CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI keičia kibernetinį saugumą Lenkijoje: atakos pinga, o verslas dar neįvertina dezinformacijos

    DI keičia kibernetinį saugumą Lenkijoje: atakos pinga, o verslas dar neįvertina dezinformacijos

    DI spartina, bet didina rizikas

    DI proveržis Lenkijoje žada didesnį našumą ir greitesnes inovacijas, tačiau kartu mažina barjerus kibernetinėms atakoms. Ekspertai pabrėžia, kad technologija padeda ir gynėjams, ir puolėjams, todėl sprendžiama, ar šalis taps aukštos pridėtinės vertės kompetencijų kūrėja, ar liks tik IT talentų „tiekėja“.

    Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien pilotiniai bandymai nebėra pakankami. Organizacijoms reikia DI įdiegti į kasdienius procesus, o tai reiškia ne tik technologines investicijas, bet ir vadybinius sprendimus, atsakomybes bei aiškias taisykles dėl duomenų ir rizikų valdymo.

    Žmogiškasis barjeras ir pokytis darbe

    Viena ryškiausių kliūčių DI diegimui yra ne vien reguliacinės baimės, bet ir darbuotojų bei vadovų nerimas dėl pasikeisiančių vaidmenų. Ypač tai matoma programinės įrangos kūrime, kur DI įrankiai mažina rutininio darbo apimtį, tačiau didina poreikį tiksliai apibrėžti reikalavimus, testuoti ir tikrinti rezultatą.

    Pokyčių valdymas tampa kritine sąlyga: technologija gali greitai parodyti produktyvumo augimą, bet organizacijos dažnai stringa dėl pasipriešinimo, neaiškių atsakomybių ir įgūdžių spragų. Tokiu atveju didžiausias pavojus siejamas ne su masiniu darbo vietų praradimu, o su nepajėgumu laiku persiorientuoti.

    „DI pirmiausia padeda ekspertams dirbti greičiau ir efektyviau. Ji jų nepakeičia, bet sumažina įėjimo slenkstį naujiems žmonėms“, – sakė Artur Józefiak.

    Atakos pinga, o dezinformacija tampa verslo rizika

    DI diegimas kibernetinėje gynyboje jau vyksta, pavyzdžiui, automatizuojant saugumo operacijų centrų darbą, analizuojant duomenų srautus ir ieškant pažeidžiamumų. Tačiau ekspertai perspėja, kad šiandien daugiau laimi puolantieji, nes jų neriboja teisės aktų laikymosi, audito ar patikimumo reikalavimai.

    Gynybos komandoms būtina aukšta aptikimo kokybė, kad nebūtų užverstos klaidingais perspėjimais, o užpuolikams pakanka dalinės sėkmės. Dėl to formuojasi asimetrija: DI „demokratizuoja“ atakas, mažina jų kainą ir leidžia jas vykdyti didesniu mastu, įskaitant tiksliai nutaikytas kampanijas prieš konkrečias įmones.

    „Puolantieji neturi teisinių ar reguliacinių ribų, todėl DI sumažino kibernetinių atakų kaštus ir padarė jas paprastesnes“, – sakė Artur Józefiak.

    Ypatinga grėsmių zona – dezinformacija, kuri, pasitelkus DI, tampa pigesnė, automatizuota ir tikslesnė. Verslui tai jau nebe vien reputacijos klausimas: klaidingos žinutės apie produktus, sektorių ar pavienę bendrovę gali paveikti klientų pasitikėjimą, partnerystes ir veiklos tęstinumą.

    Nors kai kurie sektoriai dezinformacijos poveikį jau patyrė anksčiau, daugelyje įmonių ji vis dar nėra nuosekliai stebima ir vertinama taip pat rimtai kaip klasikiniai kibernetiniai incidentai. Ekspertai akcentuoja, kad klausimas jau ne „ar“, o „ar spėsime susikurti bendrus gynybos mechanizmus“.

    Trūksta koordinacijos ir bendrų priemonių

    Kitas išryškėjęs iššūkis – tarporganizacinio bendradarbiavimo stoka. Kibernetinės atakos vis dažniau veikia ne vieną įmonę, o tiekimo grandines ir tarpusavyje susijusias infrastruktūras, todėl rizika turi būti vertinama ne vien sektorių viduje, bet ir „skersai sektorių“.

    Ekspertai taip pat pabrėžia ilgalaikį kadrų poreikį: augant grėsmių skaičiui ir sudėtingumui, trūkstamų kibernetinio saugumo specialistų problema aštrės. DI gali pagreitinti pasirengimą pirmajai rolei, tačiau vien „gamybinis“ žmonių ruošimas be procesų, įrankių ir koordinacijos neužtikrins atsparumo.

    „Kibernetinis saugumas yra daugelio metų darbas, o specialistų mums reikės. DI gali būti partneris, kuris padeda mokytis ir greičiau įgyti praktinių įgūdžių“, – sakė Artur Józefiak.

    Koordinuoto atsako poreikis ypač siejamas su dezinformacija: be aiškios politikos ir institucinių atsakomybių, verslas dažnai reaguoja pavėluotai. Akcentuojamas tikslas – apsaugoti piliečius, verslą ir pasitikėjimą institucijomis, o tam reikalingas aiškus mandatas veikti ir bendros taisyklės.

    Šaltiniai:
    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8238.html
    https://www.weforum.org/publications/
    https://www.accenture.com/pl-pl/insights/security

  • Vietnamas kelia kartelę DI lenktynėse: spartus augimas, griežtesni įstatymai ir kontrolės šešėlis

    Vietnamas kelia kartelę DI lenktynėse: spartus augimas, griežtesni įstatymai ir kontrolės šešėlis

    Vietnamas siekia iki 2030 metų patekti tarp 50 pasaulio DI lyderių ir kartu įsitvirtinti tarp trijų stipriausių ASEAN valstybių šiame sektoriuje. Hanojus DI plėtrą laiko nauju ekonomikos varikliu: skatina investicijas, augina startuolių ekosistemą ir diegia sprendimus finansuose, gamyboje, sveikatos apsaugoje bei švietime.

