CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Svinouiscės LNG terminalas plečia autocisternų pakrovimą: per parą aptarnaus iki 60 sunkvežimių

    Lenkijos Svinouiscės LNG terminalas padidino skystintų gamtinių dujų pakrovimo į autocisternas pajėgumus ir nuo šiol per parą galės aptarnauti iki 60 transporto priemonių. Iki plėtros terminale būdavo pakraunama daugiausia 40 autocisternų per dieną.

    Apie ketvirtosios autocisternų pakrovimo vietos paleidimą pranešė terminalo operatorius Gaz-System. Bendrovė nurodė, kad krovos procesas vyksta visą parą, septynias dienas per savaitę, todėl didesnis postų skaičius leidžia lanksčiau planuoti srautus ir trumpinti laukimo laiką.

    Gaz-System skaičiuoja, kad viena autocisterna paprastai pasiima apie 18 tonų LNG, tai yra maždaug 40 kubinių metrų skystintų dujų. Po regazifikacijos toks kiekis atitinka apie 24 000 kubinių metrų dujų dujinėje būsenoje, kurios naudojamos šildymui ar pramonės poreikiams.

    Šios logistikos grandinės esmė ta, kad autocisternomis LNG iš terminalo vežamas į vietines regazifikacijos stotis. Iš jų dujos tiekiamos į regioninius skirstomuosius tinklus arba pasiekia vartotojus teritorijose, kur nėra išvystyta magistralinė ar skirstymo infrastruktūra.

    Operatorius pabrėžia, kad per daugiau nei dešimtmetį nuo terminalo veiklos pradžios iš Svinouiscės išvyko daugiau kaip 57 000 autocisternų, kurios išgabeno per 2 300 000 kubinių metrų LNG. Šiais metais, bendrovės teigimu, jau aptarnauta daugiau kaip 6 000 autocisternų ir pakrauta apie 250 000 kubinių metrų LNG.

    „Kuriame naują Lenkijos ir mūsų regiono energetinio saugumo architektūrą. Svinouiscės LNG terminalo pajėgumų didinimas yra dar vienas šios nuosekliai įgyvendinamos strategijos elementas“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłosz Motyka.

    Augant SGD vaidmeniui Europoje, tokie infrastruktūros patobulinimai svarbūs ne tik didiesiems importo srautams per vamzdynus ar laivus, bet ir vadinamajai mažos apimties SGD rinkai. Ji apima tiekimą pramonei, energetikai, atokioms gyvenvietėms bei transporto sektoriui, kuriam reikia lankstaus kuro pristatymo be tiesioginės prieigos prie dujotiekių.

  • Lenkija priešinasi Vokietijos naujoms maisto etiketėms: įspėja dėl smūgio ūkininkams ir eksportui

    Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija Europos Komisijai pateikė išsamią nuomonę, kurioje nepritaria Vokietijos planuojamiems maisto produktų ženklinimo pokyčiams. Varšuva teigia, kad siūlomos taisyklės, skirtos importuojamiems produktams, gali apsunkinti prekybą ir didinti kaštus ūkininkams bei perdirbėjams.

    Pagal Vokietijos projektą etiketėse turėtų atsirasti informacija apie gyvūnų laikymo sąlygas, iš kurių pagamintas konkretus produktas. Taip pat numatoma kai kuriuos reikalavimus išplėsti maitinimo sektoriui ir daliai perdirbtų maisto produktų.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad nacionalinės taisyklės, taikomos importui, gali veikti kaip papildoma kliūtis bendrosios rinkos principams, ypač laisvam prekių judėjimui. Ministerijos vertinimu, tai gali mažinti kitų ES valstybių gamintojų konkurencingumą Vokietijos rinkoje, įskaitant ir Lenkijos mėsos sektorių.

    Lenkijos pozicija pristatyta po konsultacijų su mėsos pramonės ir gyvulininkystės organizacijomis. Pasak ministerijos, būtent šie sektoriai pirmieji pajustų praktines pasekmes, jei ženklinimas taptų faktiniu reikalavimu norint išlaikyti pardavimus Vokietijoje.

    Kokios išlaidos grėstų gamintojams?

    Lenkijos žemės ūkio viceministras Jacekas Czerniakas pabrėžė, kad projektas neturėtų reikšti pareigos kitų ES šalių gamintojams taikyti Vokietijos nacionalinę ženklinimo sistemą. Jo teigimu, gamintojai, kurie laikosi ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų patirti rinkos nuostolių vien dėl to, kad netaiko papildomų, virš ES reikalavimų einančių nacionalinių taisyklių.

    „Lenkijos ūkininkai ir gamintojai, besilaikantys galiojančių ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų atsidurti nepalankioje rinkos padėtyje vien dėl to, kad netaiko konkrečioje valstybėje narėje priimtų nacionalinių sprendimų, viršijančių ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, – sakė Jacekas Czerniakas.

