CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • JAV planuoja atitraukti apie 5 000 karių iš Vokietijos: Berlynas ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės

    Jungtinės Valstijos planuoja perkelti dalį savo karių iš Vokietijos, o šis sprendimas Berlyne sutiktas kaip aiškus signalas, kad Europa turi sparčiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje išlieka svarbus abiem pusėms.

    Pasak ministro, amerikiečių pajėgos Vokietijoje yra ne tik regiono saugumo, bet ir JAV strateginių interesų dalis, nes per Vokietijos infrastruktūrą vykdomos NATO operacijos bei parama sąjungininkams. Jis pažymėjo, kad sprendimas dėl dalies kontingento mažinimo buvo numanomas, todėl būtina iš anksto koordinuoti tolesnius žingsnius su partneriais.

    Berlyno žinutė: daugiau atsakomybės Europai

    Vokietijos gynybos ministerija akcentuoja, kad glaudus darbas su JAV tęsiasi svarbiausiose bazėse ir logistikos centruose, kurie naudojami atgrasymui ir sąjungininkų operaciniam suderinamumui. Berlynas siekia, kad NATO išlaikytų transatlantinį stuburą, bet europinė gynybos dalis taptų tvirtesnė.

    „Europos saugumą pirmiausia turime užtikrinti patys, kartu išsaugodami tvirtą ryšį su JAV“, – sakė Borisas Pistorius.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vokietija didina Bundesvero pajėgumus, greitina ginkluotės ir technikos įsigijimus bei plečia infrastruktūrą. Jo teigimu, artimiausiu metu sprendimai bus derinami su artimiausiais partneriais Europoje, kad reagavimas į pokyčius būtų koordinuotas.

    Kiek karių gali būti perkelta?

    Pentagono atstovai paskelbė, kad planuojama iš Vokietijos atitraukti maždaug 5 000 JAV karių. Operaciją numatoma užbaigti per 6–12 mėnesių, o tai reiškia, kad pokyčiai gali būti įgyvendinti gana greitai, priklausomai nuo logistikos ir dislokavimo sprendimų.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 36 500 JAV karių, todėl planuojamas mažinimas būtų reikšmingas, bet ne esminis visos JAV karinės laikysenos Europoje pokytis. Vis dėlto Vokietijai tai jautrus klausimas, nes šalyje esantys objektai yra svarbūs ne tik nacionaliniam, bet ir viso NATO regiono mobilumui.

    Kas toliau: grįžimas į JAV ar Indo ir Ramiojo vandenyno kryptis

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad dalis iš Europos atlaisvinamų pajėgumų galėtų būti grąžinta į JAV bazes, o vėliau perdislokuota į kitas kryptis. Dažniausiai minima Indo ir Ramiojo vandenyno regiono kryptis, kur pastaraisiais metais auga JAV dėmesys ir resursų poreikis.

    Toks scenarijus Europai reikštų didesnį spaudimą greičiau užpildyti galimas spragas, ypač oro gynybos, logistikos, amunicijos atsargų ir greitojo reagavimo srityse. Berlynas šį momentą išnaudoja kaip argumentą spartinti europinės gynybos stiprinimą ir glaudesnį koordinavimą tarp pagrindinių partnerių.

  • Vertėjų darbas po „International Booker“ prožektoriumi: Sophie Hughes apie kūrybą ir DI ribas

    Vertėjų darbas po „International Booker“ prožektoriumi: Sophie Hughes apie kūrybą ir DI ribas

    Vertimas kaip antras rašymas

    Literatūrinis vertimas neretai lyginamas su vadinamuoju Tėzėjo laivo paradoksu: jei pakeičiamos visos detalės, ar daiktas išlieka tuo pačiu. Panašus klausimas kyla ir knygoms, kai originalo žodžius pakeičia kitos kalbos žodžiai, bet siekiama išlaikyti tą pačią istoriją, ritmą ir prasmę.