    Tačiau ambicijos turi dvi puses. Kartu su inovacijomis šalyje stiprinami ir valstybės priežiūros instrumentai: DI vis dažniau naudojamas viešajame administravime ir saugumo struktūrose, o teisėkūra palieka plačią erdvę interpretacijoms.

    DI tampa ekonomikos atrama

    Vietnamas skaitmeninę transformaciją vis aiškiau įvardija strateginiu prioritetu, o DI ir didžiųjų duomenų sprendimams žadama didesnė finansinė parama. Rinka auga sparčiai: 2024 metais Vietnamo DI rinka, remiantis viešai cituojamais vertinimais, pasiekė apie 700 mln. eurų, o DI startuolių skaičius per kelerius metus šoktelėjo kelis kartus.

    Praktinis pritaikymas ypač ryškus bankininkystėje ir fintech, kur DI naudojamas rizikos vertinimui, sukčiavimo prevencijai ir klientų aptarnavimui. Švietime Vietnamas dažniau renkasi ne draudimus, o įrankių integravimą: šalia tarptautinių sprendimų populiarėja ir vietinės vietnamiečių kalbą palaikančios pokalbių programos.

    Sveikatos apsaugoje DI sprendimai siejami su diagnostika ir darbo srautų optimizavimu. Vietos bendrovių kuriamos sistemos diegiamos ligoninėse, o valdžia tokį pritaikymą pristato kaip būdą mažinti atotrūkį tarp didmiesčių ir regionų paslaugų kokybės.

    Didžiosios technologijų įmonės ir vietos čempionai

    Vietnamas pritraukia tarptautinių technologijų bendrovių dėmesį, nes siūlo greitai augančią rinką, talentų bazę ir aktyvų valstybės vaidmenį. Šalyje matomas modelis, kai globalūs žaidėjai plečia partnerystes su viešuoju sektoriumi, investuoja į infrastruktūrą ir tyrimus, o vėliau stiprina pozicijas per vietos įmones bei kompetencijų centrus.

    Tarp svarbių vardų minimos „NVIDIA“, „Qualcomm“, taip pat „Google“, „Samsung Electronics“ ir „Alibaba“. Vietos sektoriuje išsiskiria FPT, kuri kartu su partneriais investuoja į skaičiavimo pajėgumus ir kuria platformas verslui, siekiančiam diegti DI be ilgo kūrimo nuo nulio.

    Vis dėlto priklausomybė nuo užsienio infrastruktūros išlieka vienu didžiausių ribojančių veiksnių. Moderni DI plėtra tiesiogiai remiasi pažangiais lustais, debesijos paslaugomis ir programine ekosistema, kurių tiekimas priklauso nuo geopolitikos ir eksporto kontrolės.

    Reguliavimas: pažangus įstatymas ir plačios išimtys

    Vietnamas priėmė vieną iš išsamiausių DI reguliavimo modelių ASEAN regione, orientuotą į rizikos valdymą. Jame numatyti skaidrumo reikalavimai, ribojimai dėl klaidinančio turinio, o taip pat draudimai tam tikroms praktikoms, tokioms kaip socialinis reitingavimas ar masinis biometrinis sekimas be leidimų.

    Įstatymas iš dalies primena Europos Sąjungos DI akto logiką, tačiau praktikoje svarbus skirtumas yra interpretavimo laisvė ir institucinė sandara. Kai kuriose srityse aiškaus vieno koordinuojančio priežiūros centro trūkumas gali reikšti nevienodą taisyklių taikymą, o tai kelia neapibrėžtumo ir vietos, ir užsienio investuotojams.

    Dar vienas esminis niuansas yra saugumo ir gynybos sritis. Nors civiliniame reguliavime deklaruojami ribojimai, nacionalinio saugumo projektams dažnai taikomos išimtys, o būtent čia DI panaudojimo rizikos, žmogaus teisių ir privatumo dilemos paprastai būna didžiausios.

    „Vietnamas bando suderinti dvi kryptis: tapti regioniniu DI centru ir kartu išlaikyti griežtą politinę kontrolę“, – sakė technologijų politikos analitikas, vertindamas šalies reguliavimo kryptį.

    Geopolitika ir rizikos Europos įmonėms

    Vietnamas balansuoja tarp JAV ir Kinijos interesų, o technologijų srityje tai reiškia nuolatinį poreikį derinti tiekimo grandines, investicijas ir reguliavimą. Jei griežtėtų eksporto apribojimai pažangiems lustams ar debesijos technologijoms, Vietnamui tektų rinktis tarp lėtesnio augimo ir alternatyvių partnerių, įskaitant kiniškas ekosistemas.

    Europos įmonėms Vietnamas gali būti patrauklus kaip auganti rinka, ypač ten, kur reikia atitikties, saugumo, audito, sertifikavimo ir atsakingo DI diegimo kompetencijų. Tačiau kartu išlieka rizikos, susijusios su vietos atstovavimo reikalavimais, duomenų valdymu, reputacinėmis ESG dilemomis ir galimai greitai besikeičiančia reguliavimo praktika.

    Artimiausių metų scenarijus labiausiai tikėtinas toks: Vietnamas toliau modernizuos ekonomiką DI pagrindu ir taps patraukliu ASEAN centru kai kurioms pramonės šakoms, bet pilna skaitmeninė nepriklausomybė išliks ribota dėl priklausomybės nuo užsienio lustų, debesijos ir globalių platformų.

    Šaltiniai:
    https://artificialintelligenceact.eu/the-ai-act/
    https://www.nist.gov/ai
    https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/artificial-intelligence.html

  • JAV laikinai sušvelnino sankcijas rusiškai naftai: Briuselis prašo paaiškinimų dėl kurso

    JAV laikinai sušvelnino sankcijas rusiškai naftai: Briuselis prašo paaiškinimų dėl kurso

    Europos Sąjungoje kilo klausimų dėl JAV sprendimo laikinai sustabdyti dalį sankcijų rusiškai jūra gabenamai naftai. Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius po pokalbių Vašingtone teigė išgirdęs paaiškinimą, kad tai buvo krizinis žingsnis, susijęs su įtampa Ormūzo sąsiauryje.

