CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Anthropic“ kuria DI paslaugų verslą: 1,3 mlrd. eurų partnerystė, taikoma vidutinėms įmonėms

    „Anthropic“ kuria DI paslaugų verslą: 1,3 mlrd. eurų partnerystė, taikoma vidutinėms įmonėms

    Partnerystė, kuri perkelia DI į praktiką

    DI bendrovė „Anthropic“ pranešė apie naują kryptį: ji kartu su investuotojais kuria paslaugų ir konsultacijų modelį, kuris padėtų įmonėms diegti „Claude“ sprendimus pagrindiniuose veiklos procesuose. Tikslas – ne tik parduoti technologiją, bet ir užtikrinti, kad ji realiai veiktų kasdienėse operacijose nuo duomenų srautų iki vidinių darbo įrankių.

    Skelbiama, kad į bendrą projektą planuojama sutelkti apie 1,3 mlrd. eurų kapitalo. Iniciatyva orientuota į vidutinio dydžio organizacijas, kurios dažnai neturi pakankamai resursų pačios sukurti saugių ir patikimų DI diegimų, tačiau nori greitesnio efekto nei leidžia tradiciniai IT projektai.

    Kas dalyvauja ir ką tai reiškia rinkai

    Į projektą įtraukiami keli dideli finansų rinkos žaidėjai, tarp jų „Blackstone“, „Hellman & Friedman“ ir „Goldman Sachs“. Tokia sudėtis signalizuoja, kad DI rinka vis labiau pereina į infrastruktūros ir paslaugų etapą, kuriame svarbu ne vien modelio galia, bet ir diegimo disciplina, saugumas, atitiktis bei ilgalaikė priežiūra.

    Planuojama, kad naujas subjektas veiks kaip „Anthropic“ partneris diegimuose: konsultuos, modeliuos procesus, padės integruoti DI į turimas sistemas ir užtikrins palaikymą po įdiegimo. Tai reiškia judėjimą nuo eksperimentų prie standartizuotų diegimų, kur prioritetu tampa aiškus efektyvumas ir rizikų valdymas.

    „DI diegimas svarbiausiose organizacijos srityse reikalauja praktinės inžinerijos ir gilaus kiekvieno verslo veiklos supratimo“, – teigė „Anthropic“.

    Kam tai skirta: nuo sveikatos iki bankų

    „Anthropic“ nurodo, kad paslaugomis galės naudotis regioninės sveikatos priežiūros sistemos, vidutiniai gamintojai ir vietiniai bankai. Tokiuose sektoriuose DI pritaikymas dažnai stringa dėl duomenų jautrumo, reglamentavimo ir sudėtingų integracijų su senesnėmis informacinėmis sistemomis.

    Numatoma, kad DI inžinieriai dirbs kartu su klientų techninėmis komandomis, identifikuos didžiausią poveikį turinčias sritis ir kurs pritaikytus sprendimus. Praktikoje tai gali apimti klientų aptarnavimo automatizavimą, dokumentų apdorojimą, vidinių užklausų valdymą, ataskaitų rengimo spartinimą ar pagalbą darbuotojams priimant sprendimus pagal vidines taisykles.

    Toks modelis atitinka rinkoje ryškėjančią tendenciją: įmonės vis dažniau perka ne vien DI įrankį, o pilną rezultatą – su integracija, valdymo politika, saugumo gairėmis, atsakomybėmis ir matavimo rodikliais. Dėl to DI projektai vis labiau panašėja į ilgalaikes paslaugų sutartis, o ne į vienkartinį technologijos įsigijimą.

  • Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo taisyklės šiandien nebėra pakankamai pritaikytos naujai DI pagrįstų įsilaužimų įrankių kartai, įspėja Europos Parlamento nariai. Pasak jų, tokie modeliai kaip „Anthropic“ sukurtas „Mythos“ gali radikaliai pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą.

    Pirmadienį kelių politinių grupių europarlamentarai laiške Europos Komisijai ragino peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir parengti europinį rizikų mažinimo planą. Pagrindinis argumentas paprastas: kai įsilaužimai tampa automatizuojami DI, reakcijos greitis ir koordinavimas turi būti kitokio lygio.

    Ko prašo europarlamentarai?

    Laiško autoriai akcentuoja dvi kryptis: kaip ES tvarko kibernetinių spragų atskleidimą ir taisymą, ir kaip apsaugo kritinės reikšmės sektorius. Jų teigimu, šiandienos tvarka ne visada sukuria pakankamai aiškius ir greitus mechanizmus, kai spragų paiešką ir atakas gali stipriai sustiprinti DI.

