CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Sereact“ pritraukė 93 mln. eurų: DI robotikai iš sandėlių plečia į JAV, tarp klientų – BMW ir „PepsiCo“

    Štutgarte įsikūręs robotikos DI sprendimų kūrėjas „Sereact“ užsitikrino 93 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos „Cortex 2“ produkto plėtrai ir pirmajam biurui JAV, kurį planuojama atidaryti Bostone vasarą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Headline, prisidėjo Bullhound Capital, Daphni ir Felix Capital, o ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine taip pat dalyvavo. Tai vienas didesnių pastarojo meto sandorių Europoje fizinio DI ir sandėlių automatizavimo segmente.

    Kas yra „Cortex 2“?

    „Sereact“ kuria vadinamąjį robotų „smegenų“ modelį, kuris gali veikti su skirtingais robotais ir manipuliatoriais, nepririšant sprendimo prie vieno konkretaus gamintojo. Bendrovės teigimu, „Cortex 2“ jungia vaizdo, kalbos ir veiksmų modelį su pasaulio modeliu, leidžiančiu robotui prieš judesį „pasimatuoti“ kelis veiksmų scenarijus ir pasirinkti tikėtiniausiai pavyksiantį.

    Toks metodas svarbus darbams, kuriuose neužtenka vien reaguoti į tai, ką mato kamera, nes reikia numatyti kontaktą ir paklaidų riziką. Įmonė akcentuoja, kad tai atveria kelią sudėtingesnėms užduotims, pavyzdžiui, dalių komplektavimui ar tiksliam komponentų įstatymui, kur klaidos gali brangiai kainuoti.

    Duomenys iš realių diegimų

    „Sereact“ pabrėžia, kad robotikos DI proveržis tiesiogiai priklauso nuo realaus pasaulio duomenų, todėl sprendimai turi būti diegiami gamyboje, o ne tik testuojami laboratorijose. Pasak bendrovės, sandėliai tam ypač tinkami dėl milžiniško objektų įvairovės, didelio tempo ir nuolatinių „kraštinių atvejų“, kai robotui reikia mokytis iš nesėkmių.

    Įmonė teigia turinti daugiau nei 200 veikiančių sistemų, kurios atliko daugiau nei 1 000 000 000 paėmimų realioje gamybinėje aplinkoje. Tarp įvardijamų klientų yra BMW, „PepsiCo“, „Mercedes-Benz“ ir „Daimler Truck“, taip pat logistikos ir e. komercijos įmonės Europoje.

    „Anksti supratome, kad tikro robotikos DI nesukursi laboratorijoje. Jį sukuri ten, kur sistema dirba, klysta ir mokosi iš to, kas iš tikrųjų vyksta sandėlyje“, – sakė „Sereact“ vadovas ir vienas įkūrėjų Ralfas Gulde.

    Kodėl taikosi į JAV?

    Plėtra į JAV rodo ambiciją konkuruoti vienoje didžiausių sandėliavimo ir gamybos automatizavimo rinkų, kur sprendimų paklausą kelia darbo jėgos trūkumas, augantys pristatymo greičio lūkesčiai ir spaudimas didinti našumą. „Sereact“ planuoja stiprinti vietinę komandą, kad galėtų greičiau diegti sprendimus ir aptarnauti klientus Šiaurės Amerikoje.

    Bendrovė taip pat sieja augimą su platesne tendencija: nuo siaurų, vienai užduočiai „užprogramuotų“ robotų pereinama prie DI modeliais paremtų sistemų, kurios lengviau prisitaiko prie naujų objektų ir procesų. Tokios technologijos tampa svarbios ne tik sandėliuose, bet ir gamyboje, kur kiekviena minutė prastovos turi aiškią kainą.

  • Kopenhagos „Atech“ pritraukė 681 000 eurų: DI žada pagreitinti ir atpiginti aparatinės įrangos prototipus

    Kopenhagoje įsikūręs aparatinės įrangos startuolis „Atech“ pranešė užsitikrinęs 681 000 eurų išankstinio pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą platformą, kuri turi supaprastinti fizinių produktų kūrimą nuo idėjos iki prototipo, naudojant natūralios kalbos užklausas.

    Į raundą investavo „Nordic Makers“, „Emblem“, „Lovable“, „Sequoia Scout Fund“ ir „Andreessen Horowitz Scout Fund“. Nors suma nėra didelė, ankstyvame etape ji skirta suformuoti produktą ir patikrinti, ar DI metodai gali realiai sumažinti aparatūros kūrimo kainą bei laiką.

