CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    Italijos Brešijoje įkurta startuolė „Gyver“ pranešė pritraukusi 1,4 mln. eurų „pre-seed“ investiciją, kuri bus skirta technologijai stiprinti ir plėtrai. Bendrovė kuria pokalbiu paremtą įdarbinimo platformą elektrikams ir jų darbdaviams, o DI čia naudojamas ne darbuotojams pakeisti, bet jų darbui pagreitinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Brighteye“, taip pat prisidėjo „āltitude“, „Vento Ventures“, „Zanichelli Venture“, esamas investuotojas „Antler“ ir keli verslo angelai. Įmonė teigia, kad finansavimas leis gerinti kandidatų atranką, darbdavių patirtį ir kurti automatizuotus darbo procesus, paremtus DI.

    „Norime, kad elektriko darbas būtų toks pat geidžiamas, kaip rizikos kapitalo investuotojo ar žinomo verslininko. Elektrikai yra vieni svarbiausių, bet labiausiai pamirštų darbuotojų“, – sakė „Gyver“ vienas iš įkūrėjų Francesco Defendi.

    „Gyver“ įkurta 2024 metų rudenį per „Antler“ rezidenciją, ją įkūrė F. Defendi, Leo Acciarri ir Mattia Zarrelli. Anksčiau jie dirbo su saulės elektrinių diegimu smulkiose ir vidutinėse pramonės įmonėse, kur, jų teigimu, aiškiai pamatė, kaip greitai „užsikemša“ projektų eiga pritrūkus kvalifikuotų rankų.

    Įmonės logika paprasta: elektra tampa modernios ekonomikos „kraujotaka“, tačiau kvalifikuotų elektrikų trūkumas auga greičiau nei įprasti įdarbinimo kanalai spėja prisitaikyti. Atnaujinami elektros tinklai, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, kyla duomenų centrų paklausa, o gamyboje ir infrastruktūroje daugėja automatizacijos sprendimų, kuriems būtina patikima elektros ūkio priežiūra.

    „Gyver“ teigia, kad Europos Sąjungoje yra apie 28 mln. kvalifikuotų „blue-collar“ darbuotojų, tačiau iki 2030 metų gali prireikti dar maždaug 5,8 mln. papildomų specialistų. Elektrikų rinka čia išsiskiria tuo, kad darbo paklausa didėja dėl elektrifikacijos ir senėjančios visuomenės, o pasiūlą riboja ilgas parengimo kelias ir profesijos įvaizdis.

    Startuolio kuriama sistema orientuota į tai, kaip elektrikai realiai ieško darbo: per rekomendacijas ir „iš lūpų į lūpas“ veikiančius kontaktus. Pokalbio principu veikianti platforma turėtų surinkti kandidatų patirtį, kompetencijas ir pageidavimus, o darbdaviams suteikti galimybę greičiau rasti tinkamus žmones, sumažinant atrankos laiką.

    Vėlesniuose etapuose „Gyver“ planuoja plėstis į kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir produktyvumo įrankius. Bendrovė mini tikslą dešimteriopai padidinti rankų darbo profesijų našumą, panašiai kaip programinė įranga pakeitė biuro darbą, o techninėje dalyje akcentuoja tokias sritis kaip elektros projektavimas ir PLC sprendimai.

    „Brighteye“ partneris David Guérin pabrėžė, kad šioje srityje svarbus niuansas yra DI paskirtis. „„Gyver“ naudoja DI ne tam, kad pakeistų kvalifikuotus elektrikus, o tam, kad kiekvienas jų būtų produktyvesnis ir vertingesnis“, – sakė D. Guérin.

    „Gyver“ teigimu, naujausias finansavimas bus nukreiptas į DI agentus ir darbo eigas, kurios automatizuoja pasikartojančias užduotis, padeda sparčiau suvesti duomenis ir sklandžiau suderinti darbdavių bei kandidatų lūkesčius. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, gali tapti vienu iš būdų mažinti struktūrinį darbo jėgos trūkumą, kai projektų apimtys auga greičiau nei paruošiami nauji specialistai.