    Tarptautinėse diskusijose vis dažniau akcentuojama ne tai, kas vertime prarandama, o tai, kas interpretuojama ir sukuriama iš naujo. Poezijos ir prozos vertimo kriterijai skiriasi, tačiau abiem atvejais vertėjas tampa aktyviu kūrybinio proceso dalyviu.

    „Sunku pervertinti, kiek kruopštus ir kūrybiškas yra literatūrinio vertėjo darbas“, – sakė Sophie Hughes.

    Vertėja Sophie Hughes, 2026 metais Tarptautinės „Booker“ premijos komisijos narė, pabrėžia, kad išversta knyga iš esmės būna parašyta du kartus. Skirtingos kalbos nėra tik šiek tiek nevienodos, todėl vertėjas nuolat renkasi iš daugybės galimų sprendimų, galvodamas ir apie autorių, ir apie būsimą skaitytoją.

    Pasak jos, jei romanas turi apie 60 000 žodžių, vien žodžių pasirinkimai jau reiškia dešimtis tūkstančių sprendimų, o kartu ateina sintaksė, skyryba, dialektai, intonacija, kultūrinės nuorodos ir skirtingos kalbos normos. Dėl to Tarptautinės „Booker“ premijos modelis, kai apdovanojami ir autorius, ir vertėjas, vis dažniau vertinamas kaip pripažinimas vertėjui bendraautorystės principu.

    Ką vertimas duoda skaitytojams

    Hughes teigimu, vertimas pirmiausia atveria prieigą prie tekstų, kurių skaitytojai kitaip nepasiektų. Toks platesnis šiuolaikinės grožinės literatūros srautas iš skirtingų šalių praplečia temas, sustiprina viešą diskusiją ir padeda kvestionuoti įsisenėjusias prielaidas apie vietas ar žmones, kurių skaitytojas nėra patyręs.

    Tačiau nauda neapsiriboja vien prieinamumu. Vertimas gali pakeisti patį kūrinį, o kartais net sustiprinti jo idėją, jeigu nauja kalba leidžia tiksliau pagauti toną ar rasti prasmingesnę formą.

    „Vertėjų tikslas yra būti patikimais, išmaniais žvalgais skaitytojams, norintiems praplėsti akiratį“, – sakė Sophie Hughes.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į šiuolaikinį vertėjų vaidmenį už teksto ribų. Vertėjai vis dažniau tampa tarpininkais tarp autorių ir leidėjų, pristato naujus vardus, rašo esė, dalyvauja renginiuose, o internetas šį matomumą tik sustiprina.

    DI įrankiai ir literatūros riba

    Kalbėdama apie technologijas, Hughes pripažįsta, kad leidybos rinkoje daugėja atvejų, kai vertėjai samdomi redaguoti mašininiu būdu išverstus tekstus, siekiant sutaupyti. Vis dėlto ji prognozuoja, kad literatūros srityje žmogaus vertėjo pakeitimas išlieka tolima perspektyva.

    „Dar esame labai toli nuo to, kad mašinos adekvačiai verstų literatūrą nuo nulio ar kad leidėjai rimtai svarstytų atsisakyti vertėjų“, – sakė Sophie Hughes.

    Jos argumentas paprastas: literatūra ieškoma ne tam, kad būtų bendrinė ir vien racionali, o tam, kad būtų žmogiška, dviprasmiška, žaisminga ir emociškai paveiki. Todėl, jei skaitytojui svarbu, kad rašytojai būtų žmonės, to paties, pasak Hughes, verta tikėtis ir iš literatūros vertėjų.

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų laureatas bus paskelbtas gegužės 19 dieną ceremonijoje Londono Tate Modern erdvėje. Premija pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių signalų, kad vertimas yra ne priedas prie literatūros, o jos dalis, kurianti bendrą tarptautinę skaitytojų ir autorių bendruomenę.