    „Matau panašius dėsningumus, kokius anksčiau matėme „Lovable“ istorijoje, tik šįkart aparatinėje įrangoje. Labai įdomu stebėti „Atech“ kelionę“, – sakė „Lovable“ vadovas Antonas Osika.

    „Atech“ save pozicionuoja kaip įrankį, mažinantį slenkstį tiems, kurie turi idėją, bet neturi inžinierių komandos, laboratorijos ar ilgo produkto vystymo grafiko. Startuolis teigia, kad tradiciškai prototipų kūrimas reikalavo arba ilgametės specializacijos, arba didelių biudžetų, todėl nemažai sumanymų taip ir likdavo brėžiniuose.

    Bendrovė kalba apie vadinamąją vibe-engineering kryptį aparatinėje įrangoje, kai žmogus aprašo norimą įrenginį paprastais žodžiais, o sistema automatiškai paruošia prototipo sprendinį ir pagrindinius techninius komponentus. Tokia idėja atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai vis dažniau perkelia sudėtingas inžinerines užduotis į aukštesnį, vartotojui suprantamesnį abstrakcijos lygį.

    „Aparatinė įranga ilgai priklausė tiems, kurie turi biudžetus ir laiką. Mes ją grąžiname žmonėms su idėjomis“, – teigė vienas iš „Atech“ įkūrėjų Vladimiras Baranas.

    „Atech“ 2026 metais įkūrė Tomas Erik Harmer, Vladimiras Baranas ir Davidas Stålmarckas. Komanda siekia, kad fizinių produktų prototipų kūrimas būtų panašiai greitas kaip programinės įrangos kūrimas, kur jau susiformavo platus įrankių sluoksnis nuo idėjos iki veikiančio rezultato.

    Rinkos kontekstas bendrovei palankus: investuotojai Europoje ir JAV aktyviai ieško projektų, kurie stiprintų vadinamąją fizinio pasaulio DI kryptį, apimančią robotiką, pramoninę automatizaciją, inžinerinę infrastruktūrą ir programiškai valdomą gamybą. Tokios priemonės vertinamos todėl, kad jos gali sutrumpinti kūrimo ciklus, sumažinti prototipavimo klaidų kainą ir leisti mažesnėms komandoms pasiekti rezultatą, kuriam anksčiau reikėdavo didelių organizacijų resursų.

    Vis dėlto pažadas automatizuoti prototipavimą reiškia ir praktinius iššūkius: nuo komponentų tiekimo realybės iki sertifikavimo reikalavimų ir gamybinio pakartojamumo. „Atech“ sėkmė priklausys nuo to, ar platforma gebės pateikti ne tik gražius koncepcinius modelius, bet ir inžineriškai pagrįstus sprendinius, kuriuos galima patikimai pagaminti ir ištestuoti.

  • „OpenAI“ kuria DI telefoną: kalbama apie nuosavą lustą ir startą tik 2028 metais

    „OpenAI“ kuria DI telefoną: kalbama apie nuosavą lustą ir startą tik 2028 metais

    „OpenAI“ gali ruoštis netikėtam žingsniui į išmaniųjų telefonų rinką. Analitikų vertinimu, bendrovė svarsto kurti nuosavą sisteminį lustą, pritaikytą DI funkcijoms, kuris būtų skirtas vadinamajam DI pirmumo telefonui.

    Šią informaciją viešai aptarė TF International Securities analitikas Ming-Chi Kuo, teigdamas, kad „OpenAI“ tariamai bendradarbiauja su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Pasak jo, masinė gamyba galėtų prasidėti tik 2028 metais, o surinkimo partneriu minimas „Luxshare“.

    Kodėl svarbus nuosavas lustas?

    Tokio tipo lustas, tikėtina, būtų kuriamas ne maksimaliai bendrai galiai, o spartesniam DI apdorojimui. Praktikoje tai reikštų didesnį dėmesį užduotims, kurios remiasi vietoje įrenginyje vykdomais modeliais, taip mažinant delsą ir priklausomybę nuo debesijos.

    Bendradarbiavimas su „Qualcomm“ ir „MediaTek“ galėtų leisti „OpenAI“ greičiau pasiekti rinką, nes nereikėtų nuo nulio kurti centrinių ir grafikos procesorių architektūrų. Tokia strategija įprasta ir kitiems rinkos dalyviams, kai siekiama išskirtinių funkcijų, bet norima sumažinti kūrimo riziką bei kaštus.

    Rinkos kontekstas ir konkurentų kryptis

    Didžiosios technologijų bendrovės jau kelerius metus stiprina nuosavų lustų kryptį, ypač DI užduotims. To tikslas paprastai yra du: didinti našumą konkrečioms užduotims ir mažinti ilgalaikes infrastruktūros išlaidas, kai DI paslaugos mastuojamos iki milijonų vartotojų.

