Tag: Dirbtinis intelektas

Kriptovaliutų biržos Zondacrypto klientams susidūrus su lėšų išmokėjimo trikdžiais, vis daugiau klausimų kyla ne tik dėl pačios įmonės finansinės būklės, bet ir dėl to, kaip realiai veikė priežiūra šalyse, kuriose birža registravo veiklą. Teisininko, Varšuvos ekonomikos mokyklos profesoriaus Tomaszo Siemiątkowskio vertinimu, Estijoje priežiūra buvo nepilnavertė, o Lenkijoje praktikoje beveik neįmanoma.

Pasak eksperto, pagrindinis klientams svarbus dalykas yra paprastas: ar birža turi pakankamai likvidžių lėšų padengti įsipareigojimams ir ar tuos aktyvus įmanoma identifikuoti bei teisiškai pasiekti. Jei trūksta realių rezervų, scenarijai paprastai sukasi apie investuotojo įsitraukimą, restruktūrizavimą arba bankrotą, tačiau kiekvienas kelias reiškia ilgą procesą ir neapibrėžtą susigrąžinimo dalį.

Kas lemia galimybes atgauti lėšas?

Ekspertas pabrėžia, kad lėšų susigrąžinimas priklauso nuo dviejų dalykų: ar klientų pinigai iš tiesų egzistuoja ir ar galima nustatyti jų buvimo vietą. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad su birža siejamos struktūros dažnai veikia per kelias jurisdikcijas, o tai reiškia skirtingas taisykles, skirtingus registrus ir skirtingas bankroto ar restruktūrizavimo procedūras.

Viešojoje erdvėje nuskambėjusi informacija apie kriptoaktyvų piniginę, siejamą su birža, kelia papildomų klausimų dėl vidinių kontrolės mechanizmų. Jei prieiga prie reikšmingų kriptoaktyvų būtų priklausoma nuo vieno asmens, tai rodytų itin aukštą operacinę riziką ir silpną valdymą, nes finansinių paslaugų sektoriuje tokios praktikos paprastai laikomos nepriimtinomis.

„Jei vadovybė teigia, kad neturi kriptografinių raktų prie reikšmingų aktyvų, kyla klausimas, kaip buvo valdoma rizika ir kam apie tai buvo pranešta“, – sakė Tomasz Siemiątkowski.

Kodėl Estijos modelis buvo pažeidžiamas?

Ilgą laiką daugelyje Europos Sąjungos valstybių kriptoaktyvų rinka buvo menkai reglamentuota, o priežiūros standartai neprilygo tradiciniam finansų sektoriui. Estijoje kripto paslaugų teikėjų licencijavimas ir priežiūra ilgą laiką buvo labiau susieta su pinigų plovimo prevencijos logika, o ne su klasikine finansų rinkos priežiūra, kuri apima kapitalo pakankamumą, rizikos valdymą ir vartotojų apsaugą.

Eksperto vertinimu, toks modelis ypač rizikingas, kai įmonės paslaugas teikia tarptautiniu mastu, o klientai yra kitose šalyse. Net jei institucijos renka informaciją apie rizikas, ji nebūtinai laiku pasiekia kitų valstybių priežiūros institucijas, o vartotojų apsaugos priemonės lieka fragmentiškos.

„Europos Sąjungoje priežiūra iš esmės yra nacionalinė, todėl kai paslaugos teikiamos per kelias valstybes, atsiranda spragų, kuriomis rinka pasinaudoja“, – sakė Tomasz Siemiątkowski.

Ką keičia MiCA ir kodėl nacionaliniai įstatymai svarbūs?

Europos Sąjungoje įsigaliojęs kriptoaktyvų rinkos reglamentavimas MiCA yra skirtas suvienodinti pagrindines taisykles, įskaitant reikalavimus kripto paslaugų teikėjams ir vartotojų informavimui. Tačiau praktinis veikimas priklauso ir nuo nacionalinio įgyvendinimo: kokias priežiūros galias turi institucijos, kaip greitai jos gali reaguoti, ir kokie mechanizmai numatyti, kai paslaugas teikia užsienyje licencijuotas subjektas.

Eksperto teigimu, be nacionalinių teisinių instrumentų vietos priežiūros institucijoms sudėtinga efektyviai įsikišti, kai įmonė veikia remdamasi kitos valstybės išduota licencija. Dėl to jis palaiko griežtesnį reguliavimą pradžioje, nes kripto rinkoje istoriškai dominavo asimetrija: paslaugų teikėjai greitai plečiasi, o vartotojų apsaugos mechanizmai ir atskaitomybė nespėja iš paskos.

„Geriau pradžioje nustatyti griežtesnes taisykles, nei palikti spragas, kurios vėliau kainuoja klientams realius pinigus“, – sakė Tomasz Siemiątkowski.

Profesorius taip pat pabrėžia, kad net ir griežtesnės taisyklės nepavers kriptovaliutų biržų bankais. Tai reiškia, kad operacinė rizika ir piktnaudžiavimo rizika niekur nedings, o klientams teks vertinti, ar pasirinktas paslaugų teikėjas skaidriai pateikia informaciją, turi aiškų rezervų ir įsipareigojimų vaizdą bei suprantamą įmonių struktūrą.