    Taip pat keliamas klausimas, ar ES institucijos turi realias galimybes vertinti pažangiausių modelių keliamą riziką, jei pačių modelių prieiga ribojama. Dėl to europarlamentarai siūlo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie „Mythos“ ir panašių sprendimų, kad galėtų juos testuoti ir vertinti.

    Prieiga prie modelių tampa geopolitika

    Diskusija išryškina seną ES problemą: pažangiausi DI modeliai dažniausiai kuriami už Europos ribų, o jų veikimas ir galimybės ne visada skaidriai prieinami reguliuotojams. Praktikoje tai reiškia, kad rizikų vertinimas gali atsilikti nuo technologijų, o sprendimai priimami turint ne visą informaciją.

    Vienas iš laiško signatarų, Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, pabrėžė, kad Europa neturi likti stebėtoja.

    „Europa nėra prie stalo. Manau, turime gerokai stipriau judinti šią temą“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Europarlamentarai taip pat nurodo, kad prioritetas turi būti vadinamųjų svarbiausių sistemų apsauga, pirmiausia kritinės infrastruktūros operatorių ir kitų jautrių sektorių. DI įrankiai gali sumažinti barjerą atakoms, todėl taikinių ratas, jų nuomone, tik plėsis.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija savo komentare nurodė, kad su „Anthropic“ jau vyko ne vienas techninis susitikimas dėl DI taisyklių įgyvendinimo ir atskirai dėl „Mythos“. Komisijos atstovas pabrėžė, kad kai DI biuro įgaliojimai pradės veikti visa apimtimi, prireikus bus užtikrinta galimybė gauti modelių prieigą rizikų vertinimui.

    Kartu Komisija akcentuoja, kad veiksmų reikia imtis dabar, ypač vertinant kritinės infrastruktūros trikdymo riziką. Tai signalizuoja, kad kibernetinis saugumas ES darbotvarkėje vis labiau siejamas ne tik su nusikaltėliais, bet ir su užsienio veikėjais bei nacionalinio saugumo scenarijais.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad diskusija persikels į konkrečius teisėkūros procesus, įskaitant Kibernetinio saugumo akto reformą. Pagrindinė dilema išlieka ta pati: kaip sukurti taisykles, kurios būtų pakankamai griežtos saugumui, bet pakankamai lanksčios, kad neatsiliktų nuo DI raidos.

  • 57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    Lenkijoje antsvorio ar nutukimo problema paliečia apie 57 proc. gyventojų, o tai dar kartą primena, kad gyvenimo būdo ligos regione tampa norma, o ne išimtimi. Kartu auga ir bandymai ieškoti paprastesnių sprendimų, tarp jų ir mitybos programėlės su DI.

    Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių nebenori ranka pildyti mitybos dienoraščių ar kruopščiai skaičiuoti kalorijų, todėl renkasi automatizuotas funkcijas. Rinka reaguoja greitai: populiarėja maisto atpažinimas iš nuotraukų, o vis dažniau siūloma ir maisto įvedimas balsu.

    Vienas tokių įrankių yra „Fitatu“, kurio DI funkcijos leidžia nufotografuoti patiekalą ir per keliasdešimt sekundžių gauti siūlomą produkto ar patiekalo įrašą su apytikslėmis maistinėmis vertėmis. Praktikoje tai taupo laiką, nes nereikia ilgai naršyti produktų bazėje ir lyginti panašių rezultatų.

    Vis dėlto automatika nėra stebuklas: DI gali suklysti dėl porcijos dydžio, ingredientų ar pateikimo būdo. Net nedidelės detalės, pavyzdžiui, skirtingo riebumo pienas kavoje ar kepant naudotas aliejaus kiekis, gali reikšmingai pakeisti galutinį kalorijų skaičių, todėl vartotojui tenka koreguoti pasiūlymus.

    Testuojant atpažinimą iš nuotraukų geriausiai veikia aiškiai matomi, įprasti patiekalai, ypač kai lėkštėje lengva atskirti komponentus. Sudėtingesni, mažiau įprasti patiekalai ar panašios spalvos produktai DI vis dar kelia problemų, todėl kartais pasiūlymai prasilenkia su realybe.

    Maistas balsu: patogu, bet ne visada tikslu

    Naujesnė kryptis yra patiekalų registravimas balsu, kai žmogus pasako, ką valgė, o sistema parenka atitikmenį duomenų bazėje. Tai patogu keliaujant ar kai nėra galimybės fotografuoti, tačiau tikslumas priklauso nuo to, kaip gerai sistema supranta kontekstą ir produktų skirtumus.

