonstravo Mercator Medical, kurio akcijos brango daugiau nei 10 proc., investuotojams reaguojant į paskelbtus ketvirčio rezultatus. Bendrovė pateikė pagerėjusius pelningumo rodiklius, o tai sustiprino lūkesčius dėl atsigavimo po silpnesnių laikotarpių.

    Mercator veiklos rezultatus rinkoje dažnai sieja su apsaugos priemonių paklausos ir kainų ciklais, taip pat su geopolitinių įtampų poveikiu tiekimo grandinėms. Tokie veiksniai gali greitai pakeisti kainodarą ir užsakymų srautus, todėl investuotojai vertina ne tik pelną, bet ir jo tvarumą.

    Bendrovė plačiai žinoma ir dėl pandemijos laikotarpio istorijos, kai jos akcijų kaina buvo smarkiai pakilusi, o vėliau sekė korekcija. Dabar rinka iš naujo vertina, kiek dabartiniai rezultatai atspindi trumpalaikį ciklą, o kiek rodo struktūrinį verslo stiprėjimą.

    Apskritai sesija Varšuvoje parodė, kad indeksams laikantis arti rekordų, pavienės įmonės gali judėti labai skirtingai. Investuotojams lemiami išlieka konkretūs pranešimai, vadovų sprendimai ir ketvirtiniai rezultatai, ypač kai rinkos vertinimai yra aukšti.

  • „TotalEnergies“ pelnosi iš pigesnės Irako ir Kataro naftos: kaip kroviniai vis dar keliauja per Ormuzo sąsiaurį

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pastaraisiais mėnesiais išsiskyrė kaip vienas aktyviausių Irako ir Kataro naftos pirkėjų bei prekiautojų, nors Persijos įlankoje išlieka padidėjusi karinė ir politinė įtampa. Rinkos dalyviai pažymi, kad būtent tokiais laikotarpiais atsiranda didžiausi kainų skirtumai, kuriuos tarptautinės bendrovės bando išnaudoti.

    Didžiausias rizikos taškas regione yra Ormuzo sąsiauris, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Bet kokie apribojimai, patikrinimų sugriežtinimas ar draudimai daliai laivų gali staigiai sumažinti srautus, o tai iš karto pakelia kainas tarptautinėse biržose.

    Kaip veikia pelno formulė?

    Pagal viešai aptariamus sandorių įverčius, dalis Persijos įlankos naftos šiuo metu parduodama pastebimai pigiau nei „Brent“ etalonas. Minimas 50–60 JAV dolerių už barelį lygis perskaičiavus sudarytų apie 46–55 eurus, kai „Brent“ kainos tam tikrais laikotarpiais buvo gerokai aukštesnės.

    Tokioje situacijoje prekybininkų logika paprasta: pigesnė žaliava perkama kilmės regione, o parduodama ten, kur kainos aukštesnės ir paklausa stabilesnė. Kuo labiau rinka įskaičiuoja riziką dėl tiekimo sutrikimų, tuo didesnė gali būti marža, jei fizinis krovinys vis dėlto pasiekia pirkėją.

    Transportas brangsta, bet skirtumas išlieka

    Pagrindinė kliūtis šiame modelyje yra logistika ir draudimas. Supertankerio reisas iš Persijos įlankos ir grįžimas naujam kroviniui gali kainuoti apie 20 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 18 mln. eurų, o šios išlaidos tiesiogiai mažina pelningumą.

    Vis dėlto, jei laivas gabena apie 2 mln. barelių, vien transporto kaštai vienam bareliui gali siekti apie 9 eurus. Net ir tuomet, kai skirtumas tarp įsigijimo kainos regione ir pardavimo kainos rinkoje išlieka didelis, prekyba gali generuoti reikšmingą pelną.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris toks svarbus?

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes per jį keliauja tanklaiviai iš pagrindinių Persijos įlankos eksportuotojų. Įtampa šiame regione beveik visada iškart atsispindi ne tik naftos, bet ir draudimo bei krovinių gabenimo kainose.