  • Lenkijos finansų ministras Impact’26: tikslas per 10 metų patekti į trijų įtakingiausių ES ekonomikų gretas

    Lenkijos finansų ministras Impact’26: tikslas per 10 metų patekti į trijų įtakingiausių ES ekonomikų gretas

    Ambicingas tikslas ir nauja kryptis

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis konferencijoje Impact’26 Poznanėje pareiškė, kad Lenkija per artimiausią dešimtmetį sieks tapti viena iš trijų įtakingiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Pasak jo, šalis nebenori būti tik paslaugų ir gamybos baze kitų valstybių technologijoms, o siekia didesnio savarankiškumo ir įtakos formuojant Europos ekonomikos kryptį.

    Ministras akcentavo, kad pasaulio ekonomika įžengė į etapą, kuriame svarbia tampa tiekimo grandinių sauga, gamybos grąžinimas arčiau vartotojų ir konkurencija dėl duomenų, technologijų bei intelektinės nuosavybės. Jo teigimu, būtent šiose srityse šalis nori kurti ilgalaikį pranašumą, o ne tik vykdyti kitų sukurtus procesus.

    „Lenkija nenori ir nebus tik paslaugų užnugaris ir rinka kitų technologijoms. Turime kurti tai, kas duoda įtaką“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys ašys: energetika, gynyba ir technologijos

    A. Domańskis išskyrė tris sektorius, kurie, jo vertinimu, taps kertiniais siekiant strateginių tikslų. Pirmasis yra energetika, kur, pasak ministro, be pigesnės ir patikimos elektros neįmanoma pramonės plėtra ir konkurencingumas, o elektrifikacijos krypties atsisakyti nebėra realu.

    Antrasis prioritetas – gynyba ir saugumas. Ministras pabrėžė, kad Lenkija gynybai skiria apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau svarbiausia – lėšų panaudojimo efektyvumas ir technologinė pažanga, kurią spartina karo Ukrainoje patirtys bei nauji sprendimai mūšio lauke.

    Trečioji kryptis – technologinis suverenitetas, įskaitant dirbtinį intelektą ir pramonės modernizavimą. Pasak ministro, pranašumą turės šalys ir įmonės, kurios kontroliuoja duomenis, modelius, intelektinę nuosavybę ir ryšį su vartotoju, o ne tos, kurios vien tik aptarnauja kitų sukurtas sistemas.

    Kapitalo rinka ir vietos verslo stiprinimas

    Kalbėdamas apie ekonominės galios stiprinimą, A. Domańskis pabrėžė vietinio finansavimo svarbą. Jo teigimu, ambicingiems projektams reikia stiprios, atsparios ir diversifikuotos kapitalo rinkos, kuri leistų Lenkijos įmonėms augti neatsiremiant vien į užsienio kapitalą.

    Ministras taip pat minėjo, kad Lenkija dirba su didžiausiomis Europos Sąjungos ekonomikomis vadinamojoje E6 grupėje, siekdama didinti Europos kapitalo rinkų efektyvumą, kartu išlaikant stiprias nacionalines biržas. Tokios iniciatyvos, jo žodžiais, yra svarbios, jei šalis nori ne tik augti, bet ir daryti įtaką bendriems Europos ekonomikos sprendimams.

    Impact’26 Poznanėje yra kasmetinis ekonomikos ir technologijų renginys, suburiantis politikos, verslo ir mokslo lyderius. Šių metų programoje numatytos dešimtys valandų diskusijų apie saugumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir Europos konkurencingumą.

  • Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad dar šią savaitę bus priimtas sprendimas dėl Europos kosmoso agentūros (ESA) centro vietos Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo konferencijoje „Impact’26“, pabrėždamas, kad šalis siekia ambicingesnio vaidmens aukštųjų technologijų srityse.

    Pasak ministro, kosmoso technologijos yra viena iš sričių, kurioje Lenkija nori matyti aiškų proveržį, susietą ir su nacionaliniu saugumu, ir su ekonomikos modernizavimu. Sprendimas dėl vietos, kaip teigiama neoficialiai, turėtų būti tarp Varšuvos ir Krokuvos.