    Pasak komisaro, JAV administracija sprendimą pristatė kaip išimtį, kuri neturėtų tapti nauja praktika. Tai svarbu ES, nes sankcijų režimo patikimumas remiasi nuspėjamumu ir vieninga partnerių laikysena Rusijos atžvilgiu.

    „Kaip suprantu, tai buvo priemonė, priimta kaip neatidėliotinas atsakas į situaciją Ormūzo sąsiauryje“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Komisaras pridūrė, kad amerikiečiai pabrėžė sprendimo laikinumą ir jo netaikymą ateityje. ES pareigūnams tai signalas, jog Vašingtonas siekia nuraminti partnerius ir išvengti įspūdžio, kad sankcijų politika gali būti koreguojama be išankstinių konsultacijų.

    „Supratau, kad tai ateityje neturėtų pasikartoti“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    JAV argumentuose taip pat minėtas poveikis mažesnes pajamas turinčioms valstybėms, kurios jautriai reaguoja į energijos kainų šuolius ir tiekimo sutrikimus. Plačiau kalbėta ir apie netiesioginį poveikį kai kurioms tiekimo grandinėms, įskaitant žemės ūkio sektoriui svarbias žaliavas.

    Sankcijų krypties klausimas

    Laikinas sankcijų sušvelninimas, apie kurį pranešta balandžio 17 dieną, nustebino dalį Briuselio, nes dar prieš kelias dienas viešai buvo kartojama, kad išimčių nebus. Tokie posūkiai kuria riziką, kad rinkos ir trečiosios šalys pradės abejoti transatlantinio spaudimo Maskvai nuoseklumu.

    ES institucijoms svarbu, kad sankcijų priemonės ne tik būtų paskelbtos, bet ir koordinuotos, ypač energetikos srityje, kur sprendimai akimirksniu atsiliepia kainoms, draudimui, laivybai ir finansų sektoriui. Todėl Šefčovičiaus žinutė po susitikimų buvo aiški: Briuselis tikisi, kad tokie sprendimai bus derinami iš anksto.

    Kritiniai mineralai ir priklausomybė nuo Kinijos

    Šalia sankcijų klausimo ES ir JAV aptarė strateginių žaliavų temą. Vašingtone pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje, siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo ir užtikrinti stabilesnes tiekimo grandines energetikos, technologijų ir gynybos pramonei.

    Šefčovičius akcentavo, kad kai kuriose žaliavose ir technologijose priklausomybė yra itin didelė, todėl partneriai ieško bendrų sprendimų. Tarp aptariamų idėjų minimos ir priemonės, kurios ilgesniu laikotarpiu didintų investicijų patrauklumą Europoje ir JAV.

    „Turime didžiulę priklausomybę kai kurių svarbiausių mineralų ir technologijų srityse“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prekybos ginčai ir susitarimų laikymasis

    Komisaras aptarė ir įtampas dėl prekybos, įskaitant JAV vykdomus vertinimus dėl tarifų ir kitų apsaugos priemonių. Jo teigimu, iš JAV pusės buvo patvirtinta, kad galioja anksčiau su ES pasiektas susitarimas, o jo įgyvendinimas laikomas svarbiu transatlantinių santykių stabilumui.

    Tuo pat metu ES signalizuoja, kad vieninga pozicija Rusijos atžvilgiu neturi silpnėti dėl trumpalaikių krizių. Nors Vašingtonas pabrėžia išimtinį sprendimo pobūdį, Briuseliui tai priminimas, kad net ir sąjungininkų veiksmai kritiniais momentais gali sukelti politinių turbulencijų.

    Šaltiniai:
    https://commission.europa.eu/about-european-commission/commissioners-2024-2029/sefcovic_en
    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions-against-russia-explained/
    https://www.iea.org/topics/oil-markets-and-security

  • ES ir JAV susitarė dėl kritinių mineralų: Briuselis tikisi, kad JAV sankcijų Rusijos naftai neatšauks

    ES ir JAV susitarė dėl kritinių mineralų: Briuselis tikisi, kad JAV sankcijų Rusijos naftai neatšauks

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius po susitikimo su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu teigė turintis aiškų supratimą, kad JAV daugiau nebekartos sprendimo laikinai stabdyti sankcijas rusiškai naftai. Pasak komisaro, toks signalas buvo išsakytas tiesiogiai aptariant pastarųjų savaičių sprendimus ir jų motyvus.

    Komisaras Vašingtone taip pat pasirašė Europos Sąjungos ir JAV memorandumą dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje. Šis dokumentas laikomas žingsniu link platesnio susitarimo, kuris turėtų stiprinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo pasaulinėje rinkoje.

    Kas pasakyta apie sankcijas naftai?

    M. Šefčovičius nurodė, kad JAV sprendimas trumpam atlaisvinti sankcijų taikymą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo aiškintas kaip skubi reakcija į išaugusią įtampą Ormūzo sąsiaurio regione. Tai yra vienas svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų, todėl bet koks nestabilumas jame tiesiogiai veikia tiekimo saugumą ir kainas.

    „Iškėliau šį klausimą pokalbyje ir, kaip supratau, tai buvo priemonė, pasirinkta kaip neatidėliotinas atsakas į situaciją Ormūzo sąsiauryje. Aiškiai supratau, kad ateityje tai neturėtų pasikartoti“, – sakė M. Šefčovičius.

    Komisaro teigimu, JAV pusė sprendimą siejo ir su kai kurių mažesnes pajamas turinčių valstybių prašymais, nes dėl geopolitinės įtampos jos pateko į itin sudėtingą padėtį. Pabrėžta, kad tiekimo sutrikimai ypač juntami Afrikoje, kur krizinė situacija gali persimesti ir į trąšų bei kitų strateginių prekių prieinamumą.

    Kritiniai mineralai: kodėl tai svarbu?

    ES ir JAV memorandumas dėl kritinių mineralų skirtas stiprinti bendrą tiekimo saugumą ir investicijų patrauklumą. Kritiniai mineralai reikalingi elektrifikacijai, baterijoms, atsinaujinančiai energetikai, mikroschemoms, gynybos pramonei ir daugeliui kitų aukštos pridėtinės vertės sektorių.