    Analitikai pabrėžia, kad net dalinis srautų sumažėjimas gali sukelti grandininę reakciją: brangesnė logistika, ilgesni maršrutai, didesnė paklausos įtampa Europoje ir Azijoje, o galiausiai ir didesnės degalų kainų svyravimo rizikos vartotojams.

    „Galime pasakyti, kad nafta dabar per Ormuzo sąsiaurį juda labai tyliai ir nepastebimai“, – sakė „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanné.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad dalis tiekimo grandinių prisitaikė prie naujų sąlygų, o didieji prekiautojai randa būdų tęsti gabenimą, nepaisant ribojimų ir papildomų sąnaudų. Tačiau ši situacija išlieka trapi: bet koks naujas eskalacijos etapas gali per kelias valandas pakeisti tiek kainas, tiek realius srautus jūroje.

  • Irano ekonomika grimzta: rialas silpsta iki rekordų, kainos kyla, o prekybos srautai traukiasi

    Irano ekonomika patiria dar vieną smūgių bangą: nacionalinė valiuta rialas toliau silpsta, o gyventojai kasdien vis aiškiau jaučia infliacijos poveikį. Tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, juodojoje rinkoje JAV dolerio kaina peržengė 2 000 000 rialų ribą, o oficialus kursas išlieka gerokai žemesnis.

    Toks skirtumas tarp oficialaus ir faktinio kurso rodo didelį nepasitikėjimą valiuta ir ribotą priėjimą prie užsienio valiutos. Praktikoje tai brangina importą, didina verslų sąnaudas ir dar labiau spartina kainų kilimą, ypač maisto bei būtiniausių prekių segmente.

    Infliacija ir brangstantis maistas

    Per pastaruosius mėnesius Iranas susiduria su dviženkle infliacija, o ekonominis augimas išlieka silpnas. Kainų šuolius stiprina keli veiksniai vienu metu: valiutos nuvertėjimas, sutrikę tiekimo grandinių kanalai ir išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos.

    Agentūrų cituojami vertinimai rodo, kad nuo karo pradžios kai kurių maisto produktų kainos augo itin sparčiai: ryžiai pabrango apie 60 proc., o jautiena daugiau nei 150 proc. Toks brangimas ypač skaudžiai smogia mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurių išlaidos maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Tarptautinės institucijos šiemet Iranui prognozuoja ekonomikos susitraukimą, o tai reiškia mažesnes įplaukas į biudžetą ir menkesnes galimybes amortizuoti kainų šoką socialinėmis priemonėmis. Ankstesniais mėnesiais šalyje fiksuoti ir masiniai protestai, kuriuos kaitino būtent prastėjanti ekonominė padėtis.

    Prekybos ribojimai ir sankcijų spaudimas

    Padėtį apsunkina ir prekybos kanalų traukimasis. Pranešta, kad Jungtiniai Arabų Emyratai, buvę vieni svarbiausių Irano prekybos partnerių ir reikšmingas importo vartai, paskelbė stabdantys prekybos mainus su Teheranu.

    Tokie sprendimai gali dar labiau apriboti prekių srautus, didinti deficitą ir skatinti kainų kilimą, ypač ten, kur Iranas priklausomas nuo importuojamų žaliavų, komponentų ar vartojimo prekių. Kartu didėja spaudimas finansų sektoriui, nes verslui tampa sunkiau atsiskaityti tarptautinėse rinkose.

    JAV pareigūnai viešai pabrėžia, kad sankcijų spaudimas silpnina Irano ekonomiką ir prisideda prie valiutos nuvertėjimo. „Prezidentas Donaldas Trumpas nualino Irano ekonomiką iki tokio lygio, kad rialas niekada nebuvo silpnesnis, o infliacija retai buvo aukštesnė“, – rašė JAV finansų ministras Scottas Bessentas.