    Šiame kontekste „OpenAI“ ambicijos būtų logiškos, jei įmonė siektų griežčiau valdyti visą patirtį nuo programinės įrangos iki įrenginio. Tai ypač svarbu, jei ateityje telefonuose didesnį vaidmenį atliktų DI agentai, galintys atlikti veiksmus vartotojo vardu skirtingose paslaugose.

    Kada realiai galėtų pasirodyti toks telefonas?

    Pasak analitiko, specifikacijos ir tiekėjų grandinė galėtų būti galutinai sudėliota 2026 metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje. Net ir tokiais terminais, iki realaus produkto vartotojams dar liktų keli metai, nes lustų kūrimo ciklas, testavimas ir gamybinis paruošimas užtrunka.

    Rizikų čia taip pat netrūksta: nuo sudėtingos techninės integracijos ir aušinimo sprendimų iki programėlių ekosistemos bei vartotojų įpročių. Vien pažadas apie geresnes DI galimybes gali nepakakti, jei nebus aiškiai parodyta, kuo toks įrenginys kasdienybėje pranašesnis už dabartinius flagmanus.

    Jei „OpenAI“ iš tiesų pasirinktų telefoną kaip kanalą savo paslaugoms, tikėtina ir dar viena kryptis: įrenginys galėtų būti glaudžiau susietas su prenumeratomis. Toks modelis leistų aparatinę įrangą naudoti kaip priemonę didinti ilgalaikį vartotojų lojalumą ir paslaugų pajamas.

  • Haptinis ryšys kaip nauja kalba: vibracijos gali perduoti emocijas ir mažinti nerimą

    Haptinis ryšys kaip nauja kalba: vibracijos gali perduoti emocijas ir mažinti nerimą

    Haptinis grįžtamasis ryšys daugeliui pažįstamas kaip trumpas telefono ar išmaniojo laikrodžio virptelėjimas. Tačiau naujausi žmogaus ir kompiuterio sąveikos tyrimai rodo, kad vibracijos gali tapti ne tik pranešimo signalu, bet ir savarankiška, jaučiama komunikacijos sistema.

    Tokią kryptį siūlo Talino universitete parengta Julijos Sion daktaro disertacija, kurioje nagrinėjama, kaip vibracijas paversti sudėtingesniais, neverbaliniais pranešimais. Idėja remiasi vadinamaisiais taktonais, tai yra taktilinėmis piktogramomis, kurias žmogus atpažįsta ne akimis, o lytėjimu.

    Emocijos, atmintis ir parama

    Tyrime analizuota, kaip skirtingas vibracijos ritmas, intensyvumas ir trukmė gali būti suprantami kaip skirtingos reikšmės. Pavyzdžiui, nereguliarūs ir intensyvesni virpesiai dažniau siejami su skuba ir įtampa, o švelnesni, tolygesni signalai gali veikti raminamai.

    Disertacijoje pateikiami pavyzdžiai, kaip taktonai gali padėti susikaupti ir mažinti nerimą situacijose, kuriose patiriamas didelis spaudimas, pavyzdžiui, viešai kalbant. Tokiu atveju haptika gali veikti kaip taktilinis padrąsinimas, panašus į palaikantį prisilietimą.

    Taip pat nagrinėta, kaip žmonės gali „išversti“ prisiminimus į haptinius raštus ir kaip tokie raštai vėliau atpažįstami. Ši kryptis siejama su emocinės komunikacijos stiprinimu, kai žinutė perduoda ne tik faktą, bet ir nuotaiką ar socialinę paramą.

    Ką tai reikštų kasdienėms technologijoms

    Haptikos kaip kalbos idėja aktuali ir prieinamumui: vibracijos galėtų papildyti garsinę informaciją arba ją pakeisti ten, kur garsas netinka. Pavyzdžiui, tai galėtų būti naudinga silpnaregystę turintiems žmonėms arba situacijose, kai reikia tyliai perduoti signalus.

    Vis dėlto tyrimuose pabrėžiama, kad dalis haptinių pranešimų gali būti suvokiami subjektyviai, todėl gali prireikti mokymosi, kad žmogus patikimai susietų taktoną su konkrečia reikšme. Ne mažiau svarbu, kad skirtingi haptiniai raštai būtų pakankamai aiškiai atskiriami, kitaip pranešimai gali susipainioti.