    Dažna problema išryškėja su gėrimais ir prekinių variantų gausa: sistema gali parinkti ne namuose ruoštą, o parduotuvinį produktą, kurio kaloringumas gerokai didesnis. Tokiais atvejais vien tik papildomi paaiškinimai balsu ne visada padeda, todėl vėl tenka taisyti rankiniu būdu.

    Kaina ir pasirinkimas: kas iš tiesų reikalinga?

    Programėlės dažnai turi nemokamą versiją, tačiau DI funkcijos paprastai įtraukiamos į mokamus planus. Pagal pateiktą pavyzdį, „Fitatu“ mėnesinis planas kainuoja apie 9 eurus, o metinis apie 108 eurus, tuo metu planas su DI siekia apie 11 eurų per mėnesį arba apie 135 eurus per metus.

    Tokia kaina nemažai daliai vartotojų gali pasirodyti didelė, ypač jei DI tenka nuolat tikslinti. Kita vertus, žmonėms, kurie mitybą seka reguliariai, laiko sutaupymas ir paprastesnis įvedimas gali padėti išlaikyti nuoseklumą, o būtent jis dažnai lemia rezultatą.

    Ką verta žinoti prieš pasitikint DI?

    DI mitybos programėlėse labiausiai pasiteisina kaip pagalbininkas, o ne kaip galutinis arbitras. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai vartotojas tikrina porcijas, koreguoja ingredientus ir remiasi ne vien skaičiais, bet ir bendrais mitybos principais.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad antsvorio ir nutukimo priežastys yra kompleksinės, o vien kalorijų skaičiavimas ne visada išsprendžia problemą. Vis dėlto patogūs įrankiai gali būti reali atrama keičiant įpročius, jei jie naudojami kritiškai ir nuosekliai.

  • Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    „Meta“ pranešė plečianti amžiaus tikrinimo įrankių prieinamumą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Tikslas – tiksliau nustatyti, ar paskyras kuria ir naudoja jaunesni nei leidžia taisyklės, o apie galimus pažeidimus informuoti tėvus. Bendrovė skelbia, kad šie sprendimai bus diegiami ir Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lenkijoje, o analogiškos priemonės numatomos ir kitose rinkose.

    Europos Sąjungoje bei Lietuvoje socialinių tinklų naudojimą nepilnamečiams labiausiai riboja ne viena bendra „teisėta amžiaus riba“, o konkrečių paslaugų taisyklės ir asmens duomenų apsaugos nuostatos. Dauguma platformų, įskaitant „Instagram“ ir „Facebook“, numato mažiausiai 13 metų amžių, tačiau praktikoje jaunesni vartotojai dažnai apeina registracijos barjerus.

    „Meta“ teigia, kad naujoji sistema remsis DI ir elgsenos bei paskyros signalų analize, padedančia įtarti, jog vartotojas gali būti nepilnametis. Tokiais atvejais tėvams ar globėjams būtų siunčiami pranešimai su galimybėmis patvirtinti amžių arba imtis veiksmų dėl paskyros, pavyzdžiui, pakeisti nustatymus ar apriboti prieigą.

    „Norime, kad tėvai turėtų daugiau įrankių suprasti, ar jų vaikas socialiniuose tinkluose nurodė tikrą amžių, ir galėtų greičiau reaguoti“, – nurodė „Meta“ komunikacijoje aptariamą kryptį apibendrinantys bendrovės atstovai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien amžiaus patikra problemos neišsprendžia, nes vaikai neretai naudojasi suaugusiųjų įrenginiais, paskyromis arba melagingais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie visos ekosistemos atsakomybę: ne tik socialinių tinklų, bet ir programėlių parduotuvių, įrenginių operacinių sistemų bei tėvų kontrolės sprendimų.

    Temos aktualumą stiprina ir Europos Komisijos spaudimas didžiosioms platformoms griežčiau valdyti rizikas nepilnamečiams. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą labai didelės interneto platformos privalo vertinti ir mažinti sistemines rizikas, susijusias su nepilnamečių saugumu, turinio rekomendacijomis ir privatumu, o reguliuotojai gali reikalauti įrodyti, kad priemonės realiai veikia.

    Tuo pat metu auga diskusijos, kiek giliai technologijų bendrovės turėtų eiti amžiaus nustatymo srityje. Griežtesnė patikra dažnai reiškia papildomų duomenų rinkimą, o tai kelia privatumo klausimų, ypač kai kalbama apie nepilnamečius. Todėl rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia patvirtinti amžių minimaliai atskleidžiant tapatybę, tačiau jų diegimas dar nėra tapęs vieningu standartu.