    Vienas iš aptariamų elementų ateityje galėtų būti minimalios kainos kritiniams mineralams, kad investicijos į gavybą ir perdirbimą Europoje ir JAV būtų ekonomiškai prognozuojamos. Tokia kryptis siejama su tuo, kad pasaulinėse rinkose kainodarai didelę įtaką daro Kinijos vaidmuo, o tai kuria riziką ilgalaikiam projektų atsiperkamumui.

    „Faktas, kad kai kurių kritinių mineralų, taip pat technologijų srityje esame itin priklausomi. Ekonominio saugumo požiūriu natūralu, kad norime diversifikuoti tiekėjų portfelį, nesvarbu, ar kalbame apie kritinius mineralus, ar jautrias technologijas“, – teigė M. Šefčovičius.

    Prekyba ES ir JAV: ko tikėtis dėl muitų?

    Komisaras taip pat išreiškė lūkestį, kad JAV laikysis su ES suderintos prekybos schemos, pagal kurią daugumai prekių iš ES būtų taikomas iki 15 proc. muitas. Jo teigimu, JAV pareigūnai pabrėžė, kad sutartinių įsipareigojimų tęstinumas išlieka esminis, net jei Vašingtonas atlieka atskirus prekybinius tyrimus.

    Šiame kontekste Briuseliui svarbu gauti aiškius signalus, kad prekybos santykiai išliks nuspėjami, o papildomi tarifai nebus naudojami kaip spaudimo priemonė sprendžiant kitus geopolitinius klausimus. ES atstovai akcentuoja, kad abipusė prekyba ir pramoninis bendradarbiavimas, įskaitant žaliavų tiekimo grandines, tampa ekonominio saugumo dalimi.

    „Labai svarbu, kad buvau patikintas: sutartis yra sutartis. Sutarėme, kad visų sąlygų įgyvendinimas yra absoliučiai fundamentalus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Pastarųjų savaičių sprendimai dėl sankcijų rusiškai naftai ir paraleliai pasirašytas ES ir JAV memorandumas dėl kritinių mineralų rodo dvi lygiagrečias kryptis: siekį išlaikyti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui ir tuo pačiu spartinti alternatyvių žaliavų bei technologijų tiekimo grandinių stiprinimą. Būtent šių dviejų tikslų suderinimas, anot ES pareigūnų, artimiausiais mėnesiais taps vienu svarbiausių transatlantinės darbotvarkės testų.

    Šaltiniai:

    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/critical-raw-materials_en

    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

    https://www.iea.org/reports/critical-minerals-market-review-2024

  • Lenkijos karinis laivynas pradeda trečios „Miecznik“ fregatos statybas: vienu metu kyla keturi laivai

    Lenkijos karinis laivynas pradeda trečios „Miecznik“ fregatos statybas: vienu metu kyla keturi laivai

    Balandžio 28 dieną Gdynėje turėtų prasidėti pirmieji metalo darbai, susiję su būsimos ORP „Huragan“ statyba. Tai trečioji raketinė fregata, užsakyta Lenkijos karinio jūrų laivyno pagal „Miecznik“ programą, kuri laikoma vienu svarbiausių šalies jūrinių pajėgumų atnaujinimo projektų.

    „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) valdoma PGZ Stocznia Wojenna pabrėžia, kad kartu su šiuo etapu laivykla pasieks istorinį tempą: vienu metu gamyboje bus keturi kariniai laivai. Be dviejų „Miecznik“ fregatų, lygiagrečiai statomas ir specializuotas gelbėjimo laivas pagal „Ratownik“ programą.

    Keturi laivai vienu metu

    PGZ vadovybės teigimu, plieno lakštų pjovimas laivų statybos terminologijoje laikomas simboline realios statybos pradžia. Būtent taip pradedamas ir trečios fregatos ORP „Huragan“ kelias, kai projektas pereina iš planavimo bei parengiamųjų darbų į apčiuopiamą gamybą.

    „Pirmą kartą Lenkijos istorijoje PGZ Stocznia Wojenna vienu metu statys keturis laivus“, – sakė PGZ viceprezidentas Janas Grabowskis.

    Pasak jo, toks gamybos krūvis yra ne tik prestižo klausimas, bet ir praktinis signalas, kad laivų statybos pramonė gali vienu metu vykdyti kelias dideles karines sutartis. Tai ypač svarbu regione, kuriame po 2022 metų saugumo situacija paskatino spartesnes investicijas į gynybą ir infrastruktūrą.

    „Wicher“ ruošiamas nuleidimui į vandenį

    Pirmoji „Miecznik“ programos fregata ORP „Wicher“ jau yra surinkta korpuso ceche, o nuleidimas į vandenį, kaip skelbiama, planuojamas rugpjūčio 12 dieną. Nurodoma, kad ceremonija turėtų vykti Pucko įlankoje, nes Gdynės uosto baseino gylis gali būti nepakankamas saugiam nuleidimui.

    PGZ atstovai taip pat pabrėžia, kad laivui palikus cechą atsiras daugiau vietos antrajai fregatai ORP „Burza“, kurios konstrukcija jau įgauna aiškius kontūrus. Toks „konvejerinis“ principas leidžia išlaikyti nuoseklų tempą ir mažina riziką, kad vieno laivo vėlavimas sustabdys visą programą.

    Pagal viešai aptariamą grafiką, ORP „Wicher“, ORP „Burza“ ir ORP „Huragan“ į tarnybą turėtų įeiti atitinkamai 2029, 2030 ir 2031 metais. Lenkijos pusė akcentuoja, kad vienu metu statomi keli vienodos klasės laivai padeda efektyviau planuoti tiekimą, mokymus, vėlesnę priežiūrą ir atsarginių dalių logistiką.

    „Ratownik“ ir ryšys su „Orka“ povandeniniais laivais

    Ketvirtasis Gdynėje statomas laivas yra gelbėjimo laivas pagal „Ratownik“ programą. Jis turi atlikti kritinį vaidmenį, jei Lenkija įsigys naujus povandeninius laivus pagal „Orka“ projektą, nes modernios povandeninių laivų operacijos reikalauja specializuoto gelbėjimo ir giliavandenio nardymo pajėgumų.