    Reikės ir techninių pokyčių

    Kad haptiniai pranešimai taptų niuansuoti, gali prireikti galingesnių ir tikslesnių vibracijos aktuatorių nei tie, kurie dažniausiai montuojami telefonuose ar laikrodžiuose. Disertacijoje aptariama, jog pažangesni sprendimai galėtų būti diegiami ir išmaniuosiuose drabužiuose, pavyzdžiui, liemenėse, kur didesnis kontaktinis plotas leistų perteikti sudėtingesnius raštus.

    Pastaraisiais metais haptika jau tampa išraiškingesnė žaidimų valdikliuose ir nešiojamuosiuose įrenginiuose, todėl idėja apie vibracijas kaip papildomą informacijos kanalą nebeatrodo tolima. Jei technologijos ir standartai vystysis toliau, haptiniai pranešimai gali sumažinti poreikį nuolat žiūrėti į ekraną ir atverti naują, labiau į pojūčius orientuotą komunikacijos būdą.

  • „Google“ „Gemini“ ruošia ryškų pokytį: jūsų pokalbiai atrodys kitaip, o atsakymai paspartės

    „Google“ „Gemini“ ruošia ryškų pokytį: jūsų pokalbiai atrodys kitaip, o atsakymai paspartės

    „Google“ dirbtinio intelekto pokalbių programėlė „Gemini“ „Android“ įrenginiuose netrukus gali sulaukti pastebimo vizualinio atnaujinimo. Po daugybės smulkių dizaino korekcijų per pastaruosius metus bendrovė, panašu, ruošia pokytį ekrane, kurį naudotojai mato dažniausiai, kai laukia atsakymo į užklausą.

    Pagal paviešintas detales, „Gemini“ atsakymo generavimo metu gali atsirasti animuotas spalvų gradientas. Tokia animacija pakeistų iki šiol įprastą statiškesnį vaizdą su trumpomis būsenomis, pavyzdžiui, kai rodoma, kad sistema mąsto, arba matomas tik „Gemini“ simbolis.

    Kas keisis „Gemini“ lange

    Animuotas fonas būtų ne tik estetinis patobulinimas, bet ir aiškesnis signalas naudotojui, kad užklausa apdorojama. Tikėtina, kad animacijoje dominuotų „Google“ naudojamos pagrindinės spalvos, todėl vizualiai ji primintų kitus bendrovės sprendimus, kur pabrėžiamas dinamiškumas.

    Kartu matyti ir funkcinių elementų perstatymas. Mygtukas „Answer now“, leidžiantis praleisti gilesnį apdorojimą ir greičiau gauti trumpesnį atsakymą, naujame vaizde galėtų būti perkeltas arčiau įvedimo laukelio, virš jo.

    Kodėl tai svarbu naudotojams

    Tokie pokyčiai paprastai rodo „Google“ siekį suvienodinti vartotojo patirtį ir aiškiau atskirti skirtingus atsakymo režimus. Praktikoje tai gali reikšti mažiau dviprasmybių, kada sistema pateiks greitą atsakymą, o kada vykdys ilgesnį apdorojimą, kuris kai kuriais atvejais būna tikslesnis.

    Vizualinis atnaujinimas taip pat atitinka platesnę tendenciją, kai DI įrankiai stengiasi būti ne tik funkcionalūs, bet ir labiau suprantami, ypač kai atsakymo laukimas užtrunka. Aiškūs būsenų indikatoriai, animacijos ir geresnis išdėstymas dažnai mažina vartotojų nekantrumą ir klaidų skaičių, pavyzdžiui, kai užklausa išsiunčiama pakartotinai.

    Kada galima tikėtis atnaujinimo

    Kol kas neaišku, kada šie pakeitimai bus pradėti diegti visiems „Gemini“ naudotojams „Android“ platformoje. Vis dėlto tikėtina, kad daugiau detalių gali paaiškėti per „Google I/O“ konferenciją, kuri tradiciškai skirta naujoms „Android“ ir „Google“ paslaugų kryptims bei atnaujinimams pristatyti.

    Pastaraisiais mėnesiais „Google“ aktyviai atnaujina ir kitų produktų dizainą, todėl „Gemini“ pokyčiai gali būti platesnio vizualinio suvienodinimo dalis. Jei atnaujinimas bus patvirtintas artimiausiu metu, pirmiausia jis gali pasiekti dalį naudotojų per bandomuosius programėlės atnaujinimus.