  • Rusijos BVP pirmą kartą nuo 2023 metų smuko: valdžia mini žiemą ir mokesčius, bet ar tai tik pradžia?

    Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.

    Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.

    Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.

    Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.

    Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.

    Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.

    Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.

    Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.

  • Lenkijoje per šventinį savaitgalį elektra atpigo iki minusinių kainų: kodėl tai kartojasi ir ką keičia

    Per šventinį gegužės pradžios savaitgalį Lenkijos didmeninė elektros rinka užfiksavo dar vieną istorinį epizodą: dalį dienos kainos tapo neigiamos. Tai reiškia, kad tam tikrais 15 minučių intervalais gamintojai faktiškai primokėjo už tai, jog energija būtų paimta iš tinklo, nes pasiūla viršijo paklausą.

    Pagal viešai skelbiamus Lenkijos operatoriaus ir rinkos duomenis, gegužės 1 dieną apie 14.15–14.30 valandą vidutinė rinkos kaina krito iki maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Neigiamos kainos tą dieną išsilaikė iki vėlyvos popietės, kol ėmė mažėti saulės elektrinių generacija.

    Kodėl kainos tapo neigiamos?

    Pagrindinė priežastis buvo tipiška ilgojo savaitgalio kombinacija: sumažėjęs vartojimas ir labai didelė saulės elektrinių gamyba dienos metu. Kai pramonė ir dalis paslaugų sektoriaus dirba mažesniais pajėgumais, elektros sistemoje staiga atsiranda perteklius, kurį ne visada pavyksta greitai „sugerti“.

    Tuo pat metu vėjo energetika šįkart nebuvo pagrindinis pertekliaus šaltinis, nes vėjo sąlygos buvo prastesnės. Galia iš vėjo elektrinių krito iki kelių šimtų megavatų, nors šalyje įrengta vėjo elektrinių galia siekia daugiau nei 11 gigavatų.

    Saulės elektrines teko riboti

    Didžiausias spaudimas teko fotovoltikai: piko metu saulės elektrinės generavo daugiau nei 10 gigavatų, tačiau operatoriui dalį gamybos teko riboti ne rinkos būdu. Tokie sprendimai taikomi siekiant išlaikyti sistemos balansą ir tinklo saugą, kai vien kainos signalo nepakanka.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus duomenys rodo, kad gegužės 1 dieną saulės generacijos ribojimas kai kuriais momentais viršijo 3 gigavatus. Praktikoje tai reiškia, kad dalis elektrinių buvo priverstinai sumažinusios galią, nors techniškai galėjo gaminti daugiau.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Neigiamos kainos labiausiai aktualios tiems, kurie elektrą perka pagal rinkos kainą, pavyzdžiui, turi dinaminius tarifus. Vis dėlto galutinėje sąskaitoje lemia ne vien energijos komponentas, todėl net ir esant neigiamai biržos kainai vartotojas nebūtinai gaus „minusinę“ sąskaitą, nes išlieka tinklo mokesčiai ir kiti priedai.

    Gamintojams ir investuotojams tai signalas, kad sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai vien generacijos plėtra nebėra pakankama. Vis dažniau prireikia lankstumo: energijos kaupimo sprendimų, paklausos valdymo, lankstesnio vartojimo ir platesnio dinaminių tarifų taikymo, kad perteklius būtų panaudojamas, o ne gesinamas ribojimais.

    Lenkijos patirtis rodo tendenciją, kuri ryškėja daugelyje Europos rinkų: saulėtą dieną, kai paklausa maža, kainos gali kristi iki nulio ar žemiau, o vakare, sumažėjus saulės gamybai, vėl šokti aukštyn. Tokie svyravimai skatina rinką ieškoti sprendimų, kurie leistų perkelti vartojimą į dienos piką ir kaupti energiją vakarui.