    „Ratownik“ programa Lenkijoje siejama ne tik su kariniu saugumu, bet ir su platesniais jūrinės infrastruktūros apsaugos poreikiais. Pastaraisiais metais Baltijos jūroje vis dažniau akcentuojama povandeninių kabelių, dujotiekių bei kitų komunikacijų pažeidžiamumo tema, todėl tokio tipo laivas gali turėti ir papildomą vertę ne vien ekstremalių situacijų metu.

    „Be gero gelbėjimo ir saturacinio nardymo nebus įmanoma tinkamai eksploatuoti povandeninių laivų“, – sakė Janas Grabowskis.

    Lenkijos pusė yra viešai patvirtinusi, kad „Orka“ projekte pirmenybės partneriu pasirinko Švediją, o derybos dėl galimo bendradarbiavimo ir pramoninio dalyvavimo vyksta kartu su „Saab“. PGZ taip pat siekia, kad kuo didesnė būsimų povandeninių laivų aptarnavimo ir dalies gamybos grandinė būtų perkelta į Lenkiją, nes tai mažina priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir trumpina remonto ciklus.

    Tokie paraleliniai projektai kaip „Miecznik“, „Ratownik“ ir „Orka“ rodo, kad Lenkija bando kompleksiškai stiprinti jūrinius pajėgumus: nuo paviršinių laivų oro gynybos ir smūginių galimybių iki gelbėjimo infrastruktūros bei planuojamo povandeninio komponento. Būtent todėl keturių laivų statyba vienu metu Gdynėje vertinama kaip reikšmingas etapas ne tik laivų statyklai, bet ir visai šalies gynybos modernizacijai.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/pierwszy-raz-w-historii-rusza-praca-nad-nowym-okretem-marynarki-wojennej,1055804.html

    https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/orka-wynurza-sie-z-wieloletnich-obietnic-decyzja-zapadla-to-od-nich-polska-kupi-okrety-podwodne,1007758.html

    https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/saab-dla-wnp-w-programie-orka-rozmawiamy-z-dwoma-rodzajami-polskich-firm,1040225.html

  • „Zondacrypto“ byla: prokuratūra tiria, UOKiK sulaukė 200 pranešimų, ekspertai abejoja pinigų grąža

    „Zondacrypto“ byla: prokuratūra tiria, UOKiK sulaukė 200 pranešimų, ekspertai abejoja pinigų grąža

    Lenkijoje įsibėgėja tyrimai dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su kriptovaliutų birža „Zondacrypto“. Katovicų regioninė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o klientai praneša apie stringančius ar neįvykstančius lėšų išmokėjimus iš biržoje laikytų sąskaitų.

    Esminis klausimas, nuo kurio priklausys realios galimybės susigrąžinti pinigus, yra praktinis: ar turtas apskritai egzistuoja, ar jį galima atsekti ir ar vėliau jį įmanoma išieškoti. Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius ir advokatas Tomasz Siemiątkowski pabrėžia, kad net ir palankūs ikiteisminio tyrimo rezultatai dažnai tik atveria kelią civiliniams ieškiniams, o jų vykdymas gali būti ilgas ir brangus.

    Kas vyksta dėl „Zondacrypto“?

    Katovicų prokuratūra nurodo, kad tyrimas susijęs su galimu klientų apgaule ir pinigų plovimu. Viešai įvardijama, kad situacija gali būti komplikuota dėl skirtingose šalyse registruotų struktūrų, o tai praktiškai reiškia daugiau institucijų, daugiau jurisdikcijų ir lėtesnius teisinius procesus.

    Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė gavusi daugiau nei 200 signalų dėl „Zondacrypto“ veiklos. Institucija taip pat paskelbė, kad dar 2025 metų sausį pradėjo aiškinamąją procedūrą dėl „zondacrypto.com“ operatoriaus, Estijoje registruotos bendrovės BB Trade Estonia OU, vertinant galimus vartotojų teisių pažeidimus ir sutarčių sąlygų teisėtumą.

    Kodėl pinigų atgavimas gali būti sudėtingas?

    Pasak T. Siemiątkowskio, net jei bus nustatyti faktai, palankūs nukentėjusiems klientams, tai automatiškai nereiškia lėšų grąžinimo. Teisinis kelias paprastai apima kelis etapus: faktinių aplinkybių nustatymą, civilinių reikalavimų suformulavimą ir galiausiai išieškojimą, kuris priklauso nuo to, ar yra iš ko išieškoti.

    Ekspertas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai gali būti sudėtingi ir brangūs, ypač kai veikla susijusi su keliais subjektais ir keliomis šalimis. Papildomą riziką kelia scenarijus, kai paaiškėtų, jog biržos įsipareigojimai nebuvo pilnai padengti turtu, tada daliai žmonių nuostoliai gali tapti faktiškai nebeatkuriami.

    Vertinant klientų pretenzijas, anot eksperto, paprastai svarbiau ne tai, kokiu konkrečiu žetonu lėšos buvo laikomos, o kokia buvo turto vertė kliento piniginėje. Kitaip tariant, ginčas dažniau sukasi apie turto vertę ir prievolę ją grąžinti, o ne apie konkretų kriptoaktyvą.

    Ką daryti nukentėjusiems klientams?

    Prokuratūra ragina asmenis, kurie mano esantys nukentėję, kreiptis į prokuratūrą arba policiją pagal savo gyvenamąją vietą ir pateikti pareiškimą dėl galimo nusikaltimo. Praktikoje tai padeda tyrėjams greičiau surinkti liudijimus, dokumentus ir identifikuoti nukentėjusiųjų mastą.

    T. Siemiątkowskis aiškina, kad teisėsauga gali tirti, ar yra nusikaltimo požymių, pavyzdžiui, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar pinigų plovimo. Taip pat būtent prokuratūra ir policija turi daugiau instrumentų gauti duomenis apie pinigų judėjimą ir galimus atsakingus asmenis.

    Lygiagrečiai nukentėjusieji gali kreiptis ir į UOKiK, tačiau ši institucija vertina kolektyvinių vartotojų interesų pažeidimus ir negarantuoja individualios pinigų grąžos. Panašiai ir skundai finansų priežiūros institucijoms pirmiausia turi informacinę reikšmę, nes pati priežiūra paprastai neatlieka tiesioginių grąžinimų vietoje rinkos dalyvių.