  • Medicinos darbuotojų diena: Kalvarijos savivaldybės sveikinimas ir padėka už kasdienį darbą

    Medicinos darbuotojų diena: Kalvarijos savivaldybės sveikinimas ir padėka už kasdienį darbą

    Kalvarijos savivaldybė Medicinos darbuotojų dienos proga sveikina sveikatos priežiūros sistemoje dirbančius žmones ir dėkoja už jų kasdienį darbą. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į medikų profesijos svarbą ir atsakomybę, kuri dažnai matuojama ne tik darbo valandomis, bet ir sprendimais kritinėse situacijose.

    Medicinos darbuotojų darbas apima ne vien gydymą, bet ir ligų prevenciją, pacientų slaugą, reabilitaciją, visuomenės sveikatos stiprinimą. Pastaraisiais metais sveikatos sistema susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbuotojų trūkumu, dideliu krūviu ir augančiais pacientų lūkesčiais, todėl profesionalumo ir žmogiškumo derinys tampa ypač svarbus.

    Ačiū už profesinę tarnystę

    Kalvarijos savivaldybės sveikinimas primena, kad už kiekvieno paciento istorijos stovi komandos darbas: gydytojai, slaugytojai, skubios pagalbos specialistai, laboratorijų darbuotojai, kineziterapeutai ir kiti sveikatos priežiūros profesionalai. Jų veikla tiesiogiai prisideda prie bendruomenės saugumo ir gyvenimo kokybės.

    Medicinos darbuotojų diena taip pat yra proga visuomenei įvardyti paprastą, bet svarbų dalyką: pagarba ir pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais yra būtina prielaida efektyviam gydymui. Dėkingumas kasdienėje kultūroje reiškia ne tik gražius žodžius, bet ir supratingą bendravimą, kantrybę bei konstruktyvų dialogą.

    Naujos tendencijos sveikatos sistemoje

    Šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau vietos užima nuotolinės konsultacijos, skaitmeniniai sveikatos sprendimai ir DI taikymas diagnostikai bei procesų optimizavimui. Tokios priemonės gali padėti greičiau apdoroti informaciją ir sumažinti administracinę naštą, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė išlieka žmogaus, todėl medikų kompetencija ir patirtis tik auga savo verte.

    Augant visuomenės dėmesiui emocinei sveikatai, vis dažniau kalbama ir apie pačių medicinos darbuotojų psichologinę gerovę, perdegimo prevenciją, darbo sąlygų gerinimą. Medicinos darbuotojų diena tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti, kad tvari sveikatos sistema prasideda nuo tvaraus požiūrio į joje dirbančius žmones.

    Kalvarijos savivaldybė linki medicinos darbuotojams stiprybės, sveikatos, profesinės sėkmės ir bendruomenės palaikymo. Padėka už jūsų darbą yra kasdienė, o ši diena tik dar kartą aiškiai įvardija, kokią svarbią vietą užimate kiekvieno žmogaus gyvenime.

  • „Engie“ perka 30 MW vėjo parką Lenkijoje: sandoris augina grupės žaliosios energijos portfelį

    Prancūzijos energetikos grupės „Engie“ valdoma „Engie Zielona Energia“ pasirašė sutartį dėl Lenkijoje veikiančio Kamionkos vėjo parko įsigijimo. 30 MW galios objektas iki šiol priklausė atsinaujinančios energetikos plėtotojai „BayWa r.e.“.

    Vėjo parkas įsikūręs Vakarų Pamario vaivadijoje ir veikia nuo 2012 metų. Jį sudaro 12 vėjo turbinų, o sandoris leidžia „Engie“ sustiprinti veikiančių, pajamas generuojančių atsinaujinančios energijos aktyvų dalį Lenkijos rinkoje.

    Kas perkama ir kodėl tai svarbu

    Tokio tipo įsigijimai energetikos grupėms yra būdas greičiau didinti žaliąją gamybą, nes nereikia laukti ilgo leidimų, prijungimo prie tinklų ir statybų ciklo. Lenkijoje tai ypač aktualu dėl ribotų tinklų pralaidumų ir ilgesnių projektų parengimo terminų.

    „Engie“ nurodo, kad po šio sandorio grupės atsinaujinančių energijos išteklių portfelis Lenkijoje viršija 400 MW ir apima sausumos vėjo parkus bei saulės elektrines. Skaičiuojama, kad šių aktyvų metinė elektros gamyba siekia daugiau nei 700 GWh.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, 2025 metų pabaigoje „Engie“ Lenkijoje turėjo 240,9 MW įrengtos galios sausumos vėjo parkuose. Naujas pirkinys papildo portfelį regione, kuriame vėjo generacija tradiciškai išlieka viena svarbiausių atsinaujinančios energetikos krypčių.