    Sprendimas dėl vietos jau arti

    Ministras priminė, kad Lenkija 2025 metų lapkričio pabaigoje pasirašė su ESA ketinimų protokolą dėl naujo centro įkūrimo. Domańskis vadovauja tarpžinybinei grupei, kuri koordinuoja šį projektą ir rengia sprendimus dėl jo įgyvendinimo.

    „Kosmoso technologijos yra sritis, kurioje turime mąstyti ambicingai. Dar šią savaitę priimsime sprendimą dėl pirmojo ESA centro Lenkijoje“, – sakė A. Domańskis.

    Viešoje erdvėje aptariama, kad kartu su sprendimu dėl miesto gali būti paskelbta ir tikslesnė planuojamos investicijos vieta. Tokie projektai paprastai apima ne tik administracinę būstinę, bet ir infrastruktūrą tyrimams, duomenų apdorojimui bei tarptautinėms komandoms.

    Kuo užsiimtų ESA centras?

    Remiantis iki šiol skelbtais Lenkijos valdžios pranešimais, centras turėtų dirbti Žemės stebėjimo, palydovinių duomenų analizės ir kosmoso technologijų plėtros srityse. Šios kompetencijos vis dažniau laikomos kritiškomis civilinei saugai, ekstremalių situacijų valdymui ir infrastruktūros stebėsenai.

    Žemės stebėjimo duomenys naudojami vertinant potvynių, gaisrų ar sausrų rizikas, stebint aplinkos pokyčius, taip pat planuojant teritorijų vystymą. Palydovinė analizė svarbi ir krizių metu, kai sprendimai turi būti priimami greitai, o informacija – patikima ir atnaujinama beveik realiu laiku.

    DI ir technologinė nepriklausomybė

    Kalbėdamas plačiau apie ekonomikos pokyčius, ministras akcentavo, kad pasaulyje vyksta lūžis, susijęs su dirbtiniu intelektu. Jo teigimu, didžiausią įtaką turės tos valstybės ir organizacijos, kurios kontroliuos duomenis, modelius ir intelektinę nuosavybę.

    Jis pabrėžė, kad Lenkija siekia neapsiriboti tik užsakomųjų paslaugų ar užsienyje sukurtų sprendimų diegimo vaidmeniu. Kaip pavyzdžius ministras minėjo Krokuvoje vystomą „AI Factory“ iniciatyvą ir Poznanėje kuriamą Piast centrą, kurie turėtų stiprinti vietines kompetencijas ir technologinį savarankiškumą.

    „Nenorime tik vykdyti kitų procesų. Mums reikia tikro technologinio suvereniteto“, – sakė A. Domańskis.

    Sprendimas dėl ESA centro vietos vertinamas kaip signalas, kokį vaidmenį Lenkija siekia užimti Europos kosmoso ir pažangių duomenų technologijų grandinėje. Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis gali tapti traukos tašku mokslui, startuoliams ir aukštos kvalifikacijos specialistams.

  • Humanoidas Barbara prabilo lenkiškai: AGH robotas su DI stebina ir kelia naują bangą

    Humanoidas Barbara prabilo lenkiškai: AGH robotas su DI stebina ir kelia naują bangą

    Lenkijos robotikos sektorius pastaraisiais metais sparčiai auga, o nauju simboliu tapo humanoidas Barbara, pradėjęs darbą AGH dirbtinio intelekto kompetencijos centre Krokuvoje. Universiteto komanda skelbia, kad robotas per labai trumpą laiką išmoko natūraliai bendrauti lenkų kalba, pasitelkęs vietinį kalbos modelį „Bielik“.

    Barbara yra sukurta kaip mokslinių tyrimų ir studijų platforma, leidžianti realiame, fiziniame pasaulyje tikrinti DI sprendimus. Tokie robotai svarbūs todėl, kad sujungia kelias sudėtingas sritis: aplinkos suvokimą, judėjimo valdymą, mokymąsi iš duomenų ir žmogaus bei mašinos sąveiką.