Vertinant vartotojų elgseną, ekspertas ragina atkreipti dėmesį į įspėjamuosius signalus: agresyvią reklamą kartu su ribotu skaidrumu, neaiškias įmonių grandines skirtingose šalyse ir viešai nepatvirtintą rezervų informaciją. Tokiais atvejais, net jei formaliai paslaugos teikiamos teisėtai, reali rizika klientui gali būti didesnė, nei jis tikisi.

Šaltiniai:
https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj
https://www.esma.europa.eu/press-news/esma-news/markets-crypto-assets-mica-comes-into-application
https://fiu.ee/en/news

Lenkijoje sparčiai auga nakvynių, rezervuojamų per trumpalaikės nuomos platformas, tokias kaip „Airbnb“, „Booking“ ar „Expedia“, skaičius. Vis dėlto bendras naudojimosi mastas dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, rodo Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) apžvalga, paremta „Eurostat“ duomenimis.

PIE skaičiuoja, kad 2025 metais Lenkijoje fiksuota 163 platformose rezervuotos nakvynės 1 000 gyventojų. Tai 14-as rezultatas ES ir žemiau Sąjungos vidurkio, kuris siekė 190 nakvynių 1 000 gyventojų.

Didžiausi rodikliai ES tenka turistinėms valstybėms, kur trumpalaikė nuoma yra plačiai paplitusi. Kroatijoje nurodoma 730 nakvynių 1 000 gyventojų, Maltoje 665, o Graikijoje 423.

Iberijos pusiasalyje situacija taip pat ryški, nors ir nevienoda: Ispanijoje rodiklis siekė 261, o Portugalijoje 388 nakvynių 1 000 gyventojų. PIE pabrėžia, kad tai yra nacionaliniai vidurkiai, todėl populiariuose miestuose ir kurortuose realus intensyvumas gali būti gerokai didesnis.

Augimas vienas sparčiausių ES

Nors Lenkijos rodiklis dar atsilieka nuo ES vidurkio, augimo tempai išsiskiria. Remiantis „Eurostat“ skaičiais, 2018–2025 metais nakvynių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, Lenkijoje išaugo 203 proc., ir tai buvo antras sparčiausias augimas visoje ES.

Pirmoje vietoje atsidūrė Rumunija, kur augimas siekė 285 proc. Tarp greičiausiai augusių rinkų minimos ir Slovakija bei Švedija, kur fiksuotas atitinkamai 192 proc. ir 176 proc. augimas, o ES vidurkis per laikotarpį sudarė 113 proc.

PIE vertinimu, tokia dinamika rodo ir besikeičiančius keliautojų įpročius, ir trumpalaikės nuomos pasiūlos didėjimą, tačiau kartu kelia klausimų dėl poveikio būsto prieinamumui didžiuosiuose miestuose. Institutas atkreipia dėmesį, kad būtent miestų centruose trumpalaikės nuomos plėtra dažniausiai sukelia didžiausią socialinę ir ekonominę įtampą.

Poveikis būsto rinkai ir miestams

PIE primena tyrimų išvadas, kad miestuose, kur trumpalaikė nuoma užima reikšmingą būsto fondo dalį, ji gali prisidėti prie ilgalaikės nuomos kainų ir būsto kainų augimo. Kaip pavyzdys nurodoma Barselona, kur rajonuose su didžiausia trumpalaikės nuomos koncentracija 2012–2016 metais ilgalaikės nuomos kainos augo 7 proc., o būsto pardavimo kainos 17 proc.

Minimas ir Stokholmo atvejis: tyrimas parodė, kad 2012–2016 metais viena trumpalaikės nuomos pasiūla vidutiniškai buvo susijusi su 0,15 nuolat gyvenamų butų pasitraukimu iš rinkos. Tokie skaičiai dažnai tampa argumentu savivaldybėms ir vyriausybėms griežtinti reguliavimą.

Kita vertus, PIE cituoja ir ekonominės naudos mastą. Skelbiama, kad Barselonoje trumpalaikė nuoma ir su ja susijęs turizmo srautas 2023 metais sugeneravo 1,9 mlrd. eurų ir prisidėjo prie maždaug 40 000 darbo vietų išlaikymo.

ES ruošia bendrus reikalavimus

ES lygmeniu artėja didesnė tvarka, susijusi su duomenų rinkimu ir skaidrumu. Nuo 2026 metų gegužės pradės galioti reglamentas 2024/1028 dėl trumpalaikės nuomos paslaugų duomenų rinkimo ir dalijimosi jais, kuriuo numatomi reikalavimai dėl registracijos ir identifikacinio numerio pateikimo skelbimuose.

PIE teigimu, Europos Komisija siekia, kad valstybės ir miestai turėtų daugiau patikimų duomenų apie pasiūlą, kad galėtų efektyviau spręsti būsto prieinamumo problemas teritorijose, kur jos yra didžiausios. Praktikoje tai dažniausiai reiškia griežtesnę kontrolę, aiškesnes taisykles ir lengviau patikrinamus skelbimus platformose.

Kaip pavyzdys išskiriama Ispanija, kur 2025 metų balandį įsigaliojo reikalavimai, numatantys trumpalaikei nuomai skirtų būstų registraciją. PIE nurodo, kad po pokyčių pasiūla sumažėjo, o per pirmuosius mėnesius iš rinkos buvo išimta daugiau kaip 65 000 skelbimų, neatitikusių reikalavimų.

Be to, remiantis Ispanijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, 2025 metų lapkritį trumpalaikei nuomai skirtų būstų skaičius per metus sumažėjo 12 proc. Tokie pokyčiai dažnai vertinami kaip ženklas, kad reguliavimas gali greitai paveikti pasiūlą platformose.

