CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Kinija sustabdė „Meta“ planą įsigyti DI startuolį „Manus“: Pekinas įspėja apie pavojingą precedentą

    Kinijos valdžia pranešė sustabdžiusi planuotą sandorį, kuriuo JAV technologijų bendrovė „Meta“ ketino perimti dirbtinio intelekto startuolį „Manus“. Sprendimas priimtas augant Pekino ir Vašingtono technologinei konkurencijai ir griežtėjant Kinijos kontrolei dėl strateginių technologijų.

    Valstybinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) nurodė, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o sandorį įpareigojo atšaukti. Tokia formuluotė reiškia ne tik sustabdytą procesą, bet ir aiškų signalą rinkai dėl Kinijos pozicijos DI sektoriaus atžvilgiu.

    Kas yra „Manus“ ir kodėl jis svarbus?

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų DI agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie agentai paprastai siejami su produktyvumo automatizavimu, gebėjimu vykdyti kelių žingsnių veiksmus ir integracijomis su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda iš pradžių veikė Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Tokie persikėlimai vis dažniau vertinami ne tik kaip verslo sprendimas, bet ir kaip jautrus klausimas dėl talentų, tyrimų ir inovacijų „nutekėjimo“ iš Kinijos.

    Precedento baimė ir kontrolė dėl technologijų

    Remiantis viešai skelbta informacija, Kinija šį sandorį vertino kaip galintį sukurti precedentą, kuris paskatintų ir kitas pažangių technologijų įmones perkelti veiklą bei intelektinę nuosavybę į užsienį. Tokia rizika Pekinui ypač aktuali DI srityje, kuri laikoma strategine nacionalinio saugumo ir ekonominės galios kryptimi.

    Dar 2026 metų sausį Kinijos prekybos ministerija pradėjo tyrimą, ar darbuotojų relokacija ir planuojamas pardavimas nepažeidžia technologijų eksporto ir užsienio investicijų kontrolės reikalavimų. Vertinant sandorius, dažniausiai tikrinama, ar iš šalies neiškeliauja kritinės žinios, kodas, modelių mokymo metodikos ar duomenų apdorojimo kompetencijos.

    Ką tai reiškia „Meta“ ir rinkai?

    Pranešta, kad sandoris buvo vertinamas maždaug 2 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,9 mlrd. eurų. Tokios apimties įsigijimas būtų tapęs reikšmingu „Meta“ žingsniu stiprinant DI produktų ekosistemą ir talentų bazę, tačiau Kinijos sprendimas parodė, jog geopolitiniai veiksniai gali būti lemiami net ir tarptautinėse rinkose veikiančioms komandoms.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo iškviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems pritaikyti išvykimo iš šalies apribojimai. Toks veiksmas rodo, kad Kinija šią situaciją traktuoja kaip jautrią ir sieja ją ne vien su verslo, bet ir su valstybės interesais.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ kol kas viešai nepakomentavo sprendimo. Rinkai tai dar vienas priminimas, kad DI sandoriai, ypač susiję su Kinijos kilmės komandomis ar technologijomis, vis dažniau bus vertinami per nacionalinio saugumo, eksporto kontrolės ir investicijų priežiūros prizmę.

  • Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos valstybinė planavimo institucija pareikalavo, kad „Meta“ nutrauktų Manus įsigijimo sandorį ir atsisakytų užsienio investicijų į šį DI startuolį. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir reglamentais.

    Institucija pranešė paprašiusi sandorio šalis atšaukti susitarimą. „Meta“ viešai detalių nekomentavo, o rinkos reakcija buvo santūri, tačiau sprendimas iš karto atgaivino diskusiją apie griežtėjančią technologijų kontrolę.

    Manus yra Singapūre registruotas startuolis, turintis šaknis Kinijoje. Bendrovė kuria bendros paskirties DI agentus, galinčius atlikti sudėtingas užduotis, tokias kaip rinkos analizė, programavimas ar duomenų apdorojimas.

    Startuolis skelbė, kad 2025 metų pabaigoje pasiekė 90 000 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Taip pat buvo pranešta apie maždaug 67 000 000 eurų investicijų etapą, kuriam vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas Benchmark.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1 800 000 000 eurų, sulaukė dėmesio ne tik Pekine, bet ir Vašingtone. Pastaraisiais metais JAV įstatymų leidėjai ir reguliuotojai vis griežčiau vertina kapitalo ir technologijų srautus, susijusius su Kinijos DI ekosistema.

    Tuo pat metu Kinija didina spaudimą šalies kilmės technologijų įkūrėjams neperkelti strateginių projektų į užsienį, siekiant išvengti priežiūros. Rizikos kapitalo bendruomenėje tai siejama su bandymais riboti vadinamąjį persiregistravimo modelį, kai įmonė formaliai persikelia į kitą jurisdikciją, bet išlaiko ryšius su Kinijos talentais ir technologijomis.

    „Meta“ anksčiau teigė, kad Manus integracija turėtų paspartinti automatizavimo sprendimų diegimą tiek vartotojams, tiek verslui, įskaitant bendrovės asistentą ir produktyvumo įrankius. Tačiau Kinijos institucijos dar metų pradžioje buvo pradėjusios vertinimą, ar sandoris atitinka eksporto kontrolės, technologijų importo ir eksporto bei užsienio investicijų taisykles.