    Ministerijos vertinimu, prisitaikymas prie planuojamų pokyčių gali reikšti brangią atskirą ūkių sertifikaciją, korekcijas gyvūnų laikymo praktikoje ir papildomus reikalavimus tiekimo grandinei. Taip pat įvardijamos išlaidos logistikai, pakuočių pakeitimams ir procesų pertvarkymui, kad produktai atitiktų naujas ženklinimo taisykles.

    Varšuva argumentuoja, kad tokio pobūdžio nacionalinės iniciatyvos gali fragmentuoti bendrą ES rinką, kai skirtingos valstybės nustato skirtingus ženklinimo standartus. Lenkija siekia, kad sprendimai dėl ženklinimo būtų derinami ES lygiu, o nacionaliniai modeliai netaptų netiesiogine importo ribojimo priemone.

  • „UniCredit“ siekia perimti „Commerzbank“ kontrolę: ką tai reikštų „mBank“ ir galimam pardavimui 2027 metais

    Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė, kad sieks operacinės kontrolės Vokietijos „Commerzbank“ ir jau yra sukaupęs reikšmingą balsų paketą. Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis konsolidacijos link, o kartu iš naujo kelia klausimą dėl Lenkijoje veikiančio „mBank“ ateities.

    „UniCredit“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 2,9 mlrd. eurų ir buvo mažesnis nei prieš metus. Banko teigimu, rezultatą paveikė ir su „Commerzbank“ sandoriu susijusios išlaidos, įskaitant apie 245 mln. eurų sąnaudas, patirtas vykdant akcijų apsikeitimo mechanizmą.

    Po įvykdytų veiksmų „UniCredit“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdo apie 47,59 proc. „Commerzbank“ akcijų, suteikiančių apie 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokia struktūra reiškia, kad iki faktinės operacinės kontrolės dar reikalingi priežiūros institucijų sprendimai ir formalūs korporatyviniai žingsniai.

    „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel yra pabrėžęs, kad bankas laukia būtinų leidimų, įskaitant Europos Centrinio Banko pritarimą, ir tikisi operacinę kontrolę perimti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį arba vėliausiai 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, „UniCredit“ taip pat svarsto nelaukti eilinio akcininkų susirinkimo ir anksčiau sušaukti neeilinį, kad būtų atnaujinta priežiūros ir valdymo struktūra. Toks scenarijus reikštų spartesnį integracijos procesą ir aiškesnę kryptį, kaip toliau būtų valdoma „Commerzbank“ grupė.

    Kas keistųsi „mBank“ atžvilgiu?

    Šioje istorijoje svarbus ir Lenkijos „mBank“, kurį iki šiol didžiąja dalimi kontroliuoja „Commerzbank“ ir turi apie 69 proc. akcijų. Jei „UniCredit“ įgytų operacinę kontrolę „Commerzbank“, tikėtina, kad grupėje būtų peržiūrėtas dukterinių bankų portfelis, ypač tų, kurie nėra strategiškai būtini pagrindinėms rinkoms.

    Anksčiau skelbta, kad „mBank“ gali būti ruošiamas pardavimui, o potencialiems pirkėjams būtų siūloma galimybė greitai įsitvirtinti Lenkijos bankų rinkoje. Pagal dabartinę kryptį, pasiūlymas finansų institucijoms galėtų būti parengtas 2027 metų pirmoje pusėje, nors galutinis grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir sandorio struktūros.

    Ką rodo bankų konsolidacijos tendencijos?

    Europos bankų sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacijos banga, kai didesni bankai siekia masto ekonomijos, didesnių kapitalo rezervų efektyvumo ir tvirtesnių pozicijų skirtingose rinkose. Prie šios dinamikos prisideda ir reguliaciniai reikalavimai, ir poreikis investuoti į skaitmenizaciją bei kibernetinį saugumą.

    Tokiuose sandoriuose itin svarbūs priežiūros institucijų vertinimai dėl kapitalo pakankamumo, rizikų valdymo ir konkurencinės aplinkos. Dėl to net ir turint didelį akcijų paketą, operacinės kontrolės perėmimas paprastai užtrunka, o rinkai tenka gyventi su kelių ketvirčių neapibrėžtumu.

    „UniCredit“ yra paskelbęs ir apie atnaujintas metines finansines ambicijas, įskaitant didesnę visų metų grynojo pelno prognozę iki maždaug 11,5 mlrd. eurų, neįtraukiant integracijos kaštų. Bankas taip pat buvo pranešęs apie sprendimus, susijusius su kapitalo paskirstymu, įskaitant laikinas akcijų supirkimo pauzes, kai prioritetu tampa strateginės investicijos.

    Investuotojams ir klientams svarbiausias klausimas artimiausiais mėnesiais išlieka aiškumas dėl leidimų, „Commerzbank“ valdymo pertvarkos ir to, ar „mBank“ iš tiesų bus išskirtas kaip parduodamas turtas. Jei procesas pajudėtų greitai, 2027 metais Lenkijos bankų rinkoje gali pasirodyti vienas didžiausių pardavimo objektų regione.