  • Remontas ar statybos šalia? Kada kaimynas gali teisėtai patekti į jūsų sklypą ar būstą

    Atliekant statybas ar remontą kartais paaiškėja, kad darbų neįmanoma saugiai įvykdyti neįėjus į gretimą sklypą, kiemą ar net pastatą. Tokias situacijas numato statybos teisė: pirmiausia turi būti siekiama susitarti su kaimynu, tačiau tam tikrais atvejais leidimą gali suteikti ir administracija.

    Praktikoje tai dažniausiai nutinka, kai reikia pastatyti pastolius, laikinai įrengti priėjimą prie sienos, sutvarkyti stogą, fasadą, lietaus nuvedimą ar inžinerinius tinklus, esančius ties sklypų riba. Esminis principas paprastas: į svetimą nuosavybę be pagrindo eiti negalima, bet jei darbai objektyviai neįmanomi be tokios prieigos, atsiranda teisinių instrumentų tai išspręsti.

    Susitarimas yra pirmas žingsnis

    Įprasta tvarka investuotojas ar rangovas pirmiausia turi gauti savininko sutikimą ir aiškiai susitarti dėl sąlygų. Toks susitarimas turėtų apibrėžti, kokia apimtimi bus naudojamasi gretima teritorija, kiek laiko tai truks ir kokių saugumo reikalavimų bus laikomasi.

    Taip pat verta iš anksto sutarti, kaip bus kompensuojami nepatogumai, jei jie atsirastų, pavyzdžiui, kai ribojamas įvažiavimas, užstatomas kiemas ar laikinai uždaromas praėjimas. Nors teisėje nėra universalių įkainių, aiškūs rašytiniai susitarimai sumažina konfliktų riziką ir palengvina ginčų sprendimą.

    Kada leidimą gali duoti institucija?

    Jei susitarti nepavyksta, investuotojas gali kreiptis į atsakingą administracinę instituciją dėl sprendimo, leidžiančio laikiną patekimą į svetimą sklypą ar patalpas. Tokiais atvejais vertinama, ar prieiga iš tiesų būtina ir ar nėra realių alternatyvų, leidžiančių darbus atlikti nepažeidžiant kaimyno interesų.

    Jeigu institucija pripažįsta, kad patekti būtina, sprendime paprastai nustatomos konkrečios sąlygos: terminas, patekimo apimtis, darbų atlikimo laikas, saugos priemonės ir pareiga kuo mažiau trikdyti savininką. Tai nėra „laisvas leidimas“ naudotis svetimu turtu, o tikslinis ir laikiną būtinybę atitinkantis režimas.

    Kas atsako už žalą ir atstatymą?

    Baigus darbus, už padarytą žalą atsako darbų vykdytojas ar investuotojas: gali tekti atkurti buvusią būklę, sutaisyti pažeidimus arba atlyginti nuostolius pinigais. Net jei patekimas buvo leistas teisėtai, tai nereiškia, kad galima palikti sugadintą veją, trinkeles, tvorą ar apgadintas konstrukcijas.

    Jei žalos nebuvo, vien tik faktas, kad kaimynas trumpam įėjo į sklypą ar patalpas, savaime nereiškia automatinės išmokos. Vis dėlto kompensacija už nepatogumus gali būti sutariama derybų metu, o kilus ginčui dėl žalos dydžio ar atlyginimo tvarkos, klausimas gali būti sprendžiamas civiline tvarka teisme.

    Ekspertai pabrėžia, kad geriausia praktika yra viską fiksuoti iš anksto: susirašinėjimu, darbų grafiku, nuotraukomis prieš darbus ir po jų, o prireikus ir aiškiu rangovo įsipareigojimu dėl atsakomybės. Tai padeda išvengti situacijų, kai ginčas kyla ne dėl pačio patekimo, o dėl to, kas ir kada ką sugadino.