Lenkijoje rengiami teisiniai pakeitimai

Lenkijoje taip pat vyksta diskusijos ir teisėkūros procesai, kuriais siekiama sureguliuoti trumpalaikės nuomos rinką. PIE apžvalgoje nurodoma, kad Sporto ir turizmo ministerijos siūlymuose aptariamas centrinis registras ir prievolė skelbimuose nurodyti registracijos numerį.

Taip pat minimas Seime svarstomas Lenkijos 2050 parlamentarų projektas, kuriame numatoma privaloma paslaugas teikiančių subjektų apskaita. Tokios priemonės paprastai nukreiptos į didesnį skaidrumą, mokesčių administravimo aiškumą ir savivaldybių galimybes valdyti turistų srautus gyvenamuosiuose rajonuose.

PIE yra viešasis ekonomikos analitinis centras, rengianti ataskaitas ir rekomendacijas, susijusias su svarbiausiais ekonomikos ir socialinės politikos klausimais. Instituto vertinimu, trumpalaikės nuomos rinka Lenkijoje ir toliau augs, tačiau vis didesnį vaidmenį lems reguliavimo kryptis ir praktinis jo įgyvendinimas.

Šaltiniai:
https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1028/oj
https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Tourism_statistics_-_nights_spent_at_tourist_accommodation_establishments

Pagrindinių mūšio tankų K2 montavimas po ilgos pertraukos vėl grįžta į Lenkiją. Glivicuose veikiantys Zakłady Mechaniczne „Bumar-Łabędy“, priklausantys valstybinei „Polska Grupa Zbrojeniowa“, ir Pietų Korėjos „Hyundai Rotem“ pasirašo subrangos sutartį, kuri apibrėš darbų pasidalijimą ir užbaigs svarbiausias formalias procedūras.

Šis dokumentas yra paskutinis iš kelių žingsnių, kuriais Lenkija kuria realius pajėgumus ne tik priimti techniką iš užsienio, bet ir ją surinkinėti bei ilgainiui plačiau lokalizuoti. PGZ vadovybės teigimu, sutartis atveria kelią tam, kad dalis tankų ir dauguma specializuotų transporto priemonių ant K2 važiuoklės būtų surenkamos Lenkijoje.

Kas keičiasi po sutarties?

Pagal numatomą modelį „Hyundai Rotem“ Lenkijos gynybos institucijoms išlieka pagrindinis rangovas, o „Bumar-Łabędy“ tampa subrangovu, atsakingu už dalies technikos surinkimą šalies viduje. Skelbiama, kad Glivicuose turėtų būti surenkama maždaug trečdalis antrosios partijos tankų, taip pat didžioji dalis vadinamųjų lydinčiųjų transporto priemonių.

Tai būtų pirmieji po daugiau nei dešimtmečio Lenkijoje nuo surinkimo linijos nuriedėję nauji pagrindiniai mūšio tankai. Anksčiau paskutiniai tokio tipo Lenkijoje gaminti tankai buvo PT-91 Twardy, kurių gamyba „Bumar-Łabędy“ buvo siejama su eksporto užsakymu ir baigėsi 2010 metais.

„Tai yra etapas, iš esmės paskutinis. Liks dar vėlesnio išlaikymo ir eksploatavimo klausimai“, – sakė PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk.

Investicijos į cechus ir polonizacija

Kartu su sutartimi numatoma ir nuosekli komponentų lokalizacija, Lenkijoje dažnai vadinama polonizacija. Tai reiškia, kad dalis mazgų, įrangos ar darbų etapų palaipsniui būtų perkeliami į vietos pramonę, didinant tiekimo saugumą ir trumpinant remonto bei priežiūros grandines.

„Bumar-Łabędy“ teigia plečiantys infrastruktūrą: be jau naudojamų pajėgumų, kuriuose atliekami tankų „Leopard 2“ modernizavimo darbai, planuojama nauja salė K2 projektui ir tam reikalinga įranga. Tokie projektai paprastai reikalauja specialių staklių, matavimo įrangos, kėlimo sprendimų ir kokybės kontrolės procesų, todėl vien techninės bazės parengimas gali užtrukti.

„Ilgiausiai užtrunka įsigyti specialius įrankius ir įrangą, bet tai kartu su Korėjos partneriu yra suplanuota. Lygiagrečiai su infrastruktūros darbais jau vyksta įrangos gamyba, kuri vėliau turi būti sumontuota vietoje“, – sakė Arkadiusz Bąk.

Kiek K2 tankų užsakė Lenkija?

„Hyundai Rotem“ su Lenkijos krašto apsaugos institucijomis yra pasirašiusi dvi vykdomąsias sutartis. Pirmoji, pasirašyta 2022 metais, apima 180 K2 tankų tiekimą Lenkijai iš Pietų Korėjos gamybos linijų. Sutarties vertė siekė 3,37 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,1 mlrd. eurų pagal to laikotarpio kursą.

Antroji vykdomoji sutartis, pasirašyta 2025 metų rugpjūtį, numato dar 180 tankų ir 81 lydinčiąją transporto priemonę ant K2 važiuoklės. Šio sandorio vertė siekė 6,5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 6,0 mlrd. eurų pagal to laikotarpio kursą. Skelbiama, kad dalis antrosios partijos bus naujos, Lenkijos poreikiams pritaikytos konfiguracijos K2PL, o būtent ši programa tiesiogiai siejama su surinkimu ir didesniu vietos pramonės įtraukimu.