  • ES automobilių rinka auga, bet benzino ir dyzelio dalis traukiasi: elektriniai jau sudaro penktadalį

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį naujų automobilių registracijos Europos Sąjungoje išaugo 5,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Vis dėlto bendra rinkos kryptis išlieka aiški: vidaus degimo varikliai pamažu užleidžia vietą elektrifikuotiems modeliams, o pirkėjų pasirinkimus veikia ir geopolitinis neapibrėžtumas.

    Didžiausią dalį naujų registracijų jau sudaro hibridiniai automobiliai, o visiškai elektriniai modeliai (BEV) pasiekė reikšmingą ribą. ACEA skaičiuoja, kad iki birželio pabaigos elektriniai automobiliai sudarė 20,7 proc. visų naujų registracijų ES, kai prieš metus jų dalis siekė 15,6 proc.

    Hibridų segmentas išlieka didžiausias: per šešis 2026 metų mėnesius jų dalis ES rinkoje siekė 37,3 proc. Įkraunami hibridai (plug-in) užėmė 9,8 proc. rinkos ir taip pat augo, nors jų plėtra skiriasi priklausomai nuo šalies taikomų paskatų ir mokesčių.

    Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių bendra dalis ES smuko iki 29,7 proc., kai prieš metus sudarė 37,8 proc. Benzininių automobilių registracijos per pusmetį sumažėjo 17,2 proc., dyzelinių – 16,5 proc., o neigiamos tendencijos fiksuotos pagrindinėse rinkose.

    Kas stumia rinką į elektrifikaciją?

    Rinkos struktūros pokytį lemia ne tik pirkėjų požiūris ar paramos priemonės, bet ir griežtėjantys emisijų reikalavimai. Gamintojams vis labiau apsimoka didinti elektrifikuotų modelių dalį, nes tai padeda mažinti vidutinę parduodamų automobilių parko taršą.

    ACEA cituojama S&P Global analizė įspėja, kad 2030–2032 metų laikotarpiu Europos automobilių gamintojams gali grėsti 60–65 mlrd. eurų baudos, jei realūs rodikliai pernelyg nutols nuo nustatytų tikslų. Tokia rizika daro tiesioginį spaudimą asortimentui: mažėja vien tik benzinu ar dyzelinu varomų modelių pasiūla, daugiau dėmesio skiriama hibridams ir elektriniams automobiliams.

    Šis spaudimas juntamas ir planuojant ilgalaikius tikslus. Prognozuojama, kad 2030 metais vidutinė parduodamų automobilių parko emisija gali siekti apie 72,3 g/km, kai tikslinė riba numatoma 49,2 g/km, o 2035 metais – 38,7 g/km, kai tikslas siejamas su 11,1 g/km. Gamintojams tai reiškia būtinybę sparčiau didinti mažai taršių automobilių dalį.

    Kur elektriniai auga sparčiausiai?

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį ES registruota 1 220 890 naujų visiškai elektrinių automobilių. ACEA duomenimis, trys didžiausios rinkos, kartu sudarančios apie 63 proc. visų elektrinių registracijų, demonstravo itin ryškų augimą.

    Prancūzijoje elektrinių automobilių registracijos augo 62,9 proc., Vokietijoje – 48 proc., Danijoje – 41,2 proc. Belgijoje augimas buvo nuosaikesnis – 8,2 proc., tačiau bendra kryptis išlieka kylanti.

    Lietuvos kontekste dažnai minimas regiono skirtumas išryškėja Lenkijoje: šalyje elektrinių automobilių registracijos didėjo 16 proc., tačiau jų rinkos dalis išliko apie 5 proc. Tai rodo, kad vien augimo tempas nebūtinai reiškia didelę skvarbą, jei startinė bazė maža, o infrastruktūros ir finansinių paskatų paketas nėra pakankamai stiprus.

    Hibridai pirmauja, bet vidaus degimo varikliai traukiasi

    Hibridinių automobilių registracijos ES per pusmetį pasiekė 2 198 148 vienetus. Augimą labiausiai palaikė Italija, kur registracijos didėjo 23 proc., ir Ispanija – 20,8 proc., o Vokietijoje ir Prancūzijoje augimas buvo nuosaikesnis.

    Įkraunami hibridai per tą patį laikotarpį pasiekė 577 735 registracijas. Didžiausią postūmį suteikė Italija, kur augimas siekė 84,3 proc., taip pat Ispanija ir Vokietija, o bendra plug-in dalis ES rinkoje pakilo iki 9,8 proc.

    Tuo pat metu benzininių automobilių registruota 1 309 153, jų rinkos dalis sumažėjo iki 22,2 proc. Dyzelinių automobilių dalis krito iki 7,5 proc., patvirtindama ilgalaikę tendenciją, kad dyzelis ES naujų automobilių rinkoje sparčiai praranda pozicijas.