    „Meta“ pripažįsta, kad vaikų paskyrų tema neišnyks vien nuo pranešimų tėvams, tačiau tikisi, jog geresnis aptikimas ir greitesnis reagavimas padės sumažinti atvejų, kai vaikai per anksti patenka į suaugusiems skirtas socialinių tinklų patirtis. Ar naujos priemonės bus efektyvesnės už ankstesnes iniciatyvas, paaiškės tik įvertinus realius rezultatus ir reguliuotojų reakciją.

  • „Mundfish“ apie DLSS 5 audrą ir DI žaidimuose: sprendimus atidės, bet vieno dalyko neatmeta

    „Mundfish“ apie DLSS 5 audrą ir DI žaidimuose: sprendimus atidės, bet vieno dalyko neatmeta

    Naujausias studijos „Mundfish“ projektas jau palaiko dalį „Nvidia“ DLSS rinkinio, įskaitant vaizdo mastelio didinimą ir kadrų generavimą. Vis dėlto dėl naujos DLSS 5 versijos, kurios startas siejamas su rudens sezonu ir kuri spėjo sukelti aštrias diskusijas, kūrėjai kol kas neskuba priimti sprendimo.

    Interviu žaidimų industrijos portalui WCCFTech studijos vadovas Robertas Bagratuni DLSS 5 pavadino perspektyvia, tačiau pabrėžė, kad komanda pirmiausia stebi technologijos raidą. Pasak jo, tik vėliau bus vertinama, ar tokie sprendimai tiktų būsimoms studijos premjeroms.

    „DLSS 5 yra labai nauja ir itin perspektyvi technologija. Šiuo metu atidžiai sekame jos raidą ir vertinsime, kaip tokie proveržiai ateityje galėtų būti naudingi mūsų žaidėjams“, – sakė Robertas Bagratuni.

    DLSS tema pastaruoju metu itin jautri, nes kadrų generavimo ir panašių metodų plėtra iš naujo iškelia klausimą, ką iš tiesų reiškia našumo augimas. Dalis žaidėjų ir ekspertų kritikuoja situacijas, kai rinkodaroje akcentuojami didesni kadrų skaičiai, nors realus sklandumas, įvesties delsą ar vaizdo artefaktai gali kelti abejonių.

    Dar vienas karštas taškas – dirbtinis intelektas žaidimų kūrime. Bagratuni teigimu, „Mundfish“ kol kas sąmoningai neintegruoja DI į kasdienius gamybos procesus, nors pripažįsta, kad ši kryptis gali paspartinti idėjų generavimą ir sutrumpinti parengiamąją kūrimo fazę.

    „Suprantame, kad neuroniniai tinklai ir dirbtinis intelektas gali reikšmingai palengvinti preprodukciją, padėti greičiau tikrinti idėjas ir trumpinti kūrimo laiką. Įvertinome jų potencialą, tačiau šiuo metu nusprendėme jų neįtraukti į kasdienius gamybos procesus“, – sakė jis.

    Toks atsargus tonas atspindi platesnę industrijos tendenciją: studijos vis dažniau ieško pusiausvyros tarp inovacijų ir reputacinių rizikų. DI sprendimai siejami ne tik su efektyvumu, bet ir su autorinių teisių klausimais, skaidrumo reikalavimais bei darbuotojų darbo vietų transformacija, todėl vieši įsipareigojimai dažnai atidedami.

    „Mundfish“ atveju sprendimų neskubinimą gali lemti ir praktiniai prioritetai: studija dirba su keliais dideliais projektais, o gamybos grandinės pertvarkymas technologijų įkarštyje paprastai kainuoja laiką ir didina riziką. Dėl to labiausiai tikėtinas scenarijus artimiausiu metu – stebėti DLSS 5 brandą ir tik tuomet spręsti, ar ji iš tiesų suteikia apčiuopiamą naudą galutiniam žaidėjui.

  • Varšuvos startuolis „Elastics“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI agentai gali keisti prognozių rinkas

    Varšuvos startuolis „Elastics“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI agentai gali keisti prognozių rinkas

    Varšuvoje įsikūręs startuolis „Elastics“ pritraukė apie 1,5 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos. Bendrovė kuria DI agentais paremtą sprendimą, skirtą prognozių rinkoms ir automatizuotoms prekybos darbo eigoms.