    „Mums svarbu, kad visos šalys elgtųsi abipusės naudos dvasia“, – sakė APEC aukšto lygio pareigūnų susitikimo pirmininkas Chen Xu.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI agentai tampa viena karščiausių pasaulinės technologijų rinkos krypčių, todėl tokie sandoriai vis dažniau atsiduria nacionalinio saugumo, duomenų suverenumo ir technologinio pranašumo diskusijų centre. Dėl to didžiosioms platformoms plečiantis DI srityje, reguliacinė rizika kai kuriose rinkose gali tapti lemiamu veiksniu net ir komerciškai patraukliems įsigijimams.

  • 6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    Lenkijai ruošiantis priimti pirmuosius penktos kartos naikintuvus F-35, Europoje ir Azijoje vis garsiau kalbama apie kitą šuolį – šeštos kartos kovinius lėktuvus. Tai dar tik kuriamos platformos, tačiau sprendimai dėl dalyvavimo programose gali lemti, kas po dešimtmečio turės prioritetą įsigyjant naujausią techniką.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai signalizuoja, kad nebenori kartoti ankstesnių klaidų, kai prie didelių tarptautinių programų prisijungiama per vėlai. Kartu vis dažniau minimas ir pramonės vaidmuo – dalyvavimas kūrime gali atverti kelią technologijoms, tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams kontraktams.

    Kas laikoma 6 kartos standartu?

    Šeštos kartos naikintuvų sąvoka kol kas nėra griežtai apibrėžta, tačiau kryptys panašios: dar pažangesnis mažas pastebimumas, galingesni jutikliai ir duomenų sintezė, taip pat platesnė integracija su kitomis platformomis. Ypatingas dėmesys skiriamas tinkliniam karo laukui, kai lėktuvas tampa informacijos mazgu, o ne tik ginklo nešėju.

    Vienas dažniausiai minimų elementų yra vadinamasis lojalusis sparnuotis – bepilotės skraidyklės, veikiančios kartu su pilotuojamu orlaiviu. Tokie sprendimai turi didinti išgyvenamumą, leisti paskirstyti užduotis, o dalį rizikingų misijų perkelti į nuotoliniu būdu valdomas ar autonomines platformas, vis dažniau remiamas DI.

    Dideli lėktuvai ir ilgo nuotolio kova

    Viešai matomi šeštos kartos projektų bruožai rodo, kad naujos platformos gali būti didesnės už daugelį dabartinių naikintuvų. Tai siejama su poreikiu viduje sutalpinti ginkluotę ir įrangą, kad būtų išlaikytas mažas pastebimumas, taip pat su didesniais energijos ir aušinimo reikalavimais moderniems radarams bei elektroninei kovai.

    Kartu keičiasi ir oro kovos logika: vis daugiau akcento perkeliama į taikinio aptikimą, identifikavimą ir neutralizavimą dideliais atstumais. Ilgo nuotolio raketos ir pažangi jutiklių sintezė gali dar labiau sumažinti klasikinės artimos manevrinės kovos reikšmę, o pranašumą suteikti tam, kas pirmas pamatys ir pirmas smogs.

    Kodėl sprendimai svarbūs jau dabar?

    Didžiosios programos Europoje ir Ramiojo vandenyno regione jau konkuruoja dėl partnerių, technologijų ir gamybinių pajėgumų, todėl vėlyvas prisijungimas gali reikšti mažesnę įtaką reikalavimams ir kuklesnę pramoninę naudą. Valstybėms, kurios siekia ne tik pirkti, bet ir auginti savo gynybos pramonę, tai tampa strateginiu klausimu.

    Lenkijos atveju diskusija įgauna papildomą svorį dėl sparčiai didėjančių gynybos poreikių ir planų modernizuoti oro pajėgas kelioms dekadoms į priekį. Net jei šeštos kartos naikintuvas į rikiuotę ateitų tik kitame dešimtmetyje, dalyvavimo derybos ir pramoniniai susitarimai paprastai pradedami gerokai anksčiau.

    „Norime būti šios naujos programos dalimi ir nebekartoti sprendimų, kai prisijungiama per vėlai“, – sakė Lenkijos kariuomenės vadovybės atstovas, komentavęs planus stebėti šeštos kartos iniciatyvas ir lojaliojo sparnuočio kryptį.

    Kol kas aišku viena: šeštos kartos naikintuvai yra ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, apimanti bepiločius, ryšius, jutiklius, elektroninę kovą ir DI. Todėl klausimas Lenkijai ir kitoms valstybėms skamba paprastai – ar užtenka vien įsigyti F-35, ar jau dabar reikia planuoti, kas bus po jo.

  • 800 plus be kasmetinių prašymų: ZUS žada automatines išmokas, bet pokyčiai tik 2027 metais

    800 plus be kasmetinių prašymų: ZUS žada automatines išmokas, bet pokyčiai tik 2027 metais

    Lenkijos Vyriausybė rengia pakeitimus vaikų išmokų programoje 800 plus, kurie galėtų sumažinti biurokratiją milijonams šeimų. Pagal svarstomą įstatymo projektą, Socialinio draudimo įstaiga ZUS turėtų pati kasmet nustatyti teisę į išmoką ir ją pratęsti automatiškai, tėvams nebetiekiant naujų prašymų.

    Šiuo metu šeimos privalo reguliariai teikti paraiškas, kad išmoka būtų mokama be pertrūkių, o tai neretai reiškia papildomas procedūras ir riziką pavėluoti. Siūloma tvarka būtų grindžiama ZUS turimais duomenimis ir informacija iš valstybinių registrų, todėl mokėjimai turėtų būti sklandesni, o klaidų tikimybė mažesnė.