  • Lenkija sparčiai artėja prie Prancūzijos: gali tapti ketvirta pagal prekybą Vokietijai

    Lenkija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Vokietijos ekonominių partnerių, o 2024 metais jos vaidmuo dar labiau sustiprėjo. Vokietijos žiniasklaida ir prekybos statistika rodo, kad Lenkija pagal prekybos apimtis sparčiai artėja prie Prancūzijos ir gali pakilti į ketvirtą vietą.

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas 2024 metų rudenį, kai Lenkija aplenkė Kiniją kaip vokiškų prekių pirkėja. Tai nereiškia, kad Kinija apskritai dingo iš Vokietijos prekybos viršūnės, tačiau tendencija parodė, jog Europos viduje didėja paklausa ir persitvarko tiekimo grandinės.

    Skaičiai rodo spartų priartėjimą

    Vertinant bendrą dvišalę prekybą, 2024 metais Vokietijos ir Lenkijos prekių apyvarta siekė apie 171 mlrd. eurų, o tai leido Lenkijai įsitvirtinti tarp penkių svarbiausių partnerių. Nuo Prancūzijos ją skyrė palyginti nedidelis atstumas, todėl net nedideli augimo tempų skirtumai gali pakeisti rikiuotę.

    Vokietijos užsienio prekybos duomenis apibendrinančios institucijos skelbė, kad Prancūzijos ir Vokietijos prekybos apyvarta siekė apie 185 mlrd. eurų, o Lenkijos ir Vokietijos apie 180,2 mlrd. eurų. Toks skirtumas reiškia, kad kelių milijardų eurų pokytis per metus gali būti lemiamas.

    Kodėl Vokietijai svarbi būtent Lenkija?

    Ekspertai šį pokytį sieja su keliais veiksniais: geografinis artumas, gerai išvystyta transporto ir logistikos infrastruktūra bei gilėjanti pramonės integracija. Lenkija tapo svarbia automobilių komponentų, buitinės technikos, baldų, metalo ir chemijos pramonės tiekimo grandinių dalimi, o tai ypač aktualu Vokietijos gamintojams.

    Ne mažiau svarbi ir investicijų kryptis: per du dešimtmečius po įstojimo į Europos Sąjungą Lenkija tapo didele gamybos baze ir augančia vartojimo rinka. 2004 metais Lenkija dar nepateko į dešimt svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių, tačiau vėliau nuosekliai kilo į viršų.

    Prancūzijos lėtesnis augimas keičia balansą

    Prognozės, kad Lenkija gali aplenkti Prancūziją, dažniausiai remiasi skirtingais ekonomikos augimo tempais. Jei Prancūzijos ekonomika augs lėčiau, o pramonės ir vartojimo dinamika išliks silpnesnė, Vokietijos įmonėms Lenkijos rinka gali tapti dar reikšmingesnė tiek eksporto, tiek gamybos grandinių požiūriu.

    „Per artimiausią laiką Lenkija turi realią galimybę pakilti aukščiau, nes skirtumas su Prancūzija yra nedidelis, o ekonomikos dinamika palankesnė Varšuvai“, – sakė Vokietijos ekonominių ryšių su Rytų Europa ekspertas Philippas Haussmannas.

  • Lenkijos bankuose – rekordinė būsto paskolų paraiškų banga: vis dažniau refinansuoja senas hipotekas

    Lenkijos būsto paskolų rinka pirmąjį metų ketvirtį fiksavo ryškų suaktyvėjimą: bankuose pateikta 144 000 paraiškų būsto kreditams. Vien kovą jų buvo daugiau kaip 63 000 – tai didžiausias mėnesio skaičius nuo 2008 metų.

    Kartu augo ir bendra paraiškų vertė, kuri per tris mėnesius pasiekė apie 16,8 mlrd. eurų. Vis dėlto paraiškų suma nėra tas pats, kas faktiškai išduotų paskolų apimtis, nes dalis prašymų atmetami, o daliai klientų bankai pasiūlo mažesnę sumą.

    Kas iš tiesų stumia paklausą?