    Raundą vedė Prancūzijos rizikos kapitalo fondas „Frst“, taip pat prisidėjo grupė verslo angelų iš technologijų ir finansų sektorių. Pasak „Elastics“, pritrauktos lėšos bus nukreiptos komandai stiprinti, ypač DI ir kiekybinės analizės (quant) talentams pritraukti Lenkijoje.

    Nuo institucinių įrankių iki plačios prieigos

    „Elastics“ 2025 metais įkūrė Szymon Pawica ir Mateusz Brodowicz. Kompanija save pozicionuoja kaip DI natyvią platformą, kurioje prekiautojai gali kurti ir automatizuoti strategijas nuo signalų generavimo iki pavedimų vykdymo.

    Bendrovės įkūrėjai akcentuoja atotrūkį tarp institucinių rinkos dalyvių ir individualių prekiautojų. Idėja paremta tuo, kad didelį pranašumą profesionalams suteikia brangi infrastruktūra, duomenų apdorojimo pajėgumai ir specializuotos komandos, o DI esą gali dalį šio pranašumo atkartoti pigiau ir plačiau.

    „Kiekybinis pranašumas rizikos fonduose dažniausiai remiasi žmonėmis ir infrastruktūra. Manome, kad DI dabar gali atkartoti didžiąją dalį to ir padaryti prieinamą visiems“, – sakė „Elastics“ įkūrėjas ir vadovas Szymon Pawica.

    Kodėl prognozių rinkos traukia kapitalą?

    Prognozių rinkos pastaruoju metu sulaukia daugiau dėmesio, nes jose susikerta finansinių priemonių logika ir internetinių platformų mastelis. Didėjant likvidumui ir vartotojų aktyvumui, atsiranda paklausa įrankiams, kurie padėtų greičiau apdoroti informaciją, valdyti riziką ir automatizuoti sprendimus.

    „Elastics“ teigia, kad jų kuriama kryptis orientuota į mažmeninius rinkos dalyvius, kuriems iki šiol trūko pažangių automatizavimo priemonių. Tuo bendrovė tikisi išsiskirti rinkoje, kurioje vis daugiau sprendimų remiasi kalbinių modelių sąsajomis ir automatizuotomis darbo eigomis.

    Prekyba „žodžiais“ ir audituojami agentai

    Platforma šiuo metu veikia privačios bandomosios versijos režimu, o ankstyvai prieigai vartotojai kviečiami registruotis. „Elastics“ akcentuoja, kad sistemos logika paremta audituojamais DI agentais, kurie turėtų leisti skaidriau suprasti, kaip priimami sprendimai ir vykdomi veiksmai.

    Vienas iš pristatomų principų yra prekyba natūralia kalba, kai vartotojas aprašo norimą poziciją ar veiksmų seką, o sistema pati suformuoja ir įvykdo reikalingus pavedimus. Startuolio vertinimu, tokia sąsaja gali tapti nauju standartu, ypač jei DI automatizavimas ir toliau skverbsis į įvairias finansines platformas.

    „Senoji sąsaja buvo sukurta pasauliui iki DI. Kiekviena platforma, kuri to nepergalvos iš esmės, turės pasikeisti“, – sakė Szymon Pawica.

  • Norvegija atveria 70 naujų paieškos plotų: „Orlen“ gali sustiprinti naftos ir dujų pozicijas šelfe

    Norvegijos valdžia paskelbė naują naftos ir gamtinių dujų licencijų etapą TFO 2026 ir įmonėms atvėrė 70 naujų žvalgybos plotų kontinentiniame šelfe. Šie plotai išsidėstę Šiaurės jūroje, Norvegijos jūroje ir Barenco jūroje, o didžiausia dalis tenka Barenco jūrai.

    Pagal Norvegijos energetikos sektoriuje taikomą praktiką TFO etapas paprastai orientuotas į geriausiai ištirtas, brandžias teritorijas. Tokios zonos dažniausiai yra arti esamos ar planuojamos infrastruktūros, todėl atradimo atveju kelią iki gavybos galima sutrumpinti, palyginti su visiškai naujais regionais.

    Kas yra TFO 2026?

    TFO yra kasmetinė licencijų skyrimo schema, kai įmonės gali prašyti naujų licencijų arba įsigyti dalį jose, suteikiančią teisę ieškoti naftos ir dujų. Jei aptinkamas telkinys, licencijos turėtojai gali pereiti prie išteklių įvertinimo, parengiamųjų darbų ir gavybos vystymo.