    MiCA: daugiau apsaugos ateičiai, bet ne visada už praeities nuostolius

    Europos Sąjungos kriptoaktyvų rinkos reglamentavimas MiCA įsigaliojo 2023 metais, o taikymas valstybėse narėse iš esmės perėjo į 2024 metus. Pagrindinė idėja yra licencijavimas, priežiūra, aiškesnės taisyklės paslaugų teikėjams ir didesnis skaidrumas, įskaitant klientų lėšų atskyrimą nuo įmonės lėšų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios taisyklės daugiausia mažina rizikas ateityje, tačiau jos negali automatiškai išspręsti situacijų, kai problemos jau įvyko. Jei paaiškėtų, kad birža nebeturi pakankamo turto, vien priežiūros režimas savaime negarantuotų šimtaprocentinės apsaugos visiems, kurie kriptoaktyvus laikė biržos infrastruktūroje.

    Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad po tyrimo pradžios bendra žala buvo vertinama kaip mažiausiai apie 82 000 000 eurų, o šis skaičius, teisėsaugos teigimu, didėja kartu su naujais pranešimais. Papildomą įtampą kelia žinutės apie galimus biržos rezervų pokyčius ir klientų patiriamus išmokėjimų sutrikimus.

    Situacija dėl „Zondacrypto“ parodo, kad kriptoaktyvų rinkoje net ir didesni rinkos dalyviai gali susidurti su likvidumo, valdymo ar atitikties problemomis. Vartotojams tai primena paprastą taisyklę: patogumas laikyti turtą biržoje dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo jos veiklos ir rizikos valdymo.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/rynki/ekspert-o-zondacrypto-odzyskanie-pieniedzy-moze-byc-malo-realne-a-roszczenia-kosztowne,1055975.html

    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj

  • Pasaulinis elektros poreikis 2025 metais šoktelėjo 800 TWh: DI ir elektromobiliai kelia naują bangą

    Pasaulinis elektros poreikis 2025 metais šoktelėjo 800 TWh: DI ir elektromobiliai kelia naują bangą

    Pasaulinis elektros energijos poreikis 2025 metais išaugo maždaug 800 TWh, skaičiuoja Lenkijos ekonomikos institutas. Toks šuolis prilygsta keliems metiniams vidutinio dydžio Europos valstybių suvartojimams ir parodo, kad energetikos transformacijai keliami reikalavimai auga greičiau nei spėja prisitaikyti tinklai.

    Instituto analitikai pažymi, kad elektra 2025 metais pasaulyje brango ne vien dėl ekonomikos ciklų, o dėl struktūrinės paklausos: elektros vartojimas augo daugiau nei du kartus sparčiau nei bendras energijos suvartojimas. Didžiausia augimo dalis teko besiformuojančioms ir besivystančioms ekonomikoms, kur elektrifikacija vis dar plečia bazinį vartojimą.

    Kas labiausiai augina paklausą?

    Besivystančiose šalyse svarbų vaidmenį vaidina industrializacija ir didėjantis prieinamumas prie elektros, o išsivysčiusiose ekonomikose paklausą kelia pastatų, transporto ir pramonės elektrifikacija. Prie šios krypties priskiriami ir elektromobiliai, kurių įkrovimas palaipsniui tampa reikšmingu papildomu krūviu skirstomiesiems tinklams.

    Ryškiausias naujas veiksnys yra duomenų centrai, kurių plėtra tiesiogiai susijusi su debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas sprendimų diegimu. Augant skaičiavimo apimtims, didėja ne tik metinis suvartojimas, bet ir poreikis patikimai, nepertraukiamai galiai.

    Duomenų centrai ir tinklų įtampa

    Lenkijos ekonomikos instituto pateiktais vertinimais, duomenų centrų elektros poreikis 2025 metais pasiekė apie 485 TWh, o metinis augimas siekė apie 17 proc. Tarptautinės energetikos agentūros prognozės rodo, kad iki 2030 metų šis suvartojimas gali beveik padvigubėti ir priartėti prie 945 TWh.

    Tokia koncentracija ypač svarbi regioniniu lygmeniu: duomenų centrai dažnai telkiasi tose pačiose vietovėse, todėl vietos tinklams tenka didesnis ir pastovesnis apkrovimas. Be to, didėja poreikis piko galiai, o tai gali reikšti papildomas investicijas į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą.

    Kartu ekspertai akcentuoja, kad dalį spaudimo tinklams galima mažinti didinant duomenų centrų lankstumą. Jei jų apkrovos valdymas būtų labiau derinamas prie tinklų pralaidumo ir elektros gamybos svyravimų, mažėtų būtinybė skubiai statyti naujus pajėgumus vien piko momentams padengti.

    Augantis elektros poreikis vis dažniau tampa pagrindiniu klausimu ne tik klimato tikslams, bet ir konkurencingumui: kuo sparčiau plečiasi elektrifikacija ir DI infrastruktūra, tuo svarbiau užtikrinti pigesnę, patikimą ir švaresnę gamybą, taip pat greitesnį tinklų plėtojimą.

    Šaltiniai:

    https://pie.net.pl/en/

    https://www.iea.org/reports/electricity-2024

    https://www.iea.org/reports/data-centres-and-data-transmission-networks

  • „Orlen“ kelia didmenines degalų kainas: brangsta dyzelinas ir benzinas, auga ir lubos degalinėse

    „Orlen“ kelia didmenines degalų kainas: brangsta dyzelinas ir benzinas, auga ir lubos degalinėse

    Lenkijos koncernas „Orlen“ šeštadienį vėl pakėlė didmenines degalų kainas. Pagal bendrovės skelbiamą kainyną, dyzelinas „Ekodiesel“ pabrango 109 zlotais už kubinį metrą, o benzinas „Eurosuper 95“ – 32 zlotais už kubinį metrą, palyginti su ankstesne diena.

    Perskaičiavus į eurus, didmeninė „Ekodiesel“ kaina siekia apie 1 460 eurų už kubinį metrą, o „Eurosuper 95“ – apie 1 260 eurų už kubinį metrą. Tai reiškia, kad per dvi dienas didmeninės kainos juda aukštyn antrą kartą iš eilės.