    Bendras paveikslas rodo, kad ES automobilių rinka atsigavo apimtimis, tačiau jos vidinė struktūra keičiasi greičiau nei anksčiau. Jei emisijų tikslai ir reguliacinis spaudimas išliks tokie pat griežti, elektrifikacijos dalis gali augti ne vien dėl vartotojų pasirinkimo, bet ir dėl gamintojų priverstinės strategijos.

  • Lenkija pradeda mokesčių deregulaciją: tylus mokesčių inspekcijos pritarimas ir 5 metų apsauga įmonėms

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministerija pristatė Deregulacija 2.0 paketą, kuriuo siekiama supaprastinti mokesčių taisykles ir sumažinti biurokratinę naštą verslui. Esminė idėja – aiškesnės procedūros, daugiau skaitmenizavimo ir didesnis teisinis apibrėžtumas įmonėms, kurios sprendimus priima remdamosi valstybės pozicija.

    Pokyčių kryptis atitinka platesnę tendenciją Europoje: mokesčių administravimas vis labiau remiasi skaitmeniniais duomenimis, o kontrolė tampa tikslingesnė. Kartu verslui aktualiausias klausimas išlieka tas pats – ar siūlomos priemonės realiai sumažins mokestinę riziką, ar tik pakeis administravimo formą.

    Tylus pritarimas: kada veiks?

    Vienas labiausiai aptariamų pasiūlymų – išplėsti vadinamąjį tylų administracijos pritarimą. Tai reikštų, kad tam tikrais įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais, jei mokesčių inspekcija neatsako per nustatytą terminą, pasekmės būtų palankios mokesčių mokėtojui.

    Ministerijos logika paprasta: neatsakymas neturėtų „užšaldyti“ įmonės sprendimų, kai reikia planuoti investicijas, keisti apskaitos praktiką ar sudaryti sutartis. Vis dėlto siūlymas nereiškia, kad bet koks institucijų delsimas automatiškai taps verslo pergale – mechanizmas būtų taikomas tik konkrečioms procedūroms, pavyzdžiui, tam tikriems terminų atnaujinimo ar mokėjimo atidėjimo klausimams.

    5 metų interpretacijų apsauga

    Kita svarbi paketo dalis – individualių mokesčių interpretacijų apsaugos stiprinimas. Lenkija siūlo įtvirtinti 5 metų interpretacijų galiojimą ir pareigą administracijai stebėti jų aktualumą, kad mokesčių mokėtojui būtų aiškiau, kiek laiko valstybės pateikta pozicija gali būti laikoma patikima.

    Tai atsakas į praktiką, kai įmonė, remdamasi institucijos išaiškinimu, priima ilgalaikį sprendimą, o po kelerių metų susiduria su pasikeitusia interpretacija ir ginču dėl praeities laikotarpių. Net ir įtvirtinus terminą, verslui išliks būtinybė sekti teisės aktų pokyčius, nes interpretacija pati savaime nepakeičia įstatymo.

    „Pirma – tikros mokesčių interpretacijų garantijos. Antra – tylus pritarimas. Trečia – aiškios bendravimo su administracija procedūros. Ketvirta – skaitmeninės revoliucijos panaudojimas, kad verslui būtų paprasčiau“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Mažesnės pasekmės už savanoriškas klaidų pataisas

    Deregulacija 2.0 taip pat numato paskatas tiems, kurie patys pastebi klaidas ir jas ištaiso iki tol, kol veiksmų imasi mokesčių administratorius. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų taikoma švelnesnė finansinė našta – pavyzdžiui, mokant mažesnę delspinigių dalį – ir mažėtų rizika sulaukti mokestinių sankcijų.

    Ši nuostata dera su modernėjančia kontrole, kai klaidos dažnai nustatomos analizuojant elektroninius duomenis. Praktinė reikšmė verslui priklausys nuo to, kaip tiksliai bus apibrėžtas terminas ir situacijos, kada „pirmas sureaguoja“ mokesčių mokėtojas, o kada – institucija.

    Skaitmeninimas: iš anksto pildomos PVM deklaracijos

    Lenkija taip pat kalba apie skaitmeninį šuolį – iš anksto parengtą PVM deklaraciją, kuri būtų pildoma remiantis administracijos jau turimais duomenimis. Toks modelis pasaulyje žinomas kaip kryptis, kai valstybė mažina duomenų dubliavimą ir leidžia mokesčių mokėtojui labiau tikrinti, o ne iš naujo surinkinėti informaciją.

    Vis dėlto net ir gavus parengtą deklaracijos projektą, galutinė atsakomybė paprastai lieka mokesčių mokėtojui, ypač vertinant teisę į atskaitą ar specifines verslo situacijas. Todėl įmonėms tai būtų patogumo priemonė, bet ne „atsakomybės perkėlimas“ administracijai.