    Paraiškas dėl TFO 2026 licencijų numatyta teikti iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos, o nauji leidimai, kaip planuojama, turėtų būti paskirstyti 2027 metų pradžioje. Valdžia konkrečių galimų išteklių įvertinimų naujiems plotams nepateikė, tačiau pabrėžė jų brandą ir artumą prie jau vystomų zonų.

    Kodėl tai svarbu „Orlen“?

    Norvegijos šelfe veikianti „Orlen“ grupės įmonė Orlen Upstream Norway jau yra įsitvirtinusi vietos rinkoje. Po ankstesnio licencijų etapo rezultatų jos portfelyje yra dalys 94 koncesijose, todėl naujas TFO etapas gali tapti proga išplėsti perspektyvių projektų sąrašą.

    2024 metais Orlen Upstream Norway Norvegijos šelfe išgavo 40,5 mln. barelių naftos ekvivalento, o dalis dujų buvo nukreipta į Lenkiją per Baltic Pipe. Tai yra vienas svarbiausių maršrutų, užtikrinančių dujų tiekimą regionui, ypač atsižvelgiant į Europos pastangas diversifikuoti energijos šaltinius.

    Pastaruoju metu bendrovė taip pat pranešė apie gavybos pradžią Eirin telkinyje Norvegijoje, kuris, planuojama, galėtų užtikrinti apie 270 mln. kubinių metrų dujų per metus. Toks mastas rodo, kad net ir brandžiose teritorijose nauji projektai gali reikšmingai papildyti tiekimo balansą.

    Europos energetikos kontekstas

    Norvegija išlieka viena svarbiausių dujų tiekėjų Europai, o licencijų plėtra šelfe siejama su gamybos tęstinumu, darbo vietomis ir valstybės pajamomis. Pastarųjų metų TFO etapų apimtis buvo svyruojanti, tačiau naujas 70 plotų paketas priskiriamas prie didesnių, o tai signalizuoja norą išlaikyti aktyvią žvalgybą.

    Rinkai tai reiškia, kad konkurencija dėl patraukliausių blokų gali didėti, ypač ten, kur galima pasinaudoti esamais vamzdynais ir gavybos infrastruktūra. Įmonėms tai mažina projekto rizikas, tačiau kartu kelia reikalavimus aiškiai pagrįsti investicijų grąžą ir laikytis vis griežtėjančių aplinkosauginių standartų.

  • Be migrantų Lenkijos ekonomika lėtėtų: dirbančių užsieniečių jau 1 139 400, rodo GUS

    Darbo rinką spaudžia demografija

    Lenkijos darbo rinką vis labiau formuoja demografinės tendencijos: mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o įmonėms tampa sunkiau rasti darbuotojų. Lenkijos statistikos tarnybos GUS duomenimis, 2025 metų spalio pabaigoje šalyje dirbo apie 1 139 400 užsieniečių, tai yra maždaug 7 proc. daugiau nei prieš metus.

    GUS taip pat fiksuoja, kad 2025 metų pabaigoje darbingo amžiaus grupėje buvo apie 21,7 mln. žmonių, maždaug 128 000 mažiau nei 2024 metais. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia didesnį spaudimą atlyginimams, lėtesnį įmonių plėtros tempą ir didesnę konkurenciją dėl darbuotojų tarp sektorių.

    Migrantai svarbūs ne tik įdarbinimui

    Verslas pabrėžia, kad užsieniečiai užpildo ne tik laisvas darbo vietas, bet ir didina vidaus vartojimą, nes dalį uždarbio išleidžia vietos prekėms ir paslaugoms. Įvairių vertinimų teigimu, darbo migrantų indėlis į Lenkijos bendrąjį vidaus produktą gali sudaryti apie 5–10 proc., todėl jų reikšmė ekonomikai vertinama plačiau nei vien darbo jėgos trūkumo kompensavimas.

    GUS skelbė, kad užsieniečiai Lenkijoje 2024 metais didžiąją dalį išlaidų skyrė prekėms ir paslaugoms, o ypač augo išlaidos apgyvendinimui bei maitinimui. Tai rodo, kad migracija veikia ne tik gamybą ar paslaugų teikimą, bet ir mažmeninę prekybą, viešbučius bei restoranus.

    „Migracija padeda išlaikyti ekonomikos augimą, o migrantai yra ne tik darbuotojai, bet ir vartotojai, kurie pinigus palieka Lenkijos įmonėse“, – sakė „McDonald’s Polska“ korporatyvinių ryšių ir poveikio direktorė Anna Papka.