    Kas keistųsi šeimoms?

    Pagrindinis planuojamas pokytis yra automatizavimas: ZUS kasmet pats įvertintų, ar vaikas ir jo globėjai atitinka kriterijus, ir tęstų išmokos mokėjimą. Tai reikštų mažiau formalių veiksmų tėvams, greitesnį sprendimų priėmimą ir didesnį sistemos nuspėjamumą.

    Kartu numatoma, kad dalis atsakomybės išliktų pačioms šeimoms. Net ir automatizuojant procesą, tėvai turėtų pranešti ZUS apie reikšmingus pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos teisei gauti 800 plus, pavyzdžiui, pasikeitusią šeimos situaciją, gyvenamosios vietos pasikeitimą ar išvykimą gyventi ir dirbti į užsienį.

    „Teisę į auklėjimo išmoką ZUS nustatys savarankiškai kasmet, remdamasis turimais duomenimis ir informacija“, – nurodoma projekto pagrindime.

    Kodėl įgyvendinimas gali užtrukti?

    Nors politinis siekis supaprastinti tvarką skamba greitai įgyvendinamas, praktikoje tam reikalingi informacinių sistemų pokyčiai. ZUS turėtų pritaikyti IT sprendimus automatiniam teisės nustatymui, duomenų sutikrinimui ir išmokų tęsimui be atskiro pareiškėjo veiksmo.

    Dėl šių techninių ir organizacinių priežasčių projektas siejamas su vėlesniu startu. Pagal viešai aptartas prielaidas, automatizuotas 800 plus skyrimas galėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip 2027/2028 laikotarpiu, taigi jau prieš pat parlamento rinkimų kampanijos įkarštį.

    Ką verta žinoti jau dabar?

    Jei pakeitimai būtų priimti, tai būtų vienas didesnių bandymų automatizuoti masinę socialinę išmoką Lenkijoje, kai teisė nustatoma ne pagal kasmetinį prašymą, o pagal valstybės turimus duomenis. Tokie sprendimai paprastai mažina administracinę naštą, tačiau reikalauja itin tikslių registrų ir aiškių taisyklių, kada žmogus privalo pats pateikti informaciją.

    Kol nauja tvarka neįsigaliojo, šeimoms išlieka aktuali dabartinė pareiga laiku teikti prašymus ir atnaujinti duomenis, kad išmokų mokėjimas nesutriktų. Sprendžiant pagal projekto kryptį, ateityje dėmesys gali persikelti nuo prašymų pildymo prie pareigos operatyviai pranešti apie pasikeitimus, ypač susijusius su gyvenimu už Lenkijos ribų.

    „Pagrindinės siūlomo pokyčio naudos yra kasdienio gyvenimo palengvinimas šeimoms, trumpesnis laukimo laikas išmokai gauti ir didesnis sistemos skaidrumas“, – sakė verslininkas Rafałas Brzoska.

    Šaltiniai: https://www.wnp.pl/rynki/rzad-zmienia-zasady-800-plus-nowe-reguly-od-czerwca-2026-r,1052108.html https://www.wnp.pl/rynki/nie-bedzie-800-plus-w-maju-swiadczenie-nie-trafi-do-wszystkich,1053325.html

  • Lenkijoje siūlyta 540 eurų bazinė išmoka nuo 3 metų vietoj 800 plus: Seimo komisijos sprendimas

    Lenkijoje siūlyta 540 eurų bazinė išmoka nuo 3 metų vietoj 800 plus: Seimo komisijos sprendimas

    Lenkijos Seime svarstyta peticija siūlė iš esmės pertvarkyti socialinių išmokų sistemą, įvedant besąlyginį bazinį pajamų modelį. Pagal idėją kiekvienas šalies gyventojas nuo 3 metų amžiaus kas mėnesį gautų sumą, lygią pusei minimalios algos bruto, tai yra 2 333 zlotus.

    Perskaičiavus į eurus, tokia išmoka sudarytų apie 540 eurų per mėnesį žmogui. Palyginimui, dabartinė universali parama vaikams Lenkijoje pagal programą 800 plus siekia 800 zlotų, tai yra apie 185 eurus per mėnesį vaikui.

    Kiek tai kainuotų valstybei?

    Finansų ministerija, vertindama pasiūlymą, pabrėžė mastą: net ir mažesnės apimties besąlyginės išmokos scenarijai valstybei kainuotų šimtus milijardų zlotų per metus. Tai reikštų didžiulį spaudimą biudžetui ir būtinybę ieškoti papildomų pajamų šaltinių arba mažinti kitą finansavimą.

    „Tokios išmokos įvedimas greičiausiai reikštų atsisakymą dalies kitų šiuo metu galiojančių socialinių išmokų“, – nurodė Finansų ministerijos atstovai, komentuodami peticijos logiką ir galimas pasekmes.

    Diskusijose kaip potencialiai paveikiamos priemonės minėtos 800 plus išmokos, papildomos pensinės išmokos bei kai kurios socialinės paramos formos. Tai įprasta dilema bazinių pajamų debatuose: universali išmoka gali supaprastinti sistemą, bet tuo pačiu rizikuoja pakeisti tikslines priemones, skirtas pažeidžiamiausioms grupėms.

    Komisijos sprendimas

    Galiausiai Seimo Peticijų komisija pasiūlymą atmetė vienbalsiai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Lenkijoje neplanuojamas nei besąlyginio bazinio pajamų modelio įvedimas, nei tokio masto bandomasis projektas, koks buvo siūlomas peticijoje.