    Kas tai per robotas?

    AGH pasirinkta humanoido bazė priskiriama edukaciniams ir tyrimų modeliams, skirtiems eksperimentams su autonomija bei valdymo algoritmais. Tokios platformos paprastai turi daug judėjimo laisvės laipsnių, leidžiančių imituoti žmogaus kūno judesius, stabiliai vaikščioti ir atsistoti po kritimo.

    Skelbiama, kad sistemos „širdyje“ veikia „Nvidia Jetson Orin“ klasės modulis, leidžiantis realiu laiku vykdyti sudėtingus DI skaičiavimus. Tai ypač aktualu kalbos atpažinimui, aplinkos analizavimui iš kamerų ir saugiam judėjimo planavimui.

    Lenkiškas balsas ir „Bielik“

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių aspektų yra lenkų kalbos integracija: Barbara jau dabar supranta užklausas ir atsako natūraliau nei tradiciniai balso asistentai. Tam panaudotas „Bielik“ kalbos modelis, vystomas Lenkijoje, o diegimas, pasak AGH, buvo atliktas per maždaug savaitę.

    Tokie sprendimai rodo platesnę tendenciją Europoje: universitetai ir laboratorijos vis dažniau siekia naudoti vietinius kalbos modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, lengviau valdyti duomenų saugą ir geriau pritaikyti sistemas konkrečiai kalbai.

    „Mums svarbu, kad algoritmai veiktų ne tik ekrane, bet ir realioje aplinkoje, kur klaidos kainuoja daugiau: robotas turi matyti, suprasti, judėti ir bendrauti saugiai“, – sakė AGH dirbtinio intelekto kompetencijos centro vadovė profesorė Joanna Jaworek-Korjakowska.

    Ką tai sako apie Lenkijos robotiką?

    Tarptautinės robotikos statistikos kontekste Lenkija turi dvi paralelines realybes: pramonėje fiksuojami svyravimai, tačiau mokslas ir startuoliai didina tempą. Międzynarodowa Federacja Robotyki duomenimis, 2024 metais Lenkijoje įdiegti 2 344 nauji pramoniniai robotai, tai yra apie 13 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Kartu auga mobiliosios robotikos ir humanoidų kryptis, kur svarbiausia tampa ne vien mechanika, o programinė dalis ir DI. Tai matyti ir iš to, kad Lenkijoje ryškėja startuoliai, kuriantys sprendimus sandėlių automatizavimui bei robotų judėjimo sistemoms, o universitetai stiprina automatizavimo ir robotikos programas.

    AGH planuoja tolesnius žingsnius: humanoidą papildyti funkcionalesnėmis rankomis, gerinti suėmimo ir objektų manipuliavimo algoritmus, taip pat plėsti tyrimus, įskaitant mokymąsi sustiprinimu. Tokie patobulinimai yra kritiški, jei humanoidai turi pereiti nuo demonstracijų prie realių užduočių laboratorijose, logistikoje ar viešosiose erdvėse.

  • Kinijos „Unitree“ parduoda pilotuojamą mecha GD01: milžinas kainuos apie 500 000 eurų

    Kinijos „Unitree“ parduoda pilotuojamą mecha GD01: milžinas kainuos apie 500 000 eurų

    Kinijos robotikos gamintoja „Unitree“ pristatė GD01 – pilotuojamą robotą, primenantį mecha tipo mašiną su žmogui skirtu kokpitu. Gamintojas skelbia, kad tai vienas pirmųjų tokio formato įrenginių, paruoštų serijinei gamybai ir siūlomų įsigyti.

    Pagal viešai skelbiamą kainodarą, GD01 kaina Kinijos rinkoje prasideda nuo 3 900 000 juanių, tai yra maždaug 500 000 eurų. Tokia suma reiškia, kad įrenginys realistiškai orientuotas į įmones ir institucijas, o ne į pavienius pirkėjus.