    Teisė ir integracija lemia konkurencingumą

    Darbdaviai akcentuoja, kad ekonomikai svarbios ne tik migracijos apimtys, bet ir procedūrų greitis, aiškumas bei nuspėjamumas. Nuo 2025 metų birželio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo migracijos reguliavimo pokyčiai, kuriais siekta sugriežtinti ir kartu skaitmenizuoti procesus, susijusius su įdarbinimu, studijomis ir vizų sistema.

    Nors teisės aktuose numatyta, kad sprendimai dėl leidimų dirbti turėtų būti priimami per mėnesį, o sudėtingesniais atvejais per du mėnesius, praktikoje darbdaviai vis dar mini ilgas legalizavimo procedūras. Verslo apklausose tarp dažniausiai įvardijamų kliūčių dominuoja laukimo laikas dokumentams ir procedūrų sudėtingumas, o tai apsunkina planavimą ir didina darbuotojų kaitos riziką.

    Kita ne mažiau svarbi tema yra integracija: užsieniečių apsisprendimą likti šalyje lemia ne vien atlyginimas, bet ir gyvenimo kokybė, būsto prieinamumas, viešųjų paslaugų pasiekiamumas bei darbdavio ir savivaldos teikiama pagalba. Todėl, siekiant išlaikyti konkurencingą ekonomiką, Lenkijai svarbu ne tik pritraukti darbuotojų, bet ir sukurti sąlygas jiems stabiliai įsitvirtinti.

  • Lenkija turi vario išteklius, bet investicijas stabdo mokesčiai: bendra našta siekia apie 70 proc.

    Vario projektus stabdo mokesčiai

    Lenkija pagal vario išteklius ir sidabro gavybos potencialą minima tarp stipriausių Europos šalių, tačiau naujų kasyklų plėtra stringa. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas Europos ekonomikos kongrese pabrėžė, kad investuotojams svarbiausi tampa ne žaliavų kiekiai, o finansinės ir reguliacinės sąlygos.

    Pasak jo, nors pasaulinė vario paklausa auga dėl energetikos transformacijos ir elektrifikacijos, sprendimus dėl naujų projektų dažnai sustabdo vietiniai kaštai. Lenkijos atveju didžiausias klausimas yra fiskalinė našta, kuri, investuotojų vertinimu, sumažina projektų patrauklumą tarptautinėje konkurencijoje.

    „Bendra mokestinė našta, įskaitant pelno mokestį, siekia apie 70 proc., todėl gerokai sunkiau priimti investicinius sprendimus“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Šis vertinimas siejamas su Lenkijoje nuo 2012 metais taikomu vario ir sidabro mokesčiu, kuris didina veiklos kaštus ir mažina prognozuojamą investicijų grąžą. Kasybos sektoriuje, kur projektai planuojami dešimtmečiams, mokesčių stabilumas ir aiškumas tampa vienu svarbiausių kriterijų finansuotojams.

    J. Pandoffas taip pat akcentavo, kad kasyba yra cikliška: 2015–2019 metais žaliavų kainoms esant žemoms, investicijos buvo karpomos visame pasaulyje. Po COVID-19 pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų ir suaktyvėjusios konkurencijos dėl kritinių žaliavų kainos bei investuotojų dėmesys vėl išaugo.

    Kapitalo yra, bet projektų trūksta

    Kanados investuotojas teigė, kad dabartinio ciklo pradžioje kapitalo rinkose lėšų netrūksta, o problema dažniau yra kita: stambių, aukštos kokybės vario projektų pasiūla. Jo vertinimu, per artimiausią dešimtmetį paklausa turėtų išlikti pakankamai stipri, kad pritrauktų reikšmingą finansavimą, tačiau realių projektų paruošimas užtrunka.

    „Lumina Metals“ vykdo įėjimo į biržą procesą ir kalbasi su investuotojais Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Lenkija, pasak bendrovės, dažnai vertinama kaip stabili jurisdikcija su gera infrastruktūra, tačiau galutinį sprendimą nulemia mokesčių ir leidimų aplinka.

    „Lenkija laikoma stabilia jurisdikcija su gera infrastruktūra, ir tai yra didelis privalumas“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Leidimai ir terminai lemia rezultatą

    Vario kasyklos yra ilgalaikiai projektai, todėl net ir palankiomis rinkos sąlygomis greitų rezultatų tikėtis sunku. „Lumina Metals“ teigimu, darbus Lenkijoje ji pradėjo 2012 metais, o dabar, po daugiau nei dešimtmečio, projektas yra projektavimo ir leidimų gavimo etape.