    Daugiau laiko ginčams ir aiškesnės patikros ribos

    Paketą sudaro ir procedūriniai pakeitimai, svarbūs ginčų sprendimui: siūloma prailginti terminą apskųsti mokesčių sprendimą iki 30 dienų. Verslui tai reikštų daugiau laiko pasirengti argumentacijai ir surinkti dokumentus, ypač sudėtingose bylose.

    Taip pat numatoma aiškiau apibrėžti vadinamųjų patikrinimo veiksmų pradžią ir pabaigą, kad procedūros nevilktųsi be aiškių ribų. Ši dalis aktuali įmonėms, nes ilgas neapibrėžtumas gali stabdyti sprendimus, finansavimą ar sandorius su partneriais.

    Kas realiai laimės?

    Verslui Deregulacija 2.0 patraukliausia tuo, kad stiprina nuspėjamumą: tylus pritarimas mažina laukimo kainą, o 5 metų interpretacijų apsauga suteikia daugiau stabilumo planuojant. Kita vertus, didelė dalis pokyčių priklausys nuo detalių, kokioms situacijoms priemonės bus taikomos ir kiek administracija turės galimybių terminus ar išimtis interpretuoti plačiai.

    Jei siūlymai bus įgyvendinti taip, kaip deklaruojama, tai būtų signalas apie bandymą perbalansuoti santykį tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, paliekant kontrolės galias, bet mažinant procedūrinį neapibrėžtumą. Įmonėms tai gali tapti papildomu argumentu investiciniams sprendimams, nors pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius niekur nedings.

  • Lockheed Martin pelnas šovė į viršų: didesnės 2026 metų prognozės ir 200 mlrd. eurų užsakymų portfelis

    JAV gynybos pramonės grupė „Lockheed Martin“ paskelbė apie gerokai išaugusį antrojo ketvirčio pelną ir kartu pakėlė šių metų pajamų bei pelno prognozes. Bendrovė teigia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje jos užsakymų portfelis viršijo 200 mlrd. eurų ribą.

    Įmonė per antrąjį ketvirtį uždirbo apie 1,6 mlrd. eurų grynojo pelno, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė maždaug 0,3 mlrd. eurų. Pajamos didėjo iki maždaug 17,2 mlrd. eurų, tai yra apie 11 proc. daugiau nei pernai.

    Didžiausią dalį pajamų sugeneravo aviacijos segmentas, kuriame telpa naikintuvų ir karinių transporto orlaivių programos. Augimas fiksuotas ir kituose padaliniuose, kuriuose bendrovė tiekia raketų sistemas, priešraketinę gynybą bei kosmoso technologijas.

    „Lockheed Martin“ yra vienas svarbiausių JAV Pentagonui ir sąjungininkėms tiekėjų, todėl bendrovės rezultatai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip kinta gynybos biudžetų ir užsakymų dinamika. Pastaraisiais metais daugelyje NATO šalių didėjant gynybos finansavimui, rinkoje ryškėja ilgalaikis poreikis oro gynybai, raketoms, amunicijai ir modernizavimo programoms.

    Bendrovė nurodė, kad užsakymų portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje viršijo 200 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 168 mlrd. eurų metų pabaigoje. Toks šuolis paprastai reiškia, kad įmonė turi daugiau ilgalaikių sutarčių ir užsakymų, kurie užtikrina apyvartą ateityje, nors jų vykdymas gali būti išdėstytas per kelerius metus.

    Dėl palankios paklausos „Lockheed Martin“ pakėlė metines prognozes: tikimasi apie 69–71 mlrd. eurų pajamų. Bendrovė taip pat padidino pelno vienai akcijai prognozę, signalizuodama, kad maržos ir pinigų srautai išlieka pakankamai tvirti net augant gamybos kaštams ir tiekimo grandinių spaudimui.

    Gynybos sektoriaus įmonėms didžiausios rizikos paprastai siejamos su valstybinių užsakymų ciklais, politikos sprendimais ir gamybos pajėgumais, ypač kai sparčiai didinami pristatymai. Vis dėlto rekordinių užsakymų portfelių laikotarpiais investuotojai dažniausiai daugiau dėmesio skiria tam, ar įmonės pajėgs laiku vykdyti sutartis ir išlaikyti kokybės bei kaštų kontrolę.

  • Kinija iki 2030 metų didins vėjo ir saulės galią: planas su baterijomis, hidroakumuliacija ir vandeniliu

    Kinija paskelbė naują energetikos planą iki 2030 metų, kuriuo siekia sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir padaryti vėjo bei saulės elektrą patikimesnę, ypač piko metu. Plane pirmą kartą įtvirtinami privalomi tikslai žaliajai energijai, o tai signalizuoja griežtesnį politinį įsipareigojimą.

    Pagal planą bendra atsinaujinančios energijos gamyba turėtų augti nuo maždaug 1,18 mlrd. tonų anglies ekvivalento iki 1,8 mlrd. tonų anglies ekvivalento 2030 metais. Toks augimas reikštų, kad vėjas, saulė, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai dar labiau stumtų į šalį iškastinio kuro generaciją.