    Ką gali GD01 ir kuo jis išsiskiria

    Gamintojo pateikiamame vaizdo įraše matyti, kad robotas gali judėti savarankiškai, tačiau kartu turi piloto sėdynę ir valdymo vietą. Toks sprendimas leidžia derinti nuotolinį ar pusiau autonominį veikimą su tiesioginiu žmogaus valdymu, kai reikia tikslumo ar greitos reakcijos.

    „Unitree“ taip pat numatė režimą, kuriuo GD01 gali judėti keturiomis galūnėmis. Demonstracijose akcentuojama ir jėga: rodoma, kaip robotas griauna iš blokelių sumūrytą sieną, kas signalizuoja apie potencialą atlikti sunkius darbus, nors realūs pramoniniai scenarijai priklausys nuo įrangos komplektacijos.

    Skelbiama, kad robotas yra didelis: ištiestas jis maždaug dukart aukštesnis už žmogų, o bendra masė su pilotu siekia apie 500 kilogramų. Tokie parametrai rodo, kad tai labiau platforma jėgos užduotims, o ne lengvas mobilus sprendimas siaurose erdvėse.

    Saugumas ir praktinis pritaikymas

    Gamintojas tvirtina, kad GD01 konstrukcija sukurta atsižvelgiant į piloto saugumą. Nurodoma, kad kokpitas sutvirtintas specialiomis sijomis, kurios turėtų apsaugoti žmogų galimo virtimo ar smūgio atveju.

    Nors pilotuojamo mecha idėja skamba futuristiškai, praktiniai tokio įrenginio panaudojimo scenarijai dažniausiai siejami su pramone, logistika ir statybomis, kur reikia perkelti sunkius krovinius ar atlikti pavojingas užduotis. Vis dėlto realią vertę lems ne tik jėga, bet ir valdymo tikslumas, aptarnavimo kaštai, atsarginių dalių prieinamumas bei atitiktis saugos reikalavimams.

    Kontekstas: robotikos rinka sparčiai keičiasi

    „Unitree“ per pastaruosius metus išsiskyrė agresyvia plėtra ir įvairių robotų portfeliu – nuo keturkojų iki humanoidinių platformų. Robotikos sektoriuje ryški tendencija – pereiti nuo demonstracinių prototipų prie produktų, kuriuos galima diegti realiose darbo vietose, o tam ypač svarbūs patikimumo ir aptarnavimo standartai.

    Kita tendencija – spartus DI diegimas į robotų valdymą, kai gerinama pusiausvyra, objektų atpažinimas ir veiksmų planavimas dinamiškoje aplinkoje. Dėl to gamintojai vis dažniau kuria platformas, kurios gali veikti keliais režimais: nuo tiesioginio valdymo iki dalinės autonomijos, kad sprendimai būtų lankstūs skirtingiems klientams.

  • Kas toliau su Lodzės skersiniu tuneliu: PKP PLK žada tęsti darbus, naujas rangovas – rudenį

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK skelbia, kad skersinio tunelio Lodzėje statybos bus tęsiamos, nors darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo. Tuomet, tunelio gręžimo mašinai (TBM) judant po 1 Maja alėja, virš tunelio dalinai sugriuvo pastato dalis, o projektas įstrigo dėl saugumo rizikų.

    PKP PLK nurodo, kad po sutarties nutraukimo su ankstesniu rangovu dabar atliekama jau įvykdytų darbų inventorizacija ir parengiamieji veiksmai, reikalingi saugiam gręžimo atnaujinimui. Galutinis inventorizacijos protokolas, pagal esamą planą, turėtų būti parengtas iki gegužės pabaigos.

    Inventorizacija ir sprendimai dėl pastatų

    Inventorizacija turi tapti pagrindu galutiniam atsiskaitymui su buvusiu vykdytoju ir aiškiai įvardyti, kurie darbai atlikti, o kurie dar liko iki tunelio užbaigimo. PKP PLK pabrėžia, kad ši stadija yra kritiška tam, kad konkursas naujam rangovui būtų parengtas tiksliai ir be papildomų teisinių ar techninių ginčų.