    Nors besąlyginės bazinės pajamos Europoje periodiškai grįžta į viešąją darbotvarkę, dažniausiai jos atsiremia į tą patį klausimą: kaip suderinti universalių išmokų paprastumą su realiomis biudžeto galimybėmis ir socialinės paramos taiklumu. Lenkijos atvejis parodė, kad politinė valia tokiam eksperimentui kol kas neatsirado.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/rynki/wiceminister-finansow-bezwarunkowy-dochod-podstawowy-kosztowalby-480-mld-zl-rocznie,990654.html

    https://businessinsider.com.pl/wiadomosci

    https://www.nbp.pl/home.aspx?f=/kursy/kursya.html

  • Nuo liepos Lenkijoje kils minimalūs atlyginimai medikams: rezidentams apie 1 980 eurų

    Nuo liepos Lenkijoje kils minimalūs atlyginimai medikams: rezidentams apie 1 980 eurų

    Lenkijoje nuo 2026 metų liepos 1 dienos didės įstatymu nustatyti minimalūs atlyginimai sveikatos apsaugos sistemoje dirbantiems darbuotojams. Pokyčiai palies tiek gydytojus, tiek slaugytojus, vaistininkus, laboratorinės diagnostikos specialistus ir kitas grupes.

    Minimalios algos šiame sektoriuje kasmet perskaičiuojamos pagal ankstesnių metų vidutinį darbo užmokestį šalies ekonomikoje. 2025 metais Lenkijos vidutinis atlyginimas siekė 8 903,56 zlotų, o būtent ši suma tampa baze naujiems tarifams apskaičiuoti.

    Kiek sudarys nauji minimumai?

    Pagal skelbiamus dydžius, nuo 2026 metų liepos 1 dienos gydytojo specialisto minimalus atlyginimas turėtų siekti 12 910,16 zlotų prieš mokesčius, tai yra apie 3 030 eurų. Lyginant su ankstesniu tarifu, tai reikštų daugiau nei 1 000 zlotų augimą.

    Rezidentų ir stažuotojų atlygis taip pat didės: stažuotojo minimalus atlyginimas numatomas 8 458,38 zlotų prieš mokesčius, arba apie 1 980 eurų. Tai vienas iš labiausiai aptariamų dydžių, nes jis dažnai laikomas atspirties tašku jauniesiems gydytojams, pradedantiems karjerą sistemoje.

    Farmacininkams, kineziterapeutams, laboratorinės diagnostikos specialistams, klinikiniams psichologams bei slaugytojams ar akušerėms, turintiems magistro laipsnį ir specializaciją, nustatomas minimalus atlyginimas siektų 11 485,59 zlotų, arba apie 2 700 eurų. Gydytojo be specializacijos minimumas būtų 10 595,24 zlotų, tai yra apie 2 490 eurų.

    Kodėl minimumai keičiasi kasmet?

    Lenkijoje sveikatos apsaugos sektoriui taikoma atskira minimalių atlyginimų sistema, kuri kasmet indeksuojama liepos 1 dieną. Tokiu modeliu siekiama, kad baziniai atlygio „grindų“ dydžiai neatsiliktų nuo bendro atlyginimų augimo ekonomikoje ir kad gydymo įstaigos turėtų aiškų teisinį orientyrą darbo užmokesčiui planuoti.

    Viešai nurodoma, kad indeksavimas apima apie 700 000 sveikatos sektoriaus darbuotojų. Praktikoje tai reiškia, kad pokyčiai aktualūs ne tik medikams, bet ir daliai administracinių ar pagalbinių darbuotojų, kurių minimalūs tarifai taip pat pririšti prie tos pačios bazės.

    Perskaičiuotos sumos šiame tekste pateikiamos eurais pagal apytikrį 1 zloto ir 0,235 euro santykį, kad būtų lengviau palyginti dydžius tarptautiniame kontekste. Tikslus išmokamas atlyginimas priklausys nuo mokesčių, darbo sutarties sąlygų ir konkrečios įstaigos taikomų priedų.

    Šaltiniai: https://www.rynekzdrowia.pl/Finanse-i-zarzadzanie/Ustawa-o-minimalnych-wynagrodzeniach-w-ochronie-zdrowia-tak-wzrosna-pensje-od-1-lipca-2026-r,264000,1.html https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU20180001477

  • Zondacrypto krizė: ekspertas apie skylėtą priežiūrą Estijoje ir kodėl Lietuvoje bei Lenkijoje trūko svertų

    Zondacrypto krizė: ekspertas apie skylėtą priežiūrą Estijoje ir kodėl Lietuvoje bei Lenkijoje trūko svertų

    Kriptovaliutų biržos Zondacrypto klientams susidūrus su lėšų išmokėjimo trikdžiais, vis daugiau klausimų kyla ne tik dėl pačios įmonės finansinės būklės, bet ir dėl to, kaip realiai veikė priežiūra šalyse, kuriose birža registravo veiklą. Teisininko, Varšuvos ekonomikos mokyklos profesoriaus Tomaszo Siemiątkowskio vertinimu, Estijoje priežiūra buvo nepilnavertė, o Lenkijoje praktikoje beveik neįmanoma.