    Energetikos rizikos ir Hormūzo sąsiauris

    Ekonominį foną papildo ir geopolitinės rizikos: Iranas išlieka strategiškai svarbus dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastomis sąlygomis gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Bet koks įtampos šuolis šiame regione didina naftos kainų svyravimų tikimybę, o tai gali atsiliepti ir Irano, ir pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Iranas susiduria su ribotomis eksporto galimybėmis ir importo trikdžiais, kurie mažina užsienio valiutos srautus. Tai uždaro ratą: mažiau valiutos reiškia didesnį spaudimą rialui, o silpnesnis rialas toliau kaitina infliaciją ir gyventojų nepasitenkinimą.

  • „Tauron“ pelnas krito 24 proc., bet vadovybė patenkinta: kur investuoja ir kas tempė rezultatą

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį jos grynasis pelnas sumažėjo 24 proc. ir siekė apie 373 mln. eurų. Nepaisant smukimo, bendrovės vadovybė šiuos rezultatus vertina kaip gerus ir pabrėžia, kad jie atitinka planą.

    Įmonės skaičiavimais, EBITDA per pusmetį sudarė apie 863 mln. eurų, o veiklos pelnas – apie 537 mln. eurų, abu rodikliai taip pat buvo mažesni nei prieš metus. Pardavimo pajamos, anot „Tauron“, išliko panašiame lygyje ir siekė apie 4,0 mlrd. eurų, tačiau pelningumas traukėsi.

    Kas labiausiai mažino pelną?

    Finansų vadovas Krzysztofas Surma aiškino, kad prastesnius rodiklius lėmė veiksniai, kuriems bendrovė turėjo ribotą įtaką. Tarp jų – mažesnis buitinių vartotojų tarifo lygis, kuris, pasak „Tauron“, ne visiškai padengė pardavimo įmonių patiriamas sąnaudas.

    Taip pat įtakos turėjo reguliaciniai ir finansiniai pokyčiai: sumažėjęs WACC, neigiamas reguliacinės sąskaitos atsiskaitymas skirstymo segmente bei gerokai silpnesnis vėjuotumas, sumažinęs vėjo parkų generaciją atsinaujinančių išteklių segmente.

    „Nepaisant kritimo, rezultatus vertiname kaip gerus, o skirtumą daugiausia nulėmė išoriniai veiksniai ir reguliaciniai parametrai“, – sakė Krzysztofas Surma.

    Kur pinigai keliauja dabar?

    „Tauron“ pabrėžia didinanti investicijų mastą: kapitalo investicijos per pusmetį siekė apie 559 mln. eurų ir buvo maždaug 6 proc. didesnės nei prieš metus. Daugiau nei 80 proc. šių lėšų, bendrovės teigimu, nukreipta į skirstymo tinklo plėtrą ir modernizaciją bei į atsinaujinančią energetiką.

    Skirstymo segmente prioritetu įvardijami nauji prijungimai ir tinklo atnaujinimas, o atsinaujinančioje energetikoje – sausumos vėjo ir saulės elektrinės bei baterijų energijos kaupimo sprendimai. Bendrovė tokią kryptį sieja su sisteminiu poreikiu didinti tinklų pralaidumą ir lankstumą, kai auga nepastovių generacijos šaltinių dalis.

    Vadovybė akcentuoja stabilumą

    „Tauron“ nurodo, kad svarbus kreditoriams rodiklis – grynoji skola ir EBITDA santykis – birželio pabaigoje sumažėjo iki 1,2, kai prieš metus siekė 1,5. Bendrovė tai pateikia kaip signalą, kad investicijų didinimas vyksta išlaikant santykinai saugų finansinį profilį.

    Grupės vadovas Grzegorzas Lotas teigia, kad įmonė vykdo planą ir lygiagrečiai spartina energetikos transformaciją, įskaitant skirstymo plėtrą, atsinaujinančius išteklius ir kogeneraciją dujomis kūrenamuose įrenginiuose. Pasak jo, tai turi užtikrinti tiekimo stabilumą ir ilgalaikį vertės augimą akcininkams.