    Lygiagrečiai vyksta teisinės procedūros dėl keturių gyvenamųjų namų, esančių virš TBM zonos. Kalbama apie pastatus adresais Próchnika 44 ir 1 Maja alėja 19, 21 bei 23, kurių perėmimas iš savininkų siejamas su saugumo užtikrinimu ir galimu tolesnių sprendimų įgyvendinimu.

    PKP PLK teigimu, perėmimas savaime nereiškia, kad pastatai bus griaunami, nes tam reikėtų atskiro administracinio leidimo. Ar griauti bus būtina, galutinai turėtų įvertinti naujas rangovas, atlikęs papildomas analizes ir įvertinęs rizikas, susijusias su ilgu TBM prastovos laikotarpiu.

    Naujas rangovas ir antrasis konkursas

    Ruošiantis atnaujinti projektą, šių metų kovą PKP PLK į techninį dialogą pakvietė penkias tunelių statybos srityje besispecializuojančias bendroves. Šios konsultacijos skirtos patikslinti techninius sprendinius ir sumažinti neapibrėžtumą, kad konkursas būtų parengtas kuo saugiau ir praktiškiau.

    Pagal dabartinį grafiką, pirkimo procedūra dėl rangovo, kuris užbaigs tunelio gręžimą, turėtų startuoti ties trečiojo ir ketvirtojo metų ketvirčių riba. Iki tol planuojama atlikti papildomus pastatų techninės būklės vertinimus tiek arti TBM zonos, tiek numatomoje tolimesnėje tunelio trasoje.

    Be rangovo parinkimo tunelio gręžimui, PKP PLK ruošia ir atskirą konkursą tunelio infrastruktūrai įrengti. Jis apimtų geležinkelio sistemas, technines instaliacijas, stočių Łódź Koziny ir Łódź Polesie įrengimą bei antžeminę infrastruktūrą, reikalingą visam koridoriui veikti.

    Vėlavimas, iškeldinti gyventojai ir projekto reikšmė

    Lodzės skersinis tunelis numatytas kaip maždaug 7,5 kilometro ilgio jungtis, kuri sujungtų stotį Łódź Fabryczna su kryptimis į Łódź Kaliska ir Żabieniec. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, o pagrindiniai darbai ir gręžimas pradėti 2019 metų rugpjūtį.

    Projektas ne kartą koreguotas, o planuoti terminai keitėsi dėl techninių ir organizacinių priežasčių, taip pat dėl papildomų sprendimų trasoje. Vėliausias viešai nurodytas grafikas buvo siejamas su gręžimo pabaiga 2026 metų birželį, tačiau po 2024 metų rugsėjo įvykio faktinis vėlavimas jau vertinamas bent kelerių metų mastu.

    Po incidento apie 250 gyventojų buvo apgyvendinti viešbučiuose ar nuomojamuose butuose ir iki šiol negali grįžti į savo būstus. PKP PLK deklaruoja palaikanti ryšį su gyventojais, Lodzės savivaldybe ir vietos atstovais, taip pat siekianti atsiskaityti su subrangovais, kurie iš buvusio rangovo nebuvo gavę apmokėjimų.

    „Užtikriname, kad investicija bus tęsiama, o visi dabartiniai veiksmai turi vieną tikslą: kuo greičiau ir visiškai saugiai atnaujinti tunelio gręžimą“, – sakė PKP PLK atstovas Rafałas Wilgusiakas.

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.

  • EU apyvartinių taršos leidimų reforma: Šiaurės Europos gigantai ragina Briuselį nesilpninti ETS

    Ar ETS laukia esminiai pokyčiai?

    Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl EU ETS – apyvartinių taršos leidimų sistemos, kuri nustato kainą už išmetamą anglies dioksidą ir taip skatina mažinti emisijas. Artėjant planuojamoms politinėms deryboms dėl sistemos peržiūros, dalis valstybių ir pramonės atstovų siekia švelnesnių taisyklių, argumentuodami konkurencingumu ir energijos kainomis.