    Pasak eksperto, pagrindinis klientams svarbus dalykas yra paprastas: ar birža turi pakankamai likvidžių lėšų padengti įsipareigojimams ir ar tuos aktyvus įmanoma identifikuoti bei teisiškai pasiekti. Jei trūksta realių rezervų, scenarijai paprastai sukasi apie investuotojo įsitraukimą, restruktūrizavimą arba bankrotą, tačiau kiekvienas kelias reiškia ilgą procesą ir neapibrėžtą susigrąžinimo dalį.

    Kas lemia galimybes atgauti lėšas?

    Ekspertas pabrėžia, kad lėšų susigrąžinimas priklauso nuo dviejų dalykų: ar klientų pinigai iš tiesų egzistuoja ir ar galima nustatyti jų buvimo vietą. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad su birža siejamos struktūros dažnai veikia per kelias jurisdikcijas, o tai reiškia skirtingas taisykles, skirtingus registrus ir skirtingas bankroto ar restruktūrizavimo procedūras.

    Viešojoje erdvėje nuskambėjusi informacija apie kriptoaktyvų piniginę, siejamą su birža, kelia papildomų klausimų dėl vidinių kontrolės mechanizmų. Jei prieiga prie reikšmingų kriptoaktyvų būtų priklausoma nuo vieno asmens, tai rodytų itin aukštą operacinę riziką ir silpną valdymą, nes finansinių paslaugų sektoriuje tokios praktikos paprastai laikomos nepriimtinomis.

    „Jei vadovybė teigia, kad neturi kriptografinių raktų prie reikšmingų aktyvų, kyla klausimas, kaip buvo valdoma rizika ir kam apie tai buvo pranešta“, – sakė Tomasz Siemiątkowski.

    Kodėl Estijos modelis buvo pažeidžiamas?

    Ilgą laiką daugelyje Europos Sąjungos valstybių kriptoaktyvų rinka buvo menkai reglamentuota, o priežiūros standartai neprilygo tradiciniam finansų sektoriui. Estijoje kripto paslaugų teikėjų licencijavimas ir priežiūra ilgą laiką buvo labiau susieta su pinigų plovimo prevencijos logika, o ne su klasikine finansų rinkos priežiūra, kuri apima kapitalo pakankamumą, rizikos valdymą ir vartotojų apsaugą.

    Eksperto vertinimu, toks modelis ypač rizikingas, kai įmonės paslaugas teikia tarptautiniu mastu, o klientai yra kitose šalyse. Net jei institucijos renka informaciją apie rizikas, ji nebūtinai laiku pasiekia kitų valstybių priežiūros institucijas, o vartotojų apsaugos priemonės lieka fragmentiškos.

    „Europos Sąjungoje priežiūra iš esmės yra nacionalinė, todėl kai paslaugos teikiamos per kelias valstybes, atsiranda spragų, kuriomis rinka pasinaudoja“, – sakė Tomasz Siemiątkowski.

    Ką keičia MiCA ir kodėl nacionaliniai įstatymai svarbūs?

    Europos Sąjungoje įsigaliojęs kriptoaktyvų rinkos reglamentavimas MiCA yra skirtas suvienodinti pagrindines taisykles, įskaitant reikalavimus kripto paslaugų teikėjams ir vartotojų informavimui. Tačiau praktinis veikimas priklauso ir nuo nacionalinio įgyvendinimo: kokias priežiūros galias turi institucijos, kaip greitai jos gali reaguoti, ir kokie mechanizmai numatyti, kai paslaugas teikia užsienyje licencijuotas subjektas.

    Eksperto teigimu, be nacionalinių teisinių instrumentų vietos priežiūros institucijoms sudėtinga efektyviai įsikišti, kai įmonė veikia remdamasi kitos valstybės išduota licencija. Dėl to jis palaiko griežtesnį reguliavimą pradžioje, nes kripto rinkoje istoriškai dominavo asimetrija: paslaugų teikėjai greitai plečiasi, o vartotojų apsaugos mechanizmai ir atskaitomybė nespėja iš paskos.

    „Geriau pradžioje nustatyti griežtesnes taisykles, nei palikti spragas, kurios vėliau kainuoja klientams realius pinigus“, – sakė Tomasz Siemiątkowski.

    Profesorius taip pat pabrėžia, kad net ir griežtesnės taisyklės nepavers kriptovaliutų biržų bankais. Tai reiškia, kad operacinė rizika ir piktnaudžiavimo rizika niekur nedings, o klientams teks vertinti, ar pasirinktas paslaugų teikėjas skaidriai pateikia informaciją, turi aiškų rezervų ir įsipareigojimų vaizdą bei suprantamą įmonių struktūrą.

    Vertinant vartotojų elgseną, ekspertas ragina atkreipti dėmesį į įspėjamuosius signalus: agresyvią reklamą kartu su ribotu skaidrumu, neaiškias įmonių grandines skirtingose šalyse ir viešai nepatvirtintą rezervų informaciją. Tokiais atvejais, net jei formaliai paslaugos teikiamos teisėtai, reali rizika klientui gali būti didesnė, nei jis tikisi.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj
    https://www.esma.europa.eu/press-news/esma-news/markets-crypto-assets-mica-comes-into-application
    https://fiu.ee/en/news

  • Trumpalaikė nuoma Lenkijoje įsibėgėja: rezervacijų šuolis, bet šalis dar atsilieka nuo ES

    Trumpalaikė nuoma Lenkijoje įsibėgėja: rezervacijų šuolis, bet šalis dar atsilieka nuo ES

    Lenkijoje sparčiai auga nakvynių, rezervuojamų per trumpalaikės nuomos platformas, tokias kaip „Airbnb“, „Booking“ ar „Expedia“, skaičius. Vis dėlto bendras naudojimosi mastas dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, rodo Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) apžvalga, paremta „Eurostat“ duomenimis.