Numatoma, kad tankų pristatymai vyks 2026–2030 metais, o K2PL versijos tiekimas turėtų startuoti 2028 metais. Lydinčiųjų transporto priemonių pristatymai planuojami 2029–2031 metais.

Platesniame kontekste šis projektas rodo regiono tendenciją: po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje Vidurio ir Rytų Europos valstybės spartina šarvuotos technikos įsigijimus, o kartu siekia neapsiriboti vien importu. Lokali surinkimo ir priežiūros bazė leidžia greičiau ruošti įgulas, planuoti atsarginių dalių grandines ir mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo vieno tiekimo kanalo.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/transfer-technologii-koreanskich-czolgow-do-polski-jest-wazna-umowa,998648.html

https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/licencja-na-czolgi-k2-dla-polski-kluczowy-krok-w-kierunku-budowy-zaplecza-produkcyjnego,1014043.html

https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/jedna-umowa-na-czolgi-k2-z-korei-juz-jest-dwie-kolejne-w-drodze-termin-blisko,972344.html

Lenkijos būsto rinkoje pastebimas aiškus poslinkis: didelis plėtotojas „Spravia“ teigia, kad pirkėjų aktyvumas grįžta, o kai kuriuose projektuose kainos jau koreguojamos į viršų. Pasak bendrovės, tai dar nėra euforinis bumas, tačiau rinkos dinamika tapo palankesnė pardavėjams, nes sprendimai dėl pirkimo priimami greičiau.

„Spravia“ finansų direktorius ir valdybos narys Łukasz Białecki akcentuoja, kad rinka, jų vertinimu, nėra perkaitusi. Pagrindiniai pokyčiai siejami su atpigusiu skolinimusi ir išaugusia pirkėjų kredito galia, todėl dalis gyventojų nebelaukia kainų kritimo, o grįžta į pardavimų biurus.

Pirkėjai nebenori laukti

Bendrovė pabrėžia, kad pirkėjų elgsena keičiasi: vis rečiau vilkinama tikintis atpiginimo, nes tokia prielaida nebeatitinka vyraujančių rinkos signalų. Tai reiškia, kad paklausai sustiprėjus net ir be vieno didelio valstybės paskatinimo, pirkimo procesas trumpėja.

„Papildomai matome aiškią klientų elgsenos kaitą: jie vis rečiau atideda pirkimą laukdami kainų kritimo, nes tokio kritimo pasakojimas neatsispindi rinkos duomenyse“, – sakė Łukasz Białecki.

Plėtotojas tvirtina, kad dabartinis etapas labiau primena subalansuotą atsigavimą nei trumpalaikį šuolį. Kaip svarbiausi veiksniai įvardijami atlyginimų augimas ir palūkanų stabilizavimas, kurie didina prognozuojamumą ir mažina staigių ciklinių svyravimų tikimybę.

Kainos kyla ne visur vienodai

„Spravia“ viešai neskelbia vieno visai įmonei galiojančio kainų didinimo sprendimo, tačiau pripažįsta, kad praktikoje kainos koreguojamos nuolat, projektas po projekto. Kainodara, pasak bendrovės, priklauso nuo vietinės pasiūlos ir paklausos balanso, kuris gali skirtis net to paties miesto rajonuose.

„Tai rinka, kuri veikia nuolatinės patikros režimu: kainos derinamos konkrečių projektų lygiu, priklausomai nuo vietinės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros“, – sakė Łukasz Białecki.

Plėtotojas taip pat įvardija stiprėjančią sąnaudų spaudą: brangstančius sklypus, rangos darbus, statybines medžiagas ir darbo užmokestį. Tokie veiksniai, bendrovės teigimu, didina prielaidas kainoms augti naujuose projektuose, nors tai nereiškia vienodo kainų didėjimo visoje rinkoje.

Nauji reikalavimai gali branginti statybas

Interviu akcentuojama ir reguliacinė rizika: svarstomi nauji reikalavimai, susiję su slėptuvių ar panašių sprendinių įrengimu, gali tapti papildomu kaštų elementu. „Spravia“ vertinimu, poveikis galėtų siekti kelis procentus, tačiau net ir tokio dydžio pokytis galutiniame įkainyje tampa matomas pirkėjui, ypač brangesniuose segmentuose.

Bendrovė pabrėžia, kad tokie reikalavimai greičiausiai nepakeistų projektų ekonomikos iš esmės, tačiau būtų įtraukiami į skaičiavimus ir ilgainiui gali atsispindėti pasiūlymų kainose. Praktikoje tai reikštų, kad kainų spaudimą formuotų ne vien paklausa, bet ir brangstantis vystymas bei nauji standartai.

Artimiausių 12 mėnesių scenarijumi „Spravia“ laiko rinkos stabilizaciją ir mažesnį nepastovumą. Bendrovės vertinimu, auganti kredito galia ir didėjantys atlyginimai kompensuoja ankstesnių palūkanų šuolių poveikį, todėl rinka tampa labiau prognozuojama, nors išoriniai veiksniai, tokie kaip geopolitinė įtampa, išlieka svarbi rizika.