    Penktadienį „Orlen“ didmenines kainas taip pat kėlė. Tuomet „Ekodiesel“ brango dar ryškiau – 198 zlotais už kubinį metrą, o „Eurosuper 95“ – 132 zlotais už kubinį metrą.

    Kodėl brangsta degalai?

    Kainų augimas siejamas su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir pasaulinėmis naftos bei naftos produktų kainomis, kurios greitai persiduoda didmenai. Rinkoje svarbus ir logistinis veiksnys – rizika tiekimo grandinėms bei transporto maršrutams, ypač kai kalbama apie vieną strategiškai reikšmingiausių naftos kelių pasaulyje.

    Biuras „Reflex“ savo apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad Ormūzo sąsiaurio situacija išlieka komplikuota: nors po paliaubų nebuvo naujų atakų prieš naftos infrastruktūrą, rinka vis dar vertina ilgiau trunkančio konflikto scenarijų. Neapibrėžtumas, anot analitikų, iš esmės didina kainų „priemoką“ didmeninėje rinkoje.

    Kas vyksta su kainų lubomis degalinėse?

    Lenkijoje nuo kovo 31 dienos taikomos laikinos degalų kainų lubos, įvestos pagal vyriausybinį paketą „Ceny Paliwa Niżej“. Maksimalios kainos skaičiuojamos nuo vidutinės didmeninės kainos, prie jos pridedant mokesčius ir nustatytą maržą.

    Pagal energetikos ministro skelbiamą pranešimą, nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,43 euro, benzino 98 – apie 1,56 euro, o dyzelino – apie 1,63 euro. Šie limitai yra aukštesni nei penktadienį, kai atitinkamos viršutinės ribos siekė apie 1,40 euro, 1,54 euro ir 1,58 euro.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka viešai teigė, kad paketas turėtų galioti artimiausias savaites ir būtų peržiūrimas atsižvelgiant į situacijos stabilizavimąsi Artimuosiuose Rytuose. Tokia formuluotė signalizuoja, kad kainų reguliavimas Lenkijoje šiuo metu tiesiogiai siejamas su geopolitine rizika ir jos įtaka žaliavų rinkoms.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/energia/ceny-maksymalne-na-stacjach-rosna-a-orlen-podbija-hurt-nowe-stawki-paliw,1056005.html

  • Antrasis Lietuvos kaimynų FSRU jau ant vandens: ką Gdansko gazoportas pakeis dujų rinkoje

    Antrasis Lietuvos kaimynų FSRU jau ant vandens: ką Gdansko gazoportas pakeis dujų rinkoje

    Pietų Korėjos Ulsano mieste balandžio 30 dieną planuojamas svarbus projekto etapas: po maždaug keturių mėnesių statybų turi būti nuleistas į vandenį antrasis Lenkijos plaukiojantis SGD terminalas, vadinamas FSRU. Nors nuleidimas į vandenį reiškia, kad korpusas baigtas, iki realaus darbo dar laukia ilgas kelias: įrengimas, bandymai ir sertifikavimas užtruks kiek ilgiau nei metus.

    FSRU yra plaukiojanti saugojimo ir dujinimo stotis, kuri priima suskystintas gamtines dujas, jas laiko, o vėliau paverčia dujomis ir tiekia į vamzdynus. Tokie sprendimai Europoje pastaraisiais metais tapo ypač paklausūs, nes jie leidžia greičiau didinti importo pajėgumus nei statant naują sausumos terminalą.

    Pietų Korėja išlieka FSRU centru

    Laivą stato „Hyundai Heavy Industries“ Ulsano laivų statykloje, kuri laikoma viena didžiausių pasaulyje ir specializuojasi didelių SGD segmentui skirtų laivų statyboje. Nuleidimo į vandenį ceremonija paprastai vyksta užliejant sausą doką, kuriame surenkamas korpusas, o pats procesas trunka kelias ar keliolika valandų.

    Toks metodas pasirenkamas dėl saugumo ir greičio, ypač kai laivas didelis. Šio tipo FSRU ilgis siekia apie 300 metrų, plotis viršija 45 metrus, todėl statyba doke leidžia tiksliau valdyti procesą, o doką greičiau atlaisvinti kitam užsakymui.

    Kiek kainuoja ir kas lemia kainą

    FSRU priskiriami prie brangiausių civilinių jūrinių vienetų, nes tai ne tik laivas, bet ir sudėtingas energetikos įrenginys. Šaltinio tekste nurodoma, kad tokios vienetos kaina viršija ketvirtį milijardo JAV dolerių, o tai sudarytų maždaug 230 000 000 eurų, priklausomai nuo valiutų kursų ir komplektacijos.

    Didelę kainos dalį lemia kriogeninės technologijos: specialūs rezervuarai ir įranga, skirta SGD laikyti itin žemoje temperatūroje. Suskystintos gamtinės dujos laikomos maždaug minus 163 laipsnių Celsijaus temperatūroje, todėl rezervuarų gamyba, suvirinimo technologijos ir izoliacija turi atitikti itin griežtus standartus.

    Kelias į Gdansko įlanką ir pajėgumai

    Baigus įrengimą ir bandymus, laivo laukia kelionė į Gdansko įlanką, kur jis bus nuolat prišvartuotas. Atstumas nuo Ulsano iki Baltijos regiono siekia apie 12 500 jūrmylių, todėl logistika ir parengimas eksploatacijai planuojami iš anksto.

    Lenkijai tai būtų antrasis gazoporto tipo projektas: pirmasis veikia Svinouiscyje ir turi 8,3 milijardo kubinių metrų per metus regazifikacijos pajėgumą. Planuojamas FSRU Gdansko įlankoje turėtų apie 6 milijardus kubinių metrų per metus pajėgumą, tad bendra sistemos įveža per SGD galėtų reikšmingai augti, lyginant su vieno terminalo scenarijumi.

    Pagal projekte aprašomą modelį FSRU nuosavybė priklausys „Mitsui O.S.K. Lines“, o Lenkijos perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“ yra pasirašęs 15 metų nuomos sutartį. Po šio laikotarpio numatoma galimybė laivą išpirkti, jei toks sprendimas atitiks rinkos ir saugumo poreikius.