    PIE skaičiuoja, kad 2025 metais Lenkijoje fiksuota 163 platformose rezervuotos nakvynės 1 000 gyventojų. Tai 14-as rezultatas ES ir žemiau Sąjungos vidurkio, kuris siekė 190 nakvynių 1 000 gyventojų.

    Didžiausi rodikliai ES tenka turistinėms valstybėms, kur trumpalaikė nuoma yra plačiai paplitusi. Kroatijoje nurodoma 730 nakvynių 1 000 gyventojų, Maltoje 665, o Graikijoje 423.

    Iberijos pusiasalyje situacija taip pat ryški, nors ir nevienoda: Ispanijoje rodiklis siekė 261, o Portugalijoje 388 nakvynių 1 000 gyventojų. PIE pabrėžia, kad tai yra nacionaliniai vidurkiai, todėl populiariuose miestuose ir kurortuose realus intensyvumas gali būti gerokai didesnis.

    Augimas vienas sparčiausių ES

    Nors Lenkijos rodiklis dar atsilieka nuo ES vidurkio, augimo tempai išsiskiria. Remiantis „Eurostat“ skaičiais, 2018–2025 metais nakvynių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, Lenkijoje išaugo 203 proc., ir tai buvo antras sparčiausias augimas visoje ES.

    Pirmoje vietoje atsidūrė Rumunija, kur augimas siekė 285 proc. Tarp greičiausiai augusių rinkų minimos ir Slovakija bei Švedija, kur fiksuotas atitinkamai 192 proc. ir 176 proc. augimas, o ES vidurkis per laikotarpį sudarė 113 proc.

    PIE vertinimu, tokia dinamika rodo ir besikeičiančius keliautojų įpročius, ir trumpalaikės nuomos pasiūlos didėjimą, tačiau kartu kelia klausimų dėl poveikio būsto prieinamumui didžiuosiuose miestuose. Institutas atkreipia dėmesį, kad būtent miestų centruose trumpalaikės nuomos plėtra dažniausiai sukelia didžiausią socialinę ir ekonominę įtampą.

    Poveikis būsto rinkai ir miestams

    PIE primena tyrimų išvadas, kad miestuose, kur trumpalaikė nuoma užima reikšmingą būsto fondo dalį, ji gali prisidėti prie ilgalaikės nuomos kainų ir būsto kainų augimo. Kaip pavyzdys nurodoma Barselona, kur rajonuose su didžiausia trumpalaikės nuomos koncentracija 2012–2016 metais ilgalaikės nuomos kainos augo 7 proc., o būsto pardavimo kainos 17 proc.

    Minimas ir Stokholmo atvejis: tyrimas parodė, kad 2012–2016 metais viena trumpalaikės nuomos pasiūla vidutiniškai buvo susijusi su 0,15 nuolat gyvenamų butų pasitraukimu iš rinkos. Tokie skaičiai dažnai tampa argumentu savivaldybėms ir vyriausybėms griežtinti reguliavimą.

    Kita vertus, PIE cituoja ir ekonominės naudos mastą. Skelbiama, kad Barselonoje trumpalaikė nuoma ir su ja susijęs turizmo srautas 2023 metais sugeneravo 1,9 mlrd. eurų ir prisidėjo prie maždaug 40 000 darbo vietų išlaikymo.

    ES ruošia bendrus reikalavimus

    ES lygmeniu artėja didesnė tvarka, susijusi su duomenų rinkimu ir skaidrumu. Nuo 2026 metų gegužės pradės galioti reglamentas 2024/1028 dėl trumpalaikės nuomos paslaugų duomenų rinkimo ir dalijimosi jais, kuriuo numatomi reikalavimai dėl registracijos ir identifikacinio numerio pateikimo skelbimuose.

    PIE teigimu, Europos Komisija siekia, kad valstybės ir miestai turėtų daugiau patikimų duomenų apie pasiūlą, kad galėtų efektyviau spręsti būsto prieinamumo problemas teritorijose, kur jos yra didžiausios. Praktikoje tai dažniausiai reiškia griežtesnę kontrolę, aiškesnes taisykles ir lengviau patikrinamus skelbimus platformose.

    Kaip pavyzdys išskiriama Ispanija, kur 2025 metų balandį įsigaliojo reikalavimai, numatantys trumpalaikei nuomai skirtų būstų registraciją. PIE nurodo, kad po pokyčių pasiūla sumažėjo, o per pirmuosius mėnesius iš rinkos buvo išimta daugiau kaip 65 000 skelbimų, neatitikusių reikalavimų.

    Be to, remiantis Ispanijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, 2025 metų lapkritį trumpalaikei nuomai skirtų būstų skaičius per metus sumažėjo 12 proc. Tokie pokyčiai dažnai vertinami kaip ženklas, kad reguliavimas gali greitai paveikti pasiūlą platformose.

    Lenkijoje rengiami teisiniai pakeitimai

    Lenkijoje taip pat vyksta diskusijos ir teisėkūros procesai, kuriais siekiama sureguliuoti trumpalaikės nuomos rinką. PIE apžvalgoje nurodoma, kad Sporto ir turizmo ministerijos siūlymuose aptariamas centrinis registras ir prievolė skelbimuose nurodyti registracijos numerį.