Šaltiniai:
https://www.wnp.pl/budownictwo/zwrot-na-rynku-mieszkan-duzy-deweloper-przyznaje-uklad-sil-wyraznie-sie-zmienia,1054179.html

Didžiulės investicijos į dirbtinis intelektas vis dažniau kelia klausimą, ar rinka neartėja prie naujo technologijų burbulo. Vis dėlto ilgametis Wall Street technologijų sektoriaus analitikas Rickas Sherlundas tokį palyginimą vadina pernelyg supaprastintu.

Pasak jo, dabartinis DI etapas panašesnis į didelį platforminį lūžį, o ne trumpalaikę spekuliacinę euforiją. Tokie lūžiai istorijoje keitė ne tik atskiras įmones, bet ir visą ekonomiką, todėl jų poveikis paprastai išlieka ilgam.

„Tai nėra burbulas klasikine prasme. Esame didelio platformų pokyčio viduryje“, – sakė Rickas Sherlundas.

Nuo debesijos iki DI

Savo karjeroje analitikas stebėjo kelias panašias bangas: perėjimą nuo didžiųjų kompiuterių prie klientas–serveris architektūros, vėliau prie debesijos ir mobilumo. Kiekviename etape pradžioje netrūko abejonių, tačiau vėliau tie pokyčiai tapo nauja norma ir pastūmėjo verslą persitvarkyti.

DI, jo vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje, ypač verslo segmente. Vartotojams skirti generatyviniai įrankiai jau tapo kasdienybe, bet masinė integracija į įmonių sistemas, procesus ir produktus tik įsibėgėja.

Rinka didelė, bet koncentruota

Sherlundo teigimu, DI rinka vis labiau primena oligopolį: keli dideli žaidėjai valdo svarbiausias grandis, o įėjimo kaina išlieka milžiniška. Vieni dominuoja lustų ir spartintuvų segmente, kiti valdo modelius, platformas ir debesijos infrastruktūrą, o tai lemia, kad vertės grandinė pasidalija tarp nedaugelio lyderių.

Ši koncentracija turi aiškią priežastį: didelių kalbos modelių kūrimas ir jų palaikymas reikalauja labai brangių skaičiavimo išteklių, duomenų centrų, atminties bei aukštos kvalifikacijos talentų. Dėl to rinka gali augti sparčiai, bet kartu išlikti sutelkta kelių didžiųjų rankose.

„Didelių kalbos modelių kūrimas kainuoja milijardus, todėl rinka bus didelė, bet koncentruota“, – sakė Rickas Sherlundas.

Infrastruktūra tampa siaurąja vieta

Analitiko vertinimu, artimiausiais metais DI plėtrą ribos ne vien lustų pasiūla. Ne mažiau svarbūs bus duomenų centrų pajėgumai, elektros energijos prieinamumas, aušinimo sprendimai, atminties resursai ir kapitalas, reikalingas šiai infrastruktūrai plėsti.

Augant DI naudojimui įmonėse, didės ir poreikis vadinamajai inferencijai, kai modeliai kasdien atsakinėja į užklausas, apdoroja dokumentus ar padeda automatizuoti klientų aptarnavimą. Tai reiškia nuolatinę, ilgalaikę paklausą skaičiavimo galiai, net jei technologijų įmonių vertinimai trumpuoju laikotarpiu svyruotų.

Kalbėdamas apie galimus pervertinimus, Sherlundas pripažįsta, kad rizika egzistuoja, ypač tarp gausiai finansuojamų startuolių. Tačiau, jo manymu, pagrindinė kryptis išlieka tvirta: DI tampa nauju technologiniu sluoksniu, kuris ilgainiui perskirstys galios centrus ir iškels naujus lyderius.

„Rinka dar per jauna, kad šiandien būtų galima įvardyti vieną laimėtoją. Aišku viena: kaip ir kiekvienoje ankstesnėje revoliucijoje, nauji gigantai dar tik ryškėja“, – sakė Rickas Sherlundas.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/rynki/ai-to-nie-banka-legenda-wall-street-ta-rewolucja-stworzy-nowych-gigantow,1014934.html

Jungtinės Valstijos ir Taivanas artėja prie ilgai derinto prekybos susitarimo, kurį, remiantis tarptautinių agentūrų informacija, artimiausiu metu turėtų pristatyti Baltieji rūmai. Esminis pokytis būtų Taivano prekėms taikomų muitų sumažinimas nuo 20 iki 15 proc., taip suvienodinant sąlygas su Japonija ir Pietų Korėja, kurios panašius susitarimus su Vašingtonu jau yra pasiekusios.

Lygiagrečiai Taivano aukštųjų technologijų sektorius, ypač puslaidininkių pramonė, įsipareigotų reikšmingai didinti investicijas JAV. Bendra deklaruojama suma siektų apie 465 mlrd. eurų ir apimtų tiek tiesiogines investicijas, tiek kreditų garantijas, skirtas puslaidininkių tiekimo grandinei ir susijusiai infrastruktūrai stiprinti.

Pagal skelbiamas susitarimo gaires, mažiausiai apie 233 mlrd. eurų būtų nukreipiama į pažangių puslaidininkių gamybą, energetiką ir DI sprendimų plėtrą JAV. Dar apie 233 mlrd. eurų sudarytų kreditų garantijos, kurios turėtų palengvinti papildomų projektų finansavimą ir sumažinti riziką tiek Taivano bendrovėms, tiek jų partneriams Amerikoje.

Ką keistų 15 proc. muitų režimas?