    Tačiau ryškėja priešinga stovykla. Daugiau nei 80 įmonių iš Šiaurės Europos, tarp jų „Volvo“, „Scania“, „Vattenfall“, „Ørsted“, „Fortum“, „Neste“ ir „Outokumpu“, kreipėsi į Europos Komisiją ir valstybių narių sprendimų priėmėjus ragindamos negriauti sistemos logikos ir apsiriboti tik tiksliniais patobulinimais.

    Šiaurės įmonių žinutė Briuseliui

    Šiaurės šalių verslas pabrėžia, kad EU ETS yra vienas svarbiausių instrumentų, suteikiantis rinkai aiškų investicinį signalą: taršai brangstant, apsimoka investuoti į elektrifikaciją, energijos efektyvumą ir mažai anglies dioksido išmetančias technologijas. Jų teigimu, staigūs ar politiniais sumetimais paremti sistemos pakeitimai sumažintų prognozuojamumą ir didintų riziką investuotojams.

    „Raginame valstybes apsaugoti ir sustiprinti EU ETS integralumą kaip Europos klimato strategijos ir konkurencingumo kertinį akmenį“, – sakoma bendrame įmonių kreipimesi.

    Pasirašiusieji akcentuoja ir tai, kad aukštų sąnaudų problema, apie kurią kalba dalis Europos pramonės, neapsiriboja vien taršos leidimų kaina. Šiaurės įmonių pozicija – didžiausias ilgalaikis kaštų šaltinis yra priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o ne pati anglies dioksido kainodara.

    Kodėl Šiaurės šalys mato kitaip?

    Šiaurės Europos energetikos modelis dažnai remiasi ankstesnėmis investicijomis į mažai anglies dioksido išmetančius šaltinius ir regioninę elektros rinkų integraciją. Dėl to, įmonių teigimu, jų regionas gali turėti palyginti mažesnes energijos kainas ir žemesnes emisijas, o tai keičia požiūrį į ETS vaidmenį ekonomikoje.

    „Šiaurės šalių energetikos sistema užtikrina vienas mažiausių energijos sąnaudų Europoje ir mažiausias emisijas, o tai yra dešimtmečius trukusių investicijų į švarią energiją ir tarpvalstybinės rinkos integracijos rezultatas“, – teigiama kreipimesi.

    Šiame kontekste atsiranda ir politinė įtampa: valstybės, kurių pramonė labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir kurioms ETS kaštai juntamesni, dažniau reikalauja palengvinimų. Tuo metu Šiaurės šalys baiminasi, kad sušvelninus taisykles būtų suduotas smūgis tiems, kurie investavo anksčiau ir prisiėmė didesnę transformacijos kainą.

    Įmonės: problema – iškastinio kuro kaina

    Diskusijose su žiniasklaida įmonių atstovai pabrėžė, kad ES konkurencingumo dilema neturėtų būti sprendžiama silpninant klimato politiką. Jų argumentas paprastas: mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro mažina ir ekonominį pažeidžiamumą, ir energijos kainų šokų riziką.

    „Sprendimas nėra silpninti mūsų klimato politiką. Sprendimas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spartinti elektrifikaciją“, – sakė „Outokumpu“ atstovas Matthieu Jehl.

    „Problema nėra kaina EU ETS sistemoje. Problema iš tiesų yra iškastinio kuro kaina“, – sakė „Vattenfall“ atstovas Oskar Ahnfelt.

    Šiaurės įmonės taip pat įspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai silpnina pasitikėjimą rinka. Jų teigimu, 2022 metais energetikos krizės metu ES lygmens laikinos priemonės parodė, kaip greitai politiniai sprendimai gali pakeisti investicinius skaičiavimus, o tai ypač jautru kapitalui imliuose projektuose.

    Ko tikisi pasirašiusieji?

    Pasirašiusios bendrovės nesiekia visiško status quo, tačiau ragina apsiriboti „drobnomis korekcijomis“, kurios gerintų sistemos veikimą, bet nekeistų jos pagrindinės krypties. Vienas svarbiausių akcentų – kad pajamos iš ETS leidimų aukcionų būtų nukreipiamos į realią transformaciją: energetikos modernizavimą, pramonės dekarbonizaciją ir inovacijas.

    Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti politikos nuoseklumą platesniame ES reguliavimo kontekste, įskaitant anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje. Įmonių vertinimu, tokie instrumentai yra svarbūs siekiant, kad ES gamintojai nebūtų išstumiami rinkoje tų konkurentų, kurių produkcija pagaminta mažesnių aplinkosauginių reikalavimų sąlygomis.

    Artėjant sprendimams dėl ETS ateities, aiškėja, kad ES viduje formuojasi skirtingų interesų blokai. Šiaurės šalys, tikėtina, išliks tarp griežtesnį ir labiau prognozuojamą ETS palaikančių balsų, o derybos vasarą gali tapti vienu svarbiausių etapų nulemiant, ar Europa rinksis stabilumą, ar reikšmingesnį kurso koregavimą.

  • Krokuvos Balicės oro uostas plečia terminalą: apie 125 mln. eurų investicija ir 11 naujų vartų iki 2029-ųjų

    Sutartis pirmajam etapui

    Krokuvos Balicės oro uostas pradeda didžiausią infrastruktūrinę plėtrą savo istorijoje: pasirašyta sutartis dėl pirmojo keleivių terminalo plėtros etapo. Darbus vykdys bendrovė „Mostostal Warszawa“, o investicijos vertė siekia apie 125 mln. eurų.

    Projekto tikslas – išplėsti keleivių aptarnavimo erdves ir padidinti pralaidumą, kad oro uostas galėtų patogiau aptarnauti augantį srautą. Naująsias erdves keleiviams planuojama atverti iki 2029 metų vidurio.

    Kas keisis terminale?

    Pirmojo etapo metu numatoma įrengti naujas išvykimo laukimo zonas, suformuoti 11 papildomų įlaipinimo vartų ir sukurti išėjimus į teleskopinius trapus. Taip pat suplanuoti trys nauji bokštai su laiptinėmis, kurie padės geriau paskirstyti keleivių srautus.

    Terminale turėtų atsirasti 54 pasų kontrolės kabinos ir 20 automatinių ABC vartų, o komercinė dalis bus plečiama nauju prekybos ir maitinimo pasažu. Oro uostas skelbia, kad atnaujinimai orientuoti ir į keleivius su negalia – numatomi sprendimai, gerinantys judėjimo ir aptarnavimo patogumą.

    „Ši sutartis yra dar vienas žingsnis, kad infrastruktūra spėtų paskui įspūdingą keleivių srauto augimą“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Pralaidumas ir ilgalaikiai planai

    Po pirmojo etapo įgyvendinimo oro uosto pralaidumas turėtų siekti apie 4 400 keleivių per valandą. Oro uosto vadovybė teigia, kad tai leis patogiau aptarnauti iki 16 mln. keliautojų per metus, o užbaigus visus etapus iki 2032 metų – iki 20 mln. keleivių per metus.

    Plėtra planuojama taip, kad darbai būtų įgyvendinami etapais, o oro uostas galėtų veikti ir investicijų metu. Tokia praktika dažnai taikoma sparčiai augančiuose regioniniuose oro uostuose, kur svarbu ne tik išplėsti erdves, bet ir išlaikyti paslaugų tęstinumą.

    Tvarumo sprendimai pastate

    Ant pastato stogo numatyta įrengti saulės elektrinių modulius, o viduje – pilkojo vandens sistemą, leidžiančią pakartotinai panaudoti vandenį ūkio reikmėms. Tokie sprendimai tampa vis dažnesni Europos oro uostuose, siekiančiuose mažinti energijos ir vandens sąnaudas.

    Uosto teigimu, modernizacija apims ir technologinius sprendimus, kurie turėtų pagreitinti keleivių kelionę nuo registracijos iki įlaipinimo. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį automatizuotų patikrų vaidmenį ir geriau suprojektuotus srautų koridorius.

    „Žinome, kad terminalo plėtra oro uostui yra kritiškai svarbi. Esame pasirengę darbams ir sieksime aukščiausių kokybės standartų“, – sakė „Mostostal Warszawa“ vadovas Jorge Calabuig Ferre.