    Bankų atstovai ir rinkos analitikai išskiria vieną vis labiau dominuojantį veiksnį – senų būsto paskolų refinansavimą. Lenkijos bankų asociacijos (ZBP) duomenimis, pirmąjį ketvirtį refinansuojamos paskolos sudarė 28,7 proc. visų suteiktų hipotekų.

    Palyginimui, praėjusių metų pabaigoje ši dalis siekė apie 20 proc., o per visus praėjusius metus buvo maždaug 15 proc. Vien sausį ir vasarį refinansavimo sandorių vertė sudarė apie 1,35 mlrd. eurų, rodydama, kad namų ūkiai aktyviai ieško palankesnių sąlygų.

    Palūkanų lūkesčiai keičia sprendimus

    Refinansavimo bumas siejamas su besikeičiančiais lūkesčiais dėl palūkanų normų. Kai dalis rinkos tikėjosi tolesnio palūkanų mažėjimo, sprendimą keisti turimą kreditą atidėdavo, tikėdamiesi dar geresnių sąlygų.

    Tačiau infliacijos ir energetikos kainų rizikos atnaujino diskusiją, kad palūkanų kritimas gali sustoti arba būti lėtesnis, nei tikėtasi. Dėl to dalis paskolų turėtojų nusprendė veikti dabar – ypač tie, kurių turimos fiksuotos palūkanos buvo nustatytos aukštesniame ciklo taške.

    „Refinansavimo dalis pirmąjį ketvirtį išaugo iki 28,7 proc., tai išskirtinai aukštas lygis“, – sakė ZBP tyrimų ir analizės komandos vadovas Tomaszas Pawłonka.

    Rinkos dalyviai pažymi, kad tokia dinamika gali išlikti, jei gyventojai ir toliau vertins palūkanų riziką, o bankai siūlys konkurencingus refinansavimo paketus. Kartu tai signalas, kad hipotekų statistikoje didelę dalį augimo gali sudaryti ne nauji pirkimai, o senų paskolų „persikėlimas“ į geresnes sąlygas.

  • Vokietijos mokesčių inspekcija siunčia laiškus lenkams: prašo grąžinti 300 eurų energijos priedą

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais Vokietija, kaip ir kitos Europos šalys, įvedė priemones gyventojams ir darbuotojams paremti, kai staigiai brango energija. Viena jų buvo vienkartinis 300 eurų energijos priedas, kurį gavo ir dalis Vokietijoje dirbusių lenkų.

    Praėjus keleriems metams Vokietijos mokesčių inspekcija (Finanzamt) pradėjo tikslinti, ar išmokos buvo skirtos teisėtai. Dalis žmonių dabar gauna laiškus, kuriuose nurodoma, kad priedas galėjo būti išmokėtas nepagrįstai, todėl prašoma jį grąžinti.

    Kas turėjo teisę į priedą?

    Kaip rašo Lenkijos žiniasklaida, teisė į 300 eurų išmoką buvo siejama su mokestiniu statusu Vokietijoje. Esminis kriterijus daugeliu atvejų buvo neribota mokestinė prievolė, kuri paprastai taikoma asmenims, nuolat gyvenantiems Vokietijoje arba joje turintiems pagrindinę gyvenamąją vietą.

    Praktikoje dalis darbdavių, per kuriuos priedas buvo išmokamas, ne visada galėjo ar spėjo detaliai patikrinti darbuotojų aplinkybes. Vėliau, atliekant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčių patikrinimus, iškilo atvejų, kai, mokesčių administratoriaus vertinimu, išmokos gavėjai neatitiko visų reikalavimų.

    Kodėl atsakomybė tenka darbuotojui?

    Iš pradžių dalis reikalavimų dėl neteisingai išmokėtų sumų buvo adresuojama darbdaviams. Tačiau teismo sprendimas Miunsteryje, apie kurį praneša žiniasklaida, pakeitė praktiką: pripažinta, kad darbdavys gali remtis įstatyme nustatyta formalia tvarka ir neprivalo kiekvienu atveju giliai tikrinti darbuotojo teisės į priedą.