Muitų sumažinimas iki 15 proc. būtų svarbus signalas rinkoms, nes Taivanas yra vienas reikšmingiausių pasaulio technologijų tiekėjų, o prekybos barjerai tiesiogiai veikia elektronikos, komponentų ir pramoninių prekių kainodarą. Nors susitarimas pristatomas kaip dvišalis ekonominis žingsnis, jo poveikis gali būti platesnis, nes Taivano gamintojai yra svarbūs tiek JAV pramonės atnaujinimui, tiek DI infrastruktūrai reikalingų lustų tiekimui.

Pranešimuose taip pat minimos nuostatos, susijusios su sektoriniais muitais, kurie gali būti taikomi tam tikroms prekių grupėms. Skelbiama, kad atskirų kategorijų importui numatomi aiškesni tarifai, o kai kurioms prekėms galėtų būti taikomos palankesnės sąlygos, siekiant mažinti sąnaudas JAV gamybos projektams.

Puslaidininkiai, gamyklos JAV ir tiekimo grandinės

Susitarimas siejamas su platesne JAV politika stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą ir mažinti priklausomybę nuo gamybos Azijoje. Pastaraisiais metais Vašingtonas akcentuoja, kad pažangūs lustai yra strateginė prekė, reikšminga tiek ekonomikai, tiek nacionaliniam saugumui, todėl prioritetu tampa gamybos pajėgumų kūrimas JAV teritorijoje.

Agentūrų informacijoje aptariama ir Taivano pramonės plėtra Arizonoje, kuri rinkoje dažniausiai siejama su „TSMC“ projektais. Nors viešuose susitarimo pristatymo akcentuose bendrovės pavadinimas gali nebūti tiesiogiai minimas, pramonės logika išlieka ta pati: JAV siekia pritraukti pažangiausių technologijų gamybą, o Taivano gamintojai gauna stabilesnes prekybos sąlygas ir aiškesnį reguliacinį režimą.

Geopolitinis fonas ir DI paklausa

Susitarimas atsiranda geopolitinės įtampos kontekste, kai Kinija nuosekliai pabrėžia siekį didinti įtaką Taivanui, o JAV išlieka svarbiausia salos saugumo ir ekonominė partnerė. Dėl šios priežasties bet kokie JAV ir Taivano prekybos, investicijų bei technologijų tiekimo sprendimai vertinami ne vien per ekonomikos, bet ir per strateginio atsparumo prizmę.

Pastaruoju metu puslaidininkių svarbą dar labiau išaugino DI bumas, nes didelio našumo skaičiavimams reikalingi modernūs procesoriai ir atminties sprendimai tapo viena paklausiausių pasaulio technologijų rinkos prekių. Todėl investicijų paketai, nukreipti į gamybą ir tiekimo grandinių stiprinimą JAV, gali turėti įtakos ir DI infrastruktūros plėtros tempui, ir kainoms.

Kol kas detali susitarimo apimtis, įgyvendinimo grafikas ir konkrečios priemonės gali keistis iki galutinio paskelbimo. Vis dėlto pats planuojamas mastas ir muitų korekcija rodo, kad JAV ir Taivanas siekia greitai mažinti trintį prekyboje bei kartu užsitikrinti strateginę prieigą prie pažangiausių puslaidininkių pajėgumų.

Šaltiniai:

https://www.reuters.com/world/asia-pacific/

https://www.bloomberg.com/news/topics/taiwan

Dirbtinis intelektas sparčiai tampa kasdieniu įrankiu versle, o įmonėms vis sunkiau ignoruoti jo poveikį produktyvumui, klientų aptarnavimui ir sprendimų priėmimui. Infrastruktūros ir duomenų centrų sektoriaus atstovai pabrėžia, kad DI diegimo banga nesibaigs vien eksperimentais, nes technologija gana greitai pritaikoma praktikoje.

Apie tai kalbėdamas „Beyond.pl“ valdybos narys Wojciechas Darłowskis akcentavo, kad DI įrankių pritaikymo barjeras daugeliui darbuotojų yra mažesnis nei ankstesnių technologinių pokyčių. Pasak jo, žmonės intuityviai perpranta, kaip naudoti generatyvinius sprendimus, todėl įmonėms tampa aktualu ne tik išbandyti, bet ir sistemingai integruoti DI į procesus.

Skaitmeninė suverenumo kaina

Vienu svarbiausių klausimų, susijusių su DI plėtra, pašnekovas įvardijo skaitmeninę suverenumą ir duomenų kontrolę. Praktikoje tai reiškia, kur fiziškai laikomi ir apdorojami duomenys, kas turi prieigą prie infrastruktūros ir ar organizacijos gali užtikrinti atitiktį griežtėjantiems reikalavimams.

„Reguliavimas turi ir gerų, ir blogų pusių: ilgainiui jis sukuria aiškias taisykles, bet trumpuoju laikotarpiu gali apsunkinti modelių mokymą ir paskatinti įmones ieškoti palankesnių jurisdikcijų“, – sakė Wojciechas Darłowskis.

Jo teigimu, kai kuriems startuoliams Europoje sudėtingiau pasiekti etapą, kai idėja virsta komerciškai parengtu produktu, nes tenka derinti inovaciją su atitikties reikalavimais. Dėl to dalis DI projektų, ypač susijusių su modelių mokymu, gali būti perkeliami į regionus, kur reguliacinės rizikos mažesnės.