    Patikimumo testas piko metu

    Didžiausias planų akcentas – ne vien naujų pajėgumų statyba, bet ir jų naudingumas tada, kai elektros labiausiai reikia. Numatyta, kad iki 2030 metų vėjo ir saulės elektrinės, paremtos energijos kaupimu, turėtų galėti piko laikotarpiais tiekti apie 8 proc. savo instaliuotos galios ir padengti apie 20 proc. pikinio vartojimo.

    Tai reiškia, kad Kinija atsinaujinančius išteklius vis labiau vertina kaip sisteminį sprendimą, o ne tik papildomą generaciją geru oru. Praktikoje tam reikės baterijų parkų, tinklo modernizavimo, paklausos valdymo ir lankstesnių balansavimo pajėgumų.

    Plane taip pat numatyta iki 2030 metų pridėti daugiau nei 300 gigavatų vadinamosios pikinės atsinaujinančios galios, kuri gali būti panaudota didesnio poreikio metu. Ši formuluotė rodo kryptį į projektus, kurių gamyba yra labiau valdoma arba kuriuos galima paremti kaupimu ir greitu dispečerizavimu.

    Vandenilis, šildymas ir pramonė

    Kinija planuoja didinti vėjo ir saulės energijos panaudojimą ne tik elektros sektoriuje. Iki 2030 metų numatoma apie 150 mln. tonų anglies ekvivalento atsinaujinančios energijos nukreipti į šildymo ir vėsinimo sprendimus bei pramonę.

    Atskirai įvardijama ir žaliojo vandenilio gamyba, kuri, pagal planą, turėtų pasiekti apie 2 mln. tonų per metus 2030 metais. Tokia apimtis vandenilį paverstų vienu iš įrankių mažinant emisijas sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sunkiausia, pavyzdžiui, dalyje chemijos ar metalurgijos procesų.

    Hidroenergija ir jūrinis vėjas

    Hidroenergetikai plane numatomi ambicingi tikslai: iki 2030 metų bendri pajėgumai turėtų pasiekti apie 570 gigavatų, palyginti su 450 gigavatų tikslu 2025 metams. Ypatingas dėmesys skiriamas hidroakumuliacinėms elektrinėms, kurių galia iki 2030 metų turėtų augti iki maždaug 160 gigavatų.

    Hidroakumuliacija yra vienas efektyviausių būdų kaupti energiją dideliu mastu, todėl ji tiesiogiai susijusi su siekiu sustiprinti tiekimo patikimumą piko metu. Kuo daugiau kintamos generacijos, tuo vertingesnės tampa greitai reaguojančios balansavimo priemonės.

    Plane minimos ir giliavandenės jūrinio vėjo bazės, leidžiančios vystymą perkelti į tolesnes jūrines zonas, kur vėjo sąlygos stabilesnės. Taip pat numatoma idėja integruoti jūrinį vėją su povandeniniais duomenų centrais, o tai atspindi augantį elektros poreikį skaitmeninei infrastruktūrai.

    Be to, Pekinas planuoja bandomuosius projektus, kai didelės atsinaujinančios energijos bazės perduotų šimtaprocentę žalią elektros energiją. Tokie sprendimai gali tapti svarbūs tiek pramonei, tiek regionams, norintiems mažinti emisijas ir tuo pačiu stabilizuoti tiekimą.

  • Trumpo administracija nukreipia apie 4,6 mlrd. eurų į DI tyrimus: kam atiteks didžiausios sumos

    JAV federalinės agentūros įsipareigojo skirti daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,6 mlrd. eurų, Energetikos departamento vadovaujamai iniciatyvai, kuria siekiama pasitelkti dirbtinį intelektą moksliniams tyrimams paspartinti. Apie tai pranešė Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovas Michaelas Kratsios.

    Programa, vadinama Genesis Mission, pristatoma kaip platesnės krypties dalis, kai federalinis mokslo finansavimas vis labiau orientuojamas į DI paremtus projektus ir atskirus tyrėjus. Toks posūkis keičia įprastą modelį, kuriame didelę dalį dotacijų tradiciškai pritraukdavo universitetai ir didžiosios institucijos.

    Kas yra Genesis Mission?

    Iniciatyva atrinko 278 projektus iš daugiau nei 5 000 paraiškų, teigė Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. Pasak jo, finansavimas apima skirtingas kryptis nuo biomedicinos iki energetikos sistemų patikimumo, taip pat nacionalinio saugumo, kvantinių technologijų ir mikroelektronikos gamybos.

    Genesis Mission buvo įsteigta vykdomuoju įsaku 2025 metų lapkritį ir siejama su administracijos tikslu pertvarkyti federalinį požiūrį į mokslą. Akcentuojama, kad DI turi tapti priemone ne tik duomenų analizei, bet ir eksperimentų planavimui, modeliavimui bei naujų hipotezių testavimui.