    Dėl to atsakomybė dažniau perkeliama pačiam išmoką gavusiam asmeniui. Tai reiškia, kad tie, kurie gavo 300 eurų priedą, bet, mokesčių administratoriaus vertinimu, tuo metu neturėjo reikiamo mokestinio statuso ar gyvenamosios vietos Vokietijoje, gali būti įpareigoti grąžinti visą sumą.

    Ką daryti gavus laišką?

    Gavus pranešimą iš Finanzamt, svarbu neignoruoti termino ir patikrinti, kokiu pagrindu prašoma grąžinti išmoką. Paprastai laiške nurodoma, kokių dokumentų ar paaiškinimų prašoma, ir kokia tvarka galima pateikti atsakymą arba skundą.

    Jei žmogus iš tiesų atitiko sąlygas, dažnai pakanka pateikti tai pagrindžiančią informaciją apie gyvenamąją vietą, registraciją ar mokestinį statusą atitinkamu laikotarpiu. Jei sąlygų nebuvo, gali tekti derinti grąžinimo tvarką pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus nurodymus.

  • Dūmų stulpas virš Dombrovos Gurničos: „ArcelorMittal“ plieno gamykloje įvyko šlako išmetimas

    Penktadienio vakarą Lenkijos mieste Dombrovoje Gurničoje gyventojai pirmiausia išgirdo garsų dundėjimą, o netrukus virš miesto pamatė kylantį dūmų stulpą. Kaip patvirtino tarnybos ir įmonė, incidentas kilo „ArcelorMittal“ plieno gamykloje, kurioje neseniai vėl pradėjo veikti trečiasis didysis krosnies agregatas.

    Valstybinė priešgaisrinė tarnyba pranešė, kad įvyko šlako išmetimas iš šlako granuliavimo įrenginio. Tai technologinė grandis, kurioje aukštakrosnėse susidaręs šlakas apdorojamas ir aušinamas, todėl bet koks sutrikimas gali sukelti staigų karštų medžiagų išsiveržimą ir dūmų debesį.

    Įmonė: gamyba nestabdyta

    Incidentą patvirtinusi „ArcelorMittal“ nurodė, kad žmonės nenukentėjo, o įrenginiai nebuvo sustabdyti. Pasak bendrovės, padarinių neišvengta gamyklos teritorijoje, kur nuo karščio buvo apdeginti keli ten stovėję automobiliai.

    „Prieš 19 valandą Dombrovos Gurničos gamykloje įvyko aukštakrosnių šlako išmetimas. Niekas nenukentėjo, tačiau buvo apdeginti keli automobiliai; gesinimo darbuose dalyvavo mūsų gamyklos ugniagesiai ir valstybinės tarnybos. Nebuvo poreikio stabdyti įrenginių, taip pat nebuvo išlaisvintos pavojingos medžiagos“, – teigė įmonė.

    Gesinimo darbai, kuriuose dalyvavo tiek gamyklos, tiek valstybiniai ugniagesiai, buvo baigti dar iki vidurnakčio. Šiuo metu aiškinamos incidento priežastys ir vertinama, ar reikės papildomų techninių patikrų.

    Kontekstas: ką tik atnaujintas darbas

    Šis įvykis įvyko netrukus po to, kai gamykloje buvo atnaujintas trečiosios aukštakrosnės darbas. Anksčiau jos veikla buvo pristabdyta dėl sudėtingos rinkos situacijos, o balandžio pabaigoje įrenginys vėl paleistas, siekiant grįžti prie įprastų gamybos apimčių.

    Pramonės ekspertai atkreipia dėmesį, kad po ilgesnės prastovos paleidimo laikotarpis yra jautresnis: temperatūros režimai, medžiagų srautai ir aušinimo procesai turi būti tiksliai suvaldyti. Vis dėlto galutines incidento priežastis paprastai nustato vidiniai tyrimai ir atsakingų tarnybų vertinimai.