Duomenys ir skaičiavimo galia

Kalbant apie DI rinkos mastą, Darłowskis pažymėjo, kad mažesnėms šalims iššūkiu tampa riboti duomenų kiekiai, palyginti su pasaulinėmis platformomis, kurios remiasi milijardais naudotojų. Tokie duomenų mastai leidžia treniruoti universalius modelius, o mažesnės rinkos dažniau ieško nišų, kuriose galima kurti specializuotus sprendimus.

„Lenkijoje ir regione realistiška kryptis yra specializuoti modeliai, pavyzdžiui, medicinoje, biologijoje ar chemijoje, tačiau tam reikia pakankamos skaičiavimo galios ir aiškaus duomenų suverenumo“, – sakė Wojciechas Darłowskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į infrastruktūros svarbą: DI sprendimų kūrimas ir diegimas glaudžiai susiję su aukštos galios skaičiavimais, todėl didėja superkompiuterių ir specializuotų duomenų centrų reikšmė. „Beyond.pl“ yra anksčiau paskelbusi apie komercinę DI infrastruktūrą Poznanėje, kurios pagrindą sudaro didelės skaičiavimo galios sistema.

Talentų išlaikymas regione

Dar vienas klausimas, lydintis DI plėtrą, yra specialistų konkurencija: dalis aukštos kvalifikacijos ekspertų dirba tarptautinėms technologijų bendrovėms, o vietos įmonėms tampa sunkiau pasiūlyti panašaus masto projektus. Pasak pašnekovo, norint išlaikyti talentus, neužtenka vien deklaruoti ambicijų, reikia realių investicijų į produktus, duomenis ir skaičiavimo resursus.

Vertindamas bendrą kryptį, jis pabrėžė, kad DI sektoriaus augimas bus dinamiškas, o įmonėms svarbiausia kuo anksčiau apsibrėžti, kur DI kuria vertę ir kaip suvaldyti rizikas. Jo teigimu, technologija jau dabar formuoja konkurencinį pranašumą, todėl laimės tie, kurie ją diegs atsakingai ir strategiškai.

„Dirbtinis intelektas yra ateitis ir nuo to nepabėgsime: šis sektorius vystysis labai dinamiškai, o technologija yra pakankamai lengvai pritaikoma“, – sakė Wojciechas Darłowskis.

Viešojoje erdvėje tuo pat metu ryškėja ir platesnė tendencija: Europos Sąjunga siekia stiprinti skaitmeninę ekonomiką bei pasitikėjimą technologijomis, todėl DI plėtra vis dažniau bus vertinama per saugumo, privatumo ir atsparumo prizmę. Įmonėms tai reiškia, kad sprendžiant, kur kurti ir mokyti modelius, teks derinti inovacijų greitį su atitiktimi ir duomenų valdymo disciplina.

Šaltiniai:

https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj

https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/european-strategy-data

https://www.top500.org/lists/top500/

JAV technologijų bendrovė „OpenAI“ pristabdė planuotą „Stargate“ duomenų centro projekto vystymą Jungtinėje Karalystėje. Projektas turėjo tapti vienu svarbiausių bendrovės infrastruktūros žingsnių Europoje, tačiau sprendimą pakeitė išaugusios sąnaudos ir neapibrėžta aplinka.

Pasak viešai cituotų vertinimų, vienas pagrindinių stabdžių yra aukštos elektros kainos, kurios didelio masto duomenų centrams tampa kritiniu veiksniu. Tokie objektai naudoja daug energijos ne tik skaičiavimams, bet ir aušinimui, todėl energetikos kaštai tiesiogiai lemia projekto ekonominį pagrįstumą.

Prie sprendimo prisidėjo ir reguliavimo neaiškumas, ypač dėl dirbtinio intelekto modelių mokymui reikalingo turinio naudojimo taisyklių. Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais vyksta aktyvios diskusijos, kaip subalansuoti inovacijų skatinimą, autorių teises ir kūrėjų interesus, o vyriausybės pozicijų kaita kuria papildomą riziką investuotojams.

„Sprendimą lėmė ir susirūpinimas JK vyriausybės dirbtinio intelekto politika, įskaitant atidėtas teisines pataisas dėl autorių teisių turinio naudojimo modelių mokymui“, – rašė Financial Times.

Anksčiau buvo skelbta, kad statybos darbai galėjo prasidėti 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, tačiau dabar tokie terminai tapo mažai tikėtini. „OpenAI“ šį sprendimą sieja su elektros kainomis ir reguliacine rizika, kuri ypač aktuali planuojant ilgo atsipirkimo infrastruktūros projektus.

Šis pristabdymas dera su platesne bendrovės investicijų peržiūra. Tarptautinėje rinkoje DI infrastruktūros lenktynės stiprėja, tačiau kartu auga ir kapitalo bei energijos poreikiai, o skirtingų šalių taisyklės dėl duomenų, autorių teisių ir turinio naudojimo tampa lemiamu faktoriumi, renkantis, kur statyti naujus pajėgumus.

Duomenų centrų plėtra Europoje taip pat vis dažniau susiduria su papildomais reikalavimais dėl tinklo pralaidumo, energijos šaltinių, poveikio aplinkai ir bendro elektros sistemos apkrovimo. Dėl to net ir ambicingi projektai vis dažniau atidedami arba perkeliami į šalis, kuriose lengviau užsitikrinti pigesnę energiją ir aiškesnes žaidimo taisykles.