    Kur keliauja didžiausia dalis lėšų?

    Didžiausias paskelbtas vienas projektas yra 60 mln. JAV dolerių investicija, tai yra apie 55 mln. eurų, skirta DI įrankiais spartinti branduolinės energetikos objektų vystymą ir mažinti jų eksploatavimo kaštus. Tokia kryptis rodo, kad DI pritaikymas matomas ne tik skaitmeninėje, bet ir infrastruktūros bei pramonės srityse.

    Skelbiama, kad dotacijos apima ir temas, susijusias su elektros tinklų patikimumu bei atsparumu, kas pastaraisiais metais tapo itin aktualu dėl ekstremalių oro reiškinių, kibernetinių grėsmių ir augančios apkrovos. Šiuose projektuose DI paprastai naudojamas prognozavimui, gedimų prevencijai ir tinklų valdymo optimizavimui.

    Kaip bus vertinama sėkmė?

    Energetikos departamento mokslo krypčių vadovybė kaip galimus sėkmės rodiklius įvardijo proveržius kvantiniuose skaičiavimuose, stiprių atvirojo kodo ir pažangių modelių kūrimą, ankstyvos karjeros mokslininkų skaičiaus augimą ir pažangių DI superkompiuterių plėtrą. Tokie kriterijai signalizuoja, kad tikslas nėra vien pavieniai tyrimų rezultatai, bet ir ilgalaikė ekosistema.

    Šią kryptį papildo ir Baltųjų rūmų paskelbta vizija dėl mokslo finansavimo pertvarkos, kurioje skatinama daugiau lėšų nukreipti į DI naudojimą ir individualias tyrėjų iniciatyvas. Tai gali reikšti daugiau konkurencijos tarp institucijų ir didesnį spaudimą pagrįsti, kaip DI realiai sutrumpina kelią nuo idėjos iki praktinio rezultato.

    Kritikai dažniausiai atkreipia dėmesį į riziką, kad finansavimo perskirstymas gali silpninti universitetų ilgalaikius tyrimų pajėgumus ir infrastruktūrą. Šalininkai pabrėžia, kad platesnis DI taikymas gali padėti greičiau atrasti naujas medžiagas, vaistus ar efektyvesnius energijos sprendimus, o kartu sustiprinti JAV konkurencingumą globaliose technologijų lenktynėse.

  • „Tauron Dystrybucja“ jau įdiegė 3 mln. išmaniųjų skaitiklių: ką tai keičia pusei klientų

    Lenkijos elektros tinklų operatorius „Tauron Dystrybucja“ skelbia pasiekęs reikšmingą etapą diegiant išmaniuosius nuotolinio nuskaitymo elektros skaitiklius. Bendrovės duomenimis, iki šiol sumontuota daugiau nei 3 mln. tokių įrenginių, o jais naudojasi maždaug pusė operatoriaus klientų.

    Didžiausias proveržis fiksuotas 2025 metais, kai įdiegta per 1 000 000 išmaniųjų skaitiklių. 2026 metų pirmąjį pusmetį tempas išliko panašus ir papildomai sumontuota dar apie 530 000 įrenginių.

    Kas yra nuotolinio nuskaitymo skaitikliai?

    Išmanieji skaitikliai automatiškai perduoda suvartojimo duomenis operatoriui, todėl nereikia rankinio rodmenų deklaravimo. Tai leidžia greičiau nustatyti gedimus, tiksliau apskaityti suvartojimą ir mažinti administracines sąnaudas.

    Vartotojui tai dažniausiai reiškia galimybę matyti detalesnį suvartojimo vaizdą, lengviau pastebėti šuolius sąskaitose ir, priklausomai nuo tiekėjo siūlomų planų, rinktis lankstesnius tarifus. Praktikoje tai tampa pagrindu sprendimams, susijusiems su elektros vartojimo perkėlimu į pigesnes valandas.

    Ką tai reiškia elektros tinklui?

    Operatorius pabrėžia, kad masinis skaitiklių diegimas yra viena esminių modernios, vadinamosios išmaniosios tinklo infrastruktūros dalių. Tikslesni ir dažniau atnaujinami duomenys padeda planuoti apkrovas, investicijas į tinklą ir geriau valdyti vietinę gamybą, pavyzdžiui, iš saulės elektrinių.

    Tokios technologijos taip pat svarbios energetikos transformacijai, kai tinklas turi prisitaikyti prie augančio decentralizuotos gamybos, elektromobilių įkrovimo ir šilumos siurblių naudojimo. Kuo daugiau realaus laiko duomenų, tuo lengviau išvengti perkrovų ir efektyviau paskirstyti pajėgumus.

    „Išmanieji skaitikliai keičia tai, kaip mūsų klientai naudojasi elektra. Prieiga prie aktualių duomenų leidžia geriau suprasti savo vartojimą, naudotis naujais tarifais ir aktyviai dalyvauti energetikos transformacijoje“, – sakė „Tauron Dystrybucja“ valdybos viceprezidentas Jerzy Rzemyszkiewicz.