    „Pasiekiame planuotus rezultatus ir kartu reikšmingai didiname investicijas, kad transformacija vyktų sparčiau ir saugiai“, – sakė Grzegorzas Lotas.

  • Katinas su skrybėle gąsdina „TikTok“: kaip DI sukurti vaizdai privertė reaguoti policiją?

    Katinas su skrybėle gąsdina „TikTok“: kaip DI sukurti vaizdai privertė reaguoti policiją?

    Socialiniame tinkle „TikTok“ vasarą išpopuliarėjo keista, siaubo filmą primenanti tendencija: vartotojai ėmė dalintis vaizdo įrašais, kuriuose neva realiose Jungtinės Karalystės ir Airijos gatvėse klaidžioja žmogaus dydžio Katinas su skrybėle.

    Įrašuose personažas esą stebi pro langus, pasirodo kiemuose ar prie namų, o kadrai primena prastai apšviestą apsaugos kameros filmuotą medžiagą. Daliai jaunesnių žiūrovų tokie vaizdai pasirodė įtikinami, todėl komentarų skiltyse pradėjo plisti nerimas ir spėlionės, ar tai nevirsta realiomis „persekiojimo“ istorijomis.

    Situacijai įsibėgėjus, pareigūnai Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje viešai sureagavo, siekdami numalšinti paniką. Jie pabrėžė, kad plintantys vaizdo įrašai nėra tikri ir yra sukurti naudojant dirbtinį intelektą, kuris personažą „įdeda“ į atpažįstamas vietas bei kasdienius vaizdus.

    „Galime patvirtinti, kad tai nėra realus incidentas, o dirbtinio intelekto sukurtas turinys, kuriame personažas perkeltas į pažįstamų vietų vaizdus“, – sakė vienos Airijos policijos atstovas.

    Kaip viskas prasidėjo?

    Šios tendencijos ištakos siejamos su įrašais, kurie perdirbo scenas iš 2003 metais pasirodžiusios kino adaptacijos, kurioje Katiną su skrybėle suvaidino Mike’as Myersas. Trumpi fragmentai buvo montuojami su nejaukia muzika ir tamsiu humoru, taip formuojant naują, gerokai šiurpesnį personažo „mitą“.

    Papildomos ugnies į trendą įpūtė ir kino rekvizito istorija: originalus filmo kostiumas pasirodė aukcione, o nuotraukos, kuriose matyti jo detalės, paskatino dar daugiau interpretacijų. Socialiniuose tinkluose greitai atsirado „paaiškinimų“, kad kostiumą kažkas įsigijo ir dabar su juo esą „vaikšto po miestus“.

    Kodėl DI vaizdai taip lengvai apgauna?

    Per pastaruosius kelerius metus DI įrankiai, generuojantys vaizdus ir vaizdo įrašus, tapo itin prieinami ir paprasti naudoti. Net ir be didelių techninių žinių galima sukurti scenas, kurios atrodo kaip filmuotos iš telefono ar durų skambučio kameros, o būtent toks „kasdieniškas“ stilius žiūrovams neretai sukelia didesnį pasitikėjimą.

    Ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema kyla tada, kai tokios istorijos išeina už siaurų interneto bendruomenių ribų ir pasiekia jaunesnę auditoriją. Tuomet „miesto legenda“ pradeda veikti kaip reali grėsmė, o socialinių tinklų algoritmai, skatinantys įsitraukimą, dar labiau padidina turinio sklaidą.

    Interneto legendos grįžta nauju formatu

    Kolektyvinės baimės socialiniuose tinkluose nėra naujiena: ankstesniais metais panašiai plito pranešimai apie tariamus klounų pasirodymus gatvėse, kurie virto ir pokštais, ir masine įtampa. Skirtumas tas, kad šiandien DI leidžia „įrodymus“ sukurti greičiau nei atsiranda galimybė juos patikrinti.