    Taip pat minimas Seime svarstomas Lenkijos 2050 parlamentarų projektas, kuriame numatoma privaloma paslaugas teikiančių subjektų apskaita. Tokios priemonės paprastai nukreiptos į didesnį skaidrumą, mokesčių administravimo aiškumą ir savivaldybių galimybes valdyti turistų srautus gyvenamuosiuose rajonuose.

    PIE yra viešasis ekonomikos analitinis centras, rengianti ataskaitas ir rekomendacijas, susijusias su svarbiausiais ekonomikos ir socialinės politikos klausimais. Instituto vertinimu, trumpalaikės nuomos rinka Lenkijoje ir toliau augs, tačiau vis didesnį vaidmenį lems reguliavimo kryptis ir praktinis jo įgyvendinimas.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1028/oj
    https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Tourism_statistics_-_nights_spent_at_tourist_accommodation_establishments

  • Tankų K2 montavimas grįžta į Lenkiją: „Bumar-Łabędy“ ir „Hyundai Rotem“ pasirašo lemiamą sutartį

    Tankų K2 montavimas grįžta į Lenkiją: „Bumar-Łabędy“ ir „Hyundai Rotem“ pasirašo lemiamą sutartį

    Pagrindinių mūšio tankų K2 montavimas po ilgos pertraukos vėl grįžta į Lenkiją. Glivicuose veikiantys Zakłady Mechaniczne „Bumar-Łabędy“, priklausantys valstybinei „Polska Grupa Zbrojeniowa“, ir Pietų Korėjos „Hyundai Rotem“ pasirašo subrangos sutartį, kuri apibrėš darbų pasidalijimą ir užbaigs svarbiausias formalias procedūras.

    Šis dokumentas yra paskutinis iš kelių žingsnių, kuriais Lenkija kuria realius pajėgumus ne tik priimti techniką iš užsienio, bet ir ją surinkinėti bei ilgainiui plačiau lokalizuoti. PGZ vadovybės teigimu, sutartis atveria kelią tam, kad dalis tankų ir dauguma specializuotų transporto priemonių ant K2 važiuoklės būtų surenkamos Lenkijoje.

    Kas keičiasi po sutarties?

    Pagal numatomą modelį „Hyundai Rotem“ Lenkijos gynybos institucijoms išlieka pagrindinis rangovas, o „Bumar-Łabędy“ tampa subrangovu, atsakingu už dalies technikos surinkimą šalies viduje. Skelbiama, kad Glivicuose turėtų būti surenkama maždaug trečdalis antrosios partijos tankų, taip pat didžioji dalis vadinamųjų lydinčiųjų transporto priemonių.

    Tai būtų pirmieji po daugiau nei dešimtmečio Lenkijoje nuo surinkimo linijos nuriedėję nauji pagrindiniai mūšio tankai. Anksčiau paskutiniai tokio tipo Lenkijoje gaminti tankai buvo PT-91 Twardy, kurių gamyba „Bumar-Łabędy“ buvo siejama su eksporto užsakymu ir baigėsi 2010 metais.

    „Tai yra etapas, iš esmės paskutinis. Liks dar vėlesnio išlaikymo ir eksploatavimo klausimai“, – sakė PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk.

    Investicijos į cechus ir polonizacija

    Kartu su sutartimi numatoma ir nuosekli komponentų lokalizacija, Lenkijoje dažnai vadinama polonizacija. Tai reiškia, kad dalis mazgų, įrangos ar darbų etapų palaipsniui būtų perkeliami į vietos pramonę, didinant tiekimo saugumą ir trumpinant remonto bei priežiūros grandines.

    „Bumar-Łabędy“ teigia plečiantys infrastruktūrą: be jau naudojamų pajėgumų, kuriuose atliekami tankų „Leopard 2“ modernizavimo darbai, planuojama nauja salė K2 projektui ir tam reikalinga įranga. Tokie projektai paprastai reikalauja specialių staklių, matavimo įrangos, kėlimo sprendimų ir kokybės kontrolės procesų, todėl vien techninės bazės parengimas gali užtrukti.

    „Ilgiausiai užtrunka įsigyti specialius įrankius ir įrangą, bet tai kartu su Korėjos partneriu yra suplanuota. Lygiagrečiai su infrastruktūros darbais jau vyksta įrangos gamyba, kuri vėliau turi būti sumontuota vietoje“, – sakė Arkadiusz Bąk.

    Kiek K2 tankų užsakė Lenkija?

    „Hyundai Rotem“ su Lenkijos krašto apsaugos institucijomis yra pasirašiusi dvi vykdomąsias sutartis. Pirmoji, pasirašyta 2022 metais, apima 180 K2 tankų tiekimą Lenkijai iš Pietų Korėjos gamybos linijų. Sutarties vertė siekė 3,37 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,1 mlrd. eurų pagal to laikotarpio kursą.

    Antroji vykdomoji sutartis, pasirašyta 2025 metų rugpjūtį, numato dar 180 tankų ir 81 lydinčiąją transporto priemonę ant K2 važiuoklės. Šio sandorio vertė siekė 6,5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 6,0 mlrd. eurų pagal to laikotarpio kursą. Skelbiama, kad dalis antrosios partijos bus naujos, Lenkijos poreikiams pritaikytos konfiguracijos K2PL, o būtent ši programa tiesiogiai siejama su surinkimu ir didesniu vietos pramonės įtraukimu.

    Numatoma, kad tankų pristatymai vyks 2026–2030 metais, o K2PL versijos tiekimas turėtų startuoti 2028 metais. Lydinčiųjų transporto priemonių pristatymai planuojami 2029–2031 metais.