    Įmonių komentarai ir strategija

    „Kamionkos vėjo parko įsigijimas atitinka mūsų požiūrį plėtoti atsinaujinančios energijos portfelį Lenkijoje, derinant naujų investicijų įgyvendinimą ir veikiančių projektų įsigijimą“, – sakė „Engie Polska“ vadovas Piotras Rogóžas.

    „Šio vėjo parko pardavimas „Engie“ yra svarbus žingsnis abiem įmonėms, ir esame įsitikinę, kad projektas toliau kurs reikšmingą vertę naujajam savininkui“, – sakė „BayWa r.e.“ Lenkijos padalinio vadovas Arturas Marchewka.

    „Engie“ taip pat akcentuoja, kad vienas iš ją dominančių plėtros kelių yra veikiančių projektų įsigijimas, kai vėliau galima didinti efektyvumą ir gamybą. Praktikoje tai dažnai siejama su repowering sprendimais, kai senesnės turbinos pakeičiamos naujesnėmis, galingesnėmis arba optimizuojama parko veikla.

    Platesnis kontekstas: konsolidacija ir vėjo energetikos tempas

    Lenkijos sausumos vėjo rinka pastaraisiais metais išgyvena permainų etapą: vienoje pusėje auga elektros paklausa ir spaudimas dekarbonizuoti gamybą, kitoje pusėje išlieka iššūkiai dėl tinklų, reguliavimo ir projektų vystymo trukmės. Dėl to rinkoje matyti didesnis susidomėjimas įsigijimais, kai nuperkamas jau veikiantis turtas.

    „Engie“ yra Paryžiuje įsikūrusi energetikos grupė, kurios didžiausia akcininkė yra Prancūzijos valstybė. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais grupės apyvarta siekė 71,9 mlrd. eurų, o jos akcijomis prekiaujama Paryžiaus ir Briuselio biržose.

    Nors finansinės sandorio sąlygos šiame pranešime neatskleidžiamos, pats įsigijimas rodo kryptį, kurią renkasi didieji energetikos žaidėjai regione: didinti atsinaujinančios energijos dalį ne tik per naujas statybas, bet ir per tikslines, veiklą iškart stiprinančias akvizicijas.

  • Lenkija pradeda local content pilotą energetikoje: iki balandžio pabaigos paaiškės svarbus sąrašas

    Lenkijoje artėja strateginis local content, arba vietinės vertės grandinės, matavimo pilotas, kuris pirmiausia apims energetikos sektorių ir valstybės valdomas įmones. Šalies statistikos tarnyba GUS praneša, kad iki balandžio pabaigos turėtų būti parengtas į pilotą įtraukiamų bendrovių ir projektų sąrašas.

    Local content sąvoka paprastai apibūdina, kiek investicijų vertės lieka šalies ekonomikoje: per vietos tiekėjus, darbuotojus, mokesčius, paslaugas ir gamybą. Energetikoje tai tampa ypač aktualu dėl didelių viešųjų ir reguliuojamų investicijų, įskaitant tinklų plėtrą, generacijos projektus ir jūrinio vėjo infrastruktūrą.

    Kas bus įtraukta į pilotą?

    GUS viceprezidentė ekonomikos statistikai Renata Bielak teigė, kad pasirengimas yra pažengęs: tikslinami apibrėžimai, rengiamos formos ir kuriama informacinių technologijų sistema. Kartu su Valstybės turto ministerija derinamas įmonių, kurios dalyvaus pilote, sąrašas.

    Pasak jos, siekiant surinkti pakankamai duomenų, ketinama vertinti ne tik metų antroje pusėje startuosiančius projektus, bet ir jau pradėtas investicijas. Taip siekiama išvengti situacijos, kai atrinktų projektų būtų per mažai patikimai analizei.

    Pilote numatyti minimalūs projektų dydžiai, kad pareigos neapimtų smulkesnių sutarčių ir neapkrautų įmonių pertekliniu administravimu. Energetikos projektuose, išskyrus jūrinį segmentą, minimali nagrinėjamos sutarties vertė sieks apie 11 500 000 eurų, o jūriniuose projektuose riba numatyta apie 410 000 eurų.

    Kaip bus renkama informacija?

    Pilotas remsis dviem lygiagrečiais informacijos šaltiniais. Pirmasis yra tiesioginis įmonių apklausimas, kai jos turės pildyti specialias ataskaitų formas GUS portale.

    Antrasis kelias yra administracinių duomenų analizė, įskaitant mokesčių apskaitos duomenis, leidžiančius matyti pirkimo ir pardavimo sandorius bei grandinės ryšius. GUS teigimu, taip būtų galima greičiau apskaičiuoti vadinamąjį greitą vietinio komponento įvertį ir patikrinti, ar įmonių pateikti duomenys sutampa su administraciniais įrašais.