    Policija ragina žmones kritiškai vertinti internete matomą medžiagą, ypač jei ji pateikiama kaip „tikras“ įvykis be aiškaus šaltinio. Tuo pat metu ši istorija primena, kad skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas atpažinti DI sukurtą turinį tampa nebe papildomu įgūdžiu, o kasdieniu saugumo klausimu.

  • Lietuvių DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų: kaip keis programų mokymus ir vidinę atmintį

    Lietuvių DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų: kaip keis programų mokymus ir vidinę atmintį

    Lietuvos DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Raundui vadovavo „Superhero Capital“, prisidėjo „FIRSTPICK VC“ ir verslo angelai, tarp jų „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga, „Vinted Go“ vadovas Vytautas Atkočaitis bei vienas „Vinted“ bendraįkūrėjų Mantas Mikuckas.

    Įmonė kuria platformą, kuri automatizuoja programinės įrangos mokymų ir darbo eigos dokumentacijos rengimą bei atnaujinimą. Sprendimas orientuotas į problemą, su kuria susiduria daug organizacijų: keičiantis įrankiams ir procesams, instrukcijos greitai pasensta, o darbuotojai vėl grįžta prie klausimų kolegoms ar pagalbos komandoms.

    Kaip veikia „Guideless“

    Platforma fiksuoja darbo eigą darbuotojui atliekant veiksmus verslo sistemose ir paverčia žingsnius struktūruota mokomąja medžiaga. Ji gali apimti vaizdines sekas, rašytines instrukcijas, transkriptus ir įgarsinimą, o turinį vėliau galima redaguoti, pritaikyti pagal prekės ženklą, dalintis ar eksportuoti.

    Skirtingai nei tradiciniai ekrano įrašai, čia kuriamas turinys remiasi žingsniais, todėl instrukcijas paprasčiau koreguoti, kai pasikeičia procesas ar įrankio sąsaja. „Guideless“ teigia palaikanti teksto vertimą į kalbą daugiau nei 40 kalbų ir leidžianti mokymų dokumentacijos rengimą bei atnaujinimą pagreitinti iki 10 kartų.

    „„Guideless“ sukūrėme taip, kad kiekviena užfiksuota darbo eiga virstų struktūruotu operaciniu kontekstu, o ilgainiui tai taptų besikeičiančiu atminties sluoksniu, saugančiu organizacijos žinias, kai kinta komandos, įrankiai ir procesai“, – sakė „Guideless“ vadovas ir vienas bendraįkūrėjų Evaldas Bieliūnas.

    Ką tai reiškia įmonėms

    Tokie sprendimai aktualūs įmonėms, kurios sparčiai auga, dažnai keičia vidines sistemas arba turi daug skirtingų komandų ir rinkų. Mokymų turinio automatizavimas padeda mažinti vadinamąją „žinių nutekėjimo“ riziką, kai svarbi patirtis lieka tik atskirų žmonių galvose arba pasimeta tarp skirtingų dokumentų versijų.

    „Guideless“ ambicija peržengia vien mokymų kūrimą: struktūruoti darbo eigos duomenys gali tapti nuolat atsinaujinančiu operacinių žinių šaltiniu. Tokiu atveju DI agentai ar vidinės paieškos sistemos galėtų gauti įmonės kontekstu paremtus atsakymus apie tai, kaip konkrečiai vykdomos užduotys, o ne tik bendras rekomendacijas.

    Plėtra po investicijos

    Startuolį įkūrė Evaldas Bieliūnas ir Dovydas Remeika. Produktas viešai pristatytas 2025 metų pabaigoje, o bendrovė įregistruota 2026 metais.

    „Guideless“ nurodo turinti daugiau nei 3 000 vartotojų ir mokančių klientų 15 rinkų. Tarp naudojančiųjų įvardijamos tokios organizacijos kaip „Vinted“, „Masan Consumer Holdings“ ir „Nevada Hospital Association“.