  • Mažojo atomo proveržis Kanadoje: Darlington paklotas 950 tonų SMR pamatas, taikinys – 2029 metai

    Kanadoje, Ontarijo provincijoje, žengtas svarbus žingsnis mažųjų modulių branduolinių reaktorių (SMR) projekte Darlingtono elektrinės teritorijoje. „Ontario Power Generation“ pranešė, kad į vietą įkeltas ir į paruoštą šachtą nuleistas pagrindinis reaktoriaus pastato pamato modulis, laikomas vienu ryškiausių statybos etapų pradžios signalų.

    Pasak bendrovės, tai pirmas kartas Kanados praktikoje, kai reaktoriaus pamatas suformuotas moduline technologija: pagrindo konstrukcijos elementai buvo pilnai surinkti ant paviršiaus, o vėliau vienu pakėlimu perkelti į numatytą vietą. Toks metodas branduolinėje statyboje vertinamas kaip būdas sumažinti darbų rizikas, sutrumpinti kritinių operacijų laiką ir tiksliau kontroliuoti kokybę.

    Kas padaryta Darlingtone?

    Projekto komandos įkėlė vadinamąjį „Basemat“ modulį, kuris yra būsimo reaktoriaus pastato pamato dalis. Konstrukcija sveria apie 950 tonų, jos skersmuo siekia 37 metrus, o nuleidimo gylis – apie 35 metrus į anksčiau paruoštą šachtą.

    „Ontario Power Generation“ taip pat akcentuoja, kad dalis pamato elementų pagaminti naudojant plieno ir betono kompozitą, kuris pristatomas kaip technologiškai pažangi medžiaga. Tokios medžiagos paprastai diegiamos siekiant suderinti didelį tvirtumą, konstrukcinį stabilumą ir greitesnį montavimą.

    Koks tai reaktorius ir koks grafikas?

    Darlingtono naujajame branduoliniame projekte planuojami keturi BWRX-300 tipo SMR, kurių kiekvieno elektrinė galia – apie 300 MWe. Šį reaktorių modelį vysto GE Vernova Hitachi Nuclear Energy, o pats BWRX-300 dažniausiai minimas tarp tų SMR koncepcijų, kurios rinkoje siekia pranašumo dėl supaprastinto projekto ir statybos standartizavimo.

    Pagal viešai skelbiamą projekto eigą pirmojo bloko komercinė parengtis numatoma 2029 metais, o 2030 metais jis turėtų tiekti elektrą į tinklą. Iki šio etapo Darlingtone jau atlikti ir didelės apimties paruošiamieji darbai, įskaitant kelių šachtų iškasimą – atskirai pamato zonai ir vandens paėmimo infrastruktūrai.

    Kodėl tai svarbu ir Europai?

    Darlingtono projektas tarptautinėje rinkoje vertinamas kaip referencinė aikštelė, pagal kurią bus matuojamas BWRX-300 technologijos realus įgyvendinamumas, darbų tempas ir sąnaudų kontrolė. SMR šalininkai tikisi, kad moduliniai sprendimai leis greičiau išplėsti mažos anglies dioksido emisijos generaciją, ypač regionuose, kuriems reikia patikimos bazinės galios.

    Šios naujienos aktualios ir Lenkijai, kur „Orlen Synthos Green Energy“ yra deklaravusi planus plėtoti SMR kryptį, remiantis ta pačia reaktorių technologijos linija. Todėl Darlingtono progresas tampa praktiniu indikatoriumi, kaip tokio tipo projektai gali judėti nuo paruošiamųjų darbų prie realios statybos etapų.

    „Pirmą kartą Kanadoje reaktoriaus pamatas buvo sukonstruotas moduline technologija ir tik tada perkeltas į galutinę vietą“, – sakė „Ontario Power Generation“ atstovai.