    Numatoma, kad iš pradžių įmonių bus klausiama apie planuojamą lėšų panaudojimą, o vėliau, jau po metų, šie planai bus tikrinami pagal faktinius rezultatus. Tokia peržiūra, pagal dabartinį modelį, vyktų kartą per metus.

    Tyrimas apims ne tik užsakovą, bet ir rangovus bei pirmo ir antro lygio subrangovus, iš viso vertinant kelias tiekimo grandinės grandis. GUS argumentuoja, kad būtent iki antro lygio subrangovų dažniausiai susiformuoja didžioji išlaidų ir pirkimų dalis, o prireikus gilesnį vaizdą padėtų susidaryti administraciniai duomenys.

    Kada plėsis į kitas sritis?

    GUS planuoja, kad 2027 metais local content matavimas taptų reguliariu tyrimu ir būtų įtrauktas į oficialią statistinių tyrimų programą. Tuomet viešuosiuose pirkimuose pasirinktuose sektoriuose iš anksto būtų aiškiai nurodoma pareiga teikti ataskaitas apie vietinį komponentą.

    Pagal pristatytą grafiką, po energetikos sektoriaus į tyrimą būtų įtraukiamos ir kitos valstybės valdomų bendrovių sritys, tarp jų infrastruktūra, gynybos pramonė ir skaitmeninimas. O 2028 metais tikslas būtų pereiti prie platesnio modelio, apimančio visus subjektus, kurie įgyvendina viešosiomis lėšomis finansuojamus projektus, viršijančius nustatytą vertės ribą.

    Institucija taip pat ketina rinkti ne vien bendras išlaidų sumas, bet ir sąnaudų struktūrą, pavyzdžiui, kiek sudaro vietos darbo jėgos kaštai ar vietoje įsigytos prekės ir paslaugos. Tokie duomenys leistų tiksliau įvertinti, kuriose vietose vertė lieka šalies ekonomikoje, o kur didesnė dalis iškeliauja užsienio tiekėjams.

    „Norime makro lygiu suprasti, koks yra vietinio komponento vaidmuo investicijose ir kur dar yra erdvės jį stiprinti“, – sakė Renata Bielak.

    Jei pilotas bus užbaigtas pagal planą, pirmieji apibendrinti rezultatai galėtų būti pristatyti 2027 metų pradžioje. GUS pabrėžia, kad dėl statistinės ir komercinės paslapties būtų skelbiami tik agreguoti rodikliai, o atskirų įmonių duomenys nebūtų atskleidžiami.

    GUS atstovė taip pat akcentavo, kad Lenkija siekia tapti viena pirmųjų valstybių, kuri sistemingai ir metodologiškai išmatuotų local content, derindama įmonių apklausas su administraciniais duomenimis. Tokia praktika, jos teigimu, remtųsi ir tarptautine patirtimi, kaip statistikoje pritaikomi mokesčių duomenys tiekimo grandinėms analizuoti.

  • Kinijos reguliuotojai sustabdė „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“: kokio precedento bijo Pekinas

    Kinijos valdžios institucijos sustabdė planuotą amerikiečių technologijų bendrovės „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“ įsigijimo. Sprendimas priimtas augant technologinei įtampai tarp Kinijos ir JAV, o sandoris tapo jautriu precedentu, susijusiu su pažangių technologijų kontrole.

    Apie draudimą paskelbė Kinijos Valstybinė plėtros ir reformų komisija, nurodžiusi, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o suinteresuotos šalys turi atšaukti transakciją. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad sandoris vertinamas ne vien komerciniais, bet ir nacionalinio saugumo bei technologinės politikos kriterijais.

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie DI agentai rinkoje laikomi nauju etapu po pokalbių robotų, nes jie ne tik atsako į klausimus, bet ir vykdo daugiapakopes užduotis, dirbdami su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda veiklą pradėjo Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Būtent relokacija, kartu su ketinimu įmonę parduoti JAV technologijų milžinei, tapo vienu esminių signalų Kinijos reguliuotojams, kad pažangios DI kompetencijos ir žmonės gali būti iškelti už šalies ribų.

    Kas neramina Kiniją?

    Kinijos pusė, kaip skelbta tarptautinėje žiniasklaidoje, nerimauja dėl precedento, kuris galėtų paskatinti kitas pažangių technologijų bendroves perkelti veiklą į užsienį ir ten komercializuoti Kinijoje užaugintas kompetencijas. Tai ypač jautru DI srityje, kur konkurencinis pranašumas priklauso nuo talentų, duomenų, infrastruktūros ir prieigos prie pasaulinių rinkų.