    Naujas finansavimas bus skirtas technologijos vystymui, komandos augimui ir tarptautinei plėtrai. Įmonė planuoja aktyviau eiti į Jungtinės Karalystės, platesnes Europos ir Jungtinių Valstijų rinkas.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Naujas projektas SRNL centre

    JAV Pietų Karolinoje, Aikeno mieste, Savanna River National Laboratory veikiantis Advanced Manufacturing Collaborative centras pradėjo projektą, kuriame kuriami dirbtinis intelektas pagrįsti įrankiai branduolinių atliekų ir aplinkos tvarkymo uždaviniams spręsti.

    Centro veikla telkia mokslininkus, inžinierius, studentus ir pramonės atstovus, o dėmesys skiriamas DI, robotikai, adityviajai gamybai ir pažangioms medžiagoms. Tikslas – spartinti sprendimų kūrimą, kurie pritaikomi realiose laboratorinėse ir pramoninėse sąlygose.

    Kur DI gali duoti didžiausią naudą

    Laboratorija teigia, kad kuriami DI modeliai orientuoti į aplinkos atkūrimą, atliekų tvarkymą ir infrastruktūros atsparumą. Tokiose srityse net nedideli proceso patobulinimai gali duoti didelį efektą dėl ilgo projektų ciklo ir aukštų saugos reikalavimų.

    SRNL vertinimu, per visą valymo ir tvarkymo gyvavimo ciklą tai galėtų atnešti daugiau kaip 150 milijardų JAV dolerių sutaupymą, kas sudarytų apie 140 milijardų eurų. Šis skaičius pateikiamas kaip potencialas, priklausantis nuo to, kaip plačiai sprendimai bus pritaikyti praktikoje.

    Galingi skaičiavimai ir specifiniai duomenys

    Mokslininkai naudoja didelio našumo skaičiavimo sistemą, kuri prieinama SRNL darbuotojams ir skirta DI projektams, sudėtingam modeliavimui bei simuliacijoms. Tokia infrastruktūra leidžia greičiau treniruoti modelius ir tikrinti jų prognozes įvairiais scenarijais.

    Laboratorija pabrėžia, kad svarbiausias pranašumas yra specifiniai, vietos sąlygoms pritaikyti duomenų rinkiniai ir dešimtmečiais sukaupta kompetencija dirbant su branduolinėmis medžiagomis bei teritorijų atkūrimu. DI šiuo atveju veikia kaip priemonė geriau prognozuoti, optimizuoti ir mažinti rizikas, o ne kaip atskiras tikslas.

    „Sujungdami daugiau nei 70 metų patirtį su unikaliais duomenimis, kuriame DI įrankius, skirtus sudėtingoms aplinkos atkūrimo, atliekų tvarkymo ir infrastruktūros atsparumo problemoms spręsti“, – teigiama SRNL pranešime.

    Centro vadovas G. Jeremy Leong akcentuoja, kad AMC tapo erdve, kurioje komandinis darbas ir eksperimentavimas leidžia greičiau perkelti idėjas į praktiką. Pasak jo, pirmieji rezultatai rodo kryptį, tačiau didžiausi pokyčiai tik prasideda, kai sprendimai bus taikomi platesniame mastu.

    „AMC greitai tapo vieta, kur žmonės jaučiasi motyvuoti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti, o tikras komandinis darbas spartina atradimus“, – sakė G. Jeremy Leong.

  • Rusija jau pardavė beveik 50 tonų aukso: rezervai mažiausi nuo 2019 metų, auga biudžeto spaudimas

    Rusija vis aktyviau remiasi aukso rezervais: per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius, oficialiais duomenimis, parduota beveik 50 tonų aukso. Po šios serijos pardavimų aukso atsargos sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2019 metų pabaigos, o tai atkreipė rinkos analitikų dėmesį.

    Rusijos centrinio banko skelbiamais duomenimis, liepos pabaigoje oficialūs aukso rezervai siekė apie 2 276,76 tonos. Tai reiškia, kad aukso atsargų mažėjimas tęsiasi jau septintą mėnesį iš eilės, o metinis pardavimų mastas, vertinant pagal viešai prieinamą statistiką, yra vienas didžiausių per pastaruosius dešimtmečius.