    Planuojama investicija netoli Naujosios Solės minima kaip viena didžiausių naujų vario kasybos iniciatyvų šalyje, o statybų pradžia galėtų būti reali per artimiausius ketverius–penkerius metus. Tokie terminai atspindi bendrą sektoriaus tendenciją: didžiausia kliūtis tampa ne vien technologijos, o procesų trukmė, visuomenės priėmimas ir administracinis sudėtingumas.

    „Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje, projektus įgyvendinti gerokai sunkiau dėl mažesnio visuomenės palaikymo. Lenkija turi pranašumą dėl kasybos tradicijos ir sektoriaus supratimo“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Svarbi planuojamos grandinės dalis, pasak investuotojų, galėtų būti KGHM: numatoma, kad vario koncentratas būtų tiekiamas lydyklai Gloguve, o tai sumažintų logistikos sąnaudas. Papildomą patrauklumą suteikia ir tai, kad dalis telkinių, be vario, pasižymi didesniu sidabro kiekiu bei kitais vertingais metalais, kurie gali pagerinti projekto ekonominius rodiklius.

    J. Pandoffo teigimu, Lenkija turi išteklius, kompetencijas ir pramoninę bazę, tačiau proveržį nulemtų aiškesnės taisyklės ir konkurencingesnė mokestinė aplinka. Kritinių žaliavų svarbai augant, valstybių politika vis dažniau tampa tiesioginiu investicijų katalizatoriumi arba stabdžiu.

  • Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Kam skirta investicija

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta kritinių žaliavų telkinių paieškai spartinti. Įmonė kuria geologams skirtą platformą, kurioje DI derinamas su geologų žiniomis ir realaus pasaulio duomenimis.

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo fondai „World Fund“ ir „Kindred Capital“, prisidėjo „Daphni“, „Omnes Capital“ ir „Ovni Capital“. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos leis greičiau plėsti komandą, tobulinti platformą ir didinti veiklos mastą tarptautiniu mastu.

    Kodėl kritiniai metalai tapo strateginiai

    Kritinių metalų, tokių kaip varis, litis ar nikelis, poreikis auga dėl transporto elektrifikacijos, baterijų kaupiklių, elektros tinklų plėtros ir duomenų centrų. Šios žaliavos laikomos esminėmis tiek energetikos pertvarkai, tiek pramonės konkurencingumui, todėl jų tiekimo rizikos vis dažniau aptariamos ir politikos lygmeniu.

    „Lithosquare“ remiasi prielaida, kad vien perdirbimas artimiausiais dešimtmečiais neužtikrins reikiamų apimčių, todėl reikės atrasti naujų telkinių. Praktikoje mineralų žvalgyba išlieka lėta ir brangi, o nuo pirmųjų tyrimų iki telkinio patvirtinimo neretai praeina 7–15 metų.

    Kaip DI keičia žvalgybos procesą

    Bendrovės teigimu, didelė dalis geologų laiko šiandien atitenka duomenų tvarkymui, o ne interpretacijai ir darbui lauke. „Lithosquare“ tikslas yra automatizuoti dalį pasikartojančių užduočių ir sutrumpinti analizės ciklus nuo mėnesių iki dienų.

    Skirtingai nei įrankiai, kurie tik ieško pasikartojančių šablonų duomenyse, „Lithosquare“ akcentuoja mokslu paremtus geologinius požemio modelius ir telkinių formavimosi logiką. Tokia kombinacija, pasak įmonės, turėtų padėti tiksliau atrinkti gręžinių taikinius, sumažinti nereikalingų gręžimų skaičių ir su tuo susijusias emisijas.

    „Kelerius metus dirbome mineralų žvalgyboje ir visur matėme tą patį kamštį: per daug laiko suvalgo duomenų apdorojimas, o per mažai lieka tikrajai geologijai ir darbui lauke“, – sakė „Lithosquare“ bendraįkūrėjas ir vadovas Aymeric Préveral-Etcheverry.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o prie jos netrukus prisijungė vienas iš vadovų Simon Leclair. „Lithosquare“ teigia jau bendradarbiaujanti su kasybos įmonėmis JAV, Europoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o artimiausias tikslas – sparčiau plėsti taikymą skirtinguose regionuose.

    Investuotojai pabrėžia, kad kritinių žaliavų paieškos pagreitinimas tampa ne vien geologijos, bet ir platesnės ekonomikos problema. Augant baterijų, elektros tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros poreikiams, sprendimai, kurie didina žvalgybos efektyvumą, gali turėti tiesioginę įtaką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.