    Šioje situacijoje svarbi ir eksporto kontrolės logika: pažangūs DI sprendimai vis dažniau vertinami kaip dvejopo naudojimo technologijos, galinčios turėti civilinę ir karinę paskirtį. Dėl to sandoriai, kuriuose atsiranda užsienio kapitalas ir galimas technologijų perdavimas, dažnai susiduria su papildomais ribojimais bei politiniu vertinimu.

    Kaip vyko tyrimas?

    Pranešta, kad tyrimas dėl planuojamo įsigijimo Kinijoje buvo pradėtas 2026 metų sausį. Buvo vertinama, ar personalo perkėlimas ir įmonės pardavimas nepažeidžia griežtų taisyklių, taikomų technologijų eksportui ir išorės investicijų kontrolei.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų, atsidūrė padidinto dėmesio zonoje ir dėl to, kad įsigijėja būtų viena įtakingiausių JAV technologijų grupių. Tokie pirkimai dažnai traktuojami kaip strateginiai, nes gali lemti, kurioje ekosistemoje toliau bus vystomas produktas, kur bus sutelkiami tyrimai ir kur kils aukštos pridėtinės vertės darbo vietos.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo kviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems buvo apribota galimybė išvykti iš šalies. Tokie veiksmai rodo, kad valdžia siekė užtikrinti tyrimo kontrolę ir užkirsti kelią sprendimams, kurie, jos vertinimu, galėtų apsunkinti priežiūrą ar sudaryti sąlygas technologijoms iškeliauti.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ viešai sprendimo kol kas nekomentavo. Tikėtina, kad situacija dar turės tęsinį, nes DI rinka sparčiai konsoliduojasi, o valstybių taikomos investicijų ir technologijų kontrolės priemonės tampa vis svarbesniu veiksniu planuojant tarptautinius sandorius.

  • JSW valdyboje – darbuotojų atstovas: kuo išsiskiria Arturas Wojtków ir kokia jo patirtis

    Darbuotojai išsirinko atstovą

    Lenkijos kasybos bendrovė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad balandžio 23 dieną vykusiuose darbuotojų rinkimuose į valdybą išrinktas jų atstovas – Arturas Wojtków. Jis prisijungs prie JSW SA XII kadencijos valdybos kaip darbuotojų deleguotas narys.

    Toks atstovo modelis didelėse pramonės įmonėse dažnai vertinamas kaip būdas sustiprinti socialinį dialogą, ypač kai sektoriuje daug jautrių temų: nuo darbo saugos iki atlygio ir restruktūrizavimo sprendimų. JSW atveju tai aktualu ir dėl nuolatinių diskusijų apie sąnaudų mažinimą bei investicijas.

    Kas yra Arturas Wojtków

    Arturas Wojtków pagal išsilavinimą yra teisininkas, baigęs Silezijos universitetą Katovicuose. Taip pat jis yra baigęs podiplomines studijas, susijusias su darbo santykių socialiniu dialogu ir darbuotojų sauga bei sveikata pramonėje.

    Su JSW jis siejamas nuo 1995 metų. Per karjerą įmonėje ėjo organizacinio ir teisinio padalinio vadovo pareigas, vėliau dirbo kaip darbo srities direktorius vienoje iš grupės anglies kasyklų, o nuo 2009 metų ėjo valdybos viceprezidento pareigas, atsakingas už darbą ir socialinę politiką.

    Kodėl tai svarbu JSW ir rinkai

    JSW grupė yra vienintelė koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų, reikalingų plieno gamybai. Dėl to bendrovės sprendimai svarbūs ne tik Lenkijos pramonei, bet ir platesnėms Europos plieno tiekimo grandinėms.

    JSW komunikacijoje pabrėžiama, kad maždaug 1 tonai plieno pagaminti gali reikėti apie 780 kilogramų koksinės anglies. Tai paaiškina, kodėl koksinė anglis, nepaisant energetikos transformacijos, išlieka strategine žaliava metalurgijai, o jos tiekimo stabilumas yra jautri tema.

    Darbuotojų atstovo paskyrimas valdyboje gali reikšti aiškesnį darbuotojų interesų atstovavimą sprendžiant darbo sąlygų, saugos ir socialinių garantijų klausimus. Kartu tai gali turėti įtakos tam, kaip bendrovė komunikuos ir derins veiksmus, kai kalba pasisuka apie efektyvumą, investicijas ar taupymo priemones.