    Kas rodo rezervų mažėjimas?

    Ekonomistai pabrėžia, kad pats aukso pardavimo faktas dar nereiškia, jog Rusija artėja prie nemokumo. Vis dėlto tokia kryptis dažnai signalizuoja, kad didėja spaudimas biudžetui, o valdžiai reikia papildomo likvidumo, kai kitos lengviau panaudojamos finansinės priemonės tampa ribotos.

    „Pats faktas, kad jie parduoda auksą, gali reikšti, jog senka kitas, dar likvidesnis turtas“, – sakė ekonomistė Elina Ribakova, cituojama tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Ši dinamika siejama su augančiomis valstybės išlaidomis ir biudžeto įtampa, kurią didina karas Ukrainoje bei su juo susiję įsipareigojimai. Gynybos išlaidų augimas pastaraisiais metais išliko vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių fiskalinę pusiausvyrą ir didinančių poreikį greitai pasiekiamiems finansavimo šaltiniams.

    Sprendimas dėl aukso: rizika ar taktika?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad aukso pardavimai gali būti ne tik „skylės“ biudžete lopymas, bet ir taktinė priemonė perbalansuoti valstybės rezervų struktūrą. Auksas išlieka vienas universaliausių aktyvų, kurį galima panaudoti atsiskaitymams ar keitimui į kitas priemones, ypač kai dalis tarptautinių rezervų gali būti sunkiau prieinami dėl sankcijų.

    „Tai nereiškia, kad Rusija bankrutuoja ar kad jai baigiasi pinigai – greičiau tai bandymas perskirstyti likvidumą“, – sakė analitikas Chris Weafer, cituojamas tarptautiniuose komentaruose.

    Svarbus kontekstas ir tai, kad Rusija yra viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje, todėl teoriškai turi galimybę vėliau atkurti atsargas, supirkdama metalą vidaus rinkoje. Tačiau tęstinis rezervų mažėjimas gali didinti rinkų jautrumą: investuotojai ir reitingų vertintojai paprastai stebi ne tik absoliučius skaičius, bet ir tendenciją bei jos priežastis.

  • Lenkija keis trumpas registracijos lenteles: skaičių tvarka bus apversta dėl senkančių kombinacijų

    Lenkijoje ruošiami pokyčiai trumpoms automobilių registracijos lentelėms, skirtoms transporto priemonėms, kurių numerio tvirtinimo vieta yra mažesnė nei europinis standartas. Infrastruktūros ministerija siūlo apversti simbolių išdėstymą, kad būtų išspręsta sparčiai senkanti galimų numerių kombinacijų problema.

    Trumpose lentelėse dėl mažesnio simbolių skaičiaus kombinacijų yra gerokai mažiau nei įprastose. Tai ypač jaučiama regionuose, kur registracijų skaičius auga greičiausiai, o trumpų lentelių poreikį didina importuojami automobiliai su amerikietiško dydžio numerių niša.

    Kas keisis lentelėse?

    Pagal planuojamą tvarką, vietoje dabar įprastos sekos, kai pradžioje nurodomas vaivadijos žymuo, o po jo rašomas transporto priemonės identifikatorius, simboliai būtų perstumti. Kairėje atsirastų trijų ženklų transporto priemonės išskirtinis identifikatorius, o vaivadiją žyminti raidė būtų perkeliama į dešinę.

    Ministerijos argumentas paprastas: toks perstatymas leistų išplėsti galimų numerių fondą neilgindamas lentelės. Skaičiuojama, kad sprendimas galėtų sukurti iki 255 000 papildomų kombinacijų, todėl būtų atidėtas poreikis imtis radikalesnių pokyčių.

    Kodėl numerių pritrūksta?