    Tuo pat metu Lenkijoje vykdomi sausumos infrastruktūros darbai, kad dujos iš Gdansko regiono galėtų būti patikimai perduodamos į nacionalinę sistemą. Šaltinio tekste nurodoma, kad dujotiekio Gdanskas–Gustoržyn atkarpų užbaigimas planuojamas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o viso FSRU sprendinio paleidimas Gdansko įlankoje numatomas 2028 metais.

    Praktiškai tai reiškia, kad vien laivo pastatymas dar negarantuoja greito dujų tiekimo pradžios. Reikalinga jūrinė dalis, įskaitant prišvartavimo vietą, jungtis ir saugos infrastruktūrą, taip pat suderinimas su perdavimo tinklu.

    Regiono mastu nauji pajėgumai Gdansko įlankoje gali turėti reikšmės ir Baltijos rinkai, nes didesnė importo infrastruktūra paprastai didina tiekimo lankstumą ir mažina riziką, susijusią su vienu maršrutu ar vienu šaltiniu. Vis dėlto galutinį poveikį kainoms ir srautams lems pasaulinė SGD pasiūla, Europos paklausa ir dujotiekių pralaidumai.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/energia/ekspresowe-tempo-budowy-polskiego-gazoportu-kluczowy-moment-nastapi-w-korei-poludniowej,1055693.html

  • Centrinis šildymas po 2030-ųjų: PTEC prašo nemokamų CO2 leidimų ir didesnio Modernizavimo fondo

    Centrinis šildymas po 2030-ųjų: PTEC prašo nemokamų CO2 leidimų ir didesnio Modernizavimo fondo

    Lenkijos šilumos energetikos sektorius perspėja, kad augančios CO2 taršos leidimų kainos ir griežtėjantis ES reguliavimas didina spaudimą centralizuoto šildymo įmonėms, o galiausiai gali atsispindėti gyventojų sąskaitose. Lenkijos šilumos energetikos asociacija PTEC ragina Europos Komisiją po 2030 metų išlaikyti nemokamą dalies CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir tęsti Modernizavimo fondą.

    PTEC prezidentas Marcin Laskowski pabrėžia, kad pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą EU ETS prievolė taikoma deginimo įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia viršija 20 MW. Tai reiškia, kad didžioji dalis didmiesčių centralizuoto šildymo katilinių ir kogeneracinių jėgainių turi pirkti taršos leidimus, o mažesnės įrenginių grupės, nepasiekiančios ribos, į EU ETS paprastai nepatenka.

    Nemokamų leidimų dalis mažėja

    Pasak PTEC, nors centralizuotas šildymas gali gauti nemokamų leidimų, reali jų dalis sektoriaus poreikiams nuosekliai mažėja. Organizacijos vertinimu, 2021–2025 metais nemokamas skyrimas dengė maždaug 10–15 proc. faktinio poreikio, priklausomai nuo technologijos, o 2026–2030 metais ši dalis gali kristi gerokai žemiau 10 proc.

    Tokia dinamika, anot asociacijos, reiškia didėjančias sąnaudas šilumos gamintojams ir didesnę riziką šilumos tarifams, nes CO2 leidimų kaina yra viena iš dedamųjų, kuri gali būti įtraukiama į reguliuojamas šilumos kainas. PTEC teigia, kad be korekcijų ES lygiu daliai įmonių gali būti sunkiau finansuoti perėjimą prie mažiau taršių technologijų.

    Ko prašoma iš Briuselio?

    PTEC siūlymas Europos Komisijai yra dviejų krypčių. Pirma, po 2030 metų šilumos ūkiui išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą ir peržiūrėti vadinamųjų benchmarkų metodiką, kad ji geriau atspindėtų sektoriaus transformacijos realybę ir investicijų mastą.

    „Atsižvelgdami į Lenkijos centralizuoto šildymo specifiką, įskaitant didelę iškastinio kuro dalį ir tai, kad investicijų sąnaudos atsispindi tarifuose, siūlome po 2030 metų išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir papildyti jį benchmarkų peržiūra“, – sakė Marcin Laskowski.

    Antra, asociacija prašo užtikrinti, kad Modernizavimo fondas veiktų ir po 2030 metų, o jo biudžetas būtų didinamas. PTEC nurodo, kad vien Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali reikėti apie 108 milijardų eurų investicijų, todėl būtinos ilgam laikui prognozuojamos paramos taisyklės.

    PTEC taip pat akcentuoja, kad didesnė fondo dalis turėtų būti kryptingai nukreipta į atsinaujinančius energijos išteklius šilumos ūkyje, didelio naudingumo kogeneraciją ir šilumos tinklų modernizavimą. Tokios investicijos paprastai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažina EU ETS kaštų poveikį ilgesniu laikotarpiu.

    Kas galiausiai moka už CO2?

    Organizacija įspėja, kad EU ETS kaštai šilumos ūkyje dažnai persiduoda vartotojams per reguliuojamas kainas. Lenkijoje centralizuoto šildymo kainas tvirtina nacionalinis reguliuotojas, o CO2 leidimų įsigijimo išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis, todėl jos gali atsirasti tarifuose pagal nustatytą metodiką.

    Todėl PTEC pozicija grindžiama argumentu, kad spartėjant dekarbonizacijos reikalavimams be papildomų apsaugos mechanizmų ir finansavimo po 2030 metų didėtų rizika, jog šilumos kaina miestuose augs greičiau. Asociacija ragina ES sprendimus derinti taip, kad būtų išlaikytas transformacijos tempas, bet kartu sušvelnintas staigus kainų šuolių efektas namų ūkiams ir savivaldybėms.

    Diskusijos vyksta platesniame ES EU ETS peržiūros kontekste, kai vertinama, kaip po 2030 metų turėtų atrodyti leidimų skyrimo taisyklės, rinkos stabilumo priemonės ir transformaciją finansuojantys fondai. Šilumos ūkis siekia, kad šie sprendimai atsižvelgtų į sektoriaus investicijų apimtį ir socialinį jautrumą.

    Šaltiniai:
    https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets_en
    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32003L0087
    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32018R0842