    Platesniame kontekste šis projektas rodo regiono tendenciją: po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje Vidurio ir Rytų Europos valstybės spartina šarvuotos technikos įsigijimus, o kartu siekia neapsiriboti vien importu. Lokali surinkimo ir priežiūros bazė leidžia greičiau ruošti įgulas, planuoti atsarginių dalių grandines ir mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo vieno tiekimo kanalo.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/transfer-technologii-koreanskich-czolgow-do-polski-jest-wazna-umowa,998648.html

    https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/licencja-na-czolgi-k2-dla-polski-kluczowy-krok-w-kierunku-budowy-zaplecza-produkcyjnego,1014043.html

    https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/jedna-umowa-na-czolgi-k2-z-korei-juz-jest-dwie-kolejne-w-drodze-termin-blisko,972344.html

  • Būsto rinkos lūžis Lenkijoje: „Spravia“ pripažįsta – pirkėjai grįžta, kainos kyla taikiniuose

    Būsto rinkos lūžis Lenkijoje: „Spravia“ pripažįsta – pirkėjai grįžta, kainos kyla taikiniuose

    Lenkijos būsto rinkoje pastebimas aiškus poslinkis: didelis plėtotojas „Spravia“ teigia, kad pirkėjų aktyvumas grįžta, o kai kuriuose projektuose kainos jau koreguojamos į viršų. Pasak bendrovės, tai dar nėra euforinis bumas, tačiau rinkos dinamika tapo palankesnė pardavėjams, nes sprendimai dėl pirkimo priimami greičiau.

    „Spravia“ finansų direktorius ir valdybos narys Łukasz Białecki akcentuoja, kad rinka, jų vertinimu, nėra perkaitusi. Pagrindiniai pokyčiai siejami su atpigusiu skolinimusi ir išaugusia pirkėjų kredito galia, todėl dalis gyventojų nebelaukia kainų kritimo, o grįžta į pardavimų biurus.

    Pirkėjai nebenori laukti

    Bendrovė pabrėžia, kad pirkėjų elgsena keičiasi: vis rečiau vilkinama tikintis atpiginimo, nes tokia prielaida nebeatitinka vyraujančių rinkos signalų. Tai reiškia, kad paklausai sustiprėjus net ir be vieno didelio valstybės paskatinimo, pirkimo procesas trumpėja.

    „Papildomai matome aiškią klientų elgsenos kaitą: jie vis rečiau atideda pirkimą laukdami kainų kritimo, nes tokio kritimo pasakojimas neatsispindi rinkos duomenyse“, – sakė Łukasz Białecki.

    Plėtotojas tvirtina, kad dabartinis etapas labiau primena subalansuotą atsigavimą nei trumpalaikį šuolį. Kaip svarbiausi veiksniai įvardijami atlyginimų augimas ir palūkanų stabilizavimas, kurie didina prognozuojamumą ir mažina staigių ciklinių svyravimų tikimybę.

    Kainos kyla ne visur vienodai

    „Spravia“ viešai neskelbia vieno visai įmonei galiojančio kainų didinimo sprendimo, tačiau pripažįsta, kad praktikoje kainos koreguojamos nuolat, projektas po projekto. Kainodara, pasak bendrovės, priklauso nuo vietinės pasiūlos ir paklausos balanso, kuris gali skirtis net to paties miesto rajonuose.

    „Tai rinka, kuri veikia nuolatinės patikros režimu: kainos derinamos konkrečių projektų lygiu, priklausomai nuo vietinės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros“, – sakė Łukasz Białecki.

    Plėtotojas taip pat įvardija stiprėjančią sąnaudų spaudą: brangstančius sklypus, rangos darbus, statybines medžiagas ir darbo užmokestį. Tokie veiksniai, bendrovės teigimu, didina prielaidas kainoms augti naujuose projektuose, nors tai nereiškia vienodo kainų didėjimo visoje rinkoje.

    Nauji reikalavimai gali branginti statybas

    Interviu akcentuojama ir reguliacinė rizika: svarstomi nauji reikalavimai, susiję su slėptuvių ar panašių sprendinių įrengimu, gali tapti papildomu kaštų elementu. „Spravia“ vertinimu, poveikis galėtų siekti kelis procentus, tačiau net ir tokio dydžio pokytis galutiniame įkainyje tampa matomas pirkėjui, ypač brangesniuose segmentuose.

    Bendrovė pabrėžia, kad tokie reikalavimai greičiausiai nepakeistų projektų ekonomikos iš esmės, tačiau būtų įtraukiami į skaičiavimus ir ilgainiui gali atsispindėti pasiūlymų kainose. Praktikoje tai reikštų, kad kainų spaudimą formuotų ne vien paklausa, bet ir brangstantis vystymas bei nauji standartai.

    Artimiausių 12 mėnesių scenarijumi „Spravia“ laiko rinkos stabilizaciją ir mažesnį nepastovumą. Bendrovės vertinimu, auganti kredito galia ir didėjantys atlyginimai kompensuoja ankstesnių palūkanų šuolių poveikį, todėl rinka tampa labiau prognozuojama, nors išoriniai veiksniai, tokie kaip geopolitinė įtampa, išlieka svarbi rizika.

    Šaltiniai:
    https://www.wnp.pl/budownictwo/zwrot-na-rynku-mieszkan-duzy-deweloper-przyznaje-uklad-sil-wyraznie-sie-zmienia,1054179.html