    Problema ryškiausiai matoma Mazovijos regione, kur registracijų mastas ir trumpų lentelių poreikis auga sparčiausiai. Institucijos nurodo, kad būtent čia greičiau senka tam tikri regioniniai žymenys, todėl atsiranda reali rizika, jog esama numeracijos sistema netrukus pasieks ribas.

    Šį spaudimą didina naudotų automobilių importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 2026 metais per pirmuosius septynis mėnesius Lenkijoje buvo įregistruoti 46 572 naudoti automobiliai iš JAV, tai yra 6,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    2025 metais jų buvo 76 996, o metinis augimas siekė 12,9 proc. JAV jau tapo trečia svarbiausia naudotų automobilių importo kryptimi į Lenkiją, todėl trumpų lentelių klausimas iš nišinės temos virsta sisteminiu.

    Kada pokyčiai gali įsigalioti?

    Pirmasis pokyčių projektas buvo paskelbtas 2026 metų birželį, tačiau procesas sulėtėjo dėl procedūrinių reikalavimų, įskaitant dalies nuostatų derinimą Europos Komisijoje. Siekiant paspartinti įgyvendinimą, su trumpomis lentelėmis susijusios taisyklės buvo atskirtos nuo platesnio reguliavimo paketo.

    Skelbiama, kad naujas reglamentavimas galėtų būti parengtas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Jei jis bus patvirtintas, vairuotojai pokyčius pirmiausia pajustų naujai išduodamose trumpose registracijos lentelėse.

  • Lenkijoje primena apie RTV abonamentą: bauda iki 210 eurų, o skolą gali išieškoti mokesčiai

    Lenkijoje tebegalioja privalomas RTV abonamentas už radijo ir televizijos imtuvų naudojimą, o už jo vengimą numatytos apčiuopiamos baudos. Tema vėl atsidūrė dėmesio centre, nes institucijos primena apie patikras ir didėjančias skolas, kurios kraštutiniu atveju gali būti išieškomos per mokesčių administratorių.

    Šiuo metu Lenkijoje taikomi mėnesiniai tarifai yra apie 2,20 euro už radijo imtuvą ir apie 7,10 euro už televizorių arba komplektą televizorius su radiju. Įsigijus naują įrenginį jį reikia užregistruoti per 14 dienų, o įmokas įprastai sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

    Prievolė apima ne tik namuose ar biure esančią įrangą. Praktikoje klausimų dažnai kyla dėl radijo automobilyje: gyventojams paprastai pakanka vienos įmokos vienam namų ūkiui, kuri apima ir automobilio radiją, tačiau įmonėms taisyklės griežtesnės.

    Jeigu patikros metu nustatoma, kad imtuvas nebuvo užregistruotas, gali būti skiriama bauda, apskaičiuojama kaip 30 kartų mėnesio įmoka. Tai sudaro apie 66 eurus už radiją ir apie 210 eurų už televizorių su radiju, be to, gali būti priskaičiuojamos nesumokėtos įmokos ir palūkanos.

    Lenkijos praktikoje patikras vykdo pašto operatoriaus darbuotojai, o nesumokėjus baudos ir skolos byla gali keliauti į priverstinį išieškojimą. Tokiais atvejais skolą gali administruoti ir išieškoti mokesčių institucijos, todėl delsiant rizika didėja.

    Lygiagrečiai Lenkijoje svarstoma sistemos reforma: viešojoje erdvėje aptariamas planas nuo 2027 metų RTV abonamentą keisti nauja audiovizualine įmoka. Aptariamas modelis numatytų maždaug 25 eurų metinį mokestį, kuris būtų surenkamas automatiškai kartu su gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau galutiniai sprendimai dar nepriimti.

    Diskusijas skatina ir tai, kad pagal Lenkijos transliavimo priežiūros institucijų skelbiamus vertinimus abonamentą reguliariai moka tik maždaug trečdalis įpareigotų asmenų. Dėl to valstybė ieško būdų, kaip užtikrinti stabilesnį visuomeninio transliavimo finansavimą ir mažinti administravimo kaštus.