    Finansavimas ir kiti artimiausi žingsniai

    Projektas finansuojamas su parama iš Lenkijos Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo, pagal prioritetinę programą, skirtą pažangiai energetikos infrastruktūrai. Taip pat nurodoma, kad dalis lėšų susijusi su Modernizavimo fondu, kuris finansuojamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos.

    „Tauron Dystrybucja“ teigia planuojanti ir toliau diegti išmaniuosius skaitiklius panašiu mastu ir 2026, ir 2027 metais. Tokia kryptis rodo, kad nuotolinio nuskaitymo apskaita Lenkijoje tampa nebe atskiru projektu, o nauju standartu didelėje dalyje elektros tinklų.

  • „KGHM“ birželį padidino vario ir sidabro pardavimus: rinkos reakcija teigiama, akcijos brangsta

    Lenkijos kasybos ir metalų grupė „KGHM“ paskelbė, kad 2026 metų birželį pardavė 63,6 tūkst. tonų vario ir 140,7 tonos sidabro. Abiejų metalų pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo, o investuotojai į naujienas sureagavo optimistiškai.

    Įmonė nurodė, kad vario pardavimai per metus padidėjo 1 proc., o mokėtino vario gamyba ūgtelėjo 3 proc. ir šiek tiek viršijo 59,3 tūkst. tonų. Tokie skaičiai rodo stabilų pagrindinės veiklos tempą, nors bendras sektoriaus fonas išlieka jautrus kainų svyravimams ir paklausos prognozėms.

    Sidabro pardavimai šoktelėjo ryškiau: iki 140,7 tonos, tai yra 21,6 tonos daugiau nei prieš metus, arba 18 proc. Augimą daugiausia lėmė „KGHM Polska Miedź“ ir bendrovės valdoma Sierra Gorda S.C.M. kasykla Čilėje, tuo metu „KGHM International“ segmentas fiksavo silpnesnius rezultatus.

    Kas labiausiai tempė rezultatą

    „KGHM“ komunikate pabrėžiama, kad pardavimų didėjimą varė būtent Lenkijos ir Čilės veikla. Tuo pačiu tai išryškina grupės priklausomybę nuo kelių pagrindinių aktyvų ir regioninių sąlygų, įskaitant rūdos kokybę, gavybos efektyvumą bei logistikos grandines.

    Molibdeno pardavimai siekė 0,4 mln. svarų ir buvo 0,1 mln. svarų didesni nei prieš metus, tai yra 33 proc. Didesnė dalis šio augimo taip pat siejama su Sierra Gorda S.C.M. rezultatais.

    Kita vertus, bendras kitų tauriųjų metalų rodiklis TPM (Total Precious Metals) pardavimų prasme siekė 21,8 tūkst. trojos uncijų ir buvo 36 proc. didesnis. Tai signalizuoja, kad kai kurių šalutinių produktų segmentuose įmonė sugebėjo išnaudoti palankesnes pardavimo apimtis.

    Per pusmetį – varis žemiau plano

    Bendrovė taip pat pateikė platesnį pusmečio vaizdą: po 6 mėnesių 2026 metais vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už biudžete numatytą. Pagrindine priežastimi įvardijami „KGHM International“ nukrypimai, susiję su prastesniais nei planuota perdirbamos rūdos kokybės parametrais.

    „Po 6 mėnesių 2026 metų vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už grupės biudžetą, daugiausia dėl to, kad „KGHM International Ltd.“ neįvykdė plano, perdirbdama žemesnių nei numatyta kokybės parametrų rūdą. Tuo metu sidabro gamybos planas įvykdytas su pertekliumi“, – nurodė bendrovė pranešime.

    Birželį mokėtino sidabro gamyba siekė 125,5 tonos ir buvo 13 proc. didesnė nei prieš metus. Tuo pat metu TPM gamyba sudarė 12,2 tūkst. trojos uncijų, tai yra 9 proc. mažiau, tad skirtingų metalų dinamika išliko nevienoda.

    Kodėl akcijos brango?

    Rinka dažnai jautriai reaguoja į pardavimų ir gamybos duomenis, ypač kai kalbama apie varį, laikomą vienu svarbiausių energetikos ir elektros tinklų modernizavimo metalų. Todėl net ir nuosaikus vario pardavimų augimas, kartu su ryškesniu sidabro šuoliu, gali būti vertinamas kaip teigiamas signalas artimiausio laikotarpio pinigų srautams.

    Pranešimo paskelbimo dieną Varšuvos vertybinių popierių biržoje „KGHM“ akcijų kaina kilo iki 313,00 Lenkijos zlotų, tai yra apie 74 eurus už akciją. Bendrovė taip pat informavo, kad konsoliduotą 2026 metų pirmojo pusmečio ataskaitą planuoja skelbti rugpjūčio 19 dieną.