Šaltiniai:
https://www.ft.com/content/33d2f51d-2f8d-4b6f-b6b3-3d13f7e3b0f8
https://www.gov.uk/government/publications/ai-regulation-a-pro-innovation-approach/ai-regulation-a-pro-innovation-approach
https://www.iea.org/reports/electricity-2024

DI spartina, bet didina rizikas

DI proveržis Lenkijoje žada didesnį našumą ir greitesnes inovacijas, tačiau kartu mažina barjerus kibernetinėms atakoms. Ekspertai pabrėžia, kad technologija padeda ir gynėjams, ir puolėjams, todėl sprendžiama, ar šalis taps aukštos pridėtinės vertės kompetencijų kūrėja, ar liks tik IT talentų „tiekėja“.

Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien pilotiniai bandymai nebėra pakankami. Organizacijoms reikia DI įdiegti į kasdienius procesus, o tai reiškia ne tik technologines investicijas, bet ir vadybinius sprendimus, atsakomybes bei aiškias taisykles dėl duomenų ir rizikų valdymo.

Žmogiškasis barjeras ir pokytis darbe

Viena ryškiausių kliūčių DI diegimui yra ne vien reguliacinės baimės, bet ir darbuotojų bei vadovų nerimas dėl pasikeisiančių vaidmenų. Ypač tai matoma programinės įrangos kūrime, kur DI įrankiai mažina rutininio darbo apimtį, tačiau didina poreikį tiksliai apibrėžti reikalavimus, testuoti ir tikrinti rezultatą.

Pokyčių valdymas tampa kritine sąlyga: technologija gali greitai parodyti produktyvumo augimą, bet organizacijos dažnai stringa dėl pasipriešinimo, neaiškių atsakomybių ir įgūdžių spragų. Tokiu atveju didžiausias pavojus siejamas ne su masiniu darbo vietų praradimu, o su nepajėgumu laiku persiorientuoti.

„DI pirmiausia padeda ekspertams dirbti greičiau ir efektyviau. Ji jų nepakeičia, bet sumažina įėjimo slenkstį naujiems žmonėms“, – sakė Artur Józefiak.

Atakos pinga, o dezinformacija tampa verslo rizika

DI diegimas kibernetinėje gynyboje jau vyksta, pavyzdžiui, automatizuojant saugumo operacijų centrų darbą, analizuojant duomenų srautus ir ieškant pažeidžiamumų. Tačiau ekspertai perspėja, kad šiandien daugiau laimi puolantieji, nes jų neriboja teisės aktų laikymosi, audito ar patikimumo reikalavimai.

Gynybos komandoms būtina aukšta aptikimo kokybė, kad nebūtų užverstos klaidingais perspėjimais, o užpuolikams pakanka dalinės sėkmės. Dėl to formuojasi asimetrija: DI „demokratizuoja“ atakas, mažina jų kainą ir leidžia jas vykdyti didesniu mastu, įskaitant tiksliai nutaikytas kampanijas prieš konkrečias įmones.

„Puolantieji neturi teisinių ar reguliacinių ribų, todėl DI sumažino kibernetinių atakų kaštus ir padarė jas paprastesnes“, – sakė Artur Józefiak.

Ypatinga grėsmių zona – dezinformacija, kuri, pasitelkus DI, tampa pigesnė, automatizuota ir tikslesnė. Verslui tai jau nebe vien reputacijos klausimas: klaidingos žinutės apie produktus, sektorių ar pavienę bendrovę gali paveikti klientų pasitikėjimą, partnerystes ir veiklos tęstinumą.

Nors kai kurie sektoriai dezinformacijos poveikį jau patyrė anksčiau, daugelyje įmonių ji vis dar nėra nuosekliai stebima ir vertinama taip pat rimtai kaip klasikiniai kibernetiniai incidentai. Ekspertai akcentuoja, kad klausimas jau ne „ar“, o „ar spėsime susikurti bendrus gynybos mechanizmus“.

Trūksta koordinacijos ir bendrų priemonių

Kitas išryškėjęs iššūkis – tarporganizacinio bendradarbiavimo stoka. Kibernetinės atakos vis dažniau veikia ne vieną įmonę, o tiekimo grandines ir tarpusavyje susijusias infrastruktūras, todėl rizika turi būti vertinama ne vien sektorių viduje, bet ir „skersai sektorių“.

Ekspertai taip pat pabrėžia ilgalaikį kadrų poreikį: augant grėsmių skaičiui ir sudėtingumui, trūkstamų kibernetinio saugumo specialistų problema aštrės. DI gali pagreitinti pasirengimą pirmajai rolei, tačiau vien „gamybinis“ žmonių ruošimas be procesų, įrankių ir koordinacijos neužtikrins atsparumo.

„Kibernetinis saugumas yra daugelio metų darbas, o specialistų mums reikės. DI gali būti partneris, kuris padeda mokytis ir greičiau įgyti praktinių įgūdžių“, – sakė Artur Józefiak.

Koordinuoto atsako poreikis ypač siejamas su dezinformacija: be aiškios politikos ir institucinių atsakomybių, verslas dažnai reaguoja pavėluotai. Akcentuojamas tikslas – apsaugoti piliečius, verslą ir pasitikėjimą institucijomis, o tam reikalingas aiškus mandatas veikti ir bendros taisyklės.

Šaltiniai:
https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8238.html
https://www.weforum.org/publications/
https://www.accenture.com/pl